Suvestinė redakcija nuo 2017-07-06 iki 2017-08-08
Nutarimas paskelbtas: TAR 2017-03-09, i. k. 2017-04060
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO
2017 m. kovo 1 d. Nr. 149
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 10 dalimi, 53 straipsnio 13 dalimi, 77 straipsnio 7, 13 dalimis ir 83 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 540, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11554
1. Nustatyti, kad pedagogikos krypties studijos, skirtos pedagogo profesinei kvalifikacijai įgyti ir savarankiškai praktinei veiklai pasirengti, yra profesinės studijos.
2. Įgalioti švietimo ir mokslo ministrą nustatyti pedagogikos krypties profesinių studijų vykdymo reikalavimus.
3. Patvirtinti pridedamus:
3.1. Norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašą;
3.2. Studijų programos ir studijų formos keitimo, išlaikant valstybės finansavimą, atvejų bei tvarkos aprašą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 540, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11554
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149
NORMINIŲ STUDIJŲ KRYPTIES ARBA STUDIJŲ PROGRAMŲ GRUPĖS STUDIJŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ STUDIJŲ KAINAI VALSTYBĖS FINANSUOJAMOSE STUDIJŲ VIETOSE APMOKĖTI SKYRIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimą ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimą.
II SKYRIUS
NORMINIŲ STUDIJŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMAS
3. Norminė studijų kaina – dydis, rodantis maksimalią lėšų sumą, kuri gali būti skiriama iš valstybės biudžeto metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų valstybės finansuojamoje studijų vietoje kainai apmokėti.
4. Norminė studijų krypties arba studijų programų grupės pirmosios pakopos nuolatinės formos studijų kaina apskaičiuojama norminės studijų kainos bazinį dydį padauginus iš atitinkamo studijų krypties arba studijų programų grupės koeficiento, nurodyto Aprašo priede, ir pridėjus išlaidas studentams skatinti, nurodytas Aprašo 5 punkte. Ją apskaičiuojant laikomasi šių nuostatų:
4.1. norminės studijų kainos bazinis dydis apskaičiuojamas sudėjus bazines išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui ir bazines išlaidas prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis (toliau – išlaidos prekėms ir paslaugoms);
4.2. bazinės išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos prie bazinių išlaidų dėstytojų, mokslo darbuotojų (toliau – akademiniai darbuotojai) ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų (toliau – aptarnaujantieji darbuotojai) darbo užmokesčiui sumos pridėjus išlaidas valstybiniam socialiniam draudimui ir išlaidas sveikatos draudimui;
4.3. bazinės išlaidos akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintu pareiginės algos baziniu dydžiu (toliau – bazinis dydis): 6,07 bazinio dydžio (universitetinėms studijoms) arba 5,17 bazinio dydžio (koleginėms studijoms) dauginama iš 12 mėnesių ir dalijama iš vienam akademiniam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 20;
4.4. bazinės išlaidos aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 2,39 bazinio dydžio padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam aptarnaujančiajam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 25;
6. Norminės studijų krypties arba studijų programų grupės antrosios pakopos ir rezidentūros studijų nuolatinės formos studijų kainos apskaičiuojamos prie norminės atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės pirmosios pakopos nuolatinės formos studijų kainos pridėjus antrosios pakopos atveju – 7,62 bazinio dydžio, rezidentūros atveju – 19,86 bazinio dydžio.
7. Norminė trečiosios pakopos nuolatinės formos studijų kaina apskaičiuojama prie išlaidų darbuotojų darbo užmokesčiui pridėjus išlaidas prekėms ir paslaugoms ir išlaidas studentams skatinti, nurodytas Aprašo 5 punkte. Ją apskaičiuojant laikomasi šių nuostatų:
7.1. išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos prie išlaidų akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui sumos pridėjus išlaidas valstybiniam socialiniam draudimui ir išlaidas sveikatos draudimui;
7.2. išlaidos akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 8,08 bazinio dydžio padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam akademiniam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 3;
7.3. išlaidos aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 2,39 bazinio dydžio padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam aptarnaujančiajam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 4;
8. Norminė vientisųjų studijų kaina apskaičiuojama taip: pirmosios studijų dalies (iki 240 kreditų) norminė studijų kaina apskaičiuojama kaip norminė universitetinių pirmosios pakopos studijų kaina, o likusios studijų dalies (likusių kreditų) norminė studijų kaina – kaip norminė antrosios pakopos studijų kaina.
9. Norminės profesinių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) nuolatinės formos studijų kainos apskaičiuojamos kaip atitinkamos pirmosios pakopos studijų kainos.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ STUDIJŲ KAINAI VALSTYBĖS FINANSUOJAMOSE STUDIJŲ VIETOSE APMOKĖTI SKYRIMAS
11. Valstybės biudžeto lėšų suma, kurios reikia biudžetiniams metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti (toliau – lėšų suma studijoms), apskaičiuojama mokslo ir studijų institucijos atitinkamais metais priimtų tam tikro kurso, tam tikros studijų programos, tam tikros studijų formos ir pakopos studentų, išskyrus Aprašo 13 ir 17 punktuose nurodytus atvejus, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose (toliau – studentai), skaičių padauginus iš aukštosios mokyklos nustatytos atitinkamos studijų kainos, o tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, – padauginus iš norminės studijų kainos.
12. Jeigu aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina už visą tos pačios studijų programos nuolatinės ir ištęstinės studijų formų vykdymo laikotarpį skirtinga, abiejų studijų formų atveju valstybės biudžeto lėšomis apmokama mažesnė tos studijų programos kaina, ne didesnė nei norminė studijų kaina.
13. Kai apskaičiuojama lėšų suma baigiamųjų kursų studentų studijoms (išskyrus trečiosios pakopos ir rezidentūros studijas), studentų skaičius dauginamas iš 2/3 aukštosios mokyklos nustatytos atitinkamos studijų kainos, o tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, – padauginus iš norminės studijų kainos.
14. Jeigu studentas pakeičia studijų programą tos pačios studijų krypties studijų grupėje ir jo ankstesniųjų studijų kaina skiriasi nuo naujųjų studijų kainos, apskaičiuojant lėšų sumą studijoms, imama mažesnioji studijų kaina, neprarandant likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės nei naujųjų studijų programos norminė studijų kaina.
15. Atitinkamais metais priimtų studentų skaičius, pagal kurį apskaičiuojama mokslo ir studijų institucijos lėšų suma studijoms, apskaičiuojamas iš mokslo ir studijų institucijai patvirtinto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus atėmus valstybės finansuojamų vietų, kuriose studijavę studentai buvo pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos, neteko valstybės finansavimo studijoms arba nutraukė studijas ir kurios nebuvo užpildytos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalyje ir 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, skaičių ir pridėjus arba atėmus studentų, pakeitusių studijų programą, skaičių.
16. Jeigu keičiamas bazinis dydis arba BSI dydis, apskaičiuojant lėšų sumą studijoms ankstesniaisiais metais nustatytų studijų kainų dydžiai indeksuojami. Indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas (atskirai kolegijoms ir kitoms mokslo ir studijų institucijoms) lėšų sumą studijoms, apskaičiuotą pagal normines studijų kainas, nustatytas taikant naująjį bazinį dydį ir BSI dydį, padalijus iš lėšų sumos studijoms, apskaičiuotos pagal normines studijų kainas, nustatytas taikant bazinį dydį ir BSI dydį, nustatytus iki jų pakeitimo.
17. Lėšų suma pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) studentų, ateinančiaisiais biudžetiniais metais priimamų į aukštąsias mokyklas, studijoms apskaičiuojama iš ateinantiems metams numatytos bendros lėšų sumos studijoms atėmus lėšų sumą, apskaičiuotą pagal Aprašo 11–16 punktų nuostatas. Šios lėšos numatomos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose ir ateinančiaisiais biudžetiniais metais aukštosioms mokykloms paskirstomos atsižvelgiant į pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) studentų, tais metais priimtų į aukštąsias mokyklas, skaičių ir studijų kainas. Apskaičiuojant aukštajai mokyklai pervedamą lėšų sumą šių studentų studijoms, studentų skaičius dauginamas iš 1/3 aukštosios mokyklos nustatytos atitinkamos studijų kainos, o tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, – padauginus iš norminės studijų kainos.
Norminių studijų krypties arba studijų
programų grupės studijų kainų
apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto lėšų studijų kainai
valstybės finansuojamose studijų vietose
apmokėti skyrimo tvarkos aprašo
priedas
STUDIJŲ KRYPČIŲ ARBA STUDIJŲ PROGRAMŲ GRUPIŲ KOEFICIENTŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Studijų kryptis arba studijų programų grupė |
Koeficientas |
| 1. |
Universitetinės pirmosios pakopos studijos: |
|
| 1.1. |
istorijos, archeologijos, filosofijos, teologijos, paveldo studijų, religijos studijų, kultūros studijų, menotyros, ekonomikos, politikos mokslų, sociologijos, socialinio darbo, antropologijos, visuomeninės geografijos, informacijos paslaugų, komunikacijos, leidybos, žurnalistikos studijų kryptys, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės |
1,11 |
| 1.2. |
matematikos mokslų studijų krypčių grupė, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, laisvalaikio sporto studijų kryptys |
1,38 |
| 1.3. |
lingvistikos, literatūrologijos, kalbos studijų kryptys |
1,7 |
| 1.4. |
architektūros, kraštovaizdžio architektūros studijų kryptys, ugdymo mokslų, informatikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų studijų krypčių grupės, burnos priežiūros, visuomenės sveikatos, farmacijos, mitybos, medicinos technologijų studijų kryptys, žemės ūkio mokslų, inžinerijos mokslų (išskyrus pilotų rengimą), technologijų mokslų studijų krypčių grupės, psichologijos, klasikinių studijų, filologijos pagal kalbą, vertimo, regiono studijų kryptys |
2,05 |
| 1.5. |
medicinos studijų kryptis, veterinarijos mokslų studijų krypčių grupė |
2,47 |
| 1.6. |
dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, visuomenės saugumo, odontologijos studijų kryptys |
3,02 |
| 1.7. |
muzikos studijų kryptis |
5 |
| 1.8. |
pilotų rengimo studijos |
11,06 |
| 2. |
Koleginės studijos: |
|
| 2.1. |
socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės |
1,13 |
| 2.2. |
gyvybės mokslų, sveikatos mokslų (išskyrus medicinos technologijas), žemės ūkio mokslų, fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, informatikos mokslų, technologijos mokslų studijų krypčių grupės |
1,5 |
| 2.3. |
medicinos technologijų studijų kryptis, veterinarijos mokslų, ugdymo mokslų, humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės |
1,91 |
| 2.4. |
teatro, kino, šokio, medijų meno, dailės, dizaino, meno objektų restauravimo, visuomenės saugumo studijų kryptys |
2,6 |
| 2.5. |
muzikos studijų kryptis |
5 |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 540
STUDIJŲ PROGRAMOS IR STUDIJŲ FORMOS KEITIMO, IŠLAIKANT VALSTYBĖS FINANSAVIMĄ, ATVEJŲ BEI TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Studijų programos ir studijų formos keitimo, išlaikant valstybės finansavimą, atvejų bei tvarkos aprašo (toliau − Aprašas) paskirtis – nustatyti atvejus ir tvarką, kuriais keičiant studijų programą ir (ar) studijų formą išlieka valstybės finansavimas studijoms.
2. Aprašas taikomas asmenims, studijuojantiems pagal pirmosios, antrosios studijų pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų programas, kurių studijas finansuoja valstybė ir kurie ketina keisti studijų programą (toliau – studijų programą keičiantis studentas) ir (ar) studijų formą (toliau – studijų formą keičiantis studentas) (toliau kartu – studijų programą ir (ar) studijų formą keičiantis studentas).
II SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMOS IR (AR) STUDIJŲ FORMOS KEITIMO, IŠLAIKANT VALSTYBĖS FINANSAVIMĄ, ATVEJAI BEI TVARKA
3. Studijų programos ir (ar) studijų formos keitimo, išlaikant valstybės finansavimą, atvejai:
3.1. Keisti studijų formą ir (ar) studijų programą toje pačioje studijų krypčių grupėje toje pačioje ar kitoje valstybinėje aukštojoje mokykloje, nekeičiant studijų programos rūšies (universitetinių, koleginių studijų), galima ne anksčiau kaip baigus pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą asmenims, studijuojantiems pagal pirmosios, antrosios studijų pakopos, vientisųjų ir profesinių studijų programas (išskyrus asmenis, studijuojančius pagal rezidentūros studijų programas).
3.2. Keisti studijų formą ir (ar) studijų programą toje pačioje studijų krypčių grupėje toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje, nekeičiant studijų programos rūšies (universitetinių, koleginių studijų), galima ne anksčiau kaip baigus pirmuosius studijų metus asmenims, gaunantiems studijų stipendiją, studijuojantiems pagal pirmosios, antrosios studijų pakopų ir vientisųjų studijų programas.
3.3. Keisti rezidentūros studijų programą, nekeičiant įgyjamos kvalifikacijos (specializacijos), toje pačioje studijų krypčių grupėje kitoje valstybinėje aukštojoje mokykloje galima asmenims, ne anksčiau kaip baigus pirmuosius studijų metus.
3.4. Keisti rezidentūros studijų programą, o kartu ir įgyjamą kvalifikaciją (specializaciją) toje pačioje studijų krypčių grupėje toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje vieną kartą galima asmenims, kurie:
3.4.1. dėl nustatytos ir atliktų tyrimų išvadomis pagrįstos diagnozės negali toliau tęsti studijų pagal tam tikras rezidentūros studijų programas;
3.4.2. studijuoja pagal rezidentūros studijų programą, kurią baigus įgyjama vaikų ligų gydytojo kvalifikacija (specializacija), – į kitą studijų programą, kurią baigus įgyjama vaikų ligų gydytojo kvalifikacija (specializacija) ir kita medicinos praktikos profesinė kvalifikacija (specializacija);
3.4.3. studijuoja pagal rezidentūros studijų programą, kurią baigus įgyjama vaikų ligų gydytojo kvalifikacija (specializacija) ir kita medicinos praktikos profesinė kvalifikacija (specializacija), – į studijų programą, kurią baigus įgyjama vaikų ligų gydytojo kvalifikacija (specializacija), arba į kitą studijų programą, kurią baigus įgyjama vaikų ligų gydytojo kvalifikacija (specializacija) ir kita nei anksčiau studijuota medicinos praktikos profesinė kvalifikacija (specializacija).
4. Asmenų, nurodytų Aprašo 3.1–3.3 papunkčiuose, studijų programos ir (ar) studijų formos keitimo tvarka:
4.1. Studijų programą ir (ar) studijų formą keičiantis studentas turi baigti semestrą (rezidentūros ir asmenų, gaunančių studijų stipendijas, atveju – studijų metus) be akademinių skolų ir raštu kreiptis į aukštąją mokyklą, kurioje ketina tęsti studijas, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip likus 10 dienų iki naujo studijų semestro (rezidentūros atveju – rezidentūros studijų metų) pradžios. Prašyme pakeisti studijų programą ir (ar) studijų formą turi būti nurodyta studijuojama ir norima studijuoti studijų programa ir (ar) studijų forma.
4.2. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo, priimamas sprendimas dėl asmens studijų programos ir (ar) studijų formos keitimo.
4.3. Studijų programą ir (ar) studijų formą keičiantis studentas, gavęs sprendimą, kad gali studijuoti pagal kitą studijų programą ir (ar) studijų formą kitoje aukštojoje mokykloje, per 3 darbo dienas nuo sprendimo gavimo apie tai praneša aukštajai mokyklai, kurioje studijuoja, ir nurodo studijų nutraukimo toje aukštojoje mokykloje priežastį – studijų formos ir (ar) studijų programos keitimas, keičiant aukštąją mokyklą.
5. Asmenų, nurodytų Aprašo 3.4 papunktyje, studijų programos keitimo tvarka:
5.1. Asmenys, nurodyti Aprašo 3.4.1 papunktyje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (ketinantys keisti medicinos rezidentūros ar odontologijos rezidentūros studijų programą, o kartu ir įgyjamą kvalifikaciją (specializaciją) arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (ketinantys keisti veterinarijos rezidentūros studijų programą, o kartu ir įgyjamą kvalifikaciją (specializaciją) (toliau – kompetentinga institucija) pateikia:
5.1.1. prašymą pakeisti rezidentūros studijų programą (prašyme turi būti nurodyta studijų programa, pagal kurią asmuo studijuoja, ir studijų programa, pagal kurią ketina studijuoti);
5.1.2. asmens sveikatos būklę įvertinusios universiteto ligoninės gydytojų konsultacinės komisijos asmens sveikatos įvertinimą ir išvadas, kuriose konstatuojama, kad asmuo dėl nustatytos ir atliktų tyrimų išvadomis pagrįstos diagnozės negali studijuoti pagal tam tikrą (tikras) rezidentūros studijų programą (programas).
5.2. Asmenys, nurodyti Aprašo 3.4.2 ir 3.4.3 papunkčiuose, neturintys akademinių skolų, ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki rezidentūros studijų metų pabaigos turi pateikti kompetentingai institucijai prašymą pakeisti rezidentūros studijų programą, o kartu ir įgyjamą kvalifikaciją (specializaciją) (prašyme turi būti nurodyta studijų programa, pagal kurią asmuo studijuoja, ir studijų programa, pagal kurią ketina studijuoti).
5.3. Kompetentinga institucija, atsižvelgdama į asmens, nurodyto Aprašo 3.4 papunktyje, ketinimus ir atitinkamų specialistų poreikį, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo pateikia pasiūlymą (pasiūlymus) asmeniui ir aukštajai mokyklai (aukštosioms mokykloms) dėl galimybės keisti rezidentūros studijų programą, kartu keičiant ir įgyjamą kvalifikaciją (specializaciją).
5.4. Asmuo, nurodytas Aprašo 3.4 papunktyje (išskyrus asmenis, nurodytus Aprašo 3.4.3 papunktyje, kurie ketina tais studijų metais įgyti vaikų ligų gydytojo kvalifikaciją (specializaciją), gavęs kompetentingos institucijos pasiūlymą (pasiūlymus), kuriame (kuriuose) nurodoma siūloma studijuoti rezidentūros studijų programa (programos) ir aukštoji mokykla (aukštosios mokyklos), raštu kreipiasi į pasirinktą aukštąją mokyklą dėl studijų programos keitimo. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip iki rezidentūros studijų metų pabaigos, priimamas sprendimas dėl studijų programos keitimo nuo naujų rezidentūros studijų metų pradžios (asmenims, nurodytiems Aprašo 3.4.1 papunktyje, priimamas sprendimas dėl studijų programos keitimo).
5.5. Asmuo, nurodytas Aprašo 3.4.3 papunktyje, kuris ketina tais studijų metais įgyti vaikų ligų gydytojo kvalifikaciją (specializaciją), gavęs kompetentingos institucijos pasiūlymą, raštu kreipiasi į aukštąją mokyklą, kurioje studijuoja, dėl studijų programos keitimo. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl studijų programos keitimo.
5.6. Aukštoji mokykla, kurioje asmuo tęs studijas, per 5 darbo dienas nuo studijų sutarties pasirašymo arba pakeitimo praneša apie tai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai ir nurodo asmens, pakeitusio studijų programą, stojimo metus, studijų programą, pagal kurią studijavo, ir studijų programą, pagal kurią studijuoja.
III SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMOS IR (AR) STUDIJŲ FORMOS KEITIMO FINANSINĖS SĄLYGOS
6. Studijų programą ir (ar) studijų formą keičiantis studentas nepraranda likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, bet ne didesnės negu tos, kurią keičia, studijų programos norminė studijų kaina:
6.1. Jeigu pageidaujamos studijų programos kaina didesnė už studijų programos, kurią keičia, kainą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis apmokama buvusios studijų programos kaina; šiuo atveju kainos skirtumą nuo semestro (rezidentūros atveju – rezidentūros studijų metų) studijų pradžios apmoka studijų programą keičiantis studentas.
6.2. Studijų stipendiją gaunančiam studentui, keičiančiam studijų programą ir (ar) studijų formą, išlieka studijų stipendija, bet ne didesnio už keičiamos studijų programos ir (ar) studijų formos norminę studijų kainą dydžio; jeigu studijų stipendija yra mažesnė už aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, studijų kainos skirtumą nuo semestro pradžios apmoka studijų programą ir (ar) formą keičiantis studentas.
7. Jeigu pageidaujamos studijų programos kaina ne didesnė už studijų programos, kurią keičia, kainą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų programos kaina.
8. Jeigu pageidaujamos studijų programos ir (ar) studijų formos kaina ne didesnė už studijų programos, kurią keičia, kainą, studijų stipendiją gaunančiam studentui Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų programos ir (ar) studijų formos kaina.
9. Studijų formą keičiančiam studentui išlieka stojimo metu pasirinktos studijų formos kaina ir finansavimo trukmė, išskyrus Aprašo 6.2 papunktyje ir 8 punkte nurodytus atvejus.
Papildyta priedu:
Nr. 540, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11554
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 540, 2017-06-28, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11554
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo