Suvestinė redakcija nuo 2019-06-19

 

Nutarimas paskelbtas: TAR 2016-10-25, i. k. 2016-25644

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL KENOS IR VILNIOS valstybiniŲ HIDROGRAFINIŲ draustiniŲ ribų planų ir nuostatų patvirtinimo

 

2016 m. spalio 19 d. Nr. 1044

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 569, 2019-06-05, paskelbta TAR 2019-06-18, i. k. 2019-09792

 

Patvirtinti pridedamus:

1.  Kenos valstybinio hidrografinio draustinio ribų planą.

2.  Kenos valstybinio hidrografinio draustinio nuostatus.

3.  Vilnios valstybinio hidrografinio draustinio ribų planą.

4.  Vilnios valstybinio hidrografinio draustinio nuostatus.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                          Kęstutis Trečiokas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2016 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1044

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 569

redakcija)

 

KENOS VALSTYBINIO HIDROGRAFINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Kenos valstybinio hidrografinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato Kenos valstybinio hidrografinio draustinio (toliau – draustinis) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Nuostatuose naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

Draustinio steigimo tikslai IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

 

3. Draustinio steigimo tikslai:

3.1. išsaugoti negilaus salpinio slėnio smarkiai vingiuotą Kenos aukštupį, teritorijoje randamas saugomas augalų ir gyvūnų rūšis, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines:

3.1.1. aukštąją gegūnę (Dactylorhiza fuchsii), mažąją nėgę (Lampetra planeri), paprastąjį kūjagalvį (Cottus gobio), lašišą (Salmo salar), jų nerštavietes, ūdrą (Lutra lutra) ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę;

3.1.2. Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines - 6430 eutrofinius aukštuosius žolynus, 6450 aliuvines pievas, 6510 šienaujamas mezofitų pievas, 6230 rūšių turtingus briedgaurynus, 7160 nekalkingus šaltinius ir šaltiniuotas pelkes, 9050 žolių turtingi eglynai ir užtikrinti palankią natūralių buveinių apsaugos būklę;

3.2. vykdyti saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių stebėseną, mokslo tyrimus, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę;

3.3. analizuoti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms;

3.4. skatinti įvairius biologinės įvairovės išsaugojimo būdus;

3.5. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves;

3.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;

3.7. ūkinė ir kita veikla, vykdoma draustinyje, negali bloginti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, saugomų rūšių, nurodytų nuostatų 3.1.1 ir 3.1.2 papunkčiuose, apsaugos būklės.

4. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 3.1.1 ir 3.1.2. papunkčiuose nurodytos gamtos vertybės.

 

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

 

5. Draustinyje draudžiama:

5.1. vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui (mechaniškai suardant dirvožemio dangą)  žemės sklypuose arba jų dalyse, kuriose aptinkamos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, saugomos augalų bendrijos, yra pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių augavietės arba radavietės, išskyrus, ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ar masinio ligų ir (ar) kenkėjų išplitimo, sanitarinių miško kirtimų atvejus, kai reikalavimas sunaikinti kenksmingus organizmus nustatytas teisės aktuose;

5.2. priskirti žemę mėgėjų sodo teritorijoms ir plėsti esamas mėgėjų sodų teritorijas, įkurti ir plėsti specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio specializuotus ūkius;

5.3. statyti ir (ar) įrengti atliekų surinkimo ir saugojimo aikšteles;

5.4. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir pėsčiųjų, dviračių turizmo trasų ir šiems darbams vykdyti yra gautas už draustinio apsaugą atsakingos institucijos rašytinis pritarimas, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;

5.5. statyti, laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioms paskirtims naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

5.5.1. prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

5.5.2. mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;

5.5.3. viešiesiems renginiams rengti, turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą;

5.5.4. kaip teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

5.6. važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis ar jas kitaip eksploatuoti (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus atvejus, kai:

5.6.1. jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio ar medžioklės darbams;

5.6.2. vykdomi gelbėjimo, ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo, gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbai, krašto apsauga, viešosios tvarkos palaikymas, valstybinė aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų kontrolė, gavus už draustinio apsaugą atsakingos institucijos rašytinį pritarimą vykdomi kariniai mokymai ir (ar) pratybos;

5.6.3. jas naudoja važiuoti vandens telkinių ledu vykdant gelbėjimo darbus, ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbus, krašto apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą, valstybinę aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų kontrolę, karinius ar priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų mokymus ir (ar) pratybas, saugomų teritorijų gamtotvarkos, paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus ir būklės tyrimus, inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbus, kertant nendres;

5.7. įrengti laukinių žvėrių aptvarus, išskyrus atvejus, kai jie reikalingi gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti ir yra numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

5.8. keisti hidrologinį režimą, išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą, natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo priemones ar priemones, numatytas draustinio planavimo dokumentuose;

5.9. naudoti trąšas ir pesticidus.

6.  Siekiant išsaugoti mažąsias nėges, paprastuosius kūjagalvius, lašišas ir jų nerštavietes, be reikalavimų nustatytų nuostatų 5 punkte, draudžiama:

6.1. gaudyti lašišų jauniklius ir rituolius;

6.2. gaudyti ir naudoti žvejybai kaip masalą nėgių jauniklius (vingilius);

6.3. įveisti invazinių rūšių žuvis.

7.  Mažųjų nėgių, paprastųjų kūjagalvių, lašišų ir jų nerštaviečių apsaugos tikslais draustinyje:

7.1. skatinama statyti žuvų pralaidas ir šalinti kliūtis jų migracijos keliuose;

7.2. lašišų licencinė žvejyba reguliuojama atsižvelgiant į išteklių būklę.

8. Siekiant apsaugoti draustinyje esančias 6430 eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 aliuvinių pievų, 6510 šienaujamų mezofitų pievų, 6230 rūšių turtingų briedgaurynų buveines, be reikalavimų nustatytų nuostatų 5 punkte, draudžiama įsėti kultūrines žoles pievose, jas suarti, kalkinti ar kitaip keisti žolynus, įveisti mišką arba sodinti pavienius medžius ar krūmus;

9. Draustinyje esančiose 6430 eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 aliuvinių pievų, 6510 šienaujamų mezofitų pievų, 6230 rūšių turtingų briedgaurynų buveinėse skatinama šienauti, ganyti gyvulius, reguliuoti miško žėlinių plitimą.

10. Saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų Nuostatų 3.1 papunktyje, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti draustinio planavimo dokumentuose numatytas saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos priemones.

11. Statiniai draustiniuose projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, planavimo dokumentai rengiami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus siekiant:

11.1. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;

11.2. išsaugoti kraštovaizdžio vertę, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes;

11.3. išsaugoti išlikusią (susiformavusią iki 1939 m.) būdingą gyvenamųjų vietovių planinę struktūrą.

12. Naujai statomų statinių, sodybos priklausinių dydis, proporcijos ir fasadų architektūriniai sprendiniai draustiniuose turi atitikti statinių ir priklausinių paskirtį.

13. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis Dzūkijos (Dainavos) etnografiniam regionui būdingų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

13.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 150 m2. Gyvenamojo namo cokolio aukštis – iki 0,4 m; aukštis iki karnizo – 3,5 m, iki kraigo – 7 m (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Negali būti statomi sublokuoti gyvenamieji namai;

13.2. gyvenamojo namo stogas: dvišlaitis, pusvalminis, 40°–45° nuolydžio. Langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į keturias, šešias dalis;

13.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto, ištęsto stačiakampio plano, dvišlaičiais arba keturšlaičiais stogais. Pastatų aukštis – iki 6 m (klojimas, daržinė – iki 9 m) (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Kitų naujai projektuojamų sodybų pastatų (garažo, pastatų ūkinei veiklai) architektūriniai sprendimai derinami prie tradicinių pastatų;

13.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

13.5. sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;

13.6. pastatų sienų spalvos: natūrali medžio spalva, tamsiai geltona, rusva, gelsva, žalsva. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Statant, rekonstruojant ar remontuojant silikatinių plytų mūro pastatų fasadai apkalami medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis arba tinkuojami;

13.7. sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, pilka, tamsiai raudona. Visų rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.

14. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 569, 2019-06-05, paskelbta TAR 2019-06-18, i. k. 2019-09792

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2016 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1044

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 569

redakcija)

 

VILNIOS VALSTYBINIO HIDROGRAFINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Vilnios valstybinio hidrografinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato Vilnios valstybinio hidrografinio draustinio (toliau – draustinis) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Nuostatuose naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

Draustinio steigimo tikslai IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

 

3. Draustinio steigimo tikslai:

3.1. išsaugoti negilaus salpinio slėnio vidutiniškai vingiuotą Vilnios upės vidurupio atkarpą, teritorijoje randamas saugomas gyvūnų rūšis, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines:

3.1.1. mažąją nėgę (Lampetra planeri), paprastąjį kūjagalvį (Cottus gobio), paprastąjį kirtiklį (Cobitis taenia), kartuolę (Rhodeus sericeus amarus), lašišą (Salmo salar), jų nerštavietes, taip pat šlakių (Salmo trutta trutta) nerštavietes, ūdrą (Lutra lutra) ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę;

3.1.2. Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines 3260 upių sraunumas su kurklių bendrijomis, 6450 aliuvines pievas, 6510 šienaujamas mezofitų pievas, 6210 stepines pievas, 7140 tarpines pelkes ir liūnus, 91D0 pelkinius miškus ir užtikrinti palankią natūralių buveinių apsaugos būklę;

3.2. vykdyti saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių stebėseną, mokslo tyrimus, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę;

3.3. analizuoti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms;

3.4. skatinti įvairius biologinės įvairovės išsaugojimo būdus;

3.5. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves;

3.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;

3.7. ūkinė ir kita veikla, vykdoma draustinyje, negali bloginti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, saugomų rūšių, nurodytų nuostatų 3.1.1 ir 3.1.2 papunkčiuose, apsaugos būklės.

4. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 3.1 papunktyje nurodytos gamtos vertybės.

 

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

 

5. Draustinyje draudžiama:

5.1. vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui (mechaniškai suardant dirvožemio dangą) žemės sklypuose arba jų dalyse, kuriose aptinkamos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, saugomos augalų bendrijos, yra pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių augavietės arba radavietės, išskyrus, ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ar masinio ligų ir (ar) kenkėjų išplitimo, sanitarinių miško kirtimų atvejus, kai reikalavimas sunaikinti kenksmingus organizmus nustatytas teisės aktuose;

5.2. priskirti žemę mėgėjų sodo teritorijoms ir plėsti esamas mėgėjų sodų teritorijas, įkurti ir plėsti specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio specializuotus ūkius;

5.3. statyti ir (ar) įrengti atliekų surinkimo ir saugojimo aikšteles;

5.4. įrengti kempingus, stovyklavietes ir poilsiavietes, išskyrus stovyklavietes ir poilsiavietes, numatytas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba prie bendruosiuose ir (ar) specialiuosiuose planuose pažymėtų vandens ir pėsčiųjų, dviračių turizmo trasų ir šiems darbams vykdyti yra gautas už draustinio apsaugą atsakingos institucijos rašytinis pritarimas, taip pat statyti transporto priemones ir kurti laužus ne tam skirtose vietose;

5.5. statyti, laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioms paskirtims naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

5.5.1. prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

5.5.2. mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;

5.5.3. viešiesiems renginiams rengti, turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą;

5.5.4. kaip teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

5.6. važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis ar jas kitaip eksploatuoti (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus atvejus, kai:

5.6.1. jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio ar medžioklės darbams;

5.6.2. vykdomi gelbėjimo, ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbai, krašto apsauga, viešosios tvarkos palaikymas, valstybinė aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų kontrolė, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbai, gavus už draustinio apsaugą atsakingos institucijos rašytinį pritarimą vykdomi kariniai mokymai ir (ar) pratybos;

5.6.3. jas naudoja važiuoti vandens telkinių ledu vykdant gelbėjimo darbus, ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbus, krašto apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą, valstybinę aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų kontrolę, karinius ar priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų mokymus ir (ar) pratybas, saugomų teritorijų gamtotvarkos, paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus ir būklės tyrimus, inžinerinės infrastruktūros eksploatavimo darbus, kertant nendres;

5.7. įrengti laukinių žvėrių aptvarus, išskyrus atvejus, kai jie reikalingi gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti ir yra numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;

5.8. keisti hidrologinį režimą, išskyrus esamų melioracijos sistemų priežiūrą, remontą ir rekonstravimą, natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo priemones ar priemones, numatytas draustinio planavimo dokumentuose;

5.9. įveisti invazinių rūšių žuvis.

6. Siekiant išsaugoti mažąsias nėges, paprastuosius kūjagalvius, kartuoles, paprastuosius kirtiklius, lašišas ir jų nerštavietes, taip pat šlakių nerštavietes, be reikalavimų nustatytų nuostatų 5 punkte, draudžiama:

6.1. gaudyti lašišų, šlakių jauniklius ir rituolius;

6.2. gaudyti ir naudoti žvejybai kaip masalą nėgių jauniklius (vingilius).

7. Mažųjų nėgių, paprastųjų kūjagalvių, kartuolių, paprastųjų kirtiklių, lašišų ir jų nerštaviečių, taip pat šlakių nerštaviečių apsaugos tikslais draustinyje:

7.1. skatinama statyti žuvų pralaidas ir šalinti kliūtis jų migracijos keliuose;

7.2. lašišų ir šlakių licencinė žvejyba reguliuojama atsižvelgiant į išteklių būklę.

8. Siekiant išsaugoti draustinyje esančias 6450 aliuvinių pievų, 6510 šienaujamų mezofitų pievų, 6210 stepinių pievų buveines, be reikalavimų nustatytų nuostatų 5 punkte, draudžiama įsėti kultūrines žoles pievose, jas suarti, tręšti, kalkinti ar kitaip keisti žolynus, įveisti mišką arba sodinti pavienius medžius ar krūmus.

9. Siekiant išsaugoti draustinyje esančias 91D0 pelkinių miškų buveinėse, be reikalavimų nustatytų nuostatų 5 punkte, draudžiama ardyti miško paklotę, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių dangą, išskyrus draustinio planavimo dokumentuose, vidinės miškotvarkos projektuose numatytas priemones ar tuos atvejus, kai atliekami nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai ir šis paveldas tvarkomas.

10. Siekiant išsaugoti 91D0 pelkinių miškų buveines vidinės miškotvarkos projektuose numatomos priemonės, skirtos 91D0 pelkinių miškų buveinei būdingai rūšinei sudėčiai, medyno įvairiaamžiškumui ir vertikaliajai struktūrai palaikyti.

11. Draustinyje esančioje 7140 tarpinių pelkių ir liūnų buveinėje, be reikalavimų nustatytų nuostatų 5 punkte, draudžiama vykdyti veiklą, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką.

12. Draustinyje esančiose 6450 aliuvinių pievų, 6510 šienaujamų mezofitų pievų, 6210 stepinių pievų buveinėse skatinama šienauti, ganyti gyvulius, reguliuoti miško žėlinių plitimą

13. Saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų Nuostatų 3.1 papunktyje, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti draustinio planavimo dokumentuose numatytas saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos priemones.

14. Statiniai draustiniuose projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, planavimo dokumentai rengiami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus siekiant:

14.1. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;

14.2. išsaugoti kraštovaizdžio vertę, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes;

14.3. išsaugoti išlikusią (susiformavusią iki 1939 m.) būdingą gyvenamųjų vietovių planinę struktūrą.

15. Naujai statomų statinių, sodybos priklausinių dydis, proporcijos ir fasadų architektūriniai sprendiniai draustiniuose turi atitikti statinių ir priklausinių paskirtį.

16. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis Dzūkijos (Dainavos) etnografiniam regionui būdingų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

16.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 150 m2. Gyvenamojo namo cokolio aukštis – iki 0,4 m; aukštis iki karnizo – 3,5 m, iki kraigo – 7 m (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Negali būti statomi sublokuoti gyvenamieji namai;

16.2. gyvenamojo namo stogas: dvišlaitis, pusvalminis, 40°–45° nuolydžio. Langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į keturias, šešias dalis;

16.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto, ištęsto stačiakampio plano, dvišlaičiais arba keturšlaičiais stogais. Pastatų aukštis – iki 6 m (klojimas, daržinė – iki 9 m) (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Kitų naujai projektuojamų sodybų pastatų (garažo, pastatų ūkinei veiklai) architektūriniai sprendimai derinami prie tradicinių pastatų;

16.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

16.5. sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;

16.6. pastatų sienų spalvos: natūrali medžio spalva, tamsiai geltona, rusva, gelsva, žalsva. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Statant, rekonstruojant ar remontuojant silikatinių plytų mūro pastatų fasadai apkalami medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis arba tinkuojami;

16.7. sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, pilka, tamsiai raudona. Visų rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.

17. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 569, 2019-06-05, paskelbta TAR 2019-06-18, i. k. 2019-09792

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 569, 2019-06-05, paskelbta TAR 2019-06-18, i. k. 2019-09792

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1044 „Dėl Kenos ir Vilnios valstybinių hidrografinių draustinių ribų planų ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo