Suvestinė redakcija nuo 2023-10-21
Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-05-10, i. k. 2019-07514
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKAI PATEIKIAMŲ IR TIEKIAMŲ TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ ĮTRAUKIMO Į IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠĄ IR IŠBRAUKIMO IŠ ŠIO SĄRAŠO TVARKOS APRAŠO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKAI PATEIKIAMŲ IR TIEKIAMŲ TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠO PATVIRTINIMO
2019 m. gegužės 10 d. Nr. 3D-292
Vilnius
1. Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m.
gegužės 10 d. įsakymu Nr. 3D-292
LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKAI PATEIKIAMŲ IR TIEKIAMŲ TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ ĮTRAUKIMO Į IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠĄ IR IŠBRAUKIMO IŠ ŠIO SĄRAŠO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų (toliau – tręšiamieji produktai) įtraukimo į tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo (toliau – Identifikavimo sąrašas) tvarką.
2. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymu (toliau – Įstatymas).
3. Tręšiamuosius produktus įtraukia į Identifikavimo sąrašą ir išbraukia iš Identifikavimo sąrašo žemės ūkio ministras Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (toliau – įgaliota institucija) teikimu.
4. Tvarkos aprašo reikalavimai privalomi ekonominės veiklos vykdytojams, pateikiant ir tiekiant tręšiamuosius produktus Lietuvos Respublikos rinkai.
II SKYRIUS
TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ ĮTRAUKIMAS Į IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠĄ IR JŲ IDENTIFIKAVIMAS
6. Tręšiamieji produktai į Identifikavimo sąrašą įtraukiami minėtus produktus pageidaujančio pateikti ir tiekti rinkai ekonominės veiklos vykdytojo prašymu, kurį jis pateikia įgaliotai institucijai. Prašyme nurodoma ši informacija:
6.3. ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis asmuo: gyvenamosios vietos adresas, arba juridinis asmuo: buveinės adresas;
7. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai:
7.1. tręšiamojo produkto etiketė, kurioje nurodoma, kad tręšiamasis produktas supakuotas ir paženklintas pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytus reikalavimus;
7.2. tręšiamojo produkto naudojimo instrukcija, sąlygos ir naudojimo normos. Informacija gali būti pateikta etiketėje;
7.3. tręšiamojo produkto saugos duomenų lapas. Pateikiant kitai Europos Sąjungos valstybei narei skirtą saugos duomenų lapą, turi būti pateiktas ir jo vertimas į lietuvių kalbą;
7.4. tręšiamojo produkto akredituotos laboratorijos cheminės sudėties, mikrobiologinių tyrimų protokolai, kuriuose nurodytos pagrindinės ir antrinės augalams tręšti skirtos maisto medžiagos, vandenyje tirpios medžiagos, kenksmingos priemaišos, mikrobiologinė tarša, mikroorganizmai, išduotas ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius nuo pateikimo įgaliotai institucijai datos. Tręšiamojo produkto kokybės tyrimai turi būti atlikti laboratorijoje, akredituotoje pagal Reglamento Nr. 765/2008 reikalavimus. Tais atvejais, kai nėra patvirtinto bandymo metodą reglamentuojančio standarto, tręšiamojo produkto atitiktis gali būti grindžiama neakredituotos laboratorijos bandymo protokolu;
7.5. Lietuvos žemės ūkio mokslo įstaigų arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės atitinkamų mokslo įstaigų bent trejus metus iš eilės atliekamų (atliktų) tyrimų patvirtinimas apie tręšiamojo produkto teigiamą įtaką augalų mitybai, dirvožemio fiziniams, cheminiams, biologiniams rodikliams ir pagal numatomą naudoti paskirtį pavojaus žmonių bei gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai nekėlimą. Pateikiant kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės atitinkamos mokslo įstaigos patvirtinimą bei esant poreikiui – tręšiamojo produkto tyrimo ataskaitą, kurios pagrindu buvo parengtas mokslo įstaigų patvirtinimas, turi būti pateiktas ir jų vertimas į lietuvių kalbą;
7.6. įrodymus, kad tręšiamojo produkto bendrinio pavadinimo arba jų mišinio (toliau – mišinys) sudedamųjų dalių pavadinimų atskleidimas gali pažeisti jo intelektinės nuosavybės konfidencialumą, pagrindžiantys dokumentai (jeigu ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja, kad jam būtų leista nurodyti tręšiamojo produkto alternatyvų pavadinimą);
8. Įgaliota institucija turi teisę ekonominės veiklos vykdytojo paprašyti papildomos informacijos, kuri leistų priimti sprendimą dėl tręšiamojo produkto įtraukimo į Identifikavimo sąrašą.
9. Prašymą ir šios tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, taip pat informaciją, kuri leistų priimti sprendimą dėl tręšiamojo produkto įtraukimo į Identifikavimo sąrašą, ekonominės veiklos vykdytojas teikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Kontaktinį centrą arba tiesiogiai įgaliotai institucijai. Įgaliota institucija ekonominės veiklos vykdytojui teikia informaciją, susijusią su tręšiamojo produkto įtraukimu į Identifikavimo sąrašą, taip pat kitus pranešimus, praneša apie priimtus sprendimus tokiu būdu, kurį ekonominės veiklos vykdytojas nurodė pateikdamas prašymą, išskyrus atvejus, kai ekonominės veiklos vykdytojas prašyme nurodė, kad pageidauja gauti atitinkamą informaciją kitu būdu.
10. Įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų, kurių reikia tręšiamąjį produktą įtraukti į Identifikavimo sąrašą, pateikimo privalo vienu iš šio tvarkos aprašo 9 punkte nurodytų būdų patvirtinti ekonominės veiklos vykdytojui, kad prašymas ir dokumentai, kurių reikia tręšiamajam produktui įtraukti į Identifikavimo sąrašą, yra gauti. Be to, ekonominės veiklos vykdytojui pranešama apie galimas jo teisių gynimo priemones, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojas galėtų pasinaudoti, jeigu tarp jo ir įgaliotos institucijos kiltų ginčų.
11. Prašymo ir dokumentų įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą pateikimo įgaliotai institucijai data laikoma:
11.1. gavimo data, kuri nustatoma pagal įgaliotos institucijos dokumento gavimo registracijos žymą, kai prašymas atsiunčiamas el. paštu, paštu ar pateikiamas tiesiogiai įgaliotai institucijai, arba;
12. Įgaliota institucija, gavusi ekonominės veiklos vykdytojo prašymą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą ir šios tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, įvertina tręšiamojo produkto atitiktį ir per 14 darbo dienų nuo tinkamai įformintų prašymo ir šio tvarkos aprašo 7 punkte nurodytų dokumentų pateikimo įgaliotai institucijai dienos teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ministerija) siūlymą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą, įrašant specialiuosius tręšiamojo produkto saugos ir kokybės reikalavimus, nurodytus pagrindimo dokumentuose.
13. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, ne iki galo ar neteisingai užpildyti dokumentai, taip pat klaidinga, netiksli informacija arba pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo ir šio tvarkos aprašo 7 punkte nurodytų dokumentų pateikimo praneša ekonominės veiklos vykdytojui apie nustatytus trūkumus ir nurodo pašalinti juos per įgaliotos institucijos nustatytą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 22 darbo dienos. Tokiu atveju terminas įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą skaičiuojamas nuo visų patikslintų dokumentų pateikimo dienos.
14. Įgaliotos institucijos teikimu žemės ūkio ministras per 5 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos siūlymo pateikimo dienos priima sprendimą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą arba sprendimą neįtraukti tręšiamojo produkto į Identifikavimo sąrašą ir apie priimtą sprendimą raštu arba elektroniniu paštu praneša įgaliotai institucijai. Įgaliota institucija ekonominės veiklos vykdytoją apie priimtą sprendimą informuoja raštu arba elektroniniu paštu per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie žemės ūkio ministro priimtą sprendimą gavimo dienos.
15. Žemės ūkio ministro sprendimas įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą įforminamas žemės ūkio ministro įsakymu, kuriame tręšiamajam produktui suteikiamas tręšiamojo produkto identifikavimo numeris (raidžių ir skaičių derinys) ir nurodomi tręšiamojo produkto specialieji saugos ir kokybės reikalavimai, kurie turi atitikti funkcinių kategorijų bendruosius saugos ir kokybės reikalavimus (priedas).
16. Tręšiamasis produktas, teisėtai patiektas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės vidaus rinkai, į Identifikavimo sąrašą įtraukiamas ekonominės veiklos vykdytojui įgaliotai institucijai pateikus prašymą dėl tręšiamojo produkto įtraukimo į Identifikavimo sąrašą ir dokumentą, pagrindžiantį teisėtą patiekimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės vidaus rinkai, ir jo vertimą į lietuvių kalbą. Siekdama įsitikinti, kad tręšiamasis produktas teisėtai patiektas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės vidaus rinkai, įgaliota institucija gali paprašyti ūkio subjekto pateikti tai įrodančią informaciją.
17. Šio tvarkos aprašo 16 punkte nurodytą prašymą, dokumentą ir informaciją ekonominės veiklos vykdytojas teikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Kontaktinį centrą arba tiesiogiai įgaliotai institucijai. Įgaliota institucija ekonominės veiklos vykdytojui teikia informaciją, susijusią su tręšiamojo produkto įtraukimu į Identifikavimo sąrašą, tokiu būdu, kurį ekonominės veiklos vykdytojas nurodė pateikdamas prašymą, išskyrus atvejus, kai ekonominės veiklos vykdytojas prašyme nurodė, kad pageidauja gauti atitinkamą informaciją kitu būdu.
18. Įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo, dokumento ir informacijos, kurių reikia tręšiamąjį produktą įtraukti į Identifikavimo sąrašą, pateikimo privalo vienu iš šio tvarkos aprašo 17 punkte nurodytų būdų patvirtinti ekonominės veiklos vykdytojui, kad prašymas, dokumentas ir informacija yra gauti. Be to, ekonominės veiklos vykdytojui pranešama apie galimas jo teisių gynimo priemones, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojas galėtų pasinaudoti, jeigu tarp jo ir įgaliotos institucijos kiltų ginčų.
19. Prašymo ir dokumentų įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą pateikimo įgaliotai institucijai data laikoma tokia, kokia nurodyta šio tvarkos aprašo 11 punkte.
20. Įgaliota institucija, gavusi ekonominės veiklos vykdytojo šio tvarkos aprašo 16 punkte nurodytą prašymą, dokumentą ir informaciją, įvertina dokumente nurodytus duomenis ir informaciją ir per 14 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo pateikimo įgaliotai institucijai dienos teikia ministerijai siūlymą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą.
21. Įgaliotos institucijos teikimu žemės ūkio ministras per 5 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos tvarkos aprašo 20 punkte nurodyto siūlymo pateikimo dienos priima sprendimą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą ir apie priimtą sprendimą raštu arba elektroniniu paštu praneša įgaliotai institucijai. Įgaliota institucija ekonominės veiklos vykdytoją apie priimtą sprendimą informuoja raštu arba elektroniniu paštu per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie žemės ūkio ministro priimtą sprendimą gavimo dienos.
22. Žemės ūkio ministro sprendimas įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą įforminamas žemės ūkio ministro įsakymu, kuriame tręšiamajam produktui suteikiamas tręšiamojo produkto identifikavimo numeris (raidžių ir skaičių derinys) ir nurodomi tręšiamojo produkto specialieji saugos ir kokybės reikalavimai.
23. Tręšiamųjų produktų mišinys gali būti gaminamas tik iš į Identifikavimo sąrašą įtrauktų tręšiamųjų produktų. Identifikuojant mišinį nurodomi visų sudedamųjų mišinio dalių identifikavimo numeriai.
24. Tręšiamieji produktai, įtraukti į Identifikavimo sąrašą, skelbiami viešai įgaliotos institucijos interneto tinklalapyje.
III SKYRIUS
TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ IŠBRAUKIMAS IŠ IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠO
26. Tręšiamieji produktai iš Identifikavimo sąrašo išbraukiami, jei:
26.1. nustatoma, kad į Identifikavimo sąrašą įtraukti tręšiamieji produktai, naudojami pagal paskirtį, gali sukelti pavojų žmonių bei gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai;
26.2. Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei kituose teisės aktuose nustatomi į Identifikavimo sąrašą įrašytų tręšiamųjų produktų naudojimo apribojimai;
26.3. nustatoma, kad tyrimais patvirtinta tręšiamojo produkto neigiama įtaka augalų mitybai, dirvožemio fiziniams, cheminiams, biologiniams rodikliams;
27. Įgaliota institucija teikia siūlymą ministerijai išbraukti tręšiamuosius produktus iš Identifikavimo sąrašo dėl šio tvarkos aprašo 26 punkte nurodytų priežasčių per 14 darbo dienų nuo šių aplinkybių nustatymo dienos.
28. Žemės ūkio ministras per 5 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos šio tvarkos aprašo 27 punkte nurodyto siūlymo pateikimo dienos priima sprendimą išbraukti tręšiamąjį produktą iš Identifikavimo sąrašo, kuris įforminamas žemės ūkio ministro įsakymu. Ekonominės veiklos vykdytojas apie priimtą sprendimą informuojamas raštu arba elektroniniu paštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Lietuvos Respublikos rinkai
pateikiamų ir tiekiamų
tręšiamųjų produktų įtraukimo į
identifikavimo sąrašą ir
išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos
aprašo
priedas
Tręšiamųjų Produktų funkcinės kategorijos ir jų bendrieji kokybės ir saugos reikalavimai
1. TRĄŠOS.
1.1. Neorganinės trąšos.
1.1.1. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:
1.1.1.1. pagrindinių ir antrinių maisto medžiagų trąšų produktuose:
1.1.1.1.1. kadmis (Cd):
- kai trąšoje suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos;
- kai trąšoje suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5);
1.1.1.2. mikroelementų trąšų produktuose (didžiausia teršalų koncentracija, išreikšta teršalo kiekio ir mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio suminio kiekio santykiu, mg/kg):
1.1.2. Parastose neorganinėse trąšose, sudarytose iš vienos maisto medžiagos, turi būti šios vienos maisto medžiagos mažiausias nurodytas kiekis:
1.1.3. Didžiausias 1.1.2 papunktyje nurodytos maisto medžiagos kiekis negali viršyti 40 %, (skystosiose trąšose – 40 %);
1.1.4. parastose neorganinėse trąšose, sudarytose iš vienos pagrindinės maisto medžiagos (azoto (N), fosforo (P), kalio (K)) ir vienos ar kelių antrinių maisto medžiagų (magnio (Mg), kalcio (Ca), sieros (S), natrio (Na)) turi būti:
1.1.4.1. šios pagrindinės maisto medžiagos mažiausias nurodytas kiekis:
1.1.4.2. šios arba šių antrinių maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:
1.1.4.3. didžiausias kiekis antrinių maisto medžiagų, nurodytų 1.1.4.2 papunktyje negali viršyti 40 % (skystosiose trąšose – 20 %);
1.1.5. Sudėtinių neorganinių trąšų sudėtyje turi būti daugiau nei vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:
1.1.6. Didžiausias 1.1.5 punkte nurodytų maisto medžiagų kiekis negali viršyti 40 %, (skystosiose trąšose – 20 %);
1.1.7. Visų deklaruotų 1.1.5 papunktyje nurodytų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis – 18 % (skystosiose trąšose – 7 %);
1.1.8. Mikroelementų trąšų deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis yra 5 % (skystose trąšose – 2 %);
1.1.9. Neorganinės amonio nitrato trąšos, kuriose yra daug azoto:
1.1.9.1. turi būti trąšos amonio nitrato (NH4NO3) pagrindu, kuriose azoto (N) kiekis, apskaičiuotas pagal amonio nitrato (NH4NO3) kiekį, sudaro ne mažiau kaip 28 % masės;
1.1.9.2. visos kitos medžiagos, išskyrus amonio nitratą (NH4NO3), turi nereaguoti su amonio nitratu (NH4NO3);
1.1.9.3. trąšos atsparumas detonacijai turi būti atliktas taip, kaip nurodyta reglamento Nr. 2003/23003 27 straipsnyje;
1.1.9.4. degiųjų medžiagų, matuojamų anglies (C) kiekiu, masės procentinė dalis neturi viršyti:
1.1.9.5. trąšos tirpalo (10 g tręšiamojo produkto ištirpinta 100 ml vandens) pH vertė turi būti bent 4,5;
1.1.9.6. trąšų, išbyrančių per sietą, kurio akučių dydis 1 mm, masės dalis turi būti ne didesnė kaip 5 %, o tų, kurios išbyrėtų per sietą, kurio akučių dydis 0,5 mm, – ne didesnė kaip 3 %;
1.2. Organinės trąšos.
1.2.1. Organinių trąšų sudėtyje turi būti tik biologinės kilmės anglies (C) ir maisto medžiagų. Organinėse trąšose gali būti durpių, leonardito ir lignito, bet ne kitų iškastinių arba geologinėse formacijose esančių medžiagų;
1.2.2. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:
1.2.3. Sudėtyje turi būti bent vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų: suminio azoto (N), suminio fosforo pentoksido (P2O5), suminio kalio oksido (K2O), kurios mažiausias nurodytas kiekis:
1.2.3.1. kai trąšą sudaro tik viena iš nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų:
1.2.3.2. kai produktą sudaro daugiau nei viena iš nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų:
1.3. Organinės-mineralinės trąšos.
1.3.1. Organinės-mineralinės trąšos susideda iš vienos ar daugiau neorganinių trąšų, apibrėžtų 1.1 papunktyje ir medžiagų, kurių sudėtyje yra tik biologinės kilmės organinės anglies (C) ir
maisto medžiagų. Organinėse-mineralinėse trąšose gali būti durpių, leonardito ir lignito, bet ne kitų iškastinių arba geologinėse formacijose esančių medžiagų.
1.3.2. Jei viena ar daugiau iš gamybos mišinio sudėtyje esančių neorganinių trąšų yra amonio nitrato trąšos, kuriose yra daug azoto, tręšiamojo produkto sudėtyje azoto (N) kiekis, apskaičiuotas pagal amonio nitrato (NH4NO3) kiekį, neturi viršyti 16 % masės.
1.3.4. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:
1.3.4.1. kadmis (Cd):
1.3.4.1.1. kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos;
1.3.4.8. varis (Cu) – 600 mg/kg sausosios medžiagos, ribinė vertė netaikoma, kai varis buvo sąmoningai pridedamas į trąšą, siekiant kompensuoti dirvožemio mikroelementų trūkumą;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 3D-178, 2023-03-24, paskelbta TAR 2023-03-24, i. k. 2023-05226
1.3.4.9. cinkas (Zn) – 1500 mg/kg sausosios medžiagos, ribinė vertė netaikoma, kai cinkas buvo sąmoningai pridedamas į trąšą, siekiant kompensuoti dirvožemio mikroelementų trūkumą;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 3D-178, 2023-03-24, paskelbta TAR 2023-03-24, i. k. 2023-05226
1.3.5. Sudėtyje turi būti bent vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų: suminio azoto (N), suminio fosforo pentoksido (P2O5), suminio kalio oksido (K2O), kurios mažiausias nurodytas kiekis:
1.3.5.1. kai produktą sudaro tik viena iš nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų:
1.3.5.1.1. suminio azoto (N) – 2,5 % (skystosiose trąšose – 2 %), iš kurių 0,5 % tręšiamojo produkto masės turi būti organinis azotas (N), arba
1.3.5.2. kai produktą sudaro daugiau nei viena iš nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų:
1.3.5.2.1. suminio azoto (N) – 2 %, iš kurių 0,5 % tręšiamojo produkto masės turi būti organinis azotas (N);
2. KALKINIMO MEDŽIAGOS
2.1. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:
3. DIRVOŽEMIO GERINIMO MEDŽIAGOS
3.1. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:
3.1.1. Organinėje dirvožemio gerinimo medžiagoje:
3.1.1.10. Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre;
3.1.2. Neorganinėje dirvožemio gerinimo medžiagoje:
4. AUGINIMO TERPĖS
4.1. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:
4.1.10. Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre;
5. INHIBITORIAI
5.1. Nitrifikacijos inhibitorius:
5.1.1. turi slopinti amoniakinio azoto (NH3-N) biologinę oksidaciją ir neleisti jam virsti nitrito azotu (NO2-), taip sulėtindamas nitrato azoto (NO3-) susidarymą;
5.1.2. amoniakinio azoto (NH3-N) oksidacijos norma apskaičiuojama:
5.1.2.2. apskaičiuojant nitrito azoto (NO2-) ir nitrato azoto (NO3-) susidarymo sumą laiko atžvilgiu;
5.1.2.3. palyginti su kontroliniu ėminiu, į kurį nitrifikacijos inhibitoriaus nebuvo įdėta, dirvožemio ėminyje, kuriame yra nitrifikacijos inhibitoriaus, turi būti 95 % patikimumo lygiu nustatytas amoniakinio azoto (NH3-N) oksidacijos normos sumažėjimas 20 %, remiantis analize, atlikta praėjus 14 dienų nuo panaudojimo.
5.2. Denitrifikacijos inhibitorius:
5.2.1. denitrifikacijos inhibitoriai turi slopinti diazoto oksido (N2O) susidarymą sulėtindami arba blokuodami nitrato (NO3-) virtimą diazotu (N2), nedarant poveikio nitrifikacijos procesui, kaip apibūdinta 5.1 papunktyje;
5.2.2. palyginti su kontroliniu ėminiu, į kurį denitrifikacijos inhibitoriaus nebuvo įdėta, atliekant in vitro bandymą su denitrifikacijos inhibitoriumi turi būti 95 % patikimumo lygiu nustatytas diazoto oksido išsiskyrimo normos sumažėjimas 20 %, remiantis analize, atlikta praėjus 14 dienų nuo panaudojimo;
5.3. Ureazės inhibitorius:
5.3.1. turi slopinti ureazės hidrolizinį poveikį karbamidui (CH4N2O), tuo pirmiausia siekiama sumažinti amoniako garumą;
6. AUGALŲ BIOSTIMULIATORIAI
6.1. Augalų biostimuliatoriaus paskirtis – stimuliuoti augalų mitybos procesus nepriklausomai nuo produkte esančio maisto medžiagų kiekio tik siekiant pagerinti vieną arba daugiau iš šių augalo ir augalo rizosferos savybių:
6.2. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:
6.4. Jeigu mikrobinis biostimuliatorius nėra aerobinė bakterija, aerobinių mikroorganizmų skaičius neturi viršyti 105 ksv/g arba ml tręšiamojo produkto ėminio.
6.5. Jeigu mikrobinis biostimuliatorius nėra grybelis, mielių ir pelėsių skaičius neturi viršyti 1 000 ksv/g arba ml tręšiamojo produkto ėminio.
6.6. Jeigu mikrobinis augalų biostimuliatorius yra skystis, jo pH vertė turi būti optimali jo sudėtyje esantiems mikroorganizmams ir augalams.
6.7. Mikrobiniai augalų biostimuliatoriai turi būti sudaryti tik iš šių mikroorganizmų arba mikroorganizmų konsorciumo, įskaitant negyvus arba tuščialąsčius mikroorganizmus ir nekenksmingus terpės, kurioje jie buvo auginami, likutinius elementus, kurie nebuvo apdoroti jokiu kitu būdu, išskyrus džiovinimą arba sublimacinį džiovinimą:
7. PELENAI
7.1. Medienos kuro pelenai. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:
7.2. Gyvūninės kilmės pelenai. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:
7.2.14. Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre.
8. TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ MIŠINIAI
8.1. Tręšiamųjų produktų mišinys turi būti sudarytas iš dviejų ar daugiau 1–6 kategorijų tręšiamųjų produktų, kurių kiekvienos sudedamosios dalies komponento tręšiamojo produkto atitiktis produktui nustatytiems reikalavimams buvo įrodyta pagal atitikties vertinimo procedūrą, taikomą šiam tręšiamajam produktui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 3D-292
LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKAI PATEIKIAMŲ IR TIEKIAMŲ TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąraše (toliau – identifikavimo sąrašas) nustatyti tręšiamųjų produktų specialieji saugos ir kokybės reikalavimai.
2. Identifikavimo sąraše vartojamos sąvokos:
2.1. Antrinės augalų maisto medžiagos – cheminiai elementai, reikalingi augalams augti: kalcis (Ca), magnis (Mg), natris (Na) ir siera (S).
2.2. Augalų biostimuliatorius – produktas, stimuliuojantis augalų mitybos procesus nepriklausomai nuo jame esančio maisto medžiagų kiekio, kurio vienintelė paskirtis – pagerinti vieną ar daugiau šio augalo arba jo rizosferos savybių: maisto medžiagų įsisavinimo efektyvumą, atsparumą abiotiniam stresui, kokybines savybes, dirvožemyje ir rizosferoje esančių laisvai neįsisavinamų maisto medžiagų įsisavinamumą.
2.3. Biomasė – vienos organizmų rūšies, rūšių grupės ar visos bendrijos individų masė, tenkanti ploto ar tūrio vienetui, dažniausiai išreiškiama g/m², g/m³, kg/ha drėgnos ar sausos medžiagos.
2.4. Chelatas – kompleksinis junginys, kuriame kompleksodaris su polidentatiniu ligandu sudaro ciklus.
2.5. Chelatinės trąšos – trąšos, kurių vienas arba daugiau mikroelementų (kompleksodariai) yra organinio junginio molekulėje (chelate).
2.7. Kalkinimo medžiaga – oksido, hidroksido, karbonato arba silikato pavidalo kalcio ir (arba) magnio turinti neorganinė medžiaga, kurios pagrindinė paskirtis – palaikyti arba mažinti dirvožemio arba vandens rūgštumą, gerinti augalų mitybą, keisti dirvožemio fizikines savybes.
2.8. Kompleksinės trąšos – cheminės sąveikos būdu gaunamos sudėtinės trąšos, kurių vienoje granulėje arba tirpale yra mažiausiai dvi augalų maisto medžiagos.
2.10. Kompleksodaris – atomas (jonas, atomų grupė), išlaikantis apie save kitus komplekso atomus (jonus, molekules).
2.12. Ligandas – molekulė ar jonas, kompleksiniame junginyje susijungęs koordinaciniu ryšiu su centriniu atomu (kompleksodariu).
2.13. Mikroelementai – cheminiai elementai, kurių augalams reikia labai mažai: boras (B), cinkas (Zn), geležis (Fe), kobaltas (Co), manganas (Mn), molibdenas (Mo), varis (Cu).
2.14. Pagrindinės augalų maisto medžiagos – cheminiai elementai, būtini augalams augti: azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K).
2.15. Paprastosios trąšos – trąšos, sudarytos tik iš vienos pagrindinių augalų maisto medžiagų: azoto, fosforo ar kalio.
2.17. Sudėtinės trąšos – trąšos ir trąšų mišiniai, gaunami chemiškai ir (arba) mechaniškai maišant mažiausiai dvi pagrindines augalų maisto medžiagas.
2.18. Suspensinės trąšos – iš dviejų fazių sudarytos trąšos, kuriose kietosios dalelės yra išsisklaidžiusios skystoje fazėje.
2.19. Tręšiamojo produkto deklaravimas – tręšiamųjų produktų pavidalo, augalų maisto medžiagų ir (ar) kitų medžiagų, veikiančių augalų augimą, kiekio ir jų tirpumo nurodymas.
II SKYRIUS
TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ SPECIALIEJI SAUGOS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI
3. Tręšiamieji produktai skirstomi taip:
3.1. Trąšos:
3.1.1. Neorganinės trąšos:
3.1.1.1. Neorganinės paprastosios pagrindinių augalų maisto medžiagų trąšos:
3.1.1.1.1. Azoto trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.1.1.1 |
Amonio nitratas (salietra) |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – amonio nitratas. Gali būti priedų: maltų klinčių, malto dolomito, kalcio sulfato, magnio sulfato, kizerito. |
20 ℅ N Azotas, išreikštas kaip nitratinis ir amoniakinis azotas. Didelį azoto kiekį (N> 28 ℅) turinčių trąšų frakcija: - ne daugiau kaip 5 ℅ gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 1 mm; - ne daugiau kaip 3 ℅ gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,5 mm.
|
Didelį azoto kiekį (N> 28 ℅) turinčiose trąšose: - gali būti kalcio karbonatų (kalkakmenio) arba magnio ir kalcio karbonato (dolomito); - trąšų, kurios iš pradžių turi patirti du 25–50 °C temperatūros šiluminius ciklus, alyvos išlaikymo laipsnis turi neviršyti 4 % masės; - kai azoto kiekis trąšose yra nuo 28 % iki 31,5 % masės, organinės anglies procentinė dalis turi neviršyti 0,2 % masės; - kai azoto kiekis trąšose yra daugiau kaip 31,5 % masės, organinės anglies procentinė dalis turi neviršyti 0,4 % masės; - amonio nitrato tirpalo (10 g amonio nitrato ištirpinta 100 ml vandens) pH ≥ 4,5; - didžiausias chloridų kiekis – 0,02 ℅ masės; - didžiausias vario kiekis – - 10 mg/kg. Didelį azoto kiekį (N> 28 ℅) turinčiose trąšose neturi būti: - neorganinių priedų ar kitų inertinių medžiagų, kurios gali padidinti šilimą ar sprogimo pavojų; ‒ Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.2 |
Kalcio nitratas (kalcio salietra) |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – kalcio nitratas. Gali būti amonio nitrato. |
15 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas arba nitratinis ir amoniakinis azotas. Didžiausias amoniakinio azoto kiekis – 1,5 % N. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.3 |
Kalcio-magnio nitratas (kalcio-magnio salietra) |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio nitratas ir magnio nitratas. |
13 % N Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas. 5 % MgO Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.4 |
Magnio nitratas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – magnio nitrato heksahidratas |
10 % N Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas. 14 % MgO Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.5 |
Natrio nitratas (natrio salietra) |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – natrio nitratas. |
15 % N Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.6 |
Čilės salietra (Kalio nitratas) |
Produktas gaunamas iš gamtinio natrio nitrato, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra natrio nitratas. |
15 % N Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.7 |
Kalcio cianamidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – kalcio cianamidas. Gali būti priedų: kalcio oksido, druskų ir karbamido. |
18 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, ne mažiau kaip 75 % deklaruojamo azoto yra cianamido pavidalu. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.8 |
Nitratinis kalcio cianamidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – kalcio cianamidas. Gali būti priedų: kalcio oksido, amonio druskų, karbamido ir nitrato. |
18 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, ne mažiau kaip 75 % deklaruojamo azoto yra cianamido pavidalu. Nitratinio azoto kiekis: - mažiausias 1 % N; - didžiausias 3 % N. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) –2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.9 |
Amonio sulfatas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – amonio sulfatas. Gali būti ne daugiau kaip 15 % kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato). |
19,7 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Didžiausias nitratinio azoto kiekis – 2,2 % viso azoto, jei dedama kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato).
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.10 |
Kalcio-amonio nitratas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – amonio nitratas. Dar gali būti: maltų klinčių, kalcio sulfato, malto dolomito, magnio sulfato, kizerito. |
20 % N Azotas, išreikštas kaip nitratinis ir amoniakinis azotas, kiekvienas iš šių dviejų azoto pavidalų sudaro apytikriai pusę esančio azoto kiekio. Mažiausias šių karbonatų kiekis turi būti 20 %, jų grynumas ne mažesnis nei 90 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.11 |
Amonio sulfatas-nitratas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – amonio nitratas ir amonio sulfatas. |
25 % N Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir nitratinis azotas. Mažiausias nitratinio azoto kiekis – 5 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.12 |
Magnio sulfatas-nitratas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – amonio nitratas, amonio sulfatas ir magnio sulfatas. |
19 % N Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir nitratinis azotas. Mažiausias nitratinio azoto kiekis – 6 % N. 5 % MgO Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.13 |
Magnio amonio-nitratas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys yra amonio nitratas ir magnio sudėtinės druskos (dolomitas, magnio karbonatas ir (ar) magnio sulfatas). |
19 % N Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir nitratinis azotas. Mažiausias nitratinio azoto kiekis – 6 % N. 5 % MgO Magnis, išreikštas kaip suminis MgO. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.1.14 |
Karbamidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – karbonildiami-das (karbamidas). |
44 % N Suminis karbamidinis azotas (įskaitant biuretą). Didžiausias biureto kiekis – 1,2 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.1.1.15 |
Krotonilideno dikarbamidas |
Produktas gaunamas reaguojant karbamidui ir krotono aldehidui. Monomerinis junginys. |
28 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Mažiausias krotonilideno dikarbamido azoto kiekis – 25 % N. Didžiausias karbamidinio azoto kiekis – 3 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.1.1.16 |
Izobutilideno dikarbamidas |
Produktas gaunamas reaguojant karbamidui ir izobutirilaldehidui. Monomerinis junginys. |
28 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Mažiausias izobutilideno dikarbamido azoto kiekis – 25 % N. Didžiausias karbamidinio azoto kiekis – 3 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.1.1.17 |
Karbamido formaldehidas |
Produktas gaunamas reaguojant karbamidui ir formaldehidui; pagrindinė sudedamoji dalis – karbamido formaldehidas. Polimerinis junginys. |
36 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Mažiausiai 3/5 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti karštame vandenyje tirpių junginių pavidalu. Mažiausias karbamido formaldehido azoto kiekis – 31 % N. Didžiausias karbamidinio azoto kiekis – 5 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.1.1.18 |
Azoto trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – krotonilideno dikarbamidas ir paprastosios azoto trąšos, išskyrus kalcio cianamidą, nitratinio kalcio cianamidą, amonio nitratą ir kalcio-amonio nitratą. |
18 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Mažiausias amoniakinio ir (ar) nitratinio ir (ar) karbamidinio azoto kiekis – 3 %. Mažiausiai 1/3 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš krotonilideno dikarbamido.
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.1.1.19 |
Azoto trąšos, turinčios izobutilideno dikarbamido |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – izobutilideno dikarbamidas ir paprastosios azoto trąšos, išskyrus kalcio cianamidą, nitratinio kalcio cianamidą, amonio nitratą ir kalcio-amonio nitratą. |
18 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Mažiausias amoniakinio ir (ar) nitratinio ir (ar) karbamidinio azoto kiekis – 3 %. Mažiausiai 1/3 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš izobutilideno dikarbamido.
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.1.1.20 |
Azoto trąšos, turinčios karbamido formaldehido |
Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – izobutilideno dikarbamidas ir paprastosios azoto trąšos, išskyrus kalcio cianamidą, nitratinio kalcio cianamidą, amonio nitratą ir kalcio-amonio nitratą. |
18 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Mažiausias amoniakinio ir (ar) nitratinio ir (ar) karbamidinio azoto kiekis – 3 %. Mažiausiai 1/3 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš karbamido formaldehido. Mažiausiai 3/5 karbamido formaldehido azoto turi būti karštame vandenyje tirpaus junginio azotas.
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 3,0; - Selenas – 20 mg/kg; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.1.1.21 |
Karbamido-amonio sulfatas |
Produktas gaunamas cheminiu būdu iš karbamido ir amonio sulfato. |
30 % N Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir karbamidinis azotas. Mažiausias amoniakinio azoto kiekis – 4 %. Mažiausias sieros kiekis, išreikštas kaip sieros trioksidas – 12 %.
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
3.1.1.1.2. Fosforo trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.1.2.1 |
Superfosfatas |
Produktas gaunamas maltam neorganiniam fosfatui arba apatitui reaguojant su sieros rūgštimi; pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio dihidrofosfatas ir kalcio sulfatas. |
16 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale. Mažiausiai 93 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.2.2 |
Dvigubasis superfosfatas |
Produktas gaunamas maltam neorganiniam fosfatui arba apatitui reaguojant su sieros ir fosforo rūgštimi; pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio dihidrofosfatas bei kalcio sulfatas. |
25 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale. Mažiausiai 93 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.2.3 |
Trigubasis superfosfatas |
Produktas gaunamas maltam neorganiniam fosfatui reaguojant su fosforo rūgštimi; pagrindinė sudedamoji dalis – kalcio dihidrofosfatas. |
38 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale Mažiausiai 85 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje. Bandomasis ėminys – 3g. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.2.4 |
Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas |
Produktas, gaunamas iš dalies tirpinant maltą gamtinį fosfatą sieros arba fosforo rūgštyje; pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio dihidrofosfa-tas, kalcio fosfatas ir kalcio sulfatas. |
20 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus P2O5, kurio mažiausiai 40 % deklaruojamo kiekio tirpsta vandenyje. Dalelių dydis: - mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; - mažiausiai 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,630 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.2.5 |
Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas su magniu |
Produktas gaunamas iš dalies tirpinant maltą gamtinį fosfatą sieros arba fosforo rūgštyje, į kurį pridedama magnio sulfato arba magnio oksido, pagrindinės jo sudedamosios dalys – monokalcio fosfatas, trikalcio fosfatas, kalcio sulfatas ir magnio sulfatas. |
16 % P2O5 6 % MgO Fosforas, išreikštas kaip P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 40 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje. Dalelių dydis: - mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; - mažiausiai 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,630 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.2.6 |
Kalcio hidrofosfatas |
Produktas gaunamas nusodinant fosforo rūgštį, tirpiu pavidalu gautą iš neorganinių fosfatų arba kaulų; pagrindinė sudedamoji dalis – kalcio hidrofosfato dihidratas. |
38 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann'o tirpale) tirpus fosforo pentoksidas. Dalelių dydis: - mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; - mažiausiai 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,630 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.2.7 |
Termofosfatas |
Produktas gaunamas sukepinant maltus gamtinius fosfatus su šarminiais junginiais ir silicio rūgštimi; pagrindinės sudedamosios dalys – bazinis kalcio fosfatas ir kalcio silikatas. |
25 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann'o tirpale) tirpus fosforo pentoksidas. Dalelių dydis: - mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; - mažiausiai 96 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,630 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.2.8 |
Aliuminio- kalcio fosfatas |
Amorfinis produktas gaunamas kaitinant ir malant; pagrindinės sudedamosios dalys – aliuminio ir kalcio fosfatai. |
30 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus P2O5, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale (Joulie). Dalelių dydis: - mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; - mažiausiai 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,630 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.2.9 |
Minkštasis maltas gamtinis fosfatas |
Produktas gaunamas malant minkštuosius gamtinius fosfatus; pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio fosfatas ir kalcio karbo-natas. |
25 % P2O5 Fosforas, išreikštas neorganinėse rūgštyse tirpiu fosforo pentoksidu, mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje. Dalelių dydis: - mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm; - mažiausiai 99 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,125 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.2.10 |
Šlakas: tomamilčių fosfatai; tomamilčiai |
Produktas gaunamas lydant plieną iš fosforo turinčių lydalų; pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio silikatas ir fosfatas. |
12 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus fosforo pentoksidas, kurio mažiausiai 75 % deklaruojamo kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje.Arba: 10 % P2O5 Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus 2 % citrinų rūgštyje. Dalelių dydis: - mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; - mažiausiai 96 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,630 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
3.1.1.1.3. Kalio trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.1.3.1 |
Neapdorota kalio druska |
Produktas gaunamas iš neapdorotų kalio druskų. |
9% K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O. 2 % MgO Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 150; - arsenas – 40. |
| A.1.1.3.2 |
Sodrinta nevalyta kalio druska |
Produktas gaunamas iš nevalytų kalio druskų, sodrintų maišant su kalio chloridu. |
18 % K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 150; - arsenas – 40. |
| A.1.1.3.3 |
Kalio chloridas |
Produktas gaunamas iš neapdorotų kalio druskų; pagrindinė sudedamoji dalis – kalio chloridas. |
37 % K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.3.4 |
Kalio chloridas, turintis magnio druskų |
Produktas gaunamas iš neapdorotų kalio druskų pridedant magnio druskų; pagrindinės sudedamosios dalys – kalio chloridas ir magnio druskos. |
37 % K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O. 5 % MgO Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.3.5 |
Kalio sulfatas |
Produktas gaunamas cheminiu būdu iš kalio druskų; pagrindinė sudedamoji dalis – kalio sulfatas. Gali būti magnio druskų. |
47 % K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O. Didžiausias chloridų kiekis – 3 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.3.6 |
Kalio sulfatas, turintis magnio druskos |
Produktas gaunamas cheminiu būdu iš kalio druskų; pagrindinės sudedamosios dalys – kalio sulfatas ir magnio sulfatas. Gali būti magnio druskų. |
22 % K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O. 8 % MgO Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO. Didžiausias chloridų kiekis – 3 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios produkto: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.1.3.7 |
Kizeritas (magnio sulfatas) ir kalio sulfatas |
Produktas gaunamas iš kizerito, pridedant kalio sulfato. |
8 % MgO Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO. 6 % K2O Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O. Suminis kiekis – 20 % (MgO+K2O).Didžiau-sias chloridų kiekis 3%. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
3.1.1.2. Neorganinės kompleksinės pagrindinių augalų maisto medžiagų trąšos:
3.1.1.2.1. NPK trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.2.1.1 |
NPK trąšos |
Produktas gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių augalų maisto medžiagų. |
Suminis kiekis – 20 % (N + P2O5 + K2O). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 5 % P2O5 ir 5 % K2O.
NPK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfatų, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 negali būti daugiau kaip 2 ℅.
NPK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato. Šiose trąšose turi būti: - mažiausiai 2 % P2O5, tirpaus tik neorganinėse rūgštyse; - mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus vandenyje ir neutraliame amonio citrate; - mažiausiai 2,5 % vandenyje tirpaus P2O5.
NPK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato, neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato. Šiose trąšose turi būti: - mažiausiai 2 % vandenyje tirpaus P2O5; - mažiausiai 5 % P2O5 tirpaus neorganinėse rūgštyse; - mažiausiai 75 % P2O5 kiekio tirpaus šarminiame amonio citrato tirpale.
Pagrindinių fosfatinių sudedamųjų medžiagų dalelių dydis: tomamilčių: mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; aliuminio-kalcio fosfatas: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; termofosfatų: mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; minkštojo malto gamtinio fosfato: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm; iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.2.1.2 |
NPK trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido arba karbamido formaldehido |
Produktas gaunamas cheminiu būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų, turintis kroto-nilideno dikarbamido, arba izobutilideno dikarbamido, arba karbami-do formaldehido. |
Suminis kiekis – 20 % (N + P2O5 + K2O) Minimalus kiekvienos maisto medžiagos – 5 ℅ N, 5 % P2O5 ir 5 % K2O. Mažiausiai 1/4 suminio deklaruojamo azoto kiekio turi būti krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido arba karbamido formaldehido azoto forma. Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo karbamido formaldehido azoto forma turi tirpti karštame vandenyje. NPK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir gamtinio fosfato, neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %.
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 60; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 10; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
3.1.1.2.2. NP trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadini-mas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.2.2.1 |
NP trąšos |
Produktas gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
Suminis kiekis – 18 % (N + P2O5); Minimalus kiekvienos maisto medžiagos – 3 ℅ N, 5 % P2O5; NP trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %. NP trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato. Šiose trąšose turi būti: - mažiausiai 2 % P2O5, tirpaus tik neorganinėse rūgštyse; - mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus vandenyje ir neutraliame amonio citrate; - mažiausiai 2,5 % vandenyje tirpaus P2O5. NP trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato be tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato. Šiose trąšose turi būti: - mažiausiai 2 % vandenyje tirpaus P2O5; - mažiausiai 5 % P2O5 tirpaus neorganinėse rūgštyse, kai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale. Pagrindinių fosfatinių sudedamųjų medžiagų dalelių dydis: tomamilčių: mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; aliuminio-kalcio fosfatas: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; termofosfatų: mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; minkštojo malto gamtinio fosfato: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm; iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.2.2.2 |
NP trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido arba karbamido formaldehido |
Produktas gaunamas cheminiu būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų, turintis krotonilideno dikarbamido, arba izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido. |
Suminis kiekis – 18 % (N + P2O5) Minimalus kiekvienos maisto medžiagos – 5 ℅ N, 5 % P2O5. Mažiausiai ¼ suminio deklaruojamo azoto kiekio turi būti krotoni-lideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido arba karbamido formaldehido azoto forma. Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo karbamido formaldehido azoto forma turi tirpti karštame vandenyje. NPK trąšų, neturinčių tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir gamtinio fosfato, neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
3.1.1.2.3. NK trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsiasdalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.2.3.1 |
NK trąšos |
Produktas gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
Suminis kiekis – 18 % (N + K2O) Minimalus kiekis kiekvienos maisto medžiagos – 3 ℅ N, 5 % K2O .
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.2.3.2 |
NK trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido arba karbamido formaldehido |
Produktas gaunamas cheminiu būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų, turintis krotonilideno dikarbamido, arba izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido. |
Suminis kiekis – 18 % (N + K2O) Minimalus kiekis kiekvienos maisto medžiagos – 5 ℅ N, 5 % K2O. Mažiausiai 1/4 suminio deklaruojamo azoto kiekio turi būti krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido arba karbamido formaldehido azoto forma. Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo karbamido formaldehido azoto forma, turi tirpti karštame vandenyje. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; biuretas C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
3.1.1.2.4. PK trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsiasdalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.2.4.1 |
PK trąšos |
Produktas gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
Suminis kiekis – 18 % (P2O5 + K2O) Minimalus kiekvienos maisto medžiagos – 5 ℅ P2O5, 5 % K2O. PK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, tik neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %. PK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato. Šiose trąšose turi būti: - mažiausiai 2 % P2O5, tirpaus tik neorganinėse rūgštyse; - mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus vandenyje ir neutraliame amonio citrate; - mažiausiai 2,5 % vandenyje tirpaus P2O5. PK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato, jose neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato. Šiose trąšose turi būti: - mažiausiai 2 % vandenyje tirpaus P2O5; - mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale. Pagrindinių fosfatinių sudedamųjų medžiagų dalelių dydis: tomamilčių: mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; aliuminio-kalcio fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; termofosfatų: mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm; minkštojo malto gamtinio fosfato: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm; iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
3.1.1.3. Skystosios neorganinės trąšos:
3.1.1.3.1. Paprastosios skystosios trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.3.1.1 |
Azoto trąšų tirpalas |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspa-riu pavidalu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
15 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, arba, jei yra tik vienu pavidalu – kaip nitratinis, amoniakinis arba karbamidinis azotas. Didžiausias biureto kiekis – karbamidinis azotas × 0,026. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.3.1.2 |
Karbamido ir amonio nitrato trąšų tirpalas |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, turintis amonio nitrato ir karbamido. |
26 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, jei karbamidinis azotas nesudaro maždaug pusės kiekio. Biureto masės dalis, %, ne didesnė kaip– 0,5 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; – kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.3.1.3 |
Kalcio nitrato tirpalas |
Produktas gaunamas tirpinant vandenyje kalcio nitratą. |
8 % N Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas, esant ne daugiau kaip 1 % amoniakinio azoto. Kalcis, išreikštas kaip vandenyje tirpus CaO. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.3.1.4 |
Magnio nitrato tirpalas |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje magnio nitratą. |
6 % N Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas. 9 % MgO Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus magnio oksidas. Mažiausia pH vertė: 4. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.3.1.5 |
Kalcio nitrato suspensija |
Produktas gaunamas kalcio nitratą išsklaidant vandenyje. |
8 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. 14 % CaO Kalcis, išreikštas kaip vandenyje tirpus CaO. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.3.1.6 |
Azoto trąšų ir karbamido formaldehido tirpalas |
Produktas gaunamas cheminiu būdu arba tirpinant vandenyje karbamido formaldehidą ir azoto trąšas (A.1.1.1.1-A.1.1.1.21), išskyrus A.1.1.1.1, A.1.1.1.2, A.1.1.1.7 ir A.1.1.1.8 produktus). |
18 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Ne mažesnis nei vienas trečdalis deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš karbamido formaldehido. Didžiausias biureto kiekis – (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI)–2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.3.1.7 |
Azoto trąšų ir karbamido formaldehido suspensija |
Produktas gaunamas cheminiu būdu arba išsklaidant vandenyje karbamido formaldehidą ir azoto trąšas (A.1-A.21), išskyrus A.1.1.1.1, A.1.1.1.2, A.1.1.1.7 ir A.1.1.1.8 produktus. |
18 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. Ne mažesnis nei vienas trečdalis deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš karbamido formaldehido, kurio ne mažesnis nei trys penktadaliai turi tirpti karštame vandenyje. Didžiausias biureto kiekis – (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas C2H3N3O2) – 12 g/kg.
|
| A.1.3.1.8 |
Amoniakas |
Produktas gaunamas tirpinant dujinį amoniaką. Gali būti kitų azotą turinčių druskų. |
15 ℅ N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. |
Nelakių priemaišų – 0,3 g/l. |
| A.1.3.1.9 |
Bevandenis amoniakas |
Produktas gaunamas cheminiu būdu, esant aukštam slėgiui ir katalizatoriui, molekulinis azotas reaguoja su vandeniliu. |
80 ℅ N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas. |
Nelakių priemaišų – 0,3 g/l. |
| A.1.3.1.10 |
Azoto trąšų tirpalas su antrinėmis maisto medžiagomis ir mikroelementais |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspa-riu pavidalu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
2 % N Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, arba, jei yra tik vienu pavidalu – kaip nitratinis, amoniakinis arba karbamidinis azotas. Didžiausias biureto kiekis – karbamidinis azotas × 0,026. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.3.1.11 |
Kalio sulfato trąšų tirpalas |
Produktas gaunamas tirpinant kalio sulfatą. |
20 % K2O 10 % SO3 Didžiausias chloridų kiekis – 3 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.3.1.12 |
Kalio ir silicio trąšų tirpalas. |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, nepriklausomai nuo slėgio pokyčių. |
12 % K2O 12 % silicio (Si)
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; – kadmis – 3,0; – chromas (VI)–2,0; – gyvsidabris – 1,0; – nikelis – 100; – švinas – 100; – arsenas – 40. |
3.1.1.3.2. Sudėtinės skystosios trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.3.2.1 |
NPK trąšų tirpalas |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atsopariu pavidalu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
Suminis kiekis – 15 %, (N + P2O5 + K2O). Kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2 ℅ N, 3 % P2O5 ir 3 % K2O.
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.
|
| A.1.3.2.11 |
NPK trąšų tirpalas su antrinėmis maisto medžiagomis ir mikroelementais |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų |
Kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 1 % N, 1 % P2O5 ir 1,21 % K2O.
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: -selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; -chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.3.2.2 |
NPK trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido. |
Suminis kiekis 15 % (N + P 2O 5 + K 2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: — 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu — 3 % P 2O 5 — 3 % K 2O. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.3.2.3 |
Suspensinės NPK trąšos |
Skystasis produktas, kurio maisto medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
Suminis kiekis – 20 %, (N + P2O5 + K2O). Kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 4 % P2O5 ir 4 % K2O. |
Trąšose neturi būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpintų gamtinių fosfatų arba gamtinių fosfatų. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.3.2.4 |
NPK trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido |
Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido. |
Suminis kiekis 20 % (N + P2O5, + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: — 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje — 4 % P2O5— 4 % K2O. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.
|
| A.1.3.2.5 |
NP trąšų tirpalas |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
Suminis kiekis – 18 %, (N + P2O5). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 5 % P2O5. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos : – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.3.2.6 |
NP trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido. |
– Suminis kiekis 18 % (N + P2O5) – Kiekvienos maistinės medžiagos: – 5 % N, mažiausiai –25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu – 5 % P2O5. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.3.2.7 |
Suspensinės NP trąšos |
Skystasis produktas, kurio maisto medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
Suminis kiekis – 18 %, (N + P2O5). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 5 % P2O5. |
Trąšose neturi būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpintų gamtinių fosfatų arba gamtinių fosfatų. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.3.2.8 |
NP trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido |
Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido. |
Suminis kiekis 18 % (N + P2O5) – Kiekvienos maistinės medžiagos: – 5 % N, mažiausiai – 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu. Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje – 5 % P2O5. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; – švinas – 100; – arsenas – 40; – biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.
|
| A.1.3.2.9 |
NK trąšų tirpalas |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
Suminis kiekis – 15 % (N + K2O). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 5 % K2O. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekiųmg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.3.2.10 |
NK trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido. |
Suminis kiekis 15 % (N + K2O). Kiekvienos maistinės medžiagos: – 5 % N, mažiausiai – 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu – 5 % K2O. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.
|
| A.1.3.2.11 |
Suspensinės NK trąšos |
Skystasis produktas, kurio maisto medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
Suminis kiekis – 18 % (N + K2O). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 5 % K2O. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis – 3,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg. |
| A.1.3.2.12 |
NK trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido |
Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido. |
Suminis kiekis 18 % (N + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: — 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu. Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje – 5 % K2O. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40; - biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.
|
| A.1.3.2.13 |
PK trąšų tirpalas |
Produktas, gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
Suminis kiekis – 18 % (P2O5 + K2O). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 5 % P2O5, 5 % K2O. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.3.2.14 |
Suspensinės PK trąšos |
Skystasis produktas, kurio maisto medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų. |
Suminis kiekis – 18 % (P2O5 + K2O). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 5 % P2O5, 5 % K2O. |
Trąšose neturi būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpintų gamtinių fosfatų arba gamtinių fosfatų. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
3.1.1.4. Neorganinės antrinių augalų maisto medžiagų trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.4.1.1 |
Kalcio sulfatas |
Gamtinis arba pramoninis produktas, turintis kalcio sulfato, hidratuoto įvairiu laipsniu. |
25 % CaO 35 % SO3 Magnis, išreikštas vandenyje tirpiu MgO. Siera, išreikšta vandenyje tirpiu SO3. Dalelių dydis: - ne mažiau nei 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 2 mm; - ne mažiau nei 99 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 10 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.4.1.2 |
Kalcio chloridų tirpalas |
Pramoninis kalcio chloridų tirpalas. |
12 % CaO Kalcis, išreikštas vandenyje tirpiu CaO. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.4.1.3 |
Kalcio formiatas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – kalcio formiatas. |
33,6 % CaO Kalcis, išreikštas vandenyje tirpiu CaO. 56 % formiato. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.4.1.4 |
Kalcio formiato tirpalas |
Produktas gaunamas vandenyje tirpinant kalcio formiatą. |
21 % CaO Kalcis, išreikštas vandenyje tirpiu CaO 35 % formiato. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.4.1.5 |
Elementinė siera |
Palyginti gerai išgrynintas gamtinis arba pramoninis produktas. |
98 % S (24,5 % SO3) Siera, išreikšta kaip suminis SO3. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.4.1.51 |
Suspensinės sieros trąšos |
Produktas gaunamas gaminant A.1.4.1.5 suspensiją. |
50 % S Siera išreikšta kaip suminis SO3 |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; – kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; – kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.4.1.6 |
Kizeritas |
Gamtinis produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – magnio sulfato monohidratas. |
24 % MgO 45 % SO3 Magnis, išreikštas vandenyje tirpiu MgO. Siera, išreikšta vandenyje tirpiu SO3. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.4.1.7 |
Magnio sulfatas |
Produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – magnio sulfato heptahidratas. |
15 % MgO 28 % SO3 Magnis, išreikštas vandenyje tirpiu MgO. Siera, išreikšta vandenyje tirpiu SO3. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.4.1.8 |
Magnio sulfato tirpalas |
Produktas gaunamas vandenyje tirpinant pramoninį magnio sulfatą. |
5 % MgO 10 % SO3 Magnis, išreikštas vandenyje tirpiu MgO. Siera, išreikšta vandenyje tirpiu SO3. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.4.1.9 |
Magnio hidroksidas |
Produktas gaunamas cheminiu būdu, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra magnio hidroksidas. |
60 % MgO Dalelių dydis: ne mažiau nei 99 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.4.1.10 |
Suspensinės magnio hidroksido trąšos |
Produktas gaunamas gaminant A.1.4.1.9 suspensiją. |
24 % MgO. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
| A.1.4.1.11 |
Magnio chloridų tirpalas |
Produktas, gaminamas tirpinant pramoninį magnio chloridą. |
13 % MgO Magnis, išreikštas kaip MgO Didžiausias kalcio kiekis: 3 % CaO. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 2,0; - nikelis – 120; - švinas – 150; - arsenas – 40. |
| A.1.4.1.12 |
Kizeritas su kalio sulfatu |
Produktas gaminamas iš kizerito, pridedant kalio sulfato. |
Suminis kiekis – 16 ℅ (Mg + K2O) Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 5 % MgO, 6 % K2O. Magnis, išreikštas vandenyje tirpiu MgO. Kalis, išreikšta vandenyje tirpiu K2O. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0; - kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 100; - švinas – 100; - arsenas – 40. |
3.1.1.5. Neorganinės mikroelementų trąšos:
3.1.1.5.1. Trąšos, turinčios tik vieną mikroelementą:
3.1.1.5.1.1 Boras:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.5.1.1.1 |
Boro rūgštis |
Produktas gaunamas rūgštimi veikiant boratą. |
14 % B Boras, išreikštas kaip vandenyje tirpus B. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000 |
| A.1.5.1.1.2 |
Natrio boratas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – natrio boratas. |
10 % B Boras, išreikštas kaip vandenyje tirpus B. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.1.3 |
Kalcio boratas |
Produktas gaunamas iš kolemanito arba pandermito, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio boratai. |
7 % suminio B Dalelių dydis: - ne mažiau kaip 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.1.4 |
Boro etanolaminas |
Produktas gaunamas reaguojant boro rūgščiai ir 2 –aminoetanoliui. |
8 % B Boras, išreikštas kaip vandenyje tirpus B. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.1.5 |
Boro trąšų tirpalas |
Produktas, gaunamas tirpinant Boro rūgštis ir (arba) Natrio boratas, ir (arba) Boro etanolaminas tipo boro junginius. |
2 % vandenyje tirpaus B. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; – nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.1.6 |
Boro trąšos - suspensija |
Produktas gaunamas tirpinant arba išsklaidant boro rūgšties ir (ar) natrio borato ir (ar) boro etanolamino junginius. |
2 % suminio B Boras, išreikštas kaip vandenyje tirpus B. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.1.7 |
Suspensinės boro trąšos |
Produktas gaunamas vandenyje išsklaidant boro rūgšties ir (ar) natrio borato ir (ar) boro etanolamino junginius. |
2 % suminio B. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
3.1.1.5.1.2. Kobaltas:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.5.1.2.1 |
Kobalto druska |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – kobalto neorga-ninė druska. |
19 % Co Kobaltas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Co. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.2.2 |
Kobalto chelatas |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas kobalto ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys. |
5 % Co Kobaltas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Co. Ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus kobalto (Co) sudaro chelatą su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais). Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatą su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus kobalto (Co) ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos stan-dartą, pavadinimas. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.2.3 |
Kobalto trąšų tirpalas |
Kobalto druskos ir (ar) kobalto chelato arba kobalto kompleksinio junginio (-ių) vandeninis tirpalas. |
2 % Co Kobaltas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Co. Kai sumaišyti chelato ir kompleksinis junginys, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Co. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.2.4 |
Kobalto kompleksinis junginys |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas kobalto ir leidžiamo naudoti ligando junginys. |
5 % Co Kobaltas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Co. Kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % viso vandenyje tirpaus kobalto (Co). |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
3.1.1.5.1.3. Varis:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.5.1.3.1 |
Vario druska |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – vario neorganinė druska. |
20 % Cu Varis, išreikštas kaip vandenyje tirpus Cu. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.3.2 |
Vario oksidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – vario oksidas. |
70 % suminio Cu. Dalelių dydis: - Mažiausiai - 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.3.3 |
Vario hidroksidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – vario hidroksidas. |
45 % suminio Cu. Dalelių dydis: - mažiausiai 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.3.4 |
Vario chelatas |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas vario ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys. |
5 % Cu Varis, išreikštas kaip vandenyje tirpus Cu. Ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus vario sudaro chelatą su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais). Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatą su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.3.5 |
Vario trąšos |
Produktas gaunamas maišant vario druską ir (ar) vario oksidą ir (ar) vario hidroksidą ir (ar) vieną iš vario chelato, ir, prireikus, užpildą, kuris nėra augalų maisto arba toksiška medžiaga. |
5 % suminio Cu. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.3.6 |
Vario trąšų tirpalas |
Vario druskos ir (ar) vario chelato arba vario kompleksinio junginio vandeninis tirpalas. |
2 % Cu Varis, išreikštas kaip vandenyje tirpus Cu. Kai sumaišyti vario druska ir vario komplek-sinis junginys, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus vario (Cu). |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.3.7 |
Vario oksichloridas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – vario oksichloridas [Cu2Cl(OH)3]. |
50 % suminio Cu Dalelių dydis: - mažiausiai 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.3.8 |
Suspensinės vario trąšos |
Produktas, gau-namas vande-nyje išsklaidant vario druską ir (ar) vario oksidą ir (ar) vario hidro-ksidą ir (ar) chelato ir (ar) vario oksichlo-ridų junginius. |
17 % suminio Cu. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.3.9 |
Vario kompleksinis junginys |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas vario ir leidžiamo naudoti ligando junginys. |
5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus varis (Cu) ir kompleksinė dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus vario. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
3.1.1.5.1.4. Geležis:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.5.1.4.1 |
Geležies druska |
Cheminiu būdu pagamintas produktas, kuriame pagrindinė sudedamoji dalis yra mineralinė geležies druska. |
12 % Fe Geležis, išreikšta kaip vandenyje tirpi Fe. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.4.2 |
Geležies chelatas |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas geležies ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys. |
5 % Fe Geležis, išreikšta kaip vandenyje tirpi Fe. Chelatą sudaranti dalis yra ne mažiau kaip 80 % ir ne mažiau kaip 50 % vandenyje tirpios geležies sudaro chelatą su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais). |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.4.3 |
Geležies trąšų tirpalas |
Geležies druskos ir (ar) geležies chelato ir (ar) geležies kompleksinio junginio vandeninis tirpalas. |
2 % Fe Geležis, išreikšta kaip vandenyje tirpi Fe. Kai sumaišyti geležies druska ir geležies kompleksinis junginys, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpios geležies (Fe). |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.4.4 |
Geležies kompleksinis junginys |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunama geležis ir leidžiamo naudoti ligando junginys. |
5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpi geležis (Fe) ir kompleksinė dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpios geležies (Fe). |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
3.1.1.5.1.5. Manganas:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.5.1.5.1 |
Mangano druska |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – neorganinė mangano druska (Mn (II). |
17 % Mn Manganas, išreikšta kaip vandenyje tirpus Mn. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.5.2 |
Mangano chelatas |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas mangano ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys. |
5 % Mn Manganas, išreikšta kaip vandenyje tirpus Mn. Ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mangano sudaro chelatą junginius su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais). |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.5.3 |
Mangano oksidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – mangano oksidai. |
40 % suminio Mn Dalelių dydis: - mažiausiai 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.5.4 |
Mangano trąšos |
Produktas gaunamas maišant mangano druskos ir mangano oksido junginius. |
17 % suminio Mn. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.5.5 |
Mangano trąšų tirpalas |
Mangano druskos ir (ar) mangano chelato arba mangano kompleksinio junginio vandeninis tirpalas. |
2 % Mn Manganas, išreikšta kaip vandenyje tirpus Mn. Kai sumaišyti mangano druskos ir mangano kompleksinis junginys, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Mn. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.5.6 |
Suspensinės mangano trąšos |
Produktas gaunamas vandenyje suspenduojant mangano druską ir (ar) mangano chelatą, ir (ar) mangano oksido junginius. |
17 % suminio mangano (Mn). |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.5.7 |
Mangano kompleksinis junginys |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas manganas ir leidžiamo naudoti ligando junginys. |
5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus manganas (Mn) ir sudedamoji dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mangano. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
3.1.1.5.1.6. Molibdenas:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.5.1.6.1 |
Natrio molibdatas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – natrio molibdatas. |
35 % Mo Molibdenas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Mo. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.6.2 |
Amonio molibdatas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – amonio molibdatas. |
50 % Mo Molibdenas, išreikšta kaip vandenyje tirpus Mo. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.6.3 |
Molibdeno trąšos |
Produktas gaunamas maišant natrio molibdato ir amonio molibdato junginius. |
35 % Mo Molibdenas, išreikšta kaip vandenyje tirpus Mo. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.6.4 |
Molibdeno trąšų tirpalas |
Produktas gaunamas vandenyje tirpinant natrio molibdato ir (ar) amonio molibdato junginius. |
3 % Mo Molibdenas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Mo. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
3.1.1.5.1.7. Cinkas:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.5.1.7.1 |
Cinko druska |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – neorganinė cinko druska. |
15 % Zn Cinkas, išreikšta kaip vandenyje tirpus Zn. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.7.2 |
Cinko chelatas |
Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas cinko ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys. |
5 % Zn Cinkas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Zn. Ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus cinko sudaro chelatą su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais). |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.7.3 |
Cinko oksidas |
Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – cinko oksidas. |
70 % suminio Zn Dalelių dydis: - mažiausiai 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.7.4 |
Cinko trąšos |
Produktas gaunamas maišant cinko druskos ir cinko oksido junginius. |
30 % suminio Zn.
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.7.5 |
Cinko trąšų tirpalas |
Cinko druskos ir (ar) cinko chelato arba cinko kompleksinio junginio vandeninis tirpalas. |
2 % Zn Cinkas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Zn. Kai sumaišyti cinko druska ir cinko kompleksinis junginys, sudedamąją dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Zn. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.7.6 |
Suspensinės cinko trąšos |
Produktas gaunamas išsklaidant cinko druską ir (ar) cinko oksidą ir (ar) cinko kompleksinį junginį vandenyje. |
20 % suminio Zn. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.7.7 |
Cinko kompleksinis junginys |
Vandenyje tirpus produk-tas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas cinkas ir leidžiamo naudoti ligando junginys. |
5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus cinkas (Zn) ir sudedamoji dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus cinko (Zn). |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
3.1.1.5.1.8. Silicis:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.5.1.8.1 |
Silicio trąšos |
Produktas gaunamas cheminiu ar mechaniniu būdu. |
5 ℅ silicio (Si). |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.1.8.2 |
Silicio trąšų tirpalas |
Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, nepriklausomai nuo slėgio pokyčių. |
3 ℅ silicio (Si). |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
3.1.1.5.2. Mišiniai su mikroelementais:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.1.5.2.1 |
Mikroelementų mišinys |
Produktas gaunamas maišant dviejas ar daugiau E tipo trąšas. |
5 % viso kietojo mišinio sudėties.
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.2.2 |
Skystųjų mikroelementų mišinys |
Produktas gaunamas vandenyje tirpinant ir (ar) išsklaidant dviejas arba daugiau trąšų su mikroelementais. |
2 % viso skystojo mišinio sudėties. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
| A.1.5.2.3 |
Magnio sulfato mišinys su mikroelementais |
Produkto, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – magnio sulfato heptahidratas ir įvairių mikroelementų mišinys. |
10 % MgO 17 % SO3 Magnis, išreiktas kaip vandenyje tirpus MgO. Siera, išreikšta kaip vandenyje tirpus SO3. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio: - kadmis – 200; - arsenas – 1000; - švinas – 600; - gyvsidabris – 100; - nikelis – 2000. |
3.1.1.5.3. Mažiausi mikroelementų kiekiai mikroelementų trąšų mišiniuose:
| Mikroelementas |
Mažiausias mikroelemento kiekis kietuosiuose arba skystuosiuose tik mikroelementų trąšų mišiniuose, išreikštas trąšų masės procentine dalimi (%), kai mikroelementas yra: (mažiausias suminis mikroelementų kiekis kietajame mišinyje: 5 %; mažiausias suminis mikroelementų kiekis skystajame mišinyje: 2 %) |
Mažiausias mikroelementų kiekis trąšose, turinčiose pagrindinių ir (ar) antrinių maistinių medžiagų su mikroelementais, išreikštas trąšų masės procentine dalimi (%), įterpiamais į dirvožemį |
Mažiausias mikroelemento kiekis trąšose, turinčiose pagrindinių ir (ar) antrinių maistinių medžiagų su mikroelementais, išreikštas trąšų masės procentine dalimi (%), skirtose tręšimui per lapus |
||
| Tik neorganinis |
Chelatas arba sudaro kompleksą |
Pasėliai arba pievos |
Sodininkystė |
||
| Boras (B) |
0,2 |
0,2 |
0,01 |
0,01 |
0,01 |
| Kobaltas (Co) |
0,02 |
0,02 |
0,002 |
- |
0,002 |
| Varis (Cu) |
0,5 |
0,1 |
0,01 |
0,002 |
0,002 |
| Geležis (Fe) |
2,0 |
0,3 |
0,5 |
0,02 |
0,02 |
| Manganas (Mn) |
0,5 |
0,1 |
0,1 |
0,01 |
0,01 |
| Molibdenas (Mo) |
0,02 |
- |
0,001 |
0,001 |
0,001 |
| Cinkas (Zn) |
0,5 |
0,1 |
0,01 |
0,002 |
0,002 |
3.1.1.6. Patvirtinti organiniai kompleksonai ir ligandai mikroelementinėms trąšoms (junginys yra patvirtintas, jeigu kompleksonas arba ligandas atitinka Tarybos direktyvos 67/548/EEB reikalavimus):
3.1.1.6.1. kompleksonai (rūgštys arba natrio, kalio ir amonio druskos), kurie turi būti nustatyti ir kiekybiškai įvertinti konkrečiam kompleksonui taikant galiojančius Europos standartus;
| Pavadinimas |
Alternatyvus pavadinimas |
Cheminė formulė |
Rūgšties CAS Nr. |
| Iminodisukcino rūgšties |
IDHA |
C8H11O8N |
131669-35-7 |
| etilendiamintetraacto rūgšties |
EDTA |
C10H16O8N2 |
60-00-4 |
| 2-hidroksietilendiamintriacto rūgštis |
HEEDTA |
C10H18O7N2 |
150-39-0 |
| dietilentriaminpentaacto rūgšties |
DTPA |
C14H23O10N3 |
67-43-6 |
| [o,o]: etilendiamin-di(o-hidroksifenilacto) rūgšties |
[o,o] EDDHA |
C18H20O6N2 |
1170-02-1 |
| [o,p]: etilendiamin-N-(o-hidroksifenilacto)-N’-(p-hidroksifenilacto) rūgšties |
[o,p] EDDHA |
C18H20O6N2 |
475475-49-1 |
| [o,o]: etilendiamin-di-(o-hidroksi-o-metilfenilacto) rūgšties |
[o,o] EDDHMA |
C20H24O6N2 |
641632-90-8 |
| [o,p]: etilendiamin-di-(o-hidroksi-p-metilfenilacto) rūgšties |
[o,p] EDDHMA |
C20H24O6N2 |
641633-41-2 |
| etilendiamin-N,N`-di-(5-karboksi-2-hidroksifenil) acto rūgšties |
EDDCHA |
C20H20O10N2 |
85120-53-2 |
| Etilendiamin-di-(2-hidroksi-5-sulfonilacto) rūgšties ir jos kondensacijos produktai |
EDDHSA |
C18H20O12N2S2 + n*(C12H14O8N2S) |
57368-07-7 ir 642045-40-7 |
| N,N`-di(2-hidroksibenzil)etilendiamin-N,N`-diacto rūgštis |
HBED |
C20H24O6N2 |
35998-29-9 |
3.1.1.6.2. Ligandai, kurie turi būti nustatyti ir kiekybiškai įvertinti konkrečiam ligandui taikant galiojančius Europos standartus. Cinko ligonosulfonatą, vario ligonosulfonatą, ir mangano ligonosulfonatą galima naudoti tiesiogiai dirvožemiui ir (ar) tręšti laistymo būdu, ir (ar) tręšti per lapus. Kitus produktus leidžiama naudoti tik tręšti laistymo būdu ir (ar) tręšti per lapus.
| Pavadinimas |
Alternatyvus pavadinimas |
Cheminė formulė |
Rūgšties CAS Nr. |
| Lignosulfonė rūgštis |
LS |
nėra |
8062-15-5* |
Pastabos:
* Įvertinant kokybę, santykiniai fenolio hidroksido ir organinės sieros kiekiai, išmatuoti vadovaujantis EN 16109, turi būti didesni atitinkamai 1,5 % ir 4,5 %.
3.1.2. Organinės trąšos:
3.1.2.1. Augalinės kilmės organines trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.2.1.1.1 |
Ekstraktai (ištrauka) |
Produktas gaunamas augalinės kilmės žaliavą apdorojus specialiais tirpikliais – ekstrahentais. |
Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O). Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.1.1.2 |
Skystieji ekstraktai (ištrauka) |
Produktas gaunamas augalinės kilmės žaliavą apdorojus specialiais tirpikliais – ekstrahentais. |
Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O). Organinių medžiagų kiekis – 20 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.1.1.3 |
Humusinių medžiagų ekstraktas (ištrauka) |
Produktas, gaunamas ekstrahuojant augalinę žaliavą (-as), kurios sudėtyje yra huminių rūgščių, fulvo rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. |
Huminių rūgščių kiekis 1 ℅. Fulvo rūgščių kiekis 0,5 ℅. Suminis kiekis – 1,5 % (N + P2O5 + K2O). Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) 20 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis –50; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.1.1.4 |
Skystasis humusinių medžiagų ekstraktas (ištrauka) |
Produktas gaunamas ekstrahuojant augalinės kilmės žaliavą (-as), kurios sudėtyje yra huminių rūgščių, fulvo rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. |
Huminių rūgščių kiekis 1 ℅. Fulvo rūgščių kiekis 0,5 ℅. Suminis kiekis – 1,5 % (N + P2O5 + K2O). Organinių medžiagų kiekis – 20 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - chromas (Cr) – 70; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.1.1.5 |
Augalinė organinė trąša |
Produktas gaunamas iš augalinių žaliavų: - fizinių procesų metu, įskaitant dehidrataciją, užšaldymą ir malimą; - fermentuojant. |
Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O). Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %. |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.1.1.6 |
Skystoji augalinė organinė trąša |
Produktas gaunamas iš augalinių žaliavų: - fizinių procesų metu, įskaitant dehidrataciją, užšaldymą ir malimą; - fermentuojant. |
Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O). Organinių medžiagų kiekis – 20 %. |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.1.1.7 |
Vandens augalų biomasė |
Produktas gaunamas iš natūraliai paplitusių vandens augalų. |
Suminis kiekis – 0,5 % (N + P2O5 + K2O). Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) – 80 %. |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.1.1.8 |
Skystas jūros dumblių ekstraktas (ištrauka) |
Produktas gaunamas jūros dumblius apdoro-jus tirpikliais – ektrahentais. |
Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O). Organinių medžiagų kiekis – 20 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.1.1.9 |
Jūros dumblių produktas |
Produktas gaunamas iš jūros dumblių: - fizinių procesų metu, įskaitant dehidrataciją, užšaldymą ir malimą; - fermentuojant. |
Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O). Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 % |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios kilmės priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.1.1.10 |
Sapropelis |
Organinių medžiagų ir mineralinių nuosėdų kompleksas. |
Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) – 15 %. Suminis kiekis – 1,5 % (N + P2O5 + K2O). |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių diametras iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
3.1.2.2. Gyvūninės kilmės organinės trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.2.2.1.1 |
Perdirbtas naminių gyvulių mėšlas |
Gaunamas džiovinant aukštoje temperatūroje arba kitaip perdirbant naminių paukščių mėšlą. |
Suminis kiekis – 3,0 % (N + P2O5 + K2O). Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) – 35 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.2.1.2 |
Perdirbtas naminių paukščių mėšlas |
Gaunamas džiovinant aukštoje temperatūroje arba kitaip perdirbant naminių paukščių mėšlą. |
Suminis kiekis – 3,0 % (N + P2O5 + K2O). Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) – 40 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios kilmės priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
3.1.2.3. Organinės trąšos su aminorūgštimis:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.2.3.1.1 |
Produktas su augalinėmis aminorūgštimis |
Hidrolizės būdu iš augalinės žaliavos gaunamos aminorūgštys. |
Suminis aminorūgščių kiekis – 3 %. Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) – 10 %.
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.3.1.2 |
Skystasis produktas su augalinėmis aminorūgštimis |
Hidrolizės būdu iš augalinės žaliavos gaunamos aminorūgštys. |
Suminis aminorūgščių kiekis – 3 %. Organinių medžiagų kiekis – 10 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.3.1.3 |
Produktas su gyvūninėmis aminorūgštimis |
Hidrolizės būdu iš gyvūninės žaliavos gaunamos amino rūgštys. |
Suminis amino rūgščių kiekis – 9 %. Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) 10 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.3.1.4 |
Skystasis produktas su gyvūninėmis aminorūgštimis |
Hidrolizės būdu iš gyvūninės žaliavos gaunamos amino rūgštys. |
Suminis amino rūgščių kiekis – 9 %. Organinių medžiagų kiekis – 10 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.3.1.5 |
Produktas su augalinėmis ir gyvūninėmis aminorūgštimis |
Hidrolizės būdu iš augalinės ir gyvūninės žaliavos gaunamos aminorūgštys. |
Suminis aminorūgščių kiekis – 5 %. Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) - 10 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.2.3.1.6 |
Skystasis produktas su augalinėmis ir gyvūninėmis aminorūgštimis |
Hidrolizės būdu iš augalinės ir gyvūninės žaliavos gaunamos aminorūgštys.
|
Suminis aminorūgščių kiekis – 5 %. Organinių medžiagų kiekis – 10 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
3.1.3. Organinės-mineralinės trąšos:
3.1.3.1. Biriosios organinės-mineralinės trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.3.1.1.1 |
Organinės-mineralinės azoto trąšos |
Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir su jomis chemiškai ar absorbciškai sujungtų azoto mineralinių trąšų. |
16 % N Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 7,5 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - biuretas – 12 g/kg - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.1.1.2 |
Organinės-mineralinės fosforo trąšos |
Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir su jomis chemiškai ar absorbciškai sujungtų fosforo mineralinių trąšų. |
10 % P2O5 Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 7,5 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5); - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.1.1.3 |
Organinės-mineralinės kalio trąšos |
Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų kalio mineralinių trąšų. |
6 % K2O Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 7,5 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.1.1.31 |
Organinės-mineralinės kalio trąšos su antrinėmis maisto medžiagomis, mikroelementais bei huminėmis ir fulvo rūgštimis |
Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų kalio mineralinių trąšų, antrinių maisto medžiagų ir mikroelementų |
6 % K2O Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 7,5 % |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas (As) – 40; - nikelis (Ni) – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 g trąšos ėminio neturi būti Salmonella spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.1.1.4 |
Organinės trąšos su NP trąšomis |
Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų NP mineralinių trąšų. |
Suminis kiekis – 8 % (N + P2O5). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2,5 ℅ N, 2 % P2O5. Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 7,5%. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – kadmis (Cd): kai tręšiamajame Produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5); – švinas (Pb) – 120; – gyvsidabris (Hg) – 1,0; – chromas (Cr) – 70; – cinkas (Zn) – 1500; – varis (Cu) – 600; – arsenas – 40; – nikelis – 50; – biuretas – 12 g/kg. – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; – 25 g trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; – Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.1.1.41 |
Organinės trąšos su NP trąšomis, antrinėmis maisto medžiagomis ir mikroelementais |
Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų NP mineralinių trąšų, antrinių maisto medžiagų ir mikroelementų. |
Suminis kiekis – 8 % (N + P2O5). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2,5 ℅ N, 2 % P2O5. Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 3%. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – kadmis (Cd): kai tręšiamajame Produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5); – švinas (Pb) – 120; – gyvsidabris (Hg) – 1,0; – chromas (Cr) – 70; – cinkas (Zn) – 1500; – varis (Cu) – 600; – arsenas – 40; – nikelis – 50; – biuretas – 12 g/kg. – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; – 25 g trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; – Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.1.1.5 |
Organinės trąšos su NK trąšomis |
Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų NK mineralinių trąšų. |
Suminis kiekis – 8 % (N + K2O). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2,5 ℅ N, 2 % K2O. Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 7,5 % Organinis azotas 0,5℅. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - biuretas- 12g/kg; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.1.1.6 |
Organinės trąšos su PK trąšomis |
Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų PK mineralinių trąšų. |
Suminis kiekis – 8% (P2O5 + K2O). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2 ℅ P2O5, 2 % K2O. Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 7,5 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd): kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5); - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - biuretas – 12g/kg; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.1.1.7 |
Organinės trąšos su NPK trąšomis |
Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų NPK mineralinių trąšų. |
Suminis kiekis – 8 % (N + P2O5 + K2O). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 2 % P2O5 ir 2 % K2O. Organinių medžiagų kiekis – 10 %; 0,5% - organinis azotas |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – kadmis (Cd): kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5); – švinas (Pb) – 120; – gyvsidabris (Hg) – 1,0; – chromas (Cr) – 70; – chromas – 70; – cinkas (Zn) – 1500; – varis (Cu) – 600; – arsenas – 40; – nikelis – 50; – biuretas – 12 g/kg. – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; – 25 g trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; – Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.1.1.8 |
Organinės trąšos su NPK trąšomis, antrinėmis maisto medžiagomis ir mikroelementais, huminėmis ir fulvo rūgštimis bei bakterijomis
|
Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų NPK mineralinių trąšų, antrinių maisto medžiagų, mikroelementų kartu pridedant bakterijų. |
Suminis kiekis – 8 % (N + P2O5 + K2O). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 2 % P2O5 ir 2 % K2O. Organinių medžiagų kiekis – 10 %; 0,5% - organinis azotas. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – kadmis (Cd) – 1,5; – švinas (Pb) – 120; – gyvsidabris (Hg) – 1,0; – chromas (Cr) – 70; – cinkas (Zn) – 1500; – varis (Cu) – 600; – arsenas – 40; – nikelis – 50; – biuretas – 12 g/kg. – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; –Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 10 ksv/g šviežiosios masės. – 25 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp; – 1 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Escherichia coli; – 25 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Listeria monocytogenes; – 25 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Vibrio spp; – 25 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Shigella spp; – 1 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Staphylococcus aureus; |
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 3D-691, 2023-10-20, paskelbta TAR 2023-10-20, i. k. 2023-20543
3.1.3.2. Skystosios organinės-mineralinės trąšos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| A.3.2.1.1 |
Organinis-mineralinis azoto trąšų tirpalas (suspensinės trąšos) |
Produktas gaunamas chemiškai ir (arba) mechaniškai sumaišius organinių trąšų ir azoto mineralinių trąšų ar jų sudedamųjų dalių tirpalus (suspensijas) |
2,0% N Organinės medžiagos kiekis – 3 %. 0,5 % - organinis azotas. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - biuretas – 12 g/kg - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.2.1.2 |
Organinis-mineralinis fosforo trąšų tirpalas (suspensinės trąšos) |
Produktas gaunamas chemiškai ir (arba) mechaniškai sumaišius organinių trąšų ir fosforo mineralinių trąšų ar jų sudedamųjų dalių tirpalus (suspensijas) |
2 % P2O5 Organinės medžiagos kiekis – 3% |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd): kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5); - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.2.1.3 |
Organinis-mineralinis kalio trąšų tirpalas (suspensinės trąšos) |
Produktas gaunamas chemiškai ir (arba) mechaniškai sumaišius organinių trąšų ir kalio mineralinių trąšų ar jų sudedamųjų dalių tirpalus (suspensijas) |
2 % K2O Organinės medžiagos kiekis – 3 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd)1,5 - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.2.1.4 |
Organinių trąšų su NPK tirpalas (suspensinės trąšos) |
Produktas gaunamas chemiškai ir (arba) mechaniškai sumaišius organinių trąšų ir NPK mineralinių trąšų tirpalus (suspensijas) |
Suminis kiekis – 6 % (N + P2O5 + K2O). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2 ℅ N, 2 % P2O5 ir 2 % K2O. Organinių medžiagų kiekis – 3 %; 0,5% - organinis azotas |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd); kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5); - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.2.1.41 |
Organinių trąšų su NPK, antrinėmis maisto medžiagomis, mikroelementais ir augalinėmis aminorūgštimis tirpalas |
Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų NPK mineralinių trąšų, antrinių maisto medžiagų, mikroelementų ir augalinių aminorūgščių |
Suminis kiekis (N + P2O5 + K2O) – 6 %; Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2 ℅ N, 2 % P2O5 ir 2 % K2O. Organinių medžiagų kiekis – 3 %; Organinis azotas - 0,5%; Suminis aminorūgščių kiekis – 3 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd); kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5); - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70 - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr. trąšos ėminio neturi būti Salmonella spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.
|
| A.3.2.1.42 |
Organinių trąšų su NPK, antriniais makroelementais, mikroelementais ir (ar) chitozanu tirpalas |
Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų NPK mineralinių trąšų, antrinių makroelementų, mikroelementų ir (ar) chitozano |
Suminis kiekis (N + P2O5 + K2O) – 6 %; Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2 ℅ N, 2 % P2O5 ir 2 % K2O. Organinė anglis (Corg) – 3 %; Organinis azotas – 0,5% |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd); kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 40 mg/kg; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 g. trąšos ėminio neturi būti Salmonella spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.2.1.5 |
Organinių trąšų su NP tirpalas (suspensinės trąšos) |
Produktas gaunamas chemiškai ir (arba) mechaniškai sumaišius organinių trąšų ir NP mineralinių trąšų tirpalus (suspensijas) |
Suminis kiekis – 6 % (N + P2O5). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2 ℅ N, 2 % P2O5. Organinės medžiagos kiekis – 3 % 0,5% - organinis azotas |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd): kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5); - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - biuretas – 12 g/kg; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.2.1.6 |
Organinių trąšų su NK tirpalas (suspensinės trąšos) |
Produktas gaunamas chemiškai ir (arba) mechaniškai sumaišius organinių trąšų ir NK mineralinių trąšų tirpalus (suspensijas) |
Suminis kiekis – 6 % (N + K2O). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2 ℅ N, 2 % K2O. Organinės medžiagos kiekis – 3 % 0,5% - organinis azotas |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd)1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - biuretas 12 g/kg; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| A.3.2.1.7 |
Organinių trąšų su PK tirpalas (suspensinės trąšos) |
Produktas gaunamas chemiškai ir (arba) mechaniškai sumaišius organinių trąšų ir PK mineralinių trąšų tirpalus (suspensijas) |
Suminis kiekis – 6 % (P2O5 + K2O). Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2 ℅ P2O5, 2 % K2O. Organinės medžiagos kiekis – 3 % |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd): kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5); - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - chromas (Cr) – 70; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 600; - arsenas – 40; - nikelis – 50. - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 3D-419, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-27, i. k. 2022-13657
Nr. 3D-178, 2023-03-24, paskelbta TAR 2023-03-24, i. k. 2023-05226
3.2. Kalkinimo medžiagos:
3.2.1. Natūralios kilmės kalkės:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| B.1.1.1.1 |
Standartinės kokybės klintis |
Produktas gaunamas smulkinant gamtines klintis, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio karbonatas. |
Dalelių dydis po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 3,15 mm ir - ne mažiau nei 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 1,00 mm ir - ne mažiau nei 50 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,50 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių , mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.1.1.1.2 |
Klintis (aukštos kokybės) |
Produktas gaunamas smulkinant natūralias klintis, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio karbonatas. |
Dalelių dydis po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 3,15 mm ir - ne mažiau nei 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 1,00 mm, ir - ne mažiau nei 50 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,315 mm ir - ne mažiau nei 30 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,1 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800.
|
| B.1.1.1.3 |
Standartinės kokybės magnezitinė klintis |
Produktas gaunamas smulkinant natūralias magnezitines klintis, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra kalcio karbonatas ir magnio karbonatas. |
Suminis magnio kiekis – 3 % MgO. Dalelių dydis po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 3,15 mm ir - ne mažiau nei 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 1,00 mm ir - ne mažiau nei 50 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,50 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800.
|
| B.1.1.1.4 |
Magnezitinė klintis (aukštos kokybės) |
Produktas gaunamas smulkinant natūralias magnezitines klintis, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra kalcio karbonatas ir magnio karbonatas. |
Suminis magnio kiekis – 3 % MgO. Dalelių dydis po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 3,15 mm ir - ne mažiau nei 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 1,00 mm ir - ne mažiau nei 50 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,315 mm ir ne mažiau nei 30 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,1 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.1.1.1.5 |
Standartinės kokybės dolomitinė klintis |
Produktas gaunamas smulkinant natūralų dolomitą, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra kalcio karbonatas ir magnio karbonatas. |
Suminis magnio kiekis – 12 % MgO. Dalelių dydis po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 3,15 mm ir - ne mažiau nei 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 1,00 mm ir - ne mažiau nei 50 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,50 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis –23,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.1.1.1.6 |
Dolomitinė klintis (aukštos kokybės) |
Produktas gaunamas smulkinant natūralų dolomitą, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra kalcio karbonatas ir magnio karbonatas. |
Suminis magnio kiekis – 12 % MgO. Dalelių dydis: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 3,15 mm ir - ne mažiau nei 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 1,00 mm ir - ne mažiau nei 50 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,315 mm ir - ne mažiau nei 30 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,1 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.1.1.1.7 |
Standartinės kokybės jūrinė klintis (krauklainis) |
Produktas gaunamas smulkinant natūralias jūrinės kilmės klintis, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio karbonatas. |
Dalelių dydis po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 3,15 mm ir - ne mažiau nei 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 1,00 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.1.1.1.8 |
Jūrinė klintis (krauklainis) (aukštos kokybės) |
Produktas gaunamas smulkinant natūralias jūrinės kilmės klintis, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio karbonatas. |
Dalelių dydis po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 2,00 mm ir - ne mažiau nei 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 1,00 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.1.1.1.9 |
Standartinė kokybės kreida |
Produktas gaunamas smulkinant natūralią kreidą, kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio karbonatas. |
Dalelių dydis (smulkumas) nustatomas šlapiojo sijojimo būdu, prieš tai kreidą ištirpinus vandenyje: - ne mažiau nei 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 3,15 mm ir - ne mažiau nei 70 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 2,00 mm ir - ne mažiau nei 40 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,315 mm. 1–2 mm frakcijos (gautos sijojant sausuoju būdu) reaktyvumas citrinos rūgštyje turi būti ne mažesnis 40 %. Minimali neutralizavimo vertė – 42. Dalelių dydis (smulkumas) po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 25 mm ir - ne mažiau nei 30 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 2,00 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.1.1.1.10 |
Kreida (aukštos kokybės) |
Produktas gaunamas smulkinant natūralią kreidą, kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio karbonatas. |
Dalelių dydis (smulkumas) nustatomas šlapiojo sijojimo būdu po separacijos vandenyje: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 3,15 mm ir - ne mažiau nei 70 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 2,00 mm ir - ne mažiau nei 50 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,315 mm. 1–2 mm frakcijos (gautos sijojant sausuoju būdu) reaktyvumas citrinos rūgštyje turi būti ne mažesnis nei 65 %. Minimali neutralizavimo vertė – 48. Dalelių dydis (smulkumas) po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 25 mm ir - ne mažiau nei 30 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 2,00 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.1.1.1.11 |
Suspensinės karbonatinės trąšos |
Produktas gaunamas smulkinant ir išsklaidant vandenyje klintis, klintis su magniu, dolomitą ar natūralią kreidą, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio karbonatas ir (ar) magnio karbonatas. |
Minimali neutralizavimo vertė – 35. Dalelių dydis (smulkumas) po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 2 mm ir - ne mažiau nei 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 1 mm ir - ne mažiau nei 50 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,315 mm ir - ne mažiau nei 30 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,1 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800.
|
3.2.2. Natūralios kilmės klinčių oksidai ir hidroksidai:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| B.2.1.1.1 |
Bazinės kokybės degtos kalkės |
Produktas gaunamas deginant natūralias klintis, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio oksidas. |
Dalelių dydis (smulkumas) po sausojo sijojimo: Smulkios: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 4 mm. Rūšiuotos: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 8 mm ir - ne daugiau kaip 5 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,40 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800.
|
| B.2.1.1.2 |
Degtos kalkės (aukštos kokybės) |
Produktas gaunamas deginant natūralias klintis, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio oksidas. |
Dalelių dydis po sausojo sijojimo: Smulkios: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 4 mm. Rūšiuotos: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 8 mm ir - ne daugiau kaip 5 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,40 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800.
|
| B.2.1.1.3 |
Bazinės kokybės magnezitinės degtos kalkės |
Produktas gaunamas deginant natūralias magnezitines klintis, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra kalcio oksidas ir magnio oksidas. |
Suminis magnio kiekis – 7 % MgO. Dalelių dydis po sausojo sijojimo: Smulkios: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 4 mm. Rūšiuotos: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 8 mm ir - ne daugiau kaip 5 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,40 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.2.1.1.4 |
Aukščiausios kokybės magnezinės degtos kalkės |
Produktas gaunamas deginant natūralias magnezitines klintis, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra kalcio oksidas ir magnio oksidas. |
Suminis magnio kiekis – 7 % MgO. Dalelių dydis po sausojo sijojimo: Smulkios: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 4 mm. Rūšiuotos: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 8 mm ir - ne daugiau kaip 5 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,40 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.2.1.1.5 |
Bazinės kokybės dolomitinės degtos kalkės |
Produktas gaunamas deginant natūralų dolomitą, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra kalcio oksidas ir magnio oksidas. |
Minimali neutralizavimo vertė – 85. Suminis magnio kiekis – 17 % MgO. Dalelių dydis po sausojo sijojimo: Smulkios: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 4 mm. Rūšiuotos: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 8 mm ir - ne daugiau kaip 5 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,40 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.2.1.1.6 |
Dolomitinės degtos kalkės (aukštos kokybės) |
Produktas gaunamas deginant natūralų dolomitą, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra kalcio oksidas ir magnio oksidas. |
Suminis magnio kiekis – 17 % MgO. Dalelių dydis po sausojo sijojimo: Smulkios: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 4 mm Rūšiuotos: - ne mažiau nei 97 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 8 mm ir - ne daugiau kaip 5 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,40 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.2.1.1.7 |
Hidratinės degtos kalkės (gesintos kalkės) |
Produktas gaunamas deginant ir gesinant natūralias klintis, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio hidroksidas. |
Dalelių dydis po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 95 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,16 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.2.1.1.8 |
Hidratinės magnezinės degtos kalkės (gesintos magnezitinės kalkės) |
Produktas gaunamas deginant ir gesinant natūralias magnezitines klintis, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra kalcio hidroksidas ir magnio hidroksidas. |
Suminis magnio kiekis – 5 % MgO. Dalelių dydis po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 95 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,16 mm |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800.
|
| B.2.1.1.9 |
Hidratuotos degtos dolomitinės kalkės |
Produktas gaunamas deginant ir gesinant natūralias klintis, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra kalcio hidroksidas ir magnio hidroksidas. |
Suminis magnio kiekis – 12 % MgO. Dalelių dydis po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 95 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,16 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.2.1.1.10 |
Hidratinių kalkių suspensija |
Produktas gaunamas deginant, gesinant ir išsklaidant vandenyje natūralias klintis, magnezitines klintis ar dolomitą, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra kalcio hidroksidas ir (ar) magnio hidroksidas. |
Dalelių dydis po šlapiojo sijojimo: - ne mažiau nei 95 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,16 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0;chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800.
|
3.2.3. Kalkės, susidariusios pramoninių procesų metu:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| B.3.1.1.1 |
Kalkės, susidariusios cukraus pramonėje (cukraus fabriko kalkės) |
Cukraus gamybos šalutinis produktas, gaunamas saturacijos metu naudojant tik natūralias degintas kalkes ir kurių sudėtyje pagrindinė sudedamoji dalis yra smulkintas kalcio karbonatas. |
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.3.1.1.2 |
Suspensinės kalkių trąšos, susidariusios cukraus pramonėje |
Cukraus gamybos šalutinis produktas, gaunamas saturacijos metu naudojant tik natūralias degintas kalkes ir kurių sudėtyje pagrindinė sudedamoji dalis yra smulkintas kalcio karbonatas. |
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800.
|
| B.3.1.1.3 |
Pramoninės kalkės iš vakuuminės druskos gamybos |
Druskos gamybos šalutinis produktas, gaunamas gaminant druską vakuuminės gamybos būdu iš kalnuose aptinkamo druskos tirpalo. |
|
Sunkiųjų metalų kiekis, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800.
|
| B.3.1.1.4 |
Pramoninės kalkės |
Kalkių dulkės, surinktos elektrostatiniuose filtruose. |
|
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.3.1.1.5 |
Kiaušinių lukštų miltai |
Susmulkinti paukščių kiaušinių lukštai. |
Minimali neutralizavimo vertė – 10. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800; - 25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
3.2.4. Mišiniai su kalkinimo medžiagomis:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| B.4.1.1.1 |
Kalkinimo medžiagų mišinys (mišrio kalkės) |
Produktas gaunamas sumaišius G1 ir G2 tipo kalkinimo medžiagas. |
Minimalus karbonatų kiekis – 15 %. Maksimalus karbonatų kiekis – 90 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800. |
| B.4.1.1.2 |
Trąšų ar tręšiamųjų produktų mišinys su kalkinimo medžiagomis |
Produktas gaunamas maišant, presuojant ar granuliuojant kalkinimo medžiagas su kitomis trąšomis ar tręšiamaisiais produktais. Draudžiama maišyti: - amonio sulfatą (A.1.9) ar karbamidą (A.1.14) su natūralios prigimties klinčių oksidais ir hidroksidais (G.2) - superfosfatą (A.2.1, A.2.2, A.2.3) su bet kokia kalkinimo medžiaga. |
Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 3 % P2O5 ir 3 % K2O. Kalis išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O. |
Sunkiųjų metalų kiekis, mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis – 2,0; - chromas (VI) – 2,0; - gyvsidabris – 1,0; - nikelis – 90; - švinas – 120; - arsenas – 40; - varis – 300; - cinkas – 800.
|
3.3. Augalų biostimuliatoriai:
3.3.1. Mikrobiniai augalų biostimuliatoriai:
| Indentifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai mg/kg sausosios medžiagos |
| C.1.1.1.1 |
Bakterijų biomasės produktas |
Produktas pagamintas iš grynos, tam tikros rūšies bakterinės kultūros ar bakterinių kultūrų mišinio, kuris turi reikšmingą poveikį augalams įsisavinant maisto medžiagas. Produktas, gaunamas išaugintą bakterijų biomasę padauginus biriame ar sausame substrate. |
1 g produkto – 100 mln. gyvybingų bakterijų padermių. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos direktyvos (ES) Nr. 29/2000 reikalavimus.
Teršalai neturi viršyti šių kiekių: – kadmis (Cd) – 1,5 mg/kg; – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg;; – švinas (Pb) – 120 mg/kg;; – gyvsidabris (Hg) – 1,0 mg/kg; – nikelis (Ni) – 50 mg/kg; – arsenas (As) – 40 mg/kg; – varis (Cu) – 600 mg/kg; – cinkas (Zn) – 1500 mg/kg; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Escherichia coli; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Listeria monocytogenes; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Vibrio spp; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Shigella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Staphylococcus aureus; – tręšiamajame produkte Enterococcaceae neturi viršyti 10 ksv/g šviežiosios masės. |
| C.1.1.1.2 |
Skystasis bakterijų biomasės produktas |
Produktas pagamintas iš grynos, tam tikros rūšies bakterinės kultūros ar bakterinių kultūrų mišinio, kuris turi reikšmingą poveikį maisto medžiagų suvartojimui augalams. Produktas pagamintas skystojoje maistinėje terpėje. |
1 ml produkto – 100 mln. gyvybingų bakterijų padermių. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos direktyvos (ES) Nr. 29/2000 reikalavimus.
Teršalai neturi viršyti šių kiekių: – kadmis (Cd) – 1,5 mg/kg; – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg; – švinas (Pb) – 120 mg/kg; – gyvsidabris (Hg) – 1,0 mg/kg; – nikelis (Ni) – 50 mg/kg; – arsenas (As) – 40 mg/kg; – varis (Cu) – 600 mg/kg; – cinkas (Zn) – 1500 mg/kg; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Escherichia coli; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Listeria monocytogenes; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Vibrio spp; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Shigella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Staphylococcus aureus; – tręšiamajame produkte Enterococcaceae neturi viršyti 10 ksv/g šviežiosios masės. |
3.3.2. Organinis nemikrobinis augalų biostimuliatorius:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias veikliosios medžiagos kiekis (masės procentinė dalis). Veikliųjų medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| C.2.1.1.1 |
Skystasis organinis produktas |
Produktas gaunamas augalinės kilmės žaliavą apdorojus specialiais tirpikliais – ekstrahentais. |
0,5 % veikliosios medžiagos. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių: – kadmis (Cd) – 1,5 mg/kg; – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg; – švinas (Pb) – 120 mg/kg; – gyvsidabris (Hg) – 1,0 mg/kg;; – nikelis (Ni) – 50 mg/kg; – arsenas (As) – 40 mg/kg; – varis (Cu) – 600 mg/kg; – cinkas (Zn) – 1500 mg/kg; – 25 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Escherichia coli; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Listeria monocytogenes; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Vibrio spp; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Shigella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Staphylococcus aureus; – tręšiamąjame produkte Enterococcaceae neturi viršyti 10 ksv/g šviežiosios masės. |
| C.2.1.1.2 |
Produktas su kitais augalų augimo stimuliatoriais |
Produktas gaunamas augalinės kilmės žaliavą apdorojus specialiais tirpikliais – ekstrahentais. |
0,5 % veikliosios medžiagos. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių: – kadmis (Cd) – 1,5 mg/kg; – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg; – švinas (Pb) – 120 mg/kg; – gyvsidabris (Hg) – 1,0 mg/kg; – nikelis (Ni) – 50 mg/kg; – arsenas (As) – 40 mg/kg; – varis (Cu) – 600 mg/kg; – cinkas (Zn) – 1500 mg/kg; – 25 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Escherichia coli; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Listeria monocytogenes; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Vibrio spp; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Shigella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Staphylococcus aureus; – tręšiamajame produkte Enterococcaceae neturi viršyti 10 ksv/g šviežiosios masės. |
3.3.3. Kiti mikrobiniai produktai:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai mg/kg sausosios medžiagos |
| C.3.1.1.1 |
Grybų biomasės produktas |
Produktas pagamintas iš grynos, tam tikros rūšies mikroorganizmų kultūros (grybų sporos ir pan.) ar jų mišinio, kurios turi reikšmingą poveikį maisto medžiagų suvartojimui augalams arba jų buvimas šalia tam tikrų augalų rūšių ar genčių padidina šių augalų maisto medžiagų įsiurbimo gebėjimą. |
1 g produkto – 0,5 mln. gyvybingų mikroorganizmų padermių |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos direktyvos (ES) Nr. 29/2000 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių: – kadmis (Cd) – 1,5 mg/kg; – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg; – švinas (Pb) – 120 mg/kg; – gyvsidabris (Hg) – 1,0 mg/kg; – nikelis (Ni) – 50 mg/kg; – arsenas (As) – 40 mg/kg; – varis (Cu) – 600 mg/kg; – cinkas (Zn) – 1500 mg/kg; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Escherichia coli; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Listeria monocytogenes; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Vibrio spp; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Shigella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Staphylococcus aureus; – tręšiamajame produkte Enterococcaceae neturi viršyti 10 ksv/g šviežiosios masės. |
| C.3.1.1.2 |
Skystasis grybų biomasės produktas |
Produktas pagamintas iš grynos, tam tikros rūšies grybinės kultūros (sporos ir pan.) ar jų mišinio, kurios turi reikšmingą poveikį maisto medžiagų suvartojimui augalams arba jų buvimas šalia tam tikrų augalų rūšių ar genčių padidina šių augalų maisto medžiagų įsiurbimo gebėjimą. |
1 ml produkto – 0,5 mln. gyvybingų mikroorganizmų padermių. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos direktyvos (ES) Nr. 29/2000 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių: – kadmis (Cd) – 1,5 mg/kg; – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg; – švinas (Pb) – 120 mg/kg; – gyvsidabris (Hg) – 1,0 mg/kg; – nikelis (Ni) – 50 mg/kg; – arsenas (As) – 40 mg/kg; – varis (Cu) – 600 mg/kg; – cinkas (Zn) – 1500 mg/kg; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Escherichia coli; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Listeria monocytogenes; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Vibrio spp; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Shigella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Staphylococcus aureus; – tręšiamajame produkte Enterococcaceae neturi viršyti 10 ksv/g šviežiosios masės. |
| C.3.1.1.3 |
Mikorizinių grybų produktas |
Produktas, kurio sudėtyje yra mikorizinių grybų kultūros ir šių kultūrų buvimas šalia tam tikrų augalų rūšių ar genčių padidina augalams maisto medžiagų įsisavinimo gebėjimą. |
1 g produkto – 0,5 mln. gyvybingų grybų padermių. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos direktyvos (ES) Nr. 29/2000 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių: – kadmis (Cd) – 1,5 mg/kg; – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg; – švinas (Pb) – 120 mg/kg; – gyvsidabris (Hg) – 1,0 mg/kg; – nikelis (Ni) – 50 mg/kg; – arsenas (As) – 40 mg/kg; – varis (Cu) – 600 mg/kg; – cinkas (Zn) – 1500 mg/kg; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Escherichia coli; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Listeria monocytogenes; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Vibrio spp; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Shigella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Staphylococcus aureus; – tręšiamajame produkte Enterococcaceae neturi viršyti 10 ksv/g šviežiosios masės. |
| C.3.1.1.4 |
Mikrobiologinis produktas |
Produktas, kurio sudėtyje yra bakterijų ir / ar grybų kultūrų, kurių buvimas šalia tam tikrų augalų rūšių ar genčių padidina augalams maisto medžiagų įsisavinimo gebėjimą arba skatina organinių liekanų / substratų mineralizavimą taip pagerindami augalų mitybą. |
1 g produkto – 5 mln. Bendras kiekis gyvybingų bakterijų padermių ir 0,5 mln. Bendras kiekis gyvybingų grybų sporų |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos direktyvos (ES) Nr. 29/2000 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių: – kadmis (Cd) – 1,5 mg/kg; – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg; – švinas (Pb) – 120 mg/kg; – gyvsidabris (Hg) – 1,0 mg/kg; – nikelis (Ni) – 50 mg/kg; – arsenas (As) – 40 mg/kg; – varis (Cu) – 600 mg/kg; – cinkas (Zn) – 1500 mg/kg; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Escherichia coli; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Listeria monocytogenes; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Vibrio spp; – 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Shigella spp; – 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Staphylococcus aureus; – tręšiamajame produkte Enterococcaceae neturi viršyti 10 ksv/g šviežiosios masės. |
3.4. Dirvožemio gerinimo medžiagos:
3.4.1. Durpės:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| D.1.1.1.1 |
Tarpinio tipo durpės |
Dirvožemio durpių rūšių grupė, pasižyminti augalų liekanomis, priklausančiomis neaukštapelkių augalų rūšims ir randamomis vietose, kur yra nedaug šarminių ir maisto medžiagų. |
Sausasis piltinis tankis – 60 kg/m3 Ph (H2O) – 4. N (CAT) ne daugiau 50 mg/l. P2O5 (CAT) ne daugiau 30 mg/l. K2O (CAT) ne daugiau 40 mg/l.
|
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių, užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
| D.1.1.1.2 |
Aukštapelkių durpės |
Dirvožemio durpių rūšių grupė, kurių rūgštumas (pH) yra labai didelis ir nėra maisto medžiagų. Jose yra tik aukštapelkių augalų likučiai. |
Sausasis piltinis tankis – 50 kg/m3. Ph (H2O) – 3,5. N (CAT) ne daugiau 50 mg/l. P2O5 (CAT) ne daugiau 30 mg/l. K2O (CAT) ne daugiau 40 mg/l.
|
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių, užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
| D.1.1.1.3 |
Žemapelkių durpės |
Dirvožemio durpių rūšių grupė, pasižyminti augalų liekanomis, kurios būdingos vietoms, turinčioms maisto, šarminių medžiagų ir karbonatų. |
Sausasis piltinis tankis – 100 kg/m3. Ph (H2O) – 5. N (CAT) ne daugiau 50 mg/l. P2O5 (CAT) ne daugiau 30 mg/l. K2O (CAT) ne daugiau 40 mg/l.
|
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių, užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
3.4.2. Kompostai:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| D.2.1.1.1 |
Kompostas (pūdinys) |
Produktas gaunamas kompostuojant mėšlą, nuotekų dumblą, žaliąsias atliekas, augalų liekanas, maisto atliekas, organines atliekas maisto pramonėje ar kitas panašias medžiagas, tinkančias naudoti kaip dirvožemio gerinimo medžiagas. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 25 %. Suminis kiekis – 2,5 % (N + P2O5 + K2O). |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. - Jeigu, gaminant kompostą, naudojamas nuotekų dumblas nustatomi Policiklinių aromatinių angliavandenių kiekiai, kurių turi būti ne daugiau (mg/kg sausosios medžiagos): PAH16 – 6; PCB7 – 0,2. |
| D.2.1.1.2 |
Kompostas iš žaliųjų atliekų |
Produktas gaunamas kompostuojant ar perdirbant žaliąsias augalines organines medžiagas. Produkto sudėtyje neturi būti trąšų ar mineralinių medžiagų. Kompostuojamos organinės medžiagos, esančios žolėje, sodų ir parkų medžių nukritusiuose lapuose, miškų biomasėje. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %. Suminis kiekis – 1,5 % (N + P2O5 + K2O). |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre |
| D.2.1.1.3 |
Kompostuotos išspaudos |
Produktas aerobinėmis sąlygomis kompostuojant vaisių, uogų ir (ar) daržovių išspaudas. |
5 ℅ N Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 40 %. |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| D.2.1.1.4 |
Kompostuotos medžiagos kartu su pašalintomis iš gyvulių organizmo, tarp jų išmėsinėtų gyvulių atliekomis (2 ir 3 kategorijos pagal ES reglamentą Nr. 1069/2009) |
Produktas gaunamas šiluminio aerobinio proceso metu, taip pat anaerobiškai paveiktos organinės medžiagos, taip pat augalinės kilmės medžiagos, išmėsinėtų gyvulių atliekos. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %. Suminis kiekis – 2,5 % (N + P2O5 + K2O) |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| D.2.1.1.5
|
Ūkinių gyvūnų mėšlo kompostas |
Produktas gaunamas kompostuojant ūkinių gyvūnų mėšlą. Komposto gamyboje negali būti naudojamos žaliavos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %. Suminis kiekis – 2,5 % (N + P2O5 + K2O). |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| D.2.1.1.6 |
Medžio žievės kompostas |
Produktas gaunamas kompostuojant medžių žieves, neapdorotas chemiškai, kai medis nukertamas. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 25 %. Suminis kiekis – 2,5 % (N + P2O5 + K2O). |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių, užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
| D.2.1.1.7 |
Vermikompos-tas |
Produktas gaunamas organines medžiagas (mėšlą, natūralias organines atliekas ir kt.) perdirbus sliekams. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 30 %. Suminis kiekis – 2,5 % (N + P2O5 + K2O). |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
3.4.3. Kitos dirvožemio gerinimo medžiagos:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| D.3.1.1.1
|
Grybinių kultūrų liekanos |
Produktas gaunamas išauginus grybines kultūras su žemėmis ar be jų. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %. |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| D.3.1.1.2 |
Žievės |
Medžio žievė vienos ar kelių medžių rūšių. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 40 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - nikelis – 50; - arsenas – 40; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių, užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg.. |
| D.3.1.1.3 |
Medienos plaušai |
Produktas gauna-mas trinant (brūžinant) neapdorotą medieną. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 90 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių, užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
| D.3.1.1.4 |
Medžio drožlės |
Medžio drožlės, gautos mechaninio apdorojimo metu iš neapdorotos medienos. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 90 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių, užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
| D.3.1.1.5 |
Kokoso plaušai |
Kokoso pluoštas ar kevalo vidinė pusė. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 90 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| D.3.1.1.6 |
Pjuvenos |
Produktas gaunamas kaip medžio apdirbimo gamybos atliekos. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 90 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių, užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
| D.3.1.1.7 |
Spygliuočių miško paklotė |
Produktas, gaunamas iš spygliuočių miškų. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 70 %. |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių, užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
| D.3.1.1.8 |
Šiaudai |
Šalutinis javų auginimo produktas, gautas nuėmus grūdų derlių. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 90 %. |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| D.3.1.1.9 |
Ryžių lukštai |
Produktas, kurio didžiąją dalį sudaro ryžių likučiai, gauti kaip ryžių apdirbimo pramoniniu būdu atliekos. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 70 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| D.3.1.1.10 |
Džiutas |
Produktas gaunamas iš džiuto apdirbimo pramoniniu būdu. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 70 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos) - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| D.3.1.1.11 |
Vandens augalų biomasė |
Produktas gaunamas iš natūraliai paplitusių vandens augalų. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 80 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - nikelis – 50; - arsenas – 40; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| D.3.1.1.12 |
Lignitas |
Organinės medžiagos natūraliai susidariusios iš supresuotų, suardytų augalinių medžiagų. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 60 %. |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| D.3.1.1.13 |
Molis |
Mineralinė medžiaga, gauta iš gamtinių nuosėdų. |
- sausosios medžiagos masė turi sudaryti ne mažiau kaip 20%; - Organinė anglis (C) turi sudaryti ne mažiau kaip 7,5%. |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 100 |
| D.3.1.1.14 |
Akmens miltai |
Produktas gaunamas malant natūralius akmenis. |
Frakcija 1–2 mm; - sausosios medžiagos masė turi sudaryti ne mažiau kaip 20%; Organinė anglis (C) turi sudaryti ne mažiau kaip 7,5%. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 100; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2. |
| D.3.1.1.15 |
Pemza |
Vulkaninės kilmės medžiaga. |
- sausosios medžiagos masė turi sudaryti ne mažiau kaip 20%; Organinė anglis (C) turi sudaryti ne mažiau kaip 7,5%. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 100; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2. |
| D.3.1.1.16 |
Smėlis |
Mineralinės medžiagos, gautos iš gamtinių nuosėdų. |
0,05 mm < Frakcija < 2 mm; - sausosios medžiagos masė turi sudaryti ne mažiau kaip 20%; Organinė anglis (C) turi sudaryti ne mažiau kaip 7,5%. |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 100; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2. |
| D.3.1.1.17 |
Dirvožemis |
Mineralinės molio, dumblo ir smėlio dalelės kartu su organine medžiaga ar be jos. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 40 %; - sausosios medžiagos masė turi sudaryti ne mažiau kaip 20%; Organinė anglis (C) turi sudaryti ne mažiau kaip 7,5%. |
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 3 g/kg sausosios medžiagos. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 100; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2. |
| D.3.1.1.18 |
Ceolitas |
Gamtinis mineralas, priskiriamas karkasinės sandaros šarminių arba žemės šarminių metalų aliumosilikatų hidratams. |
1,0 mm > Frakcija < 2,5 mm; - sausosios medžiagos masė turi sudaryti ne mažiau kaip 20%; Organinė anglis (C) turi sudaryti ne mažiau kaip 7,5%. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 100; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2. |
3.4.4. Dirvožemio gerinimo medžiagos, gautos apdorojus gamybos ir kitas ūkinės veiklos atliekas ir šalutinius produktus:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| D.4.1.1.1 |
Mėsos miltai |
Produktas gaunamas pakaitinus, išdžiovinus ir sumalus šiltakraujų sausumos gyvūnų skerdenas ir skerdenų dalis, iš kurių buvo ekstrahuota arba fiziniu būdu pašalinta didžioji riebalų dalis. Produkte neturi būti kanopų, ragų, šerių, kailio, plunksnų ir skrandžio bei vidurių turinio. |
Suminis kiekis – 10 % (N + P2O5+K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 40%. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; – gyvsidabris (Hg) – 1; – chromas (Cr) – 70; – cinkas (Zn) – 800; – varis (Cu) – 300; – arsenas – 40; – nikelis – 50; – šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės; |
| D.4.1.1.2 |
Kaulų miltai |
Produktas gaunamas pakaitinus, išdžiovinus ir sumalus šiltakraujų sausumos gyvūnų kaulus ir kaulų dalis. Produkte neturi būti kanopų, ragų, šerių, kailio, plunksnų ir skrandžio bei vidurių turinio. |
Suminis kiekis – 12 % (N + P2O5+K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) –40 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| D.4.1.1.3 |
Kraujo miltai |
Produktas gaunamas pašalinus drėgmę iš paskerstų šiltakraujų gyvūnų kraujo. |
Suminis kiekis – 10 % (N + P2O5+K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 70 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| D.4.1.1.4 |
Žuvų miltai |
Gaunami malant, džiovinant ar kitaip apdorojant žuvis ar žuvų likučius. |
Suminis kiekis – 8 % (N + P2O5+K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 55 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| D.4.1.1.5 |
Gyvulių ragai ir kanopos |
Susmulkintų ragų ir kanopų mišinys, be kitų priedų. |
Suminis kiekis – 12 % (N + P2O5+K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 30 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| D.4.1.1.6 |
Ragų drožlės |
Produktas gautas susmulkinus ragus iki ne mažesnės kaip 12 mm frakcijos, esant minimaliai perdirbimo temperatūrai 700 C ir išlaikymui – 60 min. |
Suminis kiekis – 8 % (N + P2O5+K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 90 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| D.4.1.1.7 |
Plunksnų miltai |
Produktas gaunamas paveikus vandeniu, išdžiovinus ir sumalus paukščių plunksnas iki ne mažesnės kaip 12 mm frakcijos, esant minimaliai perdirbimo temperatūrai 700 C ir išlaikymui – 60 min. |
Suminis kiekis – 5 % (N + P2O5+K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 65 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1;; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.. |
| D.4.1.1.8 |
Melasa |
Cukrinių runkelių pramonės šalutinis produktas. |
Suminis kiekis – 5 % (N + P2O5 + K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 30 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| D.4.1.1.9 |
Melasos ekstraktas (ištrauka) |
Cukrinių runkelių pramonės šalutinis produktas, gaunamas ekstrahuojant melasą. |
Suminis kiekis – 5 % (N + P2O5 + K2O). Organinės medžiagos kiekis - 30 %.. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| D.4.1.1.10 |
Išspaudos |
Maisto pramonės šalutinis produktas, gaunamas šaltuoju būdu spaudžiant augalinius produktus. |
Suminis kiekis – 2,5 % (N + P2O5 + K2O) Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 10 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| D.4.1.1.11 |
Pieno išrūgos |
Produktas, liekantis iš pieno gaminant fermentinį sūrį (saldžiosios išrūgos), varškę, saldžiarūgštį sūrį (rūgščiosios pasukos), kazeiną. |
Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %. |
Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| D.4.1.1.12 |
Žlaugtai |
Šalutinis fermentacijos produktas, gaunamas gaminant alkoholį, mieles, citrinų ir kitas organines rūgštis. |
Suminis kiekis – 0,5 % (N + P2O5 + K2O). Organinės medžiagos kiekis 20 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
| D.4.1.1.13 |
Anaerobinėmis sąlygomis fermentuota biomasė |
Šalutinis biodujų gamybos produktas, gaunamas anaerobinėmis sąlygomis fermentuojant biologiškai skaidžias atliekas, tokias kaip vandens biomasė, žievės, nuotekų dumblas, žlaugtai, medienos likučiai, gyvulių mėšlas ir kt. Gali būti nusausinta (po apdorojimo dekanterio). |
Suminis kiekis – 0,3 % (N + P2O5 + K2O). Organinės medžiagos kiekis - 20 %. |
Produktas, kurio gamyboje buvo naudota šalutiniai gyvūniniai produktai, turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 2; - švinas (Pb) – 120; - gyvsidabris (Hg) – 1; - cinkas (Zn) – 800; - varis (Cu) – 300; - arsenas – 40; - nikelis – 50; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės. |
3.5. Inhibitoriai:
3.5.1. Nitrifikacijos inhibitoriai, kurie gali būti dedami į A.1.1.1, A.1.2.1, A.1.2.2, A.1.2.3, A.1.3.1 ir A.1.3.2 tipų azoto tręšiamuosius produktus, jei ne mažiau kaip 50 % suminio juose esančio azoto kiekio sudaro azotas, esantis amonio azoto ir karbamido azoto formomis:
| Identifikavimo Nr. |
Nitrifikacijos inhibitoriaus tipo pavadinimas ir sudėtis |
Mažiausias ir didžiausias inhibitoriaus kiekis, išreikštas procentine suminio azoto – amonio azoto ir karbamido azoto – masės dalimi |
Trąšų funkcinės kategorijos, į kurias inhibitorius negali būti dedamas |
Nitrifikacijos inhibitorių, su kuriais leidžiami mišiniai, aprašymas Duomenys apie leistiną santykį |
| E.1.1.1.1 |
Diciandiamidas ELINCS Nr. 207-312-8 |
Mažiausiai 2,25. Daugiausiai 4,5 |
|
|
| E.1.1.1.2 |
Produktas, kuriame yra diciandiamido (DCD) ir 1,2,4-triazolo (TZ) ELINCS Nr. 207-312-8 ELINCS Nr. 206-022-9 |
Mažiausiai 2,0. Daugiausiai 4,0 |
|
Mišinio santykis 10:1 (DCD:TZ) |
| E.1.1.1.3 |
Produktas, kuriame yra 1,2,4-triazolo (TZ) ir 3-metilpirazolo (MP) ELINCS Nr. 206-022-9 ELINCS Nr. 215-925-7 |
Mažiausiai 0,2. Daugiausiai 1,0 |
|
Mišinio santykis 2:1 (TZ:MP) |
| E.1.1.1.4 |
3,4-dimetil-1H-pirazolo fosfatas (DMPP) ELINCS Nr. 424-640-9 |
Mažiausiai 0,8. Daugiausiai 1,6 |
|
|
3.5.2. Ureazės inhibitoriai, kurie gali būti dedami į A.1.1.1, A.1.2.1, A.1.2.2, A.1.2.3, A.1.3.1 ir A.1.3.2 tipų azoto tręšiamuosius produktus, jei ne mažiau kaip 50 % suminio juose esančio azoto kiekio sudaro azotas, esantis amonio azoto ir karbamido azoto formomis:
| Indentifikavimo Nr. |
Ureazės inhibitoriaus tipo pavadinimas ir sudėtis |
Mažiausias ir didžiausias inhibitoriaus kiekis, išreikštas procentine suminio azoto – karbamido azoto – masės dalimi |
Trąšų funkcinės kategorijos, į kurias inhibitorius negali būti dedamas |
Ureazės inhibitorių, su kuriais leidžiami mišiniai, aprašymas Duomenys apie leistiną santykį |
| E.2.1.1.1 |
N-(n-butil) tiofosforo triamidas (NBPT) ELINCS Nr. 435-740-7 |
Mažiausiai 0,09. Daugiausiai 0,2 |
|
|
| E.2.1.1.2 |
N-(2-nitrofenil)fosforo triamidas (2-NPT) ELINCS Nr. 477-690-9 |
Mažiausiai 0,04. Daugiausiai 0,15 |
|
|
| E.2.1.1.3 |
N-butil- tiofosforo triamido (NBPT) ir N-propil-tiofosforo triamido (NPPT) reakcijos mišinys(santykis 3:1 (N-propil-tiofosforo triamido (NPPT) dalies atveju nustatytas leistinas nuokrypis: 20 %). EC Nr.700-457-2 |
Mažiausiai 0,02 Daugiausiai 0,3 |
|
|
3.6. Auginimo terpės:
3.6.1. Substratai:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| F.1.1.1.1 |
Durpių produktas su mineralinėmis ir organinėmis trąšomis |
Produktas gaunamas bet kurios rūšies durpes maišant ir (ar) papildant mineralinėmis trąšomis, organinėmis trąšomis, kitomis dirvožemio gerinimo medžiagomis ir kitais komponentais, gerinančiais produkto struktūrą ir savybes. |
Durpių kiekis mišinyje ne mažiau kaip 70 % tūrio. Žaliavos sausasis piltinis tankis ne daugiau 220 g/l. pH (H2O) – 4. N (CAT) –50 mg/l. P2O5 (CAT) – 30 mg/l. K2O (CAT) – 40 mg/l.
|
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
| F.1.1.1.2 |
Durpių produktas su mineralinėmis trąšomis |
Produktas gaunamas bet kurios rūšies durpes maišant ir (ar) papildant mineralinėmis trąšomis, kitomis dirvožemio gerinimo medžiagomis ir kitais komponentais, gerinančiais produkto struktūrą ir savybes. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 40 %. Žaliavos sausasis piltinis tankis ne daugiau 220 g/l. pH (H2O) – 4. N (CAT) – 50 mg/l. P2O5 (CAT) – 30 mg/l. K2O (CAT) – 40 mg/l.
|
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Durpių kiekis mišinyje ne mažiau kaip 40 % tūrio. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
| F.1.1.1.3 |
Durpių produktas su organinėmis trąšomis |
Produktas gaunamas bet kurios rūšies durpes maišant ir (ar) papildant organinėmis trąšomis, kitomis dirvožemio gerinimo medžiagomis ir kitais komponentais, gerinančiais produkto struktūrą ir savybes. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 50 %. Žaliavos sausasis piltinis tankis ne daugiau 220 g/l. pH (H2O) – 4. N (CAT) – 50 mg/l. P2O5 (CAT) – 30 mg/l. K2O (CAT) – 40 mg/l.
|
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Durpių kiekis mišinyje ne mažiau kaip 40 % tūrio. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių, užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
| F.1.1.1.4 |
Durpių produktas su kitomis dirvožemio gerinimo medžiagomis |
Produktas gaunamas bet kurios rūšies durpes maišant ir (ar) papildant kitomis dirvožemio gerinimo medžiagomis ir kitais komponentais, gerinančiais produkto struktūrą ir savybes. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 40%. Žaliavos sausasis piltinis tankis ne daugiau 220 g/l. pH (H2O) – 4. N (CAT) – 50 mg/l. P2O5 (CAT) – 30 mg/l. K2O (CAT) – 40 mg/l.
|
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Durpių kiekis mišinyje ne mažiau kaip 40 % tūrio. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš tr |
| F.1.1.1.5 |
Neutralizuotos durpės |
Produktas gaunamas bet kurios rūšies durpes maišant su kalkinimo medžiagomis. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 40 %. Žaliavos sausasis piltinis tankis ne daugiau 220 g/l. pH (H2O) – 5,5. N (CAT) ne daugiau 50 mg/l. P2O5 (CAT) ne daugiau 30 mg/l. K2O (CAT) ne daugiau 40 mg/l.
|
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Durpių kiekis mišinyje ne mažiau kaip 90 % tūrio. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš tr |
| F.1.1.1.6 |
Komposto produktas su mineralinėmis ir organinėmis trąšomis |
Produktas gaunamas bet kurios rūšies kompostą papildant mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, kitomis dirvožemio gerinimo medžiagomis ir sudedamosiomis dalimis, gerinančiomis komposto struktūrą ir savybes. |
Suminis kiekis – 10 % (N + P2O5 + K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 40 %.
|
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.1.1.1.7 |
Komposto produktas su mineralinėmis trąšomis |
Produktas gaunamas bet kurios rūšies kompostą papildant mineralinėmis trąšomis, kitomis dirvožemio gerinimo medžiagomis ir sudedamosiomis dalimis, gerinan-čiomis komposto struktūrą ir savybes. |
Suminis kiekis – 8 % (N + P2O5 + K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %.
|
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre |
| F.1.1.1.8 |
Komposto produktas su organinėmis trąšomis |
Produktas gaunamas bet kurios rūšies kompostą papildant organinėmis trąšomis, kitomis dirvožemio gerinimo medžiagomis ir sudedamosiomis medžiagomis, gerinančiomis komposto struktūrą ir savybes. |
Suminis kiekis – 3 % (N + P2O5 + K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 40 %.
|
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.1.1.1.9 |
Komposto produktas su dirvožemį gerinančiomis medžiagomis |
Produktas gaunamas bet kurios rūšies kompostą papildant kitomis dirvožemio gerinimo medžiagomis ir sudedamosiomis dalimis, gerinan-čiomis komposto struktūrą ir savybes. |
Suminis kiekis – 1,5 % (N + P2O5 + K2O). Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %.
|
Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %. Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %. Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
3.6.2. Kitos auginimo terpės:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| F.2.1.1.1 |
Aukštapelkių durpės |
Dirvožemio durpių rūšių grupė, kurių rūgštumas (pH) yra labai didelis ir nėra maisto medžiagų. Jose yra tik aukštapelkių augalų likučiai. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 90 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš tr |
| F.2.1.1.2 |
Žemapelkių durpės |
Dirvožemio durpių rūšių grupė, pasižyminti augalų liekanomis, kurios būdingos vietoms, turinčioms maisto, šarminių medžiagų ir karbonatų. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 45 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių:mg/kg sausosios medžiagos: - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1,0; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš tr |
| F.2.1.1.3 |
Kompostas (pūdinys) |
Produktas gaunamas šiluminio aerobinio proceso metu, taip pat anaerobiškai paveiktos organinės medžiagos, esančios žolėje, sodų ir parkų medžių nukritusiuose lapuose ir miškų biomasėje. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %. |
Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.4 |
Kompostas iš žaliųjų atliekų |
Produktas gaunamas kompostuojant ar perdirbant žaliąsias augalines organines medžiagas. Produkto sudėtyje neturi būti trąšų ar mineralinių medžiagų. Kompostuojamos organinės medžiagos, esančios žolėje, sodų ir parkų medžių nukritusiuose lapuose, miškų biomasėje. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 % . |
Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.5 |
Kompostuotos išspaudos |
Produktas aerobinėmis sąlygomis kompostuojant vaisių, uogų ir (ar) daržovių išspaudas. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 40 % . |
Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.6 |
Kompostuotos medžiagos kartu su pašalintomis iš gyvulių organizmo, taip pat išmėsinėtų gyvulių atliekos (2 ir 3 kategorijos pagal ES reglamentą Nr. 1069/2009) |
Produktas gaunamas šiluminio aerobinio proceso metu, taip pat anaerobiškai paveiktos organinės medžiagos, taip pat augalinės medžiagos, gyvulių išmatos ir išmėsinėtų gyvulių atliekos. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %. |
Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.7 |
Kompostuotos žievės |
Kompostuotos medžio žievės, vienos ar kelių medžių rūšių. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 30 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš tr |
| F.2.1.1.8 |
Žievės |
Medžio žievė, vienos ar kelių medžių rūšių. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš tr |
| F.2.1.1.9 |
Pjuvenos |
Produktas, gaunamas kaip medžio apdirbimo gamybos atliekos |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
| F.2.1.1.10 |
Medienos plaušai |
Produktas gauna-mas trinant neapdorotą medieną. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 90 % . |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš tr |
| F.2.1.1.11 |
Medžio drožlės |
Medžio drožlės, gautos mechaninio apdorojimo metu iš neapdorotos medienos. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 90 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš tr |
| F.2.1.1.12 |
Kokoso plaušai |
Produktas, gautas mechaniškai apdorojant kokoso kevalą. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 90 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.13 |
Šiaudai |
Šalutinis javų auginimo produktas, gautas nuėmus grūdų derlių. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 90 %. |
Piktžolių sėklos – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.14 |
Vandens augalų biomasė |
Produktas, gaunamas iš natūraliai paplitusių vandens augalų. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 80 % |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.15 |
Putplastis ir putplasčio granulės |
Sintetinė negranuliuota arba granuliuota organinė medžiaga, gauta polimerizacijos reakcijos metu iš medžiagų, kurios turi dvi ar polifunkcines hidroksigrupes kartu su poliizocianatų arba polifenolio junginiais. |
- |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.16 |
Mineralinė vata ir mineralinės vatos granulės |
Produktas, gaunamas sukant ir (ar) granuliuojant mineralinę vatą. |
- |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.17 |
Sluoksniuotasis vermikulitas |
Granuliuota medžiaga, gauta iš gamtinių žėručio mineralų, išsiplėtusių dėl aukštos temperatūros ir sudarančių sluoksninę struktūrą. |
- |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.18 |
Akytasis perlitas |
Granuliuota medžiaga, gauta iš gamtinių vulkaninių akmenų, akytų dėl aukštos temperatūros ir sudarančių akytą struktūrą. |
- |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.19 |
Pemza |
Natūraliai gamtoje randama akyta vulkaninės kilmės medžiaga. |
- |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.20 |
Akytasis molis arba skalūnas |
Produktas gaunamas kaitinant ir taip suteikiant moliui akytumą. |
- |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.21 |
Smėlis |
Inertinės gamtinio mineralo dalelės. |
0,05 mm < Frakcija < 2 mm. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.22 |
Lignitas |
Organinės medžiagos, natūraliai susidariusios iš supresuotų, suardytų augalinių medžiagų. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 80 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.23 |
Spygliuočių miško paklotė |
Produktas gaunamas iš spygliuočių miškų. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 70 % . |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. Jeigu importas vykdomas iš trečiųjų šalių, užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg. |
| F.2.1.1.24 |
Ryžių lukštai |
Pramoniniu būdu apdirbtų ryžių atliekos, kurių didžiąją dalį sudaro ryžių likučiai. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 70 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.25 |
Džiutas |
Produktas, gaunamas iš pramoniniu būdu apdirbto džiuto. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 70 % |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.26 |
Panaudotos kavos pupelės |
Produktas, gaunamas iš džiovintų kavos pupelių po tirpios frakcijos ekstrakcijos, po aerobinio kompostavimo. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 60 % . |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.27 |
Molis |
Mineralinė medžiaga, gauta iš gamtinių nuosėdų. |
- |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.28 |
Dirvožemis |
Mineralinės molio, dumblo ir smėlio dalelės kartu su organine medžiaga ar be jos. |
- |
Piktžolių sėklų – 2 vnt./kg. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.29 |
Aukštakrosnių šlakas |
Rupi medžiaga, gauta šaldant vandeniu (granuliuotas produktas) arba šaldant ore (kristalizuotas produktas) liejimo likučius iš ketaus aukštakrosnių. |
- |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.30 |
Anaerobiškai paveiktos medžiagos |
Produktas gaunamas kaip anaerobinio organinių medžiagų poveikio rezultatas, iš tokių augalinių medžiagų kaip vandens biomasė, žievės, nuotekų dumblas, medienos likučiai ir gyvulių mėšlas. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %. |
Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
| F.2.1.1.31 |
Kraikinis mėšlas |
Produktas sudarytas iš naminių gyvulių kietųjų ir skystųjų išmatų kartu su dideliu kraiko (šiaudų, durpių ir kt.) kiekiu. |
Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) – 35 %. |
Piktžolių sėklos – 2 vnt/l. Teršalai neturi viršyti šių kiekių (mg/kg sausosios medžiagos): - kadmis (Cd) – 1,5; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - gyvsidabris (Hg) – 1; - nikelis (Ni) – 50; - švinas (Pb) – 120; - arsenas (As) – 40; - varis (Cu) – 200 ; - cinkas (Zn) – 500; - 25g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre. |
3.7. Pelenai:
| Identifikavimo Nr. |
Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas |
Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis |
Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis). Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai |
Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai |
| G.1.1.1.1 |
Pelenai (medienos kuro pelenai) |
Produktas gaunamas deginant chemiškai neapdorotą medieną: medžių, energinių augalų kamienų dalis, viršūnes, šakas, pjuvenas ir kt.
|
Organinės anglies kiekis ne daugiau kaip 5% Suminis kiekis – 6 ℅ (P2O5 + K2O). Minimali neutralizavimo vertė – 10. Pelenuose gali būti durpių ir (arba) šiaudų bei jų gaminių (granulių, briketų ir kt.), bet ne daugiau kaip 5% jo sausosios masės. Jeigu organinės anglies kiekis pelenuose neviršija 5%, poliaromatinių angliavandenilių kiekį pakanka matuoti kas antrus metus, bet jei nesudegusios orgninės anglies kiekis yra didesnis negu 5%, poliaromatinių angliavandenilių analizę reikia atlikti kasmet. |
Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų koncentracija mg/kg sausojoje masėje: - kadmis (Cd) – 5; - švinas (Pb) – 50; - gyvsidabris (Hg) – 0,2; - chromas (Cr) – 30; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 200; - arsenas – 3; - nikelis – 30; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - boras (B) – 250; - vanadis (V) – 150; - benz(a)pirenas, µg/kg – 0,5. - 137Cs radionuklido savitasis aktyvumas sausuose pelenuose yra 1 ir daugiau Bq/g. |
| G.1.1.1.2 |
Gyvūninės kilmės pelenai |
Produktas gaunamas deginant gyvūninės kilmės atliekas. |
Organinės anglies kiekis ne daugiau kaip 3% Suminis kiekis – 6 ℅ (P2O5 + K2O). Minimali neutralizavimo vertė – 10. Jeigu organinės anglies kiekis pelenuose neviršija 3%, poliaromatinių angliavandenilių kiekį pakanka matuoti kas antrus metus, bet jei nesudegusios orgninės anglies kiekis yra didesnis negu 3%, poliaromatinių angliavandenilių analizę reikia atlikti kasmet. |
Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų koncentracija mg/kg sausojoje masėje: - kadmis (Cd) – 5; - švinas (Pb) – 50; - gyvsidabris (Hg) – 0,2; - chromas (Cr) – 30; - cinkas (Zn) – 1500; - varis (Cu) – 200; - arsenas – 3; - nikelis – 30; - šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2; - boras (B) - 250; - vanadis (V) – 150; - benz(a)pirenas, µg/kg - 0,5; - 25 g ėminio neturi būti Salmonella spp.; - Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre.“ |
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 3D-541, 2021-08-31, paskelbta TAR 2021-08-31, i. k. 2021-18391
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-370, 2020-05-14, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10365
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 3D-292 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-713, 2020-10-19, paskelbta TAR 2020-10-19, i. k. 2020-21675
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 3D-292 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašo patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-343, 2021-05-24, paskelbta TAR 2021-05-24, i. k. 2021-11468
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 3D-292 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-541, 2021-08-31, paskelbta TAR 2021-08-31, i. k. 2021-18391
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 3D-292 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-419, 2022-06-27, paskelbta TAR 2022-06-27, i. k. 2022-13657
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 3D-292 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-178, 2023-03-24, paskelbta TAR 2023-03-24, i. k. 2023-05226
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 3D-292 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-691, 2023-10-20, paskelbta TAR 2023-10-20, i. k. 2023-20543
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 3D-292 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo