Suvestinė redakcija nuo 2019-02-01 iki 2019-11-04
Įsakymas paskelbtas: TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10886
Nauja redakcija nuo 2019-02-01:
Nr. 1S-13, 2019-01-24, paskelbta TAR 2019-01-25, i. k. 2019-01134
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KAINODAROS TAISYKLIŲ NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2017 m. birželio 28 d. Nr. 1S-95
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 52 straipsnio 5 dalies 3 punktu:
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. šiuo įsakymu patvirtinta Kainodaros taisyklių nustatymo metodika yra taikoma viešojo pirkimo ir pirkimo procedūroms, pradėtoms vykdyti nuo 2019 m. vasario 1 d., išskyrus atnaujinto varžymosi procedūras, vykdomas preliminariųjų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių ar preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių bei dinaminių pirkimo sistemų, sudarytų iki 2019 m. sausio 31 d., pagrindu;
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 1S-21 „Dėl Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais“.
PATVIRTINTA
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus
2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95
(Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus
2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1S-13
redakcija)
KAINODAROS TAISYKLIŲ NUSTATYMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau – Metodika) vadovaujasi (mažos vertės viešojo pirkimo ar pirkimo atveju – rekomenduojama vadovautis) perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai (toliau kartu – pirkimo vykdytojas) viešojo pirkimo ir pirkimo (toliau kartu – pirkimas) dokumentuose ir viešojo pirkimo–pardavimo ar pirkimo–pardavimo sutartyse (toliau kartu – sutartis) nustatydami kainodaros taisykles.
2. Pagrindinės šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:
2.1. Atsisakomos prekės, paslaugos ir (ar) darbai – prekės, paslaugos ar darbai ar jų kiekiai (apimtys), kurie sutarties vykdymo metu pirkimo vykdytojui tapo nereikalingi ir nebus įsigyjami;
2.2. Darbų apimtis – pirkimo techninėje specifikacijoje, ir (ar) darbų[1] projekte (aiškinamuosiuose raštuose ir brėžiniuose) išreikštų sprendinių visuma, apimanti visus tiekėjui būtinus atlikti darbus, visas tiekėjui nustatytas pareigas, užduotis ir perduotas rizikas. Atskirais atvejais darbų apimtį gali apibrėžti ir darbų kiekis.
2.3. Įkainis – prekės, paslaugos ar darbo mato vieneto kaina (pavyzdžiui, jei teikiama paslauga matuojama žmogaus darbo valandomis, paslaugos įkainis – žmogaus darbo valandos kaina).
2.4. Kaina – už prekes, paslaugas ir (ar) darbus pagal sutartį tiekėjo gaunama ekonominė nauda (pavyzdžiui, tai gali būti tiekėjui faktiškai pagal sutartį sumokama pinigų suma). Į kainą turi būti įskaičiuoti visi mokesčiai ir kitos tiekėjo patiriamos su sutarties vykdymu susijusios išlaidos.
2.5. Kainodaros taisyklės – pirkimo dokumentuose, sutartyje ir (ar) sutarties pakeitimuose nustatomi sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo būdai, kriterijai, taisyklės.
2.6. Kiekių (apimčių) keitimas – sutarties objekto kiekybinis pakeitimas, atliekamas dėl dalies perkamų prekių, paslaugų ir (ar) darbų atsisakymo arba jų kiekio (apimties) sumažinimo, vienų prekių, paslaugų ir (ar) darbų pakeitimo kitomis prekėmis, paslaugomis ir (ar) darbais, papildomų prekių, paslaugų ir (ar) darbų įsigijimo arba jų kiekio (apimties) padidinimo.
2.7. Kintama kainos dalis (kintamas įkainis) – visiems viešai skelbiama prekės, paslaugos ar darbų kaina, pavyzdžiui, prekių su pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje, įskaitant internetines parduotuves ir pan., arba kainodaros taisyklėse nurodyta aiškiai apibrėžta kainos dalis, kuri priklauso nuo tam tikro išorinio parametro, kurio reikšmė kiek įmanoma mažiau turėtų priklausyti tiek nuo pirkimo vykdytojo, tiek nuo tiekėjo.
2.8. Papildomos prekės, paslaugos ir (ar) darbai – prekės, paslaugos ar darbai, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, taip pat pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų kiekius (apimtis) viršijantys kiekiai, dėl kurių svyravimo nebuvo perduota rizika tiekėjui, ar apimtys.
2.9. Paslaugų apimtis – paslaugų techninėje užduotyje nustatytų paslaugų teikėjo veiksmų visuma, apimanti visas jam nustatytas pareigas, užduotis ir rizikas. Atskirais atvejais paslaugų apimtį gali apibrėžti ir paslaugų kiekis ar rezultatas.
2.10. Peržiūra – sutarties kainos (įkainių) pakeitimas, atliekamas dėl kainų lygio pokyčio, mokesčių, minimalaus darbo užmokesčio dydžio pasikeitimo bei kitų objektyvių aplinkybių, nesusijusių su sutarties termino, prekių, paslaugų ir (ar) darbų kiekių ir (ar) apimties, objekto keitimu.
2.11. Pradinės sutarties vertė – pradinėje sutartyje nurodyta sutarties vertė, apskaičiuota Metodikoje nustatyta tvarka. Pradinėje sutartyje nurodant pradinės sutarties vertę, į ją neįtraukiama ta vertė, kuri gali atsirasti dėl pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytų pasirinkimo galimybių (sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimų ir pan.) Pirkimo vykdytojas pradinės sutarties vertę nurodo sudaromoje pradinėje sutartyje. Pradinės sutarties vertė nekinta per visą sutarties vykdymo laikotarpį, išskyrus kai sutarties vertė peržiūrima pagal joje nurodytas kainų peržiūros sąlygas[2].
2.12. Prekių, paslaugų ir (ar) darbų kiekis – skaitine reikšme kiekių žiniaraštyje išreikštas dydis (atitinkamais matavimo vienetais), nurodantis perkamų prekių, paslaugų ir (ar) darbų kiekį.
3. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – Pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme (toliau – Gynybos ir saugumo pirkimų įstatymas) (toliau, visi trys įstatymai kartu – Įstatymai), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose.
4. Kainodaros taisyklės turi būti:
4.2. numatančios aiškų atsiskaitymą su tiekėju ir užtikrinančios, kad atsiskaitymo su tiekėju metu nekiltų neaiškumų dėl suteiktų prekių, paslaugų ar darbų kiekių apskaitymo ir įkainojimo;
4.3. nesudarančios galimybių taikyti alternatyvius kainos apskaičiavimo būdus ar alternatyvias taisykles;
4.4. dirbtinai neribojančios konkurencijos, nesudarančios skirtingų sąlygų tiekėjams dalyvauti pirkime;
5. Jei pirkimo vykdytojas ketina tiekėjams mokėti avansu, pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi būti aiškiai aprašyta avanso paskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei sąlygos.
6. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką.
7. Pirkimo vykdytojas prieš pirkimo vykdymą vidiniuose dokumentuose turi nusistatyti (pirkimo dokumentuose – gali nusimatyti) ekonominiais skaičiavimais pagristą (panašių ar analogiškų projektų, prekių, paslaugų pirkimo palyginimais ar taikant patvirtintų mokslo įstaigų normatyvais ar metodikomis, Rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo[3] (toliau – Rekomendacijos) ir pan.) didžiausią pirkimui skiriamų lėšų dydį, ir kaip apskaičiuos ar tiekėjų pasiūlymai neviršija pirkimui skirtos lėšų sumos, t. y. kokią pasiūlymo kainą laikys per didele (nepriimtina).
II SKYRIUS
SUTARTIES KAINOS APSKAIČIAVIMO BŪDŲ NUSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
9. Pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose ir sutartyje privalo nurodyti, koks sutarties kainos apskaičiavimo būdas ar jų derinys yra taikomas. Atskiroms sutarties dalims gali būti taikomi skirtingi kainos apskaičiavimo būdai. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytas sutarties kainos apskaičiavimo būdas yra viena iš esminių sutarties sąlygų, kuri negali būti keičiama vykdant sutartį.
10. Pirkimo vykdytojas, nustatydamas kainodaros taisykles, gali nustatyti šiuos sutarties kainos apskaičiavimo būdus:
10.7. kitus būdus, nustatytus laikantis Metodikos 4 punkte įtvirtintų kainodaros taisyklėms taikomų reikalavimų;
ANTRASIS SKIRSNIS
PREKIŲ IR (AR) PASLAUGŲ SUTARČIŲ KAINOS APSKAIČIAVIMO BŪDAI
Fiksuota kaina
11. Fiksuotos kainos kainodara nustatoma, kai pirkimo vykdytojas gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų kiekį ir (ar) apimtis, ir tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą.
12. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą:
13. Pirkimo vykdytojas gali prašyti, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymą įkainotų atskiras pirkimo objekto sudedamąsias dalis.
Fiksuotas įkainis
15. Fiksuoto įkainio kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės ir (ar) paslaugos arba prekės ir (ar) paslaugos susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio.
Pavyzdžiui, kai sudaroma ilgalaikė sutartis dėl tam tikrų paslaugų, pavyzdžiui, prekės remonto, šių paslaugų kiekis ir (ar) apimtis priklauso nuo sutarties vykdymo metu iškylančio poreikio, t. y. gedimų. Šiuo atveju sudarant sutartį iš anksto nustatyti fiksuotą kainą galimybių nėra, tačiau sutartyje galima nurodyti paslaugų įkainius, pagal kuriuos pirkimo vykdytojas atsiskaitys su tiekėju.
16. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuoto įkainio kainodarą, pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir pirkimo vykdytojas numato pirkti skirtingus prekių ir (ar) paslaugų kiekius ir (ar) apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar numatomų įsigyti preliminarių kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma (lyginamasis koeficientas turėtų būti suprantamas kaip rodiklis, nurodantis perkamo objekto sudėtinių dalių kiekio proporcinį pasiskirstymą). Toks vertinimas turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar preliminarūs kiekiai (apimtys) nurodomi vienetais ar suma.
17. Įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai gali būti nustatomi šiais būdais:
17.1. nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei numatomų įsigyti prekių ir (ar) paslaugų kiekius, nustatant jų viršutinę ir apatinę ribas, pavyzdžiui, „nuo x iki y“; „ne mažiau kaip x, bet ne daugiau kaip y“, „z ± q procentų“, „z± q vienetų“ ir panašiai. Jeigu yra nurodoma procentinė paklaida „z ± q procentų“ ar „z± q vienetų“, pirkimo vykdytojas turi aiškiai nurodyti ribą, nuo kurios ji skaičiuojama, pavyzdžiui, kiekvienos perkamos prekės, prekių grupės, paslaugos, paslaugų grupės ir panašiai. Jeigu neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma viršutinė riba.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas gali numatyti, kad jis įsigis: nuo 1500 iki 2000 vienetų pieštukų; ne mažiau kaip 4000, bet ne daugiau nei 6500 vienetų pieštukų; 3500 vienetų pieštukų ± 10 procentų nuo perkamų pieštukų kiekio.
Šiuo atveju pradinės sutarties vertė bus lygi laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai, apskaičiuotai sudauginus maksimalų prekių ir (ar) paslaugų kiekį iš laimėjusio tiekėjo pasiūlyto įkainio (-ių).
17.2. nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą, pavyzdžiui, prekių bus perkama minimaliai už 10 000,00 eurų, o maksimaliai – už 15 000,00 eurų. Taip pat gali būti nurodoma procentinė paklaida, pavyzdžiui „z eurų ± q procentų. Jeigu neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, nurodoma maksimali. Pirkimo vykdytojas turi nurodyti preliminarius lyginamuosius prekių ir (ar) paslaugų kiekius ar koeficientus, kurie bus naudojami tik pasiūlymų vertinime ir nebus laikomi maksimaliais.
Šį būdą rekomenduojama naudoti, kai pirkimo vykdytojas negali paskaičiuoti prekių kiekių ir (ar) paslaugų apimčių, ypač, jei jos priklauso ne nuo pirkimo vykdytojo.
Šiuo atveju pradinės sutarties vertė bus lygi maksimaliai pirkimui skirtai lėšų sumai pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių, paslaugų įsigijimui tiekėjo pasiūlyme nurodytais įkainiais.
17.3. nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei maksimalius prekių ir (ar) paslaugų kiekius ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą. Pirkimo vykdytojas nebegali daugiau pirkti pagal sutartį, kai pasiekiamas bent vienas iš numatytų kriterijų – maksimalūs prekių ir (ar) paslaugų kiekiai arba maksimali pirkimui skirta lėšų suma, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau.
Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas nurodo, kad įsigis iki 2000 vienetų pieštukų, iki 5000 vienetų rašiklių, iki 1000 vienetų trintukų, iki 100 vienetų liniuočių, o nurodytoms prekėms skiriama maksimali lėšų suma yra 1 000,00 eurų. Pirkimo vykdytojas nebegalės įsigyti daugiau pieštukų pagal šią sutartį, kai bus pasiektas bent vienas iš kriterijų, t. y. arba jis įsigis 2000 vienetų pieštukų ir daugiau pieštukų pirkti negalės (jis gali įsigyti kitas sąraše nurodytas prekes, kol neišpirks viso nurodyto tam tikros prekės kiekio), arba pasieks 1 000,00 eurų limitą ir daugiau nebegalės pirkti jokių numatytų prekių.
Šiuo atveju pradinės sutarties vertė bus lygi laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai, apskaičiuotai sudauginus maksimalų prekių ir (ar) paslaugų kiekį iš laimėjusio tiekėjo pasiūlyto įkainio (-ių) arba maksimaliai pirkimui skirtai lėšų sumai, priklausomai nuo to kuri iš jų yra mažesnė. Tais atvejais, kai pasiūlymo kaina, apskaičiuota sudauginus maksimalų prekių ir (ar) paslaugų kiekį iš laimėjusio tiekėjo pasiūlyto įkainio (-ių) yra didesnė už maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą, būtina nepamiršti įvertinti ar laimėjusio pasiūlymo kaina nėra per didelė ir nepriimtina. Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas nurodo, jog maksimaliai pirkimui skirs 20 000,00 eurų, o vidiniuose dokumentuose gali nusimatyti, kad per didele ir nepriimtina kaina laikys, jei pasiūlymų kaina viršys 21 000,00 eurų.
18. Sutarties vykdymo metu įsigyjami kiekiai, taip pat sutarties kaina, kuri turės būti sumokėta tiekėjui, priklauso nuo faktinių užsakymų, t. y. įsigyjami kiekiai negali viršyti sutartyje pagal Metodikos taisykles nustatytos kiekio viršutinės ribos (nurodytos vienetais arba suma), o išpirkti mažesnį kiekį (tačiau ne mažiau nei nustatyta apatinė riba), pirkimo vykdytojas gali.
19. Pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose ir sutartyje gali numatyti, kad, esant poreikiui, gali įsigyti prekių ir (ar) paslaugų sąraše nenurodytų, tačiau su pirkimo objektu susijusių prekių ir (ar) paslaugų (pavyzdžiui, pašto, kurjerių, telefoninio ryšio paslaugos į nenumatytas sutartyje šalis) neviršijant 10 procentų pradinės sutarties vertės. Tiek pirkimo dokumentuose, tiek sutartyje turi būti nurodyta, kad už prekių ir (ar) paslaugų sąraše nenurodytas, tačiau su pirkimo objektu susijusias prekes ir (ar) paslaugas bus apmokėta ne didesnėmis nei užsakymo dieną tiekėjo prekybos vietoje, kataloge ar interneto svetainėje nurodytomis galiojančiomis šių prekių ir (ar) paslaugų kainomis arba, jei tokios kainos neskelbiamos, tiekėjo pasiūlytomis, konkurencingomis ir rinką atitinkančiomis kainomis.
Fiksuota kaina su peržiūra
20. Fiksuotos kainos su peržiūra kainodara gali būti nustatoma esant Metodikos II skyriaus antrojo skirsnio dalyje „Fiksuota kaina“ nurodytoms sąlygoms bei siekiant išlaikyti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (ypač ilgesnės trukmės sutartims), pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatant sutarties kainos peržiūrą.
21. Nustačius fiksuotos kainos su peržiūra kainodarą, pradinės sutarties vertė yra lygi laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai, nurodytai už visą perkamų prekių ir (ar) paslaugų kiekį ir (ar) apimtį. Jei sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal sutartyje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, atitinkamai patikslinama (didėja arba mažėja) pradinės sutarties vertė.
Fiksuotas įkainis su peržiūra
22. Fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara gali būti nustatoma esant Metodikos II skyriaus antrojo skirsnio dalyje „Fiksuotas įkainis“ nurodytoms sąlygoms bei siekiant išlaikyti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (ypač ilgesnės trukmės sutartims).
23. Nustačius fiksuoto įkainio su peržiūra kainodarą, pradinės sutarties vertė apskaičiuojama kaip numatyta Metodikos II skyriaus antrojo skirsnio dalyje „Fiksuotas įkainis“. Jei fiksuotas įkainis ir (ar) sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal sutartyje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, atitinkamai patikslinami (didėja arba mažėja) pradinėje sutartyje numatyti įkainių dydžiai ir, esant poreikiui, patikslinama (didėja arba mažėja) pradinės sutarties vertė.
Kintamas įkainis
24. Kintamo įkainio kainodara gali būti nustatoma tik pagrįstais atvejais, kai yra neracionalu naudoti kitus kainos apskaičiavimo būdus ir:
24.1. pirkimo vykdytojui reikia pirkti skirtingų prekių ir (ar) paslaugų, kurių kiekių ir asortimento (apimčių) pirkimo vykdytojas iš anksto negali prognozuoti, šios prekės ir (ar) paslaugos perkamos nuolat reguliariai, sudarius ilgalaikes (ne trumpesnes kaip 1 (vienerių metų) sutartis ir jų kainos skelbiamos visiems viešai, pavyzdžiui, prekių pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynose, internetinėse parduotuvėse ir pan., arba
24.2. perkamų prekių ir (ar) paslaugų rinkos kaina skirtingu laikotarpiu tiesiogiai priklauso nuo aiškiai apibrėžiamos kainos dalies, kuri priklauso nuo tam tikro išorinio parametro.
Pavyzdžiui, sudarant ilgalaikę sutartį dėl kuro tiekimo, sutartyje galima nustatyti tiesioginę tiekiamo kuro kainos priklausomybę nuo viešai skelbiamos kainos degalinėje ir kita.
25. Kintamo įkainio kainodara susideda iš dviejų dalių – kintamos dalies ir tiekėjo pasiūlyto priedo ar nuolaidos, kuri skaičiuojama santykiniu ar absoliutiniu dydžiu.
26. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius kintamo įkainio kainodarą:
26.1. pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kaip teikiant pasiūlymą apskaičiuojama kintama dalis (pavyzdžiui, pagal savaitės, mėnesio ar ketvirčio vidurkius ir panašiai) ir turi nurodyti preliminarius numatomų įsigyti prekių ir (ar) paslaugų kiekius ar jų lyginamuosius koeficientus pagal Metodikos II skyriaus antrojo skirsnio dalyje „Fiksuotas įkainis“ nustatytas taisykles;
26.2. pasiūlymai vertinami Metodikos II skyriaus antrojo skirsnio dalyje „Fiksuotas įkainis“ nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tiekėjo siūlomą įkainį ar priedą;
26.3. tiek pirkimo dokumentuose, tiek sutartyje turi būti nurodyta, kad už prekių ir (ar) paslaugų sąraše nurodytas ir (ar) nenurodytas, tačiau su pirkimo objektu susijusias prekes ir (ar) paslaugas bus apmokėta ne didesnėmis nei užsakymo pateikimo dieną tiekėjo viešai skelbiamomis prekybos vietoje ar interneto svetainėje (įskaitant elektronines parduotuves) galiojančiomis šių prekių ir (ar) paslaugų kainomis pridedant tiekėjo pasiūlyme pasiūlytą priedą ar atimant nuolaidą. Rekomenduojama įvertinti ir numatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje ar tiekėjo pasiūlyta nuolaida (antkainis) gali būti ir ar turės būti sumuojama su kitomis tiekėjo taikomomis nuolaidomis (antkainiais).
Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimas
28. Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodara nustatomas tada, kai pirkimo vykdytojas negali pirkimo dokumentuose tiksliai apibrėžti dalies pirkimo objekto, o tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, neturi realių galimybių iš anksto numatyti ir įvertinti visų sutarties vykdymo išlaidų ir sutarties sudarymo metu negali prisiimti rizikos dėl tam tikrų sutarties vykdymo išlaidų dydžio. Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodara netaikoma, kai pirkimo vykdytojas gali tiksliai apibūdinti pirkimo objektą, o tiekėjas gali prisiimti riziką dėl visų sutarties vykdymo išlaidų dydžio.
Pavyzdžiui:
parodų organizatoriui už parodą pirkimo vykdytojas sutartyje numato sumokėti sutarties kainos dalį dėl parodos organizavimo, o kitas faktines išlaidas, susijusias su parodos organizavimu, kurių pirkimo vykdytojas negalėjo numatyti, apmokėti pagal sąskaitas faktūras (parodos ploto nuomos išlaidas, eksponatų transportavimo išlaidas, reklamos išlaidas ir panašiai);
pirkdamas kelionių organizavimo paslaugas, pirkimo vykdytojas sutartyje numato, kad tiekėjo aptarnavimo mokesčiui bus taikomas fiksuoto įkainio sutarties kainos apskaičiavimo būdas (pavyzdžiui, vieno pirkimo vykdytojo darbuotojo kelionės organizavimas kainuos 5,00 eurus). Sutartyje taip pat turi būti numatyta, kad pirkimo vykdytojas apmokės kelionės organizatoriui išlaidas, kurias jis patirs, t. y. už vizą, kelionės draudimą, lėktuvų, traukinių bilietus, gyvenamosios vietos nuomą ir panašiai;
paslaugų teikėjui už kopijavimo aparatų remonto paslaugą pirkimo vykdytojas numato sumokėti fiksuotą sutarties kainos dalį už remonto paslaugą (pavyzdžiui, valandos įkainis) o kitą sutarties kainos dalį – faktines išlaidas už remontui reikalingas detales, medžiagas, kurių pirkimo vykdytojas negali numatyti, apmokėti pagal tiekėjo pateiktas sąskaitas faktūras.
29. Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodara susideda iš dviejų dalių – viena kainos dalis apskaičiuojama taikant vieną iš šios Metodikos 10.1 – 10.4 papunkčiuose nurodytų kainos apskaičiavimo būdų, o kitą kainos dalį sudaro tam tikros tiekėjo faktiškai patiriamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu.
30. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodarą:
30.1. pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi numatyti konkrečias išlaidas (pavyzdžiui, nurodydamas jų grupes, rūšis, sritis ar panašiai), įskaitytinas į tiekėjui pagal sutartį mokėtiną kainą. Sutartyje turi būti numatyta, kad pirkimo vykdytojui pareikalavus, tiekėjas privalo per sutartyje nustatytą terminą pateikti išlaidas pagrindžiančius trečiųjų šalių dokumentus. Tiekėjui, vadovaujantis kainodaros taisyklėmis, neturi būti sudėtinga šias išlaidas pagrįsti, o pirkimo vykdytojui neturi būti sudėtinga patikrinti šių išlaidų pagrįstumą. Išlaidas, kurios susijusios su kitomis tiekėjo veiklomis ar tiekėjo veiklomis pagal kitus užsakymus, tiekėjas apmoka pats;
30.2. pasiūlymo vertinimo metu vertinama tik ta šio kainos apskaičiavimo būdo sudėtinė dalis, kuri nustatyta vadovaujantis Metodikos 10.1–10.4 papunkčiais;
30.3. tiek pirkimo dokumentuose, tiek sutartyje turi būti nurodyta, kad už prekių ir (ar) paslaugų sąraše nenurodytas, tačiau su pirkimo objektu susijusias prekes ir (ar) paslaugas bus apmokėta ne didesnėmis nei rinką atitinkančiomis kainomis. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi būti nurodyta, kad į faktiškai patirtas išlaidas negali būti įtrauktas tiekėjo pelnas;
TREČIASIS SKIRSNIS
DARBŲ SUTARČIŲ KAINOS APSKAIČIAVIMO BŪDAI
Fiksuota kaina
32. Fiksuotos kainos kainodara gali būti nustatoma, kai:
33. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą:
33.1. pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas tiekėjo siūlomos kainos dydis. Tiekėjo pasiūlymo kaina turi apimti ir tuos darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, bet yra būtini sutarčiai įvykdyti, o tiekėjas turėjo ir galėjo juos numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos;
33.2. pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą;
Pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose ir sutartyje pirkimo vykdytojas nurodo, kad perkami vamzdžių klojimo darbai nuo objekto A iki B (projektinis kiekis 2000 m), už kuriuos tiekėjui bus mokama fiksuota kaina. Darbų vykdymo eigoje paaiškėja, kad realus atstumas nuo objekto A iki B yra 180 m mažesnis ar didesnis, atitinkamai reikia pakloti mažiau ar daugiau vamzdžių, nei numatyta pirkimo dokumentuose ir sutartyje. Šiuo atveju tiekėjui vis tiek turės būti sumokėta sutartyje numatyta fiksuota kaina.
33.3. Statinio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose (jeigu yra) nurodyti dydžiai – statybos produktų kiekis, įrenginių, mechanizmų skaičius ir statybos darbų (statinio, jo elementų baigtinių darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų) apimtis (išreikšta statybos darbų vienetais) – yra apytikriai ir neturi būti laikomi faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos darbų rangovui reikia atlikti, kiekiu. Jei tiekėjo įvykdytų darbų faktinis kiekis skiriasi nuo nurodyto perkamo kiekio (nurodyto statinio projekto kiekių žiniaraštyje ar kitame dokumente), laikoma, kad šie didesni ar mažesni darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą, jei nesikeičia darbų apimtys, didesni atliktų darbų kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais. Sutartyje rekomenduojama numatyti sutarties kainos keitimo dėl keičiamų kiekių (apimčių) sąlygas ir tvarką remiantis Įstatymais ir Civiliniu kodeksu (pavyzdžiui, numatyti, kad pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinis ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje pirkimo vykdytojo nurodytų darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės;
33.4. pirkimo vykdytojas turi nustatyti pakankamą pasiūlymų pateikimo terminą ir suteikti galimybę tiekėjui susipažinti su visa informacija, susijusia su pirkimo objektu ir reikalinga tiekėjo pasiūlymui parengti, taip pat apžiūrėti darbų atlikimo vietą, kad tiekėjas galėtų įvertinti išlaidas ir pateikti fiksuotos kainos pasiūlymą;
33.5. sutartyje turi būti aiškiai nustatyta, kaip su tiekėju bus atsiskaitoma už atliktus darbus (pavyzdžiui, gali būti nustatomas atsiskaitymas dalimis: procentiškai, etapais ir panašiai).
Pavyzdžiui, sutartyje nustatyta, kad atsiskaitoma bus procentiškai, per 20 dienų sumokant tam tikrą sutartyje numatytą procentą nuo sutarties kainos, tiekėjui pabaigus atitinkamą etapą: už pirmą etapą mokama 20 procentų nuo sutarties kainos, už antrą – 15 procentų, už trečią – 35 procentai, už ketvirtą – 30 procentų.
Fiksuotas įkainis
35. Fiksuoto įkainio kainodara gali būti nustatoma, kai pirkimo vykdytojas moka tiekėjui už faktiškai atliktus darbus:
35.1. pirkimo vykdytojas gali tiksliai nustatyti darbų apimtį ir kiekius ir prisiima riziką dėl jų pokyčių, arba
36. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuoto įkainio kainodarą pirkimo vykdytojas:
36.1. kai tiksliai gali nustatyti darbų apimtį ir kiekius:
36.1.1. pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi nurodyti darbų aprašymą, medžiagų specifikacijas ir preliminarius darbų kiekius, o tiekėjai, teikdami pasiūlymus, nurodytus darbus turi įkainoti. Sutartyje rekomenduojama numatyti, sutarties kainos keitimo dėl keičiamų kiekių (apimčių) sąlygas ir tvarką remiantis Įstatymais ir Civiliniu kodeksu;
36.1.2. pasiūlymų vertinimo metu vertina įkainių, padaugintų iš preliminarių darbų kiekių, sumą. Jei pirkimo objektas susideda iš skirtingų darbų ir pirkimo vykdytojas pirks skirtingus jų kiekius, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš minimalių ar preliminarių kiekių arba lyginamųjų koeficientų, suma (lyginamasis koeficientas turėtų būti suprantamas kaip rodiklis, nurodantis perkamo objekto sudėtinių dalių kiekio proporcinį pasiskirstymą);
36.1.3. turi sumokėti tiekėjui už faktinį atliktų, sutartyje numatytų, darbų kiekį pagal darbų įkainius, neviršijant pradinės sutarties vertės, o jei numatyta galimybė įsigyti papildomai – ir papildomiems darbams skirtos lėšų sumos. Darbai, viršijantys šiame papunktyje numatytas vertes, turi būti įsigyjami atliekant sutarties keitimą Įstatymuose nustatyta tvarka;
36.2. kai perkami darbai ir pirkimo vykdytojas negali pakankamai tiksliai prognozuoti darbų apimties ir (ar) kiekių:
36.2.1. pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi nurodyti darbų aprašymą, medžiagų specifikacijas ir minimalius, preliminarius arba maksimalius darbų kiekius bei maksimalią pirkimui skirtų lėšų sumą, o tiekėjai, teikdami pasiūlymus, nurodytus darbus turi įkainoti;
36.2.2. pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš skirtingų darbų ir pirkimo vykdytojas pirks skirtingus jų kiekius, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš minimalių ar preliminarių kiekių arba lyginamųjų koeficientų, suma (lyginamasis koeficientas turėtų būti suprantamas kaip perkamo objekto sudėtinių dalių kiekio proporcinis pasiskirstymas).
Pavyzdžiui savivaldybės administracija perka jos teritorijoje esančių ugdymo įstaigų sienų dažymo darbus, iš anksto negali prognozuoti tikslios darbų apimties. Pirkimo dokumentuose nurodo dažymo darbų aprašymą, medžiagų specifikacijas, minimalius ar preliminarius darbų kiekius, kurie bus naudojami tik vertinimui, maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą ir nustato, jog bus perkama pagal poreikį. Vertinamas 1 m2 sienos dažymo įkainis. Šiuo atveju perkančioji organizacija tiekėjui sumoka už faktiškai nudažytą sienos plotą pagal tiekėjo pasiūlytą įkainį, neviršijant maksimalios pirkimui skirtos lėšų sumos.
Fiksuota kaina su peržiūra
37. Fiksuotos kainos su peržiūra kainodara gali būti nustatoma esant Metodikos II skyriaus trečiojo skirsnio dalyje „Fiksuota kaina“ nurodytoms sąlygoms bei siekiant išlaikyti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.
38. Nustačius fiksuotos kainos su peržiūra kainodarą, pradinės sutarties vertė yra lygi laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai, nurodytai už visą perkamų darbų apimtį. Jei sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal sutartyje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, atitinkamai patikslinama (didėja arba mažėja) pradinės sutarties vertė.
Fiksuotas įkainis su peržiūra
39. Fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara gali būti nustatomas esant Metodikos II skyriaus trečiojo skirsnio dalyje „Fiksuotas įkainis“ nurodytoms sąlygoms bei siekiant išlaikyti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.
40. Nustačius fiksuoto įkainio su peržiūra kainodarą, pradinės sutarties vertė apskaičiuojama kaip numatyta Metodikos II skyriaus trečiojo skirsnio dalyje „Fiksuotas įkainis“. Jei sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal sutartyje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, atitinkamai patikslinama (didėja arba mažėja) pradinės sutarties vertė.
Kintamas įkainis
41. Kintamo įkainio kainodara gali būti nustatoma daliai sutarties (nenumatytiems darbams) kai sutarties vykdymo metu gali atsirasti darbų, kurie nėra įtraukti į pirkimo dokumentus ir sutartį, nes jų iš anksto negalima numatyti, tačiau jie yra būtini, norint tinkamai įvykdyti sutartį ir perkamų darbų kintamą įkainio dalį galima nustatyti pagal Rekomendacijose numatytus įkainius.
42. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius dalies sutarties kintamo įkainio kainodarą:
42.1. Kintamas įkainis susideda iš dviejų dalių – kintamos dalies ir tiekėjo pasiūlyto priedo ar nuolaidos, kuri skaičiuojama santykiniu dydžiu (procentais). Pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kaip apskaičiuojama kintama dalis (pavyzdžiui, prie užsakymo pateikimo metu aktualioje (naujausioje) Rekomendacijų redakcijoje nurodytų įkainių pridedant tiekėjo pasiūlytą priedą ar atimant nuolaidą) ir turi nurodyti darbų, kuriems taikomas šis kainodaros būdas, apimtis (pavyzdžiui 15 (penkiolika) procentų nuo pradinės sutarties vertės);
42.2. vertinimo metu šią pasiūlymo dalį siūloma vertinti pagal pateiktą pavyzdį:
Pavyzdžiui tiekėjo pasiūlymo kaina, paskaičiuota pagal Metodikos I skyriaus trečiojo skirsnio dalis „Fiksuotas įkainis“ yra 10 000,00 Eur. Pirkimo vykdytojas numatė galimybę pirkti iki 10 procentų darbų taikant kintamo įkainio kainodarą, t. y. iki 1000,00 Eur. Tiekėjas šiai sutarties daliai pasiūlė 3 proc. nuolaidą nuo Rekomendacijose nurodomų įkainių. Vertinimui apskaičiuojama ši pasiūlymo dalis taip: 1000-3 procentų = 970,00 Eur. Viso pasiūlymo kaina pasiūlymų palyginimui 10 970,00 Eur.
Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimas
44. Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodara nustatomas tada, kai pirkimo vykdytojas negali pirkimo dokumentuose tiksliai apibrėžti dalies pirkimo objekto, o tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, neturi realių galimybių iš anksto numatyti ir įvertinti visų sutarties vykdymo išlaidų ir (ar) sutarties sudarymo metu negali prisiimti rizikos dėl tam tikrų sutarties vykdymo išlaidų dydžio. Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodara netaikoma, kai pirkimo vykdytojas gali tiksliai apibūdinti pirkimo objektą, o tiekėjas gali prisiimti riziką dėl visų sutarties vykdymo išlaidų dydžio.
Pavyzdžiui: pavyzdžiui įvairūs leidimai, rinkliavos ir pan. Taip gali būti taikoma ir galimų nenumatytų darbų įsigijimui, kai šių išlaidų kintamos įkainio dalies negalima nustatyti pagal Rekomendacijose numatytus įkainius.
45. Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodara susideda iš dviejų dalių – viena kainos dalis apskaičiuojama taikant vieną iš šios Metodikos 10.1 – 10.4 papunkčiuose nurodytų kainos apskaičiavimo būdų, o kitą kainos dalį sudaro tam tikros tiekėjo faktiškai patiriamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu.
46. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodarą:
46.1. pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi numatyti konkrečias išlaidas (pavyzdžiui, nurodydamas jų grupes, rūšis, sritis ar panašiai), įskaitytinas į tiekėjui pagal sutartį mokėtiną kainą. Sutartyje turi būti numatyta, kad pirkimo vykdytojui pareikalavus, tiekėjas privalo per sutartyje nustatytą terminą pateikti išlaidas pagrindžiančius trečiųjų šalių dokumentus. Tiekėjui, vadovaujantis kainodaros taisyklėmis, neturi būti sudėtinga šias išlaidas pagrįsti, o pirkimo vykdytojui neturi būti sudėtinga patikrinti šių išlaidų pagrįstumą. Išlaidas, kurios susijusios su kitomis tiekėjo veiklomis ar tiekėjo veiklomis pagal kitus užsakymus, tiekėjas apmoka pats;
46.2. turi nurodyti išlaidų, kurioms taikomas šis kainodaros būdas, apimtis (pavyzdžiui 5 (penki) procentai nuo pradinės sutarties vertės);
46.3. pasiūlymo vertinimo metu vertinama tik ta šio kainos apskaičiavimo būdo sudėtinė dalis, kuri nustatyta vadovaujantis Metodikos 10.1–10.4 papunkčiais;
46.4. tiek pirkimo dokumentuose, tiek sutartyje turi būti nurodyta, kad už prekių ir (ar) paslaugų sąraše nenurodytas, tačiau su pirkimo objektu susijusias prekes ir (ar) paslaugas bus apmokėta ne didesnėmis nei rinką atitinkančiomis kainomis. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi būti nurodyta, kad į faktiškai patirtas išlaidas negali būti įtrauktas tiekėjo pelnas;
47. Nustačius sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodarą, pradinės sutarties vertė bus lygi maksimaliai pirkimui skirtai lėšų sumai pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų, pagal šį kainodaros būdą įsigyjamų, ar darbų ir su jais susijusių prekių, paslaugų įsigijimui, išskyrus kai šis kainodaros būdas taikomas papildomų nenumatytų darbų ir su jais susijusių prekių ar paslaugų įsigijimui – pastarosios išlaidos į pradinės sutarties vertę neįskaičiuojamos.
III SKYRIUS
KAINOS APSKAIČIAVIMAS KEIČIANT SUTARTĮ
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
49. Susitarimai dėl peržiūros ir (ar) kiekio (apimties) keitimo turi būti įforminti raštu, pagrįsti dokumentais, šalių suderinti ir laikomi sudėtine sutarties dalimi.
50. Jei sutarties kaina buvo peržiūrėta pagal sutartyje nurodytas peržiūros sąlygas, atitinkamai patikslinama (didėja arba mažėja) pradinės sutarties vertė.
Pavyzdžiui, sudarant sutartį pradinė sutarties vertė buvo 1000,00 eurų. Sutartyje buvo nustatytos peržiūros sąlygos dėl kainų lygio pokyčio ir peržiūrėjus pagal šias sąlygas sutarties kaina padidėjo iki 1100,00 eurų. Tokiu atveju atskiro sutarties kainos pakeitimo vertė (50 procentų) turi būti skaičiuojama nuo pakeistos pradinės sutarties vertės –1100,00 eurų (atskiru sutarties kainos pakeitimu įsigyjamų papildomų darbų, paslaugų ar prekių vertė negali viršyti 550,00 eurų).
51. Jei sutarties kaina buvo pakeista pagal sutartyje nurodytas kiekio (apimties) keitimo sąlygas, pradinės sutarties vertė nesikeičia.
ANTRASIS SKIRSNIS
PERŽIŪRA
53. Peržiūra galima kai peržiūros sąlygos iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio ir, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, jos iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant:
53.1. aplinkybes, kurioms atsiradus atliekama peržiūra, taip pat statistinių rodiklių šaltinius, kai peržiūra vykdoma remiantis jų duomenimis;
53.2. sutarties kainos perskaičiavimo formulę. Perskaičiavimo formulė kainodaros taisyklėse gali būti pateikta tiek matematiniais simboliais, tiek verbaline forma (aprašyta žodžiais). Sutarties kainą peržiūrint antrą ir vėlesnį kartą, perskaičiavimo formulė turi būti taikoma ne visai pradinės sutarties vertei, bet tik neišpirktiems pagal sutartį prekių, paslaugų, darbų kiekiams (apimtims);
Pavyzdžiui, perskaičiavimo formulė gali būti nurodyta ne tik visai kainai ar įkainiui, bet ir jų sudedamosioms dalims, tačiau tokiu atveju svarbu, kad pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose (rengiant pasiūlymo formą, į kurią tiekėjai surašo siūlomas kainas ar įkainius ir pan.) reikalautų tiekėjų nurodyti tokią informaciją, kuri jam perskaičiuojant kainos ar įkainio sudedamąsias dalis leistų turėti aiškias jų reikšmes ir nustatyti jų svarbumą galutiniam įkainiui ar kainai.
53.3. peržiūros momentą bei dažnumą. Peržiūros momentas gali būti nustatytas arba konkrečia data, arba tam tikru įvykiu, arba šių būdų deriniu. Nustatant peržiūros momentą, reikia įvertinti laiką, kuris būtinas statistinių rodiklių apskaičiavimui ir paskelbimui;
Pavyzdžiui, sutartyje gali būti nustatyta, kad sutarties kaina peržiūrima kiekvienų metų kovo 1 d., jeigu kainų pokytis, lyginant einamųjų metų sausio mėnesio kainas su praėjusių metų sausio mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 5 procentai.
53.4. momentą, nuo kurio įsigalioja pakeistos sutarties kainos ar įkainiai ir už kurias prekes, paslaugas ir (ar) darbus bus mokama senosiomis kainomis ar įkainiais, o už kurias – pakeistomis (-ais);
54. Kai darbų atlikimo laikotarpis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė nei 2 (dveji) metai, pirkimo vykdytojas privalo (jei trumpesnė – gali) numatyti fiksuotą kainą su peržiūra arba fiksuotą įkainį su peržiūra arba kitą kainos apskaičiavimo būdą, kartu numatant ir sutarties kainos (įkainių) peržiūros sąlygas.
TREČIASIS SKIRSNIS
KIEKIŲ (APIMČIŲ) KEITIMAS
55. Kiekio (apimties) keitimas galimas:
55.1. kai kiekio (apimties) keitimo sąlygos iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio ir, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, jos iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant galimų keitimų apimtį, pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai gali būti atliekama;
56. Pirkimo vykdytojas, apskaičiuodamas atsisakomų arba įsigyjamų papildomų prekių paslaugų, darbų kainas pagal kiekio (apimties) keitimo sąlygas, taiko žemiau pateikiamus būdus prioritetine tvarka, t. y. tik nesant galimybės taikyti aukščiau esantį būdą, gali būti taikomas žemiau esantis būdas:
56.2. jei įmanoma, išskaičiuojant kainos dalį iš sutartyje įkainotos atskiros pirkimo objekto sudedamosios dalies ar numatyto įkainio, pavyzdžiui, tinkavimo įkainį išskaičiuojant iš sutartyje numatyto „Tinkavimas, glaistymas, dažymas“ darbo įkainio;
56.3. pritaikant sutartyje numatytus panašių darbų įkainius. Panašius darbus turi pagrįsti ir nustatyti pirkimo vykdytojas;
Pavyzdžiui, sutartyje numatyti 1 mm storio skardos palangių apskardinimo darbai. Paaiškėjus, kad reikia atlikti papildomus apskardinimo darbus (apskardinti angokraščius ar papildomus parapetus ir panašiai) galima pritaikyti tokį skardinimo įkainį.
56.4. įvertinant pagrįstas tiesiogines (darbo užmokesčio ir su juo susijusius mokesčius, statybos produktų ir įrenginių, mechanizmų eksploatacijos sąnaudas, statybvietės) bei netiesiogines (pridėtines, pelno) išlaidas pagal šios Metodikos priedo „Tiesioginių ir netiesioginių išlaidų apskaičiavimo taisyklės“ nuostatas.
Kainodaros taisyklių nustatymo
metodikos priedas
TIESIOGINIŲ IR NETIESIOGINIŲ IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
|
Išlaidos
|
Atsisakomi darbai |
Papildomai įsigyjami darbai |
|
| Tiesioginės išlaidos |
Darbo užmokestis |
Darbo užmokesčio sąnaudos negali būti mažesnės už pasiūlymų pateikimo momentu galiojusiose Rekomendacijose dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numatytą resursų poreikį ir nustatytas kainas, kartu įvertinant pridėtines išlaidas, kurios negali būti mažesnės kaip numatyta Rekomendacijose. |
Darbo užmokesčio sąnaudos negali būti didesnės už papildomų darbų įsigijimo momentu galiojančiose Rekomendacijose numatytą resursų poreikį ir nustatytas kainas, kartu įvertinant pridėtines išlaidas, kurios negali būti didesnės kaip numatyta Rekomendacijose . |
| Statybos produktai ir įrenginiai |
Statybos produktų ir įrenginių kaina nustatoma: - įvertinant tiekėjo pasiūlyme nurodytos kainos ir statinio statybos darbų skaičiuojamosios kainos, kuri apskaičiuojama pagal pasiūlymų pateikimo momentu galiojusias Rekomendacijas, santykį bei gautą reikšmę padauginant iš statybos produktų ir įrenginių kainos, nustatytos pagal pasiūlymų pateikimo momentu galiojusiose Rekomendacijose numatytą statybos produktų ir įrenginių kainą; - jei taikant Rekomendacijas statybos produktų ir įrenginių kainos negalima nustatyti, ji turi atitikti pasiūlymo pateikimo momentu galiojusią vidutinę rinkos kainą, kuri nustatoma įvertinus ne mažiau kaip trijų kitų toje rinkoje esančių ūkio subjektų statybos produktų ir įrenginių kainas (jeigu tiek ūkio subjektų yra rinkoje); - tais atvejais, kai kitų ūkio subjektų statybos produktų ir įrenginių kainas galima gauti tik realiu laiku (t. y. pasiūlymai neteikiami praėjusiam laikotarpiui), statybos produktų ir įrenginių kaina gali būti nustatoma pagal galiojančią vidutinę rinkos kainą, įvertinus kainos pokytį nuo pasiūlymų pateikimo pabaigos iki atsisakomų darbų momento. Kainos pokytis vertinamas naudojant Lietuvos statistikos departamento skelbiamus statistikos rodiklius. |
Statybos produktų ir įrenginių kaina negali būti didesnė nei tiekėjo patiriamos išlaidos jiems įsigyti ir yra nustatoma: - įvertinant tiekėjo pasiūlyme nurodytos kainos ir statinio statybos darbų skaičiuojamosios kainos, kuri apskaičiuojama pasiūlymo pateikimo momentu galiojusias Rekomendacijas, santykį ir gautą reikšmę padauginant iš statybos produktų ir įrenginių kainos, nustatytos pagal papildomų darbų įsigijimo momentu galiojančiose Rekomendacijose numatytą statybos produktų ir įrenginių kainą. - jei taikant Rekomendacijas statybos produktų ir įrenginių kainos negalima nustatyti, ji negali būti didesnė nei tiekėjo patiriamos išlaidos statybos produktams ir įrenginiams įsigyti ir negali būti didesnė už vidutinę rinkos kainą, kuri nustatoma įvertinus ne mažiau kaip trijų kitų toje rinkoje esančių ūkio subjektų statybos produktų ir įrenginių kainas (jeigu tiek ūkio subjektų yra rinkoje). Į tiekėjo patiriamas išlaidas neįtraukiamos pridėtinės išlaidos. |
|
| Mechanizmai |
Mechanizmų eksploatacijos kaina nustatoma: - įvertinant tiekėjo pasiūlyme nurodytos kainos ir statinio statybos darbų skaičiuojamosios kainos, kuri apskaičiuojama pagal pasiūlymų pateikimo momentu galiojusias Rekomendacijas, santykį ir gautą reikšmę padauginant iš mechanizmų eksploatacijos kainos, nustatytos pagal pasiūlymų pateikimo momentu galiojusiose Rekomendacijose numatytą mechanizmų eksploatacijos kainą; - jei taikant Rekomendacijas mechanizmų eksploatacijos kainos negalima nustatyti, ji turi atitikti pasiūlymų pateikimo momentu galiojusią vidutinę rinkos kainą, kuri apskaičiuojama pagal atsisakomų statybos produktų ir įrenginių vidutinės rinkos kainos nustatymo taisykles. |
Mechanizmų eksploatacijos kaina negali būti didesnė nei tiekėjo patiriamos sąnaudos papildomiems darbams atlikti ir yra nustatoma: - įvertinant tiekėjo pasiūlyme nurodytos kainos ir statinio statybos darbų skaičiuojamosios kainos, kuri apskaičiuojama pagal pasiūlymo pateikimo momentu galiojusias Rekomendacijas, santykį ir gautą reikšmę padauginant iš statybos produktų ir įrenginių eksploatacijos kainos, nustatytos pagal papildomų darbų įsigijimo momentu galiojančiose Rekomendacijose numatytą mechanizmų kainą; - jei taikant Rekomendacijas mechanizmų eksploatacijos kainos negalima nustatyti, ji negali būti didesnė nei tiekėjo patiriamos išlaidos mechanizmų eksploatacijos paslaugoms įsigyti ir negali būti didesnė už vidutinę rinkos kainą, kuri nustatoma įvertinus ne mažiau kaip trijų kitų toje rinkoje esančių ūkio subjektų mechanizmų eksploatacijos kainas (jeigu tiek ūkio subjektų yra rinkoje). Į tiekėjo patiriamas išlaidas neįtraukiamos pridėtinės išlaidos. |
|
| Statybvietės išlaidos |
Statybvietės išlaidos negali būti mažesnės už sutartyje nurodytas statybvietės išlaidas, o jei tokių duomenų sutartyje nėra, statybvietės išlaidos neturi būti mažesnės kaip numatyta Rekomendacijose. |
Statybvietės išlaidos negali būti didesnės už sutartyje nurodytas statybvietės išlaidas, o jei tokių duomenų sutartyje nėra, statybvietės išlaidos neturi būti didesnės numatyta Rekomendacijose. |
|
| Netiesioginės išlaidos |
Pridėtinės išlaidos
|
Pridėtinės išlaidos negali būti mažesnės už pasiūlymų pateikimo momentu galiojusiose Rekomendacijose numatytą dydį ir skaičiuojamos tik nuo darbo užmokesčio sumos.
|
Pridėtinės išlaidos negali būti didesnės už papildomų darbų įsigijimo momentu galiojančiose Rekomendacijose numatytą dydį ir skaičiuojamos tik nuo darbo užmokesčio sumos.
|
| Pelno dydis |
Pelno dydis turi būti ne mažesnis už sutartyje nurodytąjį, o jei tokių duomenų sutartyje nėra, ne mažesnis kaip numatyta Rekomendacijose. |
Pelno dydis turi būti ne didesnis už sutartyje nurodytąjį, o jei tokių duomenų sutartyje nėra, ne didesnis kaip numatyta Rekomendacijose. |
|
Pakeitimai:
1.
Viešųjų pirkimų tarnyba, Įsakymas
Nr. 1S-104, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-06-30, i. k. 2017-11087
Dėl techninės klaidos atitaisymo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017m. birželio 28d. įsakyme Nr. 1S-95 "Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo"
2.
Viešųjų pirkimų tarnyba, Įsakymas
Nr. 1S-13, 2019-01-24, paskelbta TAR 2019-01-25, i. k. 2019-01134
Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1S-95 „Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo