Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2017-08-25, i. k. 2017-13676

 

Nauja redakcija nuo 2021-01-01:

Nr. V-2009, 2020-12-30, paskelbta TAR 2020-12-30, i. k. 2020-29069

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VAIKO VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2017 m. rugpjūčio 25d. Nr. V-644

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi,

t v i r t i n u Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                 Jurgita Petrauskienė

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymu Nr. V-644

(Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2020 m. gruodžio 30 d.

įsakymo Nr. V-2009 redakcija)

 

 

VAIKO VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato vaikų socializacijos centro (toliau – Centras) paskirtį, grupių sudarymą, individualaus vaiko vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo plano sudarymą, resocializacijos ir pasirengimo socialinei integracijai procesų organizavimą ir dalyvių funkcijas, reikalavimus Centro personalui ir aplinkai.

2. Aprašas grindžiamas Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytais principais. Taip pat šiais principais:

2.1. personalizuoto ugdymo principu, kai ugdymo procesas atitinka kiekvieno vaiko poreikius, gebėjimus, gabumus, mokymosi būdus ir tempą, vaikai patys kuria savo žinojimą, keldami tikslus, planuodami, nuolat reflektuodami bei įsivertindami;

2.2. stigmatizavimo vengimo principu, kai atsisakoma formalių institucinių požymių Centro aplinkoje bei vaiko padaryto teisės pažeidimo vertinimo personalo veikloje.

3. Vaikams, kuriems skirta auklėjamojo poveikio priemonė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.

4. Resocializacija Apraše suprantama kaip vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu taikomų veiksmų ir priemonių visuma, kuria siekiama formuoti ir įtvirtinti visuomenei priimtinas vaiko nuostatas ir elgesį.

5. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme (toliau – Įstatymas).

 

II SKYRIUS

CENTRO PASKIRTIS, GRUPIŲ SUDARYMAS

 

6. Centras yra valstybinė bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriama specializuota įstaiga, skirta delinkventinio elgesio vaikams, kuriems Įstatymo nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė.

7. Centro paskirtis – ugdyti, prižiūrėti ir teikti švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros paslaugas, kurios priskiriamos bendrojo ugdymo mokyklų grupei, ir kitas paslaugas, numatytas pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijoje vaikui, siekiant formuoti vaiko socialinių emocinių kompetencijų pagrindus, padėsiančius įtvirtinti socialiai priimtiną elgesį, didinti jų psichologinį atsparumą ydingam socialinės aplinkos poveikiui, padėti susigrąžinti mokymosi motyvaciją, bendradarbiauti su savivaldybės administracijos direktoriaus

paskirtos koordinuojančios institucijos atvejo vadybininku, parengti vaiką ir jo aplinką vaikui sugrįžti atgal į šeimą ir į mokyklą.

8. Centras gali būti specializuojamas arba jame gali būti steigiamos specializuotos vaikų grupės pagal lytį, amžių, individualius vaikų ugdymosi ir švietimo pagalbos poreikius, psichikos, elgesio sutrikimus. Vaikų skaičių Centre nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

9. Centre sudaromos uždaro ir pusiau atviro tipų grupės.

9.1. uždaro tipo grupėje esančiam vaikui taikomos sustiprintos rizikingo elgesio prevencijos priemonės, vaiko interesams neprieštaraujantis maksimalus savarankiško judėjimo apribojimas ir kitos Centro specialistų individualiai vaikui parenkamos priemonės, taip pat priemonės, numatytos Individualiame vaiko vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo plane;

9.2. pusiau atviro tipo grupėje esančiam vaikui taikomos tos pasitikėjimo vaiko sprendimais priemonės, kurios numatytos kartu su vaiku parengtame Individualiame vaiko vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo plane.

10. Grupėje gali būti ne daugiau kaip 8 vaikai. Grupės sudaromos, atsižvelgiant į vaikų amžių, brandą, individualius psichosocialinius ypatumus. Grupių skaičių Centre nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Sprendimą dėl vaiko apgyvendinimo konkrečioje grupėje priima Centro vadovas, atsižvelgęs į švietimo pagalbos specialistų ir auklėtojų pateiktus siūlymus, Individualų vaiko vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą. Vaikų atostogų metu grupių skaičius gali būti mažinamas.

 

III SKYRIUS

INDIVIDUALUS VAIKO VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ARBA AUKLĖJAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS VYKDYMO PLANAS

 

11. Vaikui atvykus į Centrą, Centro vadovas paskiria Centro darbuotoją, kuris turi padėti vaikui adaptacijos etapo metu susipažinti su Centru, susirasti draugų, adaptuotis prie naujų sąlygų, susipažinti su taisyklėmis ir jas paaiškinti, bendrauti su vaiko atstovais pagal įstatymą.

12. Paskirtas Centro darbuotojas atlieka vaiko atvejo vadybos funkcijas Centre (toliau – atvejo vadybininkas Centre), bendradarbiauja su vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtos koordinuojančios institucijos atvejo vadybininku (toliau – atvejo vadybininkas), kuris teiks koordinuotai teikiamą pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą, dalyvauja rengiant Individualų vaiko vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą (toliau – Planas), stebi vaiką veiklose, lydi į taikomas priemones ir veiklas, padeda spręsti vaikui kylančius sunkumus adaptuojantis Centre.

13. Centras ne vėliau kaip per 14 darbo dienų kviečia Vaiko gerovės komisijos posėdį, kuris gali būti organizuojamas tiesioginiu, nuotoliniu ar mišriu būdu, kuriame dalyvauja vaikas, jo atstovai pagal įstatymą, esant poreikiui, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos specialistai, su vaiku dirbsiantys mokytojai bei pagalbos mokiniui specialistai, atvejo vadybininkas Centre  ir vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius – Vaiko gerovės komisijos pirmininkas (toliau – TBK).

14. Vaiko gerovės komisija pagal posėdžio metu surinktą informaciją ir remdamasi pateiktais dokumentais, kurių pagrindu vaikui buvo pritaikyta vidutinės priežiūros priemonė, ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų parengia vaikui Planą, kuris suderinamas su savivaldybės parengtu Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo planu.

15. Planas turi apimti: vaiko ugdymą(si) pagal formaliojo švietimo ir neformaliojo vaikų švietimo, socialinių įgūdžių ugdymo programas, socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ar intervencijos, elgesio korekcijos ir kitas programas, vaikui teikiamą švietimo pagalbą ir taikomą poveikio priemonių sąrašą, jų taikymo tikslą ir trukmę, pateikiamas vaiko nukreipimo į grupę pagrindimas.

16. Planas rengiamas atlikus vaiko pedagoginį, psichosocialinį, elgesio rizikos įvertinimą, nustačius vaiko mokymosi pasiekimų lygį, sunkumus, įvertinus turimą mokymosi patirtį, poreikius, išanalizavus kitą su vaiku susijusią informaciją ir įvertinus mokytojų, auklėtojų, švietimo pagalbos specialistų pateiktas išvadas ir rekomendacijas.

17. Planas sudaromas atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius, jame keliami ilgalaikiai, pamatuojami ir vaikui pasiekiami tikslai, numatomos priemonės, orientuotos į vaiko galias bei patiriamus sunkumus.

18. Su Planu supažindinamas Centro vadovas, pavaduotojas ugdymui, mokytojai, auklėtojai ir švietimo pagalbos specialistai, jei jie nedalyvavo rengiant Planą. Plano įgyvendinimą koordinuoja atvejo vadybininkas Centre.

19. Plano įgyvendinimą prižiūri atvejo vadybininkas Centre, periodiškai aptardamas su vaiku, kaip jis jaučiasi, kaip jam sekasi, ką ir kodėl norėtų keisti. Prireikus aptarime dalyvauja švietimo pagalbos specialistai ir mokytojai.

20. Ne rečiau kaip kas mėnesį Planas peržiūrimas, aptariamas jo įgyvendinimas, prireikus atvejo vadybininkas Centre inicijuoja jo koregavimą.

21. Ugdymo procesas organizuojamas vadovaujantis pagrindinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, bendrosiomis programomis, kitais ugdymo organizavimą reglamentuojančiais dokumentais, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Į ugdymo turinį integruojamas socialinių emocinių kompetencijų ugdymas pagal ugdymo sritis, teorinis mokymasis derinamas su aktyvia praktine, projektine veikla. Vaiko mokymasis gali būti organizuojamas pagal profesinio mokymo programą ar jos modulius. Esant poreikiui, vaikui sudaromos sąlygos mokytis pagal vidurinio ugdymo programą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Ugdymo procesui organizuoti sudaromos klasės (jungtinės klasės). Vaikų skaičius klasėje (jungtinėje klasėje) – ne didesnis kaip 8 vaikai. Atsižvelgiant į vaikų mokymosi pasiekimų lygį, mokymosi galias ir gebėjimus, gali būti sudaromos laikinosios grupės.

23. Neformalusis vaikų švietimas yra orientuotas į vaiko pažinimo, saviraiškos poreikių tenkinimą, bendrųjų kompetencijų ugdymą, prasmingo ir aktyvaus vaiko dalyvavimo užtikrinimą, medijų raštingumą, atsakingą naudojimąsi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Neformaliojo vaikų švietimo veiklomis ugdomos vaikų socialinės ir emocinės, kultūrinės, pažinimo, komunikavimo, pilietinės, kūrybiškumo, ugdymo karjerai ir kitos kompetencijos. Neformalusis vaikų švietimas organizuojamas įgyvendinant neformaliojo vaikų švietimo, elgesio korekcijos, socialinių emocinių įgūdžių ugdymo, sveikos gyvensenos skatinimo, smurto ir patyčių, seksualinės prievartos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos, intervencijos ar kitas programas, projektus, kitas neformaliojo švietimo veiklas.

 

IV SKYRIUS

RESOCIALIZACIJOS IR PASIRENGIMO SOCIALINEI INTEGRACIJAI PROCESŲ ORGANIZAVIMAS

 

24. Resocializacijos procesas Centre vyksta trimis etapais: adaptacijos, poadaptacijos ir pasirengimo socialinei integracijai.

25. Adaptacijos etapo tikslas – pažinti vaiką, jo ugdymosi poreikius ir galias, padėti jam prisitaikyti prie naujos aplinkos, suplanuoti veiksmus sėkmingai vaiko resocializacijai. Adaptacijos etapas trunka iki 2 mėnesių. Adaptacijos etapą sudaro trys dalys:

25.1. pirmoji adaptacijos etapo dalis trunka iki 7 dienų. Atvykęs į Centrą vaikas apgyvendinamas atskirai, vaikas rašo patekimo į Centrą istoriją, atvejo vadybininkas Centre supažindina vaiką su Centro tvarka ir taisyklėmis; švietimo pagalbos specialistai atlieka pirminį vaiko pedagoginį, psichosocialinį, elgesio rizikos įvertinimą ir, remdamiesi vaiko stebėjimo ir įvertinimo duomenimis, pateikia siūlymą Centro vadovui, kokia konkreti uždaro tipo grupė vaikui tinkamiausia;

25.2. antroji adaptacijos etapo dalis trunka iki 2 savaičių. Vaikas gyvena atskirai arba perkeliamas į uždaro tipo grupę (priklausomai nuo vaiko pasirinkimo ir specialistų siūlymų), mokosi pagal formaliojo švietimo ir neformaliojo vaikų švietimo, socialinių įgūdžių ugdymo programas. Švietimo pagalbos specialistai, auklėtojai ir mokytojai tęsia vaiko pedagoginį, psichosocialinį, elgesio rizikos vertinimą. Šio etapo dalies pabaigoje parengiamos išvados apie vaiko asmenybės bruožus, vertybines nuostatas, socialinius įgūdžius, galias ir sunkumus, ugdymosi poreikius, mokymosi pasiekimus ir sunkumus, žinių lygį, mokymosi stilių, tempą ir kitus svarbius aspektus, kuriais remiantis parengiamas Planas;

25.3. trečioji adaptacijos etapo dalis trunka iki 6 savaičių. Vaikas uždaro tipo grupėje mokosi pagal formaliojo švietimo ir neformaliojo vaikų švietimo, socialinių įgūdžių ugdymo programas, dalyvauja socialinių emocinių įgūdžių ugdymo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ar intervencijos, elgesio korekcijos ar kitose programose, vaikui teikiama mokymosi, švietimo pagalba. Plano įgyvendinimas nuolat stebimas ir tikslinamas.

26. Poadaptacijos etapo tikslas – padėti vaikui keisti netinkamą elgesį, ugdant  socialines emocines kompetencijas, vertybines nuostatas, formuojant pozityvų savęs vertinimą, identifikuojant asmenybės galias. Šio etapo metu siekiama įtvirtinti pageidaujamo elgesio modelius, sudarant palankias sąlygas bei palaipsniui suteikiant vaikui vis daugiau atsakomybės įgytas žinias bei įgūdžius praktiškai pritaikyti Centre ar už jo ribų. Atsižvelgiant į Plano įgyvendinimo metu pasiektus rezultatus vaikas būna uždaro ar pusiau atviro tipo grupėje.

27. Poadaptacijos etapo metu vaikas mokosi pagal formaliojo švietimo ir neformaliojo vaikų švietimo, socialinių įgūdžių ugdymo programas, dalyvauja socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ar intervencijos, elgesio korekcijos ar kitose programose, Centro ar partnerių vykdomuose projektuose, vaikui teikiama mokymosi, švietimo pagalba. Vaikas gali dalyvauti savanoriškoje, socialinėje (karitatyvinėje) veikloje, padedančioje vaikui ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam vertybines nuostatas, taip pat kitose vietos bendruomenės organizuojamose sveikatą, fizinį aktyvumą, kūrybiškumą, pilietiškumą skatinančiose veiklose.

28. Pasirengimo socialinei integracijai etapo tikslas – padėti vaikui modeliuoti ateities perspektyvą ir pasirengti grįžti į vietos bendruomenę. Šiame etape numatoma daugiau veiklų už Centro ribų, organizuojamos vaikų savipagalbos grupės ateities planavimo klausimais, kitos veiklos, padedančios vaikui pasirengti sugrįžti ir integruotis vietos bendruomenėje.

29. Pasirengimo socialinei integracijai etape vaikas mokosi pagal formaliojo švietimo ir neformaliojo vaikų švietimo programas, socialinių įgūdžių ugdymo programas, dalyvauja socialinių emocinių įgūdžių ugdymo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ar intervencijos, elgesio korekcijos ar kitose programose, vaikui teikiama mokymosi, švietimo pagalba. Švietimo pagalbos specialistai, auklėtojai ir mokytojai atlieka pakartotinį vaiko pedagoginį, psichosocialinį, elgesio rizikos įvertinimą ir kartu su vaiku jį aptaria, konsultuoja vaiko atstovus pagal įstatymą, teikia rekomendacijas suinteresuotoms institucijoms savivaldybėje dėl vaiko socialinės integracijos.

30. Pasirengimo socialinei integracijai etapo metu vaikas būna pusiau atviro tipo grupėje ne trumpiau kaip 4 mėnesius iki vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos. Tais atvejais, kai šiame etape vaiko resocializacija nėra sėkminga, t. y. nepavyksta pasiekti Plane numatytų tikslų, Centro vadovas Įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo termino pratęsimo arba, esant poreikiui, dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vietos pakeitimo. Jei Įstatymo nustatyta tvarka vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas pratęsiamas arba pakeičiama vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vieta, vaikas perkeliamas į uždaro tipo grupę, resocializacija vyksta pagal poadaptacijos etape numatytas veiklas. Jei vaiko resocializacija poadaptacijos etape vyksta sėkmingai, t. y. pavyksta pasiekti Plane numatytus tikslus ir vaikas būna atviro tipo grupėje nepertraukiamai ne trumpiau kaip 4 mėnesius, Centro vadovas, švietimo pagalbos specialistai ir vaiko auklėtojai Įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės panaikinimo nepasibaigus jos vykdymo terminui arba pakeitimo minimalios priežiūros priemone.

31. Atvejo vadybininkas bendradarbiauja su atvejo vadybininku Centre, domisi, kaip vaikui sekasi vykdyti paskirtą vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonę, analizuoja ir vertina Centro pateiktas išvadas apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą, informaciją apie vaiko elgesio pokyčius, poreikius ir galimybes bei rekomendacijas dėl vaiko integracijos į visuomenę, pasibaigus vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui teikia informaciją TBK apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo rezultatus, informuoja TBK, kai vaikui paskirtos vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymas yra neveiksmingas arba iškyla tarpinstitucinių kliūčių dėl vykdymo veiksmingumo, teikia siūlymus TBK dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

32. Likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos, atvejo vadybininkas rengia vaiko socialinės integracijos planą kartu su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą, atvejo vadybininku Centre ir kitais suinteresuotais asmenimis, numato jo tikslą, etapus ir priemones, stebi jo vykdymo eigą, koordinuoja jo įgyvendinimą ir vertina įgyvendinimo rezultatus. Vaiko socialinės integracijos plane nurodomos priemonės, jų įgyvendinimo trukmė, jas vykdantys asmenys, laukiami rezultatai. Vaiko socialinės integracijos plano vykdymo rezultatai periodiškai aptariami su visais jį vykdant ir rengiant dalyvaujančiais asmenimis, prireikus jis gali būti koreguojamas. Už vaiko socialinės integracijos plano vykdymo eigą ir rezultatus atvejo vadybininkas atsiskaito TBK.    

33. Siekiant užtikrinti veiksmingus vaiko resocializacijos ir socialinės integracijos procesus, vaiko atstovams pagal įstatymą koordinuotai teikiamos paslaugos švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu ir jo terminui pasibaigus.

 

V SKYRIUS

RESOCIALIZACIJOS PROCESO DALYVIŲ FUNKCIJOS

 

34. Resocializacijos proceso metu:

34.1. Centras:

34.1.1. užtikrina vaiko resocializacijai reikalingas sąlygas ir tinkamas priemones personalizuodamas ugdymą(si) pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo, socialinių įgūdžių ugdymo programas, teikia mokymosi, švietimo pagalbą, sudaro saugias, sveikas, artimas šeimos aplinkai gyvenimo sąlygas, atitinkančias jo amžių, lytį, sveikatą ir brandą;

34.1.2. konsultuoja vaiko atstovus pagal įstatymą vaiko ugdymo(si), jo pažangos ir pasiekimų, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo klausimais, teikia rekomendacijas dėl sėkmingos vaiko resocializacijos ir socialinės integracijos;

34.1.3. teikia išvadas TBK apie vidutinės priežiūros priemonės vykdymo eigą, vaiko atstovų pagal įstatymą teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, kitus sėkmingai vaiko resocializacijai svarbius veiksnius;

34.1.4. atlieka kitas Įstatyme nustatytas funkcijas;

34.2. savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą vaiko atstovams pagal įstatymą vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu, o jai pasibaigus – vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą;

34.3. vaiko atstovai pagal įstatymą dalyvauja rengiant, įgyvendinant Planą, aptariant jo įgyvendinimo rezultatus, nuolat palaiko ryšius su vaiku, domisi jo pasiekimais, elgesio pokyčiais, bendradarbiauja su Centru, vykdo jo pateiktas rekomendacijas, užtikrina tinkamas priežiūros ir gyvenimo sąlygas vaikui atostogų metu, vykdo kitas Įstatyme nustatytas pareigas.

35. Centras, ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo pabaigos, raštu informuoja vaiko atstovus pagal įstatymą, atvejo vadybininką, TBK, savivaldybės administracijos direktorių ir kitas atsakingas institucijas apie numatomą vaiko sugrįžimą iš Centro, .

36. Centras, praėjus 1 mėnesiui po vaiko grįžimo į bendruomenę, su TBK, vaiko atstovais pagal įstatymą, atvejo vadybininku, kitais vaiko socialinės integracijos plano įgyvendinimo procese dalyvaujančiais asmenimis aptaria vaiko socialinės integracijos plano įgyvendinimą, pasiektus rezultatus.

 

VI SKYRIUS

CENTRO PERSONALAS

 

37. Centre dirba vadovas, pavaduotojai, mokytojai, auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai, asmens sveikatos priežiūros specialistas, aptarnaujantysis personalas, kiti darbuotojai.

38. Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, auklėtojai geba parinkti ir taikyti įvairias ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo strategijas, išmano svarbiausius vaiko raidos ir asocialaus elgesio psichologinius aspektus, geba dirbti komandoje, tinkamai reaguoti į krizines ar konfliktines situacijas, operatyviai priimti sprendimus, taikyti atvejo vadybos metodą ir atlikti atvejo vadybos funkciją, yra motyvuoti siekti asmeninio ir profesinio tobulėjimo, nuolat atnaujindami žinias ir įgūdžius, atlikdami savo veiklos įsivertinimą, remdamiesi geriausia praktika, reflektuodami apie savo ir kito žmogaus jausmus.

39. Darbuotojai laikosi pozityvių vertybių, pasižymi psichologine branda, yra susipažinę su pagrindinėmis vaiko teisėmis ir jų įgyvendinimo principais, nuosekliai laikosi įstaigos vertybių, darbo tvarkos taisyklių, kuria ir palaiko Centro tradicijas bei pozityvią personalo kultūrą.

40. Švietimo pagalbą Centre teikia švietimo pagalbos specialistų komanda: esant 20 ir daugiau vaikų rekomenduojama ne mažiau kaip 2 psichologai, 2 socialiniai pedagogai, 1 specialusis pedagogas.

41. Rekomenduojama, kad auklėtojais uždaro ir pusiau atviro tipo grupėse dirbtų asmenys, turintys teisę dirbti socialiniais pedagogais ir gebantys taikyti atvejo vadybos metodą.

 

VII SKYRIUS

CENTRO APLINKA

 

 

42. Centre kuriama vaiko asmenybės augimui ir ugdymuisi palanki aplinka, pagrįsta visų dirbančių darbuotojų ir vaikų tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, skatinanti teigiamą vaiko požiūrį į mokymą(si), didinanti vaiko savigarbą, pasitikėjimą savimi, motyvuojanti, stiprinanti atsakomybę.

43. Centre siekiama kurti ir palaikyti pozityvią personalo kultūrą, saugią psichologinę aplinką, kuri remtųsi aiškių elgesio normų nustatymu, darbuotojų tikėjimu vaikų galimybėmis pozityviai keistis, šiltais ir geranoriškais, bendradarbiavimu grįstais santykiais, rūpinimusi emocine vaikų gerove, psichologiniu saugumu, atsakomybės už savo elgesį skatinimu, konstruktyvaus elgesio pavyzdžio rodymu, sudarytų sąlygas vaikams kritiškai mąstyti.

44. Ugdymui organizuoti skirta aplinka turi skatinti vaikų aktyvumą, smalsumą, tenkinti jų pažinimo poreikius išbandyti įvairius veiklos būdus, eksperimentuoti, kritiškai mąstyti, siekiama diegti šiuolaikines informacines technologijas, naudoti modernią įrangą ir kitas mokymui(si) ir ugdymui(si) skirtas priemones. Saugiam interneto naudojimui užtikrinti turi būti įdiegta šiam tikslui skirta programinė įranga, ugdomas vaikų atsakingumas ir raštingumas naudojantis internetu ir jo suteikiamomis galimybėmis.

45. Vaikų gyvenimui ir ugdymui skirtoje aplinkoje turi būti naudojamos vaikų poreikius ir patrauklias užimtumo formas atitinkančios priemonės (lauko ir vidaus sporto inventorius, ugdomieji žaidimai ir kt.).

46. Fizinė aplinka turi būti edukuojanti, patraukli, saugi, estetiška, jauki, funkcionali. Fizinę aplinką sudaro: administracinės patalpos, ugdymui skirtos patalpos, gyvenamosios patalpos, bendrai veiklai skirtos patalpos, universalus aikštynas.

47. Administracinėms patalpoms priskiriama: kabinetai Centro vadovui ir pavaduotojams, švietimo pagalbos specialistams, mokytojams, asmens sveikatos priežiūros specialistui, patalpa konsultacijoms, relaksacinė patalpa vaikui pabūti atskirai ar nusiraminti, personalo kambarys.

48. Ugdymui skirtoms patalpoms priskiriama: patalpos ugdytis individualiai ar grupėje, patalpos technologiniam ir profesiniam mokymui.

49. Rekomenduojama, kad uždaro ir pusiau atviro tipo grupių gyvenamosioms patalpoms būtų skirtos šios patalpos: vaikų kambariai, auklėtojo kambarys, svetainė ir virtuvė.

50. Rekomenduojama, kad bendrai veiklai būtų skirtos šios patalpos: universali salė sportui ir renginiams, treniruoklių patalpa, virtuvė su nedideliu valgomuoju, susitikimų su vaiko atstovais pagal įstatymą kambariai.

51. Rekomenduojama, kad Centre vaikas rastų erdvę, kurioje kuriam laikui galėtų atsiriboti nuo kitų vaikų ir pabūti vienas, tam naudojant sieneles / širmas, ir taip sudaryti galimybes pertraukai, laisvo laiko metu ar esant emocinio nestabilumo būklei pabūti su savimi pačiu.

52. Centro teritorija aptverta, tamsiu paros metu apšviesta, rekomenduojama teritoriją visą parą stebėti vaizdo kameromis.

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

53. Centrams nuolat teikiama metodinė pagalba, siekiant juos aprūpinti ugdymui ir švietimo pagalbai teikti reikalingomis priemonėmis, konsultuoti veiklos organizavimo klausimais, sudaromos sąlygos darbuotojams tobulinti kvalifikaciją, Centrų komandoms organizuojamas profesinių santykių konsultavimas.

54. Centras bendradarbiauja su Įstatyme nurodytomis įstaigomis ir asmenimis, vietos bendruomene, kurios teritorijoje yra Centras, kitais Centrais, mokslininkais, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio partneriais, savanoriais ir studentais.

_____________________________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-2009, 2020-12-30, paskelbta TAR 2020-12-30, i. k. 2020-29069

Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. V-644 „Dėl Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo