Suvestinė redakcija nuo 2020-08-26

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-09-04, i. k. 2019-14105

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

Įsakymas

DĖL SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO REKOMENDACIJŲ TVIRTINIMO

 

2019 m. rugsėjo 4 d. Nr. V-976

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir siekdamas užtikrinti valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų įstaigų ir organizacijų, įgyvendinančių neformaliojo sportinio ugdymo, formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo, pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas, ugdymo kokybę,

t v i r t i n u pridedamas Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijas.

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                                           Algirdas Monkevičius

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976

(Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto

ministro 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. V-1236

redakcija)

 

SPORTINIO UGDYMO IR (AR) RENGIMO ORGANIZAVIMO REKOMENDACIJOS

 

I SKYRIUS

BendroSIOS NUOSTATOs

 

1. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo organizavimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) skirtos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamoms sporto, švietimo įstaigoms ir organizacijoms, rengiančioms ir (ar) ugdančioms sportininkus, įgyvendinančioms neformaliojo sportinio ugdymo, formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo, pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas.

2. Rekomendacijose apibrėžiamas sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupių sudarymas ir asmenų sportinių pasiekimų vertinimas, nurodoma sportinio ugdymo ir (ar) rengimo trukmė ir apimtis, pateikiamos sportinio ugdymo ir (ar) rengimo plano rengimo ir derinimo rekomendacijos, nurodomi kiti sportinio ugdymo ir (ar) rengimo ypatumai.

3. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:

3.1. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos – specializuoto sportinio ugdymo ir (ar) rengimo krypties programos, vykdomos sporto gimnazijose,  skirtos asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių gabumų sportui, kuriomis, asmenų bendrąjį ugdymą suderinus su sportiniu ugdymu ir (ar) rengimu, siekiama asmenis nuosekliai, sistemingai ir kryptingai ugdyti suteikiant jiems reikiamų bendrojo ugdymo žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų ir treniruoti siekiant aukščiausiųjų jų sportinių rezultatų.

3.2. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programa ir (ar) sportinio ugdymo ir (ar) rengimo programaatskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programa, kuria siekiama suteikti ir sistemingai gilinti asmens pasirinktos sporto šakos žinias, ugdyti gebėjimus ir formuoti įgūdžius, plėtoti sporto ir bendrąsias kompetencijas, siekti aukšto sportinio meistriškumo pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo, aukšto meistriškumo etapais.

3.3. Neformaliojo sportinio ugdymo programa – programa, kuria siekiama ugdyti asmens gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines ir kitas bendrąsias kompetencijas panaudojant sportą kaip priemonę.

3.4. Meistriškumo pakopa – asmens sportinio meistriškumo lygį pagal sporto varžybose užimtą vietą arba pasiektą rezultatą apibrėžiančių rodiklių grupė.

3.5. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo planas – sporto, švietimo įstaigos ar organizacijos vykdomų sportinio ugdymo programų įgyvendinimo aprašas.

3.6. Sporto šakos disciplina – atitinkamos tarptautinės sporto (šakos) federacijos išskirta sporto šakos dalis, kuri apima vieną arba keletą tos sporto šakos rungčių.

3.7. Sportinis sezonas – laikotarpis, kurio metu yra ugdomi ir (ar) rengiami asmenys ir kurio pradžia ir pabaiga priklauso nuo atitinkamos sporto šakos disciplinos sportinio sezono pradžios ir pabaigos. 

4. Kitos Rekomendacijose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos sporto įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO IR (AR) RENGIMO GRUPIŲ SUDARYMAS 

 

5. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupės sudaromos pagal asmens užimtą vietą arba pasiektą rezultatą varžybose vadovaujantis meistriškumo pakopų rodikliais, nurodytais Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose.

6. Meistriškumo rodikliai vertinami vadovaujantis sporto (šakų) federacijų ir kitų organizacijų vykdomų varžybų tinkamai patvirtintų protokolų duomenimis.

7. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas:

7.1. sudaromos tik į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų ir (arba) disciplinų sportinio ugdymo grupės;

7.2. pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos I dalies (5–8 klasės) sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupę sudaro ne mažiau kaip 6 asmenys, pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos II dalies (I ir II gimnazijos klasės) sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupę – ne mažiau kaip 4 asmenys, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos (III ir IV gimnazijos klasės) sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupę – ne mažiau kaip 2 asmenys. Minimalus sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupės asmenų skaičius nurodytas Rekomendacijų 1 priede;

7.3. į sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupę įtraukiami aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius pasiekę asmenys, juos pradedant skaičiuoti nuo Rekomendacijų 1 priede nurodytų atitinkamos sporto šakos ir (arba) disciplinos aukščiausios meistriškumo pakopos rodiklius pasiekusių nurodyto amžiaus asmenų.

8. Sudarant sportinio ugdymo ir (ar) rengimo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų meistriškumo ugdymo arba meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupę, vietoje vieno Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nurodyto asmens į grupę gali būti įtraukti 2 viena pakopa žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys asmenys.

9. Jeigu jaunesnio amžiaus asmuo atitinka Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nurodytos aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius, jis gali būti įtrauktas į vyresnio amžiaus sportinio ugdymo grupę.

10. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupė gali būti sudaryta iš vienos lyties asmenų arba būti mišri.

11. Neformaliojo asmenų sportinio ugdymo programos gali būti rengiamos pagal Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nurodytas sporto šakas ir (arba) sporto šakų disciplinas arba tai gali būti ir netradicinės sporto šakos, liaudies ir kiti žaidimai, šokiai, mankštos, kvėpavimo pratimai, turistiniai ar slidinėjimo žygiai ir pan. Įgyvendinant neformaliojo asmenų sportinio ugdymo programas rekomenduojamas asmenų skaičius grupėje yra 8–20 asmenų.

12. Sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų ugdymo ir (ar) rengimo grupės sudaromos sportiniam sezonui. Sportinio sezono pradžios ir pabaigos datas nustato atitinkama nacionalinė sporto šakos federacija pagal atitinkamos tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus. Naujos sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų ugdymo ir (ar) rengimo grupės sudarymas gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Neformaliojo asmenų sportinio ugdymo grupės sudarymo procesas gali vykti nuolat.

 

III SKYRIUS

ASMENŲ SPORTINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

13. Pagal sportinio ugdymo ir (ar) rengimo programas ugdomų ir (ar) rengiamų asmenų sportiniai pasiekimai vertinami sportinio sezono pradžioje, sudarant sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupes, mokslo metų pabaigoje ir, esant poreikiui, bet kuriuo sportinio sezono metu.

14. Pagal pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas ugdomų ir (ar) rengiamų asmenų sportinių pasiekimų vertinimas atliekamas vadovaujantis Rekomendacijų 1 priede nustatytais meistriškumo rodikliais.

15. Pagal sportinio ugdymo ir (ar) rengimo programas ugdomų ir (ar) rengiamų asmenų sportinių pasiekimų vertinimas atliekamas vadovaujantis Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nustatytais meistriškumo rodikliais.

16. Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nurodyti meistriškumo rodikliai, pasiekti olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, galioja 5 metus nuo pasiekimo dienos; tarptautinėse suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių amžiaus grupių aukšto meistriškumo sporto varžybose, Lietuvos Respublikos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių amžiaus grupių čempionatų varžybose – 3 metus nuo pasiekimo dienos, kitose varžybose – 2 metus nuo pasiekimo dienos.

17. Pagal neformaliojo asmenų sportinio ugdymo programas ugdomų asmenų pažangos ir pasiekimų pažangos vertinimui gali būti naudojama Eurofito fizinio pajėgumo testavimo metodika pagal 1987 m. gegužės 19 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto patvirtintas rekomendacijas Nr. R(87)9.

IV SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO IR (AR) RENGIMO TRUKMĖ IR APIMTIS

 

18. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas sportinių ugdymo ir (ar) rengimo grupių asmenų treniruotėms skiriamas maksimalus kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę nurodytas Rekomendacijų 1 priede.

19. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupėms ugdymui ir (ar) rengimui skiriamas maksimalus kontaktinių akademinių ugdymo ir (ar) rengimo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas ir (arba) disciplinas nurodytas Rekomendacijų 1 priede.

20. Neįgaliųjų sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupių ugdymui ir (ar) rengimui skiriamas maksimalus kontaktinių akademinių ugdymo ir (ar) rengimo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas nurodytas Rekomendacijų 2 priede.

21. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos sporto ugdymas ir (ar) rengimas per metus trunka 46 savaites, vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos sporto ugdymas ir (ar) rengimas– 48 savaites.

22. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo programų pradinio rengimo etapas per metus trunka 44 savaites, meistriškumo ugdymo etapas – 46 savaites, meistriškumo tobulinimo ir aukšto meistriškumo ugdymo etapai – po 48 savaites.

23. Treneriams vienai kontaktinei akademinei ugdymo valandai pasirengti turi būti numatyta 15 minučių, kurios įskaitomos į trenerio darbo laiką.

24. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos I dalies individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų asmenims varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 15 dienų, sportinių žaidimų šakų – ne mažesnis kaip 25 dienos.

25. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos II dalies individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų asmenims varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 20 dienų, komandinių sportinių žaidimų šakų (krepšinis, ledo ritulys, beisbolas, futbolas, akmenslydis, rankinis, regbis, softbolas, tinklinis, vandensvydis, žolės riedulys) – ne mažesnis kaip 40 dienų.

26. Vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų (III ir IV gimnazijos klasės) asmenims varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 25 dienos, komandinių sportinių žaidimų šakų (krepšinis, ledo ritulys, beisbolas, futbolas, akmenslydis, rankinis, regbis, softbolas, tinklinis, vandensvydis, žolės riedulys) – ne mažesnis kaip 60 dienų.

27. Sportinio ugdymo grupių individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų asmenims varžybų dienų skaičius per metus pradinio rengimo etape turėtų būti ne mažesnis kaip 4 varžybų dienos, sportinių žaidimų šakų asmenims – ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų; meistriškumo ugdymo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų asmenims varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų asmenims – ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų; meistriškumo tobulinimo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų asmenims varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 15 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų asmenims – ne mažesnis kaip 30 varžybų dienų; aukšto meistriškumo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų asmenims varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų asmenims – ne mažesnis kaip 40 varžybų dienų.

28. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos I dalies asmenims rekomenduojama vykdyti ne mažiau kaip keturias 10–12 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.

29. Pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos II dalies asmenims rekomenduojama vykdyti ne mažiau kaip keturias 10–14 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.

30. Vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programos asmenims rekomenduojama vykdyti ne mažiau penkias 14–18 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.

31. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo programų grupių asmenims rekomenduojamas mokomųjų sporto stovyklų skaičius pradinio rengimo etape yra ne mažiau kaip trys 8–10 dienų stovyklos per metus, meistriškumo ugdymo etape – ne mažiau kaip keturios 10–12 dienų stovyklos per metus, meistriškumo tobulinimo etape – ne mažiau kaip keturios 10–14 dienų stovyklos per metus, aukšto meistriškumo ugdymo etape – ne mažiau kaip penkios 14–18 dienų stovyklos per metus.

32. Šiuolaikinės penkiakovės sporto šakos ugdymo ir (ar) rengimo grupių fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto pratyboms skiriama 50 proc. daugiau akademinių ugdymo ir (ar) rengimo valandų per savaitę; biatlono, dailiojo čiuožimo, gimnastikos, meninės gimnastikos, žirgų sporto, vandensvydžio, triatlono sporto šakų, lengvosios atletikos daugiakovės disciplinos – 30 proc. daugiau akademinių ugdymo ir (ar) rengimo valandų per savaitę.

33. Neformalusis asmenų sportinis ugdymas vykdomas ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (ne mažiau kaip 4 akademines ugdymo valandas per savaitę).

 

V SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO IR (AR) RENGIMO PLANŲ RENGIMAS IR DERINIMAS

 

34. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo planas, parengtas vadovaujantis Rekomendacijomis ir kitais švietimą, fizinį ugdymą ir sportą reglamentuojančiais teisės aktais, rengiamas vienam sporto sezonui nurodant ugdymo ir (ar) rengimo pradžią ir pabaigą ir turi apimti visas įgyvendinamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos sportinio ugdymo ir (ar) rengimo programas.

35. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo planas yra valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos sporto, švietimo įstaigos ar organizacijos, rengiančios ir (ar) ugdančios sportininkus, įgyvendinančios neformaliojo sportinio ugdymo, formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo, pagrindinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su sportiniu ugdymu programas, ugdymo ir (ar) rengimo plano dalis.

36. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo planas rengiamas vadovaujantis Rekomendacijomis ir atsižvelgiant į fizinio ugdymo ir sporto mokslininkų, trenerių, neformaliojo ugdymo specialistų, sportininkų ir sportuojančių asmenų ugdymui ir (ar) rengimui skirtus metodinius ir mokslinius darbus.

37. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo plane turi būti nurodyta:

37.1. valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;

37.2. valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos sportinio ugdymo ir (ar) rengimo  programų tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;

37.3. sportinio ugdymo ir (ar) rengimo (grupinio ir (arba) pavienio) organizavimo formos, veiklos (treniruotės, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto pratybos, užsiėmimai, stovyklos, varžybos, projektai ir kt.) ir veiklų trukmė, fizinė aplinka (pastatai, patalpos, teritorija, sporto salės, maniežai, aikštynai ir kt.) ugdymo ir (ar) rengimo ir ugdymosi ir (ar) rengimosi priemonės (įranga, inventorius ir kt.);

37.4. sportinio ugdymo ir (ar) rengimo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programoms įgyvendinti ugdytojams skiriamų papildomų akademinių valandų pasirengimui fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo ir (ar) rengimo grupėje ar ugdant individualiai;

37.5. sportinio ugdymo ir (ar) rengimo programoms įgyvendinti varžyboms, stovykloms ir kitoms ugdymo ir (ar) rengimo veikloms skiriamų akademinių ugdymo ir (ar) rengimo valandų skaičius;

37.6. asmenų sportinių pasiekimų vertinimo būdai, laikotarpiai ir kriterijai;

37.7. asmenų sportinio ugdymo ir (ar) rengimo sąlygos juos ugdantiems ir (ar) rengiantiems asmenims išvykus į stovyklą ar varžybas su vienu ar keliais ugdymo grupės asmenimis.

38. Rengiant sportinio ugdymo ir (ar) rengimo planą turi būti atsižvelgiama į:

38.1. trenerių kvalifikaciją;

38.2. ugdomų ir (ar) rengiamų asmenų specialiuosius poreikius;

38.3. ugdymo ir (ar) rengimo grupių specifinius poreikius;

38.4. sportinio ugdymo ir (ar) rengimo programų įgyvendinimo laiką ir trukmę ir į tai, kad sportinio ugdymo ir (ar) rengimo procesas gali vykti darbo dienomis po pamokų, poilsio ir švenčių dienomis ir per asmenų atostogas;

38.5. sporto šakos ir (arba) disciplinos, kurią kultivuojant vykdomas sportinis ugdymas ir (ar) rengimo, sporto varžybų kalendorių, patvirtintą atitinkamos sporto šakos nacionalinės sporto (šakos) federacijos ir tarptautinės sporto šakos federacijos

38.6. daugiametę konkrečios sporto šakos ir (arba) disciplinos asmens ugdymo ir (ar) rengimo struktūrą, kurią sudaro ilgalaikė (8 ir daugiau metų) sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grandžių tvarka, nuoseklumas ir tarpusavio ryšys. Daugiametį sportinio ugdymo ir (ar) rengimo procesą sudaro keturmečiai, dvimečiai ir metiniai ciklai (parengiamasis, varžybų, pereinamasis ir kt.), etapai (pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo ir kt.), mezociklai, mikrociklai, varžybos, darbingumo atgavimo dienos, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto pratybos, šių pratybų dalys, pratimai.

39. Valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo organizuoja sportinio ugdymo ir (ar) rengimo plano rengimą. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo plano projektas derinamas su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo planas įstaigos vadovo tūri būti patvirtintas iki sportinio ugdymo ir (ar) rengimo proceso pradžios.

40. Valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojama įstaiga ar organizacija neprivalo kasmet atnaujinti sprendimo dėl sportinio ugdymo ir (ar) rengimo organizavimo, jeigu jis atitinka Rekomendacijose nustatytus reikalavimus ir įstaigos ar organizacijos iškeltus tikslus ir uždavinius.

VI SKYRIUS

SPORTINIO UGDYMO IR (AR) RENGIMO YPATUMAI

 

41. Ugdyti priimami asmenys prieš pradedant lankyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto pratybas turi būti pasitikrinę sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pristatyti pažymą, kad yra sveiki ir gali treniruotis.

42. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys asmenys privalo periodiškai tikrintis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos tikrinimo reikalavimus asmenims, periodiškumą ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

43. Sportinio ugdymo ir (ar) rengimo metu dėl traumos ar ligos (esant asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymai) pradinio rengimo etapo ugdymo grupėje asmenų skaičius gali sumažėti 3 asmenimis, meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupėje – 2 asmenimis, o meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupėje – 1 asmeniu.

44. Vietoje į sportininkų ugdymo ir (ar) rengimo įstaigą, sporto gimnaziją mokytis pagal specializuoto sportinio ugdymo ir (ar) rengimo krypties programą išvykusių asmenų į sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupę gali būti įtraukti Rekomendacijų prieduose nurodyti žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys asmenys, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams nuo asmens išvykimo dienos.   

45. Buriavimo, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, šuolių į vandenį, šiuolaikinės penkiakovės, trikovės ir vandensvydžio sportinio ugdymo ir (ar) rengimo grupių asmenys pirmiausia turi būti išmokyti plaukti.

46. Dviračių sporto šakos ir (arba) disciplinos sportinių grupių asmenys turi būti supažindinti su kelių eismo taisyklėmis.

47. Pasiūlymai dėl Rekomendacijų tobulinimo teikiami Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai iki einamųjų metų liepos 1 d.

_____________________

 

 

 

Priedų pakeitimai:

 

V-976 1 priedo redakcija pagal V-1284

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1014, 2019-09-16, paskelbta TAR 2019-09-16, i. k. 2019-14614

Nr. V-1028, 2020-07-08, paskelbta TAR 2020-07-08, i. k. 2020-15195

Nr. V-1202, 2020-08-11, paskelbta TAR 2020-08-11, i. k. 2020-17188

Nr. V-1284, 2020-08-25, paskelbta TAR 2020-08-25, i. k. 2020-17840

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1014, 2019-09-16, paskelbta TAR 2019-09-16, i. k. 2019-14614

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1028, 2020-07-08, paskelbta TAR 2020-07-08, i. k. 2020-15195

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1202, 2020-08-11, paskelbta TAR 2020-08-11, i. k. 2020-17188

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1236, 2020-08-18, paskelbta TAR 2020-08-18, i. k. 2020-17472

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1284, 2020-08-25, paskelbta TAR 2020-08-25, i. k. 2020-17840

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ pakeitimo