Suvestinė redakcija nuo 2015-06-20 iki 2015-07-09

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-01-08, i. k. 2015-00346

 

Nauja redakcija nuo 2015-02-24:

Nr. D1-132, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02651

 

HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2014 m. gruodžio 19 d. Nr. D1-1050

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 20142020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 20142020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.3 papunkčiu, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu, atsižvelgdamas į Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 28 punktą ir Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-341 „Dėl stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 54 punktą, tvirtinu:

1. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą.

2. Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                             Kęstutis Trečiokas

 

 

 

 

SUDERINTA:

1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2014 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. ((24.41)-5K-1425738-6K-1409327

 

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2014 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. ((24.41)-5K-1426187)-6K-1409620

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2015 m. vasario 18d. įsakymu Nr. D1-132

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

 

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

 

I SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.3.1-FM-F-001 daugiabučių namų atnaujinimas“

 

1. Priemonės Nr. 04.3.1-FM-F-001 „Daugiabučių namų atnaujinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos Sąjungos (toliau – ES) Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – daugiabučių namų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą;

1.4. galimi galutiniai naudos gavėjai – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai.

 

2. Priemonės finansavimo forma

Finansinės priemonės įgyvendinimas

 

3. Projektų atrankos būdas

Nepildoma

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Vadovaujančioji institucija

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.317

„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“

tūkst. tne

1.948

1.680

P.B.231

„Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius“

namų ūkiai

6.600

30.000

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“

t CO2 ekvivalentu

17.600

80.000

P.N.001

„Paskolų ar garantijų, suteiktų daugiabučių namų atnaujinimui, skaičius“

skaičius

600

1.360

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

 (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

267.898.517

0

57.209.307

0

0

0

57.209.307

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

13.032.901

0

2.783.156

0

0

0

2.783.156

3. Iš viso

280.931.418

0

59.992.463

0

0

0

59.992.463

 

II SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 5 PRIORITETO „APLINKOSAUGA, GAMTOS IŠTEKLIŲ DARNUS NAUDOJIMAS IR PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.3.2-APVA-V-013 „GERIAMOJO Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“

 

1. Priemonės Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą įgyvendinimo;

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. geriamojo vandens tiekimo tinklų rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.2. geriamojo vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.3. nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.4. nuotekų valymo įrenginių nauja statyba;

1.3.5. nuotekų dumblo apdorojimo įrenginių nauja statyba.

1.4. Galimi pareiškėjai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės;

1.5. Galimi partneriai savivaldybių administracijos.

 

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

 

4. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal priemonę Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ ir vietinių vandens tiekimo sistemų, vandens gerinimo, geležies šalinimo sistemų sukūrimo arba atnaujinimo projektai kaimo gyvenamosiose vietovėse iki 200 gyventojų, įgyvendinami pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. projekto 8.2.6.3.1.1 papunkčio „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ 1.3 papunkčio nuostatas

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė
2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.S.328

„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“

procentai

87

90

2.

R.S.329

„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“

procentai

80

90

3.

P.B.218

„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“

asmenys

50.000

50.000

4.

P.B.219

„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“

gyventojų ekvivalentas

19.000

19.000

5.

P.N.050

„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“

gyventojų skaičius

8.500

8.500

6.

P.N.051

„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“

gyventojų skaičius

171.500

171.500

7.

P.N.053

„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“

gyventojų ekvivalentas

12.000

12.000

8.

P.N.054

„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“

gyventojų ekvivalentas

8.000

8.000

9.

P.N.055

Naujai pastatyti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai “

skaičius

1

2

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

77.037.554

0

6.824.605

0

372.897

0

6.451.709

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

77.037.554

0

6.824.605

0

372.897

0

6.451.709

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR.
05.3.2-APVA-R-014 „GERIAMOJO Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, ĮMONIŲ VALDYMO tobulinimas“

 

1. Priemonės Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą įgyvendinimo;

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. geriamojo vandens tiekimo tinklų rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.2. geriamojo vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija ir (ar) nauja statyba;

1.3.3. nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.4. nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.5. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros inventorizacija;

1.3.6. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės;

1.5. Galimi partneriai savivaldybių administracijos.

 

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal priemonę Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ ir vietinių vandens tiekimo sistemų, vandens gerinimo, geležies šalinimo sistemų sukūrimo arba atnaujinimo projektai kaimo gyvenamosiose vietovėse iki 200 gyventojų, įgyvendinami pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. projekto 8.2.6.3.1.1 papunkčio „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ 1.3 papunkčio nuostatas.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai:

Eil. Nr.

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.S.328

„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“

procentai

87

90

2.

R.S.329

„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“

procentai

80

90

3.

P.B.218

„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“

asmenys

5.000

40.000

4.

P.B.219

„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“

gyventojų ekvivalen-tas

4.000

39.000

5.

P.N.050

„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“

gyventojų skaičius

20.000

20.000

6.

P.N.051

„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“

gyventojų skaičius

28.000

28.000

7.

P.N.053

„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“

gyventojų ekvivalen-tas

14.000

14.000

8.

P.N.054

„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“

gyventojų ekvivalen-tas

26.000

26.000

9.

P.S.333

„Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“

kilometrai

200

400

10.

P.S.334

„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, kuriose įgyvendinti valdymo ir veiklos tobulinimo veiksmai“

įmonių skaičius

48

48

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

150.000.000

0

90.000.000

0

5.000.000

0

85.000.000

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

 

0

 

0

 

0

3. Iš viso

150.000.000

0

90.000.000

0

5.000.000

0

85.000.000

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.1.1-APVA-
R-007 „PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ SISTEMŲ TVARKYMAS“

 

1. Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“ (toliau –priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. miestų paviršinių nuotekų tinklų ir kitos infrastruktūros, įskaitant infrastruktūrą, skirtą užtvindymo rizikos mažinimui, rekonstrukcija ir / ar nauja statyba;

1.3.2. miestų paviršinių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizacija.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. savivaldybės kontroliuojamos įmonės – paviršinių nuotekų tvarkytojai.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. savivaldybės kontroliuojamos įmonės – paviršinių nuotekų tvarkytojai;

1.5.2. savivaldybių administracijos.

 

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.N.029

„Be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio sumažėjimas“

procentai

 

86

 

79

 

2.

P.S.328

„Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra“

hektarai

1500

5000

3.

P.N.028

„Inventorizuota neapskaityto paviršinių nuotekų nuotakyno dalis“

procentai

5

20

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

72.405.005

0

12.777.354

0

12.777.354

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

72.405.005

0

12.777.354

0

12.777.354

0

0

 

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.2.1-APVA-
R-008 „Komunalinių ATLIEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA“

 

1. Priemonės Nr. 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1.  biologinių atliekų surinkimo konteinerių ir (arba) kompostavimo priemonių individualioms valdoms plėtra;

1.3.2.  konteinerinių aikštelių įrengimas/ rekonstrukcija ir konteinerių konteinerinėms aikštelėms įsigijimas;

1.3.3.  didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas/ atnaujinimas ir (arba) jų pritaikymas atliekų paruošimui naudoti pakartotinai;

1.3.4.  atliekų paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūros sukūrimas/ atnaujinimas;

1.3.5.  visuomenės informavimas atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. regionų atliekų tvarkymo centrai.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. regionų atliekų tvarkymo centrai;

1.5.2. savivaldybių administracijos.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.S.324

„Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis“

procentai

55

35

2.

R.S.325

„Komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo paruošta pakartotinai naudoti ar perdirbti“

procentai

45

50

3.

P.S.329

„Sukurti /pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“

tonos/

metai

75.000

150.000

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

70.000.000

0

12.352.941

0

12.352.941

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

70.000.000

0

12.352.941

0

12.352.941

0

0

 

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.2.1-APVA-
V-010 „ATLIEKŲ tvarkymo sistemos valdymas“

 

1. Priemonės Nr. 05.2.1-APVA-V-010 „Atliekų tvarkymo sistemos valdymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimas;

1.3.2. atliekų tyrimų laboratorijos poreikio vertinimas;

1.3.3. atliekų tyrimų laboratorijos įrengimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.5.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

 

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

 

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 2.3 investicinį prioritetą „Taikomųjų IRT e. valdžios, e. mokymosi, e. įtraukties, e. kultūros ir e. sveikatos programų tobulinimas“.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.N.034

„Subjektų dalis, besinaudojanti vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“

procentai

0

95

2.

P.N.035

„Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema“

skaičius

0

1

3.

P.N.036

„Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija“

skaičius

1

1

4.

P.N.037

„Įrengta atliekų tyrimų laboratorija“

skaičius

0

1

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldy-bės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

4.489.111

0

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

4.489.111

0

0

0

0

0

0

 

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR.
05.4.1-APVA-V-017 „VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE APLINKĄ IR APLINKOSAUGINIŲ–REKREACINIŲ OBJEKTŲ TVARKYMAS“

 

1.  Priemonės Nr. 05.4.1-APVA-V-017 „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių–rekreacinių objektų tvarkymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. miestų visuomenės informavimo ir švietimo aplinkos klausimais priemonių įgyvendinimas;

1.3.2. aplinkosauginių–rekreacinių objektų bei jų ekspozicijų atnaujinimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos ministerija;

1.4.2. Lietuvos zoologijos sodas, Lietuvos geologijos tarnyba, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, VĮ Dubravos eksperimentinė–mokomoji miškų urėdija.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. įstaigos prie Aplinkos ministerijos ir kitos pavaldžios biudžetinės įstaigos.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5.    Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė
2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.S.330

„Gerai informuotų apie aplinkos išteklius šalies gyventojų dalis“

procentai

59

65

2.

P.S.336

„Įgyvendintos visuomenės informavimo apie aplinką priemonės“

skaičius

4

25

3.

P.B.209

„Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas“

apsilanky-mai per metus

0

70 000

4.

P.N.074

„Atnaujinti aplinkosauginiai– rekreaciniai objektai

skaičius

1

5

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

20.826.576

3.675.278

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

1.329.356

234.592

0

0

0

0

0

3. Iš viso

22.155.932

3.909.870

0

0

0

0

0

 

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.5.1-APVA-R-019 „KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA“

 

1.  Priemonės Nr. 05.5.1-APVA-R-019 „Kraštovaizdžio apsauga“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę“ įgyvendinimo.

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. kraštovaizdžio ir (ar) gamtinio karkaso sprendinių koregavimas arba keitimas savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose;

1.3.2. etaloninių kraštovaizdžių formavimas pasienio teritorijose;

1.3.3. kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose;

1.3.4. bešeimininkių apleistų pastatų ir įrenginių likvidavimas;

1.3.5. kasybos darbais pažeistų žemių (karjerų ir durpynų) tvarkymas.

1.4. galimi pareiškėjai – savivaldybių administracijos.

1.5. galimi partneriai – valstybinių parkų direkcijos.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.N.091

„Teritorijų, kuriose įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės, plotas“

hektarai

40

320

2.

P.S.338

„Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai“

skaičius

4

35

3.

P.N.092

„Kraštovaizdžio ir (ar) gamtinio karkaso formavimo aspektais pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji planai“

skaičius

15

30

4.

P.N.093

„Likviduoti kraštovaizdį darkantys bešeimininkiai apleisti statiniai ir įrenginiai“

skaičius

20

230

5.

P.N.094

„Rekultivuotos atvirais kasiniais pažeistos žemės“

skaičius

2

20

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės  biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

22.300.741

0

3.935.425

0

3.935.425

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

22.300.741

0

3.935.425

0

3.935.425

0

0

 

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.6.1-APVA-V-020 „UŽTERŠTŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS“

 

1. Priemonės Nr. 05.6.1-APVA-V-020 „Užterštų teritorijų tvarkymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir aplinkai taršos lygį“ įgyvendinimo.

1.3. remiamos veiklos – cheminėmis medžiagomis užterštų urbanizuotų teritorijų tvarkymas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. Lietuvos kariuomenė.

1.5. galimi partneriai – juridiniai asmenys.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.S.335

„Ypatingai didelio pavojaus potencialūs taršos židiniai“

skaičius

1180

1170

2.

P.B.222

„Bendras rekultivuotos žemės plotas“

hektarai

3

20

3.

P.N.096

„Išvalytos ir sutvarkytos praeityje užterštos teritorijos“

skaičius

7

20

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės  biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

18.825.301

0

990.805

14.481

976.324

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

18.825.301

0

990.805

14.481

976.324

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-468, 2015-06-12, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09755

 

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.1.1-APVA-
V-005 „PAJŪRIO JUOSTOS TVARKYMAS“

 

1.  Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-V-005 „Pajūrio juostos tvarkymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – krantotvarkos priemonių pajūrio juostoje įgyvendinimas;

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija;

1.4.2. Palangos miesto savivaldybė;

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Neringos savivaldybė;

1.5.2. Klaipėdos miesto savivaldybė.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.N.021

„Sutvarkyto jūros kranto dalis“

Procentai

2,2

22,3

2.

P.N.022

„Sutvarkyto jūros kranto ilgis“

Kilometrai

2

20

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

 

 

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

6.371.640

0

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

6.371.640

0

0

0

0

0

0

 

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-468, 2015-06-12, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09755

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.6.1-APVA-
V-021 „APLINKOS ORO KOKYBĖS GERINIMAS“

 

1.  Priemonės Nr. 05.6.1-APVA-V-021 „Aplinkos oro kokybės gerinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir aplinkai taršos lygį“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1.  aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planų parengimas;

1.3.2.  gatvių priežiūros ir valymo technologijų (įrenginių) įsigijimas;

1.3.3.  visuomenės informavimas apie galimybes gyventojams prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, aplinkos oro kokybės gerinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes;

1.4. galimi pareiškėjai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių administracijos.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.S.334

„Dienų, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros ribinė vertė, skaičius 5 didžiuosiuose miestuose“

Dienos

200

190

2.

P.S.339

„Įsigyti gatvių valymo įrenginiai“

Skaičius

10

50

3.

P.N.097

„Parengti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai“

Skaičius

3

3

4.

P.N.098

„Įvykdytos visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanijos“

Skaičius

4

4

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

8.109.361

0

1.431.063

0

1.431.063

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

8.109.361

0

1.431.063

0

1.431.063

0

0

 

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-468, 2015-06-12, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09755

 

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-132, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02651

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-1050

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2015 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-356

redakcija)

 

Eil. Nr.

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavi-mo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičia-vimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo

momentas

Institucija

 

1.

Priemonė Nr. 04.3.1-FM-F-001 „Daugiabučių namų atnaujinimas“

 

1.1.

P.N.001

„Paskolų ar garantijų, suteiktų daugiabučio namo atnaujinimui, skaičius“

Skaičius

Paskola – lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip

 

Garantija – susitarimas, apsaugantis kreditorių, jei skolininkas negrąžintų paskolos

 

Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų

 

Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas sumuojant daugiabučių namų atnaujinimui suteiktas paskolas ir garantijas

Pirminiai šaltiniai:

daugiabučių namų atnaujinimo paskolų ar garantijų sutartys (pagal finansinių tarpininkų pateiktus duomenis apibendrinta informacija apie sutarčių skaičių)

 

Antriniai šaltiniai:

ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai finansinis tarpininkas su projekto administrato-riumi pasirašo daugiabučių namų atnaujinimo paskolų ar garantijų sutartį

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

2.

Priemonės: Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ ir Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“

 

2.1.

P.N.050

„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“

Gyvento-jų skaičius

Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams

 

Vandentiekio skirstomasis tinklas – lauko vamzdynas, geriamajam vandeniui patiekti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado

 

Statyba suprantama, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas būstų, naujai prijungtų prie įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytų geriamojo vandens tiekimo tinklų, skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio

Pirminiai šaltiniai:

sudarytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina sudarytų

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašą

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

2.2.

P.N.051

„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“

Gyvento-jų skaičius

Geriamojo vandens gerinimo įrenginiai suprantami kaip geriamojo vandens ruošimo įrenginiai

 

Geriamojo vandens ruošimas – gamtinio vandens savybių gerinimas fizikiniais, cheminiais ir biologiniais metodais, kad jis atitiktų teisės aktų nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus bei tenkintų vandens vartotojų poreikius

 

Statyba ir rekonstravimas suprantami, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

 

Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių – gyventojai, kuriems bus tiekiamas saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas būstų, aptarnaujamų įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais geriamojo vandens gerinimo įrenginiais, skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio

Pirminiai šaltiniai: naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais geriamojo vandens gerinimo įrenginiais aptarnaujamų būstų sąrašas, patvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais

geriamojo vandens gerinimo įrenginiais aptarnaujamų būstų sąrašą

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

2.3.

P.N.053

„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“

Gyvento-jų ekviva-lentas

Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti

 

Nuotekų surinkimo sistema (nuotakynas) – vamzdynų bei kitų inžinerinių įrenginių ir statinių sistema, nuotekoms surinkti ir transportuoti (nuotekų surinkimas mobiliomis cisternomis nelaikomas nuotekų surinkimo sistema)

 

Statyba suprantama, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas būstų, naujai prijungtų prie įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytų nuotekų surinkimo tinklų skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio

 

Pirminiai šaltiniai:

sudarytų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai ir ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina sudarytų

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašą

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

2.4.

P.N.054

„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“

Gyvento-jų ekviva-lentas

Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti

 

Nuotekų valymo įrenginiai – inžinerinių įrenginių kompleksas nuotekoms valyti

 

Statyba ir rekonstravimas suprantami, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

 

Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais – gyventojai, kuriems bus pagerinta nuotekų tvarkymo paslauga naujai pastačius ir (arba) rekonstravus nuotekų valymo įrenginius

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas būstų, aptarnaujamų įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais, skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio

Pirminiai šaltiniai: naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais aptarnaujamų būstų sąrašas, patvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina

įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais aptarnaujamų būstų sąrašą

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

2.5.

P.N.055

„Naujai pastatyti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai“

Skaičius

Nuotekų dumblas – nuotekų valymo įrenginiuose nusėdęs dumblas

 

Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti

 

Nuotekų valymo įrenginiai – inžinerinių įrenginių kompleksas nuotekoms valyti

 

Statyba suprantama, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas sumuojant naujai pastatytus nuotekų dumblo apdorojimo įrenginius

 

Pirminiai šaltiniai:

darbų priėmimo perdavimo aktas, statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas (pagal statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“) (kopijos)

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas pasirašomas priėmimo perdavimo aktas arba statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

3.

Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“

 

3.1.

R.N.029

„Be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio sumažėjimas“

Procentai

 

Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui)

 

Be valymo išleistos paviršinės nuotekos suprantamos kaip paviršinės nuotekos, kurios pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, turi būti valomos, tačiau yra išleidžiamos iš paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, neturinčios paviršinių nuotekų valymo įrenginių

Įvedamasis

Rodiklio reikšmė skaičiuojama vadovaujantis

Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120 „Dėl vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“

Pirminiai šaltiniai:

Aplinkos apsaugos agentūros oficialiai pateikti duomenys dėl be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Aplinkos apsaugos agentūra oficialiai pateikia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

 

 

 

3.2.

P.N.028

„Inventorizuo-ta neapskaityto paviršinių nuotekų nuotakyno dalis“

Procentai

 

Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiškai rastų jų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis

 

Paviršinių nuotekų nuotakynas – paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai (nuotakai, siurblinės)

 

Automatiškai apskaičiuoja-mas

 

Skaičiuojama pagal formulę:

P/B*100%

Pirminiai šaltiniai:

inventorizavi-mo dokumentai (inventorizavi-mo aprašas, sutikrinimo žiniaraštis ir kiti apskaitos registrai inventorizaci-jos rezultatams įforminti)

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje patvirtinami inventorizavi-mo dokumentai (inventorizavi-mo aprašas, sutikrinimo žiniaraštis ir kiti apskaitos registrai inventorizaci-jos

rezultatams įforminti)

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

3.2.1.

P.N.028-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis):

„Neapskaityto (neinventori-zuoto) paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis“

Kilomet-rai

Fiksuojamas bendras neapskaityto (neinventori-zuoto) paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis projekto pradžioje

 

3.2.2.

P.N.028-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (susietasis):

„Inventorizuo-to paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis“

Kilomet-rai

Sumuojamas inventorizuoto paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis

 

4.

Priemonė Nr. 05.2.1-APVA-V-010 „Atliekų tvarkymo sistemos valdymas“

 

4.1.

R.N.034

„Subjektų dalis, besinaudojanti vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“

 

Procentai

Subjektai – įmonės, kurioms Atliekų tvarkymo įstatyme, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta pareiga teikti deklaracijas, ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, pakuočių ir gaminių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai (toliau – ataskaitos ir (arba) deklaracijos)

 

Įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – sukurta ir realiai veikianti gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama pagal formulę:

P / B * 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo ataskaita, parengta pasibaigus ataskaitų ir (arba) deklaracijų teikimo terminui

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai antraisiais ir trečiaisiais metais po sistemos įdiegimo, projekto vykdytojas parengia ataskaitą per vieną mėnesį pasibaigus ataskaitų ir (arba) deklaracijų teikimo terminui, kurioje nurodomos pasiektos bazinio ir pokyčio stebėsenos rodiklių reikšmės

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

4.1.1.

R.N.034-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis):

„Subjektai, pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas“

Skaičius

Sumuojami subjektai, poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas

 

4.1.2.

R.N.034-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis):

„Subjektai, pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas, pasinaudojant įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“

Skaičius

Sumuojami subjektai, pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas, pasinaudojant įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema

 

4.2.

P.N.035

„Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema“

Skaičius

Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – sukurta ir realiai veikianti gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema

 

Informacinė sistema – sistema, apimanti infrastruktūrą, organizaciją, personalą ir priemones, techninius bei programinius komponentus informacijai surinkti, apdoroti, saugoti, persiųsti, pateikti, skleisti, naudoti

 

Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti

 

Pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams

 

Gaminiai – alyva, elektros ir elektroninės įranga, transporto priemonės, kurių sąvokos nustatytos Atliekų tvarkymo įstatyme bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamieji gaminiai

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

4.3.

P.N.036

„Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija“

Skaičius

Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija – atlikta detali atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo techninė, finansinė, ekonominė ir institucinė analizė

 

Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti

 

Tyrimai – objekto charakteristikų ir (arba) parametrų nustatymas biologiniais, cheminiais, fizikiniais, jusliniais ir kitokiais būdais

 

Laboratorija – patalpa bandymams ar tyrimams atlikti

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

4.4.

P.N.037

„Įrengta atliekų tyrimų laboratorija“

Skaičius

Įrengta atliekų tyrimų laboratorija – tai atliekų tyrimams įrengtos patalpos su laboratorine įranga

 

Laboratorija – patalpa bandymams ir tyrimams atlikti

 

Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti

 

Atliekų tyrimai – veikla, kurios metu atliekamas atliekų apibūdinimas ir analizė pagal tam tikrus standartus

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama įrengta atliekų tyrimų laboratorija

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo – perdavimo aktai

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis bus pasiektas, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

5.

Priemonė Nr. 05.4.1-APVA-V-017 „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių rekreacinių objektų tvarkymas“

 

5.1.

P.N.074

„Atnaujinti aplinkosaugi-niai–rekreaciniai objektai“

Skaičius

Aplinkosauginiai–rekreaciniai objektai – objektai, turintys gamtinių, kultūrinių, aplinkos savybių ir sąlygų žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti, ir (arba) vykdantys veiklą, apimančią aplinkos apsaugos nuostatų diegimą, žinių teikimą, įgūdžių lavinimą, aplinkai nepavojingo gyvenimo būdo propagavimą.

Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

Rekreacija – žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).

Atnaujinti aplinkosauginiai–rekreaciniai objektai – tai objektai, kuriuose:

1) įvykdyti pastatų, statinių ar jų dalių statybos ar atnaujinimo (modernizavimo) darbai ir (arba)

2) įrengtos ir (arba) atnaujintos (modernizuotos) ir (arba) rekonstruotos ekspozicijos, laboratorijos ir kitos būtinos patalpos, ir (arba)

3) sukurtos ir (arba) atnaujintos kolekcijos,

4) sukurta ir (arba) atnaujinta objekto infrastruktūra (pažintiniai takai, informaciniai ženklai ir pan.),

siekiant užtikrinti gamtos ir rekreacinių išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą, prisidėti prie visuomenės gamtosauginio, ekologiško ir darnaus vystymo švietimo, sudaryti sąlygas lankytojams saugioje aplinkoje pažinti Lietuvos bei pasaulio gamtinį paveldą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant atnaujintus aplinkosaugi-nius–rekreacinius objektus

Pirminiai šaltiniai:

perdavimo–priėmimo aktai, statinio užbaigimo aktai (kopijos)

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinus projekto veiklas pasirašomi dokumentai, kuriais patvirtinama, kad aplinkosaugi-niai ir rekreaciniai objektai buvo atnaujinti

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

 

6.


Priemonė Nr. 05.5.1-APVA-R-019 „Kraštovaizdžio apsauga“

 

6.1.

R.N.091

„Teritorijų, kuriose įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės, plotas“

Hektarai

Kraštovaizdis – tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir/ar antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys

 

Kraštovaizdžio formavimas – kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį ir kurie apima kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo priemones

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas teritorijos plotas (hektarais), kuriame įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės.

 

Jeigu įgyvendintos kraštovaizdžio

formavimo priemonės

konkrečiame teritorijos plote sąlygoja kraštovaizdžio teritorinio vieneto apsaugą, tobulinimą ar atkūrimą, skaičiuojamas teritorijos plotas hektarais

Pirminiai šaltiniai:

darbų priėmimo–perdavimo aktai

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

6.2.

P.N.092

„Kraštovaiz-džio ir (ar) gamtinio karkaso formavimo aspektais pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji planai“

Skaičius

Kraštovaizdis – tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir/ar antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys

 

Kraštovaizdžio formavimas – kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį ir kurie apima kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo priemones

 

Gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų.

Gamtinis karkasas formuojamas valstybės, apskrities, savivaldybės ar jos dalies bendraisiais planais, teritorijų specialiojo planavimo dokumentais. Jis formuojamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka

 

Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Sumuojami pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji planai. Vienas pakoreguotas ar pakeistas bendrasis planas lygus 1 vienetui

 

Pirminiai šaltiniai: savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano pakeitimo ar pakoregavimo patvirtinimo

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje priimamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano pakeitimo ar pakoregavimo patvirtinimo

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

6.3.

P.N.093

„Likviduoti kraštovaizdį darkantys bešeimininkiai apleisti statiniai ir įrenginiai“

Skaičius

Bešeimininkis daiktas bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas

 

Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas

 

Įrenginys – tam tikros paskirties, dažniausiai stacionariai įrengtas, sudėtingas aparatas

 

Bešeimininkių apleistų statinių ir įrenginių likvidavimas – kraštovaizdį darkančių, apleistų statinių ir įrenginių nugriovimas ir teritorijos sutvarkymas (buvusios kolūkių fermos, sandėliai)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama likviduotų bešeimininkių statinių ir įrenginių suma.

Vienas likviduotas bešeimininkis statinys ar įrenginys lygus 1 vienetui

Pirminiai šaltiniai:

darbų priėmimo–perdavimo aktai

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

6.4.

P.N.094

„Rekultivuotos atvirais kasiniais pažeistos žemės“

Skaičius

Pažeista žemėžemė, dėl technogeninės veiklos (naudingųjų iškasenų gavybos) praradusi derlingąjį dirvožemio sluoksnį, o durpynuose – durpių sluoksnį ir neužstatyta statiniais ar įrenginiais

 

Atviras kasinys – dirbtinė Žemės plutos ertmė (griovys, kanalas, tranšėja, karjeras), daroma naudingųjų iškasenų paieškai ir jų eksploatacijai

 

Atvirais kasiniais pažeistos žemės – atvirais karjerais ir durpių gavybos laukais pažeistos žemės

 

Pažeistos žemės rekultivavimas – techninių, inžinerinių, statybos darbų ir biologinių priemonių, kuriomis siekiama pažeistą žemę padaryti tinkamą žmogaus ūkinei veiklai, jos teritoriją pritaikyti rekreacijai ar kt., visuma

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama rekultivuotų karjerų ir durpynų suma.

Vienas rekultivuotas karjeras ar durpynas lygus 1 vienetui

Pirminiai šaltiniai:

darbų priėmimo–perdavimo aktai

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

 

7.

Priemonė 05.6.1-APVA-V-020 „Užterštų teritorijų tvarkymas“

 

7.1.

P.N.096

„Išvalytos ir sutvarkytos praeityje užterštos teritorijos“

Skaičius

Užterštos teritorijos išvalymas ir sutvarkymas – dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens išvalymas, jų būklės atkūrimas ir (ar) apsaugojimas nuo tolesnės taršos, siekiant sumažinti pavojų žmonėms ir ekosistemoms. Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas apima priemones, skirtas šioms medžiagoms pašalinti, jų koncentracijai sumažinti arba cheminių medžiagų sklidimui sustabdyti ar sumažinti

Cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija – teritorija, kurioje cheminių medžiagų koncentracija dirvožemyje, grunte ir (ar) požeminiame vandenyje viršija ribinę vertę

Tarša – ūkinės veiklos sukeliamas cheminių medžiagų tiesioginis arba netiesioginis patekimas į žemę ar požeminį vandenį, kuris gali kenkti žmonių sveikatai arba aplinkai

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Sumuojamos cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos, kurios įgyvendinant projekto veiklas buvo išvalytos ar sutvarkytos ir po išvalymo gali būti pritaikytos ekonominei (išskyrus netinkamas veiklas, pvz., žemės ūkis, miškų ūkis) ar visuomeninei veiklai

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai; statybos užbaigimo aktai arba deklaracijos apie užbaigtus darbus; Lietuvos geologijos tarnybos teigiama išvada dėl užterštos teritorijos sutvarkymo

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai ir pateikiama teigiama Lietuvos geologijos tarnybos išvada apie užterštos teritorijos išvalymą/ sutvarkymą

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

 

8.

Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-V-005 „Pajūrio juostos tvarkymas“

 

8.1.

R.N.021

„Sutvarkyto jūros kranto dalis“

Procentai

Jūros krantas – zona, kurią sudaro pakrantės sausumos juosta ir kranto povandeninis šlaitas su jūros bangų ir srovių sukurtomis reljefo formomis (smėlio sėkliais, tarpsėkliais, povandeninėmis terasomis).

 

Sutvarkytas jūros krantas suprantamas kaip krantas, kuriam pritaikyta krantotvarka, t. y. natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme.

 

Ilgis – atstumas tarp dviejų viena nuo kitos nutolusių vietų.

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojama pagal formulę:

P / B*100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros, priėmimo perdavimo aktai

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

8.1.1.

R.N.021-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis) „Bendras Lietuvos Baltijos jūros kranto ilgis“

Kilomet-rai

Fiksuojamas Lietuvos Baltijos jūros kranto ilgis (90,60 km)

8.1.2.

R.N.021-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (susietasis)

„Sutvarkyto jūros kranto ilgis“

Kilomet-rai

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto rodiklio P.N.022 „Sutvarkyto jūros kranto ilgis“ pasiekimus.

 

8.2.

P.N.022

„Sutvarkyto jūros kranto ilgis“

Kilomet-rai

Jūros krantas – zona, kurią sudaro pakrantės sausumos juosta ir kranto povandeninis šlaitas su jūros bangų ir srovių sukurtomis reljefo formomis (smėlio sėkliais, tarpsėkliais, povandeninėmis terasomis).

 

Sutvarkytas jūros krantas suprantamas kaip krantas, kuriam pritaikyta krantotvarka, t. y. natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme.

 

Ilgis – atstumas tarp dviejų viena nuo kitos nutolusių vietų.

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas jūros kranto, kuriam pritaikytos krantotvarkos priemonės, ilgis

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros, priėmimo perdavimo aktai

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

 

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

9.

Priemonė Nr. 05.6.1-APVA-V-021 „Aplinkos oro kokybės gerinimas“

9.1.

P.N.097

„Parengti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai“

Skaičius

Aplinkos oras – troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą.

 

Aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai – Aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti savivaldybės strateginiai plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiai veiklos planai, kuriuose numatytos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės.

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Sumuojamas parengtų ir savivaldybės tarybos patvirtintų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planų skaičius.

Pirminiai šaltiniai:

savivaldybės tarybos sprendimai dėl savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos plano, kuriame numatytos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės, patvirtinimo.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje priimamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos plano, kuriame numatytos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės, patvirtinimo

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

9.2.

P.N.098

„Įvykdytos visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanijos“

Skaičius

Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei.

 

Visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanija – tai visuomenės informavimo priemonių grupė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, gali būti nukreipta į tikslinę grupę ir skirta paskleisti informaciją, žinią apie galimybes gyventojams prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, aplinkos oro kokybės gerinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes. Visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanija neapima Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. D1-265/V-436, nustatyta tvarka vykdomų visuomenės informavimo priemonių apie aplinkos oro užterštumo lygius.

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Sumuojamas įvykdytų visuomenės informavimo kampanijų apie aplinkos oro kokybės gerinimą skaičius.

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo –perdavimo aktai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas“

 

 

 

 

Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.

 

 

 

 

 

_____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-132, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02651

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

Nr. D1-468, 2015-06-12, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09755

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-132, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02651

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-468, 2015-06-12, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09755

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo