Suvestinė redakcija nuo 2016-07-21 iki 2016-11-16

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-06-23, i. k. 2015-10049

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VILNIAUS MIESTO INTEGRUOTOS TERITORIJOS VYSTYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2015 m. birželio 19 d. Nr. 1V- 513

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 7.8.7 papunkčiu,

t v i r t i n u Vilniaus miesto integruotą teritorijos vystymo programą (pridedama).

 

 

 

Vidaus reikalų ministras                                                                                    Saulius Skvernelis

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. birželio 19 d.

įsakymu Nr. 1V-513

 

VILNIAUS MIESTO INTEGRUOTA TERITORIJOS VYSTYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.       Vilniaus miesto integruotoje teritorijos vystymo programoje (toliau – Vilniaus ITV programa) pateikiama Vilniaus ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė, vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės, programos veiksmų planas.

2.       Vilniaus ITV programoje ir jos prieduose vartojami šie sutrumpinimai:

2.1.    AM – Aplinkos ministerija;

2.2.    BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra;

2.3.    BVP – bendrasis vidaus produktas;

2.4.    ERPF – Europos regioninės plėtros fondas;

2.5.    ES – Europos Sąjunga;

2.6.    EVRK 2 red. – Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“;

2.7.    GIS – geografinės informacinės sistemos;

2.8.    ITI – integruotos teritorinės investicijos;

2.9.    KM – Kultūros ministerija;

2.10.  SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

2.11.  SĮ – savivaldybės įmonė;

2.12.  SM – Susisiekimo ministerija;

2.13.  ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija;

2.14.  UAB – uždaroji akcinė bendrovė;

2.15.  VRM – Vidaus reikalų ministerija;

2.16.  VšĮ – viešoji įstaiga;

2.17.  VVG – vietos veiklos grupė.

3.       Atliekant Vilniaus ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizę, jeigu statistinė arba GIS informacija nėra prieinama atskirai apie Vilniaus miestą ar jo dalis, analizuojama apie Vilniaus miesto savivaldybę pateikiama informacija, laikant kitų Vilniaus miesto savivaldybei priskirtų gyvenamųjų vietovių įtaką atitinkamam statistiniam rodikliui nereikšminga (Grigiškių mieste, Neravų ir Salų kaimuose gyvena apie 2 proc. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų).

 

II SKYRIUS

VILNIAUS ITV PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ

 

4.       Rengiant Vilniaus ITV programą vadovaujamasi šių Vilniaus ITV programos įgyvendinimo teritorijai taikomų planavimo ir teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų nuostatomis:

4.1.    Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, patvirtintos 2014 m. birželio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2014) 4234 (toliau – Partnerystės sutartis) 1.1 dalies „Teritorinė plėtra ir regioninė politika“, 3.1 dalies „Integruotas teritorinės plėtros požiūris“, 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis;

4.2.    2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397 (toliau – Veiksmų programa), 4 skirsnio „Integruotos teritorinės plėtros aprašymas“, 7 ir 8 prioritetų „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ bei „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ nuostatomis;

4.3.    2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, nuostatomis;

4.4.    2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, nuostatomis: tikslu „didinti teritorinę sanglaudą regionuose“; uždaviniu „spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinant ekonomikos augimą“;

4.5.    Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V- 480 „Dėl Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės);

4.6.    Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ (toliau – Vilniaus miesto bendrasis planas);

4.7.    Vilniaus miesto 2010–2020 m. strateginiu plėtros planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-1778 „Dėl Vilniaus miesto 2010–2020 metų strateginio plano ir Vilniaus miesto 2010–2020 metų strateginio plano valdymo ir stebėsenos sistemos tvirtinimo“ (toliau – Vilniaus miesto strateginis planas).

5. Didžiausią įtaką socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) Vilniaus mieste daro šie veiksniai:

5.1. gyventojų skaičiaus pokyčiai. 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybėje gyveno 539,7 tūkst. gyventojų (18,3 proc. šalies gyventojų). Vilniaus miesto savivaldybės demografinė raida atitinka pasaulinius demografinės raidos scenarijus – didėjantį urbanizacijos lygį. Jungtinių Tautų Organizacija prognozuoja, kad miestų gyventojų nuolat daugės: 2015–2020 m. – po 1,84 proc.; 2020–2025 m. – po 1,63 proc.; 2025–2030 m. – po 1,44 proc. 2050 m. pasaulio miestuose jau gyvens mažiausiai du trečdaliai visų pasaulio gyventojų. 2009–2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų skaičiaus augimas buvo pristabdytas ekonomikos nuosmukio ir migracijos į užsienį, tačiau 2012 metais gyventojų skaičius Vilniaus miesto savivaldybėje vėl ėmė augti. 2012–2014 m. pasiektas vidutinis 3,2 tūkstančių (0,6 procento) gyventojų skaičiaus padidėjimas kasmet. Vilniaus miesto savivaldybė buvo vienintelė iš 5 didžiausių šalies miestų savivaldybių, kurioje gyventojų skaičius 2012–2014 m. didėjo. Teigiami pokyčiai matomi ne tik atvykusių į Vilniaus miesto savivaldybę (išvykusių iš Vilniaus miesto savivaldybės) gyventojų statistikoje, bet ir teigiamame natūraliame prieaugyje. 2012 m. Vilniaus miesto savivaldybėje 1000 gyventojų gimė 13,6 naujagimių (Lietuvoje atitinkamai – 11,3), o mirė 10,6 žmonių (Lietuvoje – 13,5). Nuo 2001 m. iki 2013 metų 1–6 metų amžiaus vaikų padaugėjo nuo 31,2 tūkst. iki 38,2 tūkst. Tokios tendencijos išlieka ne tik Vilniuje, bet ir miestą supančioje metropolinėje zonoje: įvertinta, kad 2015 metais kartu su atvykstančiaisiais dirbti, mokytis, apsipirkti arba nuolat besinaudojančiais Vilniaus mieste teikiamomis paslaugomis aplinkinių savivaldybių gyventojais miesto infrastruktūros naudotojų skaičius sieks apie 720 tūkstančių.

5.2. Vilniaus mieste vyksta ekonominės veiklos koncentracija:

5.2.1. Vilnius yra svarbiausias šalyje užsienio investicijų traukos centras, 2013 m. į Vilniaus miesto savivaldybę buvo pritraukta 8,3 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų, arba 65,6 procento visų šalies tiesioginių užsienio investicijų. Tiesioginių užsienio investicijų augimas Vilniuje 2013 metais siekė 11 procentų. Vertinant, kad Lietuva išlieka viena sparčiausiai užsienio investicijas pritraukiančių Centrinės ir Rytų Europos regiono valstybių, galima spręsti, kad ir ateityje Vilniaus miesto (ir savivaldybės) ekonominis augimas labai priklausys nuo tiesioginių užsienio investicijų, ir su jomis susijusių ekonomikos sektorių – informacinių technologijų, verslo paslaugų plėtros. Pavyzdžiui, „The Financial Times“ tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos bazės „fDi Markets“ duomenimis, per pirmąjį 2014 m. pusmetį naujų užsienio investicinių projektų skaičius sumažėjo visame Centrinės ir Rytų Europos regione, tačiau Lietuvoje įgyvendintų projektų skaičius išaugo ketvirtadaliu. Pagal milijonui gyventojų tenkančius projektus Lietuva dvigubai lenkė Centrinės ir Rytų Europos regiono vidurkį, beveik dvigubai – Estiją ir beveik 7 kartus – Latviją. Ekonominės veiklos koncentraciją didele dalimi lemia Vilniaus miesto savivaldybei būdinga aukštos kvalifikacijos darbo jėga. Aukštąjį išsilavinimą turi 42,4 procento vyresnių kaip 20 metų gyventojų (šalyje – 24,6 proc.) ir net 50 procentų 20–39 metų amžiaus gyventojų (šalyje – 33 proc.). Vilniaus mieste esančiose universitetinį aukštąjį išsilavinimą suteikiančiose aukštojo mokslo įstaigose 2013 metais parengta 15 tūkstančių specialistų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu (53,2 proc. visų šalies specialistų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu).

5.2.2. Vilniaus miesto savivaldybėje koncentruojasi didžioji dalis Vilniaus regiono paslaugų įmonių. 2013 m. Vilniaus mieste veikiančiose paslaugų įmonėse dirbo 135 tūkstančiai darbuotojų arba 90 procentų visų Vilniaus regiono paslaugų įmonių darbuotojų. Didelė paslaugų sektoriaus įmonių koncentracija (paslaugų sektorius yra imliausias darbo jėgai, vertinant pagal įmonių apyvartos ir dirbančiųjų santykį) lemia tai, kad registruoto nedarbo lygis Vilniaus miesto savivaldybėje 2011–2014 metais buvo vidutiniškai 2,6 procentinio punkto žemesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Nedarbo lygis Vilniaus miesto savivaldybėje sumažėjo nuo 10,8 proc. 2011 metais iki 6,9 proc. 2014 metais, ir, 2014 m. duomenimis, buvo 6 mažiausias tarp visų šalies savivaldybių.

5.2.3. Vilniaus miesto savivaldybėje mokamas vidutinis bruto darbo užmokestis yra didžiausias šalyje, 2013 m. jis siekė 759,7 euro (buvo 113,4 euro, arba 17,5 procento aukštesnis nei vidutiniškai šalyje). Darbo užmokestis Vilniaus miesto savivaldybėje auga, tačiau jo augimo tempai yra kiek lėtesni, negu vidutiniškai šalyje (Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2011 m. – 7,9 proc., šalyje – 9,1 proc.). Nepaisant nedidelio skirtumų mažėjimo, Vilniaus miesto savivaldybėje mokami atlyginimai yra daug konkurencingesni nei šalyje ar Vilnių supančiame regione, o bruto darbo užmokesčio skirtumai kompensuoja transporto sąnaudas, todėl aplink miestą yra susidariusi aktyvios švytuoklinės migracijos zona, siekianti apie 40–50 kilometrų, ir Vilniaus miesto vystymasis iš esmės turi įtakos visos apskrities ekonominei ir darbo rinkos situacijai.

5.2.4. 2012 m. Vilniaus apskrityje yra sukurta 38,5 % visos šalies BVP ir ši apimtis pastaruosius penkerius metus išlieka pastovi. Vilniaus apskrities ekonomika yra labiausiai jautri didmeninės ir mažmeninės prekybos bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos apimčių pokyčiams. Siekiant išvengti vieno ūkio sektoriaus dominavimo, būtina skatinti mažiau išsivysčiusių ekonominės veiklos sektorių plėtrą. Vis dėlto ūkio subjektų skaičius turėtų būti vertinamas kartu su šių subjektų generuojama pridėtine verte nacionalinei ekonomikai. Pagal Statistikos departamento pateikiamą informaciją pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam, 2013 metų kainomis yra žemiausia žemės ūkio, švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, taip pat meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos srityse. Įvertinus ūkio subjektų skaičių bei darbo našumą, akivaizdu, kad didžiausią neišnaudotą potencialą turi švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, taip pat meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektoriai. Tokią veiklą vykdantiems ūkio subjektams palengvinus plėtros galimybes, gali būti pasiektas bendrosios ekonomikoje generuojamos pridėtinės vertės padidėjimas, o kartu ir aukštesnės mažiau uždirbančių šių sektorių darbuotojų pajamos.

5.3. Vilniaus miesto pritraukiami dideli migracijos srautai pasireiškia ir papildomomis socialinėmis ir sveikatos problemomis:

5.3.1. Nepaisant to, kad Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų sergamumo ir mirtingumo rodikliai, lyginant sau šalies rodikliais, yra gana geri (pavyzdžiui, standartizuoto mirtingumo rodiklis yra 6 geriausias tarp šalies savivaldybių, o jaunesnių kaip 60 metų gyventojų 8 geriausias), tačiau miestui ir jį supančiam regionui būdingas aukštas standartizuotas mirtingumo nuo alkoholio sąlygotų priežasčių rodiklis. Taip pat išsiskiria rytinė šalies dalis, supanti Vilniaus miestą – 5 iš 10 blogiausius rodiklius turinčių Lietuvos savivaldybių yra Vilniaus apskrityje. Vertinant ir tai, kad nemažai blogiausius rodiklius turinčių savivaldybių (Neringos, Birštono, Kalvarijos) yra labai mažos, todėl „jautrios“ vienetiniams atvejams, galima teigti, kad Vilniaus regionas yra vienas iš labiausiai problemiškų, vertinant alkoholio sukeliamų susirgimų ir mirčių aspektu. Lyginant su kitais didžiaisiais miestais, standartizuotas mirtingumo lygis nuo alkoholio sąlygotų priežasčių Vilniaus miesto savivaldybėje yra aukštesnis 1,5–2 kartus. Vertinant absoliučius mirtingumo nuo narkotikų sąlygotų priežasčių skaičius, skaičiai yra santykinai nedideli tarp mažesniųjų savivaldybių, tačiau išsiskiria 2 didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybė. Susirgimų priklausomybėmis skaičius taip pat didelis (pagal užfiksuojamus naujus atvejus – antras blogiausias rodiklis šalyje).

5.3.2. Mažėjantis fizinis aktyvumas yra viena pagrindinių antsvorio ir nutukimo priežasčių: tik 31 proc. Lietuvos gyventojų vyrų ir 27 proc. moterų mankštinosi laisvalaikio metu bent 30 minučių ne mažiau nei 4 dienas per savaitę. Augant šalies automobilizacijos lygiui, tokia fizinio aktyvumo forma kaip ėjimas į darbą ir iš jo pėsčiomis taip pat tapo mažiau populiari tarp gyventojų: 1994 metais 29 proc. vyrų propagavo šią fizinio aktyvumo formą, kai 2012 metais – jau tik 23 %; atitinkamai tai buvo būdinga 27 % moterų 1994 metais, o 2012 metais – jau tik 18 %. Laikantis šioms tendencijoms yra aiškiai identifikuojamas nepakankamo fizinio aktyvumo sąlygojamas neigiamas poveikis Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų sveikatai: pagal apsilankymų ambulatorijose ir poliklinikose skaičių vilniečiai vis dažniau kreipiasi į specialistus dėl sveikatos sutrikimų. Kitaip tariant, visą Vilniaus regione užfiksuotą apsilankymų skaičiaus padidėjimą lėmė Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų sveikatos sutrikimai, o tai sudaro daugiau nei pusę visos šalies mastu užfiksuoto apsilankymų skaičiaus padidėjimo. Nepakankamą fizinį aktyvumą ir jo sąlygojamą poveikį sveikatai taip pat nulemia didelė skirtingų visuomenės grupių diferenciacija: teikiamų paslaugų kaina privačiame sektoriuje išlieka pakankamai aukšta ir šios paslaugos prieinamos tik didesnes pajamas gaunantiems miestiečiams.

5.3.3. Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apskritis yra vienintelis Lietuvos Respublikos regionas, kuriame yra objektyvus ikimokyklinio ugdymo įstaigose esančių vietų trūkumas, tai yra Vilniaus regione esančių ikimokyklinio ugdymo vietų skaičius yra mažesnis už vaikų skaičių. Detaliau nagrinėjant Vilniaus regiono savivaldybes, akivaizdu, kad didžiausią įtaką šiam vietų skaičiaus trūkumui turi Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų vietų trūkumas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybėje aiškiai identifikuojamas didžiausias vietų trūkumas tiek absoliučiais skaičiais (1553 vietos), tiek procentine išraiška (5,7 %).

5.3.4. Lietuvos statistikos departamentas neskelbia informacijos, pagal kurią būtų galima įvertinti pajamų pasiskirstymo netolygumus, skurdo riziką patiriančių asmenų skaičių savivaldybėse, bet tam tikras tendencijas galima įvertinti analizuojant apskričių (regionų) skurdo rodiklius ir skurdo rodiklius, pateikiamus pagal gyvenamųjų vietovių grupes – didžiuosius miestus, likusius miestus ir kaimo vietoves:

5.3.4.1. Vilniaus apskritis (kurioje Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų dalis siekia 67 procentus) iš kitų šalies regionų išsiskiria aukščiausiomis disponuojamomis pajamomis (2013 m. – 291 euras vienam namų ūkio nariui per mėnesį), tačiau kartu ir blogesniais negu daugelio regionų ekonominius sunkumus patiriančių namų ūkių ir materialinių nepriteklių rodikliais, pavyzdžiui – 18 proc. Vilniaus regiono gyventojų dėl pinigų stokos negalėjo laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų (2 blogiausias rodiklis šalyje po Telšių apskrities, šalies vidurkis – 14 proc.). Tai lemia didesni (net ir įvertinus aukštesnes Vilniaus gyventojų pajamas) pragyvenimo kaštai. Vilniaus apskrities gyventojų vartojimo išlaidų dalis būtiniausioms reikmėms – maistui, būstui ir komunalinėms paslaugoms 2012 metais siekė 52,1 proc. visų namų ūkių vartojimo išlaidų, ir nedaug viršijo šalies vidurkį (51,6 proc.). Lyginant su Kauno regionu (antru pagal gyventojų skaičių šalies regionu, kuriame yra antras pagal dydį šalies miestas), Vilniaus regiono gyventojų išlaidų maistui, būstui ir komunalinėms paslaugoms dalis didesnė 5,2 procentinio punkto. T. y. Kauno regiono gyventojai, palyginti su Vilniaus regiono gyventojais, santykinai didesnę dalį disponuojamų lėšų gali skirti kultūrai, sveikatai, švietimui ar kitoms sritims.

5.3.4.2. Analizuojant santykį tarp dviejų rodiklių – skurdo rizikos lygio (asmenų, kurių ekvivalentinės piniginės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą, dalies) ir skurdo rizikos gylio (procentais išreiškiamo skirtumo tarp skurdo rizikos ribos ir asmenų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, disponuojamųjų pajamų medianos), pastebima, kad didiesiems miestams būdingas santykinai nedidelis skurdo rizikos lygio rodiklis (11,7 proc. 2013 metais, tuo tarpu šalyje – 20,6 proc.), kurį lemia aukštesnės gyventojų pajamos, tačiau gyvenančių žemiau skurdo ribos asmenų atskirtis didėja. Skurdo rizikos gylis didžiuosiuose miestuose 2013 m. siekė 20,5 procento ir susilygino su mažų ir vidutinių miestų rodikliu (20,4 proc.), artėjo prie šalies vidurkio (24,8 proc.). Didžiųjų miestų grupė buvo vienintelė, kurioje nuo 2007 metų skurdo rizikos gylis didėjo (24,2 procentais), tuo tarpu mažų ir vidutinių miestų grupėje šis rodiklis sumažėjo 20,6 procento, kaimo vietovėse – 6,1 procento. Viena iš priežasčių, kodėl susidaro tokios tendencijos, yra ta, kad didžiuosiuose miestuose (ypač Vilniuje) koncentruojasi daugiau marginalių (ar marginalizuojamų) visuomenės grupių, tokių kaip benamiai, buvę kaliniai, prostitutės, priklausomybės ligomis sergantys asmenys, romai, apie kurių buvimą dažnai galima spręsti iš netiesioginių duomenų (pvz., nusikalstamumo statistikos), šių grupių atžvilgiu tradicinės socialinės politikos priemonės yra mažiau veiksmingos.

5.4. Esminės su aplinkos tarša ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimais (klimato kaita) susijusios problemos tiesiogiai siejasi su aukštu automobilizacijos lygiu, urbanistine plėtra miesto periferiniuose rajonuose (taip pat esančiuose už Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos), nepakankama visuomeninio transporto paslaugos kokybe:

5.4.1. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų mobilumo apklausos rodo, kad pervežimai miesto viešuoju transportu gyventojų kelionių procentinėje struktūroje per 30 metų sumažėjo beveik du kartus, o pervežimai lengvaisiais automobiliais išaugo daugiau nei 4,5 karto. (žr. 1 pav.). Plečiantis miesto urbanizuojamai teritorijai, esant nepakankamai aptarnavimo ir socialinei infrastruktūrai bei neformuojant darbo vietų gyvenamojoje aplinkoje apie 20 proc. sumažėjo kelionių skaičius pėsčiomis. Augantis automobilių naudojimas atsiliepia ir eismo saugumui. 2013 m. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko 766 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 29 žmonės žuvo ir 871 buvo sužeistas. Lyginant su 2012 m., įskaitinių eismo įvykių skaičius padidėjo 24 %, juose žuvusių eismo dalyvių skaičius padidėjo 16 %, o sužeistųjų skaičius padidėjo 28 %. 


1 pav. Vilniaus miesto savivaldybės kelionių struktūros tendencijos; kelionių procentinės dalies kaita. Šaltinis: SĮ „Vilniaus planas“ – Vilniaus miesto bendrojo plano įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenys.

5.4.2. Į leistinas normas viršijančio triukšmo zonas (kuriose triukšmas viršija ribinę integralaus paros triukšmo rodiklio >65 dB, Ldvn vertę) patenka per 82 tūkst. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų. Nuo autotransporto sukeliamo viršijančio leistinas normas triukšmo kenčia 78 300 gyventojų, nuo geležinkelio transporto – 700, nuo oro transporto – 2700, pramonės – 400. Nuolat mažėja pramoninis triukšmas, bet didžiausi triukšmo šaltiniai: autotransportas ir orlaiviai turi tendenciją augti. Viršijančio leistinas normas triukšmo lygio yra veikiamos 43 mokymo įstaigos ir 10 gydymo įstaigų. 

5.4.3. Didžiausią pažemio oro užterštumą sudaro išmetamas autotransporto azoto dioksidas ir kietosios dalelės. Teritorijos pažemio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis koncentracija daugiau nei 40 dienų viršijo leistinus lygius. Pagrindinis oro užterštumo šaltinis sostinėje yra autotransportas, sukeliantis 70 proc. visos taršos. Didžiausia oro tarša buvo užfiksuota šiose miesto vietose: Savanorių pr. žiede, Konstitucijos pr. žiede, Ozo ir Ukmergės g., Tūkstantmečio ir Žirnių g. sankryžoje, intensyvaus miesto gatvėse – Geležinio Vilko g., Ukmergės g., Kareivių g., Tūkstantmečio g., Savanorių g., Kirtimų g. ir kt. Kadangi didžiausi teršalų išmetimų židiniai į pažemio orą yra intensyviausio eismo miesto gatvės bei sankryžos, todėl vilniečiai mano, kad tai labiau lokalių teritorijų, o ne jų gyvenamosios aplinkos problemos. Panašiai vertinama ir grunto užterštumo cheminėmis medžiagomis problema. Dažniausiai užteršto grunto taršos židiniai yra buvusiose pramonės, energetikos, buvusių degalinių teritorijose.

5.4.4. Pozityvūs pokyčiai prasidėjo, pradėjus viešojo transporto optimizavimą. Nuo 2013 m. vasaros sukurti šeši greitieji maršrutai, kurie ėmė vežti keleivius 5–6 min. intervalu. Maršrutų tinklo ilgis padidėjo 288 km (iki 2478 km), įrengta 14 km naujų viešajam transportui skirtų eismo juostų, atnaujintas autobusų parkas. Nupirktas 21 hibridinis, varomas tiek elektra, tiek dujomis, autobusas. Dėl to 2013 metais pervežtų keleivių skaičius išaugo 12,3 proc.

6. Urbanistinio ir ekonominio vystymosi potencialas:

6.1. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytą miestų hierarchinę sistemą Vilnius yra aukščiausio lygmens urbanistinis darinys valstybiniame ir tarptautiniame (ES lygmeniu) centre. Pastarasis centras nacionalinį ir tarptautinį svorį įgauna prie Vilniaus miesto prijungus antrojo pagal dydį Lietuvos miesto Kauno strateginį potencialą. Tokia dviejų didžiųjų miestų sanglauda sudaro pagrindą integruotis į Europos urbanistinį karkasą. Tarptautiniu mastu Vilnius yra konkuruojantis 300 km spindulio regiono centras ekonominės rinkos erdvėje, kurioje gyvena apie 15 mln. gyventojų, kertasi geopolitinės, ekonominės ir kultūrinės Rytų, Šiaurės ir Vidurio Europos dimensijos. Tai gera geopolitinė vieta, bet jos centro išsaugojimui reikalingas nuolatinis potencialo ugdymas, konkurencinė kova su Minsko ir Rygos regioniniais centrais.

6.2. Svarbus paskutinių dešimtmečių Vilniaus miesto savivaldybės apgyvendinimo ypatumas – dispersiška gyventojų sklaida periferinėje miesto teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos (400 km2), apimančios ne tik urbanizuotas teritorijas, gyventojų apgyvendinimo tankis siekia tik 13,4 gyv./ha. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gyventojų tankumas yra mažesnis nei analogiškų Europos miestų (pvz., Rygos – 26,2 gyv./ha, Prahos – 25,6 gyv./ha).  Urbanizuotose teritorijose gyventojų tankumas didesnis – 39 gyv./ha., tačiau šis rodiklis toliau mažėja (2000 m. buvo apie 48 gyv./ha). Jau 7 km nuo Vilniaus centro nėra 30 gyv./ha tankio, minimaliai reikalingo, kad atsipirktų kuriama techninė ir socialinė infrastruktūra. Didelės senos statybos būsto eksploatacinės išlaidos, kompleksinės gyvenamųjų rajonų renovacijos nebuvimas daro centro ir vidurinės zonos gyvenamosios statybos rajonus nepatraukliais, verčia jaunesnio amžiaus žmones ieškoti būsto periferinėje zonoje. Viena iš neigiamų tokio miesto užstatymo pasekmių – labai netolygi gyventojų amžiaus struktūra miesto teritorijoje. Vidurinėje miesto struktūros zonoje lieka senstantys gyventojai. Tai ypač būdinga XX a. šešto–aštunto dešimtmečių statybos „miegamiesiems“ Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Žirmūnų, Naujamiesčio, Naujosios Vilnios rajonams (žr. 2 pav.).  Vidurinės miesto zonos gyventojų senėjimo priežastis – pakankamai didelės nerenovuotų senos statybos daugiabučių gyvenamųjų namų (ir kvartalų) būstų kokybė ir jų eksploatacinės išlaidos. Dėl to jaunesnio amžiaus žmonės yra linkę statytis arba pirkti naują būstą periferinėje zonoje (ne tik miesto, bet ir kaimyninių savivaldybių teritorijoje) dėl palankesnių žemės, nekilnojamojo turto kainų, mažesnių būsto eksploatacinių išlaidų.


2 pav. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų sklaida teritorijoje pagal amžiaus struktūrą 2011 m. Šaltinis: SĮ „Vilniaus planas“ – Vilniaus miesto bendrojo plano įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenys.

gyventojuamziusd-5

 

6.3. Iš sovietinės urbanistikos industrinio miesto koncepcijos Vilnius paveldėjo griežtą funkcinį miesto rajonų zonavimą į „miegamuosius“ ir „pramonės“ rajonus. Tai sąlygoja labai netolygų gyvenamųjų ir darbo vietų pasiskirstymą, o tai savo ruožtu didina neracionalų mobilumą. Ir šiandien juntamas didelis darbo vietų trūkumas šiaurės ir vakarų gyvenamuosiuose rajonuose, o pastaruoju metu ir sparčiai užstatomoje periferinėje zonoje. 

6.4. Vertinant urbanistinių struktūrų ekonominį efektyvumą, paprastai išskiriami du grynieji miestų tipai: kompaktiškas miestas su išplėtotu viešuoju transportu ir efektyvia inžinerine infrastruktūra ir didelėje teritorijoje išsidėstęs „automobilinio“ arba „amerikietiško“ stiliaus miestas. Turtingose šalyse „amerikietiško“ stiliaus miestai sugeba funkcionuoti todėl, kad energetiniai ištekliai sąlyginai pigūs (lyginant su gyventojų pajamomis) ir labai platus vidurinysis visuomenės sluoksnis. Vilniaus miestas paskutiniais dešimtmečiais nuėjo „automobilinio“ miesto keliu. Gatvės ir transporto priemonių stovėjimo aikštelės atskirose miesto zonose užima apie 40 proc. teritorijos, dėl daugiaaukščių transporto mazgų miestas praranda žmogišką mastelį. To pasekmė tokios urbanistinio vystymo problemos kaip:

6.4.1. didėjanti automobilizacija ir  gatvių infrastruktūros reikmė;

6.4.2. didėjantis aplinkos triukšmas ir pažemio oro tarša;

6.4.3. visų techninės infrastruktūros plėtros ir palaikymo kaštų augimas;

6.4.4. ribotos  efektyvaus viešojo transporto plėtros galimybės.

6.5. Miesto urbanistinės struktūros efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo užstatymo intensyvumo. Šiandien urbanistiniu aspektu apie Vilnių galima kalbėti kaip apie tris pakankamai skirtingus miestus (žr. 3 pav.). Didžiausioje – periferinėje zonoje – labai žemas užstatymo tankumas, didžiulis inžinerinės ir socialinės infrastruktūros trūkumas, tačiau palyginti kokybiška ir neužteršta gyvenamoji aplinka. Kompaktiškai užstatytoje daugiaaukščių gyvenamųjų teritorijoje – didelis nepasitenkinimas būstu ir gyvenamąja aplinka, senstantys gyventojai, didelis triukšmas ir pažemio oro užterštumas. Svarbiausias Vilniaus miesto urbanistinės struktūros elementas – Senamiestis – Pasaulio paveldo vietovė. Senamiestyje atstatyti Valdovų rūmai, reprezentuojantys valstybės ir miesto istorijos, kultūros ir politikos raidą. Toliau vyksta Aukštutinės ir Žemutinės pilių komplekso tvarkyba. Sėkmingai atkurtas renesansinis Bernardinų sodas, istorinis jo įvaizdis. Pradėtas Vilniaus miesto gynybinių sienų, bokštų ir vartų sistemos atgaivinimas ir išryškinimas.  Miesto urbanistinio paveldo zonoje – šalia gražių paveldo tvarkybos, susiekimo optimizavimo pavyzdžių aštriomis problemomis lieka apleistos teritorijos ir pastatai, socialinės patologijos židiniai. 

3 pav. Vilniaus miesto savivaldybės pagrindinės zonos. Šaltinis: SĮ „Vilniaus planas“

 

6.6. Miesto urbanistinėje struktūroje labai svarbūs elementai yra centrai – struktūriniai bei kompoziciniai mazgai, kuriuose sutelkiami paslaugų bei aptarnavimo objektai, darbo vietos, o jų gyvybingumui užtikrinti kuriami ir išsaugomi gyvenamieji būstai. Siekiant išsaugoti Vilniaus savitumą, unikalią kraštovaizdžio ir architektūros dermę pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą rengiami aukštybinių pastatų išdėstymo specialieji planai, studijos. Šiuo metu yra aprobuotos aukštybinių pastatų išdėstymo Viršuliškėse (teritorijoje prie T. Narbuto g.), Žirmūnuose (teritorijoje tarp Kalvarijų, Tuskulėnų, Apkasų, Minties, Žirmūnų ir Žvalgų g.), teritorijoje tarp Geležinio Vilko g., Laisvės pr. ir Neries upės (buv. „Velgos“ įmonės teritorijos zonoje, greta transporto mazgo ir Vingio parko) specialieji planai arba jų koncepcijos. Aukštybinių pastatų statyba pagal patvirtintus reglamentus vyko tik dešiniajame Neries krante.

6.7. Išnagrinėjus esamus užstatymo intensyvumo rodiklius mieste, akivaizdu, kad yra puikios galimybės tobulinti užstatytų teritorijų struktūrą, vykdyti konversiją, tankinti užstatymą. Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai numatė užstatymo tankinimo galimybes, ribinius užstatymo intensyvumo parametrus visoms miesto funkcinėms zonoms. Ypač geros galimybės yra Naujamiestyje, Šnipiškėse. 

6.8. Įvertinus tai, kad vis daugiau jaunų vilniečių išsikelia į miesto periferiją, aktualėja  vaikų lopšelių-darželių ir pradinių mokyklų pasiekiamumo problema. Aktualiu iššūkiu tampa ir viešosios infrastruktūros prieinamumas vaikų ir jaunimo laisvalaikiui bei neformaliajam švietimui, įskaitant sportą bei kultūrą. Svarbu užtikrinti gyventojams galimybę ne tik dirbti, bet ir aktyviai ilsėtis tos pačios gyvenamosios vietos ribose (seniūnijos ribose). Kitaip tariant, kuo didesnį atstumą turi įveikti gyventojas, ypač vaikas ar jaunuolis, siekdamas gauti viešąją paslaugą, tuo mažiau ši viešoji paslauga jam yra prieinama ir patraukli. Atsižvelgiant į neformaliojo švietimo paslaugas tai yra ypač aktualu, kadangi nei patys vaikai ir jaunimas, nei jų tėvai nėra linkę teikti prioritetą neformaliojo švietimo paslaugoms, kurių teikimo vieta yra nutolusi nuo jų gyvenamosios vietos.

7. Socialinių, demografinių, aplinkos ir klimato kaitos problemų teritorinių židinių (probleminių teritorijų) nustatymas:

7.1. Siekiant nustatyti problemiškas miesto teritorijos dalis (problemines teritorijas), buvo atliktas ekspertinis anksčiau atliktų tyrimų, Vilniaus miesto bendrojo plano stebėsenos rezultatų įvertinimas. Konstatuota, kad problemos aktualios tiek miesto centrinei daliai (reikalinga konversija, renovacija, Neries upės ir neefektyviai naudojamų teritorijų integravimas; tiek periferinei daliai: sodų konversija, naujos plėtros (visų pirma susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros) subalansavimas, miesto ir priemiesčių teritorijų integravimas).

7.2. Vadovaujantis viešo interaktyviojo žemėlapio „Vilniaus problemos“, gyventojų ir ekspertų apklausų rezultatais, pasinaudojant GIS analizės priemonėmis, parengti skaitmeniniai žemėlapiai su teritorinėmis problemomis (žr. 4 pav.). Siekiant pavaizduoti 15 geografinių duomenų sluoksnių buvo pasirinktas supaprastintas simbolinis vaizdavimas. Vaizdavimui buvo pasirinkta 15 miesto problemų, kurioms priskirti atpažįstami simboliai.  Gauti rezultatai parodė, kad didžioji dalis problemų koncentruojasi centrinėje miesto dalyje.

7.3. Klasterinės analizės metodais visa problemų gausa buvo sugrupuota į teritorinius vienetus. Buvo išskirta 16 gausiausiai problemų turinčių teritorinių vienetų, kurie nesutampa su miesto rajonų ar seniūnijų ribomis:

7.3.1. socialinių patologijų, gyvenamųjų namų renovacijos ir pramonės teritorijų konversijos problemos vertintos kaip labai svarbios;

7.3.2. automobilių sukeliamo triukšmo, oro taršos, avarijų problemos (teritorijose prie intensyvaus eismo gatvių, tokių kaip Laisvės, Ukmergės, Oslo, T. Narbuto gatvės ir Pilaitės prospektas) – vertintos vidutiniškai svarbios;

7.3.3. teritorijos išdėstytos pagal problemiškumo eilę, prioritetą teikiant probleminėms teritorijoms, patenkančios į Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytą miesto centrinio branduolio plėtros zoną, kai jų vystymas svarbus sprendžiat esminę Vilniaus miesto problemą, suvaldant dispersišką gyventojų sklaidą periferinėje miesto teritorijoje. Naujosios Vilnios teritorija buvo pasirinkta kaip vienas iš problemiškiausių periferinių rajonų su geru pramonės konversijos potencialu. Kirtimų rajono dalis, kurioje įsikūrusi romų bendruomenė, buvo pasirinkta kaip teritorija, kurioje ypatingai aštrios socialinės problemos (teritorijos įvardinamos pagal vietovardį, esantį arčiausiai išskirtos teritorijos centro):

7.3.3.1. Naujamiesčio–Naujininkų probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 1 numeriu);

7.3.3.2. Šnipiškių–Žirmūnų probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 2 numeriu);

7.3.3.3. Kirtimų (romų bendruomenės)  probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 3 numeriu);

7.3.3.4. Senamiesčio–Paupio–Markučių probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 4 numeriu);

7.3.3.5. Naujosios Vilnios probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 5 numeriu).

7.3.3.6. Lazdynų pietinės dalies probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 6 numeriu);

7.3.3.7. Žvėryno ir Gedimino prospekto aplinkos probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 7 numeriu);

7.3.3.8. Laisvės prospekto aplinkos probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 8 numeriu);

7.3.3.9. Ukmergės gatvės aplinkos probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 9 numeriu);

7.3.3.10. Pilaitės rajono probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 10 numeriu);

7.3.3.11. Bajorų–Visorių mažaaukščio užstatymo rajonų probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 11 numeriu);

7.3.3.12. Tarandės mažaaukščio užstatymo rajono probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 12 numeriu);

7.3.3.13. Balsių–Naujanerių mažaaukščio užstatymo rajonų probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 13 numeriu);

7.3.3.14. Kirtimų–Salininkų rajonų probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 14 numeriu);

7.3.3.15. Gurių mažaaukščio užstatymo rajono probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 15 numeriu);

7.3.3.16. Mileišiškių–Rokantiškių  mažaaukščio užstatymo rajonų probleminė teritorija (4 pav. žemėlapyje pažymėta 16 numeriu).

 

4 pav. Nustatytų problemų teritoriniai židiniai. Šaltinis: SĮ „Vilniaus planas“

 

8. Tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijai ir pagrindimas:

8.1. Tolimesnei analizei pasirinktos 5 problemiškiausios teritorijos (žr. 5 pav.). Atrankos kriterijumi pasirinkta 7 punkte nurodytų teritorijų problemiškumo eilė:

8.1.1. Naujamiesčio–Naujininkų probleminė teritorija (5 pav. žemėlapyje pažymėta 1 numeriu);

8.1.2. Šnipiškių–Žirmūnų probleminė teritorija (5 pav. žemėlapyje pažymėta 2 numeriu);

8.1.3. Kirtimų (romų bendruomenės) probleminė teritorija (5 pav. žemėlapyje pažymėta 3 numeriu);

8.1.4. Senamiesčio–Paupio–Markučių probleminė teritorija (5 pav. žemėlapyje pažymėta 4 numeriu);

8.1.5. Naujosios Vilnios probleminė teritorija (5 pav. žemėlapyje pažymėta 5 numeriu).

5 pav. Tikslinių teritorijų nustatymui pasirinktos probleminės teritorijos

8.2. Antruoju tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijumi pasirinktas konversijos potencialas:

8.2.1. suklasifikavus teritorijas pagal rekomenduotiną konvertavimo laipsnį (remiantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais) padaryta išvada, kad didžiausią potencialą gali turėti 120 ha teritorijos miesto centrinėje ir vidurinėje dalyje (žr. 6 pav.). Tai buvusių pramonės ir komunalinio ūkio įmonių kvartalai Naujamiestyje, Šnipiškėse, Žirmūnuose, Paupyje, Vilkpėdėje. Mažesnės teritorijos konversijai yra likę Žvėryno šiaurinėje, Lazdynų pietinėje dalyje. Naujosios Vilnios, Žemųjų Panerių, Kirtimų, pramonės teritorijos vertintinos kaip dalinės konversijos zonos, kuriose išsaugotina pažangi ekologinė gamyba;

8.2.2. buvo konstatuota, kad Naujamiesčio ir šiaurinės Žirmūnų dalies pramonės pastatų konversija yra įgavusi pagreitį, bet vystosi dalinio pastatų pertvarkymo kryptimi – pritaikant esamas patalpas smulkiajam verslui, komercijai, loftams. Daug didesnį potencialą kardinaliai konversijai turi teritorija tarp Žalgirio ir Lvovo gatvių, Paupio rajonas Paplaujos ir Aukštaičių gatvių aplinkoje. Tuo tarpu teritorijos Naujosios Vilnios teritorijoje turi daug mažesnį potencialą. 


6 pav. Teritorijų konversijos potencialas. Šaltinis: Vilniaus miesto bendrasis planas

 

8.3. Tikslinių teritorijų ribos nustatytos panaudojant GIS analizės priemones, skaitmeniniuose žemėlapiuose suklojant geografinių duomenų sluoksnius, laikantis šių kriterijų: 

8.3.1. gyventojų skaičius tikslinėje teritorijoje turi neviršyti 40 tūkstančių gyventojų;

8.3.2. vientisi socialinių problemų ar aplinkos problemų židiniai (pvz., potencialiai užterštos teritorijos) neskaidomi;

8.3.3. nedalomi ar tiesiogiai sąveikaujantys per transporto, inžinerines sistemas objektai, pagal kuriuos galima įvertinti pertvarkymo projektų įgyvendinimo zonas, neskaidomi.

9. Vilniaus miesto ITV programos įgyvendinimui nustatomos šios tikslinės teritorijos (žr. 7 pav. žemėlapį):

9.1. Šiaurinė tikslinė teritorija apima Šnipiškių seniūniją ir vakarinę Žirmūnų seniūnijos pusę, nedideles pietines Šeškinės, Žvėryno bei Verkių seniūnijų dalis ir Neries kairiąją pakrantę  tarp P. Vileišio g. sankirtos su K. Jauniaus g. iki A. Goštauto g. 13 įskaitant P. Vileišio, Sluškų, T. Kosciuškos, Žygimantų, A. Goštauto gatves. Tai 8,3 km2 ploto teritorija, kurioje gyvena 39,0 tūkstančiai gyventojų. Joje išsidėsčiusi didelį augimo potencialą turinti naujojo daugiafunkcio Vilniaus centro dalis, kurioje yra didelės teritorijų konversijos, gyvenamųjų rajonų renovacijos, pramogų, sporto ir poilsio kompleksų formavimo ir gamtinės aplinkos pritaikymo aktyviam poilsiui galimybės. Teritorijoje aktualus Neries upės pakrančių ir Neries senvagės teritorijų pritaikymas aktyviam poilsiui, rekreacijai, dviratininkų ir pėsčiųjų reikmėms. Kita vertus, šiai teritorijai būdingos aplinkos, oro ir grunto užterštumo problemos, želdynų, socialinės infrastruktūros  stoka, socialinių patologijų židinys Šnipiškėse.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-504, 2016-07-20, paskelbta TAR 2016-07-20, i. k. 2016-20813

 

9.2. Pietinė tikslinė teritorija, kuri apima 8,9 km2 plotą ir jungia didžiąją Naujamiesčio seniūnijos dalį, šiaurines Naujininkų bei Vilkpėdės seniūnijų dalis, pietines Lazdynų, Senamiesčio dalis ir nedidelę Rasų seniūnijos dalį (Markučių rajono dalį). Teritorijoje gyvena 40,0 tūkstančių gyventojų. Jos specifinis bruožas – apleistos, neefektyviai naudojamos pramonės ir komunalinio ūkio teritorijos ir dehumanizuota zona palei geležinkelį ir Kauno gatvę. Dalyje šių teritorijų jau prasidėjusi konversija, tačiau ji nėra pakankamai sparti ir kardinali. Teritorijoje aktuali ikikarinio ir sovietinio laikotarpio gyvenamųjų namų kvartalų kompleksinė renovacija. Pabrėžtina, kad teritorijai būdingos triukšmo, aplinkos, oro ir grunto užterštumo problemos, trūksta želdynų, menkos galimybės rekreacijai. Geležinkelio stoties rajonui būdingas aukštas nusikalstamumas, didelis viešosios tvarkos pažeidimų skaičius.

7 pav. Tikslinių teritorijų ribų žemėlapis

 

10. Susietos teritorijos Vilniaus ITV programos įgyvendinimui nustatomos įvertinus tai, kad tikslinių teritorijų, patenkančių į miesto centrinio branduolio zoną, vystymas turės teigiamos įtakos viso miesto plėtrai. Efektyvesnis vidinių miesto erdvių panaudojimas ypač paveiks gyventojų judumą miesto teritorijoje ir jo metropolinėje zonoje, kuri pasiekia ir peržengia administracines miesto ribas. Susietose teritorijos įgyvendinamų nacionalinių, regioninių ar vietos projektų sėkmė labai priklausys nuo tikslinių teritorijų vystymo. Todėl Vilniaus mieste išskiriamos 2 tipų susietos teritorijos, kuriose bus įgyvendinama ITV programa (žr. 9 pav.):

10.1. Tiesiogine, kompleksine įtaka susieta teritorija – tai tikslines Šiaurinę ir Pietinę teritorijas į bendrą miesto branduolį jungianti zona, kurioje stipri tiesioginė kompleksinė tarpusavio įgyvendinamų priemonių įtaka ir joje būdingas tos pačios viešosios infrastruktūros naudojimas. Tai teritorija, apimanti 57 km2 ,turinti beveik 240 tūkst. gyventojų (žr. 8 pav.).

8 pav. Tiesiogine, kompleksine įtaka susieta teritorija

10.2. Administraciniais ryšiais susieta teritorija – tai teritorija Vilniaus miesto savivaldybės administracinėse ribose, apibrėžiama visų pirma žemėvaldos ir žemėnaudos, susisiekimo, kitų savivaldybės viešųjų paslaugų administravimo funkciniais ryšiais. Tai teritorija, apimanti 400 km2 ir turinti beveik 540 tūkst. gyventojų. Investicijas į socialinę ir techninę infrastruktūrą šiose teritorijose planuojama derinti tarpusavyje pagal temas ir teritorijų ryšį. Didelį šios teritorijos plotą lemia viena aštriausių Vilniaus miesto problemų – nuo centro nutolusių gyvenamųjų teritorijų susisiekimo organizavimas.


9 pav. Susietos teritorijos

 

11. Vystymosi tendencijos ir problemos, į kurias atsižvelgus formuluojamos tikslinių teritorijų ir su jomis susietų teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodomos 1 priede dėstomoje Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių lentelėje.

 

 


III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

12. Vilniaus ITV programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės dėstomi 2 priede, programos veiksmų planas dėstomas 3 priede.

13. Vilniaus ITV programa įgyvendinama Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių nustatyta tvarka.

 

____________________

 

 

 

Vilniaus miesto integruotos teritorijų vystymo programos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.1V-513

1 priedas

 

 

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ LENTELĖ

 

 

Stiprybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Vilnius yra didžiausias Lietuvoje investicijų ir darbo jėgos traukos centras

5

Vilnius yra svarbus užsienio investicijų traukos centras. 2013 m. Vilniuje buvo atlikta 8,3 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų, arba 65,6 procento visų šalies tiesioginių užsienio investicijų. Tiesioginių užsienio investicijų augimas Vilniuje 2013 metais siekė 11 procentų.

2. Teigiami demografiniai pokyčiai

4

2012–2014 m. pasiektas vidutinis 3,2 tūkstančių (0,6 procento) gyventojų skaičiaus padidėjimas kasmet. Vilniaus miestas buvo vienintelis iš 5 didžiausių šalies miestų, kuriuose gyventojų skaičius 2012–2014 m. didėjo.

3. Aukšta gyventojų perkamoji galia

4

Vilniaus miesto savivaldybėje vidutinis bruto darbo užmokestis yra didžiausias šalyje, 2013 m. jis siekė 759,7 eurų (buvo 113,4 euro, arba 17,5 procento aukštesnis nei vidutiniškai šalyje).

4. Augantis miesto konkurencingumas tarptautiniu lygiu turizmo, tarptautinių renginių rinkose

4

Vilniuje 2013 metais surengti 424 tarptautiniai renginiai, kuriuose dalyvavo 75 tūkstančiai dalyvių (dvigubai daugiau nei 2012 m.).

5. Didelė paslaugas teikiančių įmonių koncentracija ir įvairovė

4

Vilniaus mieste 2013 m. veikiančiose paslaugų įmonėse dirbo 135 tūkstančiai darbuotojų arba 90 procentų visų Vilniaus regiono paslaugų įmonių darbuotojų.

6. Savivaldybės įstaigose įdiegtas pažangus gyventojų  aptarnavimas

4

Savivaldybės įstaigose per 2013 metus suteikta iš viso 19 tūkst. elektroninių paslaugų. Įgyvendintas aptarnavimas vieno langelio principu.

7. Patraukliomis investuotojams tampa apleistos teritorijos netoli miesto centro, turinčios gerą urbanistinį ir ekonominį potencialą

5

Vyksta apleistų teritorijų atgaivinimas, konversija, panaudojant esamą infrastruktūrą, vykdoma privačiomis lėšomis; sėkminga buvusių gamyklų konversija į loftus („LoftTown“ projektas buvusioje kuro aparatūros gamyklos teritorijoje, „Architektūros parko“ projektas buvusioje „Skaiteks“ gamyklos teritorijoje ir kiti projektai.

8. Mažėjantis automobilių naudojimas centrinėje miesto dalyje ir diegiamas konkurencingas greitasis viešasis transportas 

4

Rinkliavų taikymas už automobilių stovėjimą Vilniaus miesto centre, mažinamas nemokamų stovėjimo vietų skaičius mažina autotransporto srautus centrinėje miesto dalyje ir skatina dažnesnį viešojo transporto kaip kelionės būdo pasirinkimą.  Prie mažėjančio automobilių naudojimo prisidėjo patraukli dviračių nuomos savitarnos sistema, įdiegta 2013 m. Nuomos terminalų plėtra, integruota ir patogi atsiskaitymo sistema (atsiskaitymo sistema yra susieta su Vilniečio kortele) ženkliai prisideda prie darnios miesto susisiekimo sistemos kūrimo. Optimizuojant viešojo susisiekimo sistemą, atliktos maršrutų korekcijos, įvesti greitieji maršrutai, praplatintos miesto gatvių atkarpos, dedikuojant eismo juostas viešajam transportui, taksi ir automobiliams su pilnu ekipažu bei elektromobiliams, taip pat įdiegta vienoda atsiskaitymo už važiavimą sistema. Viešasis transportas tampa patrauklesnis dėl patogumo ir susisiekimo greičio.

9. Pradėti atsinaujinančių išteklių energetikos diegimo ir plėtros darbai 

4

2013 m. AIE dalis bendrame galutinės energijos balanse sudarė apie 16 %. 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybės CŠT sistemoje buvo įrengta 154,3 MW instaliuotos galios šilumos gamybos iš AIE įrenginių. 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė 720 mln. litų vertės trečiosios Vilniaus termofikacinės elektrinės (TEC) rekonstrukcijai, kurios tikslas – sumažinti šilumos kainą vartotojams, padidinti AIE vartojimą ir sumažinti dujų importą.

 

Silpnybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Gyventojų senėjimas ir netolygi amžiaus struktūra miesto centrinėje dalyje ir periferijoje

4

Kaip ir visoje Lietuvoje, Vilniuje vyko spartus gyventojų senėjimas – didėjo vidutinis jų amžius. Vyresnių kaip 60 metų gyventojų skaičius nuo 2006 m. iki 2013 m. išaugo nuo 96 iki 111 tūkstančių. Netolygi gyventojų amžiaus struktūra susidarė miesto teritorijoje. Vidurinėje miesto struktūros zonoje lieka senstantys gyventojai (amžiaus vidurkis – per 50 metų). 

2. Neracionalus gyvenamųjų ir darbo vietų išsidėstymas mieste

4

Iš sovietinės urbanistikos industrinio miesto koncepcijos, Vilnius paveldėjo griežtą funkcinį miesto rajonų zonavimą į „miegamuosius“ ir „pramonės“ rajonus. Tai sąlygoja labai netolygų gyvenamų ir darbo vietų pasiskirstymą ir susisiekimo problemas.

3. Neišnaudotas aukštos kokybės kūrybinių, meninių paslaugų ir pramogų organizavimo potencialas

4

Įvertinus ūkio subjektų skaičių bei darbo našumą, pastebima, kad didžiausią neišnaudotą potencialą turi švietimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, taip pat meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektoriai. Tokią veiklą vykdantiems ūkio subjektams palengvinus plėtros galimybes, gali būti pasiektas bendrosios ekonomikoje generuojamos pridėtinės vertės padidėjimas, o kartu ir aukštesnės mažiau uždirbančių šių sektorių darbuotojų pajamos.

4. Gyventojų nepasitenkinimas būstu, gyvenamąja aplinka, jų išsikėlimas į miesto periferiją, augantys inžinerinės infrastruktūros plėtros ir palaikymo kaštai.

5

Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija  ir jų aplinkos atnaujinimas vyksta labai vangiai. Tuo tarpu privačios investicijos skatina būsto statybų sklaidą į priemiesčius (nors inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros plėtra į šias zonas vyksta lėtai ir yra labai neekonomiška); Vilniaus miesto urbanistinės struktūros modelis įvertinat neišvystytą susiekimo struktūrą ir ekologines automobilizacijos pasekmes yra neprogresyvus ir ekonomiškai neefektyvus; gyventojų apgyvendinimo tankis miesto teritorijoje siekia tik 13,4 gyv./ha. (urbanizuotose teritorijose – 39 gyv./ha., 2000 m. buvo 48 gyv./ha.). Jau 7 km nuo miesto centro tankis nebesiekia nėra 30 gyv./ha, minimaliai reikalingo, kad atsipirktų kuriama techninė ir socialinė infrastruktūra. Dėl sparčios nuo centro nutolusių gyvenamųjų teritorijų plėtros atsilieka vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų plėtra (nuotekų augimo prognozė 2015 m. – 145 tūkst. m³/d., 2025 m. – 163 tūkst. m³/d.). 

5. Žemas eismo saugumo lygis

5

2013 m. įvyko 766 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu 29 eismo dalyviai žuvo ir  871 buvo sužeisti. Lyginant su 2012 m., įskaitinių eismo įvykių skaičius padidėjo 24 %, juose žuvusių eismo dalyvių skaičius padidėjo 16 %, o sužeistųjų skaičius padidėjo 28 %. 

6. Neracionali susisiekimo sistema, paremta automobilizacijos plėtra ir nekonkurencingas viešasis transportas, dėl ko vis didėja gatvių infrastruktūros poreikis ir kaštai

5

Vilniaus mieste individualių lengvųjų automobilių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, nuo 2000 m. nuolat didėja ir 2013 m. siekė 486 aut./1000 gyv. (2000 m. – 310 aut./1000 gyv.). Vilniaus miesto savivaldybėje 2013 m. pabaigoje buvo 1 628 km gatvių ir jų ilgis kasmet didėja, o kartu didėja gatvių infrastruktūros palaikymo kaštai. Vilniaus viešojo transporto priemonių parkas yra pasenęs, techniškai ir moraliai nusidėvėjęs. Eksploatuojamų autobusų vidutinis amžius siekia 14 metų;  naujesni nei 10 metų autobusai sudaro vos 27 proc. viso parko.

7. Didelė aplinkos tarša, triukšmas

4

Vilniaus miesto automobilių transportas yra pagrindinis aplinkos teršėjas. Miesto pažemio oro užterštumo koncentracijos kietosiomis dalelėmis, azoto oksidais daugiau kaip 40 dienų per metus viršija leistinas normas, o prie pagrindinių autotransporto trasų tokie viršijimai nuolatiniai. Į leistinas normas viršijančio triukšmo zonas (kuriose triukšmas viršija ribinę integralaus paros triukšmo rodiklio >65 dB, Ldvn vertę) patenka per 82 tūkst. Vilniaus gyventojų. Nuo autotransporto sukeliamo viršijančio leistinas normas triukšmo kenčia 78 300 vilniečių, nuo geležinkelio transporto – 700, nuo oro transporto – 2700, pramonės – 400. 

8. Didėjanti socialinė nelygybė, besiformuojantys nusikalstamumo židiniai

4

Didžiuosiuose miestuose (ypač Vilniuje) koncentruojasi daugiau marginalių (ar marginalizuojamų) visuomenės grupių, tokių kaip benamiai, buvę kaliniai, prostitutės, priklausomybės ligomis sergantys asmenys, romai, apie kurių buvimą dažnai galima spręsti iš netiesioginių duomenų (pvz. nusikalstamumo statistikos). Šių grupių atžvilgiu tradicinės socialinės politikos priemonės yra mažiau veiksmingos, todėl miestas susiduria su gilėjančio skurdo problema.

9. Socialinių priežasčių ir nesveiko gyvenimo būdo nulemtų ligų plitimas

4

Nepaisant to, kad Vilniaus miesto savivaldybės sergamumo ir mirtingumo rodikliai, lyginant sau šalies rodikliais, yra gana geri, tačiau miestui ir jį supančiam regionui būdingi aukšti mirtingumo nuo alkoholio, narkotikų sąlygotų priežasčių sąlygotų priežasčių rodikliai ir naujų susirgimų priklausomybėmis skaičius (stebima didelė tokių ligų koncentracija ir miesto metropolinėje zonoje – Trakų, Vilniaus, Širvintų ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, kuriai būdinga bendra darbo rinka ir bendras naudojimasis paslaugomis), taip pat susirgimų skaičiaus augimas, nulemtas nesveiko gyvenimo būdo.

 

 

Galimybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Pasaulinėje rinkoje augs kūrybinių industrijų pramonės ir paslaugų paklausa.

5

2010 m. Europos Komisijos konkurencingumo ataskaitoje konstatuota, kad kūrybinės industrijos sudaro 3,3% ES BVP, įdarbina 3% darbo jėgos ir yra dinamiškiausias sektorius ES.

2. Didės alternatyvių miesto transporto ir inžinerinio aprūpinimo technologijų plėtra 

4

„Švarių“ transporto rūšių naudojimas gali būti nulemtas ne tik augančio visuomenės sąmoningumo, bet ir ekonominių priežasčių. Tai teigiamai įtakos aplinkos kokybę, mažins oro užterštumą, triukšmą. Siekiant efektyviausio transporto infrastruktūros panaudojimo, besikeičiančiomis sąlygomis, reikalingas esamos ir naujos infrastruktūros optimizavimas, prisitaikant prie alternatyvių automobiliams transporto rūšių intensyvesnio naudojimo.

3. Didės miestų su sumaniomis, ekologiškomis technologijomis ir ekologiška aplinka patrauklumas

3

Aukštas besivystančių ekonomikų konkurencingumas gamyboje sąlygos tolesnį taršios gamybos mažėjimą Vilniaus miesto teritorijoje. Tai teigiamai įtakos aplinkos kokybę. Aukšto išsilavinimo darbo jėga įgalins sarčiai įsisavinti naujas alternatyvias technologijas. Todėl Vilniaus miestas turi galimybę sustiprinti išraiškingo, patogaus, sveiko, sumanaus,  žalio ir turtingo miesto įvaizdį.  

 

 

Grėsmės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Miesto periferijoje tęsis naujų teritorijų, neturinčių pakankamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, užstatymas

5

Prognozuojama, kad vėl augant gyventojų pajamoms (darbo užmokesčio augimui viršijant infliaciją), suaktyvės naujų miesto periferijoje esančių teritorijų užstatymas gyvenamaisiais namais, branginantis miesto infrastruktūros išlaikymą ir vystymą.

2. Dėl klimato kaitos didės potvynių pavojai

4

Didėja pavojingų gamtinių reiškinių, susijusių su klimato kaita, t.y. potvynių, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių (uraganai, snygiai, vėtros, sausros, kaitros ir kt.), taip pat ekstremaliųjų gamtinių reiškinių, pasikartojimas, trukmė ir stiprumas. Fiksuojamas didesnis smarkių liūčių kiekis (2012 m. Lietuvoje 19 proc. buvo viršytas santykinis kritulių normos rodiklis) ir esamų paviršinių (lietaus) surinkimo sistemų nepajėgumas priimti didelį vandens kiekį, todėl liūčių metu dalis miestų teritorijų yra užtvindomos. Neskyrus pakankamo dėmesio paviršinių nuotekų tvarkymui (pvz. magistraliniams lietaus nuotekų tinklams Geležinio Vilko gatvės prieigose, Savanorių prospekte) dėl potvynių bus vis dažniau sutrikdomas eismas, teršalai iš autotransporto ar taškinių šaltinių pateks į vandens telkinius.

3. Mažės atvykstančiųjų gyventi, dirbti ar studijuoti į Vilnių jaunų gyventojų srautai, blogėjant šalies demografinei struktūrai.

4

Lietuvoje susidariusi amžiaus struktūra lems tai, kad toliau didės pensinio amžiaus gyventojų dalis lyginant su darbingo amžiaus gyventojais, o mažės – vaikų ir jaunimo. Mažės ir atvykstančiųjų gyventi, dirbti ar studijuoti į Vilnių jaunų gyventojų srautai.

4. Vilniaus apskrities periferinėje dalyje ir kituose regionuose lėčiau negu Vilniuje augs užimtumas ir gyventojų pajamos, tai lems skurdo riziką patiriančių asmenų persikėlimą į Vilnių.

3

Tikėtina, kad persikeliantys į Vilnių mažesnes pajamas gaunantys asmenys apsigyvens vidurinėje miesto struktūros zonoje, kur dėl mažesnio gyvenamosios aplinkos patrauklumo būsto kainos yra mažesnės.

5. Dėl senkančių neatsinaujinančių energijos išteklių (naftos, dujų), augs šiuos išteklius naudojančios infrastruktūros išlaikymo kaštai.

3

Nepaisant trumpalaikių svyravimų ir kainų mažėjimo, tiek naftos, tiek dujų kainos nuo pat 20 a. vidurio turi augimo tendenciją (vertinant ilgesniais – 10-20 metų laikotarpiais).

6. Aštrės globali tarptautinė konkurencija (su besivystančiomis šalimis)

3

Tarptautinė konkurencija su besivystančiomis šalimis paprastai pasireiškia žemos ir vidutinės pridėtinės vertės pramonės ir paslaugų rinkose (mažiau paveikiami sektoriai, tiesiogiai susiję su vietos įmonių ir gyventojų aptarnavimu arba kuriantys labai aukštą pridėtinę vertę).

7. Regioninė konkurencija su Ryga ir Minsku (turizmo, kultūros paslaugų, renginių organizavimo, transporto ir pan. sektoriuose).

3

300 km spinduliu apibrėžiamame regione susikerta tarptautiniu lygmeniu konkuruojančių centrų – Vilniaus, Rygos ir Minsko įtakos zonos. Tiek Rygos, tiek Minsko gyventojų skaičius yra didesnis, negu Vilniaus, o visų trijų centrų demografinis potencialas ir ekonominio išsivystymo santykis, tikėtina, išliks panašus ir ateityje, todėl turizmo, kultūros paslaugų, renginių organizavimo, transporto ir pan. sektoriuose miestai toliau konkuruos tarpusavyje.

 

_______________________

 

 


 

 

Vilniaus miesto integruotos teritorijos vystymo programos

2 priedas

 

 

VILNIAUS MIESTO INTEGRUOTOS TERITORIJOS VYSTYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS VYSTYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

 

 

1. Tikslas: Padidinti Vilniaus gyventojų užimtumą, kuriant inovatyvias paslaugas, skatinant aktyvų dalyvavimą, pertvarkant apleistas erdves

 

1. Tikslo įgyvendinimas leis išnaudoti atlikus silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) analizę nustatytas Vilniaus miesto stiprybes – tai, kad Vilnius yra didžiausias Lietuvoje investicijų traukos centras, mieste stebima didelė paslaugas teikiančių įmonių koncentracija ir įvairovė ir spręsti didėjančios socialinės nelygybės, besiformuojančių skurdo, nusikalstamumo židinių problemą (silpnybę). Šių stiprybių išnaudojimas ir silpnybės (problemos) sprendimas būtinas tam, kad prisitaikyti prie pasaulinėje rinkoje egzistuojančių kūrybinių industrijų ir paslaugų paklausos augimo tendencijų (galimybės), ir sumažinti poveikį grėsmių, kylančių dėl globalios konkurencijos prekių ir paslaugų rinkoje (su besivystančiomis šalimis) ir blogėjančios šalies demografinės struktūros.

2. Įvertinti alternatyvūs tikslai: „Padidinti teritorijų patrauklumą investicijoms, aktualizuoti kultūros paveldą“, „Formuoti daugiafunkcius miesto traukos centrus, sutvarkant apleistas teritorijas ir statinius, naujai funkcijai pritaikyti kultūros paveldą“, „Padidinti teritorijų patrauklumą investicijoms, aktualizuoti kultūros paveldą“. Tikslų alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: tikslas „Padidinti Vilniaus gyventojų užimtumą, kuriant inovatyvias paslaugas, skatinant aktyvų dalyvavimą, pertvarkant apleistas erdves“ yra optimalus.

3. Tikslui priskirtas efekto rodiklis: užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, procentais. Numatyta, kad užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Vilniaus mieste 2023 m. sieks 83 procentus.

 

Programos efektas:

Kodas

Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė (2013 m.)

Siekiama reikšmė  (2020 m.)

Siekiama reikšmė (2023 m.)

1-E

Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Vilniaus miesto savivaldybėje, procentais

79,8

82

83

 

Programos rezultatai:

Kodas

Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė

(2013 m.)

Siekiama reikšmė

(2020 m.)

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

1-R-1

Įmonių dirbančiųjų skaičius kūrybinėse, meninėse ir pramogų organizavimo veiklose (EVRK 2 red. R sektorius, išskyrus azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veiklą) bei informacijos ir ryšių veiklose (EVRK 2 red. J sektorius) Vilniaus miesto savivaldybėje

24455

27500

29000

1-R-2

Lankytojų (aktyvių dalyvių ir stebėtojų) skaičius tikslinėse teritorijose sukurtose traukos zonose (sutvarkytose viešosiose erdvėse ir atnaujintuose pastatuose) vidutiniškai per metus (tūkst. asmenų/vidutiniškai per metus)

0

12000

16000

 

Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas:

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m. 

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

1-E-1

Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Vilniaus miesto savivaldybėje, procentais

79,8

79,9

80,2

80,6

81,2

81,7

82,0

82,4

82,7

83,0

1-R-1

Įmonių dirbančiųjų skaičius kūrybinėse, meninėse ir pramogų organizavimo veiklose (EVRK 2 red. R sektorius, išskyrus azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veiklą) bei informacijos ir ryšių veiklose (EVRK 2 red. J sektorius) Vilniaus miesto savivaldybėje

24455

24650

24900

25300

25700

26300

27500

27800

28900

29000

1-R-2

Lankytojų (aktyvių dalyvių ir stebėtojų) skaičius tikslinėse teritorijose sukurtose traukos zonose (sutvarkytose viešosiose erdvėse ir atnaujintuose pastatuose) vidutiniškai per metus (tūkst. asmenų/vidutiniškai per metus)

0

0

4000

6000

8000

10000

12000

14000

15000

16000

 

1.1. Uždavinys: Kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, plėtojant inovatyvias paslaugas

1. Uždaviniu siekiama išnaudoti atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – didelį investicinį patrauklumą. Tai, kad Vilnius yra didžiausias Lietuvoje investicijų traukos centras, yra esminis veiksnys siekiant pasinaudoti pasaulinėje rinkoje augančia kūrybinių industrijų pramonės ir paslaugų paklausa (galimybe).

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai „Suformuoti daugiafunkcius nacionalinės kultūros centrus su inovatyviomis erdvėmis“ ir „Padidinti teritorijų patrauklumą investicijoms, aktualizuojant kultūros paveldą“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, plėtojant inovatyvias paslaugas“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: įmonių dirbančiųjų skaičius kūrybinėse, meninėse ir pramogų organizavimo veiklose (EVRK 2 red. R sektorius, išskyrus azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veiklą) bei informacijos ir ryšių veiklose (EVRK 2 red. J sektorius). Numatoma, kad šių įmonių dirbančiųjų skaičius Vilniaus miesto savivaldybėje išaugs nuo 24455 dirbančiųjų 2013 metais iki 29000 dirbančiųjų 2023 metais.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m. 

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

1.1.-P-1

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km

0

0

0

1,0

1,7

1,7

1,7

1,7

1,7

1,7

1.1.-P-2

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos

0

0

0

0

0

0

2

2

2

2

1.1.-P-3

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, ha

0

0

0

315

315

315

315

315

315

315

1.1.-P-4

Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas, apsilankymai per metus

0

0

0

0

0

0

100000

100000

100000

100000

1.1.-P-5

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, kv. m

0

0

4000

13000

35300

24000

35800

35800

35800

35800

1.1-P-6

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. m

0

0

0

52000

105000

110000

110000

110000

110000

110000

1.1-P-7

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, skaičius

0

0

0

0

5

5

5

5

5

5

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios

lėšos

(tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos

(tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų) (toliau – viešųjų investicijų priemonės).

 

 

 

 

1.1. Suformuoti sveikatingumo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo paslaugų klasterį (kompleksą) Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje, Šeškinėje, konvertuojant ir pritaikant naujoms funkcijoms apleistą teritoriją ir statinius

102870,59

98792,01

67009,56

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 100000 kv. m.

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 22000 kv. m.

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 315 ha.

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 1,7 km.

1.2. Sukurti daugiafunkcį Lazdynų sveikatinimo centrą (Pietinėje tikslinėje teritorijoje)

24226,48

24226,48

10708,7

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 10000 kv. m.

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 7000 kv. m.

1.3. Modernizuoti ir pritaikyti kultūros produktų bei inovatyvių paslaugų sklaidai valstybinių kultūros įstaigų, esančių tikslinėje ir susietose teritorijose pastatus ir įrangą. Modernizuoti Nacionalinį dramos teatrą, Šiuolaikinio meno centrą, Nacionalinę filharmoniją, Valstybinį jaunimo teatrą, Keistuolių teatrą, Lietuvos rusų dramos teatrą, Vilniaus kongresų rūmus, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteką

34708,20

34708,20

29501,97

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, skaičius, 9.

1.4. Atnaujinti ir pritaikyti naujų paslaugų teikimui Energetikos ir technikos muziejų

5775,19

2819,91

2396,92

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 2300 kv. m.

1.5. Suformuoti daugiafunkcį Sapiegų technologijų ir meno parką. pritaikant ir panaudojant  valstybinės reikšmės Sapiegų rūmų parko infrastruktūrą, Sapiegų rūmus (jeigu Sapiegų rūmai bus įtraukti į kultūros ministro patvirtintą prioritetinių kultūros paveldo objektų sąrašą)

680,61

680,61

578,52

Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas, apsilankymų per metus, 100000;

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, 2

2. Privačiomis lėšomis siūlomos įgyvendinti priemonės

 

 

 

 

2.1. Pritaikyti Vilniaus technologijų ir meno centro veiklai Antakalnio g. 17 esančius savivaldybės pastatus (prisidedant prie daugiafunkcio Sapiegų technologijų ir meno parko suformavimo)

2896,20

-

-

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 5000 kv. m.

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

161701,41

151771,35

112042,00

 

 

1.2. Uždavinys: Sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui, užimtumo augimui, atnaujinant apleistas miesto teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo erdves

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – didelę paslaugas teikiančių įmonių koncentraciją ir įvairovę. Ją tinkamai išnaudojus, galima sumažinti globalios tarptautinės konkurencijos (su besivystančiomis valstybėmis) grėsmės poveikį, nes uždavinio įgyvendinimo naudą gaus ekonomikos sektoriai, pirmiausiai paremti vidaus paklausa (vietos gyventojų aptarnavimu).

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui, užimtumo augimui, atnaujinant apleistas miesto teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo erdves“ ir „Vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, juos pritaikant multikultūrinio Vilniaus paveldo prezentacijai“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui, užimtumo augimui, atnaujinant apleistas miesto teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo erdves“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: lankytojų (aktyvių dalyvių ir stebėtojų) skaičius tikslinėse teritorijose sukurtose traukos zonose (sutvarkytose viešosiose erdvėse ir atnaujintuose pastatuose) vidutiniškai per metus, tūkstančiais asmenų. Numatoma, kad šis skaičius sieks vidutiniškai 16 milijonų lankytojų per metus 2023 metais.

 

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m.

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

1.2-P-1

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km

0

0

0

0,5

1,2

1,2

1,2

1,2

1,2

1,2

1.2-P-2

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai

0

0

0

0

1

2

2

2

2

2

1.2-P-3

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, ha

0

0

0

3

8

8

8

8

8

8

1.2-P-4

Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas, apsilankymų per metus

0

0

0

0

0

20000

50000

50000

50000

50000

1.2-P-5

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, km

0

0

0

0

1,2

2,4

3,6

3,6

3,6

3,6

1.2-P-6

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. m

0

0

20000

50000

120000

223500

223500

223500

223500

223500

1.2-P-7

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, vnt.

0

0

0

0

2

3

3

3

3

3

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. (v) viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Sutvarkyti kultūrinį ir istorinį Vilniaus miesto paveldą reprezentuojančias viešąsias  erdves. Atkurti ir sutvarkyti Reformatų sodą, inventorizuoti Vilniaus istorines Rasų kapines, sutvarkyti jose esančias koplyčias, tvoras, atskirų paminklus, įrengti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorinę ekspoziciją.

8404,90

8404,90

7144,16

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 12500 kv. m;

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, 3 vnt;

Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas, 50000 apsilankymų per metus

1.2. Integruoti Neries upę į tikslinių teritorijų architektūrines erdves, sukuriant inovatyvias erdves kūrybai, sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams. Modernizuoti Neries krantines, sukuriant erdves kūrybai, aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams, įrengti Neries slėnio rekreacinės paskirties pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą (12,5 km); sutvirtinti Neries krantines  (žemutinę terasą) ir įrengti rekreacinės laivybos prieplaukas (Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje); sutvarkyti Neries upės šlaitus, erozijos pažeistas teritorijas (Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje)

10985,11

10985,11

9337,35

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 86000 kv. m;

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, 1 vnt.

 

1.3. Atkurti Neries senvagės žaliąsias jungtis Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje, suformuojant rekreacijai ir aktyviai miestiečių veiklai patrauklias erdves (šiuo metu apleistoje teritorijoje). Rekonstruoti Linkmenų gatvės  nuo Žalgirio g. iki Ozo g. sankryžas ir perėjas, įrengti Neries senvagės rekreacinę ir aktyvaus poilsio infrastruktūrą, ekstremalių sporto šakų infrastruktūrą, rekreacines pėsčiųjų bei dviračių trasas; atkurti gamtinę Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklę (tarp Linkmenų ir Geležinio Vilko gatvių); įrengti Japonišką sodą teritorijoje prie Lvovo ir Geležinio Vilko g.; rekonstruoti vandentiekio magistralę Žalgirio–G.Vilko– Ozo gatvėse, nuotekų kolektorių nuo Ozo–Geležinio Vilko g. sankryžos iki Konstitucijos pr.; atstatyti D1000 mm tinklus Lvovo gatvėje nuo Linkmenų g. iki Geležinio Vilko g.

12784,52

12784,52

9650,44

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 125000 kv. m.;

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 8 ha;

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis 3,6 km;

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, 1 vnt.;

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 1,2 km.

2. Privačiomis lėšomis siūlomos įgyvendinti priemonės:

 

 

 

 

2.1. Atstatyti Reformatų sode buvusį Sinodo pastatą (prisidedant prie kultūrinį ir istorinį Vilniaus miesto paveldą reprezentuojančių viešųjų erdvių tvarkymo);

318,58

 

 

Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas, apsilankymų per metus, 60000

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

32493,11

32174,53

26131,95

 

 

2. Tikslas: Padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, kompleksiškai tvarkant gerą urbanistinį potencialą turinčius miesto rajonus

 

1. Tikslo įgyvendinimas leis išnaudoti atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – patraukliomis investuotojams tampančias apleistas teritorijas, esančias netoli miesto centro, turinčias gerą urbanistinį ir ekonominį potencialą. Ši stiprybė yra svarbi siekiant spręsti gyventojų senėjimo ir netolygios amžiaus struktūros problemą, gyventojų nepasitenkinimo būstu, gyvenamąja aplinka, problemą, kuri lemia gyventojų išsikėlimą į miesto periferiją. Išnaudojus šią stiprybę ir išsprendus problemas, tikėtina, sumažės grėsmė, kad miesto periferijoje tęsis naujų teritorijų, neturinčių pakankamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, užstatymas.

2. Įvertinti alternatyvūs tikslai „Padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, kompleksiškai tvarkant gerą urbanistinį potencialą turinčius miesto rajonus“, „Padidinti gyvenamųjų rajonų atnaujinimo tempus, patrauklumą privačioms investicijoms“ ir „Formuoti darnią, tausojančią miesto socialinę inžinerinę infrastruktūrą, aplinką, skatinant būsto renovaciją“. Tikslų alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: tikslas „Padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, kompleksiškai tvarkant gerą urbanistinį potencialą turinčius miesto rajonus“ yra optimalus.

3. Tikslui priskirtas efekto rodiklis: gyventojų skaičius tikslinėse teritorijose. Numatoma, kad pasiekus tikslą šis skaičius 2023 m. padidės iki 94 tūkst. gyventojų (14,2 tūkst.).

 

Kodas

Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė

(2013 m.)

Siekiama reikšmė

(2020 m.)

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

2-E 

Gyventojų skaičius tikslinėse teritorijose (tūkst. gyv.)

79,8

91,0

94,0

 

Kodas

Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė (2013 m.)

Siekiama reikšmė (2020 m.)

Siekiama reikšmė (2023 m.)

2-R-1

Gyventojų skaičiaus augimas konvertuojamose teritorijose (iš buvusių pramonės objektų ar apleistų teritorijų, tikslinėse teritorijose)  (gyventojų skaičiaus padidėjimas nuo 2013 metų)

0

7000

9000

2-R-2

Jaunimo skaičius 1000 gyventojų (tikslinių teritorijų ribose)

207,8

225

232

2-R-3

Jaunimo, romų bendruomenės narių, ilgalaikių bedarbių, kitų asmenų, buvusių nepalankioje situacijoje darbo rinkoje, kurių padėtis darbo rinkoje po dalyvavimo vietos plėtros projektuose pagerėjo, skaičius Vilniaus mieste

0

500

580

 

Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas:

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2-E-1

Gyventojų skaičius tikslinėse teritorijose

79,9

80,2

81,0

84,0

86,0

88,0

91,0

92,0

93,0

94,0

2-R-1

Gyventojų skaičiaus augimas konvertuojamose teritorijose (iš buvusių pramonės objektų ar apleistų teritorijų, tikslinėse teritorijose)  (gyventojų skaičiaus padidėjimas nuo 2013 metų)

200

400

1400

2900

4500

5800

7000

7900

8500

9000

2-R-2

Jaunimo skaičius 1000 gyventojų  (tikslinių teritorijų ribose)

207,8

210,6

213,4

216,2

219,1

220,0

225

227,3

229,7

232

2-R-3

Jaunimo, romų bendruomenės narių, ilgalaikių bedarbių, kitų asmenų, buvusių nepalankioje situacijoje darbo rinkoje, kurių padėtis darbo rinkoje po dalyvavimo vietos plėtros projektuose pagerėjo, skaičius Vilniaus mieste

0

0

0

200

400

460

500

530

560

580

 

2.1. Uždavinys: Skatinti aukštos kokybės miesto rajonų kūrimą, konvertuojant apleistas ir buvusias pramonės teritorijas miesto centrinėje dalyje

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – patraukliomis investuotojams tampa apleistos teritorijos netoli miesto centro, turinčios gerą urbanistinį ir ekonominį potencialą. Svarbu išnaudoti šią stiprybę, sumažinant grėsmę, kad miesto periferijoje tęsis naujų teritorijų, neturinčių pakankamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, užstatymas.

2. Įvertinti alternatyvus uždaviniai: „Skatinti aukštos kokybės miesto rajonų kūrimą, konvertuojant  apleistas ir buvusias pramonės  teritorijas miesto centrinėje dalyje ir „Konvertuoti apleistus rajonus į aukštos kokybės miesto rajonus, pertvarkant išlikusius pastatus“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis ir skirtingose teritorijose. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Skatinti aukštos kokybės miesto rajonų kūrimą, konvertuojant  apleistas ir buvusias pramonės  teritorijas miesto centrinėje dalyje“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: gyventojų skaičiaus augimas konvertuojamose teritorijose (iš buvusių pramonės objektų ar apleistų teritorijų, tikslinėse teritorijose). Numatoma, kad šis augimas sieks 9 tūkstančius gyventojų (laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2023 metų.)

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m. 

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

2.1-P-1

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km.

0

0

0

3,0

6,9

6,9

6,9

6,9

6,9

6,9

2.1-P-2

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai

0

0

0

0

0

1

1

1

1

1

2.1-P-3

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra,  ha

0

0

0

2,0

4,45

5,0

5,75

5,75

5,75

5,75

2.1-P-4

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos

0

0

0

1000

2800

2800

2800

2800

2800

2800

2.1-P-5

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, km

0

0

1,5

7,00

15,64

18,64

19,64

19,64

19,64

19,64

2.1-P-6

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. metrai

0

0

18500

62850

108200

152550

170400

170400

170400

170400

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Konvertuoti Šnipiškių rajono dalį, sukurti prielaidas naujojo miesto centro augimui: Kernavės g. nuo Žalgirio g. iki Lvovo g. rekonstrukcija, įrengiant modernias eismo saugos priemones; Daugėliškio, Fino ir Krokuvos gatvių rekonstravimas; Giedraičių ir kitų Šnipiškių gatvių tarp Lvovo ir Žalgirio gatvių rekonstravimas; viešųjų erdvių tvarkymo ir žaliųjų jungčių formavimo projektai Šiaurinėje teritorijoje prie rekonstruojamų Lvovo, Kernavės, Žalgirio, Daugėliškio, Fino, Giedraičių, Kalvarijų g.; Vandentiekio plėtra Šnipiškių rajone (šiaurinė ir pietinė dalys), vartotojų prijungimas prie centralizuotų tinklų; nuotekų tinklų plėtra Šnipiškių rajone tarp Žalgirio g., Lvovo g., Linkmenų g. ir Trimitų g. (pietinė dalis); tarp Ozo, Žalgirio g. Maišiagalos g. (šiaurinė dalis).

13066,97

13066,97

10245,31

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 5,3 km;

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 71400 kv. m;

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 4,45 ha;

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, 9,64 km;

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos, 2800.

1.2. Konvertuoti Paupio–Paplaujos pramonės rajoną į aukštos kokybės miesto rajoną –„Architektūros parką“, sukuriant ir atnaujinant tam reikalingą socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą (Vilnios pakrančių tvarkymas pietinėje teritorijoje, įrengiant rekreacinę infrastruktūrą, dviračių, pėsčiųjų takus, pėsčiųjų tiltą, Paplaujos rekreacinės zonos su maudykla ir pliažu įrengimas; centrinės gatvės-bulvaro su rekreacine įranga įrengimas Paplaujos rajone; Vilnios upės šlaitų erozijos pažeistų teritorijų  tvarkymas; Aukštaičių g. įrengimas ir įvažiavimų į Drujos g. ir Paupio g. rekonstravimas; viešųjų erdvių tvarkymas prie rekonstruojamų Aukštaičių, Paupio ir Drujos gatvių; Misionierių sodų atkūrimas; užterštų teritorijų grunto ir dirvožemio valymo darbai pietinėje teritorijoje (pagal AM nustatytas valytinas urbanizuotas teritorijas); nuotekų tinklų atkūrimas Aukštaičių gatvėje) vandentiekio plėtra (renovacija) Paupio–Paplaujos rajonuose; nuotekų tinklų plėtra Paupio–Paplaujos rajonuose).  

17699,81

17699,81

14274,45

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 74000 kv. m;

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 1,3 ha;

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, 6,0 km;

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, 1;

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 1,6 km

1.3. Skatinti pietinės tikslinės teritorijos  viešųjų erdvių tvarkymą, ekologizavimą, pritaikymą gyventojų rekreacijai, įvertinant įvairių amžiaus grupių reikmes ir darnaus susisiekimo bei aplinkos ekologizavimo principus (Naujamiesčio rajono kvartalų  viešųjų teritorijų tvarkymas; Naujamiesčio rajono sąsajų su Vingio parku, centro skverais plėtra, įrengiant saugias, rekreacines dviračių trasas Algirdo, K. Kalinausko ir M. K. Čiurlionio gatvėmis (4,0 km); užterštų teritorijų Naujamiestyje grunto ir dirvožemio valymo darbai (pagal AM nustatytas valytinas urbanizuotas teritorijas).

3301,67

3301,67

2806,42

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 25000 kv. m

1.4. Skatinti tikslinių teritorijų, su jomis susietų teritorijų, turinčių urbanistinio augimo potencialą, plėtojimą modernizuojant inžinerinę infrastruktūrą (vandentiekio tinklų renovacija Žalgirio, Minties ir Apkasų g., (D400mm); diukerio per Neries upę renovacija Minties–Šilo g., 120m x 2  D255 mm; nuotekų diukerio renovacija tarp Goštauto gatvės ir „Studentų“ nuotekų siurblinės bei diukerio tarp Žvėryno ir Pakalnės; nuotekų tinklų atkūrimas Konstitucijos prospekte (D1200mm); nuotekų spaudiminės linijos renovacija Latvių g. nuo nuotekų siurblinės).

4321,13

4321,13

2160,57

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, 4,0 km

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

38389,58

38389,58

29486,75

 

 

2.2. Uždavinys: Optimizuoti socialinę-demografinę senos statybos gyvenamųjų rajonų struktūrą, didinant jų patrauklumą

 

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą gyventojų nepasitenkinimo būstu, gyvenamąja aplinka silpnybę (problemą). Išsprendus šią problemą, tai yra sukūrus gyvybingus, gyvenamuosius kvartalus su energiją tausojančia įranga, darnia gamtinių ir techninių struktūrų sąveika, kompleksiškai atnaujinus daugiaaukščius ir mažaaukščius gyvenamuosius kvartalus, suteikiančius gyventojams naują gyvenimo kokybę, gali būti sumažinta grėsmė, kad miesto periferijoje tęsis naujų teritorijų, neturinčių pakankamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, užstatymas.

2. Įvertinti alternatyvus uždaviniai „Paskatinti sutankintą aukštos kokybės gyvenamųjų daugiaaukščių kvartalų statybą, nugriaunant neefektyvius pastatus ir paruošiant teritorijas naujų gyvenamųjų kvartalų statybai“ ir uždavinys „Optimizuoti socialinę-demografinę senos statybos gyvenamųjų rajonų struktūrą, didinant jų patrauklumą“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis ir skirtingose teritorijose. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Optimizuoti socialinę-demografinę senos statybos gyvenamųjų rajonų struktūrą, didinant jų patrauklumą“ yra optimalus. 

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: Jaunimo skaičius 1000-iui gyventojų (tikslinių teritorijų ribose). Iki 2023 metų numatomas jaunų gyventojų dalies augimas iki 232 tūkstančiui gyventojų (tikslinių teritorijų ribose).

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2.2-P-1

Įgyvendintų inovacijų paklausos skatinimo sprendimų skaičius

0

0

0

0

0

1

1

1

1

1

2.2-P-2

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas

0

0

2330

2500

2550

2660

2770

2770

2770

2770

2.2-P-3

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra,  ha

0

0

4,2

8,4

12,6

16,8

16,8

16,8

16,8

16,8

2.2-P-4

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, kWh / per metus

0

0

400000

800000

1300000

1800000

2300000

2700000

3100000

3455000

2.2-P-5

Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, km

0

0

8,8

13,2

17,6

22,0

26,5

26,5

26,5

26,5

2.2-P-6

Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius

0

0

1620

3240

4860

6480

8100

8100

8100

8100

2.2-P-7

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos,

0

0

200

600

1000

1400

1800

1800

1800

1800

2.2-P-8

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, km

0

0

0

0

8

16

20

20

20

20

2.2-P-9

Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai, tonomis per metus

0

0

0

0

0

0

37000

37000

37000

37000

2.2-P-10

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. metrai

0

0

150000

300000

450000

510000

510000

510000

510000

510000

2.2-P-11

Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, skaičius

0

0

10

24

28

32

35

35

35

35

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Atlikti kompleksinį daugiaaukščio Žirmūnų gyvenamojo rajono (kvartalo) atnaujinimą Žirmūnų, Minties, Tuskulėnų gatvių trikampyje, įvertinant įvairių amžiaus grupių reikmes, energetinius ir ekologinius reikalavimus, universalaus dizaino principus (bendrai naudojamų teritorijų ir viešosios infrastruktūros atnaujinimas, rajoninių viešųjų erdvių su minimalia rekreacine infrastruktūra formavimas kvartale; Žirmūnų rekreacinių dviračių  trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas palei Žalgirio, Minties, Rinktinės gatves (4,7 km); energetiškai efektyvių būstų įsigijimas pagal socialinio būsto fondo plėtros programą).

12711,86

12711,86

10805,08

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 510000, kv. m;

Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis, 1,4 km;

Rekonstruotų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis, 3,3 km

1.2. Lietaus nuotekų tinklo įrengimas Markučių gyvenamajame rajone.

576,94

576,94

490,40

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 16,8 ha

1.3. Modernizuoti tikslinių teritorijų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo aplinką (penkių lopšelių-darželių ugdymo aplinkos modernizavimas šiaurinėje teritorijoje; septynių lopšelių-darželių ir ugdymo aplinkos modernizavimas pietinėje teritorijoje; keturių lopšelių-darželių ugdymo aplinkos modernizavimas susietose teritorijose).

5124,58

5124,58

4355,88

Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, 16;

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas, 2500

 

1.4. Modernizuoti tikslinių teritorijų darželių-mokyklų ugdymo aplinką (dviejų darželių-mokyklų ir ugdymo aplinkos modernizavimas  pietinėje teritorijoje; darželio-mokyklos „Vaivorykštė“ pastatų modernizavimas šiaurinėje teritorijoje).

1737,72

1737,72

1477,06

Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, 3

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas, 270

1.5. Sukurti šiuolaikiškas mokymosi erdves tikslinių teritorijų mokyklose (penkių mokyklų Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje šiuolaikinių mokymosi erdvių sukūrimas; šiuolaikinių mokymosi erdvių sukūrimas Vilniaus Petkevičaitės Bitės suaugusiųjų mokymo centre (Vitebsko g. 21), susietoje teritorijoje (sutvarkymas turi įtakos 4 įstaigų optimizavimui: tai yra Petkevičaitės Bitės, biudžetinės įstaigos „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“, VšĮ Mokytojų namų bei Švento Kristoforo orkestro); dešimties mokyklų pietinėje teritorijoje šiuolaikinių mokymosi erdvių sukūrimas. 

11537,10

11537,10

9806,53

Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, skaičius, 16

 

1.6. Plėtoti gyventojų aprūpinimą kokybišku vandeniu ir nuotekų kanalizavimu modernizuojant tikslines ir susietas teritorijas aptarnaujančius vandentiekio ir nuotekų tinklus (vandentiekio plėtra Naujininkų rajone pietinėje ir su ja susietose teritorijose: Pumpurų, Alytaus, Merkinės, Tyzenhauzų, Perlojos, Varėnos, J. Bielinio, Butrimonių, Tarpkalnio, Riešutų, Jotvingių, Lenkų, Konduktorių, Panevėžio, Vaivorykštės, Alšėnų, Iešmininkų gatvėse; vandentiekio tinklų renovacija Šiaurinėje teritorijoje (Apkasų, Blindžių, Paribio gatvėse); vandentiekio magistralės renovacija nuo Konarskio iki Naugarduko, D400mm; nuo G.Vilko–Konarskio–Pietario g., D500mm; nuo Tūkstantmečio iki Algirdo, D400 mm; nuo Elektrinės 1 iki Vilkpėdės g. 3, D700mm; Čiurlionio–Pamėnkalnio g., D100mm; Eišiškių pl. nuo VK 31 iki VK 162 D800 mm; nuotekų tinklų plėtra pietinėje ir su ja susietose teritorijose: Pumpurų, Alytaus, Merkinės, Tyzenhauzų, Perlojos, Varėnos, J. Bielinio, Butrimonių, Tarpkalnio, Riešutų, Jotvingių, Lenkų,  Konduktorių, Panevėžio, Vaivorykštės, Alšėnų, Iešmininkų  gatvėse; nuotekų tinklų atnaujinimas  pietinėje ir su ja susietose teritorijose: nuotekų tinklų rekonstrukcija Naujininkų gatvėje, Vingio parke ir jo prieigose; Vingio parko nuotekų siurblinės rekonstrukcija).

6182,23

6182,23

3091,12

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, 20 km;

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos, 1800

1.7. Modernizuoti atliekų tvarkymą, didinant antrinį jų panaudojimą: mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo požeminių konteinerių įrengimas Vilniaus mieste

16525,72

16525,72

6610,29

Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai, 37000 tonų per metus

2. Priemonės, kurių įgyvendinimui numatomos naudoti finansinės priemonės:

 

 

 

 

2.1. Skatinti tikslinių teritorijų daugiaaukščių gyvenamųjų namų energetinio efektyvumo didinimą: 128 daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija šiaurinėje teritorijoje (70 proc. visų daugiabučių) ir 18 daugiabučių etaloniniame gyvenamojo rajono kvartale (Žirmūnų, Minties, Tuskulėnų gatvių trikampyje); 240 daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija pietinėje teritorijoje (70 proc. visų daugiabučių)

106580,20

106580,20

21316,04

Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius, 8100

 

2.2. Didinti visų modernizuojamų lopšelių-darželių pastatų energetinį efektyvumą: keturių lopšelių-darželių renovavimas šiaurinėje teritorijoje didinant pastatų energinį efektyvumą („Ąžuolas“, „Smalsučiai“, „Žirniukas“, „Pipiras“); septynių lopšelių-darželių renovavimas pietinėje teritorijoje didinant pastatų energinį efektyvumą („Geniukų kalvė“, „Šnekutis“, „Mažylis“, „Rasa“, „Skroblinukas“, „Liepsnelė“, „Želmenėliai“); keturių lopšelių-darželių renovavimas susietose teritorijoje didinant pastatų energinį efektyvumą („Daigelis“, „Spragtukas“, „Sveikuolis“, „Šypsena“).

2954,20

2954,20

590,84

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, 1641000 kWh / per metus

2.3. Didinti visų modernizuojamų darželių-mokyklų pastatų energinį efektyvumą (dviejų darželių-mokyklų renovavimas pietinėje teritorijoje didinant pastatų energinį efektyvumą („Vilkpėdės“, „Šaltinėlis“; darželio-mokyklos „Vaivorykštė“ renovavimas didinant pastatų energinį efektyvumą šiaurinėje teritorijoje).

782,00

782,00

156,40

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, 434000 kWh / per metus

2.4. Didinti visų modernizuojamų mokyklų pastatų  energinį efektyvumą: penkių mokyklų renovavimas šiaurinėje teritorijoje didinant pastatų energinį efektyvumą („Senvagės“ gimnazija, „Šv. Kristoforo“ gimnazija, „Žiburio“ pradinė mokykla, Vilniaus licėjus, Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos filialas Minties g. 3); šešių mokyklų renovavimas pietinėje teritorijoje didinant pastatų energinį efektyvumą („Simono Daukanto“ progimnazija, „Juventos“ gimnazijoje, A. Vienuolio pagrindinė mokykla, „Naujininkų“ vidurinė mokykla, „Senamiesčio“ vidurinė mokykla, Adomo Mickevičiaus vidurinė mokykla; Vilniaus Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro (Vitebsko g. 21) renovavimas didinant pastatų energinį efektyvumą susietose teritorijos).

2945,40

2945,40

589,08

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, 1380000 kWh / per metus

3. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per konkurso būdu atrenkamus veiksmus:

 

 

 

 

3.1 Išbandyti Lietuvos mokslininkų kuriamas technologijas pasyvių, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius pastatų  statybai (bandomasis projektas Žirmūnų gatvėje)

X

X

X

Įgyvendintų inovacijų paklausos skatinimo sprendimų skaičius, 1

3.2 Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, didinant jų efektyvumą

X

X

X

Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, 26,5 km

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

167657,95

167657,95

59288,72

 

 

2.3. Uždavinys: Padidinti socialinę integraciją, didinant bendruomenių vaidmenį, gerinant prieigą prie kokybiškų neformalaus ugdymo, socialinių paslaugų

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto silpnybę (problemą) – didėjančią socialinę nelygybę, besiformuojančius skurdo, nusikalstamumo židinius, kurią būtina išspręsti siekiant išvengti Vilniaus miestui kylančios grėsmės dėl prastėjančios demografinės struktūros. Vilniaus miesto vystymasis priklauso nuo atvykstančiųjų gyventi, dirbti ar studijuoti jaunų gyventojų srautų, kurie ateityje gali sumažėti. Todėl būtina geriau integruoti į darbo rinką ir visuomenės gyvenimą kuo didesnę dalį šiuo metu atskirtį patiriančių miesto gyventojų.

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Ugdyti bendruomeniškumą, solidarumą, savanorišką socialinę kultūrinę vietos veiklos grupių veiklą, orientuotą į aktyvų dalyvavimą ir gyvenimo būdo kaitą“, „Padidinti socialinę integraciją, didinant bendruomenių vaidmenį, gerinant prieigą prie kokybiškų neformalaus ugdymo, socialinių paslaugų“, „Stiprinti jaunų žmonių lyderystę, verslumą ir pasirengimą darbo rinkai“. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Padidinti socialinę integraciją, didinant bendruomenių vaidmenį, gerinant prieigą prie kokybiškų neformalaus ugdymo, socialinių  paslaugų“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: jaunimo, romų bendruomenės narių, ilgalaikių bedarbių, neįgaliųjų, kitų asmenų, buvusių nepalankioje situacijoje darbo rinkoje, kurių padėtis darbo rinkoje po dalyvavimo vietos plėtros projektuose pagerėjo, skaičius. Numatoma, kad šių asmenų skaičius Vilniaus mieste 2023 metais sieks 580.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m. 

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

2.3-P-1

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, kWh/per metus

0

0

177000

354000

531000

708000

885000

885000

885000

885000

2.3-P-2

Socialines paslaugas gavę tikslinių grupių asmenys (šeimos), skaičius

0

0

20

50

100

100

100

100

100

100

2.3-P-3

Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, skaičius

0

0

0

0

1

2

4

4

4

4

2.3-P-4

BIVP projektų veiklų dalyviai, skaičius

0

0

0

100

200

400

600

700

800

800

2.3-P-5

Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius

0

0

0

2

10

15

20

20

20

20

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. (v) Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Plėsti ir tobulinti bendruomenių užimtumui ir socialinei integracijai svarbių neformalaus ugdymo ir kultūros paslaugų infrastruktūrą, formas ir turinį (Karoliniškių muzikos, Vilniaus chorinio dainavimo „Liepaitės“, Grigiškių meno, Justino Vienožinskio dailės mokyklų – neformaliojo ugdymo įstaigų aplinkos modernizavimas, Lietuvos aklųjų bibliotekos modernizavimas)

3114,46

3114,46

2647,24

Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, skaičius. 4;

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, skaičius, 1

1.2. Plėtoti ir modernizuoti stacionarių ir nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą, plėtoti reabilitacines paslaugas (reabilitacijos centro paaugliams, priklausomiems nuo psichotropinių medžiagų, įkūrimas; savarankiško gyvenimo namų įkūrimas socialinės rizikos asmenims; nakvynės namų A. Kojelavičiaus g. 50 rekonstrukcija; integralios pagalbos (slaugos ir socialinės) VšĮ Centro poliklinikoje plėtra neįgaliems, senyvo amžiaus asmenims ir konsultavimo paslaugų (pagalbos prižiūrint patiems) teikimas šeimos nariams (bus įgyvendinama tuo atveju, jeigu VšĮ “Centro poliklinika” bus įtraukta į Integralios pagalbos plėtros programoje nurodytų atsakingų vykdytojų sąrašą)).

4334,08

4334,08

3683,97

Socialines paslaugas gavę tikslinių grupių asmenys (šeimos), skaičius, 100

2. Priemonės, kurių įgyvendinimui numatomos naudoti finansinės priemonės:

 

 

 

 

2.1. Didinti modernizuojamų neformalaus ugdymo įstaigų pastatų  energinį efektyvumą (keturių neformalaus ugdymo įstaigų renovavimas didinant pastatų energinį efektyvumą: Karoliniškių muzikos mokyklos, Grigiškių meno mokyklos, Justino Vienožinskio dailės mokyklos, Chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“)

1592,90

1592,90

318,58

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, 885000 kWh / per metus

3. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą:

 

 

 

 

3.1. Pagal „Šiaurinėje“ ir „Pietinėje“ teritorijose veikiančių VVG parengtas vietos plėtros strategijas (bendradarbiaujant savivaldybei, įmonėms ir verslo asociacijoms, bendruomenėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms) įgyvendinti: vietos bendruomenių socialines ir kultūrines iniciatyvas socialinei integracijai didinti; jaunimo bei socialinio verslumo iniciatyvas, stažuočių, pameistrystės bei verslo akseleravimo projektus; sukurti vietines informavimo apie neformalaus ugdymo metu įgytas kompetencijas ir paslaugų paskirstymo sistemas, skatinančias jaunimo užimtumą, įdarbinimą ir verslumą; sukurti socialinio verslumo klasterio bei projektų idėjų pateikimo ir įgyvendinimo platformas; praplėsti (sukurti naujas) inovatyvias socialines ir švietimo paslaugas romų bendruomenei, siekiant mažinti jos socialinę atskirtį; plėtoti kūryba paremtas partnerystes ir iniciatyvas, skatinančias profesionalių menininkų dalyvavimą kūrybinėse partnerystėse, skirtose atskirtį patiriančių grupių įtraukimui į visuomenės gyvenimą ir kt.

X

X

X

BIVP projektų veiklų dalyviai, 800 asmenų;

Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, 20

 

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

9041,44

9041,44

6649,79

 

 

3. Tikslas: Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kuriant saugią ir darnią susisiekimo sistemą, tausojančią miesto ūkio infrastruktūrą

 

1. Tikslas iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – mažėjantį automobilių naudojimą centrinėje miesto dalyje ir diegiamą konkurencingą greitąjį viešąjį transportą, kuri leidžia tikėtis, kad bus išspręstos susisiekimo sistemos problemos, ir ši sistema taps racionalesnė, o viešojo transporto konkurencingumas augs, ir taip bus prisitaikyta prie kylančių galimybių ir grėsmių – didėjančių tradicinio kuro kainų, kurios viena vertus didins infrastruktūros palaikymo kaštus (grėsmė), tačiau didins alternatyvių automobiliams transporto rūšių patrauklumą (galimybė), taip pat bus prisidėta prie globalių grėsmių, susijusių su klimato kaita, mažinimo, ir prisitaikymo prie jų (Lietuva pirmiausiai susiduria su didėjančia potvynių ir liūčių rizika).

2. Įvertinti alternatyvūs tikslai „Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kuriant saugią ir darnią susisiekimo sistemą, tausojančią miesto ūkio infrastruktūrą“, „Sukurti efektyvią, aplinką tausojančią, susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą“, „Aktyvi įtrauktis į saugų ir darnų susisiekimą ir atsinaujinančią energetiką“. Tikslų alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: tikslas „Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kuriant saugią ir darnią susisiekimo sistemą, tausojančią miesto ūkio infrastruktūrą“ yra optimalus.

3.Tikslui priskirtas efekto rodiklis: Metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) emisija Vilniaus mieste. Šių dujų emisiją Vilniaus mieste iki 2023 m. numatoma sumažinti iki 820 tūkst. tonų per metus.

 

Programos efektas:

Kodas

Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė

(2013 m.)

Siekiama reikšmė

(2020 m.)

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

3-E-1

Metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Vilniaus mieste (tūkst.

tonų per metus)

1020,0

870,0

820,0

 

Programos rezultatai:

Kodas

Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė

(2013 m.)

Siekiama reikšmė

(2020 m.)

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

3-R-1

Viešojo transporto naudojimas Vilniaus miesto savivaldybėje (mln. kelionių per metus)

200,6

240,0

250,0

3-R-2

Pavojingos automobilių taršos (kietųjų dalelių) emisija Vilniaus miesto gatvėse (tūkst. tonų per metus)

170

150

142

 

Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas:

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

3-E-1

Metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Vilniaus mieste (tūkst. tonų per metus)

1020,0

1020,0

1000,0

970,0

930,0

900,0

870,0

840,0

830,0

820,0

2-R-1

Viešojo transporto naudojimas Vilniaus miesto savivaldybėje (mln. kelionių per metus)

200,6

200,6

206,0

210,0

220,0

230,0

240,0

245,0

250,0

250,0

2-R-2

Pavojingos automobilių taršos (kietųjų dalelių) emisija Vilniaus miesto gatvėse (tūkst. tonų per metus)

170

170

170

165

160

155

150

145

142

142

 

3.1. Uždavinys: Skatinti darnų ir saugų judumą, plėtojant viešąjį ir netaršų transportą

 

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą silpnybę (problemą), kad Vilniaus miestui būdinga neracionali susisiekimo sistema, paremta automobilizacijos plėtra ir nekonkurencingas viešasis transportas, dėl ko vis didėja gatvių infrastruktūros poreikis ir kaštai, išsprendus šią problemą, tai yra padidinus viešojo transporto konkurencingumą komforto, greičio ir pasiekiamumo aspektais, sukūrus saryšingą dviračių trasų tinklą, tinkamas stovėjimo vietas ir stovus, padidinus eismo saugumą, transporto sistemos prieinamumą žmonėms su specialiaisiais poreikiais, būtų geriau pasinaudota galimybe, kad didėjančios neatsinaujinančių energijos išteklių (naftos, dujų) kainos didins alternatyvių transporto rūšių patrauklumą ir jomis naudosis daugiau gyventojų.

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Skatinti darnų judumą, plėtojant viešąjį ir netaršų transportą bei eismo saugą“ ir „Modernizuoti ir plėtoti viešąjį transportą, didinti jo konkurencingumą ir patrauklumą“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Skatinti darnų judumą, plėtojant viešąjį ir netaršų transportą bei eismo saugą“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: viešojo transporto naudojimas Vilniaus miesto savivaldybėje (mln. kelionių / metai). Numatoma, kad 2023 m. viešuoju transportu bus atliekama 250 mln. kelionių per metus.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

3.1-P-1

Įgyvendintos darnaus judumo priemonės

0

0

4

8

12

16

21

21

21

21

3.1-P-2

Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės

0

0

10

20

35

50

50

50

50

50

3.1-P-3

Įdiegtos intelektinės  transporto sistemos, skaičius

0

0

0

1

2

2

3

3

3

3

3.1-P-4

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės

0

0

20

40

60

80

100

100

100

100

3.1-P-5

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis

0

0

0

3

6

9

13

13

13

13

3.1-P-6

Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis

0

0

3,5

7,0

11,0

14,2

14,2

14,2

14,2

14,2

3.1-P-7

Rekonstruotų dviračių ir (ar)  pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis

0

0

7,0

14,0

12,0

28,2

28,2

28,2

28,2

28,2

3.1-P-8

Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas, t CO2 ekvivalentu

0

0

13600

27200

40800

54400

68000

68000

68000

68000

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. (v) Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Modernizuoti ir plėtoti viešąjį transportą, didinti jo konkurencingumą ir patrauklumą (ekologiško viešojo transporto plėtojimas; ekologiškų transporto priemonių įsigijimas; viešojo transporto infrastruktūros plėtojimas: gatvių pritaikymas naujos rūšies ekologiškoms, greitoms ir talpioms viešojo transporto priemonėms).

17702,25

17702,25

15046,91

Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės, skaičius, 50;

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 13 km

1.2. Skatinti intermodalines (kompleksines) keliones, optimalią viešojo ir privataus transporto sąveiką (viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemos kūrimas, plėtojant kompleksinių kelionių aikšteles (visų pirma prie naujos transporto rūšies trasos); elektromobilių įkrovos aikštelių įrengimas (I etapas)).

2419,18

2419,18

2056,30

Įgyvendintos darnaus judumo priemonės, 12 vnt.

1.3. Modernizuoti susisiekimo infrastruktūrą pagal universalaus dizaino principus (šaligatvių, pėsčiųjų, dviračių takų dangų įrengimas, rekonstravimas ir ženklinimas pagal universalaus dizaino principus).

831,38

831,38

706,67

Rekonstruotų dviračių ir (ar)  pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis, 25 km

1.4. Plėtoti dviračių transporto infrastruktūrą (pagrindinių dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas tikslinėse teritorijose ir tiesioginėje jų įtakos zonoje): magistralinės dviračių trasos palei Nerį nuo Geležinio Vilko gatvės iki Žvejų gatvės ir jos jungčių su Konstitucijos prospekto, Žvejų, Šeimyniškių ir Rinktinės gatvių dviračių trasomis (3,5 km); Žirmūnų dviračių  trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas palei Ozo, P. Lukšio, Apkasų, Ulonų ir Žirmūnų gatves (4,8 km); Žvėryno dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas palei A. Mickevičiaus, Birutės, Lenktąją, Latgalių, Paribio, Pieninės, Saltoniškių, Liepyno ir T. Narbuto gatves (5,1 km); Naujamiesčio dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas palei J. Tumo-Vaižganto, V. Kudirkos, M. Valančiaus, V. Mykolaičio-Putino, Švitrigailos, Geležinkelio, Pylimo, Drujos gatves (4,0 km); dviračių turizmo trasų ir maršrutų (jungčių su Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybėmis) ženklinimas (su Vilniaus, Trakų, Širvintų rajonų savivaldybėmis)).

2482,40

2482,40

2110,04

Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis, 14,2 km;

Rekonstruotų dviračių ir (ar)  pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis, 3,2 km

1.5. Pavojingose vietose įrengti saugias perėjas ir kitas eismo saugos ir darnaus judumo priemones (eismo saugos priemonių įrengimas eismui pavojingose vietose; elektroninių eismo saugos ir transporto saugumo priemonių diegimas, sumanaus šviesoforinio reguliavimo plėtra pavojingose sankryžose; eismo pažeidimų modernių kontrolės sistemų diegimas (eismo sąlygų stebėjimo kamerų plėtra, vaizdo demonstravimas prijungties režimu ir pan.)

3028,24

3028,24

2574,00

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, skaičius, 100

1.6. Rengti darnaus judumo planus, diegti modernias judumo valdymo priemones (darnaus judumo ir eismo organizavimo planų rengimas; bendros transporto srautų ir keleivių (visų pirma viešojo) judumo stebėsenos ir modeliavimo sistemos formavimas; intelektualių sistemų diegimas multimodalinių maršrutų planavimo, e. bilieto, judumo optimizavimo sektoriuose).

2487,07

2487,07

2114,01

Įgyvendintos darnaus judumo priemonės, skaičius, 9;

Įdiegtos intelektinės transporto sistemos, skaičius, 3

2. Priemonės, kurių įgyvendinimui numatomos naudoti finansinės priemonės:

 

 

 

 

2.1. Modernizuoti gatvių apšvietimą, skatinant energijos taupymą (dalis Vilniaus miesto gatvių apšvietimo modernizavimo projekto).

31279,0

31279,0

-

Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas,  68000 t. CO2 ekvivalentu

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

60229,52

60229,52

24607,93

 

 

3.2. Uždavinys: Mažinti autotransporto taršą, neigiamas klimato kaitos pasekmes

 

1. Įgyvendinant uždavinį numatyta spręsti Vilniaus miesto aplinkos taršos, triukšmo problemas, kartu siekiant išvengti ir su klimato kaita susijusių grėsmių, pirmiausiai – potvynių pavojų.

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Gerinti miesto fizinės aplinkos būklę, mažinti autotransporto taršą, neigiamas klimato kaitos pasekmes“ ir „Gerinti gatvių pralaidumą, formuoti greito eismo gatvių tinklą“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Mažinti autotransporto taršą, neigiamas klimato kaitos pasekmes“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: pavojingos automobilių taršos (kietųjų dalelių) emisija Vilniaus miesto gatvėse (tūkst. tonų per metus). Iki 2023 metų kietųjų dalelių emisiją mieste numatoma sumažinti iki 142 tūkst. t per metus.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m. 

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

3.2-P-1

Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis, km

0

0

2

5,4

5,4

5,4

5,4

5,4

5,4

5,4

3.2-P-2

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, vnt.

0

0

0

50

57

64

70

70

70

70

3.2-P-3

Įsigyti gatvių valymo įrengimai, vnt.

0

0

3

6

10

10

10

10

10

10

3.2-P-4

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, ha

0

0

800

1600

2400

3200

3200

3200

3200

3200

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1 Formuoti greito eismo gatvių tinklą, minimizuojant automobilių srautus kitose gatvėse (transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio įrengimas (III etapas))

103027,69

103027,69

84771,78

Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis, 5,4 km;

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, skaičius, 50;

1.2. Mažinti gatvių aplinkos oro taršą, gerinant gatvių valymą, automobilių srautų reguliavimą, modernizuojant oro taršos stebėseną ir operatyvų informavimą (specialiosios gatvių dangų valymo technikos ir priemonių įsigijimas; miesto oro kokybės stebėsenos sistemos tobulinimas (oro kokybės mobilios laboratorijos įrangos įsigijimas,  oro taršos modeliavimo įrangos atnaujinimas ir  palaikymas); miesto oro kokybės valdymo priemonių parengimas; visuomenės informavimas apie oro kokybę, užterštumo pasekmes ir galimybes prisidėti prie oro taršos mažinimo (interaktyvių žemėlapių svetainės ir grįžtamojo ryšio  tobulinimas)).

3562,33

3562,33

3027,98

Įsigyti gatvių valymo įrenginiai, 10 vnt.

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, 20

 

1.3. Mažinti neigiamas klimato kaitos pasekmes plėtojant ir modernizuojant lietaus nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (T. Narbuto– Saltoniškių gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukcija su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu; Geležinio Vilko lietaus nuotekynės kolektoriaus rekonstrukcija su kaupyklų-valyklų ir taršos monitoringo mazgų įrengimu; Karoliniškių valymo įrenginių rekonstrukcija; Vilniaus miesto lietaus nuotekinės tinklų inventorizavimas, duomenų skaitmeninimas ir registravimas).

18378,95

18378,95

15622,10

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 3200 ha

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

124968,97

124968,97

103421,86

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-260, 2016-04-06, paskelbta TAR 2016-04-06, i. k. 2016-07973

 

 


 

Vilniaus miesto integruotos teritorijos vystymo programos 3 priedas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016  m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1V-504 redakcija)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO INTEGRUOTOS TERITORIJOS VYSTYMO PROGRAMOS VEIKSMŲ PLANAS

 

1. Tikslas. Padidinti Vilniaus gyventojų užimtumą, kuriant inovatyvias paslaugas, skatinant aktyvų dalyvavimą, pertvarkant apleistas erdves:

1.1. Uždavinys. Kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, plėtojant inovatyvias paslaugas:

 

1.1.1v Veiksmas: apleistos teritorijos sutvarkymas ir bendro naudojimo žemės sklypų inžinerinių tinklų nutiesimas, pritaikant kuriamo sveikatingumo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo paslaugų komplekso Šeškinėje (toliau – Šeškinės kompleksas) teritoriją naujai veiklai.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

Vilniaus miesto savivaldybė (toliau –

VMS)

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur.):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų bendrasis

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

10975988

823199

823199

823199

823199

 

 

 

 

9329590

 

1.1.2v Veiksmas: vaikų darželio pastato statyba ir įrengimas Šeškinės komplekso teritorijoje, darželiui veikti reikalingos inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir teritorijos sutvarkymas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2017

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3553741

266531

266531

266531

266531

 

 

 

 

3020680

 

1.1.3v Veiksmas: neformaliojo švietimo infrastruktūros sukūrimas ir įrengimas Šeškinės komplekso teritorijoje: futbolo ir lengvosios atletikos aikščių, fiziniam aktyvumui skirtų salių ir administracinių patalpų sukūrimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2017

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

16395609

1229671

1229671

1229671

1229671

 

 

 

 

13936268

 

1.1.4v Veiksmas: kultūrinio ugdymo centro ir bibliotekos sukūrimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

4460108

334508

334508

334508

334508

 

 

 

 

3791092

 

1.1.5v Veiksmas: sporto muziejaus Šeškinės komplekso teritorijoje statyba ir įrengimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

4100937

307570

307570

307570

307570

 

 

 

 

3485796

 

1.1.6v Veiksmas: masinių kultūros ir sporto renginių infrastruktūros sukūrimas Šeškinės komplekso teritorijoje: tribūnų ir potribūninių patalpų, masinių renginių aikštės, komercinių plotų įrengimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VMS kartu su

Vyriausybės įgaliota įstaiga

VRM

 

 

 

 

1.1.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

33573504

33573504

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1.7v Veiksmas: susisiekimo optimizavimas pagal darnaus judumo principus Šeškinės komplekso prieigose, įrengiant tam tinkamą infrastruktūrą su inžinerinėmis komunikacijomis (veiksmas bus konkretizuojamas parengus investicinį projektą, vadovaujantis Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimo kokybės vertinimo metodika, patvirtinta 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos valdymo komiteto 2014 m. spalio 13 d.

posėdžio sprendimu, (protokolas Nr. 35) pasirinkus optimalią alternatyvą bei atsižvelgus į Šeškinės komplekso teritorijoje vykdomų veiksmų poveikį transporto sistemos efektyvumui, kelionės trukmei ir eismo saugumui).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2017

VMS

SM

6.2.1

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

V

 

1.1.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

17036472

 

 

2555470

2555470

 

 

 

 

14481001

 

1.1.8v Veiksmas: Šeškinės komplekso prieigų aplinkos išvalymas ir sutvarkymas (teritorijos kompleksinis sutvarkymas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

2316960

173772

173772

173772

173772

 

 

 

 

1969416

 

1.1.9v Veiksmas: daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro įkūrimas (Lazdynų baseino nugriovimas ir daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro įkūrimas: 50 m takelio ilgio plaukimo baseino su pertvara ir pakeliamu dugnu įrengimas, 25 m takelio ilgio plaukimo baseino su pakeliamu dugnu ir šuolių į vandenį įranga įrengimas, tribūnų žiūrovams įrengimas, SPA patalpų, treniruoklių patalpų, maitinimo paslaugų patalpų įrengimas, inventoriaus saugojimo, persirengimo, plaukimo parengimo (dušo kabinos ir kt.), administracinių patalpų įrengimas, įrangos, reikalingos funkcijų užtikrinimui, pirkimas – 50 metrų takelių ilgio baseino pakeliamas dugnas bei pertvara, 25 metrų takelių ilgio baseino pakeliamas dugnas, baldai, kompiuterinė technika, programinė įranga ir kt.).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos

 

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

24226483

11700797

944885

1816986

1816986

-

-

-

-

10708700

 

1.1.10v Veiksmas: Lazdynų sveikatinimo centro prieigų aplinkos sutvarkymas (teritorijos kompleksinis sutvarkymas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VMS

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

2172150

162911

162911

162911

162911

 

 

 

 

1846328

 

1.1.11v Veiksmas: Keistuolių teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

VšĮ Vilniaus keistuolių teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3806140

570921

570921

 

 

 

 

 

 

3235219

 

1.1.12v Veiksmas: Lietuvos nacionalinės filharmonijos modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

2420000

363000

363000

 

 

 

 

 

 

2057000

 

1.1.13v Veiksmas: Šiuolaikinio meno centro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

VšĮ Šiuolaikinio meno centras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

913930

137090

137090

 

 

 

 

 

 

776841

 

1.1.14v Veiksmas: Valstybinio jaunimo teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Valstybinis jaunimo teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

5000000

750000

750000

 

 

 

 

 

 

4250000

 

1.1.15v Veiksmas: Lietuvos nacionalinio dramos teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.15v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

4999500

749925

749925

 

 

 

 

 

 

4249575

 

1.1.16v Veiksmas: Vilniaus kongresų rūmų (Vilniaus g. 6) modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.16v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3667441

550116

550116

 

 

 

 

 

 

3117325

 

1.1.17v Veiksmas: Lietuvos rusų dramos teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Lietuvos rusų dramos teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.17v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):