Suvestinė redakcija nuo 2020-11-26

 

Nutarimas paskelbtas: TAR 2015-04-21, i. k. 2015-06082

 

Nauja redakcija nuo 2020-11-26:

Nr. 1293, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24967

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL GRŪŽIŲ, PELENIŲ, ROMAINIŲ ĄŽUOLYNO, SUKTIŠKIŲ IR VILKIAUŠIO VALSTYBINIŲ BOTANINIŲ-ZOOLOGINIŲ DRAUSTINIŲ IR VAINAIČIŲ TYRO VALSTYBINIO TELMOLOGINIO DRAUSTINIO ĮSTEIGIMO, RIBŲ PLANŲ IR NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2015 m. balandžio 15 d. Nr. 387

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo  9 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 23 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Įsteigti Grūžių, Pelenių, Romainių ąžuolyno, Suktiškių ir Vilkiaušio valstybinius botaninius-zoologinius draustinius ir Vainaičių tyro valstybinį telmologinį draustinį.

2. Patvirtinti pridedamus:

2.1. Grūžių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio ribų planą;

2.2. Pelenių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio ribų planą;

2.3. Romainių ąžuolyno valstybinio botaninio-zoologinio draustinio ribų planą;

2.4. Suktiškių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio ribų planą;

2.5. Vilkiaušio valstybinio botaninio-zoologinio draustinio ribų planą;

2.6. Vainaičių tyro valstybinio telmologinio draustinio ribų planą;

2.7. Grūžių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatus;

2.8. Pelenių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatus;

2.9. Romainių ąžuolyno valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatus;

2.10. Suktiškių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatus;

2.11. Vilkiaušio valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatus;

2.12. Vainaičių tyro valstybinio telmologinio draustinio nuostatus.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                          Kęstutis Trečiokas

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

387 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

lapkričio 18 d nutarimo Nr. 1293

redakcija)

 

GRŪŽIŲ VALSTYBINIO BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Grūžių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato Grūžių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio (toliau – draustinio) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Veiklą draustinyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, šie nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme vartojamas sąvokas.

 

 

II SKYRIUS

Draustinio steigimo tikslai IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

 

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę: 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai, ir užtikrinti palankią natūralių buveinių apsaugos būklę (žymėjimas (*) nurodo Europos bendrijos svarbos prioritetinius natūralių buveinių tipus);

4.2. išsaugoti teritorijoje randamą saugomą rūšį: juodąjį gandrą (Ciconia nigra) ir užtikrinti palankią saugomos rūšies apsaugos būklę;

4.3. užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą ir ekologinę pusiausvyrą;

4.4. sudaryti sąlygas taikomiesiems moksliniams kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių tyrimams ir stebėjimams vykdyti, informacijai kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir kitose srityse kaupti;

4.5. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

4.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

5. Ūkinė ir kita veikla, vykdoma draustinyje, negali bloginti saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų nuostatų 4.1. ir 4.2 papunkčiuose, palankios apsaugos būklės.

6. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 4.1. ir 4.2 papunkčiuose nurodytos gamtos vertybės.

 

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

 

7. Draustinyje, atsižvelgiant į jo išskirtinę vertę, kraštovaizdžio ir gamtos vertybių ypatumus, draudžiama vykdant ūkinę ir kitą veiklą pažeisti saugomų rūšių radavietes ir augavietes.

8. Siekiant išsaugoti juodąjį gandrą, Europos Bendrijos svarbos 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų buveinę, be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draudžiama:

8.1. ardyti miško paklotę, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių dangą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, miškotvarkos projektuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą ir miško atkūrimą);

8.2.  šalinti susidarančią negyvą (stambesnę nei 30 centimetrų skersmens) medieną;

8.3. kirsti brandžius plačialapius medžius;

8.4. balandžio–rugpjūčio mėn. lankytis juodojo gandro veisimosi vietose (200 m. aplink lizdą), išskyrus saugomų teritorijų specialistams ar mokslinius tyrimus vykdantiems asmenims.

9. Europos Bendrijos svarbos 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų buveinėje skatinama miškotvarkos projektuose numatyti priemones, skirtas plačialapių miškams būdingai medynų rūšinei sudėčiai ir vertikaliajai struktūrai palaikyti.

10. Saugomos rūšies ir Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, nurodytos nuostatų 4.1 ir 4.2 papunkčiuose, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų plane numatytas saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones.

11. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis tradicinės Aukštaitijos etnografiniam regionui nustatytų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

11.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano, pločio ir ilgio santykis 1:2–3. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 150 m2. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis – 7 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statomi tik nesublokuoti gyvenamieji namai. Prie gyvenamojo namo gali būti pristatomi dvišlaičiai arba vienašlaičiai prieangiai (2:3 m), naudojama langų, sienų, prieangių ir skliautų puošyba;

11.2. gyvenamojo namo stogas: dvišlaitis, keturšlaitis čiukurinis, laužytas čiukurinis, 40°–45° nuolydžio. Langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į keturias, šešias ar daugiau dalių, jų aukščio ir pločio santykis – 1:0,7–0,8;

11.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto, dvišlaičiais, pusvalminiais arba keturšlaičiais stogais. Pastatų aukštis – iki 8 m (klojimas, daržinė – iki 9 m) (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Kitų naujai projektuojamų sodybų pastatų architektūriniai sprendiniai derinami prie tradicinių pastatų. Priklausiniai statomi ne toliau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo, išskyrus pirtį;

11.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

11.5. sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio, betoninėmis čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;

11.6. pastatų sienų spalvos: šviesių atspalvių rusva, gelsva, smėlio, žalsva arba natūrali medžio spalva. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Statant, rekonstruojant ar remontuojant silikatinių plytų mūro pastatus fasadai apkalami medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis arba tinkuojami;

11.7. pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, pilka, tamsiai raudona, molio čerpių. Visų remontuojamų, rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.

12. Stoginės, laisvai laikomų žolėdžių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo ne sodybose žemės ūkio paskirties žemėje, statomos, jų vieta parenkama laikantis Saugomų teritorijų įstatymo apribojimų ir nuostatų 13 punkte nustatytų reikalavimų. Stoginės vieta raštu derinama su už draustinio apsaugą atsakinga saugomos teritorijos direkcija Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

13. Stoginės statomos pagal šiuos reikalavimus:

13.1. stoginė – stačiakampio plano (pločio ir ilgio santykis 1:2–3). Didžiausias stoginės aukštis – 6 m (skaičiuojama nuo visų statinio projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai – dvišlaičiai;

13.2. stoginės dengiamos beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Gali būti dengiamos tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais;

13.3. stoginių statybos ir apdailos medžiaga – mediena, apdirbta tradicinėmis medžio apdirbimo technologijomis (pjauti, tašyti, netekinti rąstai; tipinių formų apdailos lentos). Stoginių spalva: tamsių atspalvių (ruda, pilka, žalia), juoda arba natūrali medienos spalva.

14. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 1293, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24967

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

387 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

lapkričio 18 d nutarimo Nr. 1293

redakcija)

 

PELENIŲ VALSTYBINIO BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Pelenių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato Pelenių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio (toliau – draustinio) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Veiklą draustinyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, šie nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

Draustinio steigimo tikslai IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

 

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti saugomas rūšis: didįjį auksinuką (Lycaena dispar), šarvuotąją skėtę (Leucorrhinia pectoralis), baltakaktę skėtę (Leucorrhinia albifrons), jų buveines ir užtikrinti palankią saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos būklę;

4.2. išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralias 6210 Stepinių pievų, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveines, ir užtikrinti palankią natūralių buveinių apsaugos būklę;

4.3. užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą ir ekologinę pusiausvyrą;

4.4. sudaryti sąlygas taikomiesiems moksliniams kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių tyrimams ir stebėjimams vykdyti, informacijai kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir kitose srityse kaupti;

4.5. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

4.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

5. Ūkinė ir kita veikla, vykdoma draustinyje, negali bloginti saugomų rūšių ir  Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų nuostatų 4.1. ir 4.2 papunkčiuose, palankios apsaugos būklės.

6. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 4.1. ir 4.2 papunkčiuose nurodytos gamtos vertybės.

 

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

 

7. Draustinyje, atsižvelgiant į jo išskirtinę vertę, kraštovaizdžio ir gamtos vertybių ypatumus, draudžiama vykdant ūkinę ir kitą veiklą pažeisti saugomų rūšių radavietes ir augavietes.

8. Siekiant išsaugoti saugomas rūšis, nurodytas nuostatų 4.1 papunktyje, be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draudžiama naudoti trąšas ir augalų apsaugos priemones arčiau kaip 150-200 m. iki buveinės.

9. Siekiant išsaugoti saugomas rūšis, nurodytas nuostatų 4.1 papunktyje, skatinama šienauti, ganyti gyvulius, reguliuoti savaiminį medžių ir krūmų plitimą.

10. Siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos buveinę 6210 Stepinės pievos, be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, jos plotuose draudžiama įsėti kultūrines žoles, suarti pievas, kalkinti ar kitaip keisti žolynus, sodinti pavienius medžius ar krūmus.

11. Siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos buveinę 6210 Stepinės pievos skatinama šalinti sumedėjusią augaliją, reguliuoti invazinių rūšių (gausialapio lubino (Lupinus poliphyllus) plitimą.

12. Siekiant išsaugoti Europos Bendrijos buveinę 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, jos plotuose draudžiama išleisti į pelkę nutekamuosius ir drenažo vandenis, vykdyti kitą veiklą, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką.

13. Saugomų rūšių ir natūralių buveinių, nurodytų nuostatų 4.1 ir 4.2 papunkčiuose, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų plane numatytas saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones.

14. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis tradicinės Suvalkijos (Sūduvos) etnografiniam regionui nustatytų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

14.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 160 m2. Gyvenamojo namo aukštis – iki 7 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statomi tik nesublokuoti gyvenamieji namai;

14.2. gyvenamojo namo stogas: dvišlaitis, keturšlaitis čiukurinis, laužytas čiukurinis, 40o–45o nuolydžio. Langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į keturias, šešias dalis;

14.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto dvišlaičiais arba keturšlaičiais stogais. Pastatų aukštis – iki 9 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Priklausiniai statomi ne toliau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo, išskyrus pirtį. Kitų naujai projektuojamų sodybų pastatų architektūriniai sprendiniai derinami prie tradicinių pastatų;

14.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

14.5. sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;

14.6. pastatų sienų spalvos: natūrali medžio spalva, tamsiai rusva, gelsva, geltona, žalsva, žalia. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Statant, rekonstruojant ar remontuojant silikatinių plytų mūro pastatų fasadai apkalti medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis arba tinkuojami;

14.7. sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, pilka, tamsiai raudona, tamsiai žalia, molio čerpių spalvos. Visų remontuojamų, rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.

15. Stoginės, laisvai laikomų žolėdžių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo ne sodybose žemės ūkio paskirties žemėje, statomos, jų vieta parenkama laikantis Saugomų teritorijų įstatymo apribojimų ir nuostatų 16 punkte nustatytų reikalavimų. Stoginės vieta raštu derinama su už draustinio apsaugą atsakinga saugomos teritorijos direkcija Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

16. Stoginės statomos pagal šiuos reikalavimus:

16.1. stoginė – stačiakampio plano (pločio ir ilgio santykis 1:2–3). Didžiausias stoginės aukštis – 6 m (skaičiuojama nuo visų statinio projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai – dvišlaičiai;

16.2. stoginės dengiamos beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Gali būti dengiamos tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais;

16.3. stoginių statybos ir apdailos medžiaga – mediena, apdirbta tradicinėmis medžio apdirbimo technologijomis (pjauti, tašyti, netekinti rąstai; tipinių formų apdailos lentos). Stoginių spalva: tamsių atspalvių (ruda, pilka, žalia), juoda arba natūrali medienos spalva.

17. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 1293, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24967

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

387 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

lapkričio 18 d nutarimo Nr. 1293

redakcija)

 

ROMAINIŲ ĄŽUOLYNO VALSTYBINIO BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Romainių ąžuolyno valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato Romainių ąžuolyno valstybinio botaninio-zoologinio draustinio (toliau – draustinio) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Veiklą draustinyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, šie nuostatai.

3 Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

Draustinio steigimo tikslai IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

 

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti Romainių ąžuolyno ekosistemą, ypač siekiant išsaugoti niūriaspalvį auksavabalį (Osmoderma eremita), aštuoniataškį auksavabalį (Gnorimus variabilis), marmurinį auksavabalį (Liocola lugubris), ąžuolinį skaptuką (Xestobium rufovillosum), pūzrinį skydvabalį (Ostoma ferruginea), užtikrinti palankią saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos būklę;

4.2. išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralią 9180 *Griovų ir šlaitų miškų buveinę, užtikrinti palankią natūralios buveinės apsaugos būklę (žymėjimas (*) nurodo Europos bendrijos svarbos prioritetinius natūralių buveinių tipus);

4.3. užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą ir ekologinę pusiausvyrą;

4.4. sudaryti sąlygas taikomiesiems moksliniams kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių tyrimams ir stebėjimams vykdyti, informacijai kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir kitose srityse kaupti;

4.5. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

4.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

5. Ūkinė ir kita veikla, vykdoma draustinyje, negali bloginti saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų nuostatų 4.1. ir 4.2 papunkčiuose, palankios apsaugos būklės.

6. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 4.1. ir 4.2 papunkčiuose nurodytos gamtos vertybės.

 

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

 

7. Draustinyje, atsižvelgiant į jo išskirtinę vertę, kraštovaizdžio ir gamtos vertybių ypatumus, draudžiama vykdant ūkinę ir kitą veiklą pažeisti saugomų rūšių radavietes ir augavietes.

8. Siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos buveinę 9180 *Griovų ir šlaitų miškai skatinama įgyvendinti miškotvarkos projekte ar kitame saugomų teritorijų planavimo dokumente numatytas apsaugos priemones, skirtas būdingai medynų rūšinei sudėčiai ir vertikaliajai struktūrai palaikyti.

9. Siekiant išsaugoti niūriaspalvį auksavabalį, be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draudžiama iškirsti drevėtus ir džiūstančius medžius, ypač ąžuolus.

10. Siekiant išsaugoti niūraspalvį auksavabalį skatinama palikti nenukirstus, pažeistus brandžius lapuočių medžius, palikti išvirtusius senus lapuočių medžius.

11. Saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, nurodytų nuostatų 4.1 ir 4.2. papunkčiuose, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų plane numatytas saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones.

12. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis tradicinės Aukštaitijos etnografiniam regionui nustatytų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

12.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano, pločio ir ilgio santykis 1:2–3. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 150 m2. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis – 7 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statomi tik nesublokuoti gyvenamieji namai. Prie gyvenamojo namo gali būti įrengiami pristatomi dvišlaičiai arba vienašlaičiai prieangiai (2:3 m), naudojama langų, sienų, prieangių ir skliautų puošyba;

12.2. gyvenamojo namo stogas: dvišlaitis, keturšlaitis čiukurinis, laužytas čiukurinis, 40°–45° nuolydžio. Langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į keturias, šešias ar daugiau dalių, jų aukščio ir pločio santykis – 1:0,7–0,8;

12.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto, dvišlaičiais, pusvalminiais arba keturšlaičiais stogais. Pastatų aukštis – iki 8 m (klojimas, daržinė – iki 9 m) (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Kitų naujai projektuojamų sodybų pastatų architektūriniai sprendiniai derinami prie tradicinių pastatų. Priklausiniai statomi ne toliau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo, išskyrus pirtį;

12.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

12.5. sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;

12.6. pastatų sienų spalvos: šviesių atspalvių rusva, gelsva, smėlio, žalsva arba natūrali medžio spalva. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Statant, rekonstruojant ar remontuojant silikatinių plytų mūro pastatus fasadai apkalami medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis arba tinkuojami;

12.7. pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, pilka, tamsiai raudona, molio čerpių. Visų remontuojamų, rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.

13. Stoginės, laisvai laikomų žolėdžių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo ne sodybose žemės ūkio paskirties žemėje, statomos, jų vieta parenkama laikantis Saugomų teritorijų įstatymo apribojimų ir nuostatų 14 punkte nustatytų reikalavimų. Stoginės vieta raštu derinama su už draustinio apsaugą atsakinga saugomos teritorijos direkcija Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

14. Stoginės statomos pagal šiuos reikalavimus:

14.1. stoginė – stačiakampio plano (pločio ir ilgio santykis 1:2–3). Didžiausias stoginės aukštis – 6 m (skaičiuojama nuo visų statinio projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai – dvišlaičiai;

14.2. stoginės dengiamos beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Gali būti dengiamos tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais;

14.3. stoginių statybos ir apdailos medžiaga – mediena, apdirbta tradicinėmis medžio apdirbimo technologijomis (pjauti, tašyti, netekinti rąstai; tipinių formų apdailos lentos). Stoginių spalva: tamsių atspalvių (ruda, pilka, žalia), juoda arba natūrali medienos spalva.

15. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 1293, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24967

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

387 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

lapkričio 18 d nutarimo Nr. 1293

redakcija)

 

 

SUKTIŠKIŲ VALSTYBINIO BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Suktiškių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato Suktiškių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio (toliau – draustinio) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Veiklą draustinyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, šie nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

Draustinio steigimo tikslai IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

 

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti Europos Bendrijos svarbos 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinę, saugomas rūšis: didįjį auksinuką (Lycaena dispar), šarvuotąją skėtę (Leucorrhinia pectoralis), skiauterėtąjį tritoną (Triturus cristatus), raudonpilvę kūmutę (Bombina bombina), ir užtikrinti palankią natūralios buveinės ir saugomų rūšių apsaugos būklę (žymėjimas (*) nurodo Europos bendrijos svarbos prioritetinius natūralių buveinių tipus);

4.2. užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą ir ekologinę pusiausvyrą;

4.3. sudaryti sąlygas taikomiesiems moksliniams kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių tyrimams ir stebėjimams vykdyti, informacijai kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir kitose srityse kaupti;

4.4. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

4.5. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

5. Ūkinė ir kita veikla, vykdoma draustinyje, negali bloginti saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų nuostatų 4.1. papunktyje, palankios apsaugos būklės.

6. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 4.1. papunktyje nurodytos gamtos vertybės.

 

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

 

7. Draustinyje, atsižvelgiant į jo išskirtinę vertę, kraštovaizdžio ir gamtos vertybių ypatumus, draudžiama vykdant ūkinę ir kitą veiklą pažeisti saugomų rūšių radavietes ir augavietes.

8. Siekiant išsaugoti didįjį auksinuką, šarvuotąją skėtę, raudonpilvę kūmutę, skiauterėtąjį tritoną, be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draudžiama:

8.1. išleisti į pelkę nutekamuosius ar drenažo vandenis;

8.2. įveisti žuvis vandens telkiniuose;

8.3. šalinti kelmus ir išvirtusius medžius vandens telkinių pakrantėse.

9. Siekiant išsaugoti didįjį auksinuką, šarvuotąją skėtę, raudonpilvę kūmutę, skiauterėtąjį tritoną skatinama:

9.1. šalinti savaime plintančią sumedėjusią augaliją miško laukymėse, natūraliose pievose, pelkinėse buveinėse;

9.2. reguliuoti vandens telkinių užaugimą nendrėmis, pakrančių užžėlimą medžiais ir krūmais.

10. Saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, nurodytų nuostatų 4.1 papunktyje, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų plane numatytas saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos priemones.

11. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis tradicinės Dzūkijos (Dainavos) etnografiniam regionui nustatytų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

11.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 150 m2. Gyvenamojo namo cokolio aukštis – iki 0,4 m; aukštis iki karnizo – 3,5 m, iki kraigo – 7 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statomi tik nesublokuoti gyvenamieji namai;

11.2. gyvenamojo namo stogas: dvišlaitis, pusvalminis, 40°–45° nuolydžio. Langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į keturias, šešias dalis;

11.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto, ištęsto stačiakampio plano, dvišlaičiais arba keturšlaičiais stogais. Pastatų aukštis – iki 6 m (klojimas, daržinė – iki 9 m) (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Kitų naujai projektuojamų sodybų pastatų architektūriniai sprendiniai derinami prie tradicinių pastatų;

11.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

11.5. sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;

11.6. pastatų sienų spalvos: natūrali medžio spalva, tamsiai geltona, rusva, gelsva, žalsva. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Statant, rekonstruojant ar remontuojant silikatinių plytų mūro pastatų fasadai apkalami medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis arba tinkuojami;

11.7. sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, pilka, tamsiai raudona. Visų remontuojamų, rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.

12. Stoginės, laisvai laikomų žolėdžių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo ne sodybose žemės ūkio paskirties žemėje, statomos, jų vieta parenkama laikantis Saugomų teritorijų įstatymo apribojimų ir nuostatų 13 punkte nustatytų reikalavimų. Stoginės vieta raštu derinama su už draustinio apsaugą atsakinga saugomos teritorijos direkcija Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

13. Stoginės statomos pagal šiuos reikalavimus:

13.1. stoginė – stačiakampio plano (pločio ir ilgio santykis 1:2–3). Didžiausias stoginės aukštis – 6 m (skaičiuojama nuo visų statinio projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai – dvišlaičiai;

13.2. stoginės dengiamos beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Gali būti dengiamos tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais;

13.3. stoginių statybos ir apdailos medžiaga – mediena, apdirbta tradicinėmis medžio apdirbimo technologijomis (pjauti, tašyti, netekinti rąstai; tipinių formų apdailos lentos). Stoginių spalva: tamsių atspalvių (ruda, pilka, žalia), juoda arba natūrali medienos spalva.

14. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 1293, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24967

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

387 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

lapkričio 18 d nutarimo Nr. 1293

redakcija)

 

 

VILKIAUŠIO VALSTYBINIO BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Vilkiaušio valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato Vilkiaušio valstybinio botaninio-zoologinio draustinio (toliau – draustinio) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Veiklą draustinyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, šie nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

Draustinio steigimo tikslai IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

 

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti Vilkiaušio miško ekosistemą, teritorijoje randamas saugomas gyvūnų ir augalų rūšis: baltajuostį melsvį (Aricia eumedon), tamsiąją šaškytę (Melitaea diamina), akiuotąjį satyrą (Lopinga achine), juodąjį gandrą (Ciconia nigra), mažąjį erelį rėksnį (Aquila pomarina), vištvanagį (Accipiter gentilis), pilkąją meletą (Picus canus), juodąją meletą (Dryocopus martius), vidutinį margąjį genį (Dendrocopos medius), laibąją vyrskydę (Androsacea filiformis), stačiąją dirvuolę (Agrymonia pilosa), miškinę dirsuolę (Bromopsis benekenii) ir užtikrinti palankią saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos būklę;

4.2. išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai ir užtikrinti palankią buveinės apsaugos būklę (žymėjimas (*) nurodo Europos bendrijos svarbos prioritetinius natūralių buveinių tipus);

4.3. užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą ir ekologinę pusiausvyrą;

4.4. sudaryti sąlygas taikomiesiems moksliniams kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių tyrimams ir stebėjimams vykdyti, informacijai kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir kitose srityse kaupti;

4.5. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

4.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

5. Ūkinė ir kita veikla, vykdoma draustinyje, negali bloginti saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, nurodyt nuostatų 4.1. ir 4.2 papunkčiuose, palankios apsaugos būklės.

6. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 4.1. ir 4.2 papunkčiuose nurodytos gamtos vertybės.

 

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

 

7. Draustinyje, atsižvelgiant į jo išskirtinę vertę, kraštovaizdžio ir gamtos vertybių ypatumus, draudžiama vykdant ūkinę ir kitą veiklą pažeisti saugomų rūšių radavietes ir augavietes.

8. Siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai, saugomas rūšis, be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, jos plotuose draudžiama šalinti susidarančią negyvą (stambesnę nei 30 centimetrų skersmens) medieną, kirsti brandžius plačialapių rūšių medžius.

9. Siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai, saugomas rūšis skatinama miškotvarkos projektuose numatyti priemones, skirtas plačialapių miškams būdingai medynų rūšinei sudėčiai ir vertikaliajai struktūrai palaikyti.

10. Siekiant išsaugoti stačiąją dirvuolę ir laibąją vyrskydę skatinama šalinti savaime plintančią sumedėjusią augaliją miško laukymėse, prie miško kelių.

11. Saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, nurodytų nuostatų 4.1 ir 4.2 papunkčiuose, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų plane numatytas saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones.

12. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis tradicinės Aukštaitijos etnografiniam regionui nustatytų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

12.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano, pločio ir ilgio santykis 1:2–3. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 150 m2. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis – 7 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statomi tik nesublokuoti gyvenamieji namai. Prie gyvenamojo namo gali būti įrengiami pristatomi dvišlaičiai arba vienašlaičiai prieangiai (2:3 m), naudojama langų, sienų, prieangių ir skliautų puošyba;

12.2. gyvenamojo namo stogas: dvišlaitis, keturšlaitis čiukurinis, laužytas čiukurinis, 40°–45° nuolydžio. Langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į keturias, šešias ar daugiau dalių, jų aukščio ir pločio santykis – 1:0,7–0,8;

12.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto, dvišlaičiais, pusvalminiais arba keturšlaičiais stogais. Pastatų aukštis – iki 8 m (klojimas, daržinė – iki 9 m) (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Kitų naujai projektuojamų sodybų pastatų architektūriniai sprendiniai derinami prie tradicinių pastatų. Priklausiniai statomi ne toliau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo, išskyrus pirtį;

12.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

12.5. sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;

12.6. pastatų sienų spalvos: šviesių atspalvių rusva, gelsva, smėlio, žalsva arba natūrali medžio spalva. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Statant, rekonstruojant ar remontuojant silikatinių plytų mūro pastatus fasadai apkalami medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis arba tinkuojami;

12.7. pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, pilka, tamsiai raudona, molio čerpių. Visų remontuojamų, rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.

13. Stoginės, laisvai laikomų žolėdžių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo ne sodybose žemės ūkio paskirties žemėje, statomos, jų vieta parenkama laikantis Saugomų teritorijų įstatymo apribojimų ir nuostatų 14 punkte nustatytų reikalavimų. Stoginės vieta raštu derinama su už draustinio apsaugą atsakinga saugomos teritorijos direkcija Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

14. Stoginės statomos pagal šiuos reikalavimus:

14.1. stoginė – stačiakampio plano (pločio ir ilgio santykis 1:2–3). Didžiausias stoginės aukštis – 6 m (skaičiuojama nuo visų statinio projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai – dvišlaičiai;

14.2. stoginės dengiamos beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Gali būti dengiamos tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais;

14.3. stoginių statybos ir apdailos medžiaga – mediena, apdirbta tradicinėmis medžio apdirbimo technologijomis (pjauti, tašyti, netekinti rąstai; tipinių formų apdailos lentos). Stoginių spalva: tamsių atspalvių (ruda, pilka, žalia), juoda arba natūrali medienos spalva.

15. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 1293, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24967

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

387 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

lapkričio 18 d nutarimo Nr. 1293

redakcija)

 

 

VAINAIČIŲ TYRO VALSTYBINIO TELMOLOGINIO DRAUSTINIO

NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Vainaičių tyro valstybinio telmologinio draustinio nuostatai (toliau – nuostatai) nustato Vainaičių tyro valstybinio telmologinio draustinio (toliau – draustinio) valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus.

2. Veiklą draustinyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, šie nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

Draustinio steigimo tikslai IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ

 

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti vertingą Vainaičių tyro ekosistemą, teritorijoje randamas saugomas gyvūnų, grybų ir augalų rūšis, saugomą augalų bendriją: smailiasnukę varlę (Rana arvalis), teterviną (Tetrao tetrix), pilkąją gervę (Grus grus), vapsvaėdį (Pernis apivorus), jerubę (Bonasa bonasia), juodąją meletą (Drycopus martius), ligutę (Lulula arborea), šermuonėlį (Mustela erminea), baltąjį kiškį (Lepus timidus), švylinį kūlingyną (Eriophoro-Trichophoretum cespitosi) ir užtikrinti palankią saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos būklę;

4.2. išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines: 7120 Degradavusios aukštapelkės, 7110 *Aktyvios aukštapelkės, 91D0 *Pelkiniai miškai, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 9010 *Vakarų taigą ir užtikrinti palankią buveinių apsaugos būklę (žymėjimas (*) nurodo Europos bendrijos svarbos prioritetinius natūralių buveinių tipus);

4.3. užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą ir ekologinę pusiausvyrą;

4.4. sudaryti sąlygas taikomiesiems moksliniams kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių tyrimams ir stebėjimams vykdyti, informacijai kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir kitose srityse kaupti;

4.5. propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes;

4.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

5. Ūkinė ir kita veikla, vykdoma draustinyje, negali bloginti saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų nuostatų 4.1. ir 4.2 papunkčiuose, palankios apsaugos būklės.

6. Draustinio išskirtinę vertę formuoja nuostatų 4.1. ir 4.2 papunkčiuose nurodytos gamtos vertybės.

 

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGOS, TVARKYMO IR VALDYMO YPATUMAI

 

7. Draustinyje, atsižvelgiant į jo išskirtinę vertę, kraštovaizdžio ir gamtos vertybių ypatumus, draudžiama vykdant ūkinę ir kitą veiklą pažeisti saugomų rūšių radavietes ir augavietes.

8. Siekiant išsaugoti draustinyje Europos Bendrijos svarbos buveinę 9010 *Vakarų taigą, be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, jos plotuose draudžiama šalinti susidarančią negyvą medieną.

9. Siekiant apsaugoti 7110 *Aktyvių aukštapelkių buveinę, jos plotuose, be reikalavimų, nustatytų nuostatų 7 punkte, draudžiama pažeisti durpių klodą, teršti pelkę ir jos aplinką.

10. Saugomų rūšių, augalų bendrijų ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų nuostatų 4.1 ir 4.2 papunkčiuose, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų plane numatytas saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones.

11. Sodybų pastatai draustinyje statomi laikantis tradicinės Žemaitijos etnografiniam regionui nustatytų planavimo ir architektūros savitumų ir reikalavimų:

11.1. gyvenamasis namas – vieno aukšto, stačiakampio plano, pločio ir ilgio santykis 1:1,5–3,2. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 220 m2. Gyvenamojo namo aukštis – iki 8,5 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Statomi tik nesublokuoti gyvenamieji namai;

11.2. sodybos pastatų stogai: dvišlaičiai, keturšlaičiai – valminiai, pusvalminiai, čiukuriniai, 30°–45° nuolydžio. Stogo ir sienos projekcijos santykis – ne mažesnis kaip 4:3. Gyvenamojo namo langai skaidomi (arba imituojamas skaidymas) į tris ir daugiau dalių;

11.3. pagalbinio ūkio pastatai – vieno aukšto. Pastatų aukštis – iki 10 m (skaičiuojama nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Pastatų planas – ištęstas stačiakampis arba „U“ ar „L“ formos planas. Stogo ir sienos projekcijos santykis – ne mažesnis kaip 4:3. Kitų naujai projektuojamų sodybos pastatų architektūriniai sprendiniai derinami prie tradicinių pastatų;

11.4. tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas;

11.5. sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda;

11.6. pastatų sienų spalvos: natūrali medžio spalva, tamsiai ruda, žalia, rusvai gelsva, pilka. Langų rėmai, langinės, medžio raižiniai dažomi balta spalva. Statant, rekonstruojant ar remontuojant silikatinių plytų mūro pastatų fasadai apkalami medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis arba tinkuojami;

11.7. sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, pilka, tamsiai žalia, molio čerpių spalvos. Visų remontuojamų, rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais.

12. Stoginės, laisvai laikomų žolėdžių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo ne sodybose žemės ūkio paskirties žemėje, statomos, jų vieta parenkama laikantis Saugomų teritorijų įstatymo apribojimų ir nuostatų 13 punkte nustatytų reikalavimų. Stoginės vieta raštu derinama su už draustinio apsaugą atsakinga saugomos teritorijos direkcija Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

13. Stoginės statomos pagal šiuos reikalavimus:

13.1. stoginė – stačiakampio plano (pločio ir ilgio santykis 1:2–3). Didžiausias stoginės aukštis – 6 m (skaičiuojama nuo visų statinio projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai – dvišlaičiai;

13.2. stoginės dengiamos beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Gali būti dengiamos tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais;

13.3. stoginių statybos ir apdailos medžiaga – mediena, apdirbta tradicinėmis medžio apdirbimo technologijomis (pjauti, tašyti, netekinti rąstai; tipinių formų apdailos lentos). Stoginių spalva: tamsių atspalvių (ruda, pilka, žalia), juoda arba natūrali medienos spalva.

14. Draustinio valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 1293, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24967

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1293, 2020-11-18, paskelbta TAR 2020-11-25, i. k. 2020-24967

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 387 „Dėl Grūžių, Pelenių, Romainių ąžuolyno, Suktiškių ir Vilkiaušio valstybinių botaninių-zoologinių draustinių ir Vainaičių tyro valstybinio telmologinio draustinio įsteigimo, ribų planų ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo