Suvestinė redakcija nuo 2019-12-07

Įsakymas paskelbtas: TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09095

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 Metų veiksmų plano patvirtinimo

2017 m. gegužės 22 d. Nr. A1-256/V-584

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.3.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.1 papunkčiu, atsižvelgdami į 2015 m. kovo 10 d. Tarybos išvadas „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa. Prisitaikymas prie naujų uždavinių“ ir 2014 m. birželio 12 d. Europos Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa“ ir siekdami gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą:

Preambulės pakeitimai:

Nr. A1-732/V-1362, 2019-12-02, paskelbta TAR 2019-12-06, i. k. 2019-19660

1. Tvirtiname pridedamą Nacionalinį darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas).

2. Pavedame:

2.1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai koordinuoti Veiksmų plano vykdymą;

2.2. Veiksmų plano atsakingiems vykdytojams kasmet iki sausio 30 d. pateikti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie Veiksmų plano priemonių įgyvendinimą praėjusiais metais.

3. Nustatome, kad Veiksmų plane numatytos priemonės finansuojamos iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir kitiems subjektams, atsakingiems už priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų ir kitų teisėtai gautų lėšų.

4. Siūlome aukštosioms mokykloms, mokslo įstaigoms, socialiniams partneriams dalyvauti įgyvendinant Veiksmų planą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                               Linas Kukuraitis

Sveikatos apsaugos ministras                                                             Aurelijus Veryga

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos

ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2017 m. gegužės 22 d. įsakymu

Nr. A1-256/V-584

NACIONALINIS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS 2017–2021 METŲ

VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) politiką nacionaliniu lygmeniu, skatinti suinteresuotumą DSS – sudėtine gero valdymo dalimi, esminiu gamybos efektyvumo ir konkurencingumo didinimo veiksniu, užtikrinti DSS, kad būtų gerinamos darbo sąlygos ir didinamas produktyvumas.

2.  Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į Tarybos 2015 m. kovo 10 d. išvadas „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa. Prisitaikymas prie naujų uždavinių“ bei į Europos Komisijos 2014 m. birželio 12 d. komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa“.

3.  Veiksmų plane pateikiama DSS būklės apžvalga (II skyrius), Veiksmų plano tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir atsakingi vykdytojai (III skyrius), tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų ir jų reikšmių sąrašas (IV skyrius).

II SKYRIUS

DSS BŪKLĖS APŽVALGA

4.  Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdė 83 256 įmonės, įstaigos ir organizacijos (toliau kartu – įmonės), kuriose dirbo 939 388 tūkst. darbuotojų. Įmonės, kuriose dirbo iki 9 darbuotojų (toliau – labai mažos įmonės), sudarė 81 proc. veikiančių įmonių, įmonės, kuriose dirbo 10–49 darbuotojai (toliau – mažos įmonės), – 15,5 proc. veikiančių įmonių, įmonės, kuriose dirbo 50–249 darbuotojai (toliau – vidutinės įmonės), – 3 proc. veikiančių įmonių, įmonės, kuriose dirbo daugiau kaip 250 darbuotojų (toliau – didelės įmonės), – 0,5 proc. veikiančių įmonių. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) per metus patikrina apie 4 proc. veikiančių įmonių. VDI patikrinimus organizuoja vykdydama nelegalaus darbo kontrolę, DSS norminių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo kontrolę ir kitas VDI kompetencijai priskirtas funkcijas. Didžiausias DSS norminių teisės aktų pažeidimų skaičius 2015 m. nustatytas statybos įmonėse – 39,4 proc., 20,7 proc. pažeidimų nustatyta apdirbamosios pramonės įmonėse, 7,8 proc. – prekybos įmonėse, 5,9 proc. – transporto ir sandėliavimo įmonėse. Atitinkamai 2015 m. statybos įmonėse VDI inspektorių sustabdyti darbai sudaro 96,3 proc. visų VDI inspektorių sustabdytų darbų (iš viso 2015 m. buvo sustabdyti darbai 136 darbo vietose ir uždrausta naudoti 32 darbo priemones).

VDI inspektoriai 2015 m. daugiausia DSS norminių teisės aktų pažeidimų nustatė dėl profesinės rizikos vertinimo (14 proc.), mokymo ir atestavimo (13,6 proc.), darbo priemonių (9,8 proc.; iš jų 7,3 proc. dėl potencialiai pavojingų įrenginių). Pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis nuo 2009 m. daugiausia yra nustatoma apdirbamosios gamybos sektoriuje (2015 m. – 28 proc. nustatytų pažeidimų).

5.  VDI duomenimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatomis, VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje 2017 m. sausio 1 dieną buvo pateikta 45 012 deklaracijų, kuriose pateikta informacija apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį DSS norminių teisės aktų reikalavimams.  Pagal pateiktų deklaracijų duomenis, 88,8 proc. atvejų DSS tarnybos funkcijas vykdo darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, 20,3 proc. atvejų yra įsteigtos DSS tarnybos, 19,7 proc. atvejų yra DSS specialistas, 11,5 proc. atvejų yra sudarytos sutartys dėl DSS funkcijų ar jų dalies vykdymo su juridiniais ar fiziniais asmenimis.

6.  2015 m. įmonėse įvyko 44 mirtini, 146 sunkūs ir 3 335 lengvi nelaimingi atsitikimai darbe. Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. dirbančiųjų, buvo: mirtinų – 3,5, sunkių – 11,8, lengvų – 269,0. Bendras nelaimingų atsitikimų skaičius 2012–2015 m. didėjo nuo 2 927 iki 3 525, sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius svyravo nuo 119 iki 149. Mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius 2015 m. buvo mažesnis nei 2012–2014 metais (po 59).

Daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe 2015 m. pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis įvyko statybos įmonėse (14, arba 32 proc.), transporto ir saugojimo įmonėse (13, arba 30 proc.), apdirbamosios gamybos įmonėse (6, arba 14,3 proc.). Daugiausia sunkių nelaimingų atsitikimų darbe 2015 m. pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis įvyko statybos įmonėse (47, arba 32,4 proc.), apdirbamosios gamybos įmonėse (26, arba 14 proc.), transporto ir saugojimo įmonėse (17, arba 12 proc.). Net 41 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir 37 proc. sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko asmenims, kurių darbo stažas įmonėje – iki 1 metų. 19 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko asmenims, kurių darbo stažas įmonėje – nuo 1 iki 2 metų. Daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl darbuotojo kritimo iš aukščio (13, arba 31 proc.), kelių transporto priemonės (9, arba 21 proc.), krentančių ar virstančių daiktų (5, arba 12 proc.), o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – dėl darbuotojo kritimo iš aukščio (29 proc.), darbuotojo griuvimo (19 proc.), krentančių ar virstančių daiktų (12 proc.), transporto priemonės (10 proc.). Dėl neblaivių darbuotojų nenušalinimo nuo darbo įvyko 6 mirtini ir 8 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

7.  Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre 2015 m. užregistruotos 437 profesinės ligos. Metinis užregistruotų profesinių ligų skaičius nuo 2010 m. yra panašus. Daugiausia profesinių ligų 2015 m. lėmė fizikiniai veiksniai (230 profesinių ligų, arba 52,6 proc. (157, arba 35,9 proc., lėmė vibracija, 73, arba 16,7 proc., – triukšmas) ir ergonominiai veiksniai (186 profesines ligas, arba 42,6 proc.). Ergonominiai veiksniai sukėlė 81,8 proc. moterims diagnozuotų profesinių ligų. Nuo 2011 m. ergonominių veiksnių sukeltų ligų skaičius padidėjo. Vėžinių profesinių susirgimų registruojami tik pavieniai atvejai, retai nustatomos cheminių, biologinių veiksnių sukeliamos profesinės ligos (2015 m. jos sudarė atitinkamai 0,6 ir 0,7 proc. profesinių ligų). 2015 m. atliekant darbuotojų profilaktinius sveikatos tikrinimus įtarta tik 3 proc. tais metais nustatytų profesinių ligų atvejų; 46 proc. asmenų, kuriems 2015 m. buvo nustatyta (nustatytos) profesinė (profesinės) liga (ligos), buvo netekę 45 ir daugiau procentų darbingumo (nedarbingi arba iš dalies darbingi).

8.  2013 m. Lietuvos gyventojų užimtumo tyrimo (EUROSTAT) duomenimis, 27,8 tūkst. (2,2 proc.) Lietuvos darbuotojų turėjo su darbu susijusių sveikatos problemų. 53,8 proc. darbuotojų nurodė, kad su darbu susijusi sveikatos problema jiems lėmė nedarbingumą. Dažniausiai Lietuvos darbuotojai skundėsi su darbu susijusiais kaulų-raumenų sistemos sutrikimais bei psichikos sveikatos problemomis.

9.  VDI nuolat konsultuoja darbdavius, darbdaviams atstovaujančius asmenis ir darbuotojus dėl DSS norminių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo. Siekdama nuolat informuoti ir mokyti darbdavius bei darbuotojus, VDI įvairiomis informavimo priemonėmis visuomenei pateikia informaciją apie DSS reikalavimus, apie DSS būklę šalies įmonėse, VDI veiklą, įmonių gerąją praktiką ir kitą prevencinę informaciją. Informacijai skleisti naudojama ir socialinė reklama. Kasmet parengiama ir paskelbiama daugiau nei 100 prevencinių informuojamųjų pranešimų, metodinių rekomendacijų, pranešimų visuomenės informavimo priemonėms.

VDI nuolat skiria dėmesio jaunimo švietimui DSS bei darbo teisės klausimais. Per visuomenės informavimo priemones, įvairius renginius (susitikimus, paskaitas, diskusijas ir pan.) jaunimas supažindinamas su jaunų žmonių darbo reglamentavimu, darbo santykių ir jų sąlygų ypatumais, galima profesine rizika ir pan.; vasaros sezono metu, kai jaunimas įsidarbina sezoniniais darbuotojais, juos įdarbinusioms įmonėms skiriama daugiau dėmesio, siekiant išvengti jaunimo darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų; socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta į jaunimo švietimą orientuota VDI paskyra, kurioje teikiamos skubios konsultacijos / atsakymai į klausimus.

10.    Informuoti apie DSS ir skiepyti saugaus elgesio įgūdžius pradedama mokykloje. Pagrindinio ugdymo programoje (5–10 klasėse) kaip atskiras dalykas yra Žmogaus saugos bendroji programa, kurią įgyvendinant vaikai supažindinami su būtiniausiais saugios elgsenos reikalavimais.  Vidurinio ugdymo programoje ji yra integruojama į atskirus dalykus. Nuo 2012 m. mokyklose įgyvendinama Sveikatos ugdymo bendroji programa. Besimokantieji pagal formaliojo profesinio mokymo programas DSS mokomi pagal Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. ISAK-1953 „Dėl Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašo patvirtinimo“. Aukštojo mokslo studijų krypčių aprašuose, kuriais remiantis sudaromos studijų programos, yra numatyta, kad baigę studijų programas asmenys turi išmanyti DSS reikalavimus. Studijų krypčių aprašus tvirtina švietimo ir mokslo ministras ir jais vadovaujasi visos aukštosios mokyklos.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI IR ATSAKINGI VYKDYTOJAI

Eil. Nr.	Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas	Atsakingi vykdytojai	Įvyk-dymo terminas	Asignavimai, tūkst. eurų					Lėšų šaltiniai
				2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai	2021 metai
1.	Tikslas – tobulinti DSS teisinę bazę ir gerinti DSS norminių teisės aktų įgyvendinimą įmonėse, ypač labai mažose ir mažose, visų pirma didinant jų gebėjimą įdiegti veiksmingas profesinės rizikos prevencijos priemones
1.1.	Uždavinys – tobulinti teisės aktus, įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos politiką ir iniciatyvas
1.1.1.	Priemonė – parengti miško darbų saugos reikalavimus	Lietuvos Respubli-kos aplinkos ministerija	2017–2018 metai	3	6				Valstybės biudžeto lėšos
1.1.2.	Priemonė – atsižvelgiant į miško darbų saugos reikalavimus, parengti darbuotojų saugos ir sveikatos vykdant miško darbus metodines rekomendacijas	VDI, socialiniai partneriai	2018–2019 metai		7				Valstybės biudžeto lėšos
1.1.3.	Priemonė – parengti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1‑22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“, pakeitimo projektą, patikslinant saugos ir sveikatos koordinatorių teises bei atsakomybę	Lietuvos Respubli-kos socialinės apsaugos ir darbo ministeri-ja, Aplinkos ministeri-ja, VDI, socialiniai partneriai	2018 metai						–
1.2.	Uždavinys – rengti rekomendacijas ir numatyti praktines priemones, skirtas padėti užtikrinti atitiktį DSS norminiams teisės aktams
1.2.1.	Priemonė – išanalizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių darbuotojams, kurių darbo stažas iki 1 metų, priežastis	VDI	2017 metai						–
1.2.2.	Priemonė – parengti interaktyvias metodines elektronines rekomendacijas dėl nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos darbuotojams, kurių darbo stažas iki 1 metų, atsižvelgiant į profesinės rizikos veiksnius, dėl kurių įvyko mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai, bei nukentėjusiųjų amžių, ir įdėti jas į VDI interneto svetainę bei socialinius tinklus	VDI	2018–2019 metai		10	10			Valstybės biudžeto lėšos
1.2.3.	Priemonė – parengti interaktyvias metodines elektronines rekomendacijas dėl kritimo iš aukščio prevencijos statybos sektoriuje ir įdėti jas į VDI interneto svetainę bei socialinius tinklus	VDI	2018–2019 metai		10	10			Valstybės biudžeto lėšos
1.3.	Uždavinys – padedant Europos saugos ir sveikatos darbe agentūrai (toliau – EU-OSHA), parengti internetinės interaktyvios rizikos vertinimo (toliau – OiRA) priemones ir kitas informacinėmis technologijomis (toliau – IT) grindžiamas priemones
1.3.1.	Priemonė – parengti OiRA priemonę baldų gamybos įmonėms	VDI, socialiniai partneriai	2017 metai	7					UE-OSHA lėšos
1.3.2.	Priemonė – parengti OiRA priemonę plastikinių gaminių gamybos įmonėms	VDI, socialiniai partneriai	2017 metai	7					UE-OSHA lėšos
1.3.3.	Priemonė – parengti OiRA priemonę valymo paslaugas teikiančioms įmonėms	VDI, socialiniai partneriai	2017 metai	7					UE-OSHA lėšos
1.3.4.	Priemonė – parengti OiRA priemonę siuvimo paslaugas teikiančioms įmonėms	VDI, socialiniai partneriai	2017 metai	7					UE-OSHA lėšos
1.3.5.	Priemonė – parengti OiRA priemonę karjerų eksploatavimo įmonėms	VDI, socialiniai partneriai	2017 metai	7					UE-OSHA lėšos
1.3.6.	Priemonė – parengti OiRA priemonę žemės ūkio įmonėms	VDI, socialiniai partneriai	2018 metai		10				Valstybės biudžeto lėšos
1.3.7.	Priemonė – parengti OiRA priemonę švietimo įstaigoms	VDI, socialiniai partneriai	2019 metai			10			Valstybės biudžeto lėšos
1.3.8.	Priemonė – parengti OiRA priemonę socialinių paslaugų srities darbuotojams	VDI, socialiniai partneriai	2019 metai			14			Valstybės biudžeto lėšos
1.4.	Uždavinys – teikti informaciją įmonėms, visų pirma labai mažoms ir mažoms, pasitelkiant visas tinkamas priemones, kaip antai informuotumo didinimo kampanijas, mokymus, keitimąsi gerąja patirtimi, taip pat įvairias IT grindžiamas priemones ir socialinius tinklus
1.4.1.	Priemonė – organizuoti apskritojo stalo diskusijas-mokymus įmonių vadovams, darbuotojams ir konsultuoti juos darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme klausimais	VDI, socialiniai partneriai	2018–2021 metai						–
1.4.2.	Priemonė – tobulinti VDI interneto svetainę, siekiant didinti prieinamumą, informacijos sklaidą, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms	VDI	2018–2019 metai		10	5			Valstybės biudžeto lėšos
1.5.	Uždavinys – užtikrinti veiksmingą DSS norminių teisės aktų vykdymą ir stebėseną naudojant veiksmingus stebėsenos metodus, teikiant konsultacijas ir naudojant naujas komunikacijos priemones, taip pat taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas
1.5.1.	Priemonė – užtikrinti nuoseklią DSS reikalavimų įgyvendinimo įmonėse, vykdančiose statybos darbus, statybvietėse kontrolę bei darbuotojų kritimo iš aukščio prevenciją (atliekant statybviečių patikrinimus, kaip papildomą monitoringo priemonę naudoti specializuotas kritimo iš aukščio prevencines anketas, teikti informaciją socialiniams partneriams)	VDI	2018–2021 metai						–
1.6.	Uždavinys – propaguoti DSS prevenciją bendradarbiaujant su socialiniais partneriais
1.6.1.	Priemonė – vykdyti DSS informacinę-konsultacinę veiklą ūkininkams ir ūkio darbuotojams	Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija)	2017–2020 metai	12	12	12	12		Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Valstybės biudžeto lėšos
1.6.2.	Priemonė – vykdyti DSS informacinę-konsultacinę veiklą miškų ūkio sektoriaus darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims	VDI, socialiniai partneriai	2018–2021 metai		5	5	5	5	Valstybės biudžeto lėšos
1.6.3.	Priemonė – organizuoti informacinę kampaniją, skirtą darbuotojų, dirbančių aukštyje, atsakingiems ir saugiems veiksmams darbo vietoje skatinti	VDI, socialiniai partneriai	2018–2019 metai		50	10			Valstybės biudžeto lėšos
1.6.4.	Priemonė – organizuoti reklaminę kampaniją, skirtą darbuotojų, kurių stažas įmonėje iki 1 metų, atsakingiems ir saugiems veiksmams darbo vietoje propaguoti	VDI, socialiniai partneriai	2019–2020 metai			50	10		Valstybės biudžeto lėšos
1.7.	Uždavinys – teikti informaciją įmonėms, visų pirma labai mažoms ir mažoms, apie tinkamo valdymo DSS srityje naudą
1.7.1.	Priemonė – parengti interaktyvias metodines elektronines rekomendacijas apdirbamosios gamybos ekonominės veiklos labai mažų įmonių vadovams dėl DSS priemonių įgyvendinimo įmonėse, įvertinant galimą profesinę riziką, ir įdėti jas į VDI interneto svetainę bei socialinius tinklus	VDI, socialiniai partneriai, aukštosios mokyklos, mokslo įstaigos	2018–2019 metai		10	10			Valstybės biudžeto lėšos
1.7.2.	Priemonė – parengti interaktyvias metodines elektronines rekomendacijas transporto ir saugojimo ekonominės veiklos labai mažų įmonių vadovams dėl DSS priemonių įgyvendinimo įmonėse, įvertinant galimą profesinę riziką, ir įdėti jas į VDI interneto svetainę bei socialinius tinklus	VDI, socialiniai partneriai, aukštosios mokyklos, mokslo įstaigos	2018–2019 metai		10	10			Valstybės biudžeto lėšos
2.	Tikslas – gerinti su darbu susijusių ligų prevenciją, šalinant esamą, naują ir atsirandančią profesinę riziką (be kita ko, psichosocialinę riziką ir su naujų technologijų bei medžiagų naudojimu susijusią riziką), atsižvelgiant, be kitų klausimų, į lyčių aspektą, ir profesinių bei su darbu susijusių ligų, ypač profesinių vėžio susirgimų ir kitų su cheminių medžiagų naudojimu susijusių ligų, taip pat raumenų bei kaulų sistemos sutrikimų, prevenciją
2.1.	Uždavinys – tobulinti teisės aktus, įgyvendinant su darbu susijusių, profesinių ligų prevencijos politiką ir iniciatyvas
2.1.1.	Priemonė – parengti Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 „Dėl Profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimo“, pakeitimo projektą	Lietuvos Respubli-kos sveikatos apsaugos ministeri-ja, Higienos institutas, aukštosios mokyklos	2018 metai		12				Valstybės biudžeto lėšos
2.1.2.	Priemonė – parengti Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-241 „Dėl Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“, pakeitimo projektą, atsižvelgiant į pasikeitusias darbo sąlygas ir įmonių poreikius bei papildant nuostatomis dėl psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo laivuose, įgyvendinant Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatas	Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Higienos institutas, socialiniai partneriai	2018 metai		10				Valstybės biudžeto lėšos
2.1.3.	Priemonė – parengti Lietuvos medicinos normos 73:2007 „Darbo medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-516 „Dėl Lietuvos medicinos normos 73:2007 „Darbo medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, pakeitimo projektą	Sveikatos apsaugos ministerija	2019 metai			9			Valstybės biudžeto lėšos
2.1.4.	Priemonė – parengti Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 „Dėl Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, atsižvelgiant į pasikeitusias darbo sąlygas ir įmonių poreikius	Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Higienos institutas, socialiniai partneriai	2020 metai				10		Valstybės biudžeto lėšos
2.2.	Uždavinys – gerinti DSS atitinkamų kategorijų darbuotojams, kuriems kyla konkreti profesinė rizika
2.2.1.	Priemonė – įvertinus ergonominius profesinės rizikos veiksnius, sukėlusius profesines ligas, nustatytas 2010–2015 metais, parengti interaktyvų elektroninį DSS priemonių įgyvendinimo įmonėse vadovą, įvertinant galimą profesinę riziką, kai šiuos darbuotojus veikia ergonominiai profesinės rizikos veiksniai, ir jį įdėti į VDI interneto svetainę bei socialinius tinklus	VDI, socialiniai partneriai	2020–2021 metai				10	10	Valstybės biudžeto lėšos
2.3.	Uždavinys – skatinti darbuotojų sveikatos stiprinimo bei gerovės darbe užtikrinimo priemonių taikymą darbo vietose, atsižvelgiant į pažeidžiamų darbuotojų grupių ir skirtingais amžiaus tarpsniais kylančius poreikius ir riziką
2.3.1.	Priemonė – rengti informacinius ir metodinius leidinius apie sveikatos stiprinimą ir gerovės darbe užtikrinimą skirtingoms pažeidžiamoms darbuotojų grupėms ir atsižvelgiant į darbuotojų amžiaus tarpsnius, juos skelbti Higienos instituto interneto svetainėje	Higienos institutas, socialiniai partneriai	2017–2021 metai	8	8	8	8	8	Valstybės biudžeto lėšos
2.4.	Uždavinys – skleisti gerąją patirtį, susijusią su psichikos sveikatos problemų darbe prevencija
2.4.1.	Priemonė – pristatyti vykdomų darbo aplinkos poveikio psichikos sveikatai tyrimų rezultatus suinteresuotų įmonių atstovams	Higienos institutas	2017–2021 metai	5	5	5	5	5	Valstybės biudžeto lėšos
2.5.	Uždavinys – didinti kokybiškų profesinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, ypač labai mažoms ir mažoms įmonėms
2.5.1.	Priemonė – parengti profesinės sveikatos specialistų veiklos aprašą, vadovaujantis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575 „Dėl Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“	Higienos institutas, Sveikatos apsaugos ministerija, socialiniai partneriai	2017 metai	20					Valstybės biudžeto lėšos
2.5.2.	Priemonė – parengti profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo labai mažoms ir mažoms įmonėms modelį	Sveikatos apsaugos ministeri-ja, Higienos institutas, socialiniai partneriai	2019–2020 metai			10	5		Valstybės biudžeto lėšos
2.5.3.	Priemonė – parengti profesinės sveikatos priežiūros veiklos stebėsenos rodiklių sąrašą	Higienos institutas	2021 metai					5	Valstybės biudžeto lėšos
2.6.	Uždavinys – gerinti su darbu susijusių, profesinių ligų stebėseną
2.6.1.	Priemonė – atlikti su darbu susijusių sveikatos problemų stebėsenos galimybių studiją, įvertinant gerąją praktiką Šiaurės šalyse	Higienos institutas	2021 metai					12	Valstybės biudžeto lėšos
3.	Tikslas – užtikrinti tinkamą VDI inspektorių, profesinės sveikatos priežiūros specialistų kompetenciją, siekiant įvykdyti kylančius naujus uždavinius
3.1.	Uždavinys – organizuoti DSS mokymus VDI inspektoriams, ypač apie atsirandančias profesinės rizikos rūšis ir naujas technologijas
3.1.1.	Priemonė – organizuoti VDI inspektoriams mokymus, stiprinant gebėjimus veiksmingai ir efektyviai atlikti statybviečių tikrinimus	VDI	2018–2021 metai		7	7	7	7	Valstybės biudžeto lėšos
3.1.2.	Priemonė – organizuoti VDI inspektoriams mokymus, stiprinant gebėjimus identifikuoti profesinės rizikos veiksnius darbo vietose bei vertinti rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių veiksmingumą	VDI	2018–2021 metai		7		7	7	Valstybės biudžeto lėšos
3.2.	Uždavinys – organizuoti profesinės sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos tobulinimą
3.2.1.	Priemonė – organizuoti įmonių profesinės sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimo renginius	Higienos institutas	2017–2021 metai	5	5	5	1,7	1,7	Valstybės biudžeto lėšos
3.2.2.	Priemonė – organizuoti darbuotojų privalomus sveikatos tikrinimus atliekančių ir kitų gydytojų kvalifikacijos tobulinimo renginius darbo medicinos ir profesinės sveikatos srityje	Higienos institutas	2017–2021 metai	5	5	5	5	5	Valstybės biudžeto lėšos
4.	Tikslas – tobulinti darbdavių ir darbuotojų mokymą DSS klausimais
4.1.	Uždavinys – organizuoti darbdavių, darbdaviams atstovaujančių asmenų žinių DSS klausimais tikrinimą
4.1.1.	Priemonė – sukurti ir įdiegti darbdavių, darbdaviams atstovaujančių asmenų žinių DSS klausimais patikrinimo sistemą	VDI, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2018–2019 metai		50	50			Valstybės biudžeto lėšos

Skyriaus pakeitimai:

Nr. A1-732/V-1362, 2019-12-02, paskelbta TAR 2019-12-06, i. k. 2019-19660

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

	Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai		Vertinimo kriterijų reikšmės					Atsakingi vykdytojai
			2017 metų	2018 metų	2019 metų	2020 metų	2021 metų
	1 tikslas – tobulinti DSS teisinę bazę ir gerinti DSS norminių teisės aktų įgyvendinimą įmonėse, ypač labai mažose ir mažose, visų pirma didinant jų gebėjimą įdiegti veiksmingas profesinės rizikos prevencijos priemones
	1.1 uždavinys – tobulinti teisės aktus, įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos politiką ir iniciatyvas
	P-1-1-1 Parengti reikalavimai, skaičius			ne mažiau kaip 1				Aplinkos ministerija
	P-1-1-2 Parengtos rekomendacijos, skaičius				ne mažiau kaip 1			VDI
	P-1-1-3 Parengtas įsakymo projektas, skaičius			ne mažiau kaip 1				Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija, VDI, socialiniai partneriai
	1.2 uždavinys – rengti rekomendacijas ir numatyti praktines priemones, skirtas padėti užtikrinti atitiktį DSS norminiams teisės aktams
	P-1-2-1 Parengtos rekomendacijos, skaičius				ne mažiau kaip 2			VDI
	1.3 uždavinys – padedant EU-OSHA, parengti OiRA priemones ir kitas IT grindžiamas priemones
	P-1-3-1 Parengta OiRA priemonė, skaičius		ne mažiau kaip 5	ne mažiau kaip 1	ne mažiau kaip 1			VDI, socialiniai partneriai
	1.4 uždavinys – teikti informaciją įmonėms, visų pirma labai mažoms ir mažoms, pasitelkiant visas tinkamas priemones, kaip antai informuotumo didinimo kampanijas, mokymus, keitimąsi gerąja patirtimi, taip pat įvairias IT grindžiamas priemones ir socialinius tinklus
	P-1-4-1 Organizuotas mokymas, diskusija, skaičius			ne mažiau kaip 4	ne mažiau kaip 4	ne mažiau kaip 4	ne mažiau kaip 4	VDI
	1.5 uždavinys – užtikrinti veiksmingą DSS norminių teisės aktų vykdymą ir stebėseną naudojant veiksmingus stebėsenos metodus, teikiant konsultacijas ir naudojant naujas komunikacijos priemones, taip pat taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas
	P-1-5-1 Atliktas patikrinimas / užpildyta prevencinė anketa, skaičius			ne mažiau kaip 500/500	ne mažiau kaip 500/500	ne mažiau kaip 500/500	ne mažiau kaip 500/500	VDI
	1.6 uždavinys – propaguoti DSS prevenciją bendradarbiaujant su socialiniais partneriais
	P-1-6-1 Išmokyti pagal DSS programas ūkininkai ar ūkio darbuotojai, skaičius		ne mažiau kaip 70	ne mažiau kaip 70	ne mažiau kaip 70	ne mažiau kaip 70		Žemės ūkio ministerija
	P-1-6-2 Konsultacijomis DSS klausimais pasinaudoję ūkininkai, skaičius		ne mažiau kaip 80	ne mažiau kaip 80	ne mažiau kaip 80	ne mažiau kaip 80		Žemės ūkio ministerija
	P-1-6-3 Konsultacijų ciklas subjektams / įgyvendinta informacinė kampanija, skaičius			ne mažiau kaip 4/1	ne mažiau kaip 4/1	ne mažiau kaip 4	ne mažiau kaip 4	VDI, socialiniai partneriai
	1.7 uždavinys – teikti informaciją įmonėms, visų pirma labai mažoms ir mažoms, apie tinkamo valdymo DSS srityje naudą
	P-1-7-1 Parengtos metodinės rekomendacijos, skaičius				ne mažiau kaip 2			VDI, socialiniai partneriai
	2 tikslas – gerinti su darbu susijusių ligų prevenciją, šalinant esamą, naują ir atsirandančią profesinę riziką (be kita ko, psichosocialinę riziką ir su naujų technologijų bei medžiagų naudojimu susijusią riziką), atsižvelgiant, be kitų klausimų, į lyčių aspektą, ir profesinių bei su darbu susijusių ligų, ypač profesinių vėžio susirgimų ir kitų su cheminių medžiagų naudojimu susijusių ligų, taip pat raumenų bei kaulų sistemos sutrikimų, prevenciją
	2.1 uždavinys – tobulinti teisės aktus, įgyvendinant su darbu susijusių, profesinių ligų prevencijos politiką ir iniciatyvas
	P-2-1-1 Parengtas įsakymo projektas, skaičius			ne mažiau kaip 1				Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas, aukštosios mokyklos
	P-2-1-2 Parengtas įsakymo projektas, skaičius			ne mažiau kaip 1				Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Higienos institutas, socialiniai partneriai
	P-2-1-3 Parengtas įsakymo projektas, skaičius				ne mažiau kaip 1			Sveikatos apsaugos ministerija
	P-2-1-4 Parengtas įsakymo projektas, skaičius					ne mažiau kaip 1		Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Higienos institutas, socialiniai partneriai
	2.2 uždavinys – gerinti DSS atitinkamų kategorijų darbuotojams, kuriems kyla konkreti profesinė rizika
	P-2-2-1 Parengtas vadovas, skaičius						ne mažiau kaip 1	VDI, socialiniai partneriai
	2.3 uždavinys – skatinti darbuotojų sveikatos stiprinimo bei gerovės darbe užtikrinimo priemonių taikymą darbo vietose, atsižvelgiant į pažeidžiamų darbuotojų grupių ir skirtingais amžiaus tarpsniais kylančius poreikius ir riziką
	P-2-3-1 Informacinis ar metodinis leidinys, skaičius		ne mažiau kaip 1	ne mažiau kaip 1	ne mažiau kaip 1	ne mažiau kaip 1	ne mažiau kaip 1	Higienos institutas, socialiniai partneriai
	2.4 uždavinys – skleisti gerąją patirtį, susijusią su psichikos sveikatos problemų darbe prevencija
	P-2-4-1 Renginiai, kuriuose pristatyti darbo aplinkos poveikio psichikos sveikatai tyrimų rezultatai, skaičius		ne mažiau kaip 2	ne mažiau kaip 2	ne mažiau kaip 2	ne mažiau kaip 2	ne mažiau kaip 2	Higienos institutas
	2.5 uždavinys – didinti kokybiškų profesinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, ypač labai mažoms ir mažoms įmonėms
	P-2-5-1 Parengtas aprašas, skaičius		ne mažiau kaip 1					Higienos institutas, Sveikatos apsaugos ministerija, socialiniai partneriai
	P-2-5-2 Parengtas profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo labai mažoms ir mažoms įmonėms modelis, skaičius					ne mažiau kaip 1		Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas, socialiniai partneriai
	P-2-5-3 Parengtas rodiklių sąrašas, skaičius						ne mažiau kaip 1	Higienos institutas
	2.6 uždavinys – gerinti su darbu susijusių, profesinių ligų stebėseną
	P-2-6-1 Atlikta studija, skaičius						ne mažiau kaip 1	Higienos institutas
	3 tikslas – užtikrinti tinkamą VDI inspektorių, profesinės sveikatos priežiūros specialistų kompetenciją, siekiant įvykdyti kylančius naujus uždavinius
	3.1 uždavinys – organizuoti DSS mokymus VDI inspektoriams, ypač apie atsirandančias profesinės rizikos rūšis ir naujas technologijas
	P-3-1-1 Organizuotas mokymas, skaičius			ne mažiau kaip 4	ne mažiau kaip 4	ne mažiau kaip 4	ne mažiau kaip 4	VDI
	3.2 uždavinys – organizuoti profesinės sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos tobulinimą
P-3-2-1 organizuotas renginys, kuriame išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai, skaičius		ne mažiau kaip 3		ne mažiau kaip 3	ne mažiau kaip 3	ne mažiau kaip 1	ne mažiau kaip 1	Higienos institutas
	4 tikslas – tobulinti darbdavių ir darbuotojų mokymą DSS klausimais
	4.1 uždavinys – organizuoti darbdavių, darbdaviams atstovaujančių asmenų žinių DSS klausimais tikrinimą
	P-4-1-1 Įdiegta sistema, skaičius				ne mažiau kaip 1			VDI, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

_______________________________

Skyriaus pakeitimai:

Nr. A1-732/V-1362, 2019-12-02, paskelbta TAR 2019-12-06, i. k. 2019-19660

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. A1-732/V-1362, 2019-12-02, paskelbta TAR 2019-12-06, i. k. 2019-19660

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-256/V-584 „Dėl Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo