Sprendimas netenka galios 2020-10-07:
Birštono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. TS-157, 2020-10-02, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20774
Dėl Birštono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. TS-262 „Dėl Birštono miesto centrinės dalies kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios
Suvestinė redakcija nuo 2019-04-02 iki 2020-10-06
Sprendimas paskelbtas: TAR 2015-12-31, i. k. 2015-21145
TAR pastaba. Pagal 2019 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. TS-41 trečiame punkte nurodytus keitimus nėra galimybės parengti suvestinę redakciją.
Birštono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. TS-41, 2019-03-29, paskelbta TAR 2019-04-01, i. k. 2019-05182
Dėl Birštono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. TS-262 „Dėl Birštono miesto centrinės dalies kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ pakeitimo
BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL BIRŠTONO MIESTO CENTRINĖS DALIES KVARTALO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2015 m. gruodžio 22 d. Nr. TS-262
Birštonas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros iniciatyvą įtraukti Birštono savivaldybę į bendrą Vokietijos ir Lietuvos projektą „Miesto kvartalų atnaujinimas, pagerinant jų energines charakteristikas Lietuvoje“, Birštono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Birštono miesto centrinės dalies kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą (toliau – Programa) (pridedama).
2. Sudaryti šios sudėties Programos įgyvendinimo priežiūros komitetą (toliau – Priežiūros komitetas):
2.1. Priežiūros komiteto pirmininkas – Valentinas Vincas Revuckas, Birštono savivaldybės administracijos direktorius;
2.2. Priežiūros komiteto nariai:
2.2.1. Laurynas Laukevičius, Birštono savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas;
2.2.2. Mantas Michaliunjo, Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas;
2.2.3. Edvardas Citvaras, Birštono savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistas;
2.2.4. Gintaras Verseckas, UAB „Birštono šiluma“ direktorius;
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-41, 2019-03-29, paskelbta TAR 2019-04-01, i. k. 2019-05182
2.2.7. Vilma Savukynienė, VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūros direktorė.
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-41, 2019-03-29, paskelbta TAR 2019-04-01, i. k. 2019-05182
3. Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriais (toliau – Programos administratorius) paskirti:
3.1. už daugiabučių namų atnaujinimo ir viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimą bei inžinerinės ir socialinės infrastruktūros atnaujinimo projektų įgyvendinimą – VšĮ Birštono būsto energinio taupymo agentūra, Jaunimo g. 2, Birštonas (įmonės kodas 303025691);
3.2. už gatvių apšvietimo tinklų modernizavimą – BĮ Birštono miesto tvarkymo tarnyba, Jaunimo g. 3, Birštonas (įmonės kodas 152835643);
3.3. Pavesti Programos administratoriui:
3.3.1. iki 2016 m. sausio 29 d. parengti Programos įgyvendinimo priemonių planą ir pateikti derinti Priežiūros komitetui;
4. Pavesti Birštono savivaldybės administracijos direktoriui:
4.1. iki 2019 m. birželio 1 d. parengti ir pateikti Birštono savivaldybės tarybai tvirtinti Priežiūros komiteto darbo reglamentą;
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-41, 2019-03-29, paskelbta TAR 2019-04-01, i. k. 2019-05182
4.2. paskirti už Programos įgyvendinimo priežiūrą atsakingą savivaldybės administracijos darbuotoją (-us);
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Birštono savivaldybės tarybos
2015 m. gruodžio 22 d.
sprendimu Nr. TS-262
BIRŠTONO MIESTO CENTRINĖS DALIES KVARTALO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Birštono miesto centrinės dalies kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa (toliau – Programa) parengta siekiant apibrėžti kvartalo techninį bei ekonominį energijos sutaupymo potencialą, įgyvendinti konkrečias priemones tam, kad būtų pagerintas energijos efektyvumas bei sumažinta CO2 tarša, pasiekti kiti kvartalo vystymo tikslai, atsižvelgiant į visus svarbius miesto raidos, paminklotvarkos, statybinius, būsto socialinius ir kt. aspektus.
2. Programoje vartojamos sąvokos:
2.1. Kvartalas – tai keli savo plotu ar teritoriniu atžvilgiu tarpusavyje susiję privatūs, vieši ir / ar kitos paskirties pastatai, kurie su viešąja infrastruktūra savo dydžiu atitinka teritoriją, mažesnę už atitinkamą miesto rajoną ar jo dalį.
2.2. Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa – savivaldybės atrinktame kvartale esančių pastatų, inžinerinių tinklų, žaliųjų teritorijų esamos padėties įvertinimo bei planuojamų įgyvendinti energiją taupančių priemonių bei sutaupymų analizės pagrindu parengtas ir savivaldybėje patvirtintas dokumentas.
2.3. Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratorius (administratoriai) (toliau – Programos administratorius) – savivaldybės parengtos ir patvirtintos Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimui paskirtas asmuo (savivaldybės įsteigtas viešasis pelno nesiekiantis juridinis asmuo, savivaldybės įstaiga arba kita savivaldybės kontroliuojama įmonė).
2.4. Kitos Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.
II. PROGRAMOS ATITIKTIS EUROPOS SĄJUNGOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTAMS, MIESTO PLANAVIMO DOKUMENTAMS
3. Programa atitinka Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, miesto planavimo dokumentus.
4. Susiję Europos Sąjungos teisės aktai:
4.1. 2010 m. gegužės 19 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL, 2010, L 153/13). Šia direktyva skatinama didinti pastatų energinį naudingumą Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas ir vietos ypatybes, taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus ir ekonominį efektyvumą.
4.2. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL, 2012, L 315/1), kurioje nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Europos Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad 2020 metais Europos Sąjungos valstybėse narėse būtų pasiektas 20 procentų energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą.
5. Susiję Lietuvos Respublikos teisės aktai:
5.1. Energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (Žin., 1992, Nr. 14-378, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 62-2936, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr.32-788, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 80-4149), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 143-5232, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ (TAR, 2014-12-01, Nr. 2014-18293, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
6. Susiję Miesto planavimo dokumentai:
6.1. Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūra, patvirtinta Birštono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-13;
6.2. Birštono miesto centrinės dalies architektūrinės-erdvinės kompozicijos specialusis planas, patvirtintas Birštono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 20 d. Nr. TS-226. Šiame planavimo dokumente parengti reikalavimai daugiabučių modernizacijai, architektūros kokybės gerinimui, numatyta daugiabučių plėtra – galimi antstatai su tikslu skatinti kvartalinę modernizaciją, priskirtos teritorijos atskirų daugiabučių tinkamai eksploatacijai, numatytos parkavimo aikštelės, rekreacinių erdvių plėtros. Bendri kompleksiniai tvarios plėtros sprendiniai iš esmės pagerins Birštono centrinės dalies gyvenamųjų erdvių su priklausiniais kokybę.
III. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
7. Bendra informacija apie savivaldybę:
7.3. Birštono savivaldybėje yra 1057 gyvenamieji pastatai, iš jų 87 – daugiabučiai ir 182 viešojo naudojimo pastatai, 788 individualūs gyvenamieji (vieno ir dviejų butų) pastatai.
7.4. Savivaldybėje kai kuriems pastatams šiluma tiekiama centralizuotu būdu, kita dalis pastatų šildoma individualiai. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonėje UAB „Birštono šiluma“ šilumos gamybai naudojamos gamtinės dujos, biomasė (medienos atliekos) ir durpės. Biomasė šilumos gamybos kuro balanse sudaro apie 85–90 % viso pagaminamo šilumos kiekio.
8. Birštonas, kaip ir visi kiti Lietuvos miestai, susiduria su gana rimtais iššūkiais dėl sparčiai augančių energijos kainų. Didelė dalis pastatų Birštone yra nusidėvėję, jų energinio naudingumo lygis yra žemas, šildymui išleidžiama daug lėšų. Pagrindinis šių problemų sprendimo būdas – mažinti energijos suvartojimą pastatuose, diegiant energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones ir didinant atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo apimtis.
9. Iki šiol Birštono savivaldybėje nebuvo rengiami kompleksiniai kvartalų sutvarkymo projektai, kuriais būtų siekiama formuoti kvartalinės modernizacijos modelį kompleksiškai modernizuojant visą pasirinkto kvartalo energetinę sistemą. Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa suteikia galimybę ne tik atnaujinti daugiabučius namus ir viešuosius pastatus, bet ir kurti darnų miestą. Kvartalo energinio efektyvumo didinimas yra tam tikra strategija, kai įvertinama esama padėtis ir parengiama vizija bei numatomi tolimesni žingsniai.
10. Bendra informacija apie kvartalą:
10.1. Birštono miesto centrinės dalies kvartalas atrinktas vadovaujantis Birštono miesto centrinės dalies architektūrinės-erdvinės kompozicijos specialiojo plano sprendiniais, parengtais pastatų energinio naudingumo sertifikatais, investiciniais planais ir techniniais projektais. Taip pat atsižvelgiant į kvartale vyraujantį kurortinio tipo daugiabučių namų architektūrinį identitetą ir daugiabučių gyvenamųjų namų šiluminės energijos suvartojimo kiekį.
10.2. Pagrindinės charakteristikos: gyventojų skaičius kvartale – apie 1550, kvartalo dydis – apie 29 ha, dauguma pastatų yra daugiaaukščiai (1–2 ir 3–5 aukštų), dominuoja plytų mūro daugiabučiai. Daugiausia daugiabučių namų kvartale statyti 1961–1990 metais. Kaip ir daugelyje kitų tuo pačiu metu statytų pastatų Lietuvoje, namai buvo pastatyti pagal žemus energinio efektyvumo standartus ir laikui bėgant jų būklė dėl nepakankamos techninės priežiūros vis prastėjo. Vidutinis buto plotas yra apie 54 m². Vienas namų ūkis suvartoja apie 161,63 kWh/m² šilumos energijos per metus (apskaičiuoti pagal paskutiniųjų 3 metų šildymo sezonų šilumos energijos suminį vidutinį suvartojimą) ir už tai vidutiniškai sumoka apie 1.48 Eur/m2 per mėnesį.
10.3. Kvartale atnaujinta didžioji dalis šilumos tiekimo tinklų, tačiau tik gana nedidelė dalis vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų yra pakeisti ar kitaip pagerinta jų būklė. Dalis Kvartalo gatvių, šaligatvių ir automobilių stovėjimo aikštelių yra suremontuotos, tačiau didžiąją dalį, ypatingai prie daugiabučių gyvenamųjų namų reikia taisyti, norint užtikrinti saugias eismo sąlygas. Reikia padidinti Kvartale esančių automobilių stovėjimo aikštelių plotą arba įrengti naujas, šalia kvartalo, ten, kur mažesnis užstatymo intensyvumas, o triukšmas ir automobilių išmetamosios dujos nesukeltų papildomų problemų gyventojams ir miesto svečiams. Kvartalo elektros apšvietimo sistemos būklę galima vertinti kaip blogą ir neefektyvią dėl senų elektros tiekimo tinklų, korozijos pažeistų ir deformuotų šviestuvų stulpų, savo skaidrumo savybes praradusių stiklinių elementų ir neefektyvių lempučių.
10.4. Kvartale esančių pastatų apibūdinimas: iš viso kvartalo dalyje yra 100 pastatų, iš jų 36 daugiabučiai, 11 viešosios paskirties ir 53 privatūs pastatai (gyvenamieji namai). Kvartale yra atnaujinti 4 daugiabučiai pastatai ir 7 viešosios paskirties pastatai. Visiems 36 daugiabučiams namams, esantiems kvartale buvo parengti investiciniai planai. Didžioji dalis kvartalo dalyje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų yra plytų mūro, gyvenamosios paskirties. Vidutinis buto plotas kvartalo daugiabučiuose yra 54 m2.
10.5. Kvartalo energinis efektyvumas: bendras kvartale suvartojamas šilumos kiekis 4404892,93 kWh per metus, elektros energijos kiekis gatvių apšvietimui 22 784 kWh, vidutinis energijos suvartojimas vienam daugiabučiam pastatui yra 91912,19 kWh per metus, vienam viešajam pastatui – 109605,3 kWh per metus.
10.6. Vidutiniškai vienam kvartalo gyventojui / energijos vartotojui tenkantis energijos kiekis per metus – 2134,73 kWh.
10.7. Energijos tiekimo kainos: centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo 2015 m. gruodžio 1 d. yra 4,49 Eur ct/kWh be PVM, elektros kaina yra 0,129 Eur ct/kWh.
10.8. Kvartalo gyventojų socialinė-ekonominė situacija. Birštono savivaldybė pagal gyventojų skaičių yra viena mažiausių Lietuvoje. Kvartale, kaip ir visoje Birštono savivaldybės teritorijoje, gyventojų skaičius mažėjo, tačiau nežymiai (nuo 2004 m. iki 2012 m. – apie 6 proc.). Pagrindinės gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys yra dvi – migracija ir neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Kvartale gyvenančių moterų skaičius sudaro apie 55 proc., o vyrų – apie 45 proc. Kvartale, kaip ir visoje Lietuvoje, nedarbo lygis nežymiai didėjo iki 2011 m., tačiau pastaraisiais metais nedarbo lygis stabilizavosi ir šiek tiek sumažėjo.
Kvartale savo veiklą vykdo tiek viešojo, tiek ir privataus sektorių įstaigos. Nors nuo 2004 m. Kvartale, kaip ir visoje Birštono savivaldybėje, veikiančių ūkio subjektų skaičius išaugo, tačiau, lyginant su kitomis kurortinėmis savivaldybėmis, bendras ūkio subjektų skaičius yra mažas. Kvartale veikiančių įmonių dydis buvo įvairus. 2012 m. daugiausia buvo ūkio subjektų, kuriuose dirbo iki 4 darbuotojų. Viešojo ir privataus verslo plėtra yra skatinama įvairiomis paramos verslui priemonėmis: mokesčių lengvatomis, mokymu, tarpininkavimu, viešosios ir privačios partnerystės projektų, subsidijų, lengvatų teikimu ir t. t. Šios priemonės yra valdomos ne tik centrinės, bet ir vietinės valdžios. Smulkiojo ir vidutinio verslo parama skiriama vadovaujantis Birštono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatais, kuriuose numatoma savivaldybės teikiamos paramos Birštono savivaldybėje įregistruotiems verslo subjektams forma, teisės gauti šio fondo paramą sąlygos ir paramos teikimo tvarka.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
11. Programos tikslas – pagerinti Birštono miesto centrinės dalies kvartalo energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti miesto bendrą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų CO2 taršą, pagerinti vizualinį miesto vaizdą, tuo užtikrinant kvartalo ir viso miesto patrauklumą, gyventojų gyvenimo kokybės pagerėjimą.
12. Programos uždaviniai:
12.1. atnaujinti (modernizuoti) atrinktame kvartale esančius viešuosius, daugiabučius, vienbučius ir kt. pastatus, inžinerinę infrastruktūrą, apimančią gatvių apšvietimo tinklus (bei pagal galimybes atnaujinti kvartale esančias šilumos gamybos ir tiekimo sistemas) bei žaliąsias teritorijas;
12.2. įvertinti atrinktų kvartalų ir juose esančių pastatų techninę būklę, inžinerinės infrastruktūros būklę (įskaitant ir šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, vandens, nuotekų, lietaus kanalizacijos, elektros tinklus ir kt.) bei kitus kvartalo atnaujinimo poreikius (gatvių ir šaligatvių sutvarkymas, apšvietimo tinklų atnaujinimas, parkavimo vietų įrengimas, vaikų žaidimo aikštelių, žaliųjų teritorijų sutvarkymo poreikis, aplinkos pritaikymas neįgaliųjų poreikiams užtikrinti ir kt.);
12.3. numatyti planuojamų įgyvendinti energiją taupančių priemonių paketus pagal atskirus objektus, galimus finansavimo šaltinius, investicijų atsipirkimo laiką, planuojamos sutaupyti energijos kiekį bei planuojamas sumažinti į aplinką išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. Rengiant atskirų priemonių įgyvendinimo investicijų planus, turi būti siekiama, kad investicijų į energinio efektyvumo didinimą suma būtų pagrįsta sutaupytos energijos kiekiu ir užtikrinta, kad investicijos į energinį efektyvumą būtų sugrąžinamos sutaupytos energijos sąskaita. Pastatų, esančių atrinktame kvartale atnaujinimo projektai turi užtikrinti, kad įgyvendinus energiją taupančias priemones, bus pasiekta ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė;
12.4. įgyvendinti Programos įgyvendinimo priemonių plane numatytas energijos efektyvumą didinančias ir kitas priemones ir pasiekti, kad energijos suvartojimas kvartale sumažėtų 2202446 kWh per metus, t. y. 50 proc. nuo pradinio suvartojimo, vienam kvartalo gyventojui / energijos vartotojui tenkantis energijos kiekis – 1420 kWh per metus. Programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos energijos efektyvumą didinančios ir kitos priemonės turi atitikti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje bei kitose, su Programos įgyvendinimu susijusiose programose numatytas priemones;
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA
13. Birštono savivaldybės administracija koordinuoja visos Programos įgyvendinimą ir organizuoja jos įgyvendinimo veiksmus, vertina programos įgyvendinimo Priežiūros komiteto pateikiamas ataskaitas, užtikrina, kad Programa būtų įgyvendinta ir pasiekti joje numatyti tikslai.
14. Programos administratorius atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos įgyvendinimu, inicijuoja reikiamų dokumentų, susijusių su Programos įgyvendinimu parengimą, užtikrina savalaikį ir kokybišką Programos įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimą. Programos administratorius, įgyvendindamas Programą turi užtikrinti visų procesų viešumą ir įtraukti į atskirų priemonių svarstymus ir aptarimus suinteresuotus dalyvius: gyventojus, kitų patalpų savininkus bei kitus suinteresuotus atstovus.
15. Programos administratorių veiklą prižiūri ir kontroliuoja Priežiūros komitetas. Programos administratorius atsiskaito Priežiūros komitetui už savo veiklą.
16. Priežiūros komitetas kontroliuoja Programos įgyvendinimo eigą. Priežiūros komitetas ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinį ketvirtį pateikia ataskaitą apie Programos įgyvendinimo eigą savivaldybės tarybai. Savivaldybės tarybai pareikalavus, Priežiūros komitetas teikia papildomą informaciją.
19. Šios Programos įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Birštono savivaldybės biudžeto, Europos sąjungos struktūrinių fondų, tarptautinių oroganizacijų, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšomis.
Programa gali būti finansuojama taikant finansines priemones, teikiant subsidijas arba naudojant šių priemonių derinius.
20. Įgyvendinant Programą planuojama:
20.1. atnaujinti 36 daugiabučius pastatus, 39000 m2, planuojama investicija – 8,5800 (suma mln. Eur), planuojamas sutaupymas – 2983500 kWh arba 50 proc. per metus, planuojamas investicijos atsipirkimas – 55 atsipirkimo metai;
20.2. atnaujinti 5 viešuosius pastatus, 5136 m2, planuojama investicija – 2,3740 (suma mln. Eur), planuojamas sutaupymas – 544372 kWh arba 50 proc. per metus, planuojamas investicijos atsipirkimas – 79 atsipirkimo metai;
20.3. modernizuoti gatvių apšvietimo tinklą, 3 100 m, planuojama investicija – 1,6000 (suma mln. Eur), planuojamas sutaupymas – 11392 kWh per metus, planuojamas investicijos atsipirkimas – 31 atsipirkimo metai;
20.4. sutvarkyti ir atnaujinti inžinerinę infrastruktūrą, 2 100 m, investicija – 5,4663 (suma mln. Eur);
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Pakeitimai:
1.
Birštono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. TS-41, 2019-03-29, paskelbta TAR 2019-04-01, i. k. 2019-05182
Dėl Birštono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. TS-262 „Dėl Birštono miesto centrinės dalies kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ pakeitimo