Suvestinė redakcija nuo 2016-07-01

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-02-17, i. k. 2014-01637

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

 

2014 m.  vasario 17 d. Nr. 3-70-(E)

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi:

1. T v i r t i n u  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u  netekusiu galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 264 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

 

 

Susisiekimo ministras                                                                                         Rimantas Sinkevičius

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministro  2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 3-70-(E)

 

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLĖS

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) žemės ir akvatorijos naudojimo tvarką.

2. Šios taisyklės privalomos visiems uoste esantiems ir veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir galioja visoje uosto teritorijoje ir akvatorijoje, kurių ribos nurodytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės).

3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. Aplinką teršiantis krovinyskrovinys, kurį sudaro medžiagos ar gaminiai, nurodyti 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. protokolo (MARPOL 73/78) 1, 2 ir 3 prieduose.

3.2. Įvykis uosto teritorijoje ir (ar) akvatorijoje – įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai, ir (ar) įvykis, kurio metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje uosto teritorijoje ir (ar) akvatorijoje buvęs turtas.

3.3. Pavojingasis krovinyskrovinys, kurį sudaro klasifikuotos draudžiamos vežti ar leidžiamos vežti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytas sąlygas medžiagos ar gaminiai, taip pat medžiagos ar gaminiai, klasifikuotini pagal šias sutartis.

Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kurios reglamentuoja pavojingųjų krovinių vežimą, šių taisyklių tikslais laikomas Tarptautinis jūra gabenamų pavojingų krovinių kodeksas (toliau – IMDG kodeksas), Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniai priedai, Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priedėlis „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)“ ir jo priedas, Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedas „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“, Tarptautinis laivų, skirtų gabenti suskystintąsias dujas, statybos ir įrangos kodeksas (toliau – IGC kodeksas), Tarptautinio laivų, skirtų gabenti supiltus pavojingus  birius cheminius krovinius, statybos ir įrangos kodeksas (IBC kodeksas), Tarptautinio jūra gabenamų kietų supiltinių krovinių kodeksas (toliau – IMSBC kodeksas) ir šių sutarčių pagrindu sudaryti Lietuvos Respublikos dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai.

4. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse.

5. Juridiniai arba fiziniai asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pasekmių traukiami drausminėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Šių taisyklių vykdymo priežiūrą atlieka valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) atsakingi darbuotojai pagal Uosto direkcijos generalinio direktoriaus nustatytą tvarką.

 

II SKYRIUS

UOSTO ŽEMĖ

 

7. Juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys uoste mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, hidrografinius darbus, privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tai suderinti su ūkio subjektų priežiūrą atliekančiomis valstybės institucijomis, Uosto direkcija ir uosto žemės naudotoju, kurio teritorijoje vykdomi minėti darbai.

8. Darbus, galinčius kelti grėsmę saugiai laivybai, galima vykdyti tik suderinus su uosto kapitonu.

9. Juridiniai ir fiziniai asmenys, šių taisyklių 8 punkte nurodytus darbus atliekantys neturėdami atitinkamo leidimo, Uosto direkcijai ar ūkio subjektų priežiūrą atliekančioms valstybės institucijoms pareikalavus, privalo darbus nutraukti, pastatus ir įrenginius nugriauti, o sklypą sutvarkyti iki pradinės būklės.

10. Juridiniai ir fiziniai asmenys, atlikę uoste statybos ar kitus darbus ir sukūrę objektus, kurie turi būti nurodyti navigaciniuose vadovuose, locijose ir jūrlapiuose, apie tai privalo pranešti uosto kapitonui ir Lietuvos saugios laivybos administracijai (toliau – Administracija), kad šie objektai būtų nurodyti navigaciniuose vadovuose, locijose ir jūrlapiuose.

11. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys uoste mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos ir kitus darbus, juos pabaigę, privalo nedelsdami išvežti statybos ir kitas atliekas, statybos aikštelę išvalyti ir sutvarkyti.

12. Įmonė, eksploatuojanti gamybinius, sandėliavimo pastatus ir įrenginius, kuriuose transporto priemonės ir veikianti įranga turi įtakos konstruktyvių elementų būklei, privalo nustatyti gamybinių ir sandėliavimo pastatų ir įrenginių grindų ir perdengimų eksploatacines apkrovas.

13. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti, kad jo nuomojama uosto žemė, išskyrus žaliąją zoną, būtų padengta danga, kurios rūšis (tipas) ir konstrukcija atitiktų eksploatacines sąlygas.

14. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti jo nuomojamoje teritorijoje esančiuose keliuose, privažiuojamuosiuose automobilių ir geležinkelio keliuose ir pagalbinėse aikštelėse kitų uosto žemės naudotojų, kuriems važiuoti ir manevruoti šiuose keliuose yra būtina vykdant savo veiklą, visų transporto priemonių laisvą judėjimą, taip pat gaisrinės technikos privažiavimą prie visų objektų ir stovinčių prie krantinių laivų. Uosto žemės naudotojas privalo visus savo nuomojamoje teritorijoje esančius kelius valyti, remontuoti, o žiemos metu, kai kelio danga yra slidi, pabarstyti. Išnuomotoje uosto žemėje uosto žemės naudotojai pagal suderintus projektus privalo tvarkyti aplinką, laikytis sanitarinių normų.

15. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti, kad krantinės ir šalia jų esanti uosto teritorija būtų sutvarkytos ir švarios. Krovinio likučiai, šiukšlės ir kitos gamybos atliekos privalo būti surinktos į tam skirtus konteinerius ir išvežtos iš uosto teritorijos.

16. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti, kad nuomojamoje teritorijoje transportui, kėlimo ir transportavimo įrenginiams stovėti būtų įrengtos specialios vietos. Draudžiama šiam tikslui užimti krantines, privažiuojamuosius uosto geležinkelių ir automobilių kelius, perėjas.

17. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti, kad kroviniai būtų sandėliuojami tik tam skirtose vietose, laikantis uosto veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

18. Į kanalizacijos sistemas draudžiama pilti išsiliejusius pavojinguosius ir aplinką teršiančius krovinius. Šiam tikslui turi būti naudojamos specialios talpyklos.

19. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti, kad geležinkelio įrenginių ir geležinkelių transporto eksploatacija uosto žemėje būtų organizuota atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius geležinkelių transporto veiklą.

20. Uosto žemės naudotojai privalo nuomojamą uosto žemę aptverti ir tvarkyti. Tvorų aukštis turi būti 2450 mm (pagrindinė vertikali dalis – 2050 mm, papildoma, apsaugos funkciją gerinanti dalis, statoma 45 laipsnių kampu, – 400 mm). Tvorų konstrukcijos projektas derinamas su miesto architektu ir Uosto direkcija. Abiejose tvoros pusėse 3000 mm atstumu privalo nebūti medžių ir augmenijos, aukštesnės negu 150 mm. Uosto žemės naudotojai taip pat privalo įrengti aptvertas ir apšviestas (ne mažiau kaip 20 lx) saugomas aikšteles akcizais apmokestinamoms prekėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme, ir kontroliuojamoms strateginėms prekėms ir technologijoms, nurodytoms Bendrajame karinės įrangos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 „Dėl Bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“, sandėliuoti ir saugoti. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, kad bet kuriuo paros metu juos būtų galima atidaryti rankomis. Prie įvažiavimo į įmonės teritoriją turi būti įrengta pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schema.

21. Sprendimų dėl pastatų, fasadų, stacionarių pakėlimo mechanizmų spalvų, reklamos ir kitos vaizdinės informacijos projektai turi būti suderinti su Uosto direkcija.

22. Uosto žemės naudotojas prižiūri statinius, įrenginius ir prietaisus, esančius nuomojamoje uosto žemėje, remontuoja ir eksploatuoja pagal šių statinių, įrenginių ir prietaisų projektuotojų ir gamintojų techninės eksploatacijos reikalavimus.

23. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti, kad išnuomota uosto žemė būtų apšviesta pagal atitinkamų gamybos kategorijų darbo vietų apšvietimo normas ir Europos Sąjungos standartą
EN 12464-2:2007:

23.1. pagrindiniai įėjimai ir įvažiavimai, kur yra intensyvūs žmonių ir krovinių judėjimo srautai, krovos zonos – ne mažiau kaip 30 lx;

23.2. nuomojamos žemės teritorija ir jos perimetras – ne mažiau kaip 10 lx;

23.3. išorinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad neturėtų įtakos navigacinių įrenginių signalinių šviesų matomumui ir neakintų laivavedžių, manevruojančių laivais prie uosto krantinių.

24. Uosto žemės naudotojai, suderinę sistemų techninius projektus su Klaipėdos teritorine muitine, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktine ir Uosto direkcija, privalo įrengti nuomojamos uosto teritorijos perimetro televizinės apžvalgos ir apsauginės signalizacijos sistemas, o prie uosto vartų (įvažiavimo ir išvažiavimo) – techninės kontrolės sistemas pagal Uosto direkcijos patvirtintus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techninius reikalavimus, taip pat užtikrinti šių sistemų funkcionavimą ir sudaryti technines galimybes neatlygintinai prie jų prisijungti uoste kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ir Uosto direkcijai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-204(1.5 E), 2015-05-25, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08019

 

25.                 Laivui, stovinčiam prie krantinės, naudotis kranto inžineriniais tinklais (elektros, vandens, šildymo, telefono) galima tik leidus šių tinklų savininkui ir laivo kapitonui pateikus tokį prašymą.

26. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti, kad prie kiekvienos krantinės, matomoje vietoje, ne rečiau kaip 100 m atstumu, būtų pakabinti gelbėjimo ratai su ne trumpesne kaip 30 m ilgio virve.

 

III SKYRIUS

UOSTO AKVATORIJA, NAVIGACINIAI ĮRENGINIAI

 

27. Uosto akvatoriją ir navigacinius įrenginius prižiūri ir eksploatuoja Uosto direkcija.

28.                 Už saugų laivų stovėjimą prie krantinių atsako laivo kapitonas ir uosto žemės naudotojas, pas kurį krovos darbams yra atvykęs laivas. Uosto žemės naudotojas, prieš keisdamas laivo stovėjimo vietą (organizuodamas laivo peršvartavimą arba pertempimą), privalo apie tai informuoti uosto dispečerį.

29. Įplaukos kanalo gabaritai ir laivų leistina grimzlė esant nuliniam vandens lygiui nustatomi uosto kapitono įsakymu.

30. Navigacinius įrenginius uosto akvatorijoje įrengia Uosto direkcija. Šių įrenginių išvaizda, spalva, signalinės šviesos ir stovėjimo vieta turi atitikti patvirtintus Tarptautinės jūrų organizacijos standartus. Darbai, keliantys grėsmę saugiam laivų plaukiojimui ar stovėjimui uosto akvatorijoje, derinami su uosto kapitonu.

31. Kranto ir plūdrieji navigaciniai įrenginiai gali būti nuimti (išjungti) tik suderinus su uosto kapitonu. Darbai, keliantys grėsmę saugiam laivų plaukiojimui, ir bet kokia kita ūkinė veikla navigacinių įrenginių veikimo zonose draudžiama nesuderinus su uosto kapitonu.

32. Uosto kapitonas per jam pavaldžias tarnybas informuoja Administraciją apie navigacinių sąlygų ir plaukiojimo režimo pokyčius uosto akvatorijoje.

33. Uosto akvatorijoje nuskendusį turtą (laivus, plaukiojančius įrenginius ir kt.), taip pat vietas, kur atliekami pavojingi laivų plaukiojimui darbai, Uosto direkcija pažymi navigaciniais įrenginiais nuskendusio turto savininko ar darbų užsakovo sąskaita.

34. Uosto naudotojai, pastebėję, kad uosto akvatorijoje atsirado navigacinė kliūtis ar faktiniai gyliai neatitinka paskelbtų gylių, nėra nustatytų navigacinių įrenginių arba jie stovi ne vietoje ar nešviečia jų signalinės šviesos, privalo nedelsdami apie tai pranešti Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybai (toliau – LET).

35. Nesuderinus su Uosto direkcija, draudžiama montuoti radijo sistemas kranto navigacinės įrangos veikimo zonose.

36. Uosto akvatorijoje Uosto direkcija atlieka šiuos techninės priežiūros darbus:

36.1. batimetrinius matavimus (matavimų periodiškumą nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijų gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 3-433 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijų gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo“;

36.2. akvatorijos gilinimo ir valymo iki projektinio gylio darbus.

37. Leidimai gilinti ir valyti uosto akvatoriją, sandėliuoti krante gruntą ar gramzdinti jį jūroje išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Darbai, susiję su povandeninių inžinerinių komunikacijų ir įrenginių tiesimu, perstatymu ar remontu, atliekami tik Uosto direkcijai leidus ir suderinus su uosto kapitonu, taip pat uosto žemės naudotoju, prie kurio naudojamų krantinių atliekami darbai.

39. Krantinės turi būti sužymėtos aiškiais užrašais, matomais iš akvatorijos pusės. Krantines žymi Uosto direkcija.

 

IV SKYRIUS

HIDROTECHNINIAI ĮRENGINIAI

 

40. Uosto direkcija stato, naudoja ir plėtoja uosto hidrotechninius įrenginius. Uosto direkcija turi teisę leisti uosto žemės naudotojui naudotis uosto hidrotechniniais įrenginiais. Tai nurodoma Uosto direkcijos ir uosto žemės naudotojo sudaromoje uosto žemės nuomos sutartyje.

Jeigu uosto žemės naudotojui, turinčiam teisę naudotis hidrotechniniais statiniais, tarp jų ir krantinėmis (toliau – krantinės naudotojas), laivo krovai yra reikalinga ilgesnė (didesnės grimzlės) krantinė, nei yra nurodyta jo uosto žemės nuomos sutartyje, pagal tokio uosto žemės naudotojo prašymą Uosto direkcija pagal kompetenciją užtikrina jam galimybę pasinaudoti šalia naudojamos krantinės esančios krantinės dalimi, kurios reikia laivui saugiai pakrauti (iškrauti).

Jeigu ta pačia krantine (jos dalimi) turi teisę naudotis keli uosto žemės naudotojai, jų teisės naudotis visa krantine yra vienodos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės ar sudarytų uosto žemės nuomos sutarčių. Šiuo atveju laivai prie krantinės statomi pagal išankstinius uosto žemės naudotojų, turinčių teisę naudotis ta pačia krantine, mėnesinius grafikus. Mėnesinis grafikas privalo būti pateiktas uosto kapitonui iki ateinančio mėnesio pradžios. Jeigu vienas krantinės naudotojas nepateikia grafiko, laivai statomi pagal jį pateikusio krantinės naudotojo grafiką, o jeigu grafiko nepateikia nė vienas krantinės naudotojas, – bendra tvarka. Jeigu pagal pateiktus grafikus tuo pačiu metu yra numatytas kelių laivų atvykimas ir krovos darbai prie tos pačios krantinės, pirmiausia yra pastatomas anksčiau atvykęs laivas, o kitas laivas pastatomas kuo arčiau krantinės, kur bus vykdomi krovos darbai. Tuo atveju, jeigu pirmiau atvyksta laivas, kurio krovos operacijos nėra tiesiogiai susijusios su kranto suprastruktūra ir kurio krovos darbai gali būti atliekami kitoje vietoje, vėliau atvykęs laivas, kurio krovos darbai gali būti atliekami tik prie konkrečios krantinės (toje vietoje yra sandėliai, stacionari krovos įranga), pastatomas vietoj pirmiau atvykusio laivo, kuris pastatomas kuo arčiau ankstesnės stovėjimo vietos. Jeigu pateikus išankstinį mėnesinį laivų atvykimo grafiką per einamąjį mėnesį krantinės naudotojui atsiranda poreikis priimti laivus, nenurodytus išankstiniame grafike, krantinės naudotojas nedelsdamas apie šiuos pasikeitimus informuoja uosto kapitoną. Jeigu išankstiniame grafike nenurodytas laivas atvyksta tuo metu, kai prie krantinės nėra kito laivo, jis pastatomas bendra tvarka, o jeigu prie krantinės bus vykdomi kito išankstiniame grafike nurodyto laivo krovos darbai, vėliau atvykęs laivas yra pastatomas kuo arčiau krantinės, kur bus vykdomi krovos darbai.

Jeigu krantine turi teisę naudotis keli uosto naudotojai, darbus atlieka ir išlaidas, susijusias su jos priežiūra ir eksploatavimu, proporcingai dalijasi visi krantinės naudotojai.

Krantinės naudotojas negali kliudyti kitam tos pačios krantinės naudotojui pasinaudoti krantine ar krantinės dalimi krovos operacijoms vykdyti. Jeigu būtina švartuoti laivą ir vykdyti krovos operacijas taip, kad būtų naudojama ir dalis kito uosto žemės naudotojo teritorijos, uosto žemės naudotojas, kurio teritorija bus naudojama, neturi teisės kliudyti prišvartuoti laivą ir vykdyti krovos operacijų.

Uosto hidrotechniniai įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechninių statinių eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.

41. Uosto žemės naudotojai privalo užtikrinti, kad prie krantinių švartuojami laivai atitiktų krantinių techninių pasų reikalavimus dėl krantinių ir švartavimo stulpelių apkrovų, prižiūrėti krantinėse sumontuotus švartavimo ir amortizacinius įrenginius ir apie jų ir pačių krantinių pažeidimus privalo nedelsdami informuoti Uosto direkciją ir skirti atstovą įvykiui uosto teritorijoje ar akvatorijoje tirti.

42. Uosto žemės naudotojas, patvirtinęs laivo priėmimą prie krantinių, privalo užtikrinti saugų laivo stovėjimą, jeigu laivas paliekamas be priežiūros.

43. Per vamzdynus ir kitas komunikacijas, einančias virš krantinės, turi būti pastatyti tilteliai žmonėms vaikščioti.

44. Uosto žemės naudotojas privalo pažymėti kiekvieną švartavimo stulpelį iš kranto pusės:  stulpelio viršuje užrašyti stulpelio eilės numerį, žemiau horizontalios linijos – atstumą metrais iki artimiausio švartavimo stulpelio į kairę ir į dešinę, skaitmenis atskiriant vertikalia linija.

45. Apsauginiai ir kranto tvirtinimo įrenginiai visą eksploatacijos periodą turi atitikti krantinės techninio paso duomenis. Draudžiama švartuoti laivus prie apsauginių ir kranto tvirtinimo įrenginių.

46. Jeigu kranto tvirtinimo įrenginių šlaitai eksploatacijos metu buvo deformuoti dėl uosto žemės naudotojo kaltės, uosto žemės naudotojas privalo juos atstatyti ir sutvirtinti per Uosto direkcijos nurodytą terminą.

47. Uosto žemės naudotojas pagal su Uosto direkcija pasirašytą uosto žemės nuomos sutartį privalo savo lėšomis išvalyti akvatorijos dugną nuo nuskendusių daiktų 30 metrų pločio juostoje prie krantinės ir apie atliktus darbus informuoti uosto kapitoną.

48. Uosto žemės naudotojai privalo nuolat šalinti augmeniją, ardančią krantų sutvirtinimus, geležinkelių viršutinių kelių konstrukcijas.

49. Uosto žemės naudotojas turi:

49.1. tuo atveju, kai prie konkrečios krantinės 48 valandas ir ilgiau nebus švartuojami laivai krovos darbams ir pagalbinėms komercinėms operacijoms atlikti, raštu suderinus su Uosto direkcija laivo stovėjimo prie krantinės laiką, leisti statyti:

49.1.1. valstybinį statusą turinčius laivus;

49.1.2. Lietuvos Respublikos ir užsienio karo laivus;

49.1.3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laivus;

49.1.4. keleivinius laivus;

49.1.5. specialiosios paskirties laivus;

49.1.6. avarinio gelbėjimo ir gaisrinius laivus;

49.1.7. Lietuvos Respublikos ir užsienio hidrografinius, mokymo, mokslo tiriamuosius, gamtos apsaugos, medicinos pagalbos laivus;

49.1.8. laivus, dirbančius pagal Uosto direkcijos užsakymą ir atliekančius darbus, susijusius su Uosto direkcijos vykdomais projektais;

49.1.9. avariją patyrusius ir prieglobsčio uoste prašančius laivus;

49.1.10. kitus nekomercinės paskirties laivus.

49.2. teisę, tuo atveju, kai išsinuomotoje krantinėje yra inžinerinių tinklų ar kitokių nuosavybės objektų, reikalauti sumokėti tik už faktiškai laivams suteiktas paslaugas ir aprūpinimą pagal laivo kapitono pateiktas paraiškas. Krantinės naudotojas, užsakęs ir pasinaudojęs krantinėje esančiais inžineriniais tinklais, privalo už faktiškai suteiktas paslaugas sumokėti inžinerinių tinklų savininkui.

 

 

V SKYRIUS

UOSTO REŽIMAS

 

50.                 Uostas yra saugomas. Nuomojamos uosto žemės apsaugą organizuoja ir už ją atsako uosto žemės naudotojai, kurie apsaugos išlaidas pasidalija proporcingai pagal nuomojamos uosto žemės plotą. Uosto apsaugos ir leidimų sistemos darbą koordinuoja Uosto direkcija.

51. Uoste galioja leidimų sistema. Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus uosto žemės naudotojai, vadovaudamiesi Patekimo į uosto komplekso naudotojų teritoriją taisyklėmis, patvirtintomis Uosto direkcijos generalinio direktoriaus, privalo parengti ir suderinti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktine, Klaipėdos teritorine muitine ir Uosto direkcija.

52. Uosto žemės naudotojai, vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 90 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo“, skiria uosto įrenginių (terminalų) apsaugos pareigūnus, jų pavaduotojus, tvirtina jų pareiginius nuostatus ir organizuoja jų mokymus.

53. Uosto žemės naudotojai privalo parengti uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus, vadovaudamiesi Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (ISPS kodeksas) reikalavimais ir Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos planų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3-263 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos planų reikalavimų patvirtinimo“.

54. Uosto žemės naudotojas privalo pateikti Uosto direkcijai derinti su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuomojamos uosto žemės apsaugos sutartis, sudaromas su įmonėmis, kurios teikia apsaugos paslaugas, ir šių įmonių apsaugos darbuotojų, vykdančių žemės naudotojų teritorijos apsaugą, sąrašus.

55.                 Į uosto žemės naudotojo teritoriją įeiti ir išeiti žmonėms, įvažiuoti ir išvažiuoti transportui, įvežti ir išvežti materialines vertybes galima tik per kontrolinius punktus, gavus uosto žemės naudotojo leidimą. Leidimas galioja tik leidimą išdavusio ūkio subjekto išsinuomotame uosto žemės plote. Leidimai gali būti mokami. Uosto žemės naudotojas privalo išduoti leidimus eiti (važiuoti) per išsinuomotą uosto žemę prie krantinių stovinčių laivų ir įmonių, turinčių teisę teikti laivų aprūpinimo ir priežiūros paslaugas, atstovams, taip pat asmenims, įgaliotiems Lietuvos jūrininkų sąjungos, teikti jūrininkams gerovės priemones ir paslaugas, numatytas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje, ir į šioje teritorijoje esančią bankrutuojančią įmonę antstoliams, šios įmonės administratoriui, jo įgaliotiniui ir jo nurodytiems asmenims, kurie nori apžiūrėti ar įsigyti bankrutuojančios įmonės turtą ir gauti atitinkamos informacijos pačioje įmonėje.

Uosto žemės naudotojas, kurio nuomojama žemė yra apsupusi kito uosto žemės naudotojo nuomojamą žemę, privalo išduoti nemokamus leidimus eiti (važiuoti) per išsinuomotą žemę kitam uosto žemės naudotojui. Ši nuostata nekeičia šių taisyklių 50 punkto reikalavimo uosto žemės naudotojams apsaugos išlaidas dalytis proporcingai pagal nuomojamus uosto žemės plotus.

56. Leidimai patekti į uosto žemės naudotojo terminalą gali būti nuolatiniai, laikini ir vienkartiniai. Leidimai, suteikiantys teisę įvežti (išvežti) materialines vertybes į (iš) uosto teritoriją
(-os), yra vienkartiniai. Leidimai turi būti sunumeruoti ir pagaminti tipografiniu būdu ar kompiuteriu. Kiekvienos rūšies leidimai turi būti skirtingos spalvos.

57. Nuolatiniai leidimai išduodami darbuotojams, kurie pagal savo pareigas turi nuolat lankytis uoste.

58. Laikini leidimai išduodami asmenims, kuriems reikia laikinai įeiti į uostą darbo reikalais.

59. Vienkartiniai leidimai išduodami tam, kad lankytojas galėtų įeiti į uostą vieną kartą leidime nustatytu laiku. Uosto lankytojai į tikslo vietą turi eiti (važiuoti) trumpiausiu keliu.

60. Kai asmenys vyksta transporto priemone, šiai transporto priemonei reikalingas atskiras leidimas.

61. Be leidimų per kontrolinius punktus įleidžiami Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gelbėjimo, avarinės ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai, vykstantys pagal iškvietimą.

62. Valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų pareigūnai, antstoliai ir jų tarnybinis transportas į uostą tarnybinėms pareigoms atlikti įleidžiami su tarnybiniais (darbo) pažymėjimais.

63. Uosto direkcijos darbuotojai į uosto teritoriją įleidžiami su tarnybiniais (darbo) pažymėjimais, o transporto priemonės – su leidimais. Uosto direkcijai priklausančius objektus prižiūrinčių, remonto ar statybos darbus atliekančių įmonių darbuotojai ir tam tikslui reikalingas transportas ir technika įleidžiami į darbo zoną su nemokamai pagal Uosto direkcijos teikimus išduotais laikinais leidimais ir (arba) pagal Uosto direkcijos uosto žemės naudotojui pateiktus sąrašus. Lankytojai uosto teritorijoje privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba tarnybinį (darbo) pažymėjimą.

64. Laivo įgulos nariai ar keleiviai, pateikę asmens dokumentą, per kontrolinius punktus praleidžiami pagal laivo kapitono ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūno patvirtintą sąrašą.

65. Reguliariojo susisiekimo keltų (reguliariojo susisiekimo laivų ir keltų, plaukiančių tarp valstybių uostų pagal Šengeno susitarimą) įgulų nariai išleidžiami iš (įleidžiami į) uosto žemės naudotojo teritorijos (-ą) per kontrolės postus pagal įgulų sąrašus ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Reguliariojo susisiekimo laivais ir keltais vykstantys keleiviai ir transporto priemonės į uosto žemės naudotojo teritoriją įleidžiami pateikę įregistruotą bilietą, įsodinimo kortelę arba pagal laivo agentūros pateiktus sąrašus, o išvykstantys keleiviai išvežami reguliariuoju keleiviniu transportu, įtrauktu į tokių transporto priemonių sąrašą, arba išleidžiami už pasienio kontrolės punkto ribų pro pėsčiųjų vartus.

66. Užsienio karo laivai gali įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir būti jame pagal Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašo, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašo patvirtinimo“, nustatytą tvarką.

67. Visos per uostą importuojamos, eksportuojamos ir tranzitu gabenamos prekės, kitos vertybės, visų rūšių transporto priemonės ir asmenys per valstybės sieną vyksta per pasienio kontrolės punktų postus ir muitinės postus pagal Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 78 „Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“. Duomenys apie per uostą visų rūšių transporto priemonėmis vežamas prekes, tuščius konteinerius ir transporto priemones, asmenis, vykstančius per valstybės sieną, apskaitomi ir kaupiami Uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (KIPIS).

Šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, esantiems pramoginiuose laivuose, kurie atvyksta iš valstybėje narėje esančio uosto ar į tokį uostą vyksta.

68. Laivo įgulos narių asmeninius daiktus iš laivo per uosto kontrolinius punktus išnešti galima turint laivo kapitono arba jo įgalioto asmens išduotą pažymą, kurioje yra muitinės žyma apie šių daiktų patvirtinimą.

69. Uosto direkcijos arba uosto žemės naudotojų atsakingų darbuotojų reikalavimu visi asmenys privalo pateikti dokumentą, įrodantį jų teisėtą buvimą uoste.

70. Be uosto žemės naudotojo (jeigu tai susiję su suprastruktūros objektais) ir Uosto direkcijos Uosto režimo skyriaus darbuotojų leidimo uoste draudžiama filmuoti, fotografuoti, piešti ar kitaip žymėti uosto objektus, teritoriją, pastatus.

71. Prie kiekvieno uoste stovinčio jūrų laivo trapo ar aparelės turi nuolat budėti vienas iš laivo įgulos narių arba laivo valdytojo samdomų apsaugos darbuotojų.

72. Apsaugos darbuotojai gali įstatymų nustatyta tvarka turėti ir panaudoti ginklą ar kitas specialiąsias priemones. Ginklai, šaudmenys ir specialiosios priemonės saugomi tik tam skirtose patalpose, įrengtose pagal nustatytus reikalavimus.

73. Juridiniai asmenys savo veiklą uoste organizuoja taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei, nebūtų atskleistos ar prarastos valstybės, tarnybos ar komercinės paslaptys, taip pat imasi prevencinių priemonių, kad užkirstų kelią galimiems teroristiniams, diversiniams ir kitiems neteisėtiems veiksmams, ginklų, šaudmenų, sprogmenų, narkotinių medžiagų ir kitos kontrabandos vežimui ar nelegaliam žmonių vykimui per valstybės sieną.

 

 

VI SKYRIUS

CIVILINĖS SAUGOS IR GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI

 

74. Uoste esantys ar veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gaisrinę saugą, reikalavimais.

75. Uosto žemės naudotojai privalo parengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kurie turi būti suderinti su Uosto direkcija ir civilinės saugos sistemos pajėgomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu.

76. Susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar įvykiams uosto teritorijoje ar akvatorijoje, pažeidus šių taisyklių ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių reikalavimus, uosto žemės naudotojai nedelsdami apie tai privalo informuoti Uosto priežiūros tarnybos (toliau – UPT) budintį uosto dispečerį-koordinatorių (toliau – uosto dispečeris) ir specialiąsias tarnybas pagal įvykio uosto teritorijoje ar akvatorijoje rūšį, taip pat organizuoti veiksmus pagal tarpžinybinės sąveikos planus ir konkrečią situaciją.

77. Uosto žemės naudotojai organizuoja ir atsako už civilinės saugos parengtį įmonėje ir darbuotojų perspėjimą apie pavojų, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu.

78. Kilus gaisrui visi uosto teritorijoje esantys juridiniai ir fiziniai asmenys privalo apie tai pranešti bendrosios pagalbos telefonu 112, uosto dispečeriui ir imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gesinti gaisrą.

79. Uosto žemės naudotojas privalo leisti naudotis gaisrui gesinti jo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, gaisro gesinimo priemonėmis ir įranga, neatsižvelgiant į gaisro kilimo vietą.

80. Sandėlių ir sandėliuojamų krovinių aikštelių teritorijoje privalo būti numatyti priešgaisriniai įvažiavimai ir išvažiavimai.

81. Uosto žemės naudotojai privalo užtikrinti, kad kroviniai būtų išdėstomi ir sandėliuojami taip, kad būtų užtikrintas priėjimas prie krovinio, prie gaisro gesinimo priemonių ir įrangos ir kad nebūtų užkrauti evakuacijos keliai.

82. Medienos sandėliavimo teritorija privalo būti išvalyta nuo medienos likučių.

83. Visi laivai ir vilkikai, pareikalavus uosto kapitonui, privalo nedelsdami didžiausiu leistinu greičiu plaukti į gaisro vietą, o atvykę – vykdyti vadovaujančio gaisro gesinimui asmens nurodymus.

 

 

VII SKYRIUS

APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI

 

84. Juridiniai ir fiziniai asmenys uosto akvatorijoje ir teritorijoje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu ir kitų teisės aktų reikalavimais.

85. Klaipėdos uosto akvatorijoje įvykę taršos incidentai yra likviduojami vadovaujantis Uosto direkcijos lokaliniu kovos su tarša uoste, žmonių, laivų ir turto gelbėjimo planu.

86. Siekiant išvengti akvatorijos užteršimo iš laivų, privaloma:

86.1. vožtuvus ir kitus įtaisus, per kuriuos atsitiktinai ar sąmoningai galimas pavojingųjų ar aplinką teršiančių medžiagų išmetimas, laikyti uždarytus ir užplombuotus, atitinkamose vietose pakabinti lenteles su perspėjančiais užrašais; atliekant operacijas su nafta, naftos produktais, užterštu naftos produktais vandeniu ir kitomis pavojingosiomis ar aplinką teršiančiomis medžiagomis, denio špigatus uždaryti, o po žarnų sujungimais ir tankų oro atvamzdžiais padėti padėklus; laivo kapitonui arba jo įgaliotam asmeniui užtikrinti šių operacijų patikimą priežiūrą;

86.2. užpildant laivą naftos produktais, tiekiant kurą į laivą arba priimant iš laivo naftos produktus ir nafta užterštą vandenį, laivo, kuris tiekia kurą į laivą, arba laivo, kuris priima iš laivo nafta užterštą vandenį, kapitonui gauti uosto dispečerio leidimą ir būti atsakingam už šių operacijų vykdymą; laive, skirtame išsiliejusiems naftos produktams surinkti, organizuoti nuolatinį budėjimą;

86.3. laivo priežiūros ir smulkaus remonto (laivo korpuso, denių, triumų ir kitų laivo dalių dažymo, apkalimo medžiu, plovimo) darbus atlikti tik suderinus su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra ir panaudoti visas reikiamas priemones uosto akvatorijai nuo užteršimo apsaugoti;

86.4. laikyti užplombuotus nutekamųjų fekalinių, ūkinių-buitinių vandenų išleidimo vožtuvus.

87. Kraunant birius krovinius, būtina imtis visų priemonių, kad būtų išvengta aplinkos užteršimo.

88. Uosto žemės naudotojai, kurių teritorijose valomos ar (ir) remontuojamos laivų balastinės talpyklos, privalo turėti balastinių vandenų nuosėdų valymo įrenginius arba užtikrinti kitokį tokių nuosėdų priėmimo mechanizmą.

89. Draudžiama mesti šiukšles uosto teritorijoje ant krantinės, į vandenį, ant ledo.

90. Laivuose susidariusios atliekos ir krovinio likučiai tvarkomi vadovaujantis Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu
Nr. 3-414/346 „Dėl Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

 

VIII SKYRIUS

SAUGOS DARBE REIKALAVIMAI

 

91. Juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys veiklą uoste, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą, reikalavimais.

92. Jeigu uosto žemės naudotojo nuomojamoje uosto žemėje ir uosto krantinėje kita įmonė vykdo veiklą, už saugų šios įmonės darbuotojų darbą atsako šios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Uosto žemės naudotojų nuomojamoje teritorijoje transporto priemonių eismas organizuojamas pagal atitinkamo transporto rūšies eismo taisykles, išimtys gali būti taikomos specialiajam (technologiniam) transportui. Specialiojo (technologinio) transporto eismo taisykles pagal saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus rengia tos įmonės specialistai. Siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir nebėginio transporto saugų eismą uosto teritorijoje turi būti parengtos ir viešai paskelbtos uosto žemės naudotojų vadovų patvirtintos nebėginio transporto ir pėsčiųjų saugaus eismo schemos. Sudarytose nebėginio transporto priemonių judėjimo schemose turi būti nurodytos leistinos ir draudžiamos kryptys, posūkiai, sustojimai, išvažiavimai, nusileidimai. Šios schemos turi būti viešai paskelbtos prie įvažiavimų į uosto žemės naudotojo nuomojamą teritoriją gerai matomose vietose.

93. Uosto žemės naudotojai, kurie uosto žemėje gamina, naudoja, transportuoja žmonių sveikatai kenksmingas ar pavojingąsias (lengvai užsidegančias, sprogias) medžiagas, privalo įgyvendinti priemones, skirtas darbuotojų sveikatos, aplinkos, taip pat darbo aplinkos saugai užtikrinti. Darbuotojai privalo mokėti dirbti su kenksmingomis ar pavojingosiomis medžiagomis ir aprūpinti asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonėmis.

 

IX SKYRIUS

PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMO, PERKROVIMO IR LAIKINO SAUGOJIMO UOSTE TVARKA

 

94. UPT atsakingi darbuotojai kontroliuoja pavojingųjų ir aplinką teršiančių krovinių, technologiniame procese naudojamų medžiagų pakrovimą, iškrovimą, judėjimą ir laikiną saugojimą uoste. UPT atsakingam darbuotojui pareikalavus, uosto žemės naudotojas nedelsdamas privalo pateikti visą informaciją apie esamą ir perkrautą pavojingąjį ar aplinką teršiantį krovinį. Uosto žemės naudotojas privalo nedelsdamas vykdyti UPT atsakingo darbuotojo reikalavimus, kad būtų pašalinti nustatyti pažeidimai.

95. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys veiklą uoste, privalo vadovautis:

95.1. 1974 m. Tarptautine žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencija ir jos 1978 m. protokolu (SOLAS 74/78);

95.2. 1973 m. Tarptautine konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. protokolu (MARPOL 73/78), šios konvencijos priedais;

95.3. IMDG kodeksu;

95.4. IBC kodeksu;

95.5. IMSBC kodeksu;

95.6. IGC kodeksu;

95.7. 1996 m. tarptautinėmis saugumo taisyklėmis naftos tanklaiviams ir terminalams (ICS/OCIMF/IAPH);

95.8. tarptautinėmis naftos tanklaivių ir terminalų taisyklėmis ISGOTT;

95.9. darbo su suskystintomis dujomis laivuose ir terminaluose principais (SIGTTO);

95.10. TJO Saugios laivybos komiteto aplinkraščiu MSC.1/Circ.1216 „Rekomendacijos saugiam pavojingų krovinių pervežimui ir su tuo susijusiai veiklai uostuose“ ir jo vėlesniais pakeitimais;

95.11. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-55 „Dėl Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklių patvirtinimo“;

95.12. Europos sutartimi dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR);

95.13. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priedėliu „Pavojingųjų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės“ (RID);

95.14. Tarptautine konvencija dėl saugių konteinerių, 1972 (CSC);

95.15. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu;

95.16. kitais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais pavojingųjų ir aplinką teršiančių krovinių vežimo, perkrovimo, saugojimo ir sandėliavimo tvarką.

96. Draudžiama uosto teritorijoje sandėliuoti pavojinguosius ir aplinką teršiančius krovinius. Pavojingieji ir aplinką teršiantys kroviniai gali būti įvežami į uostą tik tolesniam transportavimui ir kaupiami tiek, kiek reikia krovos technologiniam procesui užbaigti, bet ne ilgiau nei 20 kalendorinių dienų, išskyrus vienarūšius krovinius. Besibaigiant nustatytam terminui, uosto žemės naudotojai privalo gauti rašytinį uosto kapitono leidimą pratęsti terminą.

97. Uosto žemės naudotojai, į kurių teritorijas įvežami, kuriose perkraunami ir laikinai saugomi pavojingieji ir aplinką teršiantys kroviniai, privalo:

97.1. įrengti specializuotus sandėlius įvairiems pavojingiesiems ir aplinką teršiantiems kroviniams laikinai saugoti; sandėlių viduje matomose vietose pakabinti krovinio sandėliavimo schemas, nurodyti cheminių medžiagų savybes lentelėse, o ant išorinės sandėlio vartų pusės pakabinti informacinę kortelę, kurioje turi būti nurodytas krovinio pavadinimas ir pavojingumo klasės ženklas (jeigu jam toks priskirtas) ir kituose teisės aktuose nurodyti ženklinimai;

97.2. turėti atnaujintus medžiagų saugos duomenų lapus; pavojingieji ir aplinką teršiantys kroviniai privalo būti laikinai sandėliuojami ir saugomi pagal medžiagų saugos duomenų lapų reikalavimus;

97.3. turėti parengtas atitinkamas įvairių avarinių atvejų instrukcijas personalui, sudarytus ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, o pavojingų objektų, kuriuose esamų pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytų kvalifikacinių kiekių II lygiui ar jį viršija – ir vidaus avarinį planą, paruoštą ir aprūpintą visomis reikiamomis apsaugos ir darbo su pavojingaisiais ir aplinką teršiančiais kroviniais priemonėmis personalą, specialios įrangos ir nukenksminančių medžiagų. Įmonės ekstremaliųjų situacijų valdymo planas turi būti suderintas su Uosto direkcija, Klaipėdos miesto savivaldybe, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu. Vidaus avarinis planas turi būti suderintas vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-81 „Dėl Pavojingojo objekto vidaus avarinio plano sudarymo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“;

97.4. paskirti pavojingųjų krovinių saugos specialistus, turinčius pavojingųjų krovinių vežimo, krovos ir laikino saugojimo uoste programos baigimą patvirtinančius pažymėjimus, reikiamų žinių, praktinės patirties ir galinčius kompetentingai vykdyti nuolatinę operacijų su pavojingaisiais kroviniais ir technologiniame procese naudojamomis pavojingosiomis medžiagomis kontrolę; pateikti saugos specialistų sąrašą Uosto direkcijai ir informuoti pasikeitus ar papildžius darbuotojų sąrašą; darbuotojai, vykdantys operacijas su pavojingaisiais kroviniais ir technologiniame procese naudojamomis pavojingosiomis medžiagomis, turi turėti galiojančius atitinkamus kvalifikacijos pažymėjimus;

97.5. ne vėliau kaip prieš 24 valandas per uoste naudojamą informacinę sistemą pateikti uosto dispečeriui šią informaciją:

97.5.1. kokios rūšies transportu (geležinkelių ar kelių) krovinys vežamas;

97.5.2. jeigu toliau krovinys vežamas jūra, – laivo pavadinimą ir jo TJO numerį;

97.5.3. krantinės, kurioje ketinama iškrauti, pakrauti ar laikinai saugoti pavojingąjį ir aplinką teršiantį krovinį, medžiagas, numerį;

97.5.4. numatomą pavojingojo ir aplinką teršiančio krovinio įvežimo (išvežimo) į (iš) uosto teritoriją (-os) datą ir laiką;

97.5.5. pavojingojo ir aplinką teršiančio krovinio, medžiagų pavadinimą, Jungtinių Tautų priskirtą identifikavimo numerį, klasę, jeigu krovinys kelia nevienarūšį pavojų, papildomą pavojų nurodančią klasę, pakuočių kiekį ir tipą, pakavimo grupę, pliūpsnio temperatūrą, avaringumo kortelės numerį, nurodantį, kokie kroviniai bus iškrauti ir kurie kroviniai toliau vežami tranzitu;

97.5.6. pavojingojo ir aplinką teršiančio krovinio, medžiagų bendrą ir neto svorius kilogramais; vežant 1 klasės pavojinguosius krovinius papildomai reikia nurodyti bendrą sprogstamojo turinio neto masę kilogramais kiekvienai nurodytai medžiagai ar gaminiui;

97.5.7. vežimo būdą (konteineriuose, suverstinai, ro-ro tipo treileriuose, cisternose ar įrangoje, turinčioje pavojingųjų medžiagų);

97.6. užtikrinti saugų pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių ir technologiniame procese naudojamų pavojingųjų medžiagų judėjimą uoste (įvežimą (išvežimą) į (iš) uosto teritoriją (-os), saugojimą, perkrovimą, avarijų ir įvykių uosto teritorijoje ar akvatorijoje su pavojingaisiais ar aplinką teršiančiais kroviniais ir technologiniame procese naudojamomis pavojingosiomis medžiagomis pasekmių likvidavimą;

97.7. pavojingojo ar aplinką teršiančio krovinio ir technologiniame procese naudojamų pavojingųjų medžiagų išsiliejimo (patekimo į aplinką), taros pažeidimo atvejais ar įvykus įvykiams uosto teritorijoje ar akvatorijoje, kurie gali turėti įtakos žmonių sveikatai ar aplinkai, nedelsdami pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir uosto dispečeriui;

97.8. pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius ir technologiniame procese naudojamas pavojingąsias medžiagas laikinai saugoti atskirai, kaip nurodyta TJO Saugios laivybos komiteto aplinkraščio MSC.1/Circ.1216 „Rekomendacijos saugiam pavojingų krovinių pervežimui ir su tuo susijusiai veiklai uoste“ 7.1.13.2 punkte;

97.9. iki kiekvienų metų sausio 25 d. pateikti uosto kapitonui praėjusiais metais krantinėse krautų ir laikinai saugotų pavojingųjų ir aplinką teršiančių krovinių ataskaitas, kuriose nurodomas pavojingojo krovinio Jungtinių Tautų numeris, pavojingojo ir aplinką teršiančio krovinio pavadinimas, svoris ir krantinių, prie kurių buvo atliktos operacijos su tais kroviniais, numeriai.

98. Draudžiama pradėti pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių krovos darbus, jeigu laivo kapitonui krovinio siuntėjas, agentas arba laivo savininko įgaliotas asmuo, krovos kompanijos atstovas neįteikė pavojingojo krovinio deklaracijos ir jeigu laive nėra laivo vėliavos, valstybės saugios laivybos administravimą vykdančios institucijos arba jos vardu kvalifikacinės bendrovės išduoto dokumento, kuris patvirtina, kad laivas ir jo įranga atitinka reikalavimus vežti tokios rūšies pavojinguosius krovinius.

99. Draudžiama saugoti uosto teritorijoje 7 klasės pavojinguosius krovinius, jų krova uoste leidžiama tik gavus Radiacinės saugos centro išduotą leidimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-1271/22.3-139 „Dėl Radioaktyviųjų medžiagų, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“), kuris privalo būti pateiktas uosto kapitonui kartu su Išankstiniu pranešimu apie pavojingąjį ir aplinką teršiantį krovinį (priedas).

100. Įvežant į uostą, išvežant iš uosto ar vežant tranzitu per uostą sprogmenis reikia pateikti uosto kapitonui Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš Lietuvos Respublikos ar vežti tranzitu per Lietuvos Respubliką sprogmenis ir gauti uosto kapitono sutikimą.

101. 6.2 klasės pavojinguosius krovinius galima perkrauti tik tiesiogiai iš transporto priemonės į laivą, iš laivo į transporto priemonę, arba tiesiogiai iš laivo į laivą.

102. Jeigu laive yra pavojingasis krovinys, bortu prie borto statyti laivą draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kuomet gautas uosto dispečerio leidimas tiekti kurą į laivą. Ši nuostata negalioja suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalui.

103. Iškrauti (pakrauti) pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius ir technologiniame procese naudojamas pavojingąsias medžiagas draudžiama, jeigu:

103.1. krovinio pakuotė pažeista;

103.2. įvežami pavojingieji kroviniai ir medžiagos, kuriuos įvežti draudžiama;

103.3. pakuotė neatitinka taikomų pakavimo instrukcijų;

103.4. nesilaikoma mišraus (segregacija) pakuočių sukrovimo tvarkos;

103.5. nesilaikoma leistino cisternų ar pakuočių užpildymo lygio;

103.6. pavojingieji kroviniai ir technologiniame procese naudojamos pavojingosios medžiagos vežamos be jokios nuorodos į jų buvimą (pvz., be dokumentų, nepažymėtose, nepaženklintose pakuotėse, nepaženklinta transporto priemone ir pan.);

103.7. pažeistas konteineris (konteineriams nepriskiriamos įprastos pakuotės ar konteineriai, transporto priemonės ar konteinerinės cisternos pagal IBC kodeksą);

103.8. jūrinis konteineris neatitinka taisyklių 95.14 papunktyje nurodytos konvencijos reikalavimų;

103.9. pažeista įranga (įrenginiai), skirta (-i) skystiesiems, biriems pavojingiesiems ar aplinką teršiantiems kroviniams ir dujoms pakrauti (iškrauti);

103.10. nėra išduoti leidimai, kaip to reikalaujama vežant 1 klasės ir 7 klasės pavojinguosius krovinius.

104. Pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių laikino saugojimo reikalavimai:

104.1. pavojingieji ar aplinką teršiantys kroviniai yra saugomi pagal medžiagų saugos duomenų lapų reikalavimus;

104.2. pavojingieji ar aplinką teršiantys kroviniai, kurie linkę savaime užsidegti kontaktuojant su oru, vandeniu ar kitomis degiosiomis medžiagomis arba kurie gali sudaryti sprogimo atžvilgiu pavojingus mišinius, privalo būti saugomi specialiomis sąlygomis ir turi būti visiškai užtikrinta, kad bus išvengta tiesioginių saulės spindulių, aukštų temperatūrų ir mechaninio poveikio;

104.3. 5.1 klasės pavojingieji kroviniai privalo būti saugomi visiškai izoliuotai nuo kitų cheminių ir degiųjų medžiagų;

104.4. rietuvių su pavojinguoju ar aplinką teršiančiu kroviniu išorė iš visų matomų pusių privalo būti pažymėta aiškiai matomomis pavojingumo klasės lentelėmis ir pavojingajam kroviniui priskirtu Jungtinių Tautų numeriu, o krovinio pavadinimas turi būti užrašytas ne mažesnėmis nei 10 cm dydžio aiškiai perskaitomomis raidėmis.

105. Technologiniame procese naudojamos pavojingosios ar aplinką teršiančios medžiagos privalo būti tinkamai saugomos vadovaujantis reikalavimais, nustatytais medžiagų saugos duomenų lapuose.

 

XI SKYRIUS

SAUGUS LAIVŲ PAKROVIMAS IR IŠKROVIMAS

 

106. Uosto žemės naudotojai privalo paskirti specializuotose įstaigose paruoštus asmenis, kurie būtų atsakingi už laivų pakrovimą ir iškrovimą pagal su laivo kapitonu suderintą laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą.

107. Pakraunant ir iškraunant uoste stovinčius laivus turi būti užtikrintas patikimas ir nuolatinis uosto ir laivų personalo veiksmų tarpusavio koordinavimas.

108. Prieš pradedant krovos darbus, uosto žemės naudotojas privalo sudaryti ir suderinti su laivo kapitonu laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą. Laivo kapitonas atsako už saugią laivo krovą. Jeigu nesilaikoma suderinto pakrovimo ir krovinio išdėstymo plano arba jeigu dėl kitų priežasčių kyla pavojus laivo saugumui, laivo kapitonas turi teisę nutraukti laivo krovą.

1081.  Prieš pradedant konteinerių krovos darbus, tam, kad būtų galima sudaryti laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą ir jį suderinti su laivo kapitonu, krovinio siuntėjas ar jo atstovas uosto žemės naudotojui (terminalo operatoriui) ir kapitonui privalo pateikti duomenis apie kiekvieno konteinerio patikrintą bendrąją masę. Nepateikus šių duomenų, konteineriai neturi būti kraunami į laivą. Reikalavimas pateikti informaciją apie patikrintą bendrąją konteinerio masę netaikomas, jeigu konteineris vežamas ratiniu transportu ir jūra bus vežamas įvažiuojamaisiais laivais trumpo nuotolio tarptautiniais reisais, apibrėžtais 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje III skyriaus 3 taisyklėje.

Papildyta punktu:

Nr. 3-111(1.5 E), 2016-03-31, paskelbta TAR 2016-04-04, i. k. 2016-07368

 

109. Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivų atvežtus žuvininkystės produktus galima iškrauti tik prie galiojančiuose teisės aktuose nurodytų uosto krantinių.

110. Žvejybos laivų kapitonai ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki laivo atvykimo į uostą privalo apie tai pranešti Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir nurodyti atvykimo į uostą laiką, žuvininkystės produktų iškrovimo vietą, numatomą iškrauti kiekį pagal rūšis ir žvejybos zonas, kuriose žuvys buvo sugautos.

111. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos turi reguliariai pranešti Uosto direkcijai apie žvejybos laivus, kurie yra pažeidę jų veiklą reglamentuojančius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.

112. Visais atvejais, kai kyla grėsmė įvykti įvykiui uosto teritorijoje ar akvatorijoje, jeigu pareikalauja uosto kapitonas arba UPT atsakingas darbuotojas, uosto žemės naudotojas nedelsdamas privalo nutraukti krovos darbus.

113. Prieš pradedant (baigus) SGD krovos darbus, SGD terminalo operatorius uosto dispečeriui turi pranešti apie krovos darbų pradžią (pabaigą) ir krovinio kiekį.

 

 

XI SKYRIUS

SAUGUS KURO TIEKIMAS

 

114. Tiekti kurą iš mobilių kranto transporto priemonių į uosto teritorijoje esantį specialųjį transportą (automobilius, krautuvus ir pan.) leidžiama tik tam skirtose vietose, kuriose turi būti įrengti išsiliejusių naftos produktų gaudytuvai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais.

115. Teritorijoje, skirtoje kurui tiekti į specialųjį transportą, kuris skirtas naftos produktams krante krauti ir saugoti, naftos produktų vamzdynų šachtos, šuliniai, akvatorija privalo būti tvarkingi ir švarūs, vamzdynai sandarūs. Kuro tiekimo teritorijoje sandėliuoti pavojinguosius krovinius draudžiama.

116. Tiekti kurą į laivus iš mobilių transporto priemonių (automobilių, geležinkelio vagonų ir pan.) draudžiama, jeigu:

116.1. laivas neparuoštas atlikti šią operaciją;

116.2. viena iš stacionarių gaisro gesinimo sistemų neveikia;

116.3. laive atliekami darbai, kurių metu naudojama atvira ugnis;

116.4. neįvykdytos papildomos įspėjamosios (nepastatyti informaciniai (įspėjamieji) ženklai, žymintys kuro tiekimo vietą, draudžiantys rūkyti, neaptverta kuro tiekimo teritorija) gaisrinės saugos priemonės;

116.5. po vamzdynų jungtimis nepadėta skysčių surinktuvų;

116.6. yra vykdomi 1, 6.2, 7 klasių pavojingųjų krovinių krovos darbai.

117. Krovos darbų metu leidžiama tiekti kurą į laivą, jeigu laivo krovinio ir tiekti skirto kuro pliūpsnio temperatūra yra aukštesnė nei 61°C pagal IMDG kodekso terminologiją, tarptautinių naftos tanklaivių ir terminalų taisyklių (ISGOTT) ir Europos Sąjungos atitinkamų teisės aktų reikalavimus.

118. Draudžiama tiekti kurą iš laivo į laivą:

118.1. jeigu viename iš laivų netvarkinga gaisrinė įranga arba nepasiruošta gesinti gaisro;

118.2. jeigu viename iš laivų vyksta darbai, kuriems atlikti reikalinga atvira ugnis;

118.3. iš nesavaeigio laivo, jeigu šalia jo nėra vilkiko;

118.4. per kito laivo korpusą;

118.5. jeigu laivo agentas, laivo savininkas ar valdytojas apie numatomą kuro tiekimo operaciją ne vėliau kaip prieš 2 valandas neinformavo uosto dispečerio ir uosto žemės naudotojo ir negavo jų leidimo;

118.6. vykdant SGD krovos darbus;

118.7. jeigu laive yra vykdomi 1, 6.2, 7 klasių pavojingųjų krovinių krovos darbai.

119. Uosto žemės naudotojas ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki sausumos transporto, vežančio naftos produktus, atvykimo į teritoriją privalo pateikti uosto dispečeriui Išankstinį pranešimą apie pavojingąjį ir aplinką teršiantį krovinį (priedas).

120. Tiekti naftos produktus į laivus leidžiama tik uždaru būdu. Vamzdyno žarnų jungtys turi būti aklinai sujungtos su laivo priėmimo vamzdynu.

121. Pastebėjus nuotėkį iš perpylimo žarnos, kompresoriaus, kranto ar laivo vamzdynų, naftos produktų perpylimą reikia sustabdyti iki tol, kol bus pašalintas gedimas.

122. Kuro tiekimo teritorijoje matomose vietose ir prie trapo lietuvių ir anglų kalbomis turi būti iškabinti užrašai „Nerūkyti“, „Pašaliniams įeiti draudžiama“ ir „Vyksta kuro tiekimo darbai“.

123. SGD terminalo operatorius iki kiekvieno mėnesio 5 d. privalo pateikti uosto kapitonui praėjusį mėnesį perkrauto ir laikinai saugoto krovinio ataskaitą, kurioje nurodomas perkrautų dujų svoris.

 

 

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

124. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

 

________________________

 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių

priedas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(įmonės, pateikiančios pranešimą, pavadinimas)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠANKSTINIS PRANEŠIMAS APIE PAVOJINGĄJĮ IR APLINKĄ TERŠIANTĮ KROVINĮ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Numatoma atvykimo (išvykimo) data

 

 

Laikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Transporto priemonės reg. Nr.

 

Priekabos reg. Nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pakrovimo vieta

 

Iškrovimo vieta

 

Krovinio siuntėjas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Laivo pavadinimas

 

IMO

 

Krantinės Nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Krovos pradžios į laivą data:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žymės ir numeriai: konteinerio ident. Nr.

Pakuočių kiekis ir rūšis

Vežamo krovinio pavadinimas pagal JT Nr.

Klasė

JT Nr.

Pakavimo grupė

Papildoma rizika

Pliūpsnio temp. (C)

Ar jūros teršalas?

Bendroji masė

Grynoji masė

Ems

Pastabos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Už teisingą pranešimo užpildymą atsakingas asmuo

 

 

 

 

 

 

 

(parašas)

 

 

(pareigos, vardas, pavardė)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(pranešimo pateikimo data)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-204(1.5 E), 2015-05-25, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08019

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 3-70-(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-111(1.5 E), 2016-03-31, paskelbta TAR 2016-04-04, i. k. 2016-07368

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 3-70-(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo