Suvestinė redakcija nuo 2015-07-10 iki 2015-10-16

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-01-08, i. k. 2015-00346

Nauja redakcija nuo 2015-02-24:

Nr. D1-132, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02651

HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO

2014 m. gruodžio 19 d. Nr. D1-1050

Vilnius

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.3 papunkčiu, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu, atsižvelgdamas į Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 28 punktą ir Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-341 „Dėl stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 54 punktą, tvirtinu:

1. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą.

2. Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas

SUDERINTA:

1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2014 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. ((24.41)-5K-1425738-6K-1409327

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2014 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. ((24.41)-5K-1426187)-6K-1409620

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2015 m. vasario 18d. įsakymu Nr. D1-132

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

I SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.3.1-FM-F-001 „daugiabučių namų atnaujinimas“

1. Priemonės Nr. 04.3.1-FM-F-001 „Daugiabučių namų atnaujinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos Sąjungos (toliau – ES) Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – daugiabučių namų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą;

1.4. galimi galutiniai naudos gavėjai – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai.

2. Priemonės finansavimo forma

Finansinės priemonės įgyvendinimas

3. Projektų atrankos būdas

Nepildoma

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Vadovaujančioji institucija

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.317	„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“	tūkst. tne	1.948	1.680
P.B.231	„Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius“	namų ūkiai	6.600	30.000
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO₂ ekvivalentu	17.600	80.000
P.N.001	„Paskolų ar garantijų, suteiktų daugiabučių namų atnaujinimui, skaičius“	skaičius	600	1.360

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
267.898.517	0	57.209.307	0	0	0	57.209.307
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
13.032.901	0	2.783.156	0	0	0	2.783.156
3. Iš viso
280.931.418	0	59.992.463	0	0	0	59.992.463

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.3.1-APVA-V-003 „DAUGIABUČIŲ NAMŲ IR SAVIVALDYBIŲ Viešųjų pastatų modernizavimo skatinimas“

1. Priemonės Nr. 04.3.1-APVA-V-003 „Daugiabučių namų ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo skatinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo;

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Informavimo priemonių įgyvendinimas, skatinant daugiabučių namų ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimą, siekiant pastatų energinio naudingumo didinimo;

1.3.2. Investicijų planų rengimas daugiabučių namų modernizavimui ir jų įgyvendinimo stebėsena;

1.3.3. Atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų statybos kokybės priežiūra ir kontrolė.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra;

1.4.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

1.5. Galimi partneriai – savivaldybių administracijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.004	„Daugiabučių namų gyventojų dalis, pritarianti daugiabučių namų modernizavimui“	Procentai	51	60
P.N.005	„Įgyvendintos daugiabučių namų modernizavimo viešinimo priemonės“	Skaičius	7	14
P.N.006	„Įgyvendintos viešųjų pastatų modernizavimo viešinimo priemonės“	Skaičius	1	2
P.N.007	„Atlikti atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų patikrinimai“	Skaičius	1200	2500

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva- čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
5.044.300	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3.644.300	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
8.688.600	0	0	0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-533, 2015-07-08, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11186

II SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 5 PRIORITETO „APLINKOSAUGA, GAMTOS IŠTEKLIŲ DARNUS NAUDOJIMAS IR PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.3.2-APVA-V-013 „GERIAMOJO Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“

1. Priemonės Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. Įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą“ įgyvendinimo;

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. geriamojo vandens tiekimo tinklų rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.2. geriamojo vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.3. nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.4. nuotekų valymo įrenginių nauja statyba;

1.3.5. nuotekų dumblo apdorojimo įrenginių nauja statyba.

1.4. Galimi pareiškėjai – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės;

1.5. Galimi partneriai – savivaldybių administracijos.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-533, 2015-07-08, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11186

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Už priemonės įgyvendinimą atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal priemonę Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ ir vietinių vandens tiekimo sistemų, vandens gerinimo, geležies šalinimo sistemų sukūrimo arba atnaujinimo projektai kaimo gyvenamosiose vietovėse iki 200 gyventojų, įgyvendinami pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. projekto 8.2.6.3.1.1 papunkčio „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ 1.3 papunkčio nuostatas

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.328	„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“	procentai	87	90
2.	R.S.329	„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“	procentai	80	90
3.	P.B.218	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“	asmenys	50.000	50.000
4.	P.B.219	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“	gyventojų ekvivalentas	19.000	19.000
5.	P.N.050	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“	gyventojų skaičius	8.500	8.500
6.	P.N.051	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“	gyventojų skaičius	171.500	171.500
7.	P.N.053	„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“	gyventojų ekvivalentas	12.000	12.000
8.	P.N.054	„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“	gyventojų ekvivalentas	8.000	8.000
9.	P.N.055	„Naujai pastatyti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai “	skaičius	1	2

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
77.037.554	0	6.824.605	0	372.897	0	6.451.709
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
77.037.554	0	6.824.605	0	372.897	0	6.451.709

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.3.2-APVA-R-014 „GERIAMOJO Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, ĮMONIŲ VALDYMO tobulinimas“

1. Priemonės Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą“ įgyvendinimo;

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. geriamojo vandens tiekimo tinklų rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.2. geriamojo vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija ir (ar) nauja statyba;

1.3.3. nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.4. nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;

1.3.5. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros inventorizacija;

1.3.6. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės;

1.5. Galimi partneriai – savivaldybių administracijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal priemonę Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ ir vietinių vandens tiekimo sistemų, vandens gerinimo, geležies šalinimo sistemų sukūrimo arba atnaujinimo projektai kaimo gyvenamosiose vietovėse iki 200 gyventojų, įgyvendinami pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. projekto 8.2.6.3.1.1 papunkčio „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ 1.3 papunkčio nuostatas.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai:

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.328	„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“	procentai	87	90
2.	R.S.329	„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“	procentai	80	90
3.	P.B.218	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“	asmenys	5.000	40.000
4.	P.B.219	„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“	gyventojų ekvivalen-tas	4.000	39.000
5.	P.N.050	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“	gyventojų skaičius	20.000	20.000
6.	P.N.051	„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“	gyventojų skaičius	28.000	28.000
7.	P.N.053	„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“	gyventojų ekvivalen-tas	14.000	14.000
8.	P.N.054	„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“	gyventojų ekvivalen-tas	26.000	26.000
9.	P.S.333	„Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“	kilometrai	200	400
10.	P.S.334	„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, kuriose įgyvendinti valdymo ir veiklos tobulinimo veiksmai“	įmonių skaičius	48	48

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
150.000.000	0	90.000.000	0	5.000.000	0	85.000.000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0		0		0		0
3. Iš viso
150.000.000	0	90.000.000	0	5.000.000	0	85.000.000

TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.1.1-APVA-R-007 „PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ SISTEMŲ TVARKYMAS“

1. Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“ (toliau –priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. miestų paviršinių nuotekų tinklų ir kitos infrastruktūros, įskaitant infrastruktūrą, skirtą užtvindymo rizikos mažinimui, rekonstrukcija ir / ar nauja statyba;

1.3.2. miestų paviršinių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizacija.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. savivaldybės kontroliuojamos įmonės – paviršinių nuotekų tvarkytojai.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. savivaldybės kontroliuojamos įmonės – paviršinių nuotekų tvarkytojai;

1.5.2. savivaldybių administracijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.N.029	„Be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio sumažėjimas“	procentai	86	79
2.	P.S.328	„Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra“	hektarai	1500	5000
3.	P.N.028	„Inventorizuota neapskaityto paviršinių nuotekų nuotakyno dalis“	procentai	5	20

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
72.405.005	0	12.777.354		0	12.777.354	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
72.405.005	0	12.777.354		0	12.777.354	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių ATLIEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA“

1. Priemonės Nr. 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. biologinių atliekų surinkimo konteinerių ir (arba) kompostavimo priemonių individualioms valdoms plėtra;

1.3.2. konteinerinių aikštelių įrengimas/ rekonstrukcija ir konteinerių konteinerinėms aikštelėms įsigijimas;

1.3.3. didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas/ atnaujinimas ir (arba) jų pritaikymas atliekų paruošimui naudoti pakartotinai;

1.3.4. atliekų paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūros sukūrimas/ atnaujinimas;

1.3.5. visuomenės informavimas atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. regionų atliekų tvarkymo centrai.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. regionų atliekų tvarkymo centrai;

1.5.2. savivaldybių administracijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.324	„Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis“	procentai	55	35
2.	R.S.325	„Komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo paruošta pakartotinai naudoti ar perdirbti“	procentai	45	50
3.	P.S.329	„Sukurti /pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“	tonos/ metai	75.000	150.000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
70.000.000	0	12.352.941		0	12.352.941	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
70.000.000	0	12.352.941		0	12.352.941	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.2.1-APVA-V-010 „ATLIEKŲ tvarkymo sistemos valdymas“

1. Priemonės Nr. 05.2.1-APVA-V-010 „Atliekų tvarkymo sistemos valdymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimas;

1.3.2. atliekų tyrimų laboratorijos poreikio vertinimas;

1.3.3. atliekų tyrimų laboratorijos įrengimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.5.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 2.3 investicinį prioritetą „Taikomųjų IRT e. valdžios, e. mokymosi, e. įtraukties, e. kultūros ir e. sveikatos programų tobulinimas“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.N.034	„Subjektų dalis, besinaudojanti vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“	procentai	0	95
2.	P.N.035	„Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema“	skaičius	0	1
3.	P.N.036	„Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija“	skaičius	1	1
4.	P.N.037	„Įrengta atliekų tyrimų laboratorija“	skaičius	0	1

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldy-bės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
4.489.111	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
4.489.111	0	0	0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.4.1-APVA-V-017 „VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE APLINKĄ IR APLINKOSAUGINIŲ–REKREACINIŲ OBJEKTŲ TVARKYMAS“

1. Priemonės Nr. 05.4.1-APVA-V-017 „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių–rekreacinių objektų tvarkymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. visuomenės informavimo ir švietimo aplinkos klausimais priemonių įgyvendinimas;

1.3.2. aplinkosauginių–rekreacinių objektų bei jų ekspozicijų atnaujinimas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos ministerija;

1.4.2. Lietuvos zoologijos sodas, Lietuvos geologijos tarnyba, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, VĮ Dubravos eksperimentinė–mokomoji miškų urėdija.

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. įstaigos prie Aplinkos ministerijos ir kitos pavaldžios biudžetinės įstaigos.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-533, 2015-07-08, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11186

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.330	„Gerai informuotų apie aplinkos išteklius šalies gyventojų dalis“	procentai	59	65
2.	P.S.336	„Įgyvendintos visuomenės informavimo apie aplinką priemonės“	skaičius	4	25
3.	P.B.209	„Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas“	apsilanky-mai per metus	0	70 000
4.	P.N.074	„Atnaujinti aplinkosauginiai– rekreaciniai objektai “	skaičius	1	5

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
20.826.576	3.675.278	0		0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1.329.356	234.592	0	0		0	0	0
3. Iš viso
22.155.932	3.909.870	0		0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.5.1-APVA-R-019 „KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA“

1. Priemonės Nr. 05.5.1-APVA-R-019 „Kraštovaizdžio apsauga“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę“ įgyvendinimo.

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. kraštovaizdžio ir (ar) gamtinio karkaso sprendinių koregavimas arba keitimas savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose;

1.3.2. etaloninių kraštovaizdžių formavimas pasienio teritorijose;

1.3.3. kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose;

1.3.4. bešeimininkių apleistų pastatų ir įrenginių likvidavimas;

1.3.5. kasybos darbais pažeistų žemių (karjerų ir durpynų) tvarkymas.

1.4. galimi pareiškėjai – savivaldybių administracijos.

1.5. galimi partneriai – valstybinių parkų direkcijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.N.091	„Teritorijų, kuriose įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės, plotas“	hektarai	40	320
2.	P.S.338	„Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai“	skaičius	4	35
3.	P.N.092	„Kraštovaizdžio ir (ar) gamtinio karkaso formavimo aspektais pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji planai“	skaičius	15	30
4.	P.N.093	„Likviduoti kraštovaizdį darkantys bešeimininkiai apleisti statiniai ir įrenginiai“	skaičius	20	230
5.	P.N.094	„Rekultivuotos atvirais kasiniais pažeistos žemės“	skaičius	2	20

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
22.300.741	0	3.935.425	0	3.935.425		0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0		0	0
3. Iš viso
22.300.741	0	3.935.425	0	3.935.425		0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.6.1-APVA-V-020 „UŽTERŠTŲ TERITORIJŲ TVARKYMAS“

1. Priemonės Nr. 05.6.1-APVA-V-020 „Užterštų teritorijų tvarkymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir aplinkai taršos lygį“ įgyvendinimo.

1.3. remiamos veiklos – cheminėmis medžiagomis užterštų urbanizuotų teritorijų tvarkymas.

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos;

1.4.2. Lietuvos kariuomenė.

1.5. galimi partneriai – juridiniai asmenys.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.335	„Ypatingai didelio pavojaus potencialūs taršos židiniai“	skaičius	1180	1170
2.	P.B.222	„Bendras rekultivuotos žemės plotas“	hektarai	3	20
3.	P.N.096	„Išvalytos ir sutvarkytos praeityje užterštos teritorijos“	skaičius	7	20

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
18.825.301	0	990.805	14.481	976.324		0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0		0	0
3. Iš viso
18.825.301	0	990.805	14.481	976.324		0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-468, 2015-06-12, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09755

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

DEVINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.1.1-APVA-V-005 „PAJŪRIO JUOSTOS TVARKYMAS“

1. Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-V-005 „Pajūrio juostos tvarkymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – krantotvarkos priemonių pajūrio juostoje įgyvendinimas;

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija;

1.4.2. Palangos miesto savivaldybė;

1.5. galimi partneriai:

1.5.1. Neringos savivaldybė;

1.5.2. Klaipėdos miesto savivaldybė.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.N.021	„Sutvarkyto jūros kranto dalis“	Procentai	2,2	22,3
2.	P.N.022	„Sutvarkyto jūros kranto ilgis“	Kilometrai	2	20

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
6.371.640	0	0		0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
6.371.640	0	0		0	0	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-468, 2015-06-12, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09755

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.6.1-APVA-V-021 „APLINKOS ORO KOKYBĖS GERINIMAS“

1. Priemonės Nr. 05.6.1-APVA-V-021 „Aplinkos oro kokybės gerinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir aplinkai taršos lygį“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1. aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planų parengimas;

1.3.2. gatvių priežiūros ir valymo technologijų (įrenginių) įsigijimas;

1.3.3. visuomenės informavimas apie galimybes gyventojams prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, aplinkos oro kokybės gerinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes;

1.4. galimi pareiškėjai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių administracijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
1.	R.S.334	„Dienų, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD₁₀) koncentracijos paros ribinė vertė, skaičius 5 didžiuosiuose miestuose“	Dienos	200	190
2.	P.S.339	„Įsigyti gatvių valymo įrenginiai“	Skaičius	10	50
3.	P.N.097	„Parengti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai“	Skaičius	3	3
4.	P.N.098	„Įvykdytos visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanijos“	Skaičius	4	4

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Priva-čios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
8.109.361	0	1.431.063		0	1.431.063	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0		0	0	0
3. Iš viso
8.109.361	0	1.431.063		0	1.431.063	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-468, 2015-06-12, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09755

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 05.4.1-APVA-V-016 „SAUGOMŲ TERITORIJŲ IR VALSTYBINĖS REIKŠMĖS PARKŲ TVARKYMAS, PRITAIKYMAS LANKYMUI“

1. Priemonės Nr. 05.4.1-APVA-V-016 „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką“ įgyvendinimo;

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. saugomų teritorijų, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo vertybes, tvarkymas, pritaikymas lankymui ir gamtosauginiam švietimui;

1.3.2. saugomų teritorijų rinkodaros plėtra;

1.3.3. valstybinės reikšmės parkų tvarkymas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

1.4.2. savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. saugomų teritorijų direkcijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Projektai pagal šią Aplinkos ministerijos priemonę nefinansuojami, jei jie finansuojami pagal Ūkio ministerijos administruojamas Veiksmų programos priemones Nr. 05.4.1-LVPA-K-829 „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“, Nr. 05.4.1-LVPA-V-830 „Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra“ ir Nr. 05.4.1-LVPA-R-831 „Savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.072	„Lankytojų skaičiaus padidėjimas lankytojų centruose“	Procentai	3	20
P.B.209	„Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas“	Apsilan-kymai per metus	25 000	80 000
P.S.335	„Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos“	Skaičius	7	35
P.S.336	„Įgyvendintos visuomenės informavimo apie aplinką priemonės“	Skaičius	0	5
P.N.070	„Sutvarkyti valstybinės reikšmės parkai“	Skaičius	1	8

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respubli- kos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respubli- kos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
42.842.908	6.896.983	705.883	0	705.883	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2.734.654	440.233		0		0	0
3. Iš viso
45.577.562	7.337.216	705.883	0	705.883	0	0

Papildyta skirsniu:

Nr. D1-533, 2015-07-08, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11186

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-132, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02651

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-1050

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2015 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-356

redakcija)

Eil. Nr.

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavi-mo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičia-vimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo

momentas

Institucija

Priemonė Nr. 04.3.1-FM-F-001 „Daugiabučių namų atnaujinimas“

1.1.

P.N.001

„Paskolų ar garantijų, suteiktų daugiabučio namo atnaujinimui, skaičius“

Skaičius

Paskola – lėšų skolinimosi arba skolinimo priemonė, kai paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui grąžinti tokią pat pinigų sumą ir mokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip

Garantija – susitarimas, apsaugantis kreditorių, jei skolininkas negrąžintų paskolos

Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų

Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas sumuojant daugiabučių namų atnaujinimui suteiktas paskolas ir garantijas

Pirminiai šaltiniai:

daugiabučių namų atnaujinimo paskolų ar garantijų sutartys (pagal finansinių tarpininkų pateiktus duomenis apibendrinta informacija apie sutarčių skaičių)

Antriniai šaltiniai:

ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai finansinis tarpininkas su projekto administrato-riumi pasirašo daugiabučių namų atnaujinimo paskolų ar garantijų sutartį

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

Priemonės: Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ ir Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“

2.1.

P.N.050

„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“

Gyvento-jų skaičius

Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams

Vandentiekio skirstomasis tinklas – lauko vamzdynas, geriamajam vandeniui patiekti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado

Statyba suprantama, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas būstų, naujai prijungtų prie įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytų geriamojo vandens tiekimo tinklų, skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio

Pirminiai šaltiniai:

sudarytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina sudarytų

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašą

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.2.

P.N.051

„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“

Gyvento-jų skaičius

Geriamojo vandens gerinimo įrenginiai suprantami kaip geriamojo vandens ruošimo įrenginiai

Geriamojo vandens ruošimas – gamtinio vandens savybių gerinimas fizikiniais, cheminiais ir biologiniais metodais, kad jis atitiktų teisės aktų nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus bei tenkintų vandens vartotojų poreikius

Statyba ir rekonstravimas suprantami, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių – gyventojai, kuriems bus tiekiamas saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas būstų, aptarnaujamų įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais geriamojo vandens gerinimo įrenginiais, skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio

Pirminiai šaltiniai: naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais geriamojo vandens gerinimo įrenginiais aptarnaujamų būstų sąrašas, patvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais

geriamojo vandens gerinimo įrenginiais aptarnaujamų būstų sąrašą

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.3.

P.N.053

„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“

Gyvento-jų ekviva-lentas

Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti

Nuotekų surinkimo sistema (nuotakynas) – vamzdynų bei kitų inžinerinių įrenginių ir statinių sistema, nuotekoms surinkti ir transportuoti (nuotekų surinkimas mobiliomis cisternomis nelaikomas nuotekų surinkimo sistema)

Statyba suprantama, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas būstų, naujai prijungtų prie įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytų nuotekų surinkimo tinklų skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio

Pirminiai šaltiniai:

sudarytų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai ir ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina sudarytų

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašą

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.4.

P.N.054

„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“

Gyvento-jų ekviva-lentas

Nuotekų valymo įrenginiai – inžinerinių įrenginių kompleksas nuotekoms valyti

Statyba ir rekonstravimas suprantami, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais – gyventojai, kuriems bus pagerinta nuotekų tvarkymo paslauga naujai pastačius ir (arba) rekonstravus nuotekų valymo įrenginius

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas būstų, aptarnaujamų įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais, skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio

Pirminiai šaltiniai: naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais aptarnaujamų būstų sąrašas, patvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina

įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais aptarnaujamų būstų sąrašą

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

2.5.

P.N.055

„Naujai pastatyti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai“

Skaičius

Nuotekų dumblas – nuotekų valymo įrenginiuose nusėdęs dumblas

Nuotekų valymo įrenginiai – inžinerinių įrenginių kompleksas nuotekoms valyti

Statyba suprantama, kaip aprašyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas sumuojant naujai pastatytus nuotekų dumblo apdorojimo įrenginius

Pirminiai šaltiniai:

darbų priėmimo perdavimo aktas, statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas (pagal statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“) (kopijos)

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas pasirašomas priėmimo perdavimo aktas arba statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“

3.1.

R.N.029

„Be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio sumažėjimas“

Procentai

Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui)

Be valymo išleistos paviršinės nuotekos suprantamos kaip paviršinės nuotekos, kurios pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, turi būti valomos, tačiau yra išleidžiamos iš paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, neturinčios paviršinių nuotekų valymo įrenginių

Įvedamasis

Rodiklio reikšmė skaičiuojama vadovaujantis

Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120 „Dėl vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“

Pirminiai šaltiniai:

Aplinkos apsaugos agentūros oficialiai pateikti duomenys dėl be valymo išleistų paviršinių nuotekų kiekio

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Aplinkos apsaugos agentūra oficialiai pateikia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

3.2.

P.N.028

„Inventorizuo-ta neapskaityto paviršinių nuotekų nuotakyno dalis“

Procentai

Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiškai rastų jų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis

Paviršinių nuotekų nuotakynas – paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai (nuotakai, siurblinės)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama pagal formulę:

P/B*100%

Pirminiai šaltiniai:

inventorizavi-mo dokumentai (inventorizavi-mo aprašas, sutikrinimo žiniaraštis ir kiti apskaitos registrai inventorizaci-jos rezultatams įforminti)

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje patvirtinami inventorizavi-mo dokumentai (inventorizavi-mo aprašas, sutikrinimo žiniaraštis ir kiti apskaitos registrai inventorizaci-jos

rezultatams įforminti)

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

3.2.1.

P.N.028-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis):

„Neapskaityto (neinventori-zuoto) paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis“

Kilomet-rai

Fiksuojamas bendras neapskaityto (neinventori-zuoto) paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis projekto pradžioje

3.2.2.

P.N.028-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (susietasis):

„Inventorizuo-to paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis“

Kilomet-rai

Sumuojamas inventorizuoto paviršinių nuotekų nuotakyno ilgis

Priemonė Nr. 05.2.1-APVA-V-010 „Atliekų tvarkymo sistemos valdymas“

4.1.

R.N.034

„Subjektų dalis, besinaudojanti vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“

Procentai

Subjektai – įmonės, kurioms Atliekų tvarkymo įstatyme, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta pareiga teikti deklaracijas, ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, pakuočių ir gaminių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai (toliau – ataskaitos ir (arba) deklaracijos)

Įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – sukurta ir realiai veikianti gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo ataskaita, parengta pasibaigus ataskaitų ir (arba) deklaracijų teikimo terminui

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai antraisiais ir trečiaisiais metais po sistemos įdiegimo, projekto vykdytojas parengia ataskaitą per vieną mėnesį pasibaigus ataskaitų ir (arba) deklaracijų teikimo terminui, kurioje nurodomos pasiektos bazinio ir pokyčio stebėsenos rodiklių reikšmės

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

4.1.1.

R.N.034-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis):

„Subjektai, pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas“

Skaičius

Sumuojami subjektai, poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas

4.1.2.

R.N.034-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis):

„Subjektai, pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas, pasinaudojant įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“

Skaičius

Sumuojami subjektai, pateikę ataskaitas ir (ar) deklaracijas, pasinaudojant įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema

4.2.

P.N.035

„Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema“

Skaičius

Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – sukurta ir realiai veikianti gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema

Informacinė sistema – sistema, apimanti infrastruktūrą, organizaciją, personalą ir priemones, techninius bei programinius komponentus informacijai surinkti, apdoroti, saugoti, persiųsti, pateikti, skleisti, naudoti

Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti

Pakuotė – grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams

Gaminiai – alyva, elektros ir elektroninės įranga, transporto priemonės, kurių sąvokos nustatytos Atliekų tvarkymo įstatyme bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamieji gaminiai

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

4.3.

P.N.036

„Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija“

Skaičius

Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija – atlikta detali atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo techninė, finansinė, ekonominė ir institucinė analizė

Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti

Tyrimai – objekto charakteristikų ir (arba) parametrų nustatymas biologiniais, cheminiais, fizikiniais, jusliniais ir kitokiais būdais

Laboratorija – patalpa bandymams ar tyrimams atlikti

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

4.4.

P.N.037

„Įrengta atliekų tyrimų laboratorija“

Skaičius

Įrengta atliekų tyrimų laboratorija – tai atliekų tyrimams įrengtos patalpos su laboratorine įranga

Laboratorija – patalpa bandymams ir tyrimams atlikti

Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti

Atliekų tyrimai – veikla, kurios metu atliekamas atliekų apibūdinimas ir analizė pagal tam tikrus standartus

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama įrengta atliekų tyrimų laboratorija

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo – perdavimo aktai

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis bus pasiektas, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

Priemonė Nr. 05.4.1-APVA-V-017 „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių rekreacinių objektų tvarkymas“

5.1.

P.N.074

„Atnaujinti aplinkosaugi-niai–rekreaciniai objektai“

Skaičius

Aplinkosauginiai–rekreaciniai objektai – objektai, turintys gamtinių, kultūrinių, aplinkos savybių ir sąlygų žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui organizuoti, ir (arba) vykdantys veiklą, apimančią aplinkos apsaugos nuostatų diegimą, žinių teikimą, įgūdžių lavinimą, aplinkai nepavojingo gyvenimo būdo propagavimą.

Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).

Rekreacija – žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimo procesas, žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis sanatorijose, kurortuose (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).

Atnaujinti aplinkosauginiai–rekreaciniai objektai – tai objektai, kuriuose:

1) įvykdyti pastatų, statinių ar jų dalių statybos ar atnaujinimo (modernizavimo) darbai ir (arba)

2) įrengtos ir (arba) atnaujintos (modernizuotos) ir (arba) rekonstruotos ekspozicijos, laboratorijos ir kitos būtinos patalpos, ir (arba)

3) sukurtos ir (arba) atnaujintos kolekcijos,

4) sukurta ir (arba) atnaujinta objekto infrastruktūra (pažintiniai takai, informaciniai ženklai ir pan.),

siekiant užtikrinti gamtos ir rekreacinių išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą, prisidėti prie visuomenės gamtosauginio, ekologiško ir darnaus vystymo švietimo, sudaryti sąlygas lankytojams saugioje aplinkoje pažinti Lietuvos bei pasaulio gamtinį paveldą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant atnaujintus aplinkosaugi-nius–rekreacinius objektus

Pirminiai šaltiniai:

perdavimo–priėmimo aktai, statinio užbaigimo aktai (kopijos)

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinus projekto veiklas pasirašomi dokumentai, kuriais patvirtinama, kad aplinkosaugi-niai ir rekreaciniai objektai buvo atnaujinti

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

Priemonė Nr. 05.5.1-APVA-R-019 „Kraštovaizdžio apsauga“

6.1.

R.N.091

„Teritorijų, kuriose įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės, plotas“

Hektarai

Kraštovaizdis – tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir/ar antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys

Kraštovaizdžio formavimas – kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti, tobulinti, atkurti arba kurti kraštovaizdį ir kurie apima kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo priemones

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojamas teritorijos plotas (hektarais), kuriame įgyvendintos kraštovaizdžio formavimo priemonės.

Jeigu įgyvendintos kraštovaizdžio

formavimo priemonės

konkrečiame teritorijos plote sąlygoja kraštovaizdžio teritorinio vieneto apsaugą, tobulinimą ar atkūrimą, skaičiuojamas teritorijos plotas hektarais

Pirminiai šaltiniai:

darbų priėmimo–perdavimo aktai

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo– perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

6.2.

P.N.092

„Kraštovaiz-džio ir (ar) gamtinio karkaso formavimo aspektais pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji planai“

Skaičius

Gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų.

Gamtinis karkasas formuojamas valstybės, apskrities, savivaldybės ar jos dalies bendraisiais planais, teritorijų specialiojo planavimo dokumentais. Jis formuojamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka

Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Sumuojami pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji planai. Vienas pakoreguotas ar pakeistas bendrasis planas lygus 1 vienetui

Pirminiai šaltiniai: savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano pakeitimo ar pakoregavimo patvirtinimo

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje priimamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano pakeitimo ar pakoregavimo patvirtinimo

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

6.3.

P.N.093

„Likviduoti kraštovaizdį darkantys bešeimininkiai apleisti statiniai ir įrenginiai“

Skaičius

Bešeimininkis daiktas – bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas

Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas

Įrenginys – tam tikros paskirties, dažniausiai stacionariai įrengtas, sudėtingas aparatas

Bešeimininkių apleistų statinių ir įrenginių likvidavimas – kraštovaizdį darkančių, apleistų statinių ir įrenginių nugriovimas ir teritorijos sutvarkymas (buvusios kolūkių fermos, sandėliai)

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama likviduotų bešeimininkių statinių ir įrenginių suma.

Vienas likviduotas bešeimininkis statinys ar įrenginys lygus 1 vienetui

Pirminiai šaltiniai:

darbų priėmimo–perdavimo aktai

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

6.4.

P.N.094

„Rekultivuotos atvirais kasiniais pažeistos žemės“

Skaičius

Pažeista žemė – žemė, dėl technogeninės veiklos (naudingųjų iškasenų gavybos) praradusi derlingąjį dirvožemio sluoksnį, o durpynuose – durpių sluoksnį ir neužstatyta statiniais ar įrenginiais

Atviras kasinys – dirbtinė Žemės plutos ertmė (griovys, kanalas, tranšėja, karjeras), daroma naudingųjų iškasenų paieškai ir jų eksploatacijai

Atvirais kasiniais pažeistos žemės – atvirais karjerais ir durpių gavybos laukais pažeistos žemės

Pažeistos žemės rekultivavimas – techninių, inžinerinių, statybos darbų ir biologinių priemonių, kuriomis siekiama pažeistą žemę padaryti tinkamą žmogaus ūkinei veiklai, jos teritoriją pritaikyti rekreacijai ar kt., visuma

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Skaičiuojama rekultivuotų karjerų ir durpynų suma.

Vienas rekultivuotas karjeras ar durpynas lygus 1 vienetui

Pirminiai šaltiniai:

darbų priėmimo–perdavimo aktai

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

Priemonė 05.6.1-APVA-V-020 „Užterštų teritorijų tvarkymas“

7.1.

P.N.096

„Išvalytos ir sutvarkytos praeityje užterštos teritorijos“

Skaičius

Užterštos teritorijos išvalymas ir sutvarkymas – dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens išvalymas, jų būklės atkūrimas ir (ar) apsaugojimas nuo tolesnės taršos, siekiant sumažinti pavojų žmonėms ir ekosistemoms. Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas apima priemones, skirtas šioms medžiagoms pašalinti, jų koncentracijai sumažinti arba cheminių medžiagų sklidimui sustabdyti ar sumažinti

Cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija – teritorija, kurioje cheminių medžiagų koncentracija dirvožemyje, grunte ir (ar) požeminiame vandenyje viršija ribinę vertę

Tarša – ūkinės veiklos sukeliamas cheminių medžiagų tiesioginis arba netiesioginis patekimas į žemę ar požeminį vandenį, kuris gali kenkti žmonių sveikatai arba aplinkai

Automatiškai apskaičiuoja-mas

Sumuojamos cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos, kurios įgyvendinant projekto veiklas buvo išvalytos ar sutvarkytos ir po išvalymo gali būti pritaikytos ekonominei (išskyrus netinkamas veiklas, pvz., žemės ūkis, miškų ūkis) ar visuomeninei veiklai

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai; statybos užbaigimo aktai arba deklaracijos apie užbaigtus darbus; Lietuvos geologijos tarnybos teigiama išvada dėl užterštos teritorijos sutvarkymo

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai ir pateikiama teigiama Lietuvos geologijos tarnybos išvada apie užterštos teritorijos išvalymą/ sutvarkymą

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-V-005 „Pajūrio juostos tvarkymas“

8.1.

R.N.021

„Sutvarkyto jūros kranto dalis“

Procentai

Jūros krantas – zona, kurią sudaro pakrantės sausumos juosta ir kranto povandeninis šlaitas su jūros bangų ir srovių sukurtomis reljefo formomis (smėlio sėkliais, tarpsėkliais, povandeninėmis terasomis).

Sutvarkytas jūros krantas suprantamas kaip krantas, kuriam pritaikyta krantotvarka, t. y. natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme.

Ilgis – atstumas tarp dviejų viena nuo kitos nutolusių vietų.

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojama pagal formulę:

P / B*100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros, priėmimo perdavimo aktai

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

8.1.1.

R.N.021-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis) „Bendras Lietuvos Baltijos jūros kranto ilgis“

Kilomet-rai

Fiksuojamas Lietuvos Baltijos jūros kranto ilgis (90,60 km)

8.1.2.

R.N.021-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (susietasis)

„Sutvarkyto jūros kranto ilgis“

Kilomet-rai

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto rodiklio P.N.022 „Sutvarkyto jūros kranto ilgis“ pasiekimus.

8.2.

P.N.022

„Sutvarkyto jūros kranto ilgis“

Kilomet-rai

Ilgis – atstumas tarp dviejų viena nuo kitos nutolusių vietų.

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas jūros kranto, kuriam pritaikytos krantotvarkos priemonės, ilgis

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros, priėmimo perdavimo aktai

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

Priemonė Nr. 05.6.1-APVA-V-021 „Aplinkos oro kokybės gerinimas“

9.1.

P.N.097

„Parengti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai“

Skaičius

Aplinkos oras – troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą.

Aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai – Aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti savivaldybės strateginiai plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiai veiklos planai, kuriuose numatytos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės.

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Sumuojamas parengtų ir savivaldybės tarybos patvirtintų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planų skaičius.

Pirminiai šaltiniai:

savivaldybės tarybos sprendimai dėl savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos plano, kuriame numatytos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės, patvirtinimo.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje priimamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos plano, kuriame numatytos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės, patvirtinimo

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

9.2.

P.N.098

„Įvykdytos visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanijos“

Skaičius

Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei.

Visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanija – tai visuomenės informavimo priemonių grupė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, gali būti nukreipta į tikslinę grupę ir skirta paskleisti informaciją, žinią apie galimybes gyventojams prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, aplinkos oro kokybės gerinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes. Visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanija neapima Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. D1-265/V-436, nustatyta tvarka vykdomų visuomenės informavimo priemonių apie aplinkos oro užterštumo lygius.

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Sumuojamas įvykdytų visuomenės informavimo kampanijų apie aplinkos oro kokybės gerinimą skaičius.

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo –perdavimo aktai.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas“

Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.

10.		Priemonė Nr. 04.3.1-APVA-V-003 „Daugiabučių namų ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo skatinimas“
10.1.	R.N.004	Daugiabučių namų gyventojų dalis, pritarianti daugiabučių namų modernizavi-mui	Procentai	Daugiabučio namo gyventojas – nuolatinis Lietuvos gyventojas, kurio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gyvenantis daugiabučiame name, pastatytame pagal statybos leidimą, išduotą iki 1993 metų. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų (šaltinis: Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas) Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas)	Automatiškai apskaičiuoja-mas	Skaičiuojamas atliekant Kiekybinį sociologinį visuomenės nuomonės tyrimą daugiabučių namų modernizavimo programos klausimais tyrimą. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje. Imami tyrimo duomenys apie respondentų, pozityviai atsakiusių į klausimą „Ar pritariate daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) ir esant tinkamoms aplinkybėms ketinate dalyvauti savo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) procesuose?“, dalį.	Pirminiai šaltiniai: atlikto tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto įgyvendinimo metu parengiama tyrimo ataskaita.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.
10.2.	P.N.005	Įgyvendintos daugiabučių namų modernizavi-mo viešinimo priemonės	Skaičius	Daugiabučių namų modernizavimo viešinimas – informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (teikiamų galimybių ir įgyvendinimo rezultatų) skleidimas (šaltinis: LR terminų bankas). Viešinimo priemonė – informacijos perdavimo forma, pasitelkiant visuomenės informavimo priemones (visuomenės informavimo priemonės suprantamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) ir (ar) kitas informacijos sklaidos formas (pvz., renginiai, diskusijos, seminarai, reklaminiai suvenyrai, lankstinukai ir pan.). Įgyvendinta viešinimo priemonė – viešinimo priemonė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, susideda iš vienos ar kelių konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, turi pradžią ir pabaigą, gali būti skirta tikslinei grupei ir informacijai, susipažinti, visuomenės nuomonei tam tikru klausimu skleisti, aktualioms problemoms atskleisti, gyventojų įpročiams keisti, organizacijos indėliui atskleisti ir pan. Pvz., informacijos sklaida televizijoje, leidinių parengimas ir išleidimas, akcijų organizavimas laikomi priemonėmis, kurių kiekviena susideda iš konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, t. y. ištransliuota viena TV laida ar kelių laidų ciklas tam tikromis temomis, išleistas leidinys tikslinei auditorijai, įvykusi viena akcija ar kelios akcijos, skirtos tikslinei auditorijai konkrečia tematika ar jų kompleksas, kai vieną viešinimo priemonę sudaro kelios įgyvendinimo iniciatyvos.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant daugiabučių namų modernizavimo viešinimo priemones, kurios įgyvendintos projekto veiklų įgyvendinimo metu.	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.
10.3.	P.N.006	Įgyvendintos viešųjų pastatų modernizavi-mo viešinimo priemonės	Skaičius	Viešųjų pastatų modernizavimo viešinimas – informacijos apie Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą (teikiamų galimybių ir įgyvendinimo rezultatų) skleidimas. Viešinimo priemonė – informacijos perdavimo forma, pasitelkiant visuomenės informavimo priemones (visuomenės informavimo priemonės suprantamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) ir (ar) kitas informacijos sklaidos formas (pvz., renginiai, diskusijos, seminarai ir pan.). Įgyvendinta viešinimo priemonė – viešinimo priemonė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, susideda iš vienos ar kelių konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, turi pradžią ir pabaigą, gali būti skirta tikslinei grupei ir informacijai, susipažinti, visuomenės nuomonei tam tikru klausimu skleisti, aktualioms problemoms atskleisti, gyventojų įpročiams keisti, organizacijos indėliui atskleisti ir pan. Pvz., leidinių parengimas ir išleidimas, akcijų organizavimas laikomi priemonėmis, kurių kiekviena susideda iš konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, t. y. išleistas leidinys tikslinei auditorijai, įvykusi viena akcija ar kelios akcijos, skirtos tikslinei auditorijai konkrečia tematika ar jų kompleksas, kai vieną viešinimo priemonę sudaro kelios įgyvendinimo iniciatyvos.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant viešųjų pastatų modernizavimo viešinimo priemones, kurios buvo įgyvendintos projekto veiklų įgyvendinimo metu.	Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
10.4.	P.N.007	Atlikti atnaujinamų (modernizuo- jamų) pastatų patikrinimai	Skaičius	Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Patikrinimas – teisės aktų reglamentuoti, įstatymų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą subjektų vykdomi veiksmai (ūkio subjekto dokumentų, darbų patikrinimas, tyrimas, inspektavimas, dokumentų poėmis ir kiti), kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla (šaltinis: Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas)	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant po modernizuojamo pastato patikrinimo užpildytus pastato patikrinimo aktus. Skaičiuojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę 1 pastato patikrinimo aktas = 1 patikrinimas.	Pirminiai šaltiniai: patikrinimo aktai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia pastato patikrinimo aktų sąrašą, patvirtintą projekto vykdytojo institucijos vadovo arba įgalioto asmens.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.
11.	Priemonė Nr. 05.4.1-APVA-V-016 „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“
11.1.	P.N.070	„Sutvarkyti valstybinės reikšmės parkai“	Skaičius	Valstybinės reikšmės parkas – parkas, turintis ypatingą istorinę, architektūrinę, kultūrinę, mokslinę, estetinę, ekologinę ir dendrologinę vertę. (šaltinis: Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas). Sutvarkytu parkas laikomas, kai sutvarkyta parko dendrologinė dalis, žolinė augalija (vejos, gėlynai ir kita), parko mažosios kraštovaizdžio architektūros ir kiti statiniai, infrastruktūros elementai	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant sutvarkytus valstybinės reikšmės parkus. . Vienas sutvarkytas valstybinės reikšmės parkas - 1 vienetas.	Pirminiai šaltiniai: deklaracijos apie užbaigtus darbus, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, deklaracija apie užbaigtus darbus. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas pasirašomas priėmimo– perdavimo aktas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
11.2.	R.N.072	„Lankytojų skaičiaus padidėjimas lankytojų centruose“	Procentai	Lankytojų centras – saugomos teritorijos (toliau – ST) lankytojams skirtos patalpos (pastatas ar jo dalis), kuriose pateikiama informacija apie gamtos ir kultūros paveldo vertybes, išskirtinę saugomų teritorijų vertę, organizuojamas visuomenės aplinkosauginis (ekologinis) ugdymas, puoselėjamos etnokultūros tradicijos. Lankytojas – asmuo, kurio svarbiausias apsilankymo tikslas yra pažintinis turizmas ar rekreacija, pvz., gamtos, kultūros paveldo bei kitų objektų lankymas, ekskursijos, žygiai, poilsis prie vandens telkinių. (šaltinis: Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų monitoringo programa, patvirtinta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-114). Lankytojų skaičius parodo kiekvienos ST naudojimo mastą (t. y. lankytojų ar lankymų skaičių) (šaltinis:	Įvedamasis	Lankytojų skaičius lankytojų centruose skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų monitoringo programa, patvirtinta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-114. Padidėjimas nustatomas lyginant su 2012 m. duomenimis, t. y. lankytojų skaičiaus lankytojų centruose reikšmė – 218.854	Pirminiai šaltiniai: saugomų teritorijų lankytojų monitoringo ataskaitos. Antriniai šaltiniai: Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis.	Pasiekta rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendori- niams metams Aplinkos ministerija pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktus duomenis apie praėjusių metų suminį lankytojų skaičių lankytojų centruose apskaičiuoja praėjusiais metais pasiektą rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakinga Aplinkos ministerija, kuriai duomenis teikia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.“
				Lietuvos saugomų teritorijų lankytojų monitoringo programa, patvirtinta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-114).

_____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-132, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02651

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

Nr. D1-468, 2015-06-12, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09755

Nr. D1-533, 2015-07-08, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11186

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-132, 2015-02-18, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02651

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-356, 2015-04-29, paskelbta TAR 2015-05-04, i. k. 2015-06622

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-468, 2015-06-12, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09755

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-533, 2015-07-08, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11186