Suvestinė redakcija nuo 2017-10-11

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2016-04-28, i. k. 2016-10547

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VERTĖJŲ ATESTACIJOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2016 m. balandžio 26 d. Nr. A1-209

Vilnius

 

 

Įgyvendindama Lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugų teikimo 2013–2017 metų priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-62 „Dėl Lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugų teikimo 2013–2017 metų priemonių plano patvirtinimo“, 1 priedo 2.2 papunktį:

1Tvirtinu Lietuvių gestų kalbos vertėjų atestacijos tvarkos aprašą (pridedama).

2.  N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d.

3. Pavedu šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                                       Algimanta Pabedinskienė


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro
2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. A1-209

 

LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VERTĖJŲ ATESTACIJOS TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvių gestų kalbos vertėjų atestacijos tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas) nustato lietuvių gestų kalbos vertėjų (toliau – vertėjų) kvalifikacines kategorijas, kvalifikacinius reikalavimus vertėjų kvalifikacinėms kategorijoms įgyti, Lietuvių gestų kalbos vertėjų atestacijos komisijos (toliau – Atestacijos komisija) funkcijas, atestacijos tvarką bei skundų nagrinėjimo tvarką.

2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Atestacija – procedūra, kuria vertinama vertėjo įgytų kompetencijų atitiktis Tvarkos apraše nustatytiems vertėjo kvalifikaciniams reikalavimams tam tikrai vertėjo kvalifikacinei kategorijai įgyti arba patvirtinti.

2.2. Kompetencijų plėtojimo kursai – vertėjų profesinių kompetencijų kursai su įskaitomis bei kiti vertėjų profesinių kompetencijų plėtojimo kursai.

2.3. Kvalifikacinė kategorija – Tvarkos apraše nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais apibūdinamas vertėjo profesinių kompetencijų lygmuo.

2.4. Mokymo įstaiga – įstaiga, turinti galiojančią licenciją ir teikianti mokymo paslaugas.

2.5. Vertėjas – asmuo, įgijęs vertėjo išsilavinimą arba kitą, ne žemesnį kaip vidurinis, išsilavinimą ir teikiantis gestų kalbos vertimo paslaugas.

2.6. Vertėjas-mentorius – vertėjas, kuris skiria gestų kalbos vertimo studijų studentų (praktikantų) praktikos vadovus ir dalijasi su jais savo praktine patirtimi vertėjo profesinėje srityje.

2.7. Vertėjo darbo stažas – laikotarpis, kurį vertėjas dirbo gestų kalbos vertėjo darbą arba teikė gestų kalbos vertimo paslaugas ir patirties trukmę gali įrodyti pagrindžiančiais dokumentais (darbo sutartimi, verslo liudijimu ir pan.).

2.8. Vertėjo išsilavinimas – vertėjo įgytas gestų kalbos vertėjo išsilavinimas (gestų kalbos vertėjo profesinio bakalauro išsilavinimas, vertėjo referento kvalifikacija ir pan.).

2.9. Vertėjo praktinė veikla – vertėjui priskiriamų funkcijų ir pareigų, teikiant vertimo paslaugas, vykdymas.

2.10. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-512, 2017-10-10, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16055

 

3. Vertėjų atestacijos tikslas – skatinti vertėjus plėtoti savo profesines kompetencijas, sudaryti sąlygas vertėjui siekti karjeros ir įgyti jo profesinę kompetenciją bei praktinę veiklą atitinkančią kvalifikacinę kategoriją.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-512, 2017-10-10, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16055

 

II SKYRIUS

VERTĖJŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS IR KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

 

4. Vertėjams gali būti suteiktos trys vertėjų kvalifikacinės kategorijos: vyresniojo vertėjo, vyriausiojo vertėjo ir vertėjo eksperto. Turima vertėjo aukštesnė kvalifikacinė kategorija neriboja galimybių ir pareigos teikti vertimo gestų kalba paslaugas, kurias teikia žemesnės kvalifikacinės kategorijos vertėjai.

5. Įgyti vyresniojo vertėjo kvalifikacinę kategoriją arba patvirtinti vyresniojo vertėjo kvalifikacinę kategoriją gali asmenys, kurie atitinka visus šiuos reikalavimus:

5.1. turi ne trumpesnį kaip 2 metų vertėjo darbo stažą (turintys vertėjo išsilavinimą);

5.2. turi ne trumpesnį kaip 4 metų vertėjo darbo stažą (neturintys vertėjo išsilavinimo);

5.3. per paskutinius trejus metus ne trumpiau kaip 36 akademines valandas dalyvavo kompetencijų plėtojimo kursuose (pateikiamos kompetencijų plėtojimo kursų organizatorių išduotos pažymos, kuriose nurodoma kursus organizavusi įstaiga, kursų pavadinimas, trukmė ir vertėjo komentaras apie vertėjo kvalifikacijai reikalingas plėtotas kompetencijas);

5.4. per paskutinius trejus metus suteikė iš viso ne mažiau kaip 30 gestų kalbos vertimo paslaugų ne mažiau kaip dviejose iš šiame papunktyje nurodytų įstaigų, kiekvienoje iš jų atlikdami ne mažiau kaip po 7 vertimus (pateikiamos pažymų apie suteiktas gestų kalbos vertimo paslaugas kopijos arba vertėjo darbovietės parengta pažymų apie suteiktas gestų kalbos vertimo paslaugas suvestinė):

5.4.1. švietimo įstaigose;

5.4.2. mokymo įstaigose;

5.4.3. socialinių paslaugų įstaigose;

5.4.4. sveikatos priežiūros įstaigose.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-512, 2017-10-10, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16055

 

6. Įgyti vyriausiojo vertėjo kvalifikacinę kategoriją arba patvirtinti vyriausiojo vertėjo kvalifikacinę kategoriją gali asmenys, kurie atitinka visus šiuos reikalavimus:

6.1. turi vertėjo darbo stažą:

6.1.1. ne trumpesnį kaip 3 metų (turintys vertėjo išsilavinimą);

6.1.2. ne trumpesnį kaip 5 metų (neturintys vertėjo išsilavinimo);

6.2. per paskutinius trejus metus ne trumpiau kaip 36 akademines valandas dalyvavo kompetencijų plėtojimo kursuose (pateikiamos kompetencijų plėtojimo kursų organizatorių išduotos pažymos, kuriose nurodoma kursus organizavusi įstaiga, kursų pavadinimas, trukmė ir vertėjo komentaras apie vertėjo kvalifikacijai reikalingas plėtotas kompetencijas);

6.3. per paskutinius trejus metus suteikė ne mažiau kaip 60 gestų kalbos vertimo paslaugų  ne mažiau kaip keturiose iš šiame papunktyje nurodytų sričių ar įstaigų, kiekvienoje iš jų atlikdami ne mažiau kaip po 5 vertimus (pateikiamos pažymų apie suteiktas gestų kalbos vertimo paslaugas kopijos arba vertėjo darbovietės parengta pažymų apie suteiktas gestų kalbos vertimo paslaugas suvestinė):

6.3.1. teisinio turinio kalbos vertimas į gestų kalbą ir iš jos valstybės ar savivaldybių įstaigose;

6.3.2. aukštosiose mokyklose;

6.3.3. kompetencijų plėtojimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose;

6.3.4. konferencijose, viešuose renginiuose;

6.3.5. kurčiųjų bendruomenės renginiuose;

6.3.6. religinėse apeigose;

6.3.7. televizijos laidose;

6.4. geba teikti gestų kalbos vertimo paslaugas internetu ir telekomunikacijų priemonėmis („Skype“, telefonu (įskaitant vaizdo pranešimus, vertimo iš gestų kalbos pateikimą SMS žinutėmis) ir pan.).

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-512, 2017-10-10, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16055

 

7. Įgyti vertėjo eksperto kvalifikacinę kategoriją arba patvirtinti turimą vertėjo eksperto kvalifikacinę kategoriją gali asmenys, kurie:

7.1. turi vertėjo išsilavinimą;

7.2. turi ne trumpesnį kaip 7 metų vertėjo darbo stažą;

7.3. per paskutinius trejus metus ne trumpiau kaip 36 akademines valandas dalyvavo kompetencijų plėtojimo kursuose (pateikiamos kompetencijų plėtojimo kursų organizatorių išduotos pažymos, kuriose nurodoma kursus organizavusi įstaiga, kursų pavadinimas, trukmė ir vertėjo komentaras apie vertėjo kvalifikacijai reikalingas plėtotas kompetencijas);

7.4. turi vertėjo-mentoriaus darbo ir (arba) vadovavimo vertėjų specialybės besimokančių asmenų praktikoms patirties (pateikiama darbdavio pažyma, kurioje nurodoma vertėjo-mentoriaus arba vadovavimo vertėjų praktikai laikotarpis);

7.5. per paskutinius trejus metus suteikė ne mažiau kaip 60 gestų kalbos vertimo paslaugų ne mažiau kaip šešiose iš Tvarkos aprašo 6.3 papunktyje nurodytų sričių ar įstaigų, kiekvienoje iš jų atlikdami ne mažiau kaip po 5 vertimus, ir atitinka Tvarkos aprašo 6.4 papunktyje nustatytus reikalavimus (pateikiamos pažymų apie suteiktas gestų kalbos vertimo paslaugas kopijos arba vertėjo darbovietės parengta pažymų apie suteiktas gestų kalbos vertimo paslaugas suvestinė);

7.6. atitinka ne mažiau kaip du iš šių reikalavimų:

7.6.1. užsienio kalbą (anglų, prancūzų, vokiečių arba rusų) moka ne žemesniu kaip B2 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (pateikiama užsienio kalbų kursus organizuojančios įstaigos (įmonės) pažyma);

7.6.2. geba teikti vertimo paslaugas viena iš galimų kalbos porų (lietuvių žodine kalba / tarptautine gestų kalba; lietuvių gestų kalba / tarptautine gestų kalba) tarptautiniuose renginiuose (seminaruose, konferencijose, darbo grupėse ir pan.) (pateikiama suteiktų gestų kalbos vertimo paslaugų pažyma, kurioje nurodyta renginio vieta, data, pavadinimas ir organizatorius);

7.6.3. per paskutinius trejus metus plėtojo profesines kompetencijas gestų kalbotyros, vertimo iš gestų kalbos ir į ją, kurčiųjų kultūros ir istorijos srityse šiais būdais: dalyvavo tyrimuose, skaitė pranešimus, rengė metodinę medžiagą, rengė straipsnius ar vykdė kitą veiklą (atestacijai pateikiamas straipsnis, pranešimas, parengta medžiaga, nuorodos į metodinę medžiagą, tyrimo rezultatus ir pan., kur nurodomas pateiktos medžiagos (straipsnio, tyrimo ar kt.) užsakovas ir vykdytojas bei pavadinimas).

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-512, 2017-10-10, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16055

 

8. Vyriausiojo vertėjo ir vertėjo eksperto kvalifikacinės kategorijos siekiančių asmenų atitinkamiems gebėjimams įvertinti atestuojamas vertėjas Atestacijos komisijai pateikia kompiuterinėje laikmenoje (kompaktinėje plokštelėje (CD) arba USB atmintinėje) ne trumpesnį kaip 5 minučių ir ne ilgesnį kaip 10 minučių (vertimo paslaugos teikimo „Skype“ vaizdo įrašo trukmė – nuo 3 iki 10 minučių) „Windows Media“ formato (plėtinys .asf), „Adobe Flash Media“ formato (plėtinys .swf), „Windows Media“ vaizdo įrašo formato (plėtinys .wmv) ar kito formato vaizdo įrašą. Pateiktame vaizdo įraše turi būti aiškiai girdimas vertėjo vertimas į lietuvių kalbą ir matoma kalbėtojo vartojama gestų kalba arba girdimas kalbėtojo tekstas ir matomas vertėjo vertimas į gestų kalbą arba kitokia kalbų (ir vertimo) kombinacija (atsižvelgiant į vertimo situaciją). Negali būti teikiama filmuota medžiaga, kuri neatspindi realios vertimo situacijos, sukurta dirbtinai – filmuota studijoje (jei tai ne projektinė veikla, užsakymas ar pan.), vertimas atliktas bendradarbiams ir pan. Kartu su filmuota medžiaga vertėjas pateikia įraše girdimo teksto (vertėjo ar kalbėtojo) stenogramą (išskyrus atvejį, kai bus pateiktas įrašas tarptautine gestų kalba / lietuvių gestų kalba), kad filmuotą medžiagą galėtų vertinti kurčias Atestacijos komisijos narys. Pasibaigus atestacijai, filmuota medžiaga saugoma kartu su kitais atestuojamo asmens atestacijos dokumentais. Už individualių asmenų sutikimų filmuotis gavimą, filmuotos medžiagos rengimą ir jos kokybę atsako atestuojamas asmuo. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas) atsako už reikalingos įrangos ir sąlygų filmuotai medžiagai peržiūrėti sudarymą. Vertėjai gebėjimui versti įvertinti pateikia:

8.1. vyriausiojo vertėjo kvalifikacinę kategoriją siekiantis įgyti vertėjas – ne mažiau kaip 4 vaizdo įrašus, įrodančius vertimo patirtį ne mažiau kaip keturiose iš Tvarkos aprašo 6.3 papunktyje nurodytų sričių ar įstaigų, iš kurių pusė įrašų parodo vertėjo gebėjimus versti į gestų kalbą ir kita pusė įrašų – į lietuvių kalbą žodžiu, ir ne mažiau kaip 1 vaizdo įrašą, parodantį vertėjo gebėjimus versti bent vienoje iš Tvarkos aprašo 6.4 papunktyje nurodytų sričių;

8.2. vertėjo eksperto kvalifikacinę kategoriją siekiantis įgyti vertėjas – ne mažiau kaip 6 vaizdo įrašus, įrodančius vertimo patirtį ne mažiau kaip šešiose iš Tvarkos aprašo 6.3 papunktyje nurodytų sričių ar įstaigų, iš kurių pusė įrašų parodo vertėjo gebėjimus versti į gestų kalbą ir kita pusė įrašų – į žodinę lietuvių kalbą, ir ne mažiau kaip 1 vaizdo įrašą, parodantį vertėjo gebėjimus versti bent vienoje iš Tvarkos aprašo 6.4 papunktyje nurodytų sričių, taip pat pateikia 1 vaizdo įrašą, parodantį vertėjo gebėjimus versti Tvarkos aprašo 7.6.2 papunktyje nurodytoje srityje, jei vertėjas nurodo, kad atitinka Tvarkos aprašo 7.6.2 papunktyje nurodytą reikalavimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-512, 2017-10-10, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16055

 

III SKYRIUS

ATESTACIJOS KOMISIJA

 

9. Vertėjus atestuoja Atestacijos komisija, kurios veiklą koordinuoja ir techniškai aptarnauja Neįgaliųjų reikalų departamentas.

10. Atestacijos komisija atestuoja vertėjus ir suteikia kvalifikacines kategorijas, patvirtina suteiktą kvalifikacinę kategoriją arba ją panaikina.

11. Neįgaliųjų reikalų departamentas prireikus teikia informaciją apie atestacijos eigą ir rezultatus vertėjams, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms suinteresuotoms įstaigoms ir organizacijoms.

12. Atestacijos komisijos sudėtį, Atestacijos komisijos sekretorių bei Atestacijos komisijos darbo reglamentą tvirtina Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius. Atestacijos komisiją sudaro: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir ne mažiau kaip 5 nariai.

13. Atestacijos komisija sudaroma iš Neįgaliųjų reikalų departamento, skėtinių kurčiųjų nevyriausybinių organizacijų, vertėjus vienijančių organizacijų bei vertėjus rengiančių švietimo įstaigų atstovų. Atestacijos komisijos sekretoriumi skiriamas vienas iš Neįgaliųjų reikalų departamento darbuotojų. Prie Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo tvirtinama Atestacijos komisijos sudėtis ir Atestacijos komisijos darbo reglamentas, pridedami Atestacijos komisijos narių atitiktį Tvarkos aprašo 14 punkte nurodytiems reikalavimams patvirtinantys dokumentai (švietimo įstaigų išduoti vertėjo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir darbdavių pažymos ar kiti dokumentai (pvz., verslo liudijimai), įrodantys vertėjo darbo stažą).

14. Visi Atestacijos komisijos nariai privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Ne mažiau kaip trečdalis Atestacijos komisijos narių privalo turėti vertėjo išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų vertėjo darbo stažą.

15. Atestacijos komisijos sudėtis atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu narių kas penkerius metus nuo jos sudarymo dienos.

 

IV SKYRIUS

VERTĖJŲ ATESTACIJOS TVARKA

 

16. Atestacijos komisijos pirmininkas apie numatomą Atestacijos komisijos posėdį paskelbia viešai Neįgaliųjų reikalų departamento interneto svetainėje likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki numatomo Atestacijos komisijos posėdžio.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-512, 2017-10-10, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16055

 

17. Vertėjas, pageidaujantis įgyti kvalifikacinę kategoriją arba patvirtinti turimą kvalifikacinę kategoriją, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki Atestacijos komisijos posėdžio Neįgaliųjų reikalų departamentui pateikia Atestacijos komisijai adresuotą prašymą pagal Tvarkos aprašo 1 priede nustatytą formą bei atestacijai reikalingus dokumentus:

17.1. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

17.2. išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas;

17.3. vertėjo darbdavio arba Lietuvos kurčiųjų draugijos, arba vertėjus vienijančios organizacijos rekomendaciją (siekiantiems įgyti vertėjo eksperto kvalifikacinę kategoriją privaloma Lietuvos kurčiųjų draugijos arba vertėjus vienijančios organizacijos rekomendacija) suteikti arba patvirtinti vertėjo pageidaujamą kvalifikacinę kategoriją;

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-512, 2017-10-10, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16055

 

17.4. kitus dokumentus ir medžiagą, patvirtinančius atitiktį Tvarkos aprašo 5, 6, 7 ar 8 punktuose nustatytiems reikalavimams asmenims, siekiantiems įgyti ar patvirtinti atitinkamą vertėjo kvalifikacinę kategoriją.

18. Atestacijos komisijos sekretorius patikrina, ar yra pristatyti Tvarkos aprašo 17 punkte nurodyti atitinkamai kvalifikacinei kategorijai įgyti ar patvirtinti reikalingi dokumentai ir medžiaga. Vertėjui nepateikus reikalingų dokumentų ir medžiagos, Atestacijos komisijos sekretorius elektroniniu paštu išsiunčia jam prašymą per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pristatyti trūkstamus dokumentus. Vertėjui nepristačius trūkstamų dokumentų, jo pateiktas prašymas dėl atestacijos nenagrinėjamas.

19. Jei pageidaujančio įgyti kvalifikacinę kategoriją arba patvirtinti turimą kvalifikacinę kategoriją vertėjo pateikti dokumentai yra pateikti be trūkumų, Neįgaliųjų reikalų departamentas perduoda juos Atestacijos komisijai svarstyti artimiausiame posėdyje.

20. Atestacijos komisijos darbo forma – posėdžiai, kuriems vadovauja Atestacijos komisijos pirmininkas, o jo nesant – pirmininko pavaduotojas. Atestacijos komisijos posėdyje privalo dalyvauti atestuojamas vertėjas.

21. Atestacijos komisijos sekretorius Atestacijos komisijos nariams ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki Atestacijos komisijos posėdžio Atestacijos komisijos posėdžio medžiagą pateikia Atestacijos komisijos parengiamajame posėdyje. Posėdžio metu Atestacijos komisijos nariai gali pateikti klausimus dalyvaujančiam atestuojamam vertėjui dokumentuose pateiktai informacijai patikslinti ar papildyti.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-512, 2017-10-10, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16055

 

22. Atestacijos komisijos posėdžio metu pateiktą filmuotą medžiagą vertina gestų kalbą mokantys Atestacijos komisijos nariai. Vertimo gestų kalba filmuota medžiaga vertinama užpildant Vertimo lietuvių gestų kalba filmuotos medžiagos vertinimo anketą (Tvarkos aprašo 2 priedas), tai yra skiriant balus pagal Tvarkos aprašo 2 priede nurodytus vertinimo kriterijus ir suteikiant bendrą įvertinimą pagal nurodytoje anketoje pateiktą formulę. Kiekvieno Atestacijos komisijos nario galutinis visų vaizdo įrašų vertinimas yra visų vaizdo įrašų galutinių vertinimų suma, padalyta iš vertintų vaizdo įrašų skaičiaus. Galutinis visų vertinusių Atestacijos komisijos narių vertinimas yra visų vertintojų galutinių vertinimų suma, padalyta iš vertinusių Atestacijos komisijos narių skaičiaus. Jei galutinis visų vertintojų vertinimas yra 5 arba daugiau balų, laikoma, kad vertėjas atitinka Tvarkos aprašo 6.3, 6.4, 7.6.1 ir 7.6.2 papunkčiuose nurodytus atitinkamai kvalifikacinei kategorijai įgyti keliamus reikalavimus. Jei visų vertintojų vertinimas yra mažesnis nei 5 balai, laikoma, kad vertėjas neatitinka Tvarkos aprašo 6.3, 6.4, 7.6.1 ir 7.6.2 papunkčiuose nurodytų atitinkamai kvalifikacinei kategorijai įgyti keliamų reikalavimų.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-512, 2017-10-10, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16055

 

23. Vertėjui suteikiama arba patvirtinama turėta kvalifikacinė kategorija, jeigu jis atitinka visus atitinkamai kvalifikacinei kategorijai įgyti keliamus kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus Tvarkos aprašo 5, 6 ar 7 punktuose. Jei vertėjas bent vieno reikalavimo neatitinka, prašoma aukštesnė kvalifikacinė kategorija nesuteikiama arba nepatvirtinama turėta kvalifikacinė kategorija. Jei vertėjo atestacijos metu nustatoma, kad asmuo atitinka kvalifikacinius reikalavimus žemesnei kvalifikacinei kategorijai įgyti nei ta, kuri buvo nurodyta asmens prašyme, jam gali būti suteikta žemesnė vertėjo kvalifikacinė kategorija.  

24. Atitinkamo lygmens vertėjo kvalifikacinė kategorija suteikiama 5 metams (į šį laikotarpį neįtraukiamas nėštumo ir gimdymo atostogų, motinystės (tėvystės) atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, būtinosios karinės tarnybos laikas, laikotarpis, už kurį asmuo gavo ligos ar slaugos išmoką). Nepraėjus 5 metų laikotarpiui asmuo gali kreiptis dėl atestacijos aukštesnei kvalifikacinei kategorijai gauti tik tuo atveju, jei jis atitinka kvalifikacinius reikalavimus šiai kategorijai gauti.

25. Vertėjas, kuriam atestacijos metu nebuvo suteikta pageidaujama kvalifikacinė kategorija ar patvirtinta turėta kvalifikacinė kategorija, gali dėl jos kreiptis pakartotinai tik atsiradus naujų aplinkybių, kurios įrodytų, kad asmuo atitinka kvalifikacinius reikalavimus atitinkamai kvalifikacinei kategorijai įgyti ar patvirtinti.

26. Atestacijos komisija sprendimus priima atviru balsavimu atestuojamajam nedalyvaujant. Sprendimas dėl atitinkamos vertėjo kvalifikacinės kategorijos suteikimo ar patvirtinimo priimamas, jei už jį balsuoja daugiau nei pusė posėdyje dalyvaujančių narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia Atestacijos komisijos pirmininko balsas. Su Atestacijos komisijos sprendimais dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo arba patvirtinimo atestuojami vertėjai supažindinami žodžiu pasibaigus Atestacijos komisijos posėdžiui.

27. Atestacijos komisijos narys, deleguotas organizacijos, kurioje dirba atestuojamas vertėjas, turi nusišalinti nuo sprendimų priėmimo atestuojant šį vertėją.

28. Atestacijos komisijos posėdžio metu rašomas posėdžio protokolas. Protokolą pasirašo Atestacijos komisijos pirmininkas ir posėdyje dalyvavę Atestacijos komisijos nariai. Pasirašytą protokolą Atestacijos komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo posėdžio dienos perduoda Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriui.

29. Gavęs Atestacijos komisijos protokolą ir vadovaudamasis Atestacijos komisijos sprendimu dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo arba patvirtinimo, Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius įsakymu suteikia arba patvirtina kvalifikacines kategorijas atestuotiems vertėjams ir per 30 kalendorinių dienų nuo Atestacijos komisijos protokolo gavimo dienos atestuotam vertėjui išduoda kvalifikacinę kategoriją patvirtinantį kvalifikacinės kategorijos pažymėjimą, nurodydamas suteiktos arba patvirtintos kvalifikacinės kategorijos galiojimo terminą. Kvalifikacinės kategorijos pažymėjimo formą tvirtina Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius.

30. Paaiškėjus, kad vertėjo pateiktuose atestacijai reikalinguose dokumentuose buvo nurodyta klaidinanti arba melaginga informacija, dėl kurios vertėjas negalėjo būti atestuotas atitinkamai kvalifikacinei kategorijai, Atestacijos komisijos sprendimu vertėjui gali būti panaikinta bet kurio lygmens turėta kvalifikacinė kategorija.

31. Informaciją apie suteiktą, patvirtintą ar panaikintą kvalifikacinę kategoriją Neįgaliųjų reikalų departamentas registruoja Vertėjų kvalifikacinių kategorijų registracijos žurnale.

 

V SKYRIUS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

 

32. Vertėjas, nesutinkantis su Atestacijos komisijos sprendimu, ne anksčiau kaip per 3 kalendorines dienas nuo Atestacijos komisijos posėdžio ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Atestacijos komisijos sprendimo pranešimo vertėjui dienos gali Atestacijos komisijos sprendimą apskųsti Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriui. Skunde nurodoma atestuojamo vertėjo vardas, pavardė, prašoma suteikti kvalifikacinė kategorija, vykusios atestacijos data, priimtas sprendimas, sprendimo apskundimo pagrindas (nurodoma, kurio Tvarkos aprašo punkto (-ų) priimtas Atestacijos komisijos sprendimas neatitinka) ir nesutikimo su priimtu sprendimu argumentai.

33.  Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius sudaro ir įsakymu patvirtina Lietuvių gestų kalbos vertėjų atestacijos skundų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) sudėtį ir darbo tvarką. Komisijos nariu negali būti Atestacijos komisijos narys. Į Komisijos sudėtį įtraukiami ne mažiau kaip du lietuvių gestų kalbos specialistai, turintys vertėjo išsilavinimą ir ne trumpesnį kaip 5 metų vertėjo darbo stažą. 

34. Gavusi vertėjo skundą dėl Atestacijos komisijos sprendimo nesuteikti arba nepatvirtinti kvalifikacinės kategorijos, Komisija patikrina vertėjo atestacijai pateiktus dokumentus ir informaciją, išklauso Atestacijos komisijos pirmininką bei vertėją ir priima sprendimą dėl vertėjo skundo pagrįstumo. Komisija Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriui teikia motyvuotą siūlymą patvirtinti Atestacijos komisijos sprendimą nesuteikti arba nepatvirtinti kvalifikacinės kategorijos arba šį sprendimą panaikinti ir vertėjui suteikti arba patvirtinti prašomą kvalifikacinę kategoriją.

35. Jeigu Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius nusprendžia, kad skundas yra pagrįstas, jis įsakymu suteikia arba patvirtina vertėjui pageidaujamą kvalifikacinę kategoriją nuo Atestacijos komisijos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas nesuteikti arba nepatvirtinti prašomos vertėjo kvalifikacinės kategorijos, dienos. Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus sprendimas dėl skundo pagrįstumo ir vertėjo kvalifikacinės kategorijos Atestacijos komisijai yra privalomas. Jeigu Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius nusprendžia, kad skundas nėra pagrįstas, jis palieka galioti Atestacijos komisijos priimtą sprendimą nesuteikti arba nepatvirtinti prašomos vertėjo kvalifikacinės kategorijos. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorius sprendimą dėl skundo pagrįstumo priima ne ilgiau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos.

36. Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

________________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-512, 2017-10-10, paskelbta TAR 2017-10-10, i. k. 2017-16055

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. A1-209 „Dėl Lietuvių gestų kalbos vertėjų atestacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo