Suvestinė redakcija nuo 2021-01-16

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-06-23, i. k. 2015-10049

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VILNIAUS MIESTO INTEGRUOTOS TERITORIJOS VYSTYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2015 m. birželio 19 d. Nr. 1V- 513

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 7.8.7 papunkčiu,

t v i r t i n u Vilniaus miesto integruotą teritorijos vystymo programą (pridedama).

 

 

 

Vidaus reikalų ministras                                                                                    Saulius Skvernelis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1V-513 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymo

Nr. 1V-981 redakcija)

 

 

VILNIAUS MIESTO INTEGRUOTA TERITORIJOS VYSTYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.       Vilniaus miesto integruotoje teritorijos vystymo programoje (toliau – Vilniaus ITV programa) pateikiama Vilniaus ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė, vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės, programos veiksmų planas.

2.       Vilniaus ITV programoje ir jos prieduose vartojami šie sutrumpinimai:

2.1.    AM – Aplinkos ministerija;

2.2.    BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra;

2.3.    BVP – bendrasis vidaus produktas;

2.4.    ERPF – Europos regioninės plėtros fondas;

2.5.    ES – Europos Sąjunga;

2.6.    EVRK 2 red. – Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“;

2.7.    GIS – geografinės informacinės sistemos;

2.8.    ITI – integruotos teritorinės investicijos;

2.9.    KM – Kultūros ministerija;

2.10.  SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

2.11.  SĮ – savivaldybės įmonė;

2.12.  SM – Susisiekimo ministerija;

2.13.  ŠMSM – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;

2.14.  UAB – uždaroji akcinė bendrovė;

2.15.  VRM – Vidaus reikalų ministerija;

2.16.  VšĮ – viešoji įstaiga;

2.17.  VVG – vietos veiklos grupė.

3.       Atliekant Vilniaus ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizę, jeigu statistinė arba GIS informacija nėra prieinama atskirai apie Vilniaus miestą ar jo dalis, analizuojama apie Vilniaus miesto savivaldybę pateikiama informacija, laikant kitų Vilniaus miesto savivaldybei priskirtų gyvenamųjų vietovių įtaką atitinkamam statistiniam rodikliui nereikšminga (Grigiškių mieste, Neravų ir Salų kaimuose gyvena apie 2 proc. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų).

 

II SKYRIUS

VILNIAUS ITV PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ

 

4.       Rengiant Vilniaus ITV programą vadovaujamasi šių Vilniaus ITV programos įgyvendinimo teritorijai taikomų planavimo ir teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų nuostatomis:

4.1.    Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, patvirtintos 2014 m. birželio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2014) 4234 (toliau – Partnerystės sutartis) 1.1 dalies „Teritorinė plėtra ir regioninė politika“, 3.1 dalies „Integruotas teritorinės plėtros požiūris“, 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis;

4.2.    2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397 (toliau – Veiksmų programa), 4 skirsnio „Integruotos teritorinės plėtros aprašymas“, 7 ir 8 prioritetų „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ bei „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ nuostatomis;

4.3.    2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, nuostatomis;

4.4.    2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, nuostatomis: tikslu „didinti teritorinę sanglaudą regionuose“; uždaviniu „spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinant ekonomikos augimą“;

4.5.    Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V- 480 „Dėl Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės);

4.6.    Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ (toliau – Vilniaus miesto bendrasis planas);

4.7.    Vilniaus miesto 2010–2020 m. strateginiu plėtros planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-1778 „Dėl Vilniaus miesto 2010–2020 metų strateginio plano ir Vilniaus miesto 2010–2020 metų strateginio plano valdymo ir stebėsenos sistemos tvirtinimo“ (toliau – Vilniaus miesto strateginis planas).

5. Didžiausią įtaką socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) Vilniaus mieste daro šie veiksniai:

5.1. gyventojų skaičiaus pokyčiai. 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybėje gyveno 539,7 tūkst. gyventojų (18,3 proc. šalies gyventojų). Vilniaus miesto savivaldybės demografinė raida atitinka pasaulinius demografinės raidos scenarijus – didėjantį urbanizacijos lygį. Jungtinių Tautų Organizacija prognozuoja, kad miestų gyventojų nuolat daugės: 2015–2020 m. – po 1,84 proc.; 2020–2025 m. – po 1,63 proc.; 2025–2030 m. – po 1,44 proc. 2050 m. pasaulio miestuose jau gyvens mažiausiai du trečdaliai visų pasaulio gyventojų. 2009–2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų skaičiaus augimas buvo pristabdytas ekonomikos nuosmukio ir migracijos į užsienį, tačiau 2012 metais gyventojų skaičius Vilniaus miesto savivaldybėje vėl ėmė augti. 2012–2014 m. pasiektas vidutinis 3,2 tūkstančių (0,6 procento) gyventojų skaičiaus padidėjimas kasmet. Vilniaus miesto savivaldybė buvo vienintelė iš 5 didžiausių šalies miestų savivaldybių, kurioje gyventojų skaičius 2012–2014 m. didėjo. Teigiami pokyčiai matomi ne tik atvykusių į Vilniaus miesto savivaldybę (išvykusių iš Vilniaus miesto savivaldybės) gyventojų statistikoje, bet ir teigiamame natūraliame prieaugyje. 2012 m. Vilniaus miesto savivaldybėje 1000 gyventojų gimė 13,6 naujagimių (Lietuvoje atitinkamai – 11,3), o mirė 10,6 žmonių (Lietuvoje – 13,5). Nuo 2001 m. iki 2013 metų 1–6 metų amžiaus vaikų padaugėjo nuo 31,2 tūkst. iki 38,2 tūkst. Tokios tendencijos išlieka ne tik Vilniuje, bet ir miestą supančioje metropolinėje zonoje: įvertinta, kad 2015 metais kartu su atvykstančiaisiais dirbti, mokytis, apsipirkti arba nuolat besinaudojančiais Vilniaus mieste teikiamomis paslaugomis aplinkinių savivaldybių gyventojais miesto infrastruktūros naudotojų skaičius sieks apie 720 tūkstančių.

5.2. Vilniaus mieste vyksta ekonominės veiklos koncentracija:

5.2.1. Vilnius yra svarbiausias šalyje užsienio investicijų traukos centras, 2013 m. į Vilniaus miesto savivaldybę buvo pritraukta 8,3 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų, arba 65,6 procento visų šalies tiesioginių užsienio investicijų. Tiesioginių užsienio investicijų augimas Vilniuje 2013 metais siekė 11 procentų. Vertinant, kad Lietuva išlieka viena sparčiausiai užsienio investicijas pritraukiančių Centrinės ir Rytų Europos regiono valstybių, galima spręsti, kad ir ateityje Vilniaus miesto (ir savivaldybės) ekonominis augimas labai priklausys nuo tiesioginių užsienio investicijų, ir su jomis susijusių ekonomikos sektorių – informacinių technologijų, verslo paslaugų plėtros. Pavyzdžiui, „The Financial Times“ tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos bazės „fDi Markets“ duomenimis, per pirmąjį 2014 m. pusmetį naujų užsienio investicinių projektų skaičius sumažėjo visame Centrinės ir Rytų Europos regione, tačiau Lietuvoje įgyvendintų projektų skaičius išaugo ketvirtadaliu. Pagal milijonui gyventojų tenkančius projektus Lietuva dvigubai lenkė Centrinės ir Rytų Europos regiono vidurkį, beveik dvigubai – Estiją ir beveik 7 kartus – Latviją. Ekonominės veiklos koncentraciją didele dalimi lemia Vilniaus miesto savivaldybei būdinga aukštos kvalifikacijos darbo jėga. Aukštąjį išsilavinimą turi 42,4 procento vyresnių kaip 20 metų gyventojų (šalyje – 24,6 proc.) ir net 50 procentų 20–39 metų amžiaus gyventojų (šalyje – 33 proc.). Vilniaus mieste esančiose universitetinį aukštąjį išsilavinimą suteikiančiose aukštojo mokslo įstaigose 2013 metais parengta 15 tūkstančių specialistų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu (53,2 proc. visų šalies specialistų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu).

5.2.2. Vilniaus miesto savivaldybėje koncentruojasi didžioji dalis Vilniaus regiono paslaugų įmonių. 2013 m. Vilniaus mieste veikiančiose paslaugų įmonėse dirbo 135 tūkstančiai darbuotojų arba 90 procentų visų Vilniaus regiono paslaugų įmonių darbuotojų. Didelė paslaugų sektoriaus įmonių koncentracija (paslaugų sektorius yra imliausias darbo jėgai, vertinant pagal įmonių apyvartos ir dirbančiųjų santykį) lemia tai, kad registruoto nedarbo lygis Vilniaus miesto savivaldybėje 2011–2014 metais buvo vidutiniškai 2,6 procentinio punkto žemesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Nedarbo lygis Vilniaus miesto savivaldybėje sumažėjo nuo 10,8 proc. 2011 metais iki 6,9 proc. 2014 metais, ir, 2014 m. duomenimis, buvo 6 mažiausias tarp visų šalies savivaldybių.

5.2.3. Vilniaus miesto savivaldybėje mokamas vidutinis bruto darbo užmokestis yra didžiausias šalyje, 2013 m. jis siekė 759,7 euro (buvo 113,4 euro, arba 17,5 procento aukštesnis nei vidutiniškai šalyje). Darbo užmokestis Vilniaus miesto savivaldybėje auga, tačiau jo augimo tempai yra kiek lėtesni, negu vidutiniškai šalyje (Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2011 m. – 7,9 proc., šalyje – 9,1 proc.). Nepaisant nedidelio skirtumų mažėjimo, Vilniaus miesto savivaldybėje mokami atlyginimai yra daug konkurencingesni nei šalyje ar Vilnių supančiame regione, o bruto darbo užmokesčio skirtumai kompensuoja transporto sąnaudas, todėl aplink miestą yra susidariusi aktyvios švytuoklinės migracijos zona, siekianti apie 40–50 kilometrų, ir Vilniaus miesto vystymasis iš esmės turi įtakos visos apskrities ekonominei ir darbo rinkos situacijai.

5.2.4. 2012 m. Vilniaus apskrityje yra sukurta 38,5 % visos šalies BVP ir ši apimtis pastaruosius penkerius metus išlieka pastovi. Vilniaus apskrities ekonomika yra labiausiai jautri didmeninės ir mažmeninės prekybos bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos apimčių pokyčiams. Siekiant išvengti vieno ūkio sektoriaus dominavimo, būtina skatinti mažiau išsivysčiusių ekonominės veiklos sektorių plėtrą. Vis dėlto ūkio subjektų skaičius turėtų būti vertinamas kartu su šių subjektų generuojama pridėtine verte nacionalinei ekonomikai. Pagal Statistikos departamento pateikiamą informaciją pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam, 2013 metų kainomis yra žemiausia žemės ūkio, švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, taip pat meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos srityse. Įvertinus ūkio subjektų skaičių bei darbo našumą, akivaizdu, kad didžiausią neišnaudotą potencialą turi švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, taip pat meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektoriai. Tokią veiklą vykdantiems ūkio subjektams palengvinus plėtros galimybes, gali būti pasiektas bendrosios ekonomikoje generuojamos pridėtinės vertės padidėjimas, o kartu ir aukštesnės mažiau uždirbančių šių sektorių darbuotojų pajamos.

5.3. Vilniaus miesto pritraukiami dideli migracijos srautai pasireiškia ir papildomomis socialinėmis ir sveikatos problemomis:

5.3.1. Nepaisant to, kad Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų sergamumo ir mirtingumo rodikliai, lyginant sau šalies rodikliais, yra gana geri (pavyzdžiui, standartizuoto mirtingumo rodiklis yra 6 geriausias tarp šalies savivaldybių, o jaunesnių kaip 60 metų gyventojų 8 geriausias), tačiau miestui ir jį supančiam regionui būdingas aukštas standartizuotas mirtingumo nuo alkoholio sąlygotų priežasčių rodiklis. Taip pat išsiskiria rytinė šalies dalis, supanti Vilniaus miestą – 5 iš 10 blogiausius rodiklius turinčių Lietuvos savivaldybių yra Vilniaus apskrityje. Vertinant ir tai, kad nemažai blogiausius rodiklius turinčių savivaldybių (Neringos, Birštono, Kalvarijos) yra labai mažos, todėl „jautrios“ vienetiniams atvejams, galima teigti, kad Vilniaus regionas yra vienas iš labiausiai problemiškų, vertinant alkoholio sukeliamų susirgimų ir mirčių aspektu. Lyginant su kitais didžiaisiais miestais, standartizuotas mirtingumo lygis nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniaus miesto savivaldybėje yra aukštesnis 1,5–2 kartus. Vertinant absoliučius mirtingumo nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius, skaičiai yra santykinai nedideli tarp mažesniųjų savivaldybių, tačiau išsiskiria 2 didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybė. Susirgimų priklausomybėmis skaičius taip pat didelis (pagal užfiksuojamus naujus atvejus – antras blogiausias rodiklis šalyje).

5.3.2. Mažėjantis fizinis aktyvumas yra viena pagrindinių antsvorio ir nutukimo priežasčių: tik 31 proc. Lietuvos gyventojų vyrų ir 27 proc. moterų mankštinosi laisvalaikio metu bent 30 minučių ne mažiau nei 4 dienas per savaitę. Augant šalies automobilizacijos lygiui, tokia fizinio aktyvumo forma kaip ėjimas į darbą ir iš jo pėsčiomis taip pat tapo mažiau populiari tarp gyventojų: 1994 metais 29 proc. vyrų propagavo šią fizinio aktyvumo formą, kai 2012 metais – jau tik 23 %; atitinkamai tai buvo būdinga 27 % moterų 1994 metais, o 2012 metais – jau tik 18 %. Laikantis šioms tendencijoms yra aiškiai identifikuojamas nepakankamo fizinio aktyvumo sąlygojamas neigiamas poveikis Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų sveikatai: pagal apsilankymų ambulatorijose ir poliklinikose skaičių vilniečiai vis dažniau kreipiasi į specialistus dėl sveikatos sutrikimų. Kitaip tariant, visą Vilniaus regione užfiksuotą apsilankymų skaičiaus padidėjimą lėmė Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų sveikatos sutrikimai, o tai sudaro daugiau nei pusę visos šalies mastu užfiksuoto apsilankymų skaičiaus padidėjimo. Nepakankamą fizinį aktyvumą ir jo sąlygojamą poveikį sveikatai taip pat nulemia didelė skirtingų visuomenės grupių diferenciacija: teikiamų paslaugų kaina privačiame sektoriuje išlieka pakankamai aukšta ir šios paslaugos prieinamos tik didesnes pajamas gaunantiems miestiečiams.

5.3.3. Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apskritis yra vienintelis Lietuvos Respublikos regionas, kuriame yra objektyvus ikimokyklinio ugdymo įstaigose esančių vietų trūkumas, tai yra Vilniaus regione esančių ikimokyklinio ugdymo vietų skaičius yra mažesnis už vaikų skaičių. Detaliau nagrinėjant Vilniaus regiono savivaldybes, akivaizdu, kad didžiausią įtaką šiam vietų skaičiaus trūkumui turi Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų vietų trūkumas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybėje aiškiai identifikuojamas didžiausias vietų trūkumas tiek absoliučiais skaičiais (1553 vietos), tiek procentine išraiška (5,7 %).

5.3.4. Lietuvos statistikos departamentas neskelbia informacijos, pagal kurią būtų galima įvertinti pajamų pasiskirstymo netolygumus, skurdo riziką patiriančių asmenų skaičių savivaldybėse, bet tam tikras tendencijas galima įvertinti analizuojant apskričių (regionų) skurdo rodiklius ir skurdo rodiklius, pateikiamus pagal gyvenamųjų vietovių grupes – didžiuosius miestus, likusius miestus ir kaimo vietoves:

5.3.4.1. Vilniaus apskritis (kurioje Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų dalis siekia 67 procentus) iš kitų šalies regionų išsiskiria aukščiausiomis disponuojamomis pajamomis (2013 m. – 291 euras vienam namų ūkio nariui per mėnesį), tačiau kartu ir blogesniais negu daugelio regionų ekonominius sunkumus patiriančių namų ūkių ir materialinių nepriteklių rodikliais, pavyzdžiui – 18 proc. Vilniaus regiono gyventojų dėl pinigų stokos negalėjo laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų (2 blogiausias rodiklis šalyje po Telšių apskrities, šalies vidurkis – 14 proc.). Tai lemia didesni (net ir įvertinus aukštesnes Vilniaus gyventojų pajamas) pragyvenimo kaštai. Vilniaus apskrities gyventojų vartojimo išlaidų dalis būtiniausioms reikmėms – maistui, būstui ir komunalinėms paslaugoms 2012 metais siekė 52,1 proc. visų namų ūkių vartojimo išlaidų, ir nedaug viršijo šalies vidurkį (51,6 proc.). Lyginant su Kauno regionu (antru pagal gyventojų skaičių šalies regionu, kuriame yra antras pagal dydį šalies miestas), Vilniaus regiono gyventojų išlaidų maistui, būstui ir komunalinėms paslaugoms dalis didesnė 5,2 procentinio punkto. T. y. Kauno regiono gyventojai, palyginti su Vilniaus regiono gyventojais, santykinai didesnę dalį disponuojamų lėšų gali skirti kultūrai, sveikatai, švietimui ar kitoms sritims.

5.3.4.2. Analizuojant santykį tarp dviejų rodiklių – skurdo rizikos lygio (asmenų, kurių ekvivalentinės piniginės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą, dalies) ir skurdo rizikos gylio (procentais išreiškiamo skirtumo tarp skurdo rizikos ribos ir asmenų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, disponuojamųjų pajamų medianos), pastebima, kad didiesiems miestams būdingas santykinai nedidelis skurdo rizikos lygio rodiklis (11,7 proc. 2013 metais, tuo tarpu šalyje – 20,6 proc.), kurį lemia aukštesnės gyventojų pajamos, tačiau gyvenančių žemiau skurdo ribos asmenų atskirtis didėja. Skurdo rizikos gylis didžiuosiuose miestuose 2013 m. siekė 20,5 procento ir susilygino su mažų ir vidutinių miestų rodikliu (20,4 proc.), artėjo prie šalies vidurkio (24,8 proc.). Didžiųjų miestų grupė buvo vienintelė, kurioje nuo 2007 metų skurdo rizikos gylis didėjo (24,2 procentais), tuo tarpu mažų ir vidutinių miestų grupėje šis rodiklis sumažėjo 20,6 procento, kaimo vietovėse – 6,1 procento. Viena iš priežasčių, kodėl susidaro tokios tendencijos, yra ta, kad didžiuosiuose miestuose (ypač Vilniuje) koncentruojasi daugiau marginalių (ar marginalizuojamų) visuomenės grupių, tokių kaip benamiai, buvę kaliniai, prostitutės, priklausomybės ligomis sergantys asmenys, romai, apie kurių buvimą dažnai galima spręsti iš netiesioginių duomenų (pvz., nusikalstamumo statistikos), šių grupių atžvilgiu tradicinės socialinės politikos priemonės yra mažiau veiksmingos.

5.4. Esminės su aplinkos tarša ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimais (klimato kaita) susijusios problemos tiesiogiai siejasi su aukštu automobilizacijos lygiu, urbanistine plėtra miesto periferiniuose rajonuose (taip pat esančiuose už Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos), nepakankama visuomeninio transporto paslaugos kokybe:

5.4.1. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų mobilumo apklausos rodo, kad pervežimai miesto viešuoju transportu gyventojų kelionių procentinėje struktūroje per 30 metų sumažėjo beveik du kartus, o pervežimai lengvaisiais automobiliais išaugo daugiau nei 4,5 karto. (žr. 1 pav.). Plečiantis miesto urbanizuojamai teritorijai, esant nepakankamai aptarnavimo ir socialinei infrastruktūrai bei neformuojant darbo vietų gyvenamojoje aplinkoje apie 20 proc. sumažėjo kelionių skaičius pėsčiomis. Augantis automobilių naudojimas atsiliepia ir eismo saugumui. 2013 m. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko 766 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 29 žmonės žuvo ir 871 buvo sužeistas. Lyginant su 2012 m., įskaitinių eismo įvykių skaičius padidėjo 24 %, juose žuvusių eismo dalyvių skaičius padidėjo 16 %, o sužeistųjų skaičius padidėjo 28 %. 


1 pav. Vilniaus miesto savivaldybės kelionių struktūros tendencijos; kelionių procentinės dalies kaita. Šaltinis: SĮ „Vilniaus planas“ – Vilniaus miesto bendrojo plano įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenys.

5.4.2. Į leistinas normas viršijančio triukšmo zonas (kuriose triukšmas viršija ribinę integralaus paros triukšmo rodiklio >65 dB, Ldvn vertę) patenka per 82 tūkst. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų. Nuo autotransporto sukeliamo viršijančio leistinas normas triukšmo kenčia 78 300 gyventojų, nuo geležinkelio transporto – 700, nuo oro transporto – 2700, pramonės – 400. Nuolat mažėja pramoninis triukšmas, bet didžiausi triukšmo šaltiniai: autotransportas ir orlaiviai turi tendenciją augti. Viršijančio leistinas normas triukšmo lygio yra veikiamos 43 mokymo įstaigos ir 10 gydymo įstaigų. 

5.4.3. Didžiausią pažemio oro užterštumą sudaro išmetamas autotransporto azoto dioksidas ir kietosios dalelės. Teritorijos pažemio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis koncentracija daugiau nei 40 dienų viršijo leistinus lygius. Pagrindinis oro užterštumo šaltinis sostinėje yra autotransportas, sukeliantis 70 proc. visos taršos. Didžiausia oro tarša buvo užfiksuota šiose miesto vietose: Savanorių pr. žiede, Konstitucijos pr. žiede, Ozo ir Ukmergės g., Tūkstantmečio ir Žirnių g. sankryžoje, intensyvaus miesto gatvėse – Geležinio Vilko g., Ukmergės g., Kareivių g., Tūkstantmečio g., Savanorių g., Kirtimų g. ir kt. Kadangi didžiausi teršalų išmetimų židiniai į pažemio orą yra intensyviausio eismo miesto gatvės bei sankryžos, todėl vilniečiai mano, kad tai labiau lokalių teritorijų, o ne jų gyvenamosios aplinkos problemos. Panašiai vertinama ir grunto užterštumo cheminėmis medžiagomis problema. Dažniausiai užteršto grunto taršos židiniai yra buvusiose pramonės, energetikos, buvusių degalinių teritorijose.

5.4.4. Pozityvūs pokyčiai prasidėjo, pradėjus viešojo transporto optimizavimą. Nuo 2013 m. vasaros sukurti šeši greitieji maršrutai, kurie ėmė vežti keleivius 5–6 min. intervalu. Maršrutų tinklo ilgis padidėjo 288 km (iki 2478 km), įrengta 14 km naujų viešajam transportui skirtų eismo juostų, atnaujintas autobusų parkas. Nupirktas 21 hibridinis, varomas tiek elektra, tiek dujomis, autobusas. Dėl to 2013 metais pervežtų keleivių skaičius išaugo 12,3 proc.

6. Urbanistinio ir ekonominio vystymosi potencialas:

6.1. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytą miestų hierarchinę sistemą Vilnius yra aukščiausio lygmens urbanistinis darinys valstybiniame ir tarptautiniame (ES lygmeniu) centre. Pastarasis centras nacionalinį ir tarptautinį svorį įgauna prie Vilniaus miesto prijungus antrojo pagal dydį Lietuvos miesto Kauno strateginį potencialą. Tokia dviejų didžiųjų miestų sanglauda sudaro pagrindą integruotis į Europos urbanistinį karkasą. Tarptautiniu mastu Vilnius yra konkuruojantis 300 km spindulio regiono centras ekonominės rinkos erdvėje, kurioje gyvena apie 15 mln. gyventojų, kertasi geopolitinės, ekonominės ir kultūrinės Rytų, Šiaurės ir Vidurio Europos dimensijos. Tai gera geopolitinė vieta, bet jos centro išsaugojimui reikalingas nuolatinis potencialo ugdymas, konkurencinė kova su Minsko ir Rygos regioniniais centrais.

6.2. Svarbus paskutinių dešimtmečių Vilniaus miesto savivaldybės apgyvendinimo ypatumas – dispersiška gyventojų sklaida periferinėje miesto teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos (400 km2), apimančios ne tik urbanizuotas teritorijas, gyventojų apgyvendinimo tankis siekia tik 13,4 gyv./ha. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gyventojų tankumas yra mažesnis nei analogiškų Europos miestų (pvz., Rygos – 26,2 gyv./ha, Prahos – 25,6 gyv./ha).  Urbanizuotose teritorijose gyventojų tankumas didesnis – 39 gyv./ha., tačiau šis rodiklis toliau mažėja (2000 m. buvo apie 48 gyv./ha). Jau 7 km nuo Vilniaus centro nėra 30 gyv./ha tankio, minimaliai reikalingo, kad atsipirktų kuriama techninė ir socialinė infrastruktūra. Didelės senos statybos būsto eksploatacinės išlaidos, kompleksinės gyvenamųjų rajonų renovacijos nebuvimas daro centro ir vidurinės zonos gyvenamosios statybos rajonus nepatraukliais, verčia jaunesnio amžiaus žmones ieškoti būsto periferinėje zonoje. Viena iš neigiamų tokio miesto užstatymo pasekmių – labai netolygi gyventojų amžiaus struktūra miesto teritorijoje. Vidurinėje miesto struktūros zonoje lieka senstantys gyventojai. Tai ypač būdinga XX a. šešto–aštunto dešimtmečių statybos „miegamiesiems“ Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Žirmūnų, Naujamiesčio, Naujosios Vilnios rajonams (žr. 2 pav.).  Vidurinės miesto zonos gyventojų senėjimo priežastis – pakankamai didelės nerenovuotų senos statybos daugiabučių gyvenamųjų namų (ir kvartalų) būstų kokybė ir jų eksploatacinės išlaidos. Dėl to jaunesnio amžiaus žmonės yra linkę statytis arba pirkti naują būstą periferinėje zonoje (ne tik miesto, bet ir kaimyninių savivaldybių teritorijoje) dėl palankesnių žemės, nekilnojamojo turto kainų, mažesnių būsto eksploatacinių išlaidų.


2 pav. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų sklaida teritorijoje pagal amžiaus struktūrą 2011 m. Šaltinis: SĮ „Vilniaus planas“ – Vilniaus miesto bendrojo plano įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenys.

gyventojuamziusd-5

 

6.3. Iš sovietinės urbanistikos industrinio miesto koncepcijos Vilnius paveldėjo griežtą funkcinį miesto rajonų zonavimą į „miegamuosius“ ir „pramonės“ rajonus. Tai sąlygoja labai netolygų gyvenamųjų ir darbo vietų pasiskirstymą, o tai savo ruožtu didina neracionalų mobilumą. Ir šiandien juntamas didelis darbo vietų trūkumas šiaurės ir vakarų gyvenamuosiuose rajonuose, o pastaruoju metu ir sparčiai užstatomoje periferinėje zonoje. 

6.4. Vertinant urbanistinių struktūrų ekonominį efektyvumą, paprastai išskiriami du grynieji miestų tipai: kompaktiškas miestas su išplėtotu viešuoju transportu ir efektyvia inžinerine infrastruktūra ir didelėje teritorijoje išsidėstęs „automobilinio“ arba „amerikietiško“ stiliaus miestas. Turtingose šalyse „amerikietiško“ stiliaus miestai sugeba funkcionuoti todėl, kad energetiniai ištekliai sąlyginai pigūs (lyginant su gyventojų pajamomis) ir labai platus vidurinysis visuomenės sluoksnis. Vilniaus miestas paskutiniais dešimtmečiais nuėjo „automobilinio“ miesto keliu. Gatvės ir transporto priemonių stovėjimo aikštelės atskirose miesto zonose užima apie 40 proc. teritorijos, dėl daugiaaukščių transporto mazgų miestas praranda žmogišką mastelį. To pasekmė tokios urbanistinio vystymo problemos kaip:

6.4.1. didėjanti automobilizacija ir  gatvių infrastruktūros reikmė;

6.4.2. didėjantis aplinkos triukšmas ir pažemio oro tarša;

6.4.3. visų techninės infrastruktūros plėtros ir palaikymo kaštų augimas;

6.4.4. ribotos  efektyvaus viešojo transporto plėtros galimybės.

6.5. Miesto urbanistinės struktūros efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo užstatymo intensyvumo. Šiandien urbanistiniu aspektu apie Vilnių galima kalbėti kaip apie tris pakankamai skirtingus miestus (žr. 3 pav.). Didžiausioje – periferinėje zonoje – labai žemas užstatymo tankumas, didžiulis inžinerinės ir socialinės infrastruktūros trūkumas, tačiau palyginti kokybiška ir neužteršta gyvenamoji aplinka. Kompaktiškai užstatytoje daugiaaukščių gyvenamųjų teritorijoje – didelis nepasitenkinimas būstu ir gyvenamąja aplinka, senstantys gyventojai, didelis triukšmas ir pažemio oro užterštumas. Svarbiausias Vilniaus miesto urbanistinės struktūros elementas – Senamiestis – Pasaulio paveldo vietovė. Senamiestyje atstatyti Valdovų rūmai, reprezentuojantys valstybės ir miesto istorijos, kultūros ir politikos raidą. Toliau vyksta Aukštutinės ir Žemutinės pilių komplekso tvarkyba. Sėkmingai atkurtas renesansinis Bernardinų sodas, istorinis jo įvaizdis. Pradėtas Vilniaus miesto gynybinių sienų, bokštų ir vartų sistemos atgaivinimas ir išryškinimas.  Miesto urbanistinio paveldo zonoje – šalia gražių paveldo tvarkybos, susiekimo optimizavimo pavyzdžių aštriomis problemomis lieka apleistos teritorijos ir pastatai, socialinės patologijos židiniai. 

3 pav. Vilniaus miesto savivaldybės pagrindinės zonos. Šaltinis: SĮ „Vilniaus planas“

 

6.6. Miesto urbanistinėje struktūroje labai svarbūs elementai yra centrai – struktūriniai bei kompoziciniai mazgai, kuriuose sutelkiami paslaugų bei aptarnavimo objektai, darbo vietos, o jų gyvybingumui užtikrinti kuriami ir išsaugomi gyvenamieji būstai. Siekiant išsaugoti Vilniaus savitumą, unikalią kraštovaizdžio ir architektūros dermę pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą rengiami aukštybinių pastatų išdėstymo specialieji planai, studijos. Šiuo metu yra aprobuotos aukštybinių pastatų išdėstymo Viršuliškėse (teritorijoje prie T. Narbuto g.), Žirmūnuose (teritorijoje tarp Kalvarijų, Tuskulėnų, Apkasų, Minties, Žirmūnų ir Žvalgų g.), teritorijoje tarp Geležinio Vilko g., Laisvės pr. ir Neries upės (buv. „Velgos“ įmonės teritorijos zonoje, greta transporto mazgo ir Vingio parko) specialieji planai arba jų koncepcijos. Aukštybinių pastatų statyba pagal patvirtintus reglamentus vyko tik dešiniajame Neries krante.

6.7. Išnagrinėjus esamus užstatymo intensyvumo rodiklius mieste, akivaizdu, kad yra puikios galimybės tobulinti užstatytų teritorijų struktūrą, vykdyti konversiją, tankinti užstatymą. Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai numatė užstatymo tankinimo galimybes, ribinius užstatymo intensyvumo parametrus visoms miesto funkcinėms zonoms. Ypač geros galimybės yra Naujamiestyje, Šnipiškėse. 

6.8. Įvertinus tai, kad vis daugiau jaunų vilniečių išsikelia į miesto periferiją, aktualėja  vaikų lopšelių-darželių ir pradinių mokyklų pasiekiamumo problema. Aktualiu iššūkiu tampa ir viešosios infrastruktūros prieinamumas vaikų ir jaunimo laisvalaikiui bei neformaliajam švietimui, įskaitant sportą bei kultūrą. Svarbu užtikrinti gyventojams galimybę ne tik dirbti, bet ir aktyviai ilsėtis tos pačios gyvenamosios vietos ribose (seniūnijos ribose). Kitaip tariant, kuo didesnį atstumą turi įveikti gyventojas, ypač vaikas ar jaunuolis, siekdamas gauti viešąją paslaugą, tuo mažiau ši viešoji paslauga jam yra prieinama ir patraukli. Atsižvelgiant į neformaliojo švietimo paslaugas tai yra ypač aktualu, kadangi nei patys vaikai ir jaunimas, nei jų tėvai nėra linkę teikti prioritetą neformaliojo švietimo paslaugoms, kurių teikimo vieta yra nutolusi nuo jų gyvenamosios vietos.

7. Socialinių, demografinių, aplinkos ir klimato kaitos problemų teritorinių židinių (probleminių teritorijų) nustatymas:

7.1. Siekiant nustatyti problemiškas miesto teritorijos dalis (problemines teritorijas), buvo atliktas ekspertinis anksčiau atliktų tyrimų, Vilniaus miesto bendrojo plano stebėsenos rezultatų įvertinimas. Konstatuota, kad problemos aktualios tiek miesto centrinei daliai (reikalinga konversija, renovacija, Neries upės ir neefektyviai naudojamų teritorijų integravimas; tiek periferinei daliai: sodų konversija, naujos plėtros (visų pirma susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros) subalansavimas, miesto ir priemiesčių teritorijų integravimas).

7.2. Vadovaujantis viešo interaktyviojo žemėlapio „Vilniaus problemos“, gyventojų ir ekspertų apklausų rezultatais, pasinaudojant GIS analizės priemonėmis, parengti skaitmeniniai žemėlapiai su teritorinėmis problemomis (žr. 4 pav.). Siekiant pavaizduoti 15 geografinių duomenų sluoksnių buvo pasirinktas supaprastintas simbolinis vaizdavimas. Vaizdavimui buvo pasirinkta 15 miesto problemų, kurioms priskirti atpažįstami simboliai.  Gauti rezultatai parodė, kad didžioji dalis problemų koncentruojasi centrinėje miesto dalyje.

7.3. Klasterinės analizės metodais visa problemų gausa buvo sugrupuota į teritorinius vienetus. Buvo išskirta 16 gausiausiai problemų turinčių teritorinių vienetų, kurie nesutampa su miesto rajonų ar seniūnijų ribomis:

7.3.1. socialinių patologijų, gyvenamųjų namų renovacijos ir pramonės teritorijų konversijos problemos vertintos kaip labai svarbios;

7.3.2. automobilių sukeliamo triukšmo, oro taršos, avarijų problemos (teritorijose prie intensyvaus eismo gatvių, tokių kaip Laisvės, Ukmergės, Oslo, T. Narbuto gatvės ir Pilaitės prospektas) – vertintos vidutiniškai svarbios;

7.3.3. teritorijos išdėstytos pagal problemiškumo eilę, prioritetą teikiant probleminėms teritorijoms, patenkančios į Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytą miesto centrinio branduolio plėtros zoną, kai jų vystymas svarbus sprendžiat esminę Vilniaus miesto problemą, suvaldant dispersišką gyventojų sklaidą periferinėje miesto teritorijoje. Naujosios Vilnios teritorija buvo pasirinkta kaip vienas iš problemiškiausių periferinių rajonų su geru pramonės konversijos potencialu. Kirtimų rajono dalis, kurioje įsikūrusi romų bendruomenė, buvo pasirinkta kaip teritorija, kurioje ypatingai aštrios socialinės problemos (teritorijos įvardinamos pagal vietovardį, esantį arčiausiai išskirtos teritorijos centro):

7.3.3.1. Naujamiesčio–Naujininkų probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 1 numeriu);

7.3.3.2. Šnipiškių–Žirmūnų probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 2 numeriu);

7.3.3.3. Kirtimų (romų bendruomenės)  probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 3 numeriu);

7.3.3.4. Senamiesčio–Paupio–Markučių probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 4 numeriu);

7.3.3.5. Naujosios Vilnios probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 5 numeriu).

7.3.3.6. Lazdynų pietinės dalies probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 6 numeriu);

7.3.3.7. Žvėryno ir Gedimino prospekto aplinkos probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 7 numeriu);

7.3.3.8. Laisvės prospekto aplinkos probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 8 numeriu);

7.3.3.9. Ukmergės gatvės aplinkos probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 9 numeriu);

7.3.3.10. Pilaitės rajono probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 10 numeriu);

7.3.3.11. Bajorų–Visorių mažaaukščio užstatymo rajonų probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 11 numeriu);

7.3.3.12. Tarandės mažaaukščio užstatymo rajono probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 12 numeriu);

7.3.3.13. Balsių–Naujanerių mažaaukščio užstatymo rajonų probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 13 numeriu);

7.3.3.14. Kirtimų–Salininkų rajonų probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 14 numeriu);

7.3.3.15. Gurių mažaaukščio užstatymo rajono probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 15 numeriu);

7.3.3.16. Mileišiškių–Rokantiškių  mažaaukščio užstatymo rajonų probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 16 numeriu).

4 pav. Nustatytų problemų teritoriniai židiniai. Šaltinis: SĮ „Vilniaus planas“

 

8. Tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijai ir pagrindimas:

8.1. Tolimesnei analizei pasirinktos 5 problemiškiausios teritorijos (žr. 5 pav.). Atrankos kriterijumi pasirinkta 7 punkte nurodytų teritorijų problemiškumo eilė:

8.1.1. Naujamiesčio–Naujininkų probleminė teritorija (5 pav. žemėlapyje pažymėta 1 numeriu);

8.1.2. Šnipiškių–Žirmūnų probleminė teritorija (5 pav. žemėlapyje pažymėta 2 numeriu);

8.1.3. Kirtimų (romų bendruomenės) probleminė teritorija (5 pav. žemėlapyje pažymėta 3 numeriu);

8.1.4. Senamiesčio–Paupio–Markučių probleminė teritorija (5 pav. žemėlapyje pažymėta 4 numeriu);

8.1.5. Naujosios Vilnios probleminė teritorija (5 pav. žemėlapyje pažymėta 5 numeriu).

5 pav. Tikslinių teritorijų nustatymui pasirinktos probleminės teritorijos

8.2. Antruoju tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijumi pasirinktas konversijos potencialas:

8.2.1. suklasifikavus teritorijas pagal rekomenduotiną konvertavimo laipsnį (remiantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais) padaryta išvada, kad didžiausią potencialą gali turėti 120 ha teritorijos miesto centrinėje ir vidurinėje dalyje (žr. 6 pav.). Tai buvusių pramonės ir komunalinio ūkio įmonių kvartalai Naujamiestyje, Šnipiškėse, Žirmūnuose, Paupyje, Vilkpėdėje. Mažesnės teritorijos konversijai yra likę Žvėryno šiaurinėje, Lazdynų pietinėje dalyje. Naujosios Vilnios, Žemųjų Panerių, Kirtimų, pramonės teritorijos vertintinos kaip dalinės konversijos zonos, kuriose išsaugotina pažangi ekologinė gamyba;

8.2.2. buvo konstatuota, kad Naujamiesčio ir šiaurinės Žirmūnų dalies pramonės pastatų konversija yra įgavusi pagreitį, bet vystosi dalinio pastatų pertvarkymo kryptimi – pritaikant esamas patalpas smulkiajam verslui, komercijai, loftams. Daug didesnį potencialą kardinaliai konversijai turi teritorija tarp Žalgirio ir Lvovo gatvių, Paupio rajonas Paplaujos ir Aukštaičių gatvių aplinkoje. Tuo tarpu teritorijos Naujosios Vilnios teritorijoje turi daug mažesnį potencialą. 


6 pav. Teritorijų konversijos potencialas. Šaltinis: Vilniaus miesto bendrasis planas

 

8.3. Tikslinių teritorijų ribos nustatytos panaudojant GIS analizės priemones, skaitmeniniuose žemėlapiuose suklojant geografinių duomenų sluoksnius, laikantis šių kriterijų: 

8.3.1. gyventojų skaičius tikslinėje teritorijoje turi neviršyti  43 tūkstančių gyventojų;

8.3.2. vientisi socialinių problemų ar aplinkos problemų židiniai (pvz., potencialiai užterštos teritorijos) neskaidomi;

8.3.3. nedalomi ar tiesiogiai sąveikaujantys per transporto, inžinerines sistemas objektai, pagal kuriuos galima įvertinti pertvarkymo projektų įgyvendinimo zonas, neskaidomi.

9. Vilniaus miesto ITV programos įgyvendinimui nustatomos šios tikslinės teritorijos (žr. 7 pav. žemėlapį):

9.1. Šiaurinė tikslinė teritorija apima Šnipiškių seniūniją ir pietvakarinę bei rytinę Žirmūnų seniūnijos pusę, nedideles pietines Šeškinės, Žvėryno bei Verkių seniūnijų dalis ir Neries kairiąją pakrantę  nuo P. Vileišio g. 31A pastato iki Žvėryno tilto, įskaitant automobilių stovėjimo aikštelę Goštauto g. bei P. Vileišio, Sluškų, T. Kosciuškos, Žygimantų, A. Goštauto gatves. Tai 8,1 km2 ploto teritorija, kurioje gyvena 41,4 tūkstančiai gyventojų. Joje išsidėsčiusi didelį augimo potencialą turinti naujojo daugiafunkcio Vilniaus centro dalis, kurioje yra didelės teritorijų konversijos, gyvenamųjų rajonų renovacijos, pramogų, sporto ir poilsio kompleksų formavimo ir gamtinės aplinkos pritaikymo aktyviam poilsiui galimybės. Teritorijoje aktualus Neries upės pakrančių ir Neries senvagės teritorijų pritaikymas aktyviam poilsiui, rekreacijai, dviratininkų ir pėsčiųjų reikmėms. Kita vertus, šiai teritorijai būdingos aplinkos, oro ir grunto užterštumo problemos, želdynų, socialinės infrastruktūros  stoka, socialinių patologijų židinys Šnipiškėse.

9.2. Pietinė tikslinė teritorija, kuri apima 8,9 km2 plotą ir jungia didžiąją Naujamiesčio seniūnijos dalį, šiaurines Naujininkų bei Vilkpėdės seniūnijų dalis, rytines Lazdynų ir pietines Senamiesčio dalis bei nedidelę Rasų seniūnijos dalį (Markučių rajono dalį). Teritorijoje gyvena 43,0 tūkstančių gyventojų. Jos specifinis bruožas – apleistos, neefektyviai naudojamos pramonės ir komunalinio ūkio teritorijos ir dehumanizuota zona palei geležinkelį ir Kauno gatvę. Dalyje šių teritorijų jau prasidėjusi konversija, tačiau ji nėra pakankamai sparti ir kardinali. Teritorijoje aktuali ikikarinio ir sovietinio laikotarpio gyvenamųjų namų kvartalų kompleksinė renovacija. Pabrėžtina, kad teritorijai būdingos triukšmo, aplinkos, oro ir grunto užterštumo problemos, trūksta želdynų, menkos galimybės rekreacijai. Geležinkelio stoties rajonui būdingas aukštas nusikalstamumas, didelis viešosios tvarkos pažeidimų skaičius.

7 pav. Tikslinių teritorijų ribų žemėlapis

ITVP tikslinių teritorijų  schema 2019-11-06 okop

 

10. Susietos teritorijos Vilniaus ITV programos įgyvendinimui nustatomos įvertinus tai, kad tikslinių teritorijų, patenkančių į miesto centrinio branduolio zoną, vystymas turės teigiamos įtakos viso miesto plėtrai. Efektyvesnis vidinių miesto erdvių panaudojimas ypač paveiks gyventojų judumą miesto teritorijoje ir jo metropolinėje zonoje, kuri pasiekia ir peržengia administracines miesto ribas. Susietose teritorijos įgyvendinamų nacionalinių, regioninių ar vietos projektų sėkmė labai priklausys nuo tikslinių teritorijų vystymo. Todėl Vilniaus mieste išskiriamos 2 tipų susietos teritorijos, kuriose bus įgyvendinama ITV programa (žr. 9 pav.):

10.1. Tiesiogine, kompleksine įtaka susieta teritorija – tai tikslines Šiaurinę ir Pietinę teritorijas į bendrą miesto branduolį jungianti zona, kurioje stipri tiesioginė kompleksinė tarpusavio įgyvendinamų priemonių įtaka ir joje būdingas tos pačios viešosios infrastruktūros naudojimas. Tai teritorija, apimanti 57 km2 ,turinti beveik 240 tūkst. gyventojų (žr. 8 pav.).

 

8 pav. Tiesiogine, kompleksine įtaka susieta teritorija

 

10.2. Administraciniais ryšiais susieta teritorija – tai teritorija Vilniaus miesto savivaldybės administracinėse ribose, apibrėžiama visų pirma žemėvaldos ir žemėnaudos, susisiekimo, kitų savivaldybės viešųjų paslaugų administravimo funkciniais ryšiais. Tai teritorija, apimanti 400 km2 ir turinti beveik 540 tūkst. gyventojų. Investicijas į socialinę ir techninę infrastruktūrą šiose teritorijose planuojama derinti tarpusavyje pagal temas ir teritorijų ryšį. Didelį šios teritorijos plotą lemia viena aštriausių Vilniaus miesto problemų – nuo centro nutolusių gyvenamųjų teritorijų susisiekimo organizavimas.

9 pav. Susietos teritorijos

 

 

11. Vystymosi tendencijos ir problemos, į kurias atsižvelgus formuluojamos tikslinių teritorijų ir su jomis susietų teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodomos 1 priede dėstomoje Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių lentelėje.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

12. Vilniaus ITV programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės dėstomi 2 priede, programos veiksmų planas dėstomas 3 priede.

13. Vilniaus ITV programa įgyvendinama Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių nustatyta tvarka.

 

____________________

 

Vilniaus miesto integruotos teritorijos vystymo programos,

1 priedas

 

 

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ LENTELĖ

 

 

Stiprybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Vilnius yra didžiausias Lietuvoje investicijų ir darbo jėgos traukos centras

5

Vilnius yra svarbus užsienio investicijų traukos centras. 2013 m. Vilniuje buvo atlikta 8,3 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų, arba 65,6 procento visų šalies tiesioginių užsienio investicijų. Tiesioginių užsienio investicijų augimas Vilniuje 2013 metais siekė 11 procentų.

2. Teigiami demografiniai pokyčiai

4

2012–2014 m. pasiektas vidutinis 3,2 tūkstančių (0,6 procento) gyventojų skaičiaus padidėjimas kasmet. Vilniaus miestas buvo vienintelis iš 5 didžiausių šalies miestų, kuriuose gyventojų skaičius 2012–2014 m. didėjo.

3. Aukšta gyventojų perkamoji galia

4

Vilniaus miesto savivaldybėje vidutinis bruto darbo užmokestis yra didžiausias šalyje, 2013 m. jis siekė 759,7 eurų (buvo 113,4 euro, arba 17,5 procento aukštesnis nei vidutiniškai šalyje).

4. Augantis miesto konkurencingumas tarptautiniu lygiu turizmo, tarptautinių renginių rinkose

4

Vilniuje 2013 metais surengti 424 tarptautiniai renginiai, kuriuose dalyvavo 75 tūkstančiai dalyvių (dvigubai daugiau nei 2012 m.).

5. Didelė paslaugas teikiančių įmonių koncentracija ir įvairovė

4

Vilniaus mieste 2013 m. veikiančiose paslaugų įmonėse dirbo 135 tūkstančiai darbuotojų arba 90 procentų visų Vilniaus regiono paslaugų įmonių darbuotojų.

6. Savivaldybės įstaigose įdiegtas pažangus gyventojų  aptarnavimas

4

Savivaldybės įstaigose per 2013 metus suteikta iš viso 19 tūkst. elektroninių paslaugų. Įgyvendintas aptarnavimas vieno langelio principu.

7. Patraukliomis investuotojams tampa apleistos teritorijos netoli miesto centro, turinčios gerą urbanistinį ir ekonominį potencialą

5

Vyksta apleistų teritorijų atgaivinimas, konversija, panaudojant esamą infrastruktūrą, vykdoma privačiomis lėšomis; sėkminga buvusių gamyklų konversija į loftus („LoftTown“ projektas buvusioje kuro aparatūros gamyklos teritorijoje, „Architektūros parko“ projektas buvusioje „Skaiteks“ gamyklos teritorijoje ir kiti projektai.

8. Mažėjantis automobilių naudojimas centrinėje miesto dalyje ir diegiamas konkurencingas greitasis viešasis transportas 

4

Rinkliavų taikymas už automobilių stovėjimą Vilniaus miesto centre, mažinamas nemokamų stovėjimo vietų skaičius mažina autotransporto srautus centrinėje miesto dalyje ir skatina dažnesnį viešojo transporto kaip kelionės būdo pasirinkimą.  Prie mažėjančio automobilių naudojimo prisidėjo patraukli dviračių nuomos savitarnos sistema, įdiegta 2013 m. Nuomos terminalų plėtra, integruota ir patogi atsiskaitymo sistema (atsiskaitymo sistema yra susieta su Vilniečio kortele) ženkliai prisideda prie darnios miesto susisiekimo sistemos kūrimo. Optimizuojant viešojo susisiekimo sistemą, atliktos maršrutų korekcijos, įvesti greitieji maršrutai, praplatintos miesto gatvių atkarpos, dedikuojant eismo juostas viešajam transportui, taksi ir automobiliams su pilnu ekipažu bei elektromobiliams, taip pat įdiegta vienoda atsiskaitymo už važiavimą sistema. Viešasis transportas tampa patrauklesnis dėl patogumo ir susisiekimo greičio.

9. Pradėti atsinaujinančių išteklių energetikos diegimo ir plėtros darbai 

4

2013 m. AIE dalis bendrame galutinės energijos balanse sudarė apie 16 %. 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybės CŠT sistemoje buvo įrengta 154,3 MW instaliuotos galios šilumos gamybos iš AIE įrenginių. 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė 720 mln. litų vertės trečiosios Vilniaus termofikacinės elektrinės (TEC) rekonstrukcijai, kurios tikslas – sumažinti šilumos kainą vartotojams, padidinti AIE vartojimą ir sumažinti dujų importą.

 

Silpnybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Gyventojų senėjimas ir netolygi amžiaus struktūra miesto centrinėje dalyje ir periferijoje

4

Kaip ir visoje Lietuvoje, Vilniuje vyko spartus gyventojų senėjimas – didėjo vidutinis jų amžius. Vyresnių kaip 60 metų gyventojų skaičius nuo 2006 m. iki 2013 m. išaugo nuo 96 iki 111 tūkstančių. Netolygi gyventojų amžiaus struktūra susidarė miesto teritorijoje. Vidurinėje miesto struktūros zonoje lieka senstantys gyventojai (amžiaus vidurkis – per 50 metų). 

2. Neracionalus gyvenamųjų ir darbo vietų išsidėstymas mieste

4

Iš sovietinės urbanistikos industrinio miesto koncepcijos, Vilnius paveldėjo griežtą funkcinį miesto rajonų zonavimą į „miegamuosius“ ir „pramonės“ rajonus. Tai sąlygoja labai netolygų gyvenamų ir darbo vietų pasiskirstymą ir susisiekimo problemas.

3. Neišnaudotas aukštos kokybės kūrybinių, meninių paslaugų ir pramogų organizavimo potencialas

4

Įvertinus ūkio subjektų skaičių bei darbo našumą, pastebima, kad didžiausią neišnaudotą potencialą turi švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, taip pat meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektoriai. Tokią veiklą vykdantiems ūkio subjektams palengvinus plėtros galimybes, gali būti pasiektas bendrosios ekonomikoje generuojamos pridėtinės vertės padidėjimas, o kartu ir aukštesnės mažiau uždirbančių šių sektorių darbuotojų pajamos.

4. Gyventojų nepasitenkinimas būstu, gyvenamąja aplinka, jų išsikėlimas į miesto periferiją, augantys inžinerinės infrastruktūros plėtros ir palaikymo kaštai.

5

Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija  ir jų aplinkos atnaujinimas vyksta labai vangiai. Tuo tarpu privačios investicijos skatina būsto statybų sklaidą į priemiesčius (nors inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros plėtra į šias zonas vyksta lėtai ir yra labai neekonomiška); Vilniaus miesto urbanistinės struktūros modelis įvertinat neišvystytą susiekimo struktūrą ir ekologines automobilizacijos pasekmes yra neprogresyvus ir ekonomiškai neefektyvus; gyventojų apgyvendinimo tankis miesto teritorijoje siekia tik 13,4 gyv./ha. (urbanizuotose teritorijose – 39 gyv./ha., 2000 m. buvo 48 gyv./ha.). Jau 7 km nuo miesto centro tankis nebesiekia nėra 30 gyv./ha, minimaliai reikalingo, kad atsipirktų kuriama techninė ir socialinė infrastruktūra. Dėl sparčios nuo centro nutolusių gyvenamųjų teritorijų plėtros atsilieka vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų plėtra (nuotekų augimo prognozė 2015 m. – 145 tūkst. m³/d., 2025 m. – 163 tūkst. m³/d.). 

5. Žemas eismo saugumo lygis

5

2013 m. įvyko 766 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu 29 eismo dalyviai žuvo ir  871 buvo sužeisti. Lyginant su 2012 m., įskaitinių eismo įvykių skaičius padidėjo 24 %, juose žuvusių eismo dalyvių skaičius padidėjo 16 %, o sužeistųjų skaičius padidėjo 28 %. 

6. Neracionali susisiekimo sistema, paremta automobilizacijos plėtra ir nekonkurencingas viešasis transportas, dėl ko vis didėja gatvių infrastruktūros poreikis ir kaštai

5

Vilniaus mieste individualių lengvųjų automobilių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, nuo 2000 m. nuolat didėja ir 2013 m. siekė 486 aut./1000 gyv. (2000 m. – 310 aut./1000 gyv.). Vilniaus miesto savivaldybėje 2013 m. pabaigoje buvo 1 628 km gatvių ir jų ilgis kasmet didėja, o kartu didėja gatvių infrastruktūros palaikymo kaštai. Vilniaus viešojo transporto priemonių parkas yra pasenęs, techniškai ir moraliai nusidėvėjęs. Eksploatuojamų autobusų vidutinis amžius siekia 14 metų;  naujesni nei 10 metų autobusai sudaro vos 27 proc. viso parko.

7. Didelė aplinkos tarša, triukšmas

4

Vilniaus miesto automobilių transportas yra pagrindinis aplinkos teršėjas. Miesto pažemio oro užterštumo koncentracijos kietosiomis dalelėmis, azoto oksidais daugiau kaip 40 dienų per metus viršija leistinas normas, o prie pagrindinių autotransporto trasų tokie viršijimai nuolatiniai. Į leistinas normas viršijančio triukšmo zonas (kuriose triukšmas viršija ribinę integralaus paros triukšmo rodiklio >65 dB, Ldvn vertę) patenka per 82 tūkst. Vilniaus gyventojų. Nuo autotransporto sukeliamo viršijančio leistinas normas triukšmo kenčia 78 300 vilniečių, nuo geležinkelio transporto – 700, nuo oro transporto – 2700, pramonės – 400. 

8. Didėjanti socialinė nelygybė, besiformuojantys nusikalstamumo židiniai

4

Didžiuosiuose miestuose (ypač Vilniuje) koncentruojasi daugiau marginalių (ar marginalizuojamų) visuomenės grupių, tokių kaip benamiai, buvę kaliniai, prostitutės, priklausomybės ligomis sergantys asmenys, romai, apie kurių buvimą dažnai galima spręsti iš netiesioginių duomenų (pvz. nusikalstamumo statistikos). Šių grupių atžvilgiu tradicinės socialinės politikos priemonės yra mažiau veiksmingos, todėl miestas susiduria su gilėjančio skurdo problema.

9. Socialinių priežasčių ir nesveiko gyvenimo būdo nulemtų ligų plitimas

4

Nepaisant to, kad Vilniaus miesto savivaldybės sergamumo ir mirtingumo rodikliai, lyginant sau šalies rodikliais, yra gana geri, tačiau miestui ir jį supančiam regionui būdingi aukšti mirtingumo nuo alkoholio, narkotikų sąlygotų priežasčių sąlygotų priežasčių rodikliai ir naujų susirgimų priklausomybėmis skaičius (stebima didelė tokių ligų koncentracija ir miesto metropolinėje zonoje – Trakų, Vilniaus, Širvintų ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, kuriai būdinga bendra darbo rinka ir bendras naudojimasis paslaugomis), taip pat susirgimų skaičiaus augimas, nulemtas nesveiko gyvenimo būdo.

 

 

Galimybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Pasaulinėje rinkoje augs kūrybinių industrijų pramonės ir paslaugų paklausa.

5

2010 m. Europos Komisijos konkurencingumo ataskaitoje konstatuota, kad kūrybinės industrijos sudaro 3,3% ES BVP, įdarbina 3% darbo jėgos ir yra dinamiškiausias sektorius ES.

2. Didės alternatyvių miesto transporto ir inžinerinio aprūpinimo technologijų plėtra 

4

„Švarių“ transporto rūšių naudojimas gali būti nulemtas ne tik augančio visuomenės sąmoningumo, bet ir ekonominių priežasčių. Tai teigiamai įtakos aplinkos kokybę, mažins oro užterštumą, triukšmą. Siekiant efektyviausio transporto infrastruktūros panaudojimo, besikeičiančiomis sąlygomis, reikalingas esamos ir naujos infrastruktūros optimizavimas, prisitaikant prie alternatyvių automobiliams transporto rūšių intensyvesnio naudojimo.

3. Didės miestų su sumaniomis, ekologiškomis technologijomis ir ekologiška aplinka patrauklumas

3

Aukštas besivystančių ekonomikų konkurencingumas gamyboje sąlygos tolesnį taršios gamybos mažėjimą Vilniaus miesto teritorijoje. Tai teigiamai įtakos aplinkos kokybę. Aukšto išsilavinimo darbo jėga įgalins sarčiai įsisavinti naujas alternatyvias technologijas. Todėl Vilniaus miestas turi galimybę sustiprinti išraiškingo, patogaus, sveiko, sumanaus,  žalio ir turtingo miesto įvaizdį.  

 

 

Grėsmės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Miesto periferijoje tęsis naujų teritorijų, neturinčių pakankamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, užstatymas

5

Prognozuojama, kad vėl augant gyventojų pajamoms (darbo užmokesčio augimui viršijant infliaciją), suaktyvės naujų miesto periferijoje esančių teritorijų užstatymas gyvenamaisiais namais, branginantis miesto infrastruktūros išlaikymą ir vystymą.

2. Dėl klimato kaitos didės potvynių pavojai

4

Didėja pavojingų gamtinių reiškinių, susijusių su klimato kaita, t.y. potvynių, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių (uraganai, snygiai, vėtros, sausros, kaitros ir kt.), taip pat ekstremaliųjų gamtinių reiškinių, pasikartojimas, trukmė ir stiprumas. Fiksuojamas didesnis smarkių liūčių kiekis (2012 m. Lietuvoje 19 proc. buvo viršytas santykinis kritulių normos rodiklis) ir esamų paviršinių (lietaus) surinkimo sistemų nepajėgumas priimti didelį vandens kiekį, todėl liūčių metu dalis miestų teritorijų yra užtvindomos. Neskyrus pakankamo dėmesio paviršinių nuotekų tvarkymui (pvz. magistraliniams lietaus nuotekų tinklams Geležinio Vilko gatvės prieigose, Savanorių prospekte) dėl potvynių bus vis dažniau sutrikdomas eismas, teršalai iš autotransporto ar taškinių šaltinių pateks į vandens telkinius.

3. Mažės atvykstančiųjų gyventi, dirbti ar studijuoti į Vilnių jaunų gyventojų srautai, blogėjant šalies demografinei struktūrai.

4

Lietuvoje susidariusi amžiaus struktūra lems tai, kad toliau didės pensinio amžiaus gyventojų dalis lyginant su darbingo amžiaus gyventojais, o mažės – vaikų ir jaunimo. Mažės ir atvykstančiųjų gyventi, dirbti ar studijuoti į Vilnių jaunų gyventojų srautai.

4. Vilniaus apskrities periferinėje dalyje ir kituose regionuose lėčiau negu Vilniuje augs užimtumas ir gyventojų pajamos, tai lems skurdo riziką patiriančių asmenų persikėlimą į Vilnių.

3

Tikėtina, kad persikeliantys į Vilnių mažesnes pajamas gaunantys asmenys apsigyvens vidurinėje miesto struktūros zonoje, kur dėl mažesnio gyvenamosios aplinkos patrauklumo būsto kainos yra mažesnės.

5. Dėl senkančių neatsinaujinančių energijos išteklių (naftos, dujų), augs šiuos išteklius naudojančios infrastruktūros išlaikymo kaštai.

3

Nepaisant trumpalaikių svyravimų ir kainų mažėjimo, tiek naftos, tiek dujų kainos nuo pat 20 a. vidurio turi augimo tendenciją (vertinant ilgesniais – 10-20 metų laikotarpiais).

6. Aštrės globali tarptautinė konkurencija (su besivystančiomis šalimis)

3

Tarptautinė konkurencija su besivystančiomis šalimis paprastai pasireiškia žemos ir vidutinės pridėtinės vertės pramonės ir paslaugų rinkose (mažiau paveikiami sektoriai, tiesiogiai susiję su vietos įmonių ir gyventojų aptarnavimu arba kuriantys labai aukštą pridėtinę vertę).

7. Regioninė konkurencija su Ryga ir Minsku (turizmo, kultūros paslaugų, renginių organizavimo, transporto ir pan. sektoriuose).

3

300 km spinduliu apibrėžiamame regione susikerta tarptautiniu lygmeniu konkuruojančių centrų – Vilniaus, Rygos ir Minsko įtakos zonos. Tiek Rygos, tiek Minsko gyventojų skaičius yra didesnis, negu Vilniaus, o visų trijų centrų demografinis potencialas ir ekonominio išsivystymo santykis, tikėtina, išliks panašus ir ateityje, todėl turizmo, kultūros paslaugų, renginių organizavimo, transporto ir pan. sektoriuose miestai toliau konkuruos tarpusavyje.

 

_______________________

 

Vilniaus miesto integruotos teritorijos vystymo

programos

2 priedas

 

 

VILNIAUS MIESTO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS VYSTYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

 

 

1. Tikslas: Padidinti Vilniaus gyventojų užimtumą, kuriant inovatyvias paslaugas, skatinant aktyvų dalyvavimą, pertvarkant apleistas erdves

 

1. Tikslo įgyvendinimas leis išnaudoti atlikus silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) analizę nustatytas Vilniaus miesto stiprybes – tai, kad Vilnius yra didžiausias Lietuvoje investicijų traukos centras, mieste stebima didelė paslaugas teikiančių įmonių koncentracija ir įvairovė ir spręsti didėjančios socialinės nelygybės, besiformuojančių skurdo, nusikalstamumo židinių problemą (silpnybę). Šių stiprybių išnaudojimas ir silpnybės (problemos) sprendimas būtinas tam, kad prisitaikyti prie pasaulinėje rinkoje egzistuojančių kūrybinių industrijų ir paslaugų paklausos augimo tendencijų (galimybės), ir sumažinti poveikį grėsmių, kylančių dėl globalios konkurencijos prekių ir paslaugų rinkoje (su besivystančiomis šalimis) ir blogėjančios šalies demografinės struktūros.

2. Įvertinti alternatyvūs tikslai: „Padidinti Vilniaus gyventojų užimtumą, kuriant inovatyvias paslaugas, skatinant aktyvų dalyvavimą, pertvarkant apleistas erdves“, „Formuoti daugiafunkcius miesto traukos centrus, sutvarkant apleistas teritorijas ir statinius, naujai funkcijai pritaikyti kultūros paveldą“, „Padidinti teritorijų patrauklumą investicijoms, aktualizuoti kultūros paveldą“. Tikslų alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: tikslas „Padidinti Vilniaus gyventojų užimtumą, kuriant inovatyvias paslaugas, skatinant aktyvų dalyvavimą, pertvarkant apleistas erdves“ yra optimalus.

3. Tikslui priskirtas efekto rodiklis: užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, procentais. Numatyta, kad užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Vilniaus mieste 2023 m. sieks 83 procentus.

 

Programos efektas:

 

Kodas

Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė (2013 m.)

Siekiama reikšmė (2020 m.)

Siekiama reikšmė (2023 m.)

1-E

Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Vilniaus miesto savivaldybėje, procentais

79,8

82

83

 

Programos rezultatai:

 

Kodas

Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė

(2013 m.)

Siekiama reikšmė

(2020 m.)

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

1-R-1

Įmonių dirbančiųjų skaičius kūrybinėse, meninėse ir pramogų organizavimo veiklose (EVRK 2 red. R sektorius, išskyrus azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veiklą) bei informacijos ir ryšių veiklose (EVRK 2 red. J sektorius) Vilniaus miesto savivaldybėje

24 455

27 500

29 000

1-R-2

Lankytojų (aktyvių dalyvių ir stebėtojų) skaičius tikslinėse teritorijose sukurtose traukos zonose (sutvarkytose viešosiose erdvėse ir atnaujintuose pastatuose) vidutiniškai per metus (tūkst. asmenų/vidutiniškai per metus)

0

12 000

16 000

 

Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas:

 

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1-E-1

Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Vilniaus miesto savivaldybėje, procentais

79,8

79,9

80,2

80,6

81,2

81,7

82,0

82,4

82,7

83,0

1-R-1

Įmonių dirbančiųjų skaičius kūrybinėse, meninėse ir pramogų organizavimo veiklose (EVRK 2 red. R sektorius, išskyrus azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veiklą) bei informacijos ir ryšių veiklose (EVRK 2 red. J sektorius) Vilniaus miesto savivaldybėje

24 455

24 650

24 900

25 300

25 700

26 300

27 500

27 800

28 900

29 000

1-R-2

Lankytojų (aktyvių dalyvių ir stebėtojų) skaičius tikslinėse teritorijose sukurtose traukos zonose (sutvarkytose viešosiose erdvėse ir atnaujintuose pastatuose) vidutiniškai per metus (tūkst. asmenų/vidutiniškai per metus)

0

0

4 000

6 000

8 000

10 000

12 000

14 000

15 000

16 000

 

1.1. Uždavinys: Kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, plėtojant inovatyvias paslaugas

 

1. Uždaviniu siekiama išnaudoti atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – didelį investicinį patrauklumą. Tai, kad Vilnius yra didžiausias Lietuvoje investicijų traukos centras, yra esminis veiksnys siekiant pasinaudoti pasaulinėje rinkoje augančia kūrybinių industrijų pramonės ir paslaugų paklausa (galimybe).

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai „Suformuoti daugiafunkcius nacionalinės kultūros centrus su inovatyviomis erdvėmis“, „Padidinti teritorijų patrauklumą investicijoms, aktualizuojant kultūros paveldą“ ir „Suformuoti daugiafunkcius nacionalinės kultūros centrus su inovatyviomis erdvėmis (antra alternatyva, apimanti tikslines teritorijas)“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, plėtojant inovatyvias paslaugas“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: įmonių dirbančiųjų skaičius kūrybinėse, meninėse ir pramogų organizavimo veiklose (EVRK 2 red. R sektorius, išskyrus azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veiklą) bei informacijos ir ryšių veiklose (EVRK 2 red. J sektorius). Numatoma, kad šių įmonių dirbančiųjų skaičius Vilniaus miesto savivaldybėje išaugs nuo 24455 dirbančiųjų 2013 metais iki 29000 dirbančiųjų 2023 metais.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

 

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1.1.-P-1

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km

0

0

0

0

0

0

0

0

3,0

3,0

1.1.-P-2

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, kv. m

0

0

0

0

5 000

5 000

5 000

16 153

16 153

159 873,46

1.1-P-3

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. m

0

0

0

0

0

0

650

20 594

20 594

771 944,21

1.1-P-4

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, skaičius

0

0

0

0

5

6

10

10

10

10

1.1-P-5

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, skaičius

0

0

0

0

0

0

0

0

5

5

1.1-P-6

Bendras naujai nutiestų kelių ilgis, km

0

0

0

0

0

0

0

0

0

3

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios

lėšos

(tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos

(tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio

pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų) (toliau – viešųjų investicijų priemonės).

 

 

 

 

1.1. Suformuoti sveikatingumo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo paslaugų klasterį (kompleksą) Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje, Šeškinėje, konvertuojant ir pritaikant naujoms funkcijoms apleistą teritoriją ir statinius

126 091

126 091

0

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 713 388 kv. m

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 143 720 kv. m

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 315 ha

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 3,0 km

Bendras naujai nutiestų kelių ilgis, 3,0 km

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, 5

1.2. Sukurti daugiafunkcį Lazdynų sveikatinimo centrą (Pietinėje tikslinėje teritorijoje)

27 688

26 549

15 814

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 19 906,21 kv. m

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 11 153,46 kv. m

1.3. Rekonstruoti stoties aikštę įrengiant viešojo transporto terminalą ir viešąsias erdves

7 303

7 303

0

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 38 000 kv. m.

1.4. Modernizuoti ir pritaikyti kultūros produktų bei inovatyvių paslaugų sklaidai valstybinių kultūros įstaigų, esančių tikslinėje ir susietose teritorijose pastatus ir įrangą. Modernizuoti Nacionalinį dramos teatrą, Šiuolaikinio meno centrą, Nacionalinę filharmoniją, Valstybinį jaunimo teatrą, Keistuolių teatrą, Lietuvos rusų dramos teatrą, Vilniaus kongresų rūmus, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteką

39 464

39 464

34 537

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, skaičius, 9

1.5. Atnaujinti ir pritaikyti naujų paslaugų teikimui Energetikos ir technikos muziejų

2 820

2 820

2 397

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, skaičius, 1

1.6. Suformuoti daugiafunkcį Sapiegų technologijų ir meno parką pritaikant ir panaudojant valstybinės reikšmės Sapiegų rūmų parko infrastruktūrą (jeigu Sapiegų rūmai bus įtraukti į kultūros ministro patvirtintą prioritetinių kultūros paveldo objektų sąrašą)

3 068

3 068

0

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 650 kv. m

2. Privačiomis lėšomis siūlomos įgyvendinti priemonės

 

 

 

 

2.1. Pritaikyti Vilniaus technologijų ir meno centro veiklai Antakalnio g. 17 esančius savivaldybės pastatus (prisidedant prie daugiafunkcio Sapiegų technologijų ir meno parko suformavimo)

2 896

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 5 000 kv. m

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

209 330

205 295

52 748

 

 

1.2. Uždavinys: Sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui, užimtumo augimui, atnaujinant apleistas miesto teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo erdves

 

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – didelę paslaugas teikiančių įmonių koncentraciją ir įvairovę. Ją tinkamai išnaudojus, galima sumažinti globalios tarptautinės konkurencijos (su besivystančiomis valstybėmis) grėsmės poveikį, nes uždavinio įgyvendinimo naudą gaus ekonomikos sektoriai, pirmiausiai paremti vidaus paklausa (vietos gyventojų aptarnavimu).

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui, užimtumo augimui, atnaujinant apleistas miesto teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo erdves“, „Vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, juos pritaikant multikultūrinio Vilniaus paveldo prezentacijai“ ir „Atnaujinti kultūros paveldo objektus, pritaikyti juos naujoms švietimo, kitų socialinių paslaugų funkcijoms (trečia alternatyva, apimanti tikslines ir susietas teritorijas)“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui, užimtumo augimui, atnaujinant apleistas miesto teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo erdves“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: lankytojų (aktyvių dalyvių ir stebėtojų) skaičius tikslinėse teritorijose sukurtose traukos zonose (sutvarkytose viešosiose erdvėse ir atnaujintuose pastatuose) vidutiniškai per metus, tūkstančiais asmenų. Numatoma, kad šis skaičius sieks vidutiniškai 16 milijonų lankytojų per metus 2023 metais.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

 

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1.2-P-1

Teritorijų, kuriose įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės, plotas, ha

0

0

0

0

0

7

7

7

7

7

1.2-P-2

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai

0

0

0

0

1

1

1

1

1

1

1.2-P-3

Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas, apsilankymų per metus

0

0

0

0

0

20 000

47 136

47 136

47 136

47 136

1.2-P-4

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. m

0

0

0

0

120 000

223 500

223 500

400 015

400 015

414 087,31

1.2-P-5

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, vnt.

0

0

0

0

2

2

2

2

2

2

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. (v) viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Sutvarkyti kultūrinį ir istorinį Vilniaus miesto paveldą reprezentuojančias viešąsias  erdves. Atkurti ir sutvarkyti Reformatų sodą, inventorizuoti Vilniaus istorines Rasų kapines, sutvarkyti jose esančias koplyčias, tvoras, atskirų paminklus, įrengti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorinę ekspoziciją

10 281

10 281

9 378

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 27072 kv. m

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, 2 vnt.

Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas, 47 136 apsilankymų per metus

1.2. Integruoti Neries upę į tikslinių teritorijų architektūrines erdves, sukuriant inovatyvias erdves kūrybai, sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams. Modernizuoti Neries krantines, sukuriant erdves kūrybai, aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams, įrengti Neries slėnio rekreacinės paskirties pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą (12,5 km); sutvirtinti Neries krantines  (žemutinę terasą) ir įrengti rekreacinės laivybos prieplaukas (Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje), rekonstruoti Neries krantinių dviračių ir pėsčiųjų takus

16 980

16 980

14 433

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 240 888 kv. m

1.3. Atkurti Neries senvagės žaliąsias jungtis Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje, suformuojant rekreacijai ir aktyviai miestiečių veiklai patrauklias erdves (šiuo metu apleistoje teritorijoje). Įrengti Neries senvagės rekreacinę ir aktyvaus poilsio infrastruktūrą, ekstremalių sporto šakų infrastruktūrą, rekreacines pėsčiųjų bei dviračių trasas; atkurti gamtinę Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklę (tarp Linkmenų g. ir Geležinio Vilko g.); įrengti Japonišką sodą teritorijoje prie Lvovo ir Geležinio Vilko g.

5 456

5 456

4 637

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 146 127,31 kv. m

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, 1 vnt.

Teritorijų, kuriose įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės, plotas 7 ha

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

32 717

32 717

28 448

 

 

2. Tikslas: Padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, kompleksiškai tvarkant gerą urbanistinį potencialą turinčius miesto rajonus

 

1. Tikslo įgyvendinimas leis išnaudoti atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – patraukliomis investuotojams tampančias apleistas teritorijas, esančias netoli miesto centro, turinčias gerą urbanistinį ir ekonominį potencialą. Ši stiprybė yra svarbi siekiant spręsti gyventojų senėjimo ir netolygios amžiaus struktūros problemą, gyventojų nepasitenkinimo būstu, gyvenamąja aplinka, problemą, kuri lemia gyventojų išsikėlimą į miesto periferiją. Išnaudojus šią stiprybę ir išsprendus problemas, tikėtina, sumažės grėsmė, kad miesto periferijoje tęsis naujų teritorijų, neturinčių pakankamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, užstatymas.

2. Įvertinti alternatyvūs tikslai „Padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, kompleksiškai tvarkant gerą urbanistinį potencialą turinčius miesto rajonus“, „Padidinti gyvenamųjų rajonų atnaujinimo tempus, patrauklumą privačioms investicijoms“ ir „Formuoti darnią, tausojančią miesto socialinę inžinerinę infrastruktūrą, aplinką, skatinant būsto renovaciją“. Tikslų alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: tikslas „Padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, kompleksiškai tvarkant gerą urbanistinį potencialą turinčius miesto rajonus“ yra optimalus.

3. Tikslui priskirtas efekto rodiklis: gyventojų skaičius tikslinėse teritorijose. Numatoma, kad pasiekus tikslą šis skaičius 2023 m. padidės iki 94 tūkst. gyventojų (14,2 tūkst.).

 

Kodas

Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė

(2013 m.)

Siekiama reikšmė

(2020 m.)

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

2-E 

Gyventojų skaičius tikslinėse teritorijose (tūkst. gyv.)

79,8

91,0

94,0

 

Kodas

Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė (2013 m.)

Siekiama reikšmė (2020 m.)

Siekiama reikšmė (2023 m.)

2-R-1

Gyventojų skaičiaus augimas konvertuojamose teritorijose (iš buvusių pramonės objektų ar apleistų teritorijų, tikslinėse teritorijose) (gyventojų skaičiaus padidėjimas nuo 2013 metų)

0

7000

9000

2-R-2

Jaunimo skaičius 1000 gyventojų (tikslinių teritorijų ribose)

207,8

225

232

2-R-3

Viešojo transporto naudojimas Vilniaus miesto savivaldybėje (mln. kelionių per metus)

200,6

240,0

250,0

 

Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas:

 

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2-E-1

Gyventojų skaičius tikslinėse teritorijose

79,9

80,2

81,0

84,0

86,0

88,0

91,0

92,0

93,0

94,0

2-R-1

Gyventojų skaičiaus augimas konvertuojamose teritorijose (iš buvusių pramonės objektų ar apleistų teritorijų, tikslinėse teritorijose) (gyventojų skaičiaus padidėjimas nuo 2013 metų)

200

400

1 400

2 900

4 500

5 800

7 000

7 900

8 500

9 000

2-R-2

Jaunimo skaičius 1000 gyventojų  (tikslinių teritorijų ribose)

207,8

210,6

213,4

216,2

219,1

220,0

225

227,3

229,7

232

2-R-3

Viešojo transporto naudojimas Vilniaus miesto savivaldybėje (mln. kelionių per metus)

200,6

200,6

200,6

210,0

220,0

230,0

240,0

245,0

250,0

250,0

 

2.1. Uždavinys: Skatinti aukštos kokybės miesto rajonų kūrimą, konvertuojant apleistas ir buvusias pramonės teritorijas miesto centrinėje dalyje

 

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – patraukliomis investuotojams tampa apleistos teritorijos netoli miesto centro, turinčios gerą urbanistinį ir ekonominį potencialą. Svarbu išnaudoti šią stiprybę, sumažinant grėsmę, kad miesto periferijoje tęsis naujų teritorijų, neturinčių pakankamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, užstatymas.

2. Įvertinti alternatyvus uždaviniai: „Skatinti aukštos kokybės miesto rajonų kūrimą, konvertuojant  apleistas ir buvusias pramonės  teritorijas miesto centrinėje dalyje ir „Konvertuoti apleistus rajonus į aukštos kokybės miesto rajonus, pertvarkant išlikusius pastatus“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis ir skirtingose teritorijose. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Skatinti aukštos kokybės miesto rajonų kūrimą, konvertuojant  apleistas ir buvusias pramonės  teritorijas miesto centrinėje dalyje“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: gyventojų skaičiaus augimas konvertuojamose teritorijose (iš buvusių pramonės objektų ar apleistų teritorijų, tikslinėse teritorijose). Numatoma, kad šis augimas sieks 9 tūkstančius gyventojų (laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2023 metų.)

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

 

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2.1-P-1

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km.

0

0

0

0

0

0,45

0,45

0,91

1,91

1,91

2.1-P-2

Bendras naujai nutiestų kelių ilgis, km

0

0

0

0

0

0

1,22

1,9

1,9

1,9

2.1-P-3

Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai įrengtais geriamojo vandens tiekimo tinklais

0

0

0

0

1 500

2 500

34 32

3 432

3 432

3 432

2.1-P-4

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos

0

0

0

5 000

8 000

16 000

22 117

22 117

22 117

22 117

2.1-P-5

Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai įrengtais  nuotekų surinkimo tinklais

0

0

0

500

1 500

3 000

3 560

3 560

3 560

3 560

2.1-P-6

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, km

0

0

1,5

7,00

7,0

7,0

30,95

30,95

30,95

30,95

2.1-P-7

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. metrai

0

0

0

0

0

0

158 672

213 581

397 954

473 886,94

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Konvertuoti Šnipiškių rajono dalį, sukurti prielaidas naujojo miesto centro augimui: Kernavės g. nuo Žalgirio g. iki Lvovo g. rekonstrukcija, įrengiant modernias eismo saugos priemones; Kareivių g. atkarpos tarp Žirmūnų g. ir Verkių g. bei Kareivių g. ir Verkių g. sankryžos rekonstrukcija įrengiant eismo saugos priemones; Giedraičių g. rekonstravimas, įrengiant modernias eismo saugos priemones; viešųjų erdvių tvarkymas Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje tarp Giedraičių g. ir Kintų g., ir prie Giedraičių g.; Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste; dviračių takų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Žalgirio, Rinktinės, Širvintų, Kernavės gatvėse – Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje

28 337

20 564

13 936

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 1,46 km

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 26 635 kv. m

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, 30,95 km

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos, 22 117

Bendras naujai nutiestų kelių ilgis, 0,68 km

Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai įrengtais geriamojo vandens tiekimo tinklais, 3 432

Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai įrengtais nuotekų surinkimo tinklais, 3 560

1.2. Konvertuoti Paupio–Paplaujos pramonės rajoną į aukštos kokybės miesto rajoną –„Architektūros parką“, sukuriant ir atnaujinant tam reikalingą socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą (Vilnios pakrančių tvarkymas pietinėje teritorijoje, įrengiant rekreacinę infrastruktūrą, dviračių, pėsčiųjų takus, pėsčiųjų tiltą, kitą viešųjų erdvių infrastruktūrą; centrinės gatvės-bulvaro su rekreacine įranga įrengimas Paplaujos rajone; Aukštaičių g. įrengimas su įvažiavimu į Drujos g. ir Paupio g. rekonstravimu; viešųjų erdvių tvarkymas prie rekonstruojamų Aukštaičių, Paupio g. ir Drujos g.; Misionierių sodų atkūrimas

13 230

13 230

8 062

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 178 617 kv. m

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 0,45 km

Bendras naujai nutiestų kelių ilgis, 1,22 km

1.3. Skatinti Pietinės tikslinės teritorijos viešųjų erdvių tvarkymą: viešosios erdvės tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie Vingrių g.;  viešosios erdvės tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie Amatų g.; dviračių takų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Algirdo, V. Mykolaičio-Putino, Dariaus ir Girėno gatvėse – Pietinėje tikslinėje teritorijoje; Šv. Stepono skvero ir Šv. Stepono g. sutvarkymas; pėsčiųjų dviračių tiltas per Nerį tarp Lazdynų ir Naujamiesčio (Užvingio salos tiltas) ir viešosios erdvės sutvarkymas; Geležinkelio gatvės nuo Švitrigailos g. iki stoties aikštės Vilniaus m. rekonstravimo projektas; Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje

31 083

31 083

12 921

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 268 634,94 kv. m

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

72 650

64 877

34 919

 

 

2.2. Uždavinys: Optimizuoti socialinę-demografinę senos statybos gyvenamųjų rajonų struktūrą, didinant jų patrauklumą

 

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą gyventojų nepasitenkinimo būstu, gyvenamąja aplinka silpnybę (problemą). Išsprendus šią problemą, tai yra sukūrus gyvybingus, gyvenamuosius kvartalus su energiją tausojančia įranga, darnia gamtinių ir techninių struktūrų sąveika, kompleksiškai atnaujinus daugiaaukščius ir mažaaukščius gyvenamuosius kvartalus, suteikiančius gyventojams naują gyvenimo kokybę, gali būti sumažinta grėsmė, kad miesto periferijoje tęsis naujų teritorijų, neturinčių pakankamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, užstatymas.

2. Įvertinti alternatyvus uždaviniai „Paskatinti sutankintą aukštos kokybės gyvenamųjų daugiaaukščių kvartalų statybą, nugriaunant neefektyvius pastatus ir paruošiant teritorijas naujų gyvenamųjų kvartalų statybai“ ir uždavinys „Optimizuoti socialinę-demografinę senos statybos gyvenamųjų rajonų struktūrą, didinant jų patrauklumą“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis ir skirtingose teritorijose. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Optimizuoti socialinę-demografinę senos statybos gyvenamųjų rajonų struktūrą, didinant jų patrauklumą“ yra optimalus. 

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: Jaunimo skaičius 1000-iui gyventojų (tikslinių teritorijų ribose). Iki 2023 metų numatomas jaunų gyventojų dalies augimas iki 232 tūkstančiui gyventojų (tikslinių teritorijų ribose).

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

 

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2.2-P-1

Įgyvendintų inovacijų paklausos skatinimo sprendimų skaičius

0

0

0

0

0

1

1

1

1

1

2.2-P-2

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas

0

0

0

0

1 100

3 000

6 000

17 832

17 832

17 832

2.2-P-3

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, kWh / per metus

0

0

577 000

754 000

754 000

959 000

959 000

1 319 000

1 319 000

1 319 000

2.2-P-4

Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurtos naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos

0

0

0

0

0

320

320

630

630

630

2.2-P-5

Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius

0

0

1 620

3 240

4 860

6 480

8 100

8 100

8 100

8 100

2.2-P-6

Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai, tonomis per metus

0

0

0

0

0

0

0

0

0

34 877

2.2-P-7

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. metrai

0

0

0

0

0

1 000

1 000

8 187

78 937

85 165,02

2.2-P-8

Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo grupės, skaičius

0

0

0

0

4

12

25

40

54

54

2.2-P-9

Investicijas gavusių socialinių paslaugų infrastruktūros objektų skaičius

0

0

0

0

0

1

1

2

2

2

2.2-P-10

Tikslinių grupių asmenys, gavę tiesioginės naudos iš investicijų į socialinių paslaugų infrastruktūrą

0

0

0

0

0

1 000

1 500

2 000

3 730

3 730

2.2-P-11

Investicijas gavusiose įstaigose esančios vietos socialinių paslaugų gavėjams

0

0

0

0

0

50

100

150

206

206

2.2-P-12

BIVP projektų veiklų dalyviai, skaičius

0

0

0

100

200

400

600

700

800

800

2.2-P-13

Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius

0

0

0

2

2

2

2

2

2

2

2.2-P-14

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, skaičius, vnt.

0

0

0

0

1

1

1

1

1

1

2.2-P-15

Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, km

0

0

0

0

8,8

13,2

17,6

26,5

26,5

26,5

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. Eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. Eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. Eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Kompleksinis gyvenamojo rajono kvartalo Žirmūnų g., Minties g„ Tuskulėnų g. trikampyje, viešosios infrastruktūros atnaujinimas

4 551

4 551

3 868

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 76 977,80 kv. m

1.2. Padidinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą statant modulinius darželius prie Vilniaus lopšelio-darželio „Gabijėlė“, Vilniaus lopšelio-darželio „Vandenis“, Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės“, Vilniaus lopšelio-darželio „Gintarėlis“, Vilniaus lopšelio-darželio „Strazdelis“, Vilniaus lopšelio-darželio Medynėlis“

7 957

7 957

4 095

Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos, skaičius, 6

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas, 1 996

Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurtos naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos, 630

Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo grupės, 36

1.3. Tobulinti pradinio ir pagrindinio ugdymo, vidurinių ir progimnazijų, gimnazijų tipo mokyklų tinklą ir gerinant ugdymo kokybę per pastatų, ugdymo priemonių ir aplinkos modernizavimą skiriant didelį dėmesį kūrybiškumą skatinančiai ugdymosi aplinkai, užtikrinant vaikų saugumą ir pritaikant nenaudojamas švietimo įstaigų patalpas kitoms formalaus švietimo reikmėms; Vilniaus Žirmūnų gimnazijos sporto aikštyno rekonstrukcija, Žirmūnų g. 37

8 726

8 726

5 417

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas, 13 584

Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius, 18

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 7 187 kv. m

1.4. Modernizuoti atliekų tvarkymą, didinant antrinį jų panaudojimą: komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas Vilniaus mieste

13 880

13 880

11 798

Sukurti / pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai, 34 877,22 tonų per metus

1.5. Plėsti ir tobulinti bendruomenių užimtumui ir socialinei integracijai svarbių neformalaus ugdymo ir kultūros paslaugų infrastruktūrą, formas ir turinį (Karoliniškių muzikos, Vilniaus chorinio dainavimo „Liepaitės“, Grigiškių meno, Justino Vienožinskio dailės mokyklų – neformaliojo ugdymo įstaigų aplinkos modernizavimas, Miesto sporto mokyklos ugdymo aplinkos modernizavimas); Lietuvos aklųjų bibliotekos (Skroblų g. 20) modernizavimas)

5 021

5 021

3 009

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas, 2 252

Atnaujintos neformaliojo ugdymo įstaigos, 5

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 1 000 kv. m

1.6. Plėtoti ir modernizuoti stacionarių ir nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą; Laikinųjų namų Šv. Stepono g. 35/4 Vilniuje socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra; nakvynės namų A. Kojelavičiaus g. 50 rekonstrukcija

2 304

2 304

1 959

Investicijas gavusių socialinių paslaugų infrastruktūros objektų skaičius, 2

Tikslinių grupių asmenys, gavę tiesioginės naudos iš investicijų į socialinių paslaugų infrastruktūrą, 3 730

Investicijas gavusiose įstaigose esančios vietos socialinių paslaugų gavėjams, 206

2. Priemonės, kurių įgyvendinimui numatomos naudoti finansinės priemonės:

 

 

 

 

2.1. Skatinti tikslinių teritorijų daugiaaukščių gyvenamųjų namų energetinio efektyvumo didinimą: 128 daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija šiaurinėje teritorijoje (70 proc. visų daugiabučių) ir 18 daugiabučių etaloniniame gyvenamojo rajono kvartale (Žirmūnų g., Minties g., Tuskulėnų g. trikampyje); 240 daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija pietinėje teritorijoje (70 proc. visų daugiabučių)

106 580

106 580

21 316

Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius, 8 100

2.2. Didinti visų modernizuojamų darželių-mokyklų pastatų energinį efektyvumą (dviejų darželių-mokyklų renovavimas pietinėje teritorijoje didinant pastatų energinį efektyvumą („Vilkpėdės“, „Šaltinėlis“; darželio-mokyklos „Vaivorykštė“ renovavimas didinant pastatų energinį efektyvumą šiaurinėje teritorijoje)

782

782

156

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, 434 000 kWh per metus

2.3. Didinti modernizuojamų neformalaus ugdymo įstaigų pastatų energinį efektyvumą (keturių neformalaus ugdymo įstaigų renovavimas didinant pastatų energinį efektyvumą: Karoliniškių muzikos mokyklos, Grigiškių meno mokyklos, Justino Vienožinskio dailės mokyklos, chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“)

1 593

1 593

319

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, 885 000 kWh per metus

3. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per konkurso būdu atrenkamus veiksmus:

 

 

 

 

3.1 Išbandyti Lietuvos mokslininkų kuriamas technologijas pasyvių, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius pastatų  statybai (bandomasis projektas Žirmūnų g.)

X

X

X

Įgyvendintų inovacijų paklausos skatinimo sprendimų skaičius, 1

3.2 Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, didinant jų efektyvumą

X

X

X

Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, 26,5 km

3.3. Pagal Šiaurinėje ir Pietinėje teritorijose veikiančių VVG parengtas vietos plėtros strategijas (bendradarbiaujant savivaldybei, įmonėms ir verslo asociacijoms, bendruomenėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms) įgyvendinti: vietos bendruomenių socialines ir kultūrines iniciatyvas socialinei integracijai didinti; jaunimo bei socialinio verslumo iniciatyvas, stažuočių, pameistrystės bei verslo akseleravimo projektus; sukurti vietines informavimo apie neformalaus ugdymo metu įgytas kompetencijas ir paslaugų paskirstymo sistemas, skatinančias jaunimo užimtumą, įdarbinimą ir verslumą; sukurti socialinio verslumo klasterio bei projektų idėjų pateikimo ir įgyvendinimo platformas; praplėsti (sukurti naujas) inovatyvias socialines ir švietimo paslaugas romų bendruomenei, siekiant mažinti jos socialinę atskirtį; plėtoti kūryba paremtas partnerystes ir iniciatyvas, skatinančias profesionalių menininkų dalyvavimą kūrybinėse partnerystėse, skirtose atskirtį patiriančių grupėms įtraukti į visuomenės gyvenimą ir kt.

X

X

X

BIVP projektų veiklų dalyviai, 800 asmenų;

Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, 20

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

151 394

151 394

51 937

 

 

2.3. Uždavinys: Skatinti darnų  judumą, mažinant triukšmo ir taršos šaltinius, plėtojant viešąjį ir netaršų transportą bei eismo saugą

 

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atliktą SSGG analize nustatytą silpnybę (problemą), kad Vilniaus miestui būdinga neracionali susisiekimo sistema, paremta automobilizacijos plėtra ir nekonkurencingas viešasis transportas, dėl ko vis didėja gatvių infrastruktūros poreikis ir kaštai, išsprendus šią problemą, tai yra padidinus viešojo transporto konkurencingumą komforto, greičio ir pasiekiamumo aspektais, sukūrus sąryšingą dviračių trasų tinklą, tinkamas stovėjimo vietas ir stovus, padidinus eismo saugumą, transporto sistemos prieinamumą žmonėms su specialiaisiais poreikiais, būtų geriau pasinaudota galimybe, kad didėjančios neatsinaujinančių energijos išteklių (naftos, dujų) kainos didins alternatyvių transporto rūšių patrauklumą ir jomis naudosis daugiau gyventojų.

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Skatinti darnų judumą, plėtojant viešąjį ir netaršų transportą bei eismo saugą“ ir „Modernizuoti ir plėtoti viešąjį transportą, didinti jo konkurencingumą ir patrauklumą“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Skatinti darnų judumą, plėtojant viešąjį ir netaršų transportą bei eismo saugą“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: viešojo transporto naudojimas Vilniaus miesto savivaldybėje (mln. kelionių / metai). Numatoma, kad 2023 m. viešuoju transportu bus atliekama 250 mln. kelionių per metus.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

 

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m. 

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

2.3-P-1

Įgyvendintos darnaus judumo priemonės

0

0

0

0

0

0

0

3

3

3

2.3-P-2

Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės

0

0

0

0

28

28

28

28

28

28

2.3-P-3

Įdiegtos intelektinės  transporto sistemos, skaičius

0

0

0

0

0

0

0

1

1

1

2.3-P-4

Įrengtos elektromobilių įkrovimo prieigos, vnt.

0

0

0

3

0

0

5

10

10

10

2.3-P-5

Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis

0

0

0

0

0

0

0

3,3

3,3

3,3

2.3-P-6

Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas, t CO2 ekvivalentu

0

0

0

0

27 200

40 800

68 000

68 000

68 000

68 000

2.3-P-7

Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis, km

0

0

2

5,4

5,4

5,4

5,4

5,4

5,4

5,4

2.3-P-8

Įrengti ženklinimo infrastruktūros priemones, vnt.

0

0

0

0

0

50

178

178

178

178

2.3-P-9

Įsigyti gatvių valymo įrengimai, vnt.

0

0

0

0

1

1

1

1

1

1

2.3-P-10

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, ha

0

0

800

1 600

1 600

2 404,6

2 404,6

2 404,6

2 404,6

2 404,6

2.3-P-11

Parengti darnaus judumo mieste planai, skaičius

0

0

0

0

1

1

1

1

1

1

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. (v) Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Modernizuoti ir plėtoti viešąjį transportą, didinti jo konkurencingumą ir patrauklumą (ekologiško viešojo transporto plėtojimas; ekologiškų transporto priemonių įsigijimas; Viešojo transporto eismo juostų plėtra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje

17 341

17 341

14 691

Įsigytų naujų ekologiškų viešojo transporto priemonių skaičius, 28;

Įgyvendintų darnaus judumo priemonių skaičius, 1

1.2. Plėtoti dviračių transporto infrastruktūrą (pagrindinių dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas tikslinėse teritorijose ir tiesioginėje jų įtakos zonoje): Dviračių tako T. Narbuto g. nuo Pilaitės pr. iki Konstitucijos pr. įrengimas; dviračių turizmo trasų ir maršrutų (jungčių su Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybėmis) ženklinimas (su Vilniaus, Trakų, Širvintų rajonų savivaldybėmis))

1 353

1 353

1 150

Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis, 3,3 km

Įrengti ženklinimo infrastruktūros priemones, 178 vnt.

1.3. Rengti darnaus judumo planus, diegti modernias judumo valdymo priemones (kilpinis eismo reguliavimas Vilniaus miesto senamiesčio branduolio teritorijoje; Viešojo transporto e. bilieto sistemos vystymas Vilniaus regione; Elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas Vilniaus mieste; Dviračių ir kitų riedėjimo priemonių laikymo ir saugojimo infrastruktūros įrengimas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje)

6 538

6 538

4 481

Įgyvendintų darnaus judumo priemonių skaičius, 2

Įdiegtų intelektinių transporto sistemų skaičius, 1

Įrengtos elektromobilių įkrovimo prieigos, 10 vnt.

Parengtų darnaus judumo mieste planų skaičius, 1

1.4 Formuoti greito eismo gatvių tinklą, minimizuojant automobilių srautus kitose gatvėse (transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio įrengimas (III etapas))

91 672

91 672

81 578

Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis, 5,4 km

1.5. Mažinti gatvių aplinkos oro taršą, gerinant gatvių valymą, modernizuojant oro taršos stebėseną ir operatyvų informavimą (Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės gerinimas)

2 619

2 619

2 226

Įsigyti gatvių valymo įrenginiai, 1 vnt.

Įgyvendintos visuomenės informavimo kampanijos apie galimybes gyventojams prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, aplinkos oro kokybės gerinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes – 1 vnt.

1.6. Mažinti neigiamas klimato kaitos pasekmes plėtojant ir modernizuojant lietaus nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (T. Narbuto–Saltoniškių gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukcija su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu; Geležinio Vilko lietaus nuotekynės kolektoriaus rekonstrukcija su kaupyklų-valyklų ir taršos monitoringo mazgų įrengimu; Karoliniškių valymo įrenginių rekonstrukcija; Vilniaus miesto lietaus nuotekynės tinklų inventorizavimas, duomenų skaitmeninimas ir registravimas).

34 698

34 698

29 493

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 2 404,6 ha

2. Priemonės, kurioms įgyvendinti numatomos naudoti finansinės priemonės:

 

 

 

 

2.1. Modernizuoti gatvių apšvietimą, skatinant energijos taupymą (dalis Vilniaus miesto gatvių apšvietimo modernizavimo projekto)

31 279

31 279

Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas, 68 000 t CO2 ekvivalentu

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

185 500

185 500

133 619

 

 

_____________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-156, 2020-02-20, paskelbta TAR 2020-02-21, i. k. 2020-03741

Nr. 1V-843, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-25, i. k. 2020-17786

Nr. 1V-46, 2021-01-15, paskelbta TAR 2021-01-15, i. k. 2021-00695

 

 

Vilniaus miesto integruotos teritorijos vystymo

programos

3 priedas

 

VILNIAUS MIESTO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS VEIKSMŲ PLANAS

 

1. Tikslas. Padidinti Vilniaus gyventojų užimtumą, kuriant inovatyvias paslaugas, skatinant aktyvų dalyvavimą, pertvarkant apleistas erdves:

1.1. Uždavinys. Kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, plėtojant inovatyvias paslaugas:

1.1.1v Daugiafunkcis sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksas (apleistos teritorijos sutvarkymas ir bendro naudojimo žemės sklypų inžinerinių tinklų nutiesimas, pritaikant kuriamo sveikatingumo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo paslaugų komplekso Šeškinėje (toliau – Šeškinės kompleksas) teritoriją naujai veiklai; vaikų darželio pastato statyba ir įrengimas Šeškinės komplekso teritorijoje, darželiui veikti reikalingos inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir teritorijos sutvarkymas; neformaliojo švietimo infrastruktūros sukūrimas ir įrengimas Šeškinės komplekso teritorijoje: futbolo ir lengvosios atletikos aikščių, fiziniam aktyvumui skirtų salių ir administracinių patalpų sukūrimas; kultūrinio ugdymo centro ir bibliotekos sukūrimas, muziejaus Šeškinės komplekso teritorijoje statyba ir įrengimas; masinių kultūros ir sporto renginių infrastruktūros sukūrimas Šeškinės komplekso teritorijoje: tribūnų ir potribūninių patalpų, masinių renginių aikštės, komercinių plotų įrengimas).

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2021

2023

Vilniaus miesto savivaldybė (toliau –

VMS)

 

1.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

108 528 591

58 422 018

50 106 573

 

1.1.2v Veiksmas: Susisiekimo optimizavimas pagal darnaus judumo principus Šeškinės komplekso prieigose, įrengiant tam tinkamą infrastruktūrą su inžinerinėmis komunikacijomis.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2021

2023

VMS

 

1.1.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

17 036 471

17 036 471

17 036 471

 

1.1.3v Veiksmas: Šeškinės komplekso prieigų aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas lankymui (teritorijos kompleksinis sutvarkymas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2021

2023

VMS

 

1.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

526 069,11

526 069,11

526 069,11

 

1.1.4v Veiksmas: Daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro įkūrimas (Lazdynų baseino nugriovimas ir daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro įkūrimas: 50 m takelio ilgio plaukimo baseino su pertvara ir pakeliamu dugnu įrengimas, 25 m takelio ilgio plaukimo baseino su pakeliamu dugnu ir šuolių į vandenį įranga įrengimas, tribūnų žiūrovams įrengimas, SPA patalpų, treniruoklių patalpų, maitinimo paslaugų patalpų įrengimas, inventoriaus saugojimo, persirengimo, plaukimo parengimo (dušo kabinos ir kt.), administracinių patalpų įrengimas, įrangos, reikalingos funkcijų užtikrinimui, pirkimas – 50 metrų takelių ilgio baseino pakeliamas dugnas bei pertvara, 25 metrų takelių ilgio baseino pakeliamas dugnas, baldai, kompiuterinė technika, programinė įranga ir kt.).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2021

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

26 486 646

2 250 244,11

1 305 244,11

8 304 388,48

8 304 388,48

1 139 243,52

14 792 769,89

 

1.1.5v Veiksmas: Lazdynų sveikatinimo centro prieigų aplinkos sutvarkymas (pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Lazdynų sveikatinimo centro prieigose prie Erfurto g., apšvietimo įrengimas, želdynų tvarkymas ir naujų formavimas, mažosios architektūros elementų įrengimas Erfurto g. prieigose).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2020

2021

VMS

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

1 201 388,33

90 104,12

90 104,12

90 104,13

90 104,13

1 021 180,08

 

1.1.6v Veiksmas: Stoties aikštės rekonstrukcija įrengiant viešojo transporto terminalą ir viešąsias erdves (viešojo transporto terminalo Stoties aikštėje rekonstravimas, skvero ties Seinų–Geležinkelio–Stoties gatvėmis rekonstravimas , Geležinkelio g. ruožo nuo Stoties aikštės iki Drujos g. rekonstravimas, lietaus nuotekų ir apšvietimo tinklų mažosios architektūros elementų įrengimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2021

2023

VMS

 

1.1.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

7 302 671

0

0

7 302 671

7 302 671

 

 

1.1.7v Veiksmas: Keistuolių teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2021

VšĮ Vilniaus keistuolių teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

4 106 140 

4 106 140 

 

1.1.8v Veiksmas: Lietuvos nacionalinės filharmonijos modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2021

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

 

 

1.1.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

2 985 782,78 

447 867,42

447 867,42 

2 537 915,36 

 

1.1.9v Veiksmas: Šiuolaikinio meno centro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2019

2022

VšĮ Šiuolaikinio meno centras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

2 478 418

371 762,70

371 762,70

2 106 655,30

 

1.1.10v Veiksmas: Valstybinio jaunimo teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2021

Valstybinis jaunimo teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

5 035 168,21

378 362,62

378 362,62

4 656 805,59

 

1.1.11v Veiksmas: Lietuvos nacionalinio dramos teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2022

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

4 806 099,65

720 914,95

720 914,95

4 085 184,70

 

1.1.12v Veiksmas: Vilniaus kongresų rūmų (Vilniaus g. 6) modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2022

Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

5 686 919,97

853 038

853 038

4 833 881,97

 

1.1.13v Veiksmas: Lietuvos rusų dramos teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Lietuvos rusų dramos teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

5 000 000

750 000

750 000

4 250 000

 

1.1.14v Veiksmas: Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos pastatų Vilniuje, Trakų g. 10 ir 12, modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2021

Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

4 370 068,10

655 510,22

655 510,22

3 714 557,88

 

1.1.15v Veiksmas: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.15 v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

4 995 366

749 305

749 305

4 246 061

 

1.1.16v Veiksmas: Energetikos ir technikos muziejaus paslaugų išplėtimas (atnaujinant ir sukuriant ekspozicines erdves).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2021

VšĮ Energetikos ir technikos muziejus

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.16v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

2 819 911

422 987

422 987

2 396 924

 

1.1.17v Veiksmas: Valstybinio Sapiegų parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui ir tausojančiam naudojimui.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2021

2023

VMS

 

1.1.17v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

3 068 361,85

3 068 361,85

3 068 361,85

 

Iš viso pagal 1.1 uždavinį:

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

206 434 072

65 689 127,14

6 322 109,14

86 857 625,57

36 751 052,57

1 139 243,52

52 748 075,77

 

1.2. Uždavinys. Sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui, užimtumo augimui, atnaujinant apleistas miesto teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo erdves:

 

1.2.1v Veiksmas: Kultūrinį-istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas (betono konstrukcijų demontavimas, želdynų tvarkymas ir naujų formavimas, vietos lauko kavinei įrengimas, takelių, vaikų žaidimo aikštelės įrengimas, fontano ir konteinerio tualeto įrengimas, rekreacijai reikalingos mažosios architektūros elementų įrengimas ir kitos viešųjų erdvių infrastruktūros atnaujinimas ar įrengimas, lietaus nuotekų ir apšvietimo įrengimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2021

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.2.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

2 312 428,27

224 085,38

224 085,38

122 778,87

122 778,87

1 965 564,02

 

1.2.2v Veiksmas: Istorinio hebrajų gimnazijos Tarbut pastato, Pylimo g. 4, Vilnius, aktualizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2021

Valstybinis Vilniaus

Gaono žydų muziejus

KM

5.4.1

Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką

V

 

1.2.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

5 000 000

110 741,48

110 741,48

4 889 258,52

 

1.2.3v Veiksmas: Vilniaus istorinių  Rasų kapinių koplyčių, tvorų, atskirų paminklų tvarkyba.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2021

VMS

KM

5.4.1

Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką

R

 

1.2.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

2 968 099,72