Suvestinė redakcija nuo 2023-12-30

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24945

 

Nauja redakcija nuo 2023-12-30:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS TVARKYMO

 

2020 m. lapkričio 23 d. Nr. 1K-378

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 10 straipsnio 1 dalimi, Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, 3 punktu ir įgyvendindamas 26-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Fondų apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-357 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 26-ojo standarto patvirtinimo“, 6 punktą:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Lietuvos Respublikos valstybės iždo apskaitos politikos aprašą;

1.2. Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitų planą;

1.3. Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemio ir Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitų plano susijusių sąskaitų sąrašą;

1.4. Lietuvos Respublikos valstybės iždo apskaitos dokumentų pasirašymo ir apskaitos registrų sudarymo taisykles;

1.5. Lietuvos Respublikos valstybės iždo inventorizacijos atlikimo tvarkos aprašą.

 

 

 

Laikinai einantis finansų ministro pareigas                                                                Vilius Šapoka

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2020 m. lapkričio 23 d. įsakymu

Nr. 1K-378

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS POLITIKOS APRAŠAS

 

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos valstybės iždo apskaitos politikos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojami Lietuvos Respublikos valstybės iždo, pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą (toliau – VSAĮ) vertinamo kaip išteklių fondas ir laikomo atskiru viešojo sektoriaus subjektu, apskaitos principai, taisyklės ir metodai, skirti valstybės iždo finansinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ministerija) valstybės iždo apskaitą tvarko pagal tokią apskaitos politiką, kurią taikant būtų užtikrinama, kad finansinių ataskaitų duomenys atitinka kiekvieno taikytino viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto (toliau – VSAFAS) reikalavimus. Jeigu nėra konkretaus VSAFAS reikalavimo, tvarkant valstybės iždo apskaitą vadovaujamasi VSAĮ ir 1-ajame VSAFAS „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-388 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 1-ojo standarto patvirtinimo“ (toliau – 1-asis VSAFAS), nustatytais bendraisiais apskaitos principais. Rengiant finansinių ataskaitų rinkinius vadovaujamasi VSAĮ ir 1-ajame VSAFAS nustatytais reikalavimais dėl finansinių ataskaitų rinkinių sudėties ir kitų VSAFAS reikalavimais dėl aiškinamojo rašto ataskaitų parengimo. Valstybės iždo tvarkymui taikoma apskaitos politika užtikrinama, kad finansinėse ataskaitose teikiama informacija būtų patikima, nešališka, netendencinga, pateikta taikant atsargumo principą ir visais reikšmingais atžvilgiais išsami, tinkama finansinių ataskaitų informacijos vartotojų sprendimams priimti, kad teisingai parodytų viešojo sektoriaus subjekto finansinius rezultatus ir finansinę būklę, atskleistų ūkinių operacijų ekonominę prasmę, o ne vien teisinę formą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

3.  Valstybės iždas laikomas atskiru apskaitos vienetu – jo apskaita tvarkoma atskirai nuo ministerijos apskaitos, sudaromas ir teikiamas atskiras finansinių ataskaitų rinkinys.

4.  Valstybės iždo apskaitoje registruojamas valstybės iždo valdomas arba disponuojamas finansinis turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos.

5.  Valstybės iždo apskaitoje taip pat registruojami augalų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, draudimo įmokų dalinio kompensavimo ištekliai ir su jais susijusios ūkinės operacijos.

6. Nebalansinėse sąskaitose informacija kaupiama valstybės išteklių fondų, kurių sąskaitos priklauso valstybės iždui – Garantinio fondo, Ilgalaikio darbo išmokų fondo, Rezervinio fondo lėšų radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti sumos, Rezervinio (stabilizavimo) fondo, Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondo, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo – banko sąskaitų likučių duomenys, valstybės rezervo banko sąskaitos likučio duomenys, biudžetinių lėšų likučiai valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų sąskaitose, neapibrėžtos gautinos sumos, neapibrėžtieji įsipareigojimai, įsipareigojimai dėl suteiktų garantijų, taip pat įsipareigojimai pagal pasirašytas paskolų sutartis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

7. Valstybės iždo apskaita tvarkoma dviejuose Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau – VBAMS) posistemiuose – Finansų valdymo ir apskaitos posistemyje (toliau – FVIS) ir Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemyje (toliau – VIKSVA).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

8. VIKSVA registruojamos valstybės iždo ūkinės operacijos, susijusios su finansiniu turtu (investicijomis į ne nuosavybės vertybinius popierius, indėliais, suteiktomis paskolomis, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (toliau – CTV) perduotomis paskolomis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis) ir įsipareigojimais (įsipareigojimais pagal Vyriausybės vertybinius popierius, gautomis paskolomis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis), VIKSVA dalyvių banko sąskaitų operacijos ir su šiomis ūkinėmis operacijomis susijusios pajamos ir sąnaudos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

9. FVIS registruojamos valstybės iždo ūkinės operacijos, susijusios su asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų finansavimu, iš Europos Sąjungos ir kitų finansavimo sumų davėjų gautu finansavimu, pagrindinėmis ir kitos veiklos pajamomis ir sąnaudomis, taip pat operacijos, susijusios su finansinės investicinės veiklos pajamomis ir sąnaudomis, kurių ūkinės operacijos nėra registruojamos VIKSVA. Kiekvieną dieną FVIS registruojamos prieš tai buvusios dienos iždo detalios ūkinės bei dalyvių agreguotos banko sąskaitų operacijos užregistruojamos VIKSVA sistemoje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

10. Valstybės iždo apskaitos politika apima ūkinių operacijų pripažinimo, įvertinimo tvarką ir apskaitos principus, metodus bei apskaitos tvarką. Valstybės iždo apskaitos – valstybės iždo atliekamų ūkinių operacijų registravimo apskaitoje – tvarka nustatyta ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus tvirtinamame Valstybės iždo apskaitos vadove.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

11.  Valstybės iždo apskaitai taikomi visi VSAFAS, išskyrus atvejus, kai VSAFAS nustatyti valstybės iždui nebūdingoms ūkinėms operacijoms taikomi reikalavimai:

11.1.    8-ajame VSAFAS „Atsargos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1K-220 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 8-ojo standarto patvirtinimo“;

11.212-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-174 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto patvirtinimo“;

11.313-ajame VSAFAS „Nematerialusis turtas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1K-238 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 13-ojo standarto patvirtinimo“;

11.414-ajame VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-430 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 14-ojo standarto patvirtinimo“;

11.5. 16-ajame VSAFAS „Biologinis turtas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1K-233 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 16-ojo standarto patvirtinimo“;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

11.6.    19-ajame VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-176 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 19-ojo standarto patvirtinimo“;

11.7.    24-ajame VSAFAS „Su darbo santykiais susijusios išmokos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-432 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 24-ojo standarto patvirtinimo“;

11.8.    27-ajame VSAFAS „Koncesijos ir valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1K-435 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 27-ojo standarto patvirtinimo;

11.9. 29-ajame VSAFAS „Pensijų anuitetų fondo apskaita ir ataskaitų rinkinys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1K-423 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 29-ojo standarto patvirtinimo;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

11.10 . 30-ajame VSAFAS „Mineraliniai ištekliai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1K-221 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 30-ojo standarto patvirtinimo“.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

12. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, VSAĮ ir VSAFAS.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

13.  Duomenys valstybės iždo finansinių ataskaitų rinkiniui parengti kaupiami apskaitos registruose, nurodytuose Lietuvos Respublikos finansų ministro tvirtinamose Valstybės iždo apskaitos dokumentų pasirašymo ir apskaitos registrų sudarymo taisyklėse.

14. Valstybės iždo apskaitos duomenims pagrįsti, vadovaujantis Inventorizacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, ir šiuo finansų ministro įsakymu patvirtintu Valstybės iždo inventorizacijos atlikimo aprašu, pagal finansinių metų pabaigos turto ir įsipareigojimų duomenis atliekama valstybės iždo viso turto ir visų įsipareigojimų inventorizacija.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

15. Valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomas reikšmingumo kriterijus yra 0,1 procento viso valstybės iždo turto.

 

II SKYRIUS

FINANSINIS TURTAS

 

16. Valstybės iždo finansinio turto apskaita tvarkoma pagal 17-ąjį VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1K-223 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-ojo standarto patvirtinimo“ (toliau – 17-asis VSAFAS).

17. Valstybės iždo finansinis turtas skirstomas į:

17.1.    ilgalaikį finansinį turtą, kurį sudaro:

17.1.1.   investicijos į ne nuosavybės vertybinius popierius:

17.1.1.1. investicijos į iki išpirkimo laikomą finansinį turtą;

17.1.1.2. investicijos į parduoti laikomą finansinį turtą;

17.1.2.   po vienų metų gautinos sumos:

17.1.2.1. ilgalaikės paskolos:

17.1.2.1.1.  ilgalaikės vidaus paskolos;

17.1.2.1.2.  ilgalaikės užsienio paskolos;

17.1.2.2. kitos ilgalaikės gautinos sumos;

17.1.3.   ilgalaikiai terminuotieji indėliai banke:

17.1.3.1. ilgalaikiai vidaus terminuotieji indėliai;

17.1.3.2. ilgalaikiai užsienio terminuotieji indėliai;

17.1.4.   kitas ilgalaikis finansinis turtas:

17.1.4.1. išvestinės ilgalaikės finansinės priemonės;

17.1.4.2. kitas ilgalaikis finansinis turtas;

17.2.    trumpalaikį finansinį turtą, kurį sudaro:

17.2.1.   per vienus metus gautinos sumos:

17.2.1.1. gautinos trumpalaikės finansinės sumos:

17.2.1.1.1.  po vienų metų gautinų sumų einamųjų metų dalis:

17.2.1.1.1.1. ilgalaikių vidaus paskolų einamųjų metų dalis;

17.2.1.1.1.2. ilgalaikių užsienio paskolų einamų metų dalis;

17.2.1.1.1.3. kitų ilgalaikių gautinų sumų einamųjų metų dalis;

17.2.1.1.2.  gautinos trumpalaikės finansinės sumos:

17.2.1.1.2.1. trumpalaikės vidaus paskolos;

17.2.1.1.2.2. trumpalaikės užsienio paskolos;

17.2.1.1.2.3. kitos gautinos trumpalaikės finansinės sumos;

17.2.1.2. gautinos finansavimo sumos;

17.2.1.3. gautinos mokesčių sumos;

17.2.1.4. gautinos sumos už turto naudojimą;

17.2.1.5. gautinos sumos už parduotas prekes, turtą, paslaugas;

17.2.1.6. gautinos sumos už konfiskuotą turtą, baudos ir kitos netesybos;

17.2.1.7. sukauptos gautinos sumos;

17.2.1.8. kitos gautinos sumos;

17.2.2.   trumpalaikės investicijos:

17.2.2.1. trumpalaikiai vertybiniai popieriai;

17.2.2.2. trumpalaikiai terminuotieji indėliai;

17.2.2.3. kitos trumpalaikės investicijos;

17.2.3.   pinigai ir pinigų ekvivalentai;

17.2.3.1. pinigai bankų sąskaitose;

17.2.3.2. pinigai įšaldytose sąskaitose;

17.2.3.3. trumpalaikės investicijos (iki 3 mėnesių).

 

III SKYRIUS

INVESTICIJOS Į NE NUOSAVYBĖS VERTYBINIUS POPIERIUS

 

18. Valstybės iždo investicijomis į ne nuosavybės vertybinius popierius laikomos investicijos į:

18.1. vertybinius popierius, laikomus iki išpirkimo termino (vertybiniai popieriai, kurių mokėjimai ir išpirkimo terminas yra nustatyti, jei valstybės iždas ketina ir gali laikyti šią investiciją iki išpirkimo termino);

18.2. vertybinius popierius, skirtus parduoti (vertybiniai popieriai, kurie įsigyjami siekiant parduoti arba siekiant gauti pelno iš jų kainų svyravimo, arba vertybiniai popieriai, kurių išpirkimo terminas nėra nustatytas).

19.  Jeigu investicija į ne nuosavybės vertybinius popierius pirminio pripažinimo metu buvo priskirta investicijoms, laikomoms iki išpirkimo termino, tačiau vertybinius popierius nusprendžiama parduoti anksčiau, negu nustatytas terminas, o pardavimo kainos patikimai nustatyti neįmanoma, tokia investicija nepergrupuojama į investicijas į vertybinius popierius, skirtus parduoti.

20.  Investicijos į ne nuosavybės vertybinius popierius pirminio pripažinimo momentu registruojamos valstybės iždo apskaitoje įsigijimo savikaina, kurią sudaro sumokėta arba mokėtina pinigų arba pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto turto vertė.

21. Iki išpirkimo termino laikomi ne nuosavybės vertybiniai popieriai kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas įvertinami amortizuota savikaina.

22. Amortizuota savikaina apskaičiuojama pritaikius apskaičiuotų palūkanų normą, buvusią finansinio turto pirminio pripažinimo momentu.

23. Jeigu taikoma apskaičiuotų palūkanų norma lygi rinkos palūkanų normai, investicijų į vertybinius popierius amortizuota savikaina yra lygi įsigijimo savikainai.

24Kai valstybės iždas investuoja į ne nuosavybės vertybinius popierius Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės), nustatyta tvarka, laikoma, kad apskaičiuotų palūkanų norma lygi rinkos palūkanų normai.

25. Jeigu ne nuosavybės vertybinių popierių sutartyje numatytos palūkanų normos yra kintamos ir jos nustatytu terminu pasikeičia, amortizuota savikaina paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną perskaičiuojama pritaikius naują pagal sutarties sąlygas pasikeitusią apskaičiuotų palūkanų normą.

26. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas ne nuosavybės vertybiniai popieriai, skirti parduoti, įvertinami tikrąja verte arba įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius, kai tikrosios vertės nustatyti negalima.

27. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš ilgalaikių investicijų į ne nuosavybės vertybinius popierius iškeliama į trumpalaikes investicijas į ne nuosavybės vertybinius popierius vertybinių popierių dalis, kuri bus išperkama per ateinančius 12 mėnesių.

28. Valstybės iždo administruojami supirkti Vyriausybės vertybiniai popieriai prie finansinio turto nepriskiriami.

 

 

IV SKYRIUS

INDĖLIAI

 

29.  Indėliais pripažįstami visi indėliai bankuose, kurių terminas ilgesnis nei 3 mėnesiai. Pirminio pripažinimo momentu valstybės iždo apskaitoje indėliai registruojami įsigijimo savikaina. Paskesnio įvertinimo metu indėliai rodomi amortizuota savikaina.

30. Amortizuota savikaina apskaičiuojama pritaikius apskaičiuotų palūkanų normą, buvusią finansinio turto pirminio pripažinimo momentu.

31. Jeigu taikoma apskaičiuotų palūkanų norma lygi rinkos palūkanų normai, indėlių amortizuota savikaina yra lygi įsigijimo savikainai.

32Kai valstybės iždas investuoja Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatyta tvarka, laikoma, kad apskaičiuotų palūkanų norma lygi rinkos palūkanų normai.

33. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš ilgalaikių indėlių į trumpalaikius indėlius iškeliama indėlių dalis, kuri bus gauta per ateinančius 12 mėnesių.

 

V SKYRIUS

GAUTINOS SUMOS

 

34. Gautinos sumos valstybės iždo apskaitoje turi būti registruojamos tada, kai valstybės iždas įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą pagal 17-ąjį VSAFAS.

35. Pirminio pripažinimo metu visos gautinos sumos valstybės iždo apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina.

36Paskesnio įvertinimo metu gautinos sumos valstybės iždo apskaitoje registruojamos ir finansinėse ataskaitose rodomos:

36.1.    suteiktos paskolos – amortizuota savikaina;

36.2.    kitos ilgalaikės gautinos sumos – amortizuota savikaina;

36.3.    trumpalaikės gautinos sumos, išskyrus trumpalaikes paskolas, – įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.

37Kitam viešojo sektoriaus subjektui suteiktų trumpalaikių paskolų amortizuota savikaina lygi įsigijimo savikainai.

38. Amortizuota savikaina apskaičiuojama pritaikius apskaičiuotų palūkanų normą, buvusią finansinio turto pirminio pripažinimo momentu.

39. Kai paskolų palūkanų norma yra reglamentuota Valstybės perskolinamų paskolų, paskolų, teikiamų iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų, ir skolos grąžinimo sutartyse nustatomos palūkanų normos nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1K-381 „Dėl Valstybės perskolinamų paskolų, paskolų, teikiamų iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų, ir skolos grąžinimo sutartyse nustatomos palūkanų normos nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, laikoma, kad paskolų apskaičiuotų palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą.

40. Jeigu paskolos sutartyje numatytos palūkanų normos yra kintamos ir jos nustatytu terminu pasikeičia, amortizuota savikaina paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną perskaičiuojama pritaikius naują pagal sutarties sąlygas pasikeitusią apskaičiuotų palūkanų normą.

41Jeigu taikoma apskaičiuotų palūkanų norma lygi rinkos palūkanų normai, gautinos sumos amortizuota savikaina yra lygi įsigijimo savikainai.

42Jeigu valstybės iždo apskaitoje pripažintas ilgalaikis finansinis turtas susijęs su kitu viešojo sektoriaus subjektu, kurio finansinės ataskaitos įtraukiamos į tos pačios II konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų grupės nacionalinį konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, finansinio turto amortizuota savikaina prilyginama to turto įsigijimo savikainai.

43. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš ilgalaikių gautinų sumų į trumpalaikes gautinas sumas (ilgalaikių gautinų sumų einamųjų metų dalį) perkeliama ta gautinų sumų dalis, kuri bus grąžinta per ateinančius 12 mėnesių.

44. Su finansiniu turtu, pagal pavedimo sutartį perduotu administruoti CTV, ir gautinomis sumomis pagal CTV perduotas reikalavimo teises susiję apskaitos įrašai valstybės iždo apskaitoje registruojami pagal CTV pateiktus susistemintus apskaitos duomenis.

45. Gautinos sumos iš mokesčių rodomos grynąja verte pagal mokesčių administratorių pervestinas sumas. Gautinų sumų iš mokesčių nuvertėjimas nėra skaičiuojamas ir registruojamas, vadovaujantis 9-uoju VSAFAS „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 9-ojo standarto patvirtinimo“, atsižvelgiant į tai, kad nuvertėjimą skaičiuoja ir registruoja mokesčių fondai, atitinkamai mažindami į valstybės iždą pervestinas sumas.

46. Gautinos sumos iš kitų įmokų į valstybės biudžetą rodomos grynąja verte pagal mokesčių administratorių kitų viešojo sektoriaus subjektų ataskaitose, kurios teikiamos vadovaujantis Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1K-063 „Dėl Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisyklių patvirtinimo“, rodomas pervestinas sumas. Pervestinų į valstybės biudžetą sumų nuvertėjimą skaičiuoja ir registruoja mokesčių fondai, viešojo sektoriaus subjektai ir atitinkamai mažina rodomas į valstybės iždą pervestinas sumas.

47. Gautinos sumos iš baudų, paskirtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, kurios registruojamos Administracinių nusižengimų registre, registruojamos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių fondo teikiamą informaciją, išskiriant gautinų baudų nuvertėjimo sumą.

48. Gautinos sumos, susijusios su valstybės nekilnojamojo turto ir valstybės ar savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtų valstybinės žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimu viešo aukciono būdu ir valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimu viešo aukciono būdu, ir su jomis susijusios gautinos sumos valstybės iždo apskaitoje registruojamos vadovaujantis CTV ataskaitomis, kurios teikiamos vadovaujantis Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo duomenų, reikalingų valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, teikimo Finansų ministerijai tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 225 „Dėl Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atsiskaitymo“. Šios gautinos sumos registruojamos išskiriant gautinų sumų nuvertėjimo sumą.

49. Gautinos sumos, susijusios su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) už parduodamus valstybinės žemės sklypus valstybės ir savivaldybių iždams ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui pervedamomis lėšomis, ir su jomis susijusios gautinos sumos valstybės iždo apskaitoje registruojamos vadovaujantis ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento 2016 m. spalio 28 d. parengtomis Rekomendacijomis Nr. TR-3/2016-10 dėl Nacionalinės žemės tarnybos pervedamų lėšų valstybės ir savivaldybių iždams ir VĮ „Valstybės žemės fondas“ už parduodamus valstybinės žemės sklypus finansinės apskaitos, siekiant suvienodinti NŽT ir CTV pervedamų lėšų už parduotą valstybinę žemę apskaitą valstybės ir savivaldybių ižduose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

VI SKYRIUS

PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

 

50. Pinigai VIKSVA, Lietuvos banko ir kitų bankų sąskaitose, indėliai ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių trukmė yra iki 3 mėnesių, laikomi pinigais ir pinigų ekvivalentais. Pinigai ir pinigų ekvivalentai, išskyrus trumpalaikes investicijas, valstybės iždo apskaitoje registruojami gavus finansavimo sumas, skolininkui apmokėjus įsiskolinimą, pardavus finansinį turtą, į banko sąskaitą įplaukus lėšų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

51. Trumpalaikiai vertybiniai popieriai ir indėliai, kurių trukmė yra iki 3 mėnesių, priskiriami prie pinigų ir pinigų ekvivalentų, tačiau jų apskaita yra analogiška investicijų į vertybinius popierius ir indėlius, kurių trukmė yra ilgesnė nei 3 mėnesiai, apskaitai.

 

VII SKYRIUS

FINANSAVIMO SUMOS

 

52.  Valstybės iždo finansavimo sumų apskaita tvarkoma pagal 20-ąjį VSAFAS „Finansavimo sumos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1K-205 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 20-ojo standarto patvirtinimo“ (toliau – 20-asis VSAFAS).

53.  Valstybės iždo gautomis finansavimo sumomis pripažįstamos finansavimo sumos, gautos iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, savivaldybių biudžetų ir kitų šaltinių.

54.  Gautinos finansavimo sumos iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų valstybės iždo apskaitoje registruojamos tada, kai tenkinamos finansavimo sumų davėjo nustatytos finansavimo sumų gavimo sąlygos, kai finansavimo sumų dydžius galima patikimai įvertinti ir kai finansavimo sumų davėjas pateikia sprendimus ar kitus rašytinius įrodymus, kad finansavimo sumos bus suteiktos ir pinigai bus pervesti. Gautinos finansavimo sumos registruojamos laikotarpio, už kurį buvo deklaruotos patirtos išlaidos, paskutinės dienos data, jei finansavimo sumų davėjo sprendime ar kitame rašytiniame dokumente ji nurodyta. Tais atvejais, kai finansavimo sumų davėjo sprendime ar kitame rašytiniame dokumente nėra nurodytas laikotarpis, už kurį buvo deklaruotos patirtos išlaidos, gautinos finansavimo sumos pripažįstamos ir registruojamos valstybės iždo apskaitoje finansavimo sumų davėjo pateikto dokumento ar kito rašytinio dokumento pateikimo data. Gautinos finansavimo sumos, kurios neatitinka gautinų finansavimo sumų pripažinimo kriterijų, registruojamos lėšų gavimo momentu.

55.  Valstybės iždo gautos finansavimo sumos iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų perduodamos kitiems viešojo sektoriaus subjektams, todėl tai nelaikoma finansavimo sumų panaudojimu ir valstybės iždo apskaitoje nėra registruojamos nei finansavimo pajamos, nei finansavimo sąnaudos. Kitiems viešojo sektoriaus subjektams perduotomis finansavimo sumomis mažinamos valstybės iždo gautos finansavimo sumos.

56.  Kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus valstybės iždas iš viešojo sektoriaus subjektų, kuriems valstybės iždas gali perduoti ir (arba) yra perdavęs finansavimo sumų, gauna pažymas, kuriose pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos būklę pateikiama informacija apie viešojo sektoriaus subjekto sukauptas finansavimo pajamas, kitas ilgalaikes gautinas sumas, gautinas finansavimo sumas, gautas finansavimo sumas, grąžintinas finansavimo sumas, sukauptas grąžintinas finansavimo sumas. Pagal pažymose pateiktą informaciją valstybės iždo apskaitoje užregistruojami apskaitos įrašai.

Pažymose pateikta informacija, susijusi su finansavimo sumomis iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų, sutikrinama su viešojo sektoriaus subjektų valstybės iždui teikiamomis Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo atitinkamų metų finansinės paramos ir bendrojo finansavimo grąžintų, grąžintinų sumų, nurašytų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis padengtų skolų ataskaita, teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1K-197 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo grąžintų, grąžintinų sumų, nurašytų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis padengtų skolų registravimo žurnalo ir grąžintų, grąžintinų sumų, nurašytų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis padengtų skolų ataskaitos formų patvirtinimo“.

57.  Finansavimo sumos iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų, kurias valstybės iždas privalo grąžinti finansavimo davėjui, registruojamos pagal finansavimo sumų davėjo pateiktą vykdomąjį raštą ar kitą rašytinį dokumentą didinant grąžintas ir grąžintinas finansavimo sumas. Grąžintomis finansavimo sumomis mažinamos valstybės iždo gautos finansavimo sumos.

58Kiekvieno ataskaitinio ketvirčio pabaigoje pagal kiekvieną finansavimo šaltinį įvertinama, ar perduotos finansavimo sumos neviršija gautų finansavimo sumų. Jei perduotos finansavimo sumos didesnės nei gautos, gautą finansavimą viršijanti sumų dalis ketvirčio paskutinę dieną perregistruojama į sukauptas gautinas sumas.

 

VIII SKYRIUS

FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

59.  Valstybės iždo finansinių įsipareigojimų apskaita tvarkoma pagal 17-ąjį VSAFAS ir 18-ąjį VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1K-252 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 18-ojo standarto patvirtinimo“ (toliau – 18-asis VSAFAS).

60. Visi valstybės iždo įsipareigojimai laikomi finansiniais įsipareigojimais ir skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius.

61. Ilgalaikiai įsipareigojimai grupuojami į:

61.1.      ilgalaikius atidėjinius;

61.2.      ilgalaikius skolinius įsipareigojimus, kurie skirstomi į:

61.2.1. ilgalaikius įsipareigojimus pagal vidaus vyriausybės vertybinius popierius;

61.2.2. ilgalaikius įsipareigojimus pagal užsienio vyriausybės vertybinius popierius;

61.2.3. ilgalaikes užsienio paskolas;

61.2.4. ilgalaikes vidaus paskolas;

61.2.5. kitus ilgalaikius įsipareigojimus.

62. Trumpalaikiai įsipareigojimai grupuojami į:

62.1.      ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalį ir trumpalaikius atidėjinius;

62.2.    ilgalaikių skolinių įsipareigojimų einamųjų metų dalį;

62.3.    trumpalaikius skolinius įsipareigojimus, kurie skirstomi į:

62.3.1. trumpalaikius įsipareigojimus pagal vidaus vyriausybės vertybinius popierius;

62.3.2. trumpalaikius įsipareigojimus pagal užsienio vyriausybės vertybinius popierius;

62.3.3. trumpalaikes užsienio paskolas;

62.3.4. trumpalaikes vidaus paskolas;

62.3.5. kitus trumpalaikius skolinius įsipareigojimus;

62.3.6.   mokėtinas subsidijas, dotacijas ir finansavimo sumas;

62.3.7.   pervestinas sumas;

62.3.8.   mokėtinas sumas, susijusias su vykdoma veikla;

62.3.9. trumpalaikius įsipareigojimus pagal VIKSVA dalyvių lėšas sąskaitose.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

63.   Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai valstybės iždo apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina, kurią sudaro sumokėta arba mokėtina pinigų arba pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto turto vertė.

64.   Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, jų einamųjų metų dalis, trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai, nesusiję su rinkos kainomis, įvertinami amortizuota savikaina, kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai – įsigijimo savikaina. Finansiniai įsipareigojimai, susiję su rinkos kainomis, ir iš suteiktų garantijų kilę finansiniai įsipareigojimai įvertinami tikrąja verte. Su finansinių įsipareigojimų sandorių sudarymu susijusios išlaidos pripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis ir į įsigijimo savikainą neįtraukiamos.

65. Trumpalaikių skolinių įsipareigojimų pagal iš kito viešojo sektoriaus subjekto gautas trumpalaikės paskolos sutartis amortizuota savikaina lygi jų įsigijimo savikainai.

66.   Ilgalaikiai ar trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai nurašomi iš valstybės iždo apskaitos pasibaigus sutarties galiojimo laikui, nutraukus sutartį abipusiu susitarimu, įvykdžius visus sutarties reikalavimus ir įsipareigojimus ar pasibaigus įsipareigojimų vykdymo terminui. Kai valstybės iždas su kita sandorio šalimi turi abipusį įsipareigojimą, suėjus numatytam terminui tarpusavio įsipareigojimai gali būti mažinami nepervedant pinigų.

67.   Vadovaujantis Valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“, valstybės išteklių fondų sąskaitose esančios laikinai laisvos lėšos gali būti naudojamos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos ir skolintų lėšų srautams subalansuoti su sąlyga, kad jos bus grąžintos esant mokėjimų iš pinigų fondų sąskaitų poreikiui. Tokiu atveju registruojami kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai fondams.

68. Jei valstybės iždo apskaitoje pripažinti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai susiję su kitu viešojo sektoriaus subjektu, kurio finansinės ataskaitos įtraukiamos į tos pačios kaip valstybės iždas II konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, finansinių įsipareigojimų amortizuota savikaina prilyginama tų įsipareigojimų įsigijimo savikainai.

 

IX SKYRIUS

GAUTOS PASKOLOS IR FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL

VYRIAUSYBĖS VERTYBINIUS POPIERIUS

 

69. Gautos paskolos ir išleisti Vyriausybės vertybiniai popieriai pirminio pripažinimo metu valstybės iždo apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – amortizuota savikaina.

70. Gautų paskolų ir išleistų Vyriausybės vertybinių popierių amortizuota savikaina apskaičiuojama pritaikius apskaičiuotų palūkanų normą, buvusią finansinio įsipareigojimo pirminio pripažinimo momentu.

71. Jei taikoma apskaičiuotų palūkanų norma lygi rinkos palūkanų normai, finansinio įsipareigojimo amortizuota savikaina yra lygi įsigijimo savikainai.

72.  Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą, jeigu vertybiniai popieriai yra išplatinami aukciono, jungtiniu, dvišalių derybų ar mažmeniniu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – VVP išleidimo taisyklės).

73.  Laikoma, kad ilgalaikių paskolų apskaičiuotų palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą, kai ilgalaikės paskolos imamos VVP išleidimo taisyklėse nustatyta tvarka.

74. Jeigu gautų paskolų ar išleistų Vyriausybės vertybinių popierių sutartyje numatytos palūkanų normos yra kintamos ir jos numatytu terminu pasikeičia, amortizuota savikaina paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną perskaičiuojama pritaikius naują, t. y. pagal sutarties sąlygas pasikeitusią, apskaičiuotų palūkanų normą.

75Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš ilgalaikių įsipareigojimų į trumpalaikius įsipareigojimus iškeliama gautų paskolų ir Vyriausybės vertybinių popierių dalis, kuri bus grąžinta per ateinančius 12 mėnesių.

 

X SKYRIUS

ATIDĖJINIAI

 

76. Atidėjiniai pripažįstami ir registruojami valstybės iždo apskaitoje tik tada, kai dėl praeityje buvusio įvykio valstybės iždas turi dabartinę teisinę prievolę ar neatšaukiamąjį pasižadėjimą ir tikimybė, kad įsipareigojimą reikės padengti turtu, yra didesnė už tikimybę, kad turtu padengti įsipareigojimo nereikės, o įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei tenkinamos ne visos šios sąlygos, atidėjiniai nėra pripažįstami, o informacija apie neapibrėžtąjį įsipareigojimą, susijusį su tikėtina sumokėti suma, pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Atidėjiniai peržiūrimi paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną ir koreguojami, atsižvelgiant į naujus įvykius ar aplinkybes, kad būtų parodytas tiksliausias dabartinis vertinimas.

77.  Atidėjiniai apskaičiuojami vadovaujantis Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantuojamų paskolų grupavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu 1K-440 „Dėl Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantuojamų paskolų grupavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantuojamų paskolų grupavimo taisyklės). Ilgalaikiai atidėjiniai dėl valstybės garantuojamų paskolų diskontuojami iki dabartinės jų vertės.

78. Atidėjinių balansinės vertės padidėjimo sumos priskiriamos prie finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų, o sumažėjimo sumos – prie finansinės ir investicinės veiklos pajamų.

 

XI SKYRIUS

IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

 

79. Rizikai valdyti valstybės iždas gali naudoti išvestines finansines priemones.

80. Išvestinės finansinės priemonės pirmą kartą valstybės iždo apskaitoje registruojamos tada, kai valstybės iždas pagal sutartį įgyja teisę gauti turtą arba prisiima įsipareigojimą atsiskaityti turtu.

81. Iš išvestinės finansinės priemonės atsirandantis finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas pirminio pripažinimo metu valstybės iždo apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.

82. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną sudarant finansines ataskaitas iš išvestinių finansinių priemonių atsirandantis finansinis turtas ir finansinis įsipareigojimas įvertinami ir finansinėse ataskaitose pateikiami tikrąja verte, išskyrus tuos atvejus, kai jų tikroji vertė negali būti patikimai nustatyta.

83.  Išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė nustatoma taikant diskontuotų pinigų srautų metodą. Diskontavimui taikomi rinkos ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos palūkanų normų deriniai.

84. Jei iš išvestinės finansinės priemonės atsirandančio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrajai vertei nustatyti negali būti pritaikytas diskontuotų pinigų srautų metodas, iš tos priemonės atsiradęs finansinis turtas valstybės iždo apskaitoje rodomas įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius, o finansinis įsipareigojimas rodomas įsigijimo savikaina. Kiekvienų metų pabaigoje šis vertinimas įforminamas apskaitos pažyma.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

85. Išvestinių finansinių priemonių sandorių sudarymo komisiniai mokesčiai finansinių paslaugų teikėjams ir kitos išlaidos, susijusios su išvestinės finansinės priemonės sutarties sudarymu arba išvestinės finansinės priemonės sandorio galiojimo pabaiga, priskiriami prie pirminio pripažinimo laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų.

86. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną iš ilgalaikių išvestinių finansinių priemonių į trumpalaikes išvestines finansines priemones iškeliama išvestinių finansinių priemonių dalis, kuri bus gauta ir (arba) grąžinta per ateinančius 12 mėnesių.

87. Išvestinės finansinės priemonės nurašomos iš valstybės iždo apskaitos nustojus galioti išvestinės finansinės priemonės sutarčiai (pasibaigus sutarties galiojimo laikui, nutraukus sutartį abipusiu susitarimu, įvykdžius visus sutarties reikalavimus ir įsipareigojimus ar pasibaigus įsipareigojimų vykdymo terminui).

 

XII SKYRIUS

PAJAMOS

 

88.  Valstybės iždo pajamų apskaita tvarkoma pagal 9-ąjį VSAFAS „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 9-ojo standarto patvirtinimo“, 10-ąjį VSAFAS „Kitos pajamos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-161 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 10-ojo standarto patvirtinimo“, 20-ąjį VSAFAS ir 26-ąjį VSAFAS „Fondų apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-357 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 26-ojo standarto patvirtinimo“.

89.  Pajamos registruojamos valstybės iždo apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą, išskyrus atvejus, kai negalima jų patikimai įvertinti dėl nepateiktų dokumentų. Tokiais atvejais pajamos pripažįstamos pinigų gavimo momentu.

90.  VMI ir (arba) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – MD) administruojamos pajamos, kurios pervedamos į valstybės iždą, valstybės iždo apskaitoje registruojamos gavus iš VMI ir MD informaciją pagal A1, A3 ir A4 formas, nustatytas Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1K-063 „Dėl Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – A1, A3 ir A4 formos).

91. Valstybės iždo pajamomis pripažįstamos kitų viešojo sektoriaus subjektų administruojamos ir (arba) surenkamos pajamos, kurios neatlygintinai pervedamos į valstybės iždą. Valstybės iždo pajamomis pripažįstamos ir pajamos, kurių dalis teisės aktų nustatyta tvarka yra skiriama viešojo sektoriaus subjektų programoms finansuoti. Kitų viešojo sektoriaus subjektų administruojamos pajamos, kurios turi būti pervestos į valstybės biudžetą, taip pat apskaičiuotos administruojamos kitos pajamos, susijusios su konfiskuoto turto perdavimu viešojo sektoriaus subjektams, valstybės iždo apskaitoje registruojamos gavus viešojo sektoriaus subjektų informaciją pagal formas A5, A6, A7, A8 ir A9, nustatytas Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1K-063 „Dėl Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau kartu – A5–A9 formos).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

92. Įplaukos, gautos į valstybės iždą už biudžetinių įstaigų suteiktas paslaugas, parduotas prekes, turto nuomą ir skirtos programoms finansuoti, nėra pripažįstamos valstybės iždo pajamomis.

93.     Kai viešojo sektoriaus subjektai uždirbtas savo pajamas privalomai perveda į valstybės iždą, tačiau turėdami teisę jas susigrąžinti jų nesusigrąžina, tokios pajamos (ar jų dalis), atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, einamaisiais metais laikomos netekusiomis savo paskirties ir valstybės iždo apskaitoje pripažįstamos kitomis pagrindinės veiklos pajamomis.

94.  Valstybės iždo apskaitoje pajamos skirstomos į:

94.1.    pagrindinės veiklos pajamas;

94.2.    finansinės investicinės veiklos pajamas;

94.3.    kitos veiklos pajamas.

95. Prie valstybės iždo pagrindinės veiklos pajamų priskiriamos mokesčių pajamos, finansavimo pajamos, apskaičiuotos pajamos už suteiktas paslaugas ir kitos pajamos.

96. Mokesčių pajamos pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį įvyksta mokestinis įvykis, pagal mokesčių administratorių teikiamą informaciją pagal A1, A3 ir A4 formas, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą.

97. Finansavimo pajamos pripažįstamos, kai:

97.1.    patiriama sąnaudų, kurios padengiamos finansavimo sumomis, gautomis iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų arba kitų šaltinių;

97.2.    finansavimo sumos, gautos iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų arba kitų šaltinių, perduodamos ne viešojo sektoriaus subjektams;

97.3.    finansavimo sumos yra gautos iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir (arba) tarptautinių organizacijų ir jei finansavimo sumų davėjas ar šias lėšas administruojanti institucija patvirtina, kad finansavimo sumų likutis neturi būti naudojamas, perduodamas ir (arba) grąžinamas ir gali būti įskaitytas į valstybės biudžetą.

98.     Valstybės iždo finansinės ir investicinės veiklos pajamas sudaro palūkanų pajamos, dividendų pajamos, baudų ir delspinigių pajamos, pajamos dėl teigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos, vertybinių popierių perkainojimo pelnas, išvestinių finansinių priemonių pajamos, finansinio turto perleidimo pelnas ir kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos.

99. Kitos veiklos pajamas valstybės ižde sudaro prekių, turto pardavimo pajamos ir turto naudojimo pajamos, baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų, susijusių su kita nei finansinė ar investicinė veikla, pajamos, kurios valstybės iždo apskaitoje registruojamos pagal VMI pateiktą informaciją pagal A1, A3 ir A4 formas, pagal viešojo sektoriaus subjektų pateiktą informaciją pagal A5–A9 formas, pagal CTV vadovaujantis Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atsiskaitymo už savo vykdomas veiklas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 225 „Dėl centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atsiskaitymo“, pateiktus duomenis (toliau – CTV duomenys) ir pagal NŽT vadovaujantis Rekomendacijomis dėl finansinės apskaitos, siekiant suvienodinti NŽT ir CTV pervedamų lėšų už parduotą valstybinę žemę apskaitą valstybės ir savivaldybių ižduose, pateiktus duomenis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

XIII SKYRIUS

SĄNAUDOS

 

100.   Valstybės iždo sąnaudų apskaita tvarkoma pagal 11-ąjį VSAFAS „Sąnaudos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 11-ojo standarto patvirtinimo“. Sąnaudų, kurios susijusios su konkrečiais finansinio turto, finansavimo sumų ir finansinių įsipareigojimų straipsniais, apskaita tvarkoma pagal šių straipsnių apskaitą reglamentuojančius VSAFAS.

101.   Į valstybės iždo apskaitą ir finansines ataskaitas traukiamos sąnaudos, susijusios su valstybės iždo funkcijų atlikimu, t. y. su skolinimo ir skolinimosi sandoriais tiesiogiai susijusios sąnaudos, viešojo sektoriaus subjektų finansavimo sąnaudos, taip pat sąnaudos, susijusios su valstybės nekilnojamojo turto ir valstybės ar savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtų valstybinės žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu rezultatu ir valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo viešo aukciono būdu rezultatu.

102.   Sąnaudos, susijusios su valstybės iždo funkcijų atlikimo proceso organizavimu ir administravimu (sąnaudos kredito reitingo agentūrų mokesčiams sumokėti, Vyriausybės vertybinių popierių emisijų aukcionams organizuoti, darbuotojams mokyti, informacinėms sistemoms prižiūrėti ir kitos panašios sąnaudos), nėra traukiamos į valstybės iždo apskaitą ir finansines ataskaitas, nes tokia veikla yra ministerijos, kuri yra įgaliota atlikti valstybės iždo funkcijas, veikla.

103.   Valstybės iždo apskaitoje visos sąnaudos skirstomos į:

103.1. pagrindinės veiklos sąnaudas;

103.2. finansinės investicinės veiklos sąnaudas;

103.3. kitos veiklos sąnaudas.

104.   Prie pagrindinės veiklos sąnaudų priskiriamos finansavimo sąnaudos. Finansavimo sąnaudomis valstybės iždo apskaitoje pripažįstamos per tam tikrą laikotarpį kitam viešojo arba ne viešojo sektoriaus subjektui suteiktos ar teiktinos finansavimo sąnaudos iš valstybės iždo pajamų arba ne viešojo sektoriaus subjektui suteiktos ar teiktinos finansavimo sumos, gautos iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, savivaldybių biudžetų ir kitų šaltinių.

105.   Palūkanoms mokėti ir kitoms valstybės skolos tvarkymo išlaidoms apmokėti skiriamas finansavimas (asignavimai) ministerijai. Ministerijos valstybės skolos tvarkymo sąnaudoms apmokėti, kai šių išlaidų duomenys gaunami per Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemą, registruojamos finansavimo sąnaudos ir mokėtinos sumos, kaip ir kitais valstybės biudžeto programų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų atvejais. Siekiant teisingai parodyti sąnaudas valstybės iždo finansinėse ataskaitose, valstybės iždo apskaitoje pripažintos finansavimo sąnaudos ir mokėtinos sumos iš karto sumažinamos.

106.   Sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų arba pinigų ekvivalentų suma. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros mokėtinos sumos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą, taikant rinkos palūkanų normą.

107.   Valstybės iždo finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas sudaro:

107.1.  palūkanų sąnaudos;

107.2.  baudų ir delspinigių sąnaudos;

107.3.  sąnaudos dėl neigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos;

107.4.  vertybinių popierių perkainojimo nuostolis;

107.5.  su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios sąnaudos (išvestinių tikrosios vertės pasikeitimo, sukauptų gautinų ir mokėtinų išvestinių finansinių priemonių palūkanų ir kitos sąnaudos);

107.6.  nuvertėjimo ir nurašytų sumų sąnaudos;

107.7.  kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos, susijusios su valstybės iždo apskaitoje registruojamu finansiniu ir investiciniu turtu bei su šiuo turtu susijusiais finansiniais įsipareigojimais (suteiktų paskolų įsigijimo savikainos ir amortizuotos savikainos skirtumas, atidėjinių sąnaudos, neigiamos palūkanos už banko sąskaitose esančius lėšų likučius ir kitos).

108.   Kitos veiklos sąnaudas valstybės ižde sudaro valstybės nekilnojamojo turto ir valstybės ar savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtų valstybinės žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu nuostoliai ir šio turto nuvertėjimo sąnaudos.

 

XIV SKYRIUS

SANDORIAI UŽSIENIO VALIUTA

 

109.   Valstybės iždo sandorių užsienio valiuta apskaita tvarkoma pagal 21-ąjį VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1K-348 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 21-ojo standarto patvirtinimo“.

110. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu valstybės iždo apskaitoje registruojami taikant Finansinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Pelnas ir nuostoliai iš sandorių užsienio valiuta bei iš užsienio valiuta išreikšto finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų likučių perkainojimo dieną registruojami finansinės ir investicinės veiklos pajamų ar sąnaudų sąskaitose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

111. Valiutinių straipsnių likučiai perkainojami pagal Finansinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

XV SKYRIUS

TURTO NUVERTĖJIMAS

 

112.   Valstybės iždo finansinio turto nuvertėjimo apskaita tvarkoma pagal 17-ąjį VSAFAS.

113.   Finansinio turto vertė laikoma sumažėjusia, jei balansinė vertė yra didesnė nei tikėtina atgauti už tą finansinį turtą suma. Turto nuvertėjimas įvertinamas vadovaujantis Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantuojamų paskolų grupavimo taisyklėmis.

114.   Nuostoliai dėl finansinio turto nuvertėjimo valstybės iždo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius, nurodytus 17-ajame VSAFAS. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatoma, ar yra finansinio turto nuvertėjimo požymių. Jeigu yra, nustatoma tikėtina atgauti suma ir ji palyginama su finansinio turto balansine verte.

115.   Sudarant finansinės būklės ataskaitą, vadovaujantis 17-uoju VSAFAS, išankstinių mokėjimų ir gautinų sumų balansinė vertė valstybės iždo apskaitoje mažinama įvertinus nuvertėjimo nuostolius, t. y. sumos rodomos grynąja verte, atėmus nustatytas neatgautinas sumas. Gautinų sumų nuvertėjimo nuostoliai valstybės iždo apskaitoje priskiriami prie pagrindinės arba finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų, atsižvelgiant į gautinos sumos kilmę.

116.   Gautinų paskolų, gautinų palūkanų, gautinų baudų ir delspinigių nuvertėjimo suma skaičiuojama vadovaujantis Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantuojamų paskolų grupavimo taisyklėmis. Valstybės iždas gautinas sumas turi nurašyti tik tada, kai jis netenka teisės kontroliuoti šių sumų arba jų dalies.

117.   Baudų, paskirtų vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nuvertėjimas registruojamas pagal VMI mokesčių fondo teikiamą informaciją.

118.   Gautinų sumų, susijusių su valstybės nekilnojamojo turto ir valstybės ar savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtų valstybinės žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimu viešo aukciono būdu ir valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimu viešo aukciono būdu, nuvertėjimas registruojamas pagal CTV duomenis.

119.   Jei per kitą ataskaitinį laikotarpį pasikeitus aplinkybėms finansinio turto nuvertėjimo suma sumažėja, finansinio turto nuvertėjimo nuostoliai turi būti sumažinami arba panaikinami.

 

XVI SKYRIUS

NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

 

120.   Valstybės iždo neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto apskaita tvarkoma pagal 18-ąjį VSAFAS.

121.   Valstybės iždo neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas registruojami nebalansinėse sąskaitose. Informacija apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir neapibrėžtąjį turtą pateikiama aiškinamojo rašto pastabose. Kai tikimybė, kad neapibrėžtąjį turtą reikės panaudoti įsipareigojimui padengti, yra maža, ši informacija aiškinamajame rašte nebūtina. Informacija apie neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus peržiūrima kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, kad pokyčiai būtų tinkamai atskleisti aiškinamajame rašte.

122.   Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose nerodomas, kol nėra aišku, ar jis duos valstybės iždui ekonominės naudos (pvz., baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą), ir kol jo negalima patikimai įvertinti. Jei ekonominė nauda tikėtina, tačiau nežinoma, ar ji tikrai bus gauta, informacija apie neapibrėžtąjį turtą pateikiama aiškinamojo rašto pastabose.

 

XVII SKYRIUS

POATASKAITINIAI ĮVYKIAI

 

123.   Valstybės iždo įvykių, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, apskaita tvarkoma ir informacija apie juos finansinėse ataskaitose pateikiama pagal 18-ąjį VSAFAS.

124.   Poataskaitiniai koreguojantieji įvykiai, t. y. įvykiai, kurie pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui suteikia papildomos informacijos apie valstybės iždo finansinę padėtį paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, atsižvelgiant į jų įtaką rodomi finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų ataskaitose.

125.   Informacija apie nekoreguojančiuosius poataskaitinius įvykius, t. y. įvykius, nepadariusius poveikio ataskaitinio laikotarpio finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams, pateikiama valstybės iždo aiškinamajame rašte.

 

XVIII SKYRIUS

TARPUSAVIO UŽSKAITOS

 

126.   Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį nėra atliekamos finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų finansinių ataskaitų straipsnių tarpusavio užskaitos, išskyrus atvejus, kai konkrečiame VSAFAS reikalaujama būtent tokios užskaitos.

 

XIX SKYRIUS

PAGRINDINIAI INFORMACIJOS PAGAL SEGMENTUS PATEIKIMO PRINCIPAI

 

127.   Segmentas – valstybės iždo veiklos dalis, apibrėžiama pagal vykdomas valstybės valdymo funkcijas.

128.   Informacija pagal segmentus finansinėse ataskaitose pateikiama vadovaujantis 25-ajame VSAFAS „Segmentai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1K-232 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 25-ojo standarto patvirtinimo“, nustatytais principais.

129.   Informacija apie valstybės iždą pateikiama pagal šias veiklas:

129.1.    bendrųjų valstybės paslaugų;

129.2.    gynybos;

129.3.    viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos;

129.4.    ekonomikos;

129.5.    aplinkos apsaugos;

129.6.    būsto ir komunalinio ūkio;

129.7.    sveikatos apsaugos;

129.8.    poilsio, kultūros ir religijos;

129.9.    švietimo;

129.10.  socialinės apsaugos.

130.   Pagal segmentus valstybės iždo apskaitoje detalizuojama:

130.1.    pagrindinės veiklos sąnaudos;

130.2.    su pagrindine veikla susiję įsipareigojimai;

130.3.    pagrindinės veiklos pinigų srautai.

 

XX SKYRIUS

APSKAITOS POLITIKOS KEITIMAS

 

131.   Valstybės iždo apskaitos politika keičiama vadovaujantis 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1K-058 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 7-ojo standarto patvirtinimo“ (toliau – 7-asis VSAFAS), nustatytais principais.

132.   Pasirinkta valstybės iždo apskaitos politika taikoma nuolat arba gana ilgą laiką, kad būtų galima palyginti skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Tokio palyginimo reikia, kad būtų galima nustatyti valstybės iždo finansinės būklės, veiklos rezultatų, grynojo turto ir pinigų srautų keitimosi tendencijas.

133. Valstybės iždo apskaitos politika pasirenkama ir taikoma vadovaujantis nuostatomis, pateiktomis VSAFAS. Ūkinių operacijų ir apskaitos metodų pakeitimas laikomas valstybės iždo apskaitos politikos keitimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

134.   Valstybės iždo apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose rodomas taikant retrospektyvinį būdą, t. y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg ji visada būtų buvusi, – pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nuo jų atsiradimo. Poveikis, kurį apskaitos politikos keitimas daro einamojo ataskaitinio laikotarpio informacijai ir darytų ankstesnių ataskaitinių laikotarpių informacijai, registruojamas apskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kurį apskaitos politika keičiama, ir rodomas einamojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“. Šioje eilutėje rodoma apskaitos politikos keitimo poveikio dalis, susijusi su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informacija finansinėse ataskaitose pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nėra koreguojama. Su valstybės iždo apskaitos politikos keitimu susijusi informacija pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

 

XXI SKYRIUS

APSKAITINIŲ ĮVERČIŲ KEITIMAS

 

135.  Apskaitinių įverčių keitimas vykdomas vadovaujantis 7-ajame VSAFAS nustatytais principais.

136. Apskaitiniu įverčiu laikoma pasirinkta apskaičiavimo taisyklė, o apskaitiniai įverčiai peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo vadovautasi atliekant vertinimą, arba atsiranda naujos informacijos ar kitų įvykių. Apskaitinių įverčių pasikeitimas įforminamas apskaitos pažyma.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

 

137.  Apskaitinio įverčio keitimo poveikis nustatant grynąjį perviršį ar deficitą priskiriamas prie:

137.1.  laikotarpio, kada įvyko keitimas, jei jis turi įtakos tik tam laikotarpiui;

137.2.  laikotarpio, kada įvyko keitimas, ir vėlesnių laikotarpių, jei tai veikia ir tų laikotarpių informaciją.

138.  Apskaitinio įverčio pasikeitimo rezultatas įtraukiamas į tą veiklos rezultatų ataskaitos eilutę, kurioje buvo parodytas pirminis įvertis, nebent pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu turi įtakos tik finansinės būklės ataskaitos straipsnių duomenims. Informacija, susijusi su apskaitinio įverčio pakeitimu, pateikiama aiškinamajame rašte.

 

XXII SKYRIUS

APSKAITOS KLAIDŲ TAISYMAS

 

139.   Valstybės iždo apskaitos klaidos taisomos vadovaujantis 7-ajame VSAFAS nustatytais principais.

140.   Ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėta apskaitos klaidų, padarytų praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė išraiška individualiai arba kartu su kitų to ataskaitinio laikotarpio klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė nei 0,1 procento viso valstybės iždo turto.

141.   Ir esminės, ir neesminės apskaitos klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose, o apskaitos klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose rodoma taip:

141.1.    jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir rodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija;

141.2.    jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje ir rodomas veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama. Su esminės klaidos taisymu susijusi informacija pateikiama aiškinamajame rašte.

—————————

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2020 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-378

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2023 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1K-426

redakcija)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS DOKUMENTŲ PASIRAŠYMO IR APSKAITOS REGISTRŲ SUDARYMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos valstybės iždo apskaitos dokumentų pasirašymo ir apskaitos registrų sudarymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojamas valstybės iždo, kaip išteklių fondo, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų pasirašymas ir saugojimas bei valstybės iždo apskaitos registrų sudarymas.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme ir viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose.

 

II SKYRIUS

VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS DOKUMENTŲ IR APSKAITOS REGISTRŲ PASIRAŠYMAS IR SAUGOJIMAS

 

3. Valstybės iždo apskaitos pažyma, parengta pagal Taisyklių 1 priede pateiktą pavyzdinę formą, valstybės iždo apskaitos analitiniai ir suvestiniai registrai pasirašomi apskaitos dokumentą ar apskaitos registrą parengusio asmens ir jo padalinio vadovo.

4. Valstybės iždo apskaitos analitiniai registrai pasirašomi elektroniniu parašu ir saugomi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudojamoje dokumentų valdymo sistemoje.

5. Valstybės iždo apskaitos pažymos ir valstybės iždo apskaitos suvestiniai registrai pasirašomi popieriniai ir saugomi popierine forma.

 

III SKYRIUS

VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS REGISTRŲ SUDARYMAS

 

6. Valstybės iždo apskaitos registrų paskirtis – kaupti ir sisteminti finansinius apskaitos duomenis.

7. Valstybės iždo apskaitos registrai sudaromi ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus, pagal ataskaitinio ketvirčio paskutinės dienos būklę ir pasirašomi kartu su finansinių ataskaitų rinkiniais.

8. Valstybės iždo apskaitos registrai sudaromi naudojant Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemį (toliau – VIKSVA) vadovaujantis VIKSVA didžiosios knygos (toliau – VIKSVA DK) sąskaitų duomenimis ir Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos Finansų valdymo ir apskaitos posistemį (toliau – FVIS) vadovaujantis FVIS didžiosios knygos (toliau – FVIS DK) sąskaitų duomenimis.

9. Valstybės iždo apskaitos registrų rinkinį, rengiamą naudojant VIKSVA, sudaro:

9.1. Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemio didžiosios knygos sąskaitų suvestinis registras (Taisyklių 2 priedas). Jame nurodomos visos užregistruotos finansinės apskaitos operacijos VIKSVA DK sąskaitų apyvartų lygiu;

9.2. Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemio didžiosios knygos sąskaitų analitinis registras (Taisyklių 3 priedas). Jis sudaromas pagal kiekvieną atskirą VIKSVA DK sąskaitą ir jame nurodomos visos VIKSVA DK sąskaitoje užregistruotos valstybės iždo finansinės apskaitos operacijos.

10. Valstybės iždo apskaitos registrų rinkinį, rengiamą naudojant FVIS, sudaro:

10.1. Finansų valdymo ir apskaitos posistemio didžiosios knygos sąskaitų suvestinis registras (Taisyklių 4 priedas). Jame nurodomos visos užregistruotos finansinės apskaitos operacijos FVIS DK sąskaitų apyvartų lygiu;

10.2. Finansų valdymo ir apskaitos posistemio tarpusavio įsipareigojimų suvestinis registras (Taisyklių 5 priedas). Jame nurodomi sandorio šalių tarpusavio įsipareigojimų suvestiniai duomenys apyvartų lygiu;

10.3. Finansų valdymo ir apskaitos posistemio sukauptų sumų analitinis registras (Taisyklių 6 priedas). Jame nurodomos sukauptos viešojo sektoriaus subjekto tarpusavio įsipareigojimų pagal ūkines operacijas sumos;

10.4. Finansų valdymo ir apskaitos posistemio pinigų analitinis registras (Taisyklių 7 priedas). Jame nurodomi duomenys pagal kiekvienos valstybės iždo banko sąskaitos kiekvienos dienos operacijas;

10.5. Finansų valdymo ir apskaitos posistemio bendrasis analitinis registras (Taisyklių 8 priedas). Šis registras skirtas informacijai pagal FVIS DK sąskaitų duomenis kaupti;

10.6. Finansų valdymo ir apskaitos posistemio finansavimo sumų apskaitos analitinis registras (Taisyklių 9 priedas). Šis registras skirtas finansavimo sumų analitiniams duomenims kaupti.

11. Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, kurie turi teisę parengti ir pasirašyti arba tik pasirašyti valstybės iždo apskaitos dokumentus ar registrus, pareigybių sąrašas pateiktas Taisyklių 10 priede.

12. Valstybės iždo apskaitos registrų rinkiniai, nurodyti Taisyklių 10 punkte, rengiami atsižvelgiant į ūkinių operacijų registravimo apskaitos schemas.

13. FVIS registruose sumos nurodomos eurais, o VIKSVA registruose – eurais ir kita valiuta.

 

IV SKYRIUS

VALSTYBĖS IŽDO APSKAITOS PAŽYMA

 

14. Valstybės iždo apskaitos pažyma skirta koreguojantiesiems, baigiamiesiems ar papildomiems įrašams finansinėje apskaitoje pagrįsti. Valstybės iždo apskaitos pažyma rengiama naudojant tik FVIS. Jei naudojama laisvos formos valstybės iždo apskaitos pažyma, ji gali būti rengiama VIKSVA ir FVIS programoje koreguojantiesiems, baigiamiesiems ar papildomiems įrašams pagrįsti, nurodant patvirtintos valstybės iždo apskaitos pavyzdinės pažymos formos rekvizitus.

______________________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2020 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-378

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2023 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1K-426

redakcija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IŽDO INVENTORIZACIJOS ATLIKIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos valstybės iždo inventorizacijos atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama Lietuvos Respublikos valstybės iždo turto ir įsipareigojimų inventorizacijos atlikimo tvarka.

Atliekant valstybės iždo inventorizaciją Aprašas taikomas kartu su Inventorizacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Inventorizacijos taisyklės).

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Inventorizacijos taisyklėse ir viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).

 

II SKYRIUS

INVENTORIZACIJOS OBJEKTAS IR PERIODIŠKUMAS

 

3. Atliekant valstybės iždo inventorizaciją turi būti inventorizuojamas visas jo turtas ir įsipareigojimai, t. y. ilgalaikis ir trumpalaikis finansinis turtas (ilgalaikiai ir trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai, pinigai ir pinigų ekvivalentai, nebalansinių sąskaitų likučiai).

4. Valstybės iždo inventorizacija atliekama ne rečiau kaip kartą per ataskaitinius metus prieš sudarant metines finansines ataskaitas pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis arba dažniau, atsiradus Inventorizacijos taisyklių 7 punkte nurodytoms aplinkybėms.

 

III SKYRIUS

INVENTORIZACIJOS ATLIKIMAS IR ĮFORMINIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

INVENTORIZACIJOS DOKUMENTAI

 

5. Valstybės iždo inventorizaciją atlieka inventorizacijos komisija, sudaroma finansų ministro įsakymu. Įsakyme dėl inventorizacijos turi būti nurodoma Inventorizacijos taisyklių 14 punkte nurodyta informacija.

6. Inventorizacija turi būti įforminama sudarant inventorizacijos aprašus.

7. Sudaromas atskiras kiekvienos valstybės iždo sąskaitos (toliau – sąskaita), išskyrus finansinio turto ir (arba) finansinių įsipareigojimų nuvertėjimo ir (arba) amortizacijos įtakos sąskaitas, inventorizacijos aprašas. Finansinio turto ir (arba) finansinių įsipareigojimų nuvertėjimo ir (arba) amortizacijos įtakos sąskaitos į inventorizacijos aprašus įtraukiamos kartu su finansinio turto ir (arba) finansinių įsipareigojimų, kurių nuvertėjimo ir (arba) amortizacijos sumos skaičiuojamos, sąskaitomis.

8. Inventorizacijos aprašai, vadovaujantis Inventorizacijos taisyklėmis, sudaromi pagal šias formas:

8.1. finansinio turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašas – pagal Aprašo 1 priede pateikiamą formą;

8.2. išvestinių finansinių priemonių inventorizacijos aprašas – pagal Aprašo 2 priede pateikiamą formą;

8.3. pinigų banko sąskaitose inventorizacijos aprašas – pagal Aprašo 3 priede pateikiamą formą.

9. Atlikus inventorizaciją, inventorizacijos aprašuose nurodyti rezultatai įrašomi sutikrinimo žiniaraštyje, kurio forma pateikiama Aprašo 4 priede.

10. Inventorizacijos metu nustatyti neatitikimai aprašomi inventorizacijos aprašuose, nurodomos neatitikimų susidarymo priežastys.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

INVENTORIZUOJAMŲ SUMŲ SUDERINIMAS IR SUTIKRINIMAS

 

11. Inventorizuojant gautinas ir (ar) mokėtinas sumas, tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys pagal atitinkamus didžiosios knygos sąskaitų likučius atitinka suderinimo aktuose pateiktus duomenis. Gautinos ir mokėtinos sumos, kurių derinimo sąnaudos viršija tikėtiną naudą, inventorizuojamos jų nederinant.

12. Jeigu inventorizuojamas kitas finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai nei gautinos ir (ar) mokėtinos sumos ir (arba) jeigu gautinos ir (ar) mokėtinos sumos inventorizuojamos jų nederinant, inventorizacijos metu tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys pagal atitinkamus didžiosios knygos sąskaitų likučius atitinka sutartyse ir (arba) dokumentuose, kuriais pagrindžiamas ilgalaikio ir trumpalaikio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų padidėjimas ir (arba) sumažėjimas, pateiktus duomenis.

13. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas (toliau – Iždo departamentas) suderinimo aktus, parengtus pagal ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, skelbia oficialioje Finansų ministerijos interneto svetainėje adresu http://finmin.lrv.lt/lt/paslaugos/valstybes-izdo-mval1-suderinimo-aktai, o raštą su informacija apie tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų derinimą siunčia šių sumų derinimo šaliai ne vėliau kaip likus 10 dienų iki inventorizacijos pabaigos. Suderinimo akte privaloma nurodyti, kad jeigu tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų derinimo šalis suderinimo akte nurodytu terminu negrąžina pasirašyto suderinimo akto, laikoma, kad suderinimo akte nurodytos sumos yra suderintos ir šalys su jomis sutinka.

14. Jeigu tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų derinimo šalis atsiunčia Iždo departamentui suderinimo aktą, suderinimo aktas patvirtinamas atsakingo asmens parašu arba, nurodžius tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų nesutapimo priežastis, grąžinamas jį atsiuntusiai šaliai.

15. Valstybės įmonei Turto bankui (toliau – Turto bankas) perduotų administruoti perskolintų valstybės paskolų ir kito finansinio turto inventorizaciją finansų ministro pavedimu ir nustatytu terminu atlieka Turto bankas, kuris parengia ir Iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriui pateikia finansinio turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašus (nenurodydamas didžiosios knygos sąskaitų numerių).

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ILGALAIKIO FINANSINIO TURTO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ INVENTORIZACIJA

 

16. Inventorizuojant investicijas į Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP) ir įsipareigojimus pagal VVP, tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, investavimo (įsigijimo) dokumentuose pateiktus duomenis, sudarytų sutarčių sąlygas, nustatomas faktinis VVP skaičius, nominalioji ir įsigijimo vertė. Kadangi valstybės iždo įsigyti nuosavi VVP prie finansinio turto nepriskiriami ir juos konsoliduojant sumažinami įsipareigojimai, finansinio turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašai sudaromi prieš konsolidavimą ir jį atlikus.

17. Inventorizuojant suteiktas ilgalaikes paskolas (savivaldybėms, ne finansų įmonėms, finansų įmonėms, socialinės apsaugos fondams ir kt.), tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, sutartyse ir kituose dokumentuose, kuriais patvirtinamas paskolos išdavimas, pateiktus duomenis. Inventorizuojant Turto bankui perduotas administruoti ilgalaikes paskolas, Turto banko parengti šių paskolų inventorizacijos aprašai sutikrinami su valstybės iždo apskaitoje užregistruotais duomenimis.

18. Inventorizuojant ilgalaikes išvestines finansines priemones, tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka sutarčių sąlygas, nustatoma išvestinės finansinės priemonės nominalioji vertė ir išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė. Patikrinamas išvestinės finansinės priemonės tikrosios vertės, užregistruotos apskaitoje, apskaičiavimas.

19. Ilgalaikiai terminuotieji indėliai inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose pateiktus duomenis.

20. Kitos ilgalaikės gautinos sumos, ilgalaikės sukauptos palūkanos, ilgalaikiai atidėjiniai, ilgalaikės paskolos, į nebalansines sąskaitas traukiami garantiniai įsipareigojimai ir kitas ilgalaikis finansinis turtas ir įsipareigojimai inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose pateiktus duomenis, sudarytų sutarčių sąlygas ir (arba) dokumentuose, kuriais pagrindžiamas ilgalaikio ir trumpalaikio finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų padidėjimas ir (arba) sumažėjimas, pateiktus duomenis.

21. Inventorizuojant ilgalaikį finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, Iždo departamento direktoriaus nustatyta tvarka patikrinama, ar nuvertėjimo ir amortizacijos sumos apskaičiuotos ir užregistruotos pagal 17-ąjį VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1K-223 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-ojo standarto patvirtinimo“.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TRUMPALAIKIO FINANSINIO TURTO INVENTORIZACIJA

 

22. Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis ir kitų ilgalaikių gautinų sumų einamųjų metų dalis, užregistruota apskaitoje, inventorizuojama tikrinant suderinimo aktus, sutartis ir kitus dokumentus.

23. Inventorizuojant Turto bankui perduotas administruoti ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas, Turto banko parengti ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies ir trumpalaikių paskolų inventorizacijos aprašai sutikrinami su valstybės iždo apskaitoje užregistruotais duomenimis.

24. Ilgalaikių sukauptų palūkanų einamųjų metų dalis ir trumpalaikės vidaus paskolos (savivaldybėms, ne finansų įmonėms, finansų įmonėms, socialinės apsaugos fondams ir pan.) inventorizuojamos tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, sudarytose sutartyse ir kituose paskolos išdavimo patvirtinimo dokumentuose pateiktus duomenis.

25. Inventorizuojant investicijas į VVP tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, investavimo (įsigijimo) dokumentuose pateiktus duomenis, nustatomas faktinis investicijų į VVP kiekis, nominalioji ir įsigijimo vertė, sutarčių sąlygos. Kadangi valstybės iždo įsigyti nuosavi VVP prie finansinio turto nepriskiriami ir juos konsoliduojant sumažinami įsipareigojimai, finansinio turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašai sudaromi prieš šių VVP konsolidavimą ir jį atlikus.

26. Finansinė parama – iš užsienio valstybių ir Europos Sąjungos gautinos finansavimo sumos – inventorizuojama tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka duomenis suderinimo aktuose, gautuose iš finansinę paramą administruojančių institucijų, kurioms yra pavestos finansinės paramos administravimo funkcijos.

27. Gautini mokesčiai, kitos gautinos sumos, sukauptos mokesčių ir kitos pajamos, valstybės iždo apskaitoje registruoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių fondo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – MD) mokesčių fondo valstybės iždui, vadovaujantis Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1K-063 „Dėl Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos valstybės iždo finansinėms ataskaitoms sudaryti, pateikimo taisyklių patvirtinimo“, pateiktus duomenis, inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, gautuose iš VMI ir MD, pateiktus duomenis. 

28. Gautinos baudos, kitos netesybos, gautini delspinigiai, palūkanos, dividendai, rinkliavos, kitos gautinos sumos, sukauptos pajamos, gautinos grąžintinos finansavimo sumos, sukauptos gautinos grąžintinos finansavimo sumos, kitos trumpalaikės gautinos sumos, išankstiniai apmokėjimai ir investicijos inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose pateiktus duomenis. Trumpalaikis finansinis turtas, kurio derinimo sąnaudos viršija tikėtiną naudą, inventorizuojamas jo nederinant, tokiu atveju tikrinami dokumentai, kuriais pagrindžiamas finansinio turto padidėjimas ir (arba) sumažėjimas inventorizuojamo laikotarpio pabaigoje.

29. Kitos sukauptos gautinos sumos, kurios apskaitoje registruojamos ne pagal dokumentus, kuriais jos pagrindžiamos, o tas sumas apskaičiuojant, inventorizuojamos tikrinant atliktų skaičiavimų teisingumą.

30. Inventorizuojant pinigus valstybės iždo sąskaitoje Lietuvos banke, tikrinamas suderinimo aktas, gautas iš Lietuvos banko.

31. Inventorizuojant pinigus įšaldytose sąskaitose, trumpalaikius (iki 3 mėn.) VVP, trumpalaikius (iki 3 mėn.) terminuotuosius indėlius, kitas trumpalaikes (iki 3 mėn.) investicijas, tikrinami suderinimo aktai, o jei nebuvo suderinta, tikrinami investavimo patvirtinimo dokumentai, sutarčių sąlygos.

32. Inventorizuojant pinigus ir pinigų ekvivalentus valstybės iždo sąskaitoje, kartu inventorizuojami nebalansinėse sąskaitose registruojamų kitų išteklių fondų (Rezervinio (stabilizavimo) fondo, Ilgalaikio darbo išmokų fondo, Garantinio fondo, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo, Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondo) pinigų ir jų ekvivalentų likučiai. Inventorizuojami valstybės rezervo banko sąskaitos likučio duomenys, taip pat biudžetinių lėšų likučiai valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų sąskaitose, neapibrėžtos gautinos sumos, neapibrėžtieji įsipareigojimai, įsipareigojimai dėl suteiktų garantijų, taip pat Rezervinio fondo lėšų radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti sumos. Informacija apie atliktą inventorizaciją ir jos rezultatus raštu pateikiama šių fondų administratoriams.


PENKTASIS SKIRSNIS

TRUMPALAIKIŲ FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ INVENTORIZACIJA

 

33. Inventorizuojant ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalį, trumpalaikių atidėjinių, ilgalaikių įsipareigojimų pagal VVP einamųjų metų dalį, ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalį, kitų ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalį, trumpalaikius įsipareigojimus pagal VVP, trumpalaikes paskolas ir kitus trumpalaikius finansinius įsipareigojimus, tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, sutartyse, dokumentuose, kuriais pagrindžiamas finansinių įsipareigojimų padidėjimas ir (arba) sumažėjimas, VVP išleidimo patvirtinimo dokumentuose pateiktus duomenis.

34. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal VVP inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, sutartyse ir dokumentuose, kuriais patvirtinamas skolinimasis, pateiktus duomenis. Kadangi valstybės iždo įsigyti nuosavi VVP prie finansinio turto nepriskiriami ir juos konsoliduojant sumažinami įsipareigojimai, todėl finansinio turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašai sudaromi prieš šių VVP konsolidavimą ir jį atlikus.

35. Inventorizuojant trumpalaikes išvestines finansines priemones, tikrinama, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka sutarčių sąlygas, nustatoma išvestinės finansinės priemonės nominalioji vertė ir išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė. Patikrinamas išvestinės finansinės priemonės tikrosios vertės, užregistruotos apskaitoje, apskaičiavimo teisingumas.

36. Inventorizuojant savivaldybių iždams mokėtinas finansavimo sumas, t. y. paskirstytas ir pervestinas savivaldybėms gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusias sumas, tikrinami suderinimo su savivaldybėmis aktai. Nepaskirstytas savivaldybėms pervestinas gyventojų pajamų mokestis ir su juo susijusios sumos inventorizuojamos sutikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo akte, gautame iš VMI, pateiktus duomenis ir patikrinant valstybės iždo banko sąskaitos, skirtos gyventojų pajamų mokesčio savivaldybių pajamoms išlyginti, likutį, įvertinus paskirstytas ir pervestinas savivaldybėms gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusias sumas.

37. Kitos grąžintinos permokos ir gauti išankstiniai apmokėjimai, sukaupta savivaldybėms mokėtina gyventojų pajamų mokesčio suma inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, gautuose iš VMI ir MD, pateiktus duomenis.

38. Finansavimo sumų davėjams (Europos Komisijai, Finansinių mechanizmų valdybai, Šveicarijos Konfederacijai) grąžintinos finansavimo sumos inventorizuojamos tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka iš finansinę paramą administruojančių institucijų, kurioms pavestos finansinės paramos administravimo funkcijos, gautuose suderinimo aktuose arba tiesiogiai iš finansavimo sumų davėjų gautuose ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje neįvykdytuose mokėjimo prašymuose pateiktus duomenis.

39. Lietuvos bankui mokėtinos palūkanos inventorizuojamos tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose, gautuose iš Lietuvos banko, pateiktus duomenis.

40. Sukauptos mokėtinos sumos už parduotas prekes, turtą, paslaugas, sukauptos mokėtinos finansavimo sumos, sukauptos finansavimo sąnaudos ir kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai inventorizuojami tikrinant, ar apskaitoje užregistruoti duomenys atitinka suderinimo aktuose pateiktus duomenis. Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai, kurių derinimo sąnaudos viršija tikėtiną naudą, inventorizuojami jų nederinant, tokiu atveju tikrinami dokumentai, kuriais pagrindžiamas finansinio turto padidėjimas ir (arba) sumažėjimas inventorizuojamo laikotarpio pabaigoje.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

41. Atlikusi valstybės iždo turto ir įsipareigojimų inventorizaciją, inventorizacijos komisija finansų ministrui ar jo įgaliotam asmeniui pateikia išvadą dėl inventorizacijos eigos, rezultatų, pastabų dėl skirtumų, jei tokių rasta inventorizacijos aprašus sutikrinus su apskaitos duomenimis, ir pateikia pasiūlymus dėl neatitikimų panaikinimo. Finansų ministras ar jo įgaliotas asmuo per 15 darbo dienų nuo inventorizacijos pabaigos patvirtina inventorizacijos rezultatus ir priima sprendimą dėl inventorizacijos komisijos pateiktų pasiūlymų.

42. Finansų ministrui ar jo įgaliotam asmeniui patvirtinus valstybės iždo turto ir įsipareigojimų inventorizacijos rezultatus ir priėmus sprendimą dėl rastų neatitikimų šalinimo, valstybės iždo apskaitoje nedelsiant, ne vėliau kaip iki finansinių ataskaitų sudarymo dienos, registruojami koreguojantieji įrašai.

 

______________________________

 

 

 

 

Priedų pakeitimai:

 

Valstybės+iždo+sąskaitų+planas

 

VIKSVA+sąskaitų+susiejimas+su+FVIS+sąskaitomis

 

Valstybės+iždo+registrų+sudarymo+priedai

 

Valstybės+iždo+inventorizacijos+tvarkos+priedai

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-426, 2023-12-29, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25959

Dėl finansų ministro 2020 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1K-378 „Dėl valstybės iždo apskaitos tvarkymo“ pakeitimo