Suvestinė redakcija nuo 2018-11-03 iki 2019-06-21
Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-01-15, i. k. 2015-00657
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO
2015–2020 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2015 m. sausio9 d. Nr. D1-12
Vilnius
Vadovaudamasis Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, 22¹ punktu, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 277 prioritetinę priemonę, taip pat atsižvelgdamas į Europos kraštovaizdžio konvencijos 5 straipsnio b ir d dalis, Biologinės įvairovės konvencijos 6 straipsnį, Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.:
1. T v i r t i n u Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų planą (pridedama).
2. R e k o m e n d u o j u savivaldybėms, Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui, Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniams centrams: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui, Aleksandro Stulginskio universitetui, Vilniaus universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui, Gamtos tyrimų centrui, Lietuvos edukologijos universitetui, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, nevalstybinėms organizacijoms pagal kompetenciją dalyvauti įgyvendinant Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 m. veiksmų plano 2 priede nurodytas priemones ir numatyti lėšas jų įgyvendinimui.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-780, 2017-09-18, paskelbta TAR 2017-09-20, i. k. 2017-14834
Nr. D1-986, 2017-12-08, paskelbta TAR 2017-12-08, i. k. 2017-19816
Nr. D1-164, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03485
Nr. D1-385, 2018-05-11, paskelbta TAR 2018-05-14, i. k. 2018-07703
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro
2015 m. sausio 9 d. Nr. D1-12
KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO
2015−2020 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015−2020 metų veiksmų plano (toliau – Planas) paskirtis – sudaryti sąlygas ilgalaikės kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės politikos, kuri paremta šalies tradicijomis, Europos Sąjungos teisinių normų, tarptautinių konvencijų, rezoliucijų, susitarimų, programų reikalavimais, įgyvendinimui ir nustatyti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, planavimo, naudojimo, tvarkymo tikslus, uždavinius ir priemones iki 2020 metų.
2. Plane vartojamos sąvokos:
2.1. Žalioji infrastruktūra – erdvinių ir kokybinių priemonių, techninių sprendimų visuma, skirta vietovės ekologinei būklei gerinti.
2.2. Neteko galios nuo 2016-03-17
Punkto naikinimas:
Nr. D1-181, 2016-03-14, paskelbta TAR 2016-03-16, i. k. 2016-04960
3. Kitos Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose.
4. Plane numatyti strateginiai ir kiti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo tikslai ir uždaviniai, saugomų teritorijų tikslai ir uždaviniai. Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai ir jų siekiamos reikšmės pateiktos Plano 1 priede. Veiksmų plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės pateiktos Plano 2 priede. Reikalavimai kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose projektų ir etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose projektų rengimui ir kraštovaizdžio formavimui pateikiami Plano 3 priede. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių nacionaliniai apsaugos tikslai pateikiami 4 priede.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-181, 2016-03-14, paskelbta TAR 2016-03-16, i. k. 2016-04960
5. Plano priemonės prisidės prie 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių įgyvendinimo“, Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ priemonių įgyvendinimo.
6. Planas parengtas įvertinus LR aplinkos apsaugos įstatymo, LR saugomų teritorijų įstatymo, LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo, LR laukinės augalijos įstatymo, LR laukinės gyvūnijos įstatymo, LR augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo, LR genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo, Lietuvos Respublikos bendrojo plano, patvirtinto LR Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos bendrojo plano“ sprendinius, LR kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo“, LR kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“, saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir kitų nacionalinių teisės aktų nuostatas. Atsižvelgta į Europos Sąjungos (toliau – ES) ir tarptautinius teisės aktus ir dokumentus. Taip pat vadovautasi Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija (2006 m.), nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano esamo būklės analize, Aplinkos apsaugos agentūros leidiniu „Lietuvos gamtinė aplinka, būklė, procesai ir raida“ (2013 m.), Aplinkos ministerijos specialistų atlikta Lietuvos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės esamos būklės analize, kitų ataskaitų ir studijų duomenimis.
7. Prie Plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimo (ypač „Natura 2000“ tinklo teritorijose) prisideda agrarinės aplinkosaugos programos, žuvininkystės sektoriaus programos, Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 20012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 „Dėl Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos patvirtinimo“.
II SKYRIUS
KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO
TIKSLAI, UŽDAVINIAI
PIRMASIS SKIRSNIS
KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA, PLANAVIMAS, TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS
8. Kraštovaizdžio apsaugos, planavimo, tvarkymo, naudojimo strateginis tikslas – išsaugoti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealus ir jų ekologinį potencialą, užtikrinant tinkamą jų planavimą, tvarkymą, naudojimą ir darnų vystymąsi.
9. Kraštovaizdžio apsaugos, planavimo, tvarkymo, naudojimo strateginiam tikslui įgyvendinti nustatyti 2 kraštovaizdžio apsaugos tikslai, kurie išdėstyti Plano 9.1, 9.3 papunkčiuose.
9.1. Pirmasis kraštovaizdžio apsaugos, planavimo, tvarkymo, naudojimo tikslas – užtikrinti kryptingą ir darnų kraštovaizdžio formavimą.
Vienas kertinių kraštovaizdžio srities teisės aktų yra Europos kraštovaizdžio konvencija, kurioje pabrėžiama, kad kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimui didelę reikšmę turi kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo, tvarkymo, planavimo nuostatų integravimas į aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo, žemės ūkio, socialinę ir kitas politikos sritis, galinčias daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį kraštovaizdžiui, nes tai leidžia užtikrinti, kad kraštovaizdžio klausimai nebūtų priskiriami siaurai viešojo administravimo sričiai, būtų labiau atsižvelgiama į kraštovaizdžio tikslus priimant įvairius sprendimus kituose sektoriuose. Lietuvos kraštovaizdžio politikoje pripažįstama, kad nacionalinės teisinės sistemos stiprinimas kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo, tvarkymo, planavimo srityje – neatsiejama nacionalinės kraštovaizdžio politikos ir Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo dalis. Tačiau šių dokumentų nuostatos neperkeltos į nacionalinius įstatymus, todėl sudėtinga užtikrinti kryptingą nacionalinės kraštovaizdžio politikos formavimą ir jos nuostatų integravimą į kitus sektorius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, skirtas nacionalinei kraštovaizdžio politikai formuoti. Jį įgyvendinant patvirtintos Kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės, kurių įgyvendinimas iki 2014 m. davė reikšmingų rezultatų integruojant kraštovaizdžio tvarkymo, planavimo, naudojimo nuostatas į kitų sričių politikas. Šis priemonių planas galioja iki 2020 m., todėl 2014–2020 m. laikotarpiu svarbu numatyti veiksmus, kurie užtikrintų nuoseklų kraštovaizdžio politikos formavimą ir įgyvendinimą 2020–2035 m. laikotarpiu.
2012 m. įgyvendinant 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos prioritetus biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo srityje, pradėtas rengti Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio tvarkymo planas. Tai dokumentas, kuriame bus pateiktos Lietuvos Respublikos teritorijos kraštovaizdžio naudojimo ir apsaugos koncepcijos principinės nuostatos, nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonos pagal svarbiausius teritorijos vystymo prioritetus, urbanistinio ir gamtinio karkaso plėtojimo interesus, nustatyti tiksliniai formuojamo kraštovaizdžio bendrosios teritorinės struktūros optimalumo (kokybės) rodikliai; numatytos priemones ir apribojimai, užtikrinantys kraštovaizdžio bendrąją ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą. Šio plano sprendinių įgyvendinimas padės tobulinti, atkurti ir kurti kokybiškesnį kraštovaizdį, sudarys prielaidas integruoti Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos nuostatas į kitų ūkio šakų strategines programas ir planus, žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir priimti ūkinės veiklos galimybių kraštovaizdžio požiūriu kompetentingus sprendimus.
Kraštovaizdžio politikos įgyvendinimui ir jos integracijai į kitas sritis didelę įtaką daro vietinio lygmens sprendimai. Įvertinus 2012, 2013 m. savivaldybių pateiktą informaciją apie kraštovaizdžio politikos priemonių įgyvendinimą matyti, kad savivaldybės silpnai suvokia sisteminio požiūrio į kraštovaizdžio apsaugą ir tvarkymą naudą, vykdydamos veiksmus kraštovaizdžio srityje mažai vadovaujasi Europos kraštovaizdžio konvencijos ir Lietuvos kraštovaizdžio politikos nuostatomis. Savivaldybės lygmens bendrieji planai, strateginiai dokumentai dažnai nepateikia aiškios vizijos kuria linkme vystyti kraštovaizdį, juose nenumatyta kurioms kraštovaizdžio ypatybėms, charakteristikoms, elementams turėtų būti taikomos apsaugos, tvarkymo priemonės, kokie jų vystymo tikslai, metodai, nesuformuluotos nuostatos dėl visuomenės įtraukimo į kraštovaizdžio politikos formavimo procesą. Geriau koordinuoti savivaldybių veiksmus kraštovaizdžio srityje padėtų vietinio lygmens kraštovaizdžio politikos įteisinimas. Tai sudarytų sąlygas išsaugoti vietinio lygmens kraštovaizdžio arealus, jų ekologines, estetines, kultūrines vertybes, funkcijas, charakterį, atkurti svarbias ekologiniu ar istoriniu požiūriu kraštovaizdžio vertes ir vertybes, degraduotus kraštovaizdžius, užtikrinti racionalų teritorijų tvarkymą, nuoseklų planavimą, visuomenės ir specialistų švietimą, užtikrintų nacionalinės kraštovaizdžio politikos ir Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatų įgyvendinimą vietiniu lygmeniu.
Darnaus kraštovaizdžio formavimas neatsiejamas nuo kokybiško planavimo, kuriuo siekiama užtikrinti kraštovaizdžio ekologinio stabilumo palaikymą, urbanizacijos proceso vykdymą ribojant ekstensyvų jo pobūdį, kraštovaizdžio architektūrinės erdvinės kompozicijos darną, išsaugoti kraštovaizdžio gamtines ir kultūrines vertybes. Savivaldybių bendrųjų planų analizė parodė, kad jų sprendiniai dažnai nesudaro tinkamų prielaidų subalansuotam teritorijų vystymui, kraštovaizdžio kokybės gerinimui, kraštovaizdžio savitumo išsaugojimui – gamtinio karkaso teritorijos formuojamos be mokslinio pagrindimo, nenumatomi konkretūs sprendiniai kraštovaizdžio ekologinės būklės gerinimui, nėra kraštovaizdžio vizualinės apsaugos sprendinių. Peržiūrėjus ir pakoregavus savivaldybių bendrųjų planų sprendinius, susijusius su kraštovaizdžio apsauga, tvarkymu, gamtinio karkaso formavimu būtų sudarytos geresnės galimybės kraštovaizdžio kokybės gerinimui, jo ekologinių, socialinių ir ekonominių funkcijų stiprinimui, darniai plėtrai.
Kitas svarbus aspektas – planavimo sprendinių įgyvendinimas ir konkrečių kraštovaizdžio tvarkymo projektų vystymas. Šioje srityje didelę įtaką turi finansinės valstybės ir savivaldybių galimybės. Dažnai dėl lėšų trūkumo su kraštovaizdžio išsaugojimu susiję rajono lygmens planavimo sprendiniai lieka neįgyvendinti ir vertingi kraštovaizdžio kompleksai lieka nesutvarkyti, prastėja kraštovaizdžio estetinė vertė. Ypač svarbu užtikrinti vertingo kultūrinio kraštovaizdžio apsaugą ir tinkamą jo tvarkymą. Siekiant išsaugoti valstybinėje žemėje esančius ypatingą istorinę, architektūrinę, kultūrinę, mokslinę, estetinę, ekologinę ir dendrologinę vertę turinčius parkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1239 „Dėl valstybinės reikšmės parkų nuostatų ir valstybinės reikšmės parkų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės reikšmės parkų nuostatus ir valstybinės reikšmės parkų sąrašą. Į šį sąrašą įtraukti 32 parkai 21 savivaldybėje. Beveik visi šie parkai paskelbti kultūros paveldo objektais. Valstybinės reikšmės parkai atspindi skirtingų Lietuvos istorinių laikotarpių dvasią, išsiskiria augalų rūšių įvairove (parkuose auga daugiau kaip 350 rūšių dekoratyvinių formų augalų). Dar 2010 m. Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendime Nr. S9(163) konstatuota, kad nepatenkinamas istorinių želdynų apsaugos ir tvarkymo valstybinis ir savivaldos lygmens valdymas. Dažnai kuriami nauji želdynai, o istoriniai neprižiūrimi, žalojami (pvz., skaidomi) ir net naikinami. Intensyvi ūkinė plėtra agresyviai skverbiasi į saugomas dvarų paveldo teritorijas bei jų apsaugos zonas, pažeidžiama vertinga bei autentiška parkų ir sodų erdvinė struktūra, uždaromos vizualinės perspektyvų ašys. Taip kultūrinis kraštovaizdis praranda savitumą ir įvairovę, neužtikrinama jo paveldo apsauga bei kokybė. Nuolatinė želdynų apsauga, atgaivinimas, palaikomoji priežiūra padėtų išsaugoti Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą ir įvairovę, palaikyti ir gerinti jo kokybę. Valstybinės reikšmės parkų vertę lemia jų kompozicija, savitumas, dendrologinės vertybės ir vertė šalies istorijos kontekste, taip pat ryškiai išreikštas reljefas, šalia esantys natūralūs vandens telkiniai (ežerai, upės, upeliai). Šie parkai yra vieninga architektūros ir želdinių kompozicija ir jų vertė geriausia atskleidžiama taikant kompleksines tvarkymo priemones. Esant finansinėms galimybėms pirmiausia turėtų būti tvarkomi ne to paties, o skirtingų stilių parkai, kad būtų išsaugota parko struktūros, stilių, juose esančių augalų rūšių įvairovė, visuomenei būtų sudarytos galimybės juos pažinti. Prioritetas teiktinas istoriniu ir kultūriniu paveldu išsiskiriantiems Raudonės pilies mišrios struktūros parkui (Jurbarko rajono savivaldybė) ir Panemunės pilies peizažiniam parkui (Jurbarko rajono savivaldybė), kuriuose restauruoti ir pritaikyti turizmui pilių pastatai, tačiau mažai dėmesio skirta želdinių būklės gerinimui ir gamtinių vertybių apsaugai. Taip pat Astravo dvaro sodybos mišrios struktūros parkui (Biržų rajono savivaldybė), Gelgaudiškio dvaro sodybos griežtos geometrinės struktūros parkui (Šakių rajono savivaldybė), kuris pagal kompleksinę vertę yra vertingiausias Suvalkijos regione. Savivaldybės vykdo šių parkų einamąją priežiūrą, juose restauruoti dvaro pastatai, tačiau parkų struktūra neatitinka jų pirminių projektų, labai sumenkusi jų dendrologinė vertė. Kurtuvėnų dvaro parkas (Šiaulių rajono savivaldybė) ir jame esanti dvaro sodyba yra viena seniausių Lietuvoje (žinoma nuo XV a.). Tai geometrinio–peizažinio planavimo parkas, kuriame atstatyti, naujoms funkcijoms pritaikyti statiniai, tačiau parke nesutvarkyti želdiniai. Šiame parke gerinant želdinių būklę ir sodinant naujus želdinius būtų išryškinta parko erdvinė struktūra, atkurtas želdinių ir pastatų kompleksų tarpusavio funkcijų vientisumas, išsaugota ir padidinta parko gamtinė, estetinė vertė. Svarbiausias Trakų Vokės parko (Vilniaus miesto savivaldybė) aspektas – jis yra vienas iš keturių parkų, kuriuos devynioliktojo amžiaus pabaigoje sukūrė Eduardas Andrė. Dvaro rūmai restauruoti, tačiau parko struktūra labai pakitusi, transformuota, želdinių būklė prasta. Sapiegų rezidencijos, Trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso parke (Vilniaus miesto savivaldybė) restauruojami rūmų pastatai, tačiau parko būklės gerinimui dėmesys neskirtas. Sutvarkius parką rūmų teritorija bus sutvarkyta kompleksiškai.
Estetinės kraštovaizdžio vertybės – psichologinio komforto, gyvenimo kokybės ir vietovių identiteto dalis. Pagal kraštovaizdžio vizualinės struktūros analizę, pateiktą Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano esamos būklės ataskaitoje, labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač raiškius daugiaplanius vaizdus formuojantys kraštovaizdžio kompleksai sudaro tik 14 % šalies teritorijos, mažo ir labai mažo potencialo lygumų plotai – net 42 %. Didžiausio estetinio potencialo teritorijos yra Baltijos ir Žemaičių ežeringuose kalvynuose, pajūryje ir giliuose didžiųjų upių slėniuose, mažiausiai vaizdingi yra žemumų bei plynaukščių kraštovaizdžio rajonai. Ryškiausiomis dominantėmis pasižymi nedideli urbanizuoti ar iš dalies urbanizuoti slėniai, paslėniai ar ežerų duburiai, Kuršių nerija ir slėniai su ryškiomis viršūnėmis ar piliakalniais. Tipiškų kraštovaizdžio etalonų apsaugą garantuoja saugomų teritorijų sistema. Tačiau Europos kraštovaizdžio konvencijoje pabrėžiama, kad kraštovaizdis yra svarbi gyvenimo kokybės dalis visur – pripažintose išskirtinio grožio vietovėse, gerai sutvarkytose teritorijose, sunykusiose ir įprastinėse vietovėse, todėl būtina atsižvelgti ne tik į išskirtinių, bet ir į visų teritorijų estetinį potencialą. Kraštovaizdžio estetinės kokybės gerinimui skirtų projektų įgyvendinimas padėtų išryškinti Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę, didinti kraštovaizdžio estetinį potencialą įprastose vietovėse. Didesnį dėmesį kraštovaizdžio vizualinei kokybei, kurią lemia kraštovaizdžio pobūdis, būklė, estetinis patrauklumas, reikėtų skirti pasienio teritorijoms, kurios, pagal Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studiją, patenka į 12 skirtingų kraštovaizdžio kompleksų– urbanizuota agrarinė Nemuno deltos lyguma (Pagėgiai), Nemuno žemupio miškinga agrarinė lyguma (Kybartai, Kudirkos Naumiestis), Vakarų Sūduvių mažai miškingas agrarinis kalvynas (Kalvarija, Lazdijai), Nemuno vidurupio–Merkio žemupio miškingi paslėniai (Druskininkai), Eišiškių miškinga agrarinė plynaukštė (Eišiškės), Medininkų aukštumos miškingas agrarinis kalvynas (Medininkai, Lavoriškės), Švenčionių pietvakarinis agrarinis kalvynas (Švenčionys), šiaurės rytų Aukštaičių miškingas agrarinis ežeringas kalvynas (Zarasai), Lielupės agrarinė lyguma (Nemunėlio Radviliškis, Joniškis, Žagarė), Mūšos mažai miškinga agrarinė mažai urbanizuota lyguma (Mažeikiai), vakarų Žemaičių šiaurinė agrarinė lyguma (Skuodas), urbanizuota miškinga Baltijos pakrantės lyguma (Palangos savivaldybė). Šias teritorijas kerta reikšmingi tarptautiniai ir tranzitiniai keliai, tad šių teritorijų kraštovaizdžio kokybė prisideda prie Lietuvos įvaizdžio formavimo, supažindina visuomenę su šalies kraštovaizdžio įvairove. Tačiau šalies pasienio teritorijų prieigose nerengiami specialūs kraštovaizdžio tvarkymo projektai, neišnaudojamas šių teritorijų potencialas kraštovaizdžio pažinimo skatinimui išryškinant kraštovaizdžio įvairovę, stiprinant jo estetines, informacines funkcijas. Sutvarkius pasienio teritorijų prieigų kraštovaizdį būtų sukurtos patrauklios turistinės ir tranzitinės trasos, išryškėtų šioms vietovėms būdingas vaizdingas kraštovaizdis, jo estetinės vertybės, apleisti pasienio kraštovaizdžiai atgautų funkcionalumą, didėtų kraštovaizdžio informatyvumas, didėtų regiono socialinis, ekonominis patrauklumas. Tokios veiklos turėtų būti vykdomos ne tik ties pasienio punktų teritorijomis, bet ir kitose teritorijose, kurios aiškiai matomos judant tarptautiniais maršrutais ir kurių sutvarkymas pagerintų kraštovaizdžio estetines, ekologines, informacines funkcijas, išryškintų būdingus kraštovaizdžio elementus. Be to, pasienio teritorijų prieigų kraštovaizdžio tvarkymas paskatintų rengti tarpvalstybines kraštovaizdžio tvarkymo programas tas pačias charakteristikas atitinkančiam kraštovaizdžiui. Skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo srityje yra vienas iš pagrindinių Europos kraštovaizdžio konvencijos tikslų.
Kraštovaizdžio vizualinis raiškumas ir estetinis potencialas mažėja dėl vizualinės taršos objektų išraiškinguose ir vizualinei taršai jautriuose kraštovaizdžio arealuose, neracionalios urbanizacijos procesų. Kaip vizualinės taršos objektai minėtini bešeimininkiai apleisti pastatai ir kasybos darbais pažeisti kraštovaizdžiai (pažeistos žemės). Per paskutinį dešimtmetį nenaudojamų, apleistų statinių skaičius didėja, sparčiai blogėja jų fizinė ir vizualinė būklė. 2007–2013 m. didesnis dėmesys skirtas bešeimininkių pastatų likvidavimui saugomose teritorijose, tačiau ši problema aktuali ir už saugomų teritorijų ribų. Griūvantys pastatai kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, kasmet ardant ar lankantis statiniuose sužalojami arba žūsta žmonės, apleisti statiniai darko kraštovaizdį, blogina šalies įvaizdį, mažina investicinį patrauklumą. 2007–2008 m. vykdant apleistų statinių inventorizaciją, duomenų bazėje sukaupta informacija apie 9,3 tūkstančius tokių objektų, tačiau tikslus apleistų ir netinkamai prižiūrimų statinių skaičius neaiškus. Vadinamųjų bešeimininkių statinių yra apie 1,2 tūkst. Daugiausia apleistų statinių (daugiau kaip 200) yra Pasvalio, Molėtų, Anykščių, Radviliškio, Vilkaviškio, Šalčininkų, Pakruojo, Ignalinos, Biržų, Kelmės, Kupiškio, Raseinių, Šiaulių, Utenos, Varėnos, Zarasų savivaldybėse. Kraštovaizdžio būklę neigiamai veikia pažeistos, nerekultivuotos teritorijos. Siekiant pagerinti ar visiškai atstatyti kraštovaizdžio būklę kasybos darbais pažeistose žemėse, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-578 „Dėl Valstybinių pažeistų žemių 2014–2020 m. tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintas Valstybinių pažeistų žemių 2014–2020 m. tvarkymo planas, kuriame numatyta, kad pirmiausia būtina sukaupti ir susisteminti duomenis apie pažeistas žemes, nes šių žemių plotai ir išsidėstymas šalies teritorijoje nežinomas. Atlikus šių žemės plotų inventorizaciją, vadovaujantis minėtu planu, bus rengiami ir įgyvendinami Lietuvos geologijos tarnybos atrinktų pirmiausiai tvarkytinų pažeistų žemių tvarkymo projektai.
Visuomenės dalyvavimas yra vienas pagrindinių sėkmingą nacionalinės kraštovaizdžio politikos įgyvendinimą lemiančių veiksnių, todėl labai svarbu didinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą ir aktyvumą, ugdyti kompetencijas kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo naudojimo srityse nuolat informuojant ir šviečiant gyventojus apie jų daromą poveikį aplinkai, galimybes pasirinkti aplinkai palankesnius veiklos būdus ar sprendimus. Lietuvoje galiojantys teisės aktai užtikrina visuomenės informavimo ir įtraukimo procedūras, tačiau, įvertinant Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas, Lietuvoje vis dar nepakanka priemonių, skirtų ne tik visuomenės informavimui, bet ir ugdymui, dalyvavimo sprendimų priėmimo procese skatinimui. Didinant visuomenės suvokimą apie kraštovaizdžio vaidmenį, svarbu visuomenę, privačias organizacijas, valdžios institucijas supažindinti su kraštovaizdžio verte, funkcijomis, vykstančiais pokyčiais, parodyti žmonių gyvenamosios aplinkos ir jų kasdienės veiklos sąsajas su gamtine aplinka, būstu ir infrastruktūra. 2009–2013 m. aktyviau skleidžiant informaciją apie kraštovaizdžio politikos priemonių įgyvendinimą, organizuojant savivaldybių ir kitų suinteresuotų institucijų atstovams renginius kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo tematika stebimas vis didesnis specialistų ir suinteresuotos visuomenės aktyvumas, renginiuose registruojama daugiau dalyvių. Veikla, susijusi su visuomenės suvokimo apie kraštovaizdžio vertę didinimu numatyta Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonėse 2005–2020 m. Būtina užtikrinti tolesnį šių veiklų vykdymą ir plėtoti visuomenės suvokimą apie kraštovaizdžio vertę ir vaidmenį, ugdyti specialistus kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo srityse. Ne mažiau svarbi sąmoningumą didinanti priemonė yra įvairių leidinių parengimas ir leidyba, – visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su įvairių kraštovaizdžio tipų formavimo metodais, geraisiais tvarkymo pavyzdžiais. Iliustruoti leidiniai yra gera pagalbinė priemonė specialistams, piliečiams, norintiems pažinti ir taikyti praktikoje geriausius kraštovaizdžio tvarkymo ar naudojimo sprendimus. Kraštovaizdžio vizualinis vertinimas, žaliosios infrastruktūros priemonių taikymas, pakrančių tvarkymas, sodų bendrijų problematika, Lietuvos kraštovaizdžio įvairovės pristatymas, supažindinimas su kitų valstybių kraštovaizdžio srities projektais – prioritetinės temos, kur trūksta metodinių ir šviečiamųjų leidinių. Būtina sudaryti galimybes visuomenei pažinti kraštovaizdžiui palankesnius veiklos būdus ar metodus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-244, 2016-04-11, paskelbta TAR 2016-04-12, i. k. 2016-08682
Nr. D1-480, 2016-07-07, paskelbta TAR 2016-07-19, i. k. 2016-20764
9.2. Plano 9.1 papunktyje nurodytam tikslui pasiekti reikia įgyvendinti šiuos uždavinius:
9.2.1. integruoti kraštovaizdžio politikos nuostatas į kitas politikas, susijusias su kraštovaizdžio apsauga, tvarkymu, naudojimu ir planavimu;
9.3. Antrasis kraštovaizdžio apsaugos, planavimo, tvarkymo, naudojimo tikslas – palaikyti ir stiprinti kraštovaizdžio ekologinį stabilumą.
Šio tikslo siekiama, nes Lietuvoje kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, saugomų teritorijų gamtinius ryšius, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją. Šios struktūros palaikymas ir stiprinimas gyvybiškai svarbus rūšių įvairovės palaikymui, kraštovaizdžio gyvybingumo išsaugojimui.
Europos Komisijos 2013 m. priimtame Žaliosios infrastruktūros komunikate akcentuojame, kad natūralių gamtos procesų taikymas turi tapti įprasta teritorijų planavimo dalimi. Lietuvos teisinėje sistemoje ši nuostata įgyvendinama per gamtinio karkaso struktūros formavimą planavimo dokumentuose. Priėmus Žaliosios infrastruktūros komunikatą ir susijusius dokumentus, Europos Sąjungoje suintensyvėjo investicijų į žaliąją infrastruktūrą ir šios infrastruktūros plėtros skatinimas. Pagrindiniai Europos Komisijos tikslai žaliosios infrastruktūros srityje: skatinti žaliosios infrastruktūros integravimą į pagrindines politikos sritis, gerinti su žaliąja infrastruktūra susijusių mokslinių tyrimų ir duomenų kokybę, stiprinti šios srities žinių bazę ir skatinti susijusias novatoriškas technologijas, didinti galimybes gauti finansavimą žaliosios infrastruktūros projektams, remti ES lygmens žaliosios infrastruktūros projektus.
Lietuvoje gamtinis karkasas įteisintas šalies bendrajame plane, detalizuotas rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Tačiau neįteisinta vieninga metodika, kuria vadovaujantis būtų vykdomas moksliškai pagrįstas gamtinio karkaso, ekologinių tinklų formavimas rajono ir vietos lygmeniu. Nors gamtinis karkasas įteisintas savivaldybių bendruosiuose planuose, tačiau kraštovaizdžio ekologinio stabilumo palaikymą, gamtinio kraštovaizdžio, gamtinių rekreacinių išteklių apsaugą, kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtros aplinkosauginį reguliavimą užtikrinantys sprendiniai neįgyvendinami praktiškai. Ekologinių funkcijų stiprinimui ir jų atstatymui daugiau dėmesio reiktų skirti probleminiuose geoekologinio pobūdžio arealuose ir vietovėse – nusausintoms žemėms, ištiesintoms upėms, ežerų pakrantėms, kur neracionaliai vystomas žemės ūkis, urbanizacija, kitoms ekologiškai nepilnavertėms agrarinėms teritorijoms. Žemių sausinimas, upių tiesinimas iš esmės pakeitė kraštovaizdžio struktūrą, susilpnino ekologinį teritorijų stabilumą, sunaikino didelę dalį čia buvusių natūralių buveinių, prisidėjo prie kraštovaizdžio identiteto nykimo. Iki šiol šios ekologiniu, estetiniu jautrumu pasižyminčios teritorijos tinkamai nesutvarkytos, neišnaudojamas šių teritorijų rekreacinis potencialas. Tokie probleminiai arealai ir vietovės, vadovaujantis Nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo plano esamos būklės ataskaita, apima apie 17,4 procentus šalies teritorijos. Šių teritorijų naudojimą būtina kreipti tausojimo linkme. Šios teritorijos turėtų sudaryti rezervą gamtinio karkaso formavimui ir kraštovaizdžio ekologinio stabilumo didinimui. Šių teritorijų sutvarkymas padėtų atkurti ekologinę degradavusių plotų vertę, palaikyti aplinkos sveikumą ir ekologinį stabilumą, skatinti gyventojus domėtis aplinka ir jos išsaugojimo problemomis. Natūroje įgyvendinti moksliškai pagrįsti, novatoriški žaliosios infrastruktūros kūrimo sprendimai stiprintų kraštovaizdžio ekologinio kompensavimo funkcijas, padėtų didinti ekologinį teritorijų stabilumą, kraštovaizdžio įvairovę, padėtų atsikurti natūralioms buveinėms, užtikrintų gamtinio karkaso vientisumą, mažintų kraštovaizdžio fragmentaciją, padėtų spręsti kitas problemas, susijusias su rizika, gresiančia aplinkai dėl klimato kaitos, intensyvios žemės ūkio veiklos, urbanizacijos.
Lietuvos pajūrio arealas pasižymi unikaliu ir pažeidžiamu kraštovaizdžiu, svarbiais gamtinio karkaso elementais – jį kerta tarptautinės ir nacionalinės svarbos takoskyros, migracijos koridoriai, turtingas gamtiniais ir kultūriniais ištekliais, yra vienas patraukliausių rekreacijai. Lietuvai priklauso trumpas (90,6 km ilgio) Baltijos jūros kranto ruožas. Jūros kranto būklė tiesiogiai priklauso nuo gamtinių ir antropogeninių faktorių sąveikos. Klimato pokyčiai labai veikia Baltijos jūros krantą. Baltijos jūros vandens lygis ties Lietuvos krantais pakyla apie 6,5 mm per metus. Jeigu jis ir toliau kils, XXI a. pabaigoje kranto linija ims grėsmingai keistis, bus užlieta ne tik jūros, bet ir Kuršių marių pakrantės dalis. Pastaruoju metu kranto būklės neigiamus pokyčius pavyksta suvaldyti – 2007–2012 m. stebimos kranto linijos trasgresijos ir sąnašų kaupimosi tendencijos vietoj buvusių regresijos ir sąnašų mažėjimo tendencijų. Šie teigiami pokyčiai pasiekti dėl sukurtos teisinės ir programinės pajūrio juostos valdymo bazės ir įgyvendintų kompleksinių kranto tvarkymo priemonių. Norint išvengti neigiamų tendencijų kranto zonoje, įvertinti klimato kaitos keliamą riziką, būtina nuolat įgyvendinti krašto tvarkymo priemones ir gerinti Baltijos jūros kranto būklę.
Galiojanti teisinė sistema iš dalies užtikrina pajūrio juostos kraštovaizdžio, augalų ir rūšių buveinių, gamtos išteklių išsaugojimą, subalansuotą šios teritorijos naudojimą – 2002 m. priimtas Pajūrio juostos įstatymas, 2011 m. liepos 28 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-601 „Dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintas vieningas teritorijų planavimo dokumentas pajūrio juostos žemyninei daliai, 2013 m. rugsėjo 2 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-643 „Dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos patvirtinimo“ patvirtinta šio plano sprendinių įgyvendinimo programa, rengiamas paplūdimių rekreacijos planas. Šių dokumentų savalaikis ir nuoseklus įgyvendinimas turėtų sudaryti pagrindą pajūrio kraštovaizdžio ir jo išteklių apsaugai ir subalansuotai plėtrai. Kuršių marių krantas pasižymi vertingais kraštovaizdžio teritoriniais kompleksais, ekosistemomis, teritorija taip pat svarbi rekreaciniu, ūkiniu požiūriais. Tačiau Kuršių marių kraštovaizdžio apsauga valstybiniu ir regioniniu lygiu reglamentuota nepakankamai, galiojančių teisės aktų nuostatos neužtikrinta Kuršių marių kraštovaizdžio apsaugos ir tausojančio šios teritorijos naudojimo. 2014 m. parengtoje Kuršių marių krantų apsaugos ir naudojimo studijoje konstatuota, kad dabartinis marių krantų naudojimas neatitinka aplinkosauginių ir rekreacinių poreikių, dėl žmogaus ūkinės veiklos vyksta negatyvūs gamtiniai procesai – kranto arda, užpelkėjimas, rekreacijai tinkamų teritorijų užžėlimas, plėtra vykdoma neįvertinant gretimų teritorijų poreikių ir interesų, prastėja vertingo kraštovaizdžio estetinė vertė ir kt. Šios srities teisė aktų atnaujinimas įvertinant naujas teritorijos panaudojimo galimybes, grėsmes dėl ūkinės veiklos poveikio ir klimato pokyčių, konfliktus dėl krantodaros procesų apsaugos ir kranto naudojimo poreikių padėtų išsaugoti vertingą Kuršių marių kraštovaizdį, jo estetinius, rekreacinius išteklius, natūralius krantodaros procesus, užtikrintų darnų šios teritorijos naudojimą ir tolesnį vystymą.
ANTRASIS SKIRSNIS
BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMAS
10. Biologinės įvairovės išsaugojimo strateginis tikslas – sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, ekosistemų ir jų teikiamų paslaugų kokybės blogėjimą, kur įmanoma, jas atkurti.
11. Biologinės įvairovės išsaugojimo strateginiam tikslui pasiekti, įgyvendinant Planą iki 2020 metų, nustatyti biologinės įvairovės apsaugos tikslai, išdėstyti Programos 11.1, 11.3, 11.5, 11.7, 11.9 ir 11.11 papunkčiuose.
11.1. Pirmasis biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – siekti palankios saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir buveinių tipų apsaugos būklės.
Lietuvoje aptinkama apie 20,5 tūkst. gyvūnų, 1,8 tūkst. augalų ir 6,1 tūkst. grybų rūšių, iš kurių 767 rūšys įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, 53 augalų bendrijos įrašytos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 „Dėl augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašo patvirtinimo“. Lietuvoje ir jos teritorinėje jūroje aptinkami 54 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir 101 Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšis.
Siekiant tinkamos biologinės įvairovės apsaugos, įskaitant saugomų rūšių apsaugą, svarbu tobulinti šios srities teisės aktus. Gyvosios gamtos (floros ir faunos) apsaugą reglamentuoja LR laukinės augalijos įstatymas, LR laukinės gyvūnijos įstatymas, LR saugomų teritorijų įstatymas, LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas. Šių įstatymų nuostatas būtina peržiūrėti įvertinant naujus augalijos ir gyvūnijos apsaugos, atkūrimo, naudojimo poreikius, prisiimtus ES ir kitus tarptautinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad biologinės įvairovės apsaugos priemonės turi būti integruotos į kitus ūkio sektorius, ir į tai, kad šiais teisės aktais vadovaujasi ne tik gamtos apsaugos specialistai, siektina koncentruoti svarbiausius gyvosios gamtos klausimus viename įstatyme. Sujungus minėtus įstatymus, gyvosios gamtos apsaugos ir naudojimo klausimai būtų suprantamesni visuomenei.
Kitų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių saugomų rūšių apsaugą, ir priemonių (veisimas, reintrodukcija, buveinių tvarkymas) nepakanka rūšių apsaugai. Lietuvoje yra apie 20 saugomų rūšių, kurių išsaugojimui būtina skubiai imtis specialiųjų priemonių. Trūksta saugomų rūšių apsaugos planų ir kitų dokumentų konkrečioms saugomų rūšių apsaugos priemonėms įgyvendinti. Be to, Lietuvoje priimant sprendimus dėl ūkinės veiklos nepakankamai naudojamasi Saugomų rūšių informacine sistema, nesudaryti griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių apsaugos reglamentai, neatliktas saugomų rūšių įvertinimas pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) nustatytas kategorijas.
Išlieka didelė saugomų rūšių gyvenamosios aplinkos – buveinių – nykimo grėsmė, buveinėse prastėja palankūs šioms rūšims veiksniai. Buveinių nykimo procesas ypač suaktyvėjo dėl pasikeitusių miškų ūkio, žemės ūkio technologijų, tradicinės žemėnaudos formų žemės ūkyje nykimo ar jų kaitos, natūralaus hidrologinio režimo sutrikdymo, urbanistinės infrastruktūros plėtros ir vandens telkinių pakrančių urbanizacijos, turizmo infrastruktūros plėtros. Pasyvios rūšių buveinių apsaugos (kai rūšys saugomos nuo tiesioginio fizinio naikinimo medžioklės, žvejybos, skynimo, rinkimo ir kt. panašiais būdais) nepakanka, nes įvairios rūšys prarandamos ne tik jas sunaikinant fiziškai, bet jos pasitraukia ar eliminuojamos, nyksta vykstant natūraliai buveinių ir ekosistemų kaitai, kai susiklosčiusios sąlygos labiau atitinka kitų, o ne saugomų rūšių poreikius (pvz., kai dėl natūralaus hidrologinio režimo sutrikdymo atvirą pelkės buveinę pakeičia krūmynai, kurie netinka saugomoms rūšims veistis). Įgyvendinus projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ (toliau – projektas) surinkti patikimi duomenys apie buveinių plotus mūsų šalyje ir jų paplitimą. Remiantis projekto duomenimis Plano 4 priede nustatomi Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių nacionaliniai apsaugos tikslai.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-181, 2016-03-14, paskelbta TAR 2016-03-16, i. k. 2016-04960
11.2. Plano 11.1. papunktyje nurodytam tikslui pasiekti numatyta įgyvendinti šiuos uždavinius:
11.3. Antrasis biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – plėtoti biologinės įvairovės, ekosistemų mokslinius tyrimus, šiais tyrimais gautus duomenis panaudojant ekosistemų ir biologinės įvairovės aspektų integravimui į viešosios politikos sektorius.
Formuojant biologinės įvairovės išsaugojimo politiką ir priimant nacionalinius teisės aktus trūksta susistemintų biologinės įvairovės ir ekosistemų mokslinių tyrimų (ypač ilgalaikių) ir duomenų. Dažnai praktikoje taikomas nepakankamai veiksmingas tradicinis biologinės įvairovės apsaugos būdas – saugoti pavienes rūšis arba individualias vertingas biologine įvairove teritorijas. Europoje ir pasaulyje siekiama saugoti šalies mastu vertingus kraštovaizdžius, buveines ir svarbius kitus biologinės įvairovės elementus, apskaityti, saugoti ir atkurti sunaikintas ar susilpnintas ekosistemų funkcijas. Lietuvoje teisiškai ir erdviškai įteisinta gamtinio karkaso sistema, tačiau jo vystymas ir ekologinių jo funkcijų stiprinimas ir atstatymas gali būti ribotas dėl nepakankamų mokslinių žinių apie biologinę įvairovę, nykimo priežastis, apsaugos būdus, jų efektyvumą, ekosistemų teikiamas paslaugas. Šiuo požiūriu svarbu įvertinti ekosistemų būklę, jų gebėjimą teikti paslaugas ir teikiamų ekosistemų paslaugų kokybę, sukurti ir palaikyti mokslinės informacijos apie svarbius biologinės įvairovės objektus ir ekosistemų būklę kaupimo ir atnaujinimo sistemą.
Dėl klimato kaitos kyla grėsmė ekosistemų teikiamoms paslaugoms ir biologinei įvairovei. Klimato kaitos poveikio nustatymą apsunkina tai, kad poveikio kraštovaizdžiui, ekosistemoms ir biologinei įvairovei tyrimų Lietuvoje atliekama nepakankamai. Viena iš priežasčių – tyrimai turi būti ilgalaikiai, trunkantys ne kelerius metus, bet ilgiau, kad, remiantis daugiamečiais duomenimis ir stebėjimais, būtų galima nustatyti klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Per pastaruosius kelis dešimtmečius stebimi sezoniniai atskirų gyvūnų rūšių populiacijų gausos ir migracijos laiko, krypčių pokyčiai gali būti siejami su klimato kaita. Dėl šios priežasties biologinės įvairovės, augalijos ir gyvūnijos tyrimai ir apsauga, saugomų teritorijų išskyrimas ir ypač jų tvarkymas Lietuvoje atliekamas iš dalies įvertinant gamtinius procesus ir klimato kaitos sąsajas. Atsižvelgiant į tai, prioritetas turi būti teikiamas veikloms ir projektams, kuriais diegiamos arba išbandomos naujausios mokslo žinios apie ekosistemų ir jų paslaugų atkūrimą ir kuriuos įgyvendinant siekiama daugiau nei vieno strateginio aplinkosaugos tikslo (pvz., klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo tikslo) ir daugiau nei vieno biologinės įvairovės išsaugojimo tikslo, nustatyto šioje programoje (pvz., kai atkuriant saugomų rūšių buveines demonstruojamas ir ekosistemų paslaugų atkūrimas, prisidedama prie geriausios pažeistų ekosistemų atkūrimo praktikos sklaidos). Kadangi praeityje didžiausi ekosistemų pažeidimai yra įvykę ir biologinės įvairovės sunykimo padariniai yra stebimi vandenų ir šlapynių hidrologinio režimo pertvarkymo srityje, todėl didžiausias efektas ir greičiausiai juntama ekosistemų paslaugų atkūrimo nauda tikėtina vandens telkinių ir šlapynių ekosistemų atkūrimo srityje.
Esama gyvosios gamtos monitoringo sistema veikia pagal patvirtintas programas ir metodikas, tačiau nestabili ilgalaikiu požiūriu ir labai priklauso nuo finansavimo. Didžiąją Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos patvirtinimo“, priemonių, skirtų gyvosios gamtos būklės vertinimui, dalį sudarė stebėjimai, skirti tik Europos Bendrijai svarbių rūšių, buveinių ir paukščių migracijos susitelkimo vietų būklei vertinti. Siekiant įgyvendinti ES reikalavimus, tarptautinius įsipareigojimus ir patenkinti visuomenės poreikius ir lūkesčius, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas saugomų rūšių, įskaitant saugomas nacionaliniu lygiu, ir jų buveinių, natūralių buveinių, invazinių rūšių tyrimams, taip pat tyrimams, susijusiems su rūšių, buveinių ir ekosistemų prisitaikymu prie klimato kaitos.
Sukurta saugomų rūšių informacinė sistema turėtų būti patobulinta naujomis technologinėmis funkcijomis. Valstybinio aplinkos monitoringo duomenų surinkimo įrankiu BIOMON surinkti duomenys apie saugomų rūšių radavietes ir augavietes taip pat turėtų būti automatizuotu būdu pateikiami, saugomi ir viešinami saugomų rūšių informacinėje sistemoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-181, 2016-03-14, paskelbta TAR 2016-03-16, i. k. 2016-04960
Nr. D1-986, 2017-12-08, paskelbta TAR 2017-12-08, i. k. 2017-19816
11.4. Plano 11.3. papunktyje nurodytam tikslui pasiekti numatyta įgyvendinti šiuos uždavinius:
11.4.1. plėtoti žinių bazę apie ekosistemų būklę, jų teikiamas paslaugas suformuojant duomenų informacines prielaidas ekosistemų ir jų paslaugų kokybės išlaikymui, atkūrimui ir gerinimui;
11.5. Trečiasis biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – sulėtinti ir (ar) sustabdyti invazinių rūšių plitimą.
Šio tikslo siekiama, nes invazinės rūšys sukelia ekologinių problemų, kurios yra vienos iš grėsmingiausių visai biologinei įvairovei. Naujai patekusios, sąmoningai ar nesąmoningai žmogaus atkeltos rūšys dažniausiai gali greitai daugintis, prisitaikyti prie vietinių gamtinių sąlygų ir taip keisti nusistovėjusius ekologinius ryšius ekosistemose. Jos neišrankios buveinėms, atsparios aplinkos taršai ir pesticidams, dažnai plinta dėl žmogaus veiklos. Ypač pavojingos mažoms, biologine įvairove nepasižyminčioms ekosistemoms, nes gali sunaikinti ar išstumti iš įprastų buveinių vietines rūšis, daryti žalą žemės, miškų, žuvininkystės ūkiui, kenkti vandens telkiniams, keisti kraštovaizdį ar kelti pavojų žmonių sveikatai.
Šiuo metu Lietuvoje nėra tikslių duomenų apie invazinių rūšių skaičių, išplitimą, gausumą, plitimo greitį ir kelius, jų patekimo į Lietuvos Respublikos teritoriją būdus. Moksliniai tyrimai Lietuvoje invazinių rūšių klausimais labai išsklaidyti, tik fundamentalūs ir retai pritaikomi praktikoje. Trūksta mokslininkų ir mokslinių žinių vertinant invazinių rūšių poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms, ekonomikai, žmonių sveikatai. Yra mažiausiai 8 invazinės rūšys, kurių gausai reguliuoti reikia imtis specialiųjų priemonių. Norint imtis tokių veiksmų, pirmiausia reikia parengti reikiamą dokumentaciją, t. y. invazinių rūšių reguliavimo (patekimo, plitimo, patekimo prevencijos, gausos reguliavimo ir naikinimo) veiksmų planus.
Lietuvoje galioja teisės aktai, reglamentuojantys invazinių rūšių prevenciją ir valdymą, yra labiau rekomendacinio pobūdžio, bet nėra pareigos žemės savininkams naikinti invazines rūšis. Nėra kriterijų sistemos svetimžemių rūšių priskyrimui invazinėms rūšims, metodikų invazinių rūšių daromai žalai biologinei įvairovei, ekonomikai, žmonių sveikatai vertinti. Nesukurta informacinė sistema, kurioje vyktų keitimasis duomenimis tarp mokslo, sprendimus priimančių, kontrolę vykdančių institucijų. Nepakankamai kontroliuojami invazinių rūšių patekimo keliai. Silpnai kontroliuojama prekyba invazinėmis rūšimis (internetinė prekyba, dekoratyvinių augalų prekyba ir kt.), atsitiktinis įvežimas (invazinių rūšių patekimas vandens keliais (balastiniai vandenys), atvežami su kroviniai (keliais, geležinkeliais, oro keliais), planinė introdukcija (miškų ūkis, žemės ūkis, bioenergetika), turizmas.
2014 m. spalio 22 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimžemių rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL 2014 L 317 p. 35), kuris numato už reglamento įgyvendinimą atsakingų institucijų paskyrimą, pasienio kontrolės dėl invazinių svetimžemių rūšių įdiegimą, veiklos plano dėl invazinių svetimžemių rūšių patekimo būdų kontrolės parengimą, sankcijų už reglamento nuostatų pažeidimus nustatymą, ataskaitos už reglamento įgyvendinimą parengimą ir teikimą Europos Komisijai ir kitus įpareigojimus. Siekiant tinkamai įgyvendinti šį reglamentą būtina peržiūrėti galiojančius nacionalinius teisės aktus ir, esant poreikiui, juos pakeisti ir priimti naujus nacionalinius teisės aktus.
11.6. Plano 11.5. papunktyje nurodytam tikslui pasiekti numatyta įgyvendinti vieną uždavinį: efektyviau reguliuoti invazinių rūšių gausą.
11.7. Ketvirtasis biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – užtikrinti laukinės augalijos ir gyvūnijos tinkamą apsaugą, atkūrimą ir naudojimą.
Tebegalioja 1999 m. priimtas LR laukinės augalijos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai, kurie yra pasenę ir netinkamai reglamentuoja laukinės augalijos apsaugą, atkūrimą, naudojimą ir augalų invazinių rūšių gausos reguliavimą.
Žuvų bendrijų būklė palaipsniui gerėja, tačiau dar nepatenkinama. Pastaraisiais metais lašišų ištekliai padidėjo 10 kartų, tačiau kaip ir šlakių ištekliai dar nesiekia 50 proc. potencialaus upių produktyvumo. Neatkurti XX a. pradžioje išnykusių aštriašnipių eršketų ištekliai, sparčiai nyksta unguriai, skersnukiai. Ežeruose mažėja plėšriųjų žuvų, daugėja karpinių ir menkaverčių. Siekiant pagerinti esamą situaciją, kasmet sudaromi žuvų įveisimo neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose planai (programos), į vidaus vandens telkinius išleidžiama 50–200 mln. įvairių vertingų ir nykstančių rūšių žuvų lervučių bei jauniklių, žuvis taip pat veisia žvejybos plotų naudotojai, nuolat vykdomi žuvų migracijos sąlygų gerinimo darbai. 2015–2020 m. laikotarpiu šie darbai turi būti tęsiami papildomai stiprinant gyvūnijos naudojimo kontrolę, tobulinant žvejybos būdus ir įrankius, atsisakant žalingų žvejybos būdų, užtikrinant racionalų žuvų išteklių įveisimą vidaus vandens telkiniuose, veiksmingai reguliuojant didžiųjų kormoranų populiacijos gausą ir jų gyvenamąsias vietas. Šių uždavinių įgyvendinimas laiku būtinas siekiant užtikrinti darnų vidaus vandens telkinių ekosistemų funkcionavimą.
Aplinkos apsaugos institucijos nuolat sulaukia daug pranešimų apie sužeistus, nelaimėn patekusius, esančius netinkamoje jiems aplinkoje laukinius gyvūnus, tarp jų ir saugomas rūšis. Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, kurie susiduria su žmogaus sukurtais objektais ar veiksmais: automobilių eismas, stiklo konstrukcijos, elektros oro perdavimo linijos, žvejybos priemonės (valai, kabliukai, tinklai), naftos produktų tarša, pastatų renovacija, gyvūnų jauniklių atskyrimas nuo tėvų dėl žmogaus veiklos ir pan. Be to, pasitaiko atvejų, kai laukiniai gyvūnai konfiskuojami, kai būna pažeistos laukinių gyvūnų įsigijimo, laikymo ar prekybos jais taisyklės, numatytos nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES), Tarybos reglamente Nr. 338/97 dėl faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo), juos reikia laikyti iki galutinio teismo sprendimo. Lietuvoje yra tik kelios visuomeninės organizacijos, globojančios laukinius gyvūnus, tačiau neturinčios pakankamai lėšų ir sąlygos netinkamos laikyti laukinius gyvūnus. Lietuvos Respublikos mastu nesudaromos tinkamos laukiniams gyvūnams, kuriems reikalinga pagalba ir (ar) globa, pagalbos, gydymo suteikimo ir laikymo sąlygos, nėra institucijos, kuri pasirūpintų konfiskuotais arba saugomų rūšių gyvūnais, kurių negalima paleisti į laisvę dėl traumų ar nesugebėjimo adaptuotis gamtoje.
Pastaraisiais metais visuomenė labai aktyviai praneša apie sužeistus ar nelaimėn patekusius gyvūnus, domisi jiems suteikiama pagalba ir globa. Tačiau trūksta ne tik kvalifikuotos pagalbos ir gydymo gyvūnams, bet ir informacijos visuomenei, kokiais atvejais reikia pranešti dėl sužaloto gyvūno, kaip įvertinti, ar būtina pagalba ir (ar) globa laukiniam gyvūnui, ir kiti klausimai. Šiuo metu visuomenė ne tik domisi gyvūnų gerove ir globa, tačiau ir nori dalyvauti, padėti gyvūnų gelbėjimo procese, tačiau nėra valstybinės gyvūnų globos ir gydymo institucijos, kurioje specialistai, veterinarijos studentai, moksleiviai ir kiti asmenys galėtų savanoriauti ir gilinti praktinius gyvūnų globos ir gydymo įgūdžius.
Svarbu siekti, kad Lietuvoje būtų sudaromos tinkamos sąlygos laukiniams gyvūnams, kuriems reikia pagalbos ir (ar) globos, gydymo, todėl planuojama įsteigti Laukinių gyvūnų globos centrą, kuriame gyvūnai būtų gydomi, reabilituojami, adaptuojami išleidimui į natūralias buveines, kitais būdais užtikrinama jų globa ir gerovė, sukuriamos galimybės informuoti ir mokyti visuomenę (įskaitant ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikus, bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų bendruomenes) apie gyvūnų globą, gerovę bei į šią veiklą įtraukti gyvūnų gerovės specialistus, veterinarijos studijų studentus, privačius veterinarijos gydytojus, gyvūnų globa užsiimančias visuomenines organizacijas, savanorius ir kt. asmenis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) Veterinarijos akademija kaip mokymo ir mokslo institucija labai glaudžiai susijusi su gyvūnų globos ir reabilitacijos paslaugų teikimu Lietuvoje. 1990 m. Lietuvos veterinarijos akademijoje vyko IX-asis atkuriamasis Lietuvos gyvūnų globos draugijos (toliau – LGGD) suvažiavimas, kurios nariais tapo didžioji dalis Lietuvos veterinarijos gydytojų. 1992 m. LGGD buvo priimta į Pasaulinę gyvūnų globos draugiją (WSPA), draugijos nariai inicijavo Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo parengimą (nuo 2013 m. – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas). Lietuvos veterinarijos akademijos (toliau – LVA) neapmokestinamai skirtose patalpose nuo 2001 m. iki 2008 m. veikė LGGD Laukinių gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos skyrius, kurio veikloje aktyviai dalyvavo LVA Stambiųjų gyvūnų klinikos ir dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojai, atlikdami laukinių gyvūnų gydymą ir reabilitaciją. LSMU Veterinarijos akademijos padalinių specialistai nuolat dalyvauja veikloje, apimančioje tiek laukinių gyvūnų gydymą, tiek globą bei mokslinius tyrimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-164, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03485
11.8. Plano 11.7. papunktyje nurodytam tikslui pasiekti numatyta įgyvendinti šiuos uždavinius:
11.8.2 gausinti šalies vidaus vandens telkinių žuvų išteklius, sudarant palankias sąlygas natūraliai jų reprodukcijai, migracijai ir nerštui, dirbtinai įveisti kai kurių rūšių žuvų;
11.9. Penktasis biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – išsaugoti genetinius išteklius ir jų įvairovę sudarant sąlygas panaudoti sukauptą genofondą bei jo tyrimų rezultatus selekcijoje, mokslo tikslams, gamyboje.
Genetiniai ištekliai yra svarbi biologinės įvairovės dalis ir didžiulis nacionalinis turtas, kurį svarbu išsaugoti būsimoms kartoms. Turima įranga ir priemonės augalų genetiniams ištekliams atkurti, išsaugoti yra nusidėvėjusios ir ateityje gali kilti problemų dėl įrangos funkcionalumo ir efektyvaus veikimo, tinkamų augalų genetinių išteklių saugojimo sąlygų užtikrinimo. Lietuvoje nevykdomi augalų genetinių išteklių genetinio tapatumo nustatymo tyrimai, šiam tikslui pasiekti reikalinga įsigyti technines priemones. Turi būti sudarytas kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo in situ prioritetinis sąrašas, identifikuotos teritorijos, išsiskiriančios kultūrinių augalų laukinių gentainių įvairove ir gausa; numatytos priemonės in situ išsaugojimo efektyvumui didinti. Remiantis Europos šalių praktika reikalinga parengti mokslinę nacionalinės kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo programą ir veiksmų planą.
2010 m. priimtas JT Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo, kurį Lietuva 2011 m. pasirašė taip išreikšdama ketinimą ateityje jį ratifikuoti. Siekiant tinkamai pasirengti Protokolo ratifikavimui ir įgyvendinimui, ES lygiu 2014 m. balandžio 16 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 511/2014 dėl Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje (OL 2014 L 150 p. 59). Šis Reglamentas apima už Reglamento įgyvendinimą atsakingų institucijų paskyrimą, genetinių išteklių naudotojų pareigų vykdymo priežiūrą, patikimų genetinių išteklių kolekcijų įvertinimą, sankcijų už Reglamento nuostatų pažeidimus nustatymą, valstybių narių bendradarbiavimą su Europos Komisija, kitomis valstybėmis narėmis, suinteresuotais subjektais, papildomų priemonių (suinteresuotųjų šalių informavimo, mokymo ir kt.) taikymą, ataskaitos už Reglamento įgyvendinimą parengimą ir teikimą Europos Komisijai ir kitus įpareigojimus. Nagojos protokolas išsamiai reglamentuoja genetinių išteklių išsaugojimą ir naudojimą. Siekiant tinkamai įgyvendinti Reglamentą, pasirengti Nagojos protokolo ratifikavimui ir įgyvendinimui, būtina peržiūrėti galiojančius nacionalinius teisės aktus, prireikus, juos pakeisti ir priimti naujus.
11.10. Plano 11.9. papunktyje nurodytam tikslui pasiekti numatyta įgyvendinti šiuos uždavinius:
11.10.1. sudaryti teisines ir technines sąlygas genetinių išteklių, nacionalinių kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimui;
11.11. Šeštasis biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – užtikrinti, kad veikla, kurioje naudojami gyvieji modifikuoti organizmai, kurie yra ir genetiškai modifikuoti organizmai (toliau – GMO), būtų vykdoma saugiai, GMO neišplistų į aplinką ir nepažeistų ekosistemų.
GMO, neatsižvelgiant į tai, ar jie į aplinką išleidžiami dideliais, ar mažais kiekiais eksperimento tikslais ar kaip komerciniai produktai, gali daugintis aplinkoje ir kirsti nacionalines sienas, taip darydami poveikį ir kitoms valstybėms. Tokio išleidimo poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai gali būti negrįžtamas. Dėl mokslinių tyrimų trūkumo Lietuvoje GMO pavojaus vertinimai nėra išsamūs, neįvertintas GMO ekonominis ir socialinis poveikis.
Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai neauginami, tačiau įmanoma spontaniška GMO plitimo rizika. Vykdytos kontrolės duomenimis, iki 2014 metų Lietuvoje neaptikta GMO ar nustatyta jų išplitimo aplinkoje atvejų, tačiau gali pasitaikyti nenumatytas ar neteisėtas tarpvalstybinis judėjimas, galintis daryti neigiamą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui. Todėl būtina numatyti atitinkamus teisinius veiksmus, įskaitant avarines priemones, žalos atlyginimo procedūras. Lietuvoje vykdoma GMO rizikos stebėsena ir kontrolė užtikrinama nepakankamai.
Pasaulyje atsiranda vis naujų GMO kūrimo metodų, naujos technologijos padedančios tiksliau ir greičiau atlikti genetinės modifikacijos tyrimus. Atsižvelgiant į tai būtina peržiūrėti GMO teisinę bazę ir tikslinti GMO metodus pagal Europos Sąjungos reikalavimus ir kuo efektyviau kontroliuoti GMO bei vykdyti nepertraukiamą jų stebėseną. Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos patvirtinimo“, Gyvosios gamtos būklės stebėjimo skiltyje nurodyta, kad biologinę įvairovę reikia apsaugoti nuo galimo GMO plitimo aplinkoje, tačiau šiuo metu nepakanka duomenų apie GMO poveikį Lietuvos biologinei įvairovei, kurie leistų sukurti tam skirtą monitoringo sistemą.
Šiuo metu ne visai tiksliai žinoma GMO naudojimo rizikos prigimtis ir mastai. Atitinkamai turi būti peržiūrėti ir atnaujinti rizikos vertinimo kriterijai ir atliekamas 2014−2020 m. galimo GMO poveikio aplinkai vertinimas, parengti GMO stebėsenos planai bei metodikos, kurios būtų tvirtinamos teisės aktu.
ES institucijose svarstomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento projektas, kuriuo siekiama Europos Sąjungos teisinėje sistemoje įtvirtinti teisinį pagrindą, valstybėms narėms leidžiantį riboti ar uždrausti ES lygmeniu autorizuotų genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) auginimą visoje arba dalyje savo teritorijos. ES institucijoms patvirtinus šį reglamentą ir siekiant jį tinkamai įgyvendinti Lietuvoje, reikės peržiūrėti galiojančius nacionalinius teisės aktus, esant reikalui, juos pakeisti ir priimti naujus nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius genetiškai modifikuotus organizmus.
Politikos formavimui ir veiksmingam įgyvendinimui įtakos turi ne tik valstybės institucijų suderinta veikla, bet ir visuomenės dalyvavimas svarstant ir įgyvendinant sprendimus dėl GMO. Visuomenės aktyvumą lemia biosaugos svarbos suvokimas, objektyvios žinios ir išsami, suprantama informacija apie GMO kūrimą ir naudojimą. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vykdytų apklausų dėl GMO duomenimis, Lietuvos visuomenei stinga informacijos apie GMO, būtina stiprinti visuomenės švietimą, informavimą apie GMO: 2007 m. 44 proc. apklaustųjų nurodė, kad nepakankamai informuoti apie genetiškai modifikuotus organizmus, 2009 m. – 43 proc., 2010 m. – 50 proc., 2012 metais – 56,3 proc.
11.12. Plano 11.11. papunktyje nurodytam tikslui pasiekti numatyta įgyvendinti šiuos uždavinius:
11.12.1. stiprinti GMO kontrolę;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-780, 2017-09-18, paskelbta TAR 2017-09-20, i. k. 2017-14834
11.12.2. didinti visuomenės informuotumą apie GMO saugų naudojimą, skatinant visuomenę dalyvauti priimant sprendimus dėl GMO naudojimo ir išleidimo į aplinką;
TREČIASIS SKIRSNIS
SAUGOMOS TERITORIJOS
12. Plane nustatytas papildomas tikslas, kuris padės įgyvendinti strateginius tikslus kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo srityse. Šis tikslas išdėstytas Plano 12.1 papunktyje.
12.1. Tikslas – saugomose teritorijose užtikrinti gerą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių būklę, tinkamą naudojimą, tvarkymą, pritaikyti jas lankymui (ypač valstybiniuose parkuose).
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvoje prasidėjo santykių visose srityse kaita. Vis dar nebaigta žemės reforma, atsiranda naujų visuomenės ir privačių interesų, apsaugos ir naudojimo prioritetų, keičiasi žemės naudojimo, statybų, rekreaciniai poreikiai, didėja lankytojų srautai, vyksta gamtinės ir antropogeninės aplinkos pokyčiai, tobulinama teisinė sistema. Keičiantis ekonominiams, socialiniams poreikiams, būtina sparčiau keisti, atnaujinti saugomų teritorijų planavimo dokumentus. Jie turi būti iš esmės peržiūrimi kas 10 metų. Laiku nepakeitus saugomų teritorijų planavimo dokumentų, kyla grėsmė gamtos ir kultūros vertybėms, negalima užtikrinti tinkamos jų apsaugos ir naudojimo. Iki šiol valstybiniams rezervatams nesuformuoti konservacinės paskirties žemės sklypai, jie neturi teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre.
Tik pagal gamtotvarkos planus ar kitus planavimo dokumentus galima tvarkyti „Natura 2000“ teritorijas. Vadovaujantis ES direktyvomis, kitais teisės aktais, „Natura 2000“ teritorijoms reikia parengti gamtotvarkos planus. Be to, juos reikia atnaujinti kas 10 metų, kad laiku būtų reaguojama į kintančią saugomų buveinių ir rūšių būklę, užtikrinta apsauga ateityje. Šalyje yra apie 15 proc. „Natura 2000“ teritorijų, kurių apsaugai prielaidas sudaro tik gamtotvarkos planai.
Atsiradus privačiai nuosavybei, sumažėjo poreikis ūkininkauti, ypač mažuose plotuose. Didelė grėsmė iškilo atvirų buveinių (pievų, pelkių, smėlynų) išlikimui, nes Lietuva yra miškų zonoje. Nutraukus žemės ūkio veiklą, atviros erdvės greitai užauga mišku. Norint išsaugoti atviras pievas ir pelkes, būtina skubiai įgyvendinti konkrečias tvarkymo priemones.
Saugomose teritorijose yra plotų, kurių būklė prastėja dėl netinkamo naudojimo, nevykdomo ekstensyvaus ūkininkavimo (ganymo, šienavimo), dėl natūralių sukcesinių procesų gamtoje, invazinių rūšių plitimo, nereguliuojamo lankymo ir lauko informacinės sistemos trūkumo (žmonės lankosi, kur tai draudžiama ar ribojama), nevykdomų gamtotvarkos darbų ir kitų priežasčių.
Ilgą laiką nebuvo galimybių tvarkyti net ir intensyviai lankomų gamtos ir kultūros vertybių, kraštovaizdžio kompleksų, todėl dalies jų būklė prasta. Be to, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, saugomų teritorijų steigimo tikslus, jas reikia pritaikyti lankymui.
Ne visuose nacionaliniuose, regioniniuose parkuose ir valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, draustiniuose galima rasti reikalingą ir patrauklią informaciją lankytojams apie saugomas vertybes ir lankymosi galimybes, įrengti ne visi lankytojų centrai su vidaus / lauko ekspozicijomis. Nesudarytos tinkamos sąlygos vykdyti edukacinę, švietėjišką veiklą moksleiviams, jaunimui, ilgiau apsistoti saugomoje teritorijoje. Būtina sudaryti galimybes lankytojams, gyventojams persikelti per upes, ilgus ežerus, įrengti pažintinius, mokomuosius takus. To reikėtų ir saugomų teritorijų lankytojams, ir gyventojams, ypač vykdantiems tvarkymo darbus, prižiūrintiems pievas, ganyklas ir kitus atvirus plotus.
Trūksta informacijos visuomenei apie saugomų teritorijų kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros vertybes, apie išskirtinę saugomų teritorijų vertę, apie lankymo ir veiklos galimybes, pasigendama aktyvaus bendruomenių, vietos gyventojų dalyvavimo saugomose teritorijose. Neefektyviai panaudojamos informacinės technologijos, per kurias būtų užtikrinta nuolatinė ir kokybiška informacijos sklaida apie saugomas teritorijas lankytojams iš Lietuvos ir užsienio.
Daugelis valstybinių draustinių įsteigti daugiau kaip prieš dešimtmetį. Per šį laikotarpį saugomų vertybių būklės pokyčiai detaliai neįvertinti, be to, valstybė prisiėmė naujų tarptautinių įsipareigojimų, pasikeitė nuosavybės formos, gamtinė ir ūkinė aplinka. Todėl būtina atnaujinti informaciją apie draustiniuose saugomas vertybes, įvertinti jų būklę ir esant poreikiui koreguoti draustinių ribas ir (ar) nuostatus.
Nepakanka metodikų, priemonių, įrangos efektyviam saugomų teritorijų būklės, vertybių svarbos vertinimui, monitoringui vykdyti.
Valstybiniuose parkuose saugomi vertingiausi šalies kraštovaizdžio kompleksai, tačiau trūksta sisteminio kraštovaizdžio būklės vertinimo, kuris sudarytų pagrindą naujiems kokybiškesniems valstybinių parkų planavimo dokumentams rengti ir kraštovaizdžio tvarkymo darbams numatyti. Ši problema iškyla norint įsteigti naujas saugomas teritorijas, paskelbti gamtos paveldo objektus.
Trūksta priemonių ir įrangos efektyviam bei kokybiškam kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, lankytojų srautų monitoringui, tvarkymo ir gamtotvarkos planų įgyvendinimo stebėsenai vykdyti, todėl sudėtinga pagrįsti, analizuoti, sisteminti duomenis, supažindinti visuomenę su rezultatais.
Informacija apie saugomas teritorijas, jų ribas, duomenys apie jose saugomas vertybes nuo 2005 m. registruojami Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (toliau – kadastras). Tai gana naujas valstybės kadastras, todėl jo palaikymui, duomenų atnaujinimui reikalinga nuolatinė priežiūra ir investicijos, kurios leistų didinti teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Saugomų teritorijų direkcijos vykdo Europos Bendrijos svarbos rūšių monitoringą pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Sukurta Saugomų rūšių informacinė sistema, kurioje kaupiami, sisteminami duomenys apie saugomų rūšių radavietes ir augavietes, taip pat biologinės įvairovės monitoringo posistemė, tačiau tarpusavyje jos nesusietos. Dėl to negalima įtraukti gyvosios gamtos monitoringo duomenų į bendrą sistemą, kuria naudojantis būtų galima analizuoti monitoringo duomenis, informuoti apie saugomų vertybių, kraštovaizdžio būklę įvairias institucijas, visuomenę.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-244, 2016-04-11, paskelbta TAR 2016-04-12, i. k. 2016-08682
12.2. Plano 12.1 papunktyje nurodytam tikslui pasiekti reikia įgyvendinti šiuos uždavinius:
12.2.1. sudaryti prielaidas saugomų teritorijų, pirmiausia valstybinių parkų, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, gamtos ir kultūros vertybėms išsaugoti;
12.2.2. sutvarkyti vertingiausias saugomų teritorijų dalis, objektus, pritaikyti saugomas teritorijas lankymui, gamtosauginiam švietimui ir mokymui, informacijos apie saugomas teritorijas sklaidai;
12.3. Saugomose teritorijose saugomos vertybės tvarkomos ir įvairūs infrastruktūros objektai, skirti vertybių apsaugai (pvz., lankytojų srautus nukreipiantys informaciniai ženklai), jų eksponavimui (pvz., pažintiniai takai, regyklos, apžvalgos bokštai) ir gamtosauginiam švietimui (pvz., lankytojų centrai, gamtos mokyklos) įrengiami atsižvelgiant į saugomų teritorijų planavimo dokumentus. Įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, saugomose teritorijose pirmiausia numatomos tvarkyti vertybės ir infrastruktūros objektai nurodyti Plano 2 priedo 112, 113, 114 ir 115 punktuose. Minėtuose punktuose nurodytų vertybių ir infrastruktūros objektų sąrašai bus papildomi ir atnaujinami pagal poreikį. Planuojant įgyvendinti saugomose teritorijose esančių vertybių tvarkymą ir infrastruktūros objektų kūrimą (atnaujinimą), taikomos šios nuostatos:
12.3.1. priimant sprendimus dėl vertybių tvarkymo ir pritaikymo lankymui, taikomas kompleksinis požiūris, t. y. tvarkomus kompleksus, objektus siekiama sujungti į vientisą sistemą tiek apsaugos, tiek lankymo požiūriu (pvz., tvarkomas objektas, esantis greta tako, trasos, maršruto arba įrengiamas takas sutvarkytus objektus pasiekti). Siekiama maksimaliai suderinti vertybinį, estetinį, ekonomiškumo principus. Pasirenkami techniniai sprendimai, sudarantys galimybes tinkamai prižiūrėti sutvarkytus objektus, sukurtą infrastruktūrą kuo mažesnėmis sąnaudomis. Pasirenkami paprasti, bet originalūs sprendimai, sukuriantys ilgaamžę infrastruktūrą;
12.3.2. priimant sprendimus dėl draustinių, kraštovaizdžio kompleksų tvarkymo:
12.3.2.1. vertinama būtinybė įgyvendinti apsaugos priemones kompleksams, vertybėms išsaugoti, jas eksponuoti ir pritaikyti lankymui; prioritetas teikiamas vertybėms, kurioms kyla išlikimo grėsmė, kurių būklė prasta;
12.3.2.2. vertinama būtinybė reguliuoti lankytojų srautus, atsižvelgiama į vertybes, kurioms gali pakenkti nekontroliuojamas lankymasis, todėl būtina nukreipti lankytojų srautus tam tikrais maršrutais ir (ar) laikotarpiais, kad nebūtų pakenkta vertybėms;
12.3.2.3. apie tvarkymo darbus sprendžiama įvertinus poreikį gerinti vertybių būklę, potencialų lankytųjų srautą, pasiekiamumą ir įtraukimą į esamus turizmo maršrutus;
12.3.2.4. įrengiama tik minimali lauko informacinė sistema ir infrastruktūra lankytojams: takai, trasos, atokvėpio vietos, laiptai, stendai, atitvarai, dviračių stovai, regyklos, automobilių stovėjimo aikštelės ir panašūs infrastruktūros objektai;
12.3.2.5. ieškoma techninių sprendimų, kurie užtikrintų mažesnes sąnaudas sutvarkytiems objektams, sukurtai infrastruktūrai tinkamai prižiūrėti;
12.3.3. priimant sprendimus dėl gamtos paveldo objektų tvarkymo ir paženklinimo:
12.3.3.1. prioritetas teikiamas gamtos paminklams tvarkyti, taip pat gamtos paveldo objektams, kurių būklę reikia gerinti, kuriuos numatoma pritaikyti lankymui arba kurie yra greta pažintinio turizmo takų, trasų, maršrutų;
12.3.3.2. tvarkant gamtos paveldo objektus, įvertinamos galimybės juos vėliau prižiūrėti (išlaikyti pasiektus rezultatus);
12.3.4. priimant sprendimus dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo:
12.3.4.1. pirmiausia atsižvelgiama į kompleksinę nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmę, t. y. prioritetas teikiamas objektams, kurie yra vertingi gamtiniu požiūriu: sukurti išskirtiniame gamtiniame komplekse, išskirtinės vertės geologinėse, geomorfologinėse struktūrose, kuriose kartu saugomos arba atkuriamos atvirų erdvių buveinės arba yra saugomų rūšių gyvūnų buveinės;
12.3.4.2. nekilnojamosios kultūros vertybės, kurios ne tiek vertingos gamtiniu požiūriu, tvarkomos, kai priimamas tinkamas sprendimas jų paskesnei priežiūrai (pvz., kai galima perduoti jas prižiūrėti savivaldybėms ar kitoms regione esančioms įstaigoms ar organizacijoms);
12.3.5. priimant sprendimus dėl gamtos mokyklų įrengimo:
12.3.5.1. gamtos mokyklų veikla organizuojama regioniniu principu, siekiant geografinio tolygumo (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pasiūlytuose regionuose gali būti įrengiama po vieną mokyklą, išskirtiniu atveju, kai yra pateiktas pagrindimas įvertinant lankytojų srautus ir finansines gamtos mokyklų išlaikymo perspektyvas – iki dviejų), į gamtos mokyklų veiklą stengiamasi įtraukti kelias saugomų teritorijų direkcijas;
12.3.5.2. pirmiausia įvertinama galimybė gamtos mokyklai pritaikyti saugomos teritorijos direkcijos valdomus pastatus ir patalpas, pirmenybė teikiama nekilnojamosioms kultūros vertybėms;
12.3.5.4. vertinamos galimybės surinkti pakankamai lėšų gamtos mokyklų veiklai finansuoti, todėl nustatant įrengiamos gamtos mokyklos plotą, atsižvelgiama į gyventojų, lankytojų ir turistų skaičių regione, įvertinamas vietovės pasiekiamumas iš Lietuvos didžiųjų miestų, kitos užimtumo užtikrinimo sąlygos ir išlaikymo sąnaudos;
12.3.6. užbaigiant lankytojų centrų tinklo kūrimą:
12.3.6.1. valstybiniuose parkuose, kuriuose būtina turėti daugiau kaip vieną lankytojų centrą arba išplėsti jau esamą lankytojų centrą, tokia būtinybė pagrindžiama išanalizuojant lankytojų srautus, galimą lankytojų centrų užimtumą, išlaikymui reikalingų lėšų kiekį ir įvertinant išlaikymo sąnaudas;
12.3.6.2. planuojant įrengti lankytojų centrą valstybiniame parke, pirmiausia įvertinama galimybė jam pritaikyti saugomos teritorijos direkcijos valdomus pastatus ir patalpas, pirmenybė teikiama nekilnojamosioms kultūros vertybėms;
12.3.6.3. Verkių ir Pavilnių regioniniams parkams pristatyti visuomenei įrengiamas vienas lankytojų centras, užtikrinamas bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybe;
12.3.6.4. naujos vidaus ekspozicijos įrengiamos lankytojų centruose, kuriuose ekspozicijos neįrengtos arba nusidėvėjusios;
12.3.7. priimant sprendimus dėl lauko ekspozicijų saugomose teritorijose įrengimo:
12.3.7.1. vertinama, kaip lauko ekspozicijos tema, idėja siejasi su saugoma teritorija, jos išskirtine verte;
12.3.7.2. vertinamas lauko ekspozicijos pasiekiamumas, galimi lankytojų srautai ir galimybė įtraukti į turizmo maršrutus;
12.3.8. priimant sprendimus dėl lauko informacinių sistemų saugomose teritorijose įrengimo ar plėtojimo:
12.3.8.1. vertinama, ar pakanka informacinių ženklų sistemos konkrečioje saugomoje teritorijoje, t. y. ar ji sudaro galimybes pažinti visas svarbiausias saugomas vertybes, ar reikia įrengti lauko informacinės sistemos elementus už saugomos teritorijos ribų;
12.3.8.2. vertinama, kiek informacinė sistema susidėvėjusi (atnaujintini daugiau kaip 50 proc. nusidėvėję objektai), ar nepaseno informacija;
12.3.8.3. atsižvelgiama, ar saugomoje teritorijoje yra naujai sutvarkytų objektų, į kuriuos turi būti nuorodos ir informaciniai stendai (nauji informacinės sistemos elementai įrengiami prie naujų pažintinių takų, apžvalgos aikštelių ar bokštų, kitų lankymo infrastruktūros objektų);
12.3.9. priimant sprendimus dėl valstybiniuose parkuose, biosferos ir valstybiniuose rezervatuose įrengiamų pažintinių / mokomųjų takų:
12.3.9.2. atsižvelgiama į rekomendaciją valstybiniame parke įrengti iki penkių pažintinių / mokomųjų takų, biosferos rezervate – iki dviejų pažintinių / mokomųjų takų, valstybiniame rezervate – po vieną mokomąjį taką. Daugiau takų įrengiama esant išskirtinėms sąlygoms: labai didelis plotas, didelė vertybių įvairovė arba valstybinis parkas yra mieste ar prie didžiųjų Lietuvos miestų, arba dėl kitų objektyvių priežasčių jame daug lankytojų;
12.3.9.3. atrenkant pasiūlymus dėl pažintinių/mokomųjų takų įrengimo, siekiama didesnės tematinės įvairovės ne tik vienos saugomos teritorijos, bet ir šalies, regiono mastu, vertinama, ar įrengus pažintinį taką lankytojams bus pristatyta kuo daugiau vertybių;
12.3.10. priimant sprendimus dėl apžvalgos bokštų (nuo 15 m aukščio) įrengimo:
12.3.10.1. valstybiniame parke, biosferos ar valstybiniame rezervate įrengiamas ne daugiau kaip vienas apžvalgos bokštas;
12.3.10.3. vertinamas apžvalgos bokšto pasiekiamumas ir galimybė įtraukti jį į turizmo maršrutus, taip pat alternatyvios kraštovaizdžio apžvalgos galimybės nuo egzistuojančių statinių ar kitų objektų, pvz., regyklų, kalvų, kitos paskirties bokštų ar kitų statinių;
12.3.10.4. apžvalgos bokštų aukštis nustatomas atsižvelgiant į eksponuojamo kraštovaizdžio struktūrų apžvelgimo galimybes; techniniai sprendimai parenkami įvertinus visas galimas alternatyvas pagal konkrečios vietovės specifiką ieškant originalių sprendimų, tačiau vengiant nebūtinų sąnaudų ir labai brangių techninių sprendimų;
12.3.10.5. vertinama, ar pasirinktas geriausias techninis sprendimas iš kelių alternatyvių, ar jis yra ilgaamžis ir tai užtikrins kuo mažesnes objekto priežiūros sąnaudas;
12.3.11. kuriant specifines jungtis (pvz., tiltus, lyninius keltuvus) pažintiniuose maršrutuose, trasose:
12.3.11.1. vertinamos maršrutų, trasų sujungimo alternatyvos ir tikėtinas siūlomos alternatyvos užimtumas, t. y. galimas lankytojų, kurie naudosis sukurta infrastruktūra, srautas ir užimtumo sezoniškumas;
12.3.11.2. vertinamos įrengimo sąnaudos; techniniai sprendimai parenkami iš kelių alternatyvių, vengiant nebūtinų sąnaudų ir labai brangių techninių sprendimų;
12.3.12. priimant sprendimus dėl dviračių takų, trasų įrengimo:
12.3.12.2. vertinama būtinybė reguliuoti lankytojų srautus, nukreipti juos tam tikrais maršrutais, kad nebūtų pakenkta vertybėms;
12.3.12.3. vertinamos įrengimo sąnaudos vengiant nebūtinų sąnaudų ir labai brangių techninių sprendimų;
12.3.13. priimant sprendimus dėl ekologinių kempingų įrengimo:
12.3.13.2. vertinamas tikėtinas užimtumas, t. y. skaičius lankytojų, kurie naudosis sukurta infrastruktūra;
Papildyta punktu:
Nr. D1-244, 2016-04-11, paskelbta TAR 2016-04-12, i. k. 2016-08682
III SKYRIUS
PLANO ĮGYVENDINIMAS
13. Planas įgyvendinamas pagal septyneriems metams sudaromą priemonių planą, apimantį visų Plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemones. Kiekvienai priemonei skiriamas atsakingas vykdytojas, nurodomas įgyvendinimo laikotarpis.
14. Planas įgyvendinamas iš valstybės biudžeto asignavimų, Europos Sąjungos finansinės paramos fondų ir kitų lėšų.
16. Įgyvendinant Planą dalyvauja Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, Lietuvos zoologijos sodas, Aplinkos apsaugos agentūra, saugomų teritorijų direkcijos, Valstybinė miškų tarnyba, Augalų genų bankas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Gamtos tyrimų centras.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-181, 2016-03-14, paskelbta TAR 2016-03-16, i. k. 2016-04960
Nr. D1-315, 2016-05-02, paskelbta TAR 2016-05-03, i. k. 2016-11076
Nr. D1-518, 2016-07-29, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21301
Nr. D1-184, 2017-03-01, paskelbta TAR 2017-03-15, i. k. 2017-04342
Nr. D1-780, 2017-09-18, paskelbta TAR 2017-09-20, i. k. 2017-14834
Nr. D1-164, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03485
Nr. D1-385, 2018-05-11, paskelbta TAR 2018-05-14, i. k. 2018-07703
18. Įgyvendinant Planą partnerystės pagrindais gali dalyvauti valstybės įmonės, partnerystės ir kitais pagrindais gali dalyvauti savivaldybės ir kitos kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės išsaugojimu suinteresuotos valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, mokslo ir švietimo įstaigos, akcinės bendrovės, jeigu jos prisideda prie Plane numatytų priemonių įgyvendinimo materialiais, žmogiškaisiais ir intelektualiais ištekliais, perima priemonių įgyvendinimo metu sukurtą turtą, jį prižiūri, užtikrina Plane numatytų veiklų tęstinumą arba kitokiu būdu prisideda prie Plane nurodytų priemonių įgyvendinimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-181, 2016-03-14, paskelbta TAR 2016-03-16, i. k. 2016-04960
Nr. D1-986, 2017-12-08, paskelbta TAR 2017-12-08, i. k. 2017-19816
Nr. D1-164, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03485
19. Visuomenė apie Plano įgyvendinimą informuojama 2017 ir 2020 metais viešai paskelbiant tarpines ataskaitas ir galutinę ataskaitą 2023 metais (baigus įgyvendinti ES lėšomis finansuojamas
priemones, kurių įvykdymo terminas numatytas iki 2023 m.). Tarpinių ataskaitų pagrindu peržiūrimi neįgyvendinti tikslai ir uždaviniai, jų vertinimo kriterijai ir, prireikus, rengiamos Plano pataisos.
Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmų 2015−2020 metų planas
1 priedas
KRAŠTOVAIZDŽIO IR BioLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO 2015–2020 METŲ VEIKSMŲ pLANO
įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų siekiamos reikšmės
| Eil. Nr. |
Uždavinys |
Vertinimo kriterijus |
Vertinimo kriterijų reikšmės |
Už kriterijaus įgyvendinimą atsakinga institucija |
|
| 2013 m. |
2020 m. |
||||
| 1. |
KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA, PLANAVIMAS, TVARKYMAS, NAUDOJIMAS |
||||
| 2. |
Strateginis tikslas – išsaugoti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealus ir jų ekologinį potencialą, užtikrinant tinkamą jų planavimą, tvarkymą, naudojimą ir darnų vystymąsi |
||||
| 3. |
|
Natūralių ir pusiau natūralių teritorijų (miškai, kiti želdiniai, pelkės, vandenys, natūralios pievos ir ganyklos, nenaudojama žemė) ir urbanizuotų teritorijų (užstatytos teritorijos, keliai), sodų, ariamos žemės, pažeistų teritorijų santykis |
49,2:50,8 (2014 m. duomenys) |
60:40 |
Aplinkos ministerija |
| 4. |
|
Kraštovaizdžio arealų, kurių būklė pagerėjo, skaičius, vnt. |
0 |
43* |
Aplinkos ministerija |
| 5. |
Pirmas kraštovaizdžio apsaugos, planavimo, tvarkymo, naudojimo tikslas – užtikrinti kryptingą ir darnų kraštovaizdžio formavimą |
||||
| 6. |
|
Įgyvendinta Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių, vnt. |
8 |
18 |
Aplinkos ministerija |
| 7. |
Integruoti kraštovaizdžio politikos nuostatas į kitas politikas, susijusias su kraštovaizdžio apsauga, tvarkymu, naudojimu ir planavimu |
Pateiktų siūlymų dėl kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir planavimo nuostatų įtraukimo į nacionalinius teisės aktus (įstatymus, nutarimus) skaičius, vnt. |
0 |
4 |
Aplinkos ministerija |
| 8. |
Gerinti kraštovaizdžio planavimo kokybę |
Pakoreguotų savivaldybių lygmens planavimo dokumentų, papildant juos kraštovaizdžio dalimi, skaičius, vnt. |
0 |
30* |
Aplinkos ministerija |
| 9. |
Tvarkyti kultūrinio kraštovaizdžio paveldą ir didinti kraštovaizdžio estetinį potencialą |
Parengtų ir įgyvendintų projektų, skirtų valstybinės reikšmės parkų tvarkymui ir kraštovaizdžio estetinės kokybės gerinimui, skaičius, vnt. |
0 |
18* |
Aplinkos ministerija |
| 10. |
Ugdyti ekologinę savimonę plėtojant visuomenės suvokimą apie kraštovaizdžio vertę ir vaidmenį, ugdant specialistų kompetencijas kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo srityse |
Suorganizuotų renginių kraštovaizdžio tematika 2014–2020 m. skaičius, vnt.; išleistų leidinių iki 2020 m. skaičius, vnt. |
0 |
8, 6 |
Aplinkos ministerija |
| 11. |
Antras kraštovaizdžio apsaugos, planavimo, tvarkymo, naudojimo tikslas – palaikyti ir stiprinti kraštovaizdžio ekologinį stabilumą |
||||
| 12. |
|
Parengta metodinių dokumentų, rekomendacijų susijusiu su gamtinio karkaso formavimu ir veiklos jame vykdymu, vnt. |
0 |
3 |
Aplinkos ministerija |
| 13. |
Sudaryti sąlygas gamtinio karkaso struktūros vientisumo palaikymui |
Įgyvendinta projektų skirtų gamtinio karkaso struktūrai stiprinti ir teritorijoms tvarkyti skaičius, vnt. |
0 |
15* |
Aplinkos ministerija, savivaldybės |
| 14. |
Pagerinti Baltijos jūros (žemyninės dalies ir Kuršių nerijos kranto) ir Kuršių marių krantų būklę |
Baltijos jūros kranto paplūdimio plotis, metrais |
50–70 |
50–80 |
Aplinkos ministerija |
| 15. |
BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMAS |
||||
| 16. |
Strateginis tikslas – sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, ekosistemų ir jų teikiamų paslaugų kokybės blogėjimą, kur įmanoma, jas atkurti |
||||
| 17. |
|
Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos rūšių dalis, kurių apsaugos būklė palanki, proc. |
54 |
68 |
Aplinkos ministerija |
| 18. |
|
Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų dalis, kurių apsaugos būklė palanki, proc. |
24 |
48 |
Aplinkos ministerija |
| 19. |
Pirmas biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – siekti palankios saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir buveinių tipų apsaugos būklės |
||||
| 20. |
|
Saugomų rūšių buveinių, kurių palankiai apsaugos būklei palaikyti ir atkurti buvo skirtos investicijos, plotas, ha |
0 |
1150 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 21. |
Tobulinti teisinį reguliavimą saugomų rūšių apsaugos srityje |
Parengtų teisinių priemonių, užtikrinančių saugomų rūšių apsaugą, skaičius, vnt. |
25 |
40 |
Aplinkos ministerija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 22. |
|
Duomenų apie saugomų rūšių radavietes ir augavietes, suvestų į Saugomų rūšių informacinę bazę, skaičius, vnt. |
1500 |
100 000 |
Aplinkos ministerija |
| 23. |
Pagerinti ir išlaikyti tinkamas gamtines sąlygas saugomų rūšių buveinėse |
Saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, kurių buveinių apsaugai taikytos priemonės, skaičius, vnt. |
23 |
37 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 24. |
Antras biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – plėtoti biologinės įvairovės, ekosistemų mokslinius tyrimus, šiais tyrimais gautus duomenis panaudojant ekosistemų ir biologinės įvairovės aspektų integravimui į viešosios politikos sektorius |
||||
| 25. |
|
Parengtų studijų, įvertinimų, metodikų, skirtų biologinės įvairovės ir ekosistemų būklės vertinimui, skaičius, vnt. |
17 |
25 |
Aplinkos apsaugos agentūra Aplinkos ministerija |
| 26. |
|
Pateiktų siūlymų dėl biologinės įvairovės išsaugojimo nuostatų įtraukimo į kitų sektorių nacionalinius teisės aktus (įstatymus, nutarimus) skaičius, vnt. |
1 |
4 |
Aplinkos ministerija |
| 27. |
Plėtoti žinių bazę apie ekosistemų būklę, jų teikiamas paslaugas suformuojant duomenų-informacines prielaidas ekosistemų ir jų paslaugų kokybės išlaikymui, atkūrimui ir gerinimui |
Ekosistemų paslaugų, kurių būklė ir ekosistemų gebėjimas teikti paslaugas įvertinti nacionaliniu lygmeniu, skaičius (vnt.) |
0 |
24 |
Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 28. |
|
Ekosistemų paslaugų, kurioms atliktas ekonominis vertinimas nacionaliniu lygmeniu, skaičius (vnt.) |
0 |
24 |
Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 29. |
Efektyvinti gyvosios gamtos monitoringą, duomenų surinkimą |
Augalų ir gyvūnų rūšių, kurioms atliekamas monitoringas, skaičius (vnt.) |
120 |
130 |
Aplinkos apsaugos agentūra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 30. |
Trečias biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – sulėtinti ir (ar) sustabdyti invazinių rūšių plitimą |
||||
| 31. |
|
Teritorijų, kuriose įgyvendintos invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonės, skaičius, vnt. |
71 |
120 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 32. |
Efektyviau reguliuoti invazinių rūšių gausą |
Invazinių rūšių, kurių gausa reguliuojama, skaičius, vnt. |
6 |
12 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 33. |
Ketvirtas biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – užtikrinti laukinės augalijos ir gyvūnijos tinkamą apsaugą, atkūrimą ir naudojimą |
||||
| 34. |
|
Išduotų leidimų specialiajai žvejybai skaičius per metus, vnt. |
100 |
100 |
Aplinkos apsaugos agentūra |
| 35. |
|
Išduotų leidimų naudoti saugomas rūšis skaičius per metus, vnt. |
50 |
50 |
Aplinkos apsaugos agentūra |
| 36. |
Sudaryti teisines prielaidas tinkamai laukinės augalijos apsaugai, atkūrimui ir naudojimui |
Parengtų teisinių priemonių, kuriomis tobulinama laukinės augalijos apsauga, atkūrimas ir naudojimas, skaičius, vnt. |
0 |
5 |
Aplinkos ministerija |
| 37. |
Gausinti šalies vidaus vandens telkinių žuvų išteklius, sudarant palankias sąlygas natūraliai jų reprodukcijai, migracijai ir nerštui, dirbtinai įveisti kai kurių rūšių žuvis |
Vandens telkinių, į kuriuos įveistos žuvys, skaičius, vnt.; įveistų žuvų skaičius, mln. vnt. |
150 0,5 tūkst. |
800 3,5 mln. |
Aplinkos ministerija |
| 38. |
Suteikti tinkamą pagalbą ir globą sužeistiems, nelaimėn patekusiems, esantiems netinkamoje jiems aplinkoje ar konfiskuotiems laukiniams gyvūnams |
Laukinių gyvūnų, kuriems suteikta pagalba ir globa, gydymas ar perlaikymo vieta, skaičius, ind. per metus |
400 |
800 (jeigu būtų įsteigtas Laukinių gyvūnų globos centras) |
Aplinkos ministerija
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
| 39. |
Penktas biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – išsaugoti genetinius išteklius ir jų įvairovę sudarant sąlygas panaudoti sukauptą genofondą bei jo tyrimų rezultatus selekcijoje, mokslo tikslams, gamyboje |
||||
| 40. |
|
Objektų, priskirtų genetiniams ištekliams, skaičius, vnt. |
3931 |
5000 |
Augalų genų bankas |
| 41. |
Sudaryti teisines ir technines sąlygas genetinių išteklių, nacionalinių kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimui |
Genetinių sklypų, įsteigtų kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimui, skaičius, vnt. |
0 |
4 |
Augalų genų bankas |
| 42. |
Užtikrinti sąžiningą ir teisingą genetinių išteklių naudojimą |
Parengtų teisinių priemonių, kuriomis siekiama reglamentuoti genetinių išteklių naudojimą, skaičius, vnt. |
0 |
3–5 |
Aplinkos ministerija |
| 43. |
Šeštas biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – užtikrinti, kad veikla, kurioje naudojami GMO, būtų vykdoma saugiai, GMO neišplistų į aplinką ir nepažeistų ekosistemų |
||||
| 44. |
|
Ūkio subjektų, užsiimančių genetiškai modifikuotų mikroorganizmų ribotu naudojimu, patikrinimų skaičius, vnt. |
3 per metus |
5–10 per metus |
Aplinkos ministerija |
| 45. |
Stiprinti GMO kontrolę |
Parengtų studijų skaičius, vnt. |
0 |
1 |
Aplinkos ministerija |
| 46. |
Neteko galios nuo 2017-09-21 |
||||
| 47. |
Didinti visuomenės informuotumą apie GMO saugų naudojimą, skatinant visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl GMO naudojimo ir išleidimo į aplinką |
Visuomenės dalis, mananti, kad yra informuota apie genetiškai modifikuotus organizmus, proc. |
52 (2012 m. duomenys) |
95 |
Aplinkos ministerija |
| 48. |
|
Įgyvendintų visuomenės informavimo apie genetiškai modifikuotus organizmus priemonių skaičius, vnt. |
4 |
Iki 30 |
Aplinkos ministerija |
| 49. |
Integruoti biosaugos nuostatas į kitų sektorių politikas |
Parengtų teisės aktų ir pateiktų siūlymų dėl biosaugos nuostatų integravimo į kitų sektorių programas skaičius, vnt. |
4 |
12 |
Aplinkos ministerija |
| 50. |
SAUGOMOS TERITORIJOS |
||||
| 51. |
Tikslas – saugomose teritorijose užtikrinti gerą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių būklę, tinkamą naudojimą, tvarkymą, pritaikyti jas lankymui (ypač valstybiniuose parkuose) |
||||
| 52. |
|
Parengtų dokumentų, įgyvendintų apsaugos ir tvarkymo priemonių, metodikų, informacijos sklaidos ir mokymo projektų skaičius. |
214 |
387 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 53. |
Sudaryti prielaidas saugomų teritorijų, pirmiausia valstybinių parkų, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, gamtos ir kultūros vertybėms išsaugoti |
Parengtų dokumentų skaičius, vnt. |
0 (2014 m. duomenys) |
67* |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 54. |
Sutvarkyti vertingiausias saugomų teritorijų dalis, objektus, pritaikyti saugomas teritorijas lankymui, gamtosauginiam švietimui ir mokymui, informacijos apie saugomas teritorijas sklaidai |
Sutvarkytų kraštovaizdžio kompleksų, gamtos ir kultūros vertybių, „Natura 2000“ teritorijų, įrengtos infrastruktūros lankytojams, įsigytų technikos komplektų gamtosauginiam švietimui, mokymui, įvykdytų informacijos teikimo, viešinimo projektų skaičius, vnt. |
156 (2014 m. duomenys) |
306* |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 55. |
|
Įrengtų lankytojų centrų skaičius, vnt. |
36 (2015 metų duomenys) |
Ne daugiau 3* |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 56. |
|
Įrengtų gamtos mokyklų skaičius, vnt. |
6 (2015 metų duomenys) |
Ne daugiau 4* |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 57. |
|
Įrengtų/pritaikytų lankymui apžvalgos bokštų/tiltų skaičius, vnt. |
17 (2015 metų duomenys) |
Ne daugiau 6* |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 58. |
Padidinti monitoringo, vertybių svarbos ir jų būklės vertinimo efektyvumą saugomose teritorijose ir užtikrinti kokybišką duomenų surinkimą, kokybiškai atlikti kadastro elektronines paslaugas |
Įsigyta techninės ir programinės įrangos komplektų, duomenų bazių, parengtų programų, metodikų, kadastro elektroninių paslaugų skaičius, vnt. |
3 (2014 m. duomenys) |
74* |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
* vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta 2023 m. įgyvendinus priemones finansuojamas iš ES paramos 2015–2023 m. laikotarpiu.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-244, 2016-04-11, paskelbta TAR 2016-04-12, i. k. 2016-08682
Nr. D1-184, 2017-03-01, paskelbta TAR 2017-03-15, i. k. 2017-04342
Nr. D1-780, 2017-09-18, paskelbta TAR 2017-09-20, i. k. 2017-14834
Nr. D1-986, 2017-12-08, paskelbta TAR 2017-12-08, i. k. 2017-19816
Nr. D1-164, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03485
Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovės išsaugojimo veiksmų 2015−2020 metų planas
2 priedas
KRAŠTOVAIZDŽIO IR BioLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO 2015–2020 METŲ VEIKSMŲ pLANO įgyvendinimo PRIEMONĖS 2015–2020 m.
| Eil.Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo laikotarpis metais |
Lėšų poreikis tūkst. litų/eurų |
Atsakingi vykdytojai |
| 1. |
Strateginis tikslas – išsaugoti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealus ir jų ekologinį potencialą, užtikrinant tinkamą jų planavimą, tvarkymą, naudojimą ir darnų vystymąsi |
|||
| 2. |
Tikslas – užtikrinti kryptingą ir darnų kraštovaizdžio formavimą |
|||
| 3. |
Uždavinys. Integruoti kraštovaizdžio politikos nuostatas į kitas politikas, susijusias su kraštovaizdžio apsauga, tvarkymu, naudojimu ir planavimu |
|||
| 4. |
Parengti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, integruojant pagrindines kraštovaizdžio politikos nuostatas |
2016 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 5. |
Patvirtinti Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendinių įgyvendinimo programą |
2015 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 6. |
Įgyvendinti nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendinius |
2015–2023 |
0 |
Aplinkos ministerija, savivaldybės |
| 7. |
Organizuoti kraštovaizdžio ekspertų ir specialistų dalyvavimą kraštovaizdžio politikos nuostatų formavime 2020–2035 m. |
2016–2019 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 8. |
Parengti nacionalinės kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių 2020–2035 m. projektą |
2019 |
50 /14481 |
Aplinkos ministerija |
| 9. |
Parengti 10 savivaldybių kraštovaizdžio politikos krypčių aprašus |
2015–2023 |
400/115848 |
Savivaldybės |
| 10. |
Uždavinys. Gerinti kraštovaizdžio planavimo kokybę |
|||
| 11. |
Parengti metodinius nurodymus dėl kraštovaizdžio dalies turinio ir sudėties rengiant bendruosius planus |
2015 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 12. |
Pakeisti ar koreguoti savivaldybių ar jų dalių bendruosius, specialiuosius planus siekiant gerinti kraštovaizdžio apsaugą, tvarkymą, naudojimą ir užtikrinti gamtinio karkaso formavimą |
2023 |
9000 /2606580 |
Savivaldybės |
| 13. |
Uždavinys. Tvarkyti kultūrinio kraštovaizdžio paveldą ir didinti kraštovaizdžio estetinį potencialą |
|||
| 14. |
Parengti ir įgyvendinti 7 valstybinės reikšmės parkų tvarkymo projektus |
2023 |
15000/4344300 |
Savivaldybės, Vilniaus dailės akademija, saugomų teritorijų direkcijos |
| 15. |
Parengti ir įgyvendinti 10 etaloninių kraštovaizdžių formavimo projektų pasienio teritorijose |
2023 |
17000/4923540 |
Savivaldybės |
| 16. |
Likviduoti bešeimininkius apleistus, kraštovaizdį darkančius statinius |
2015–2023 |
12500/3620250 |
Savivaldybės |
| 17. |
Parengti vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodiką |
2015 |
20/5792 |
Aplinkos ministerija |
| 18. |
Uždavinys. Ugdyti ekologinę savimonę plėtojant visuomenės suvokimą apie kraštovaizdžio vertę ir vaidmenį, ugdant specialistų kompetencijas kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo, planavimo srityse |
|||
| 19. |
Organizuoti seminarus kraštovaizdžio tematika |
2015–2020 |
|
Aplinkos ministerija |
| 20. |
Organizuoti etnokultūrinius regionus atspindinčių kraštovaizdžių atrankos konkursą siekiant prisidėti prie etnografinių regionų metams skirtų renginių |
2015 |
13/3765 |
Aplinkos ministerija |
| 21. |
Organizuoti paskaitų ciklą švietimo įstaigų darbuotojams apie kraštovaizdžio tematikos įtraukimą į mokymo programas |
2016–2020 |
45/13032 |
Aplinkos ministerija |
| 22. |
Parengti ir išleisti leidinį „Kraštovaizdžio įvairovė“ |
2016, 2019 |
60/17377 |
Aplinkos ministerija |
| 23. |
Parengti ir išleisti leidinį supažindinantį su užsienio valstybių kraštovaizdžio srities projektais, pristatytais Europos Tarybos apdovanojimui už kraštovaizdį gauti |
2017 |
55/15929 |
Aplinkos ministerija |
| 24. |
Parengti ir išleisti sodų bendrijų teritorijų tvarkymo vadovą |
2016 |
45/13032 |
Aplinkos ministerija |
| 25. |
Parengti ir išleisti leidiniu žaliosios infrastruktūros planavimo ir taikymo praktikoje rekomendacijas |
2016 |
70/20273 |
Aplinkos ministerija |
| 26. |
Parengti ir išleisti leidiniu vandens telkinių pakrančių tvarkymo rekomendacijas |
2016 |
35/10137 |
Aplinkos ministerija |
| 27. |
Parengti ir išleisti leidinį iliustruotai pristatantį Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę |
2018 |
85 /24618 |
Aplinkos ministerija |
| 28. |
Tikslas – palaikyti ir stiprinti kraštovaizdžio ekologinį stabilumą |
|||
| 29. |
Uždavinys. Sudaryti prielaidas gamtinio karkaso struktūros vientisumo palaikymui |
|||
| 30. |
Pakeisti Gamtinio karkaso nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96, siekiant aiškiau reglamentuoti gamtinio karkaso struktūrą, jo formavimo principus, vystytinų veiklų pobūdį |
2016 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 31. |
Parengti Gamtinio karkaso planavimo ir formavimo metodiką |
2017 |
40/11585 |
Aplinkos ministerija |
| 32. |
Parengti Želdynų įstatymo pakeitimo projektą ir susijusių įstatymą įgyvendinančiųjų teisės aktų pakeitimus |
2015–2017 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 33. |
Parengti ir įgyvendinti kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose projektus (tarp jų ir skirtų žaliajai infrastruktūrai), skirtus palaikyti kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai, ekosistemų stabilumui, teritorijų renatūralizacijai, erozijos pažeistų teritorijų tvarkymui, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės palaikymui ir didinimui (ne mažiau kaip 30) |
2023 |
26000/7530120 |
Savivaldybės |
| 34. |
Uždavinys. Pagerinti Baltijos jūros (žemyninės dalies ir Kuršių nerijos kranto) ir Kuršių marių krantų būklę |
|||
| 35. |
Įgyvendinti Pajūrio juostos tvarkymo programą |
2015–2020 |
18516/5362604 |
Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos miesto savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Pajūrio regioninio parko direkcija |
| 36. |
Įgyvendinti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programą |
2015–2020 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 37. |
Parengti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano pakeitimą (patvirtinus LR Vyriausybės nutarimu naujas pajūrio juostos ribas) |
2017 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 38. |
Parengti Jūros krantų apsaugos ir naudojimo nuostatų pakeitimo projektą |
2016–2017 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 39. |
Parengti Kuršių marių krantų apsaugos ir naudojimo programą |
2018 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 40. |
Strateginis tikslas – sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, ekosistemų ir jų teikiamų paslaugų kokybės blogėjimą, kur įmanoma, jas atkurti |
|||
| 41. |
Tikslas – siekti palankios saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir buveinių tipų apsaugos būklės |
|||
| 42. |
Uždavinys. Tobulinti teisinį reguliavimą saugomų rūšių apsaugos srityje |
|||
| 43. |
Parengti teisėkūros iniciatyvą dėl Gamtos apsaugos įstatymo kūrimo integruojant Laukinės augalijos, Laukinės gyvūnijos, Saugomų teritorijų, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas |
2018 |
30/8689 |
Aplinkos ministerija |
| 44. |
Atnaujinti teisinę bazę, reglamentuojančią saugomų rūšių apsaugą, nustatant pareigą institucijoms, priimančioms sprendimus dėl galimybės vykdyti ūkinę veiklą, naudotis Saugomų rūšių informacine sistema |
2015 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 45. |
Parengti griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių reglamentus |
2016–2017 |
585/169428 |
Aplinkos ministerija |
| 46. |
Atlikti saugomų rūšių įvertinimą pagal IUCN kategorijas |
2016–2017 |
160/46339 |
Aplinkos ministerija |
| 47. |
Parengti ir išleisti atnaujintą Lietuvos raudonosios knygos leidinį |
2017 |
200/57924 |
Aplinkos ministerija |
| 48. |
Įvertinti ES ir nacionaliniais teisės aktais saugomų rūšių būklę (įskaitant buveinių inventorizaciją šioms rūšims: purpurinis plokščiavabalis, niūraspalvis auksinukas, dvijuostė nendriadusė, ovalioji geldutė) |
2017 |
700/202734 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 49. |
Parengti ES ir nacionaliniais teisės aktais saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planus. Rūšys, kurioms rengiami apsaugos planai: dvilapis purvuolis; plikažiedis linlapis; niūriaspalvis auksavabalis; šiaurinis auksinukas; pelkinis satyras; dvijuostė nendriadusė, ovalioji geldutė; plačiažnyplis vėžys; skiauterėtasis tritonas; raudonpilvė kūmutė; tetervinas; didysis apuokas; didžioji kuolinga; didžioji miegapelė). Rūšys, kurioms rengiami veiksmų planai: plačialapė klumpaitė (3 veiksmų planai); pelkinė uolaskėlė (3 veiksmų planai); vėjalandė šilagėlė (3 veiksmų planai); dvilapis purvuolis (3 veiksmų planai); plikažiedis linlapis (3 veiksmų planai); niūriaspalvis auksavabalis (3 veiksmų planai); šiaurinis auksinukas (3 veiksmų planai); purpurinis plokščiavabalis (3 veiksmų planai); pelkinis satyras (3 veiksmų planai); kraujalakinis melsvys (3 veiksmų planai); ); dvijuostė nendriadusė (1 veiksmų planas); ovalioji geldutė ( |
2017 |
830/240385 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 50. |
Parengti studiją, kuri įvertintų ir pateiktų konkrečius apsaugos priemonių pasiūlymus vietovėms, kuriose nustatyta ar numatoma nustatyti buveinių ar paukščių apsaugai svarbias teritorijas |
2023 |
480/139018 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 51. |
Uždavinys. Pagerinti ir išlaikyti tinkamas gamtines sąlygas saugomų rūšių buveinėse |
|||
| 52. |
Įgyvendinti ES ir nacionaliniais teisės aktais saugomų rūšių apsaugos veiksmų planus |
2020 |
6320/1830399 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 53. |
Organizuoti stumbrų aptvaro Dzūkijos nacionaliniame parke įrengimą |
2018 |
8000/2316960 |
Dzūkijos nacionalinio parko direkcija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija |
| 54. |
Įgyvendinti stumbrų apsaugos priemones – vykdyti populiacijos stebėseną, valdymą ir su tuo susijusių klausimų viešinimą |
2021 |
7000/2027340 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Dzūkijos nacionalinio parko direkcija Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija |
| 55. |
Organizuoti saugomų rūšių (balinio vėžlio, kurtinio, didžiojo apuoko, raudonpilvės kūmutės) veisimą ir jų išleidimą į aplinką (apima veisimo dokumentų rengimą, priežiūrą, reikiamos įrangos, patalpų įsigijimą) |
2020 |
5000/1448100 |
Lietuvos zoologijos sodas, Saugomų teritorijų direkcijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 551. |
Parengti ir įgyvendinti praeityje pažeistų ekosistemų ir biologinės įvairovės atkūrimo projektus, pirmenybę teikiant veikloms, kuriomis siekiama prisidėti prie daugiau nei vieno strateginio aplinkosaugos tikslo (bioįvairovės nykimo sustabdymas, klimato kaitos švelninimas, geros vandenų telkinių būklės atkūrimas ir kitų) įgyvendinimo |
2023 |
|
Saugomų teritorijų direkcijos, nevalstybinės organizacijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, savivaldybės |
| 552. |
Organizuoti veiksmų plano, parengto projekto „Biologinės įvairovės ir kitų ekosistemų funkcijų atkūrimo Biržulio, Stervo ir Debesnų šlapynėse planavimas ir praktinių atkūrimo priemonių taikymas“, įgyvendinimą |
2023 |
|
Varnių regioninio parko direkcija, nevalstybinės organizacijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija, Telšių ir Šilalės savivaldybės |
| 56. |
Tikslas. Plėtoti biologinės įvairovės, ekosistemų mokslinius tyrimus, gautus duomenis panaudojant ekosistemų ir biologinės įvairovės aspektų integravimui į viešosios politikos sektorius |
|||
| 57. |
Uždavinys. Plėtoti žinių bazę apie ekosistemų būklę, jų teikiamas paslaugas, suformuojant duomenų informacines prielaidas ekosistemų ir jų paslaugų kokybės išlaikymui, atkūrimui ir gerinimui |
|||
| 58. |
Įvertinti ekosistemų ir jų paslaugų būklę, atlikti svarbiausių ekosistemų paslaugų socioekonominį vertinimą ir nustatyti ekosistemų atkūrimo prioritetus |
2018–2021 |
6210/1800000 |
Aplinkos ministerija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Aplinkos apsaugos agentūra |
| 59. |
Neteko galios nuo 2017-12-09 |
|||
| 60. |
Parengti studiją, įvertinančią įvairių sektorių poveikį biologinei įvairovei |
2015–2020 |
1000/289620 |
Aplinkos ministerija |
| 61. |
Parengti studiją, įvertinančią biologinės įvairovės ir ekosistemų jautrumą klimato kaitos poveikiui ir jų galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos |
2015 |
70/20273 |
Aplinkos ministerija |
| 62. |
Uždavinys. Efektyvinti gyvosios gamtos monitoringą, duomenų surinkimą |
|||
| 63. |
Parengti Valstybinės aplinkos monitoringo programos pakeitimo projektą daugiau dėmesio skiriant gyvosios gamtos monitoringui |
2016–2017 |
0 |
Aplinkos ministerija Aplinkos apsaugos agentūra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 64. |
Nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių palankios apsaugos būklės kriterijus ir parengti monitoringo sistemos metodiką |
2015 |
600/173772 |
Aplinkos ministerija |
| 65. |
Sukurti Biologinės įvairovės informacinę platformą |
2018-2022
|
3450/1000000 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Aplinkos ministerija |
| 66. |
Parengti monitoringo metodinius dokumentus Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugai reikia steigti Natura 2000 teritorijas, stebėjimui |
2016–2017 |
2000/579240 |
Aplinkos apsaugos agentūra Aplinkos ministerija |
| 67. |
Inicijuoti vidaus vandenų žuvininkystės duomenų informacinės sistemos sukūrimą |
2015–2020 |
500/144810 |
Aplinkos ministerija |
| 68. |
Tikslas – sulėtinti ir (ar) sustabdyti invazinių rūšių plitimą |
|||
| 69. |
Uždavinys. Efektyviau reguliuoti invazinių rūšių gausą |
|||
| 70. |
Atlikti invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimus Lietuvoje |
2018-2022 |
5250/1500000 |
Gamtos tyrimų centras Aplinkos ministerija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija |
| 71. |
Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimžemių rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo, atnaujinti nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius invazinių rūšių valdymą |
2015–2020 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 72. |
Įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimžemių rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo |
2015–2020 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 73. |
Parengti invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planus |
2017 |
450/130329 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 74. |
Įgyvendinti invazinių rūšių gausos reguliavimo priemones |
2020 |
4000/1158480 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 75. |
Neteko galios nuo 2017-12-09 |
|||
| 76. |
Tikslas. Užtikrinti laukinės augalijos ir gyvūnijos tinkamą apsaugą, atkūrimą ir naudojimą |
|||
| 77. |
Uždavinys. Sudaryti teisines prielaidas tinkamai laukinės augalijos apsaugai, atkūrimui ir naudojimui |
|||
| 78. |
Atnaujinti nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius laukinės augalijos apsaugą, atkūrimą ir naudojimą |
2015–2017 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 79. |
Uždavinys. Gausinti šalies vidaus vandens telkinių žuvų išteklius, sudarant palankias sąlygas natūraliai jų reprodukcijai, migracijai ir nerštui, dirbtinai įveisti kai kurių rūšių žuvis |
|||
| 80. |
Organizuoti vidaus vandens telkinių įžuvinimą |
2015–2020 |
10000/2896200 |
Aplinkos ministerija |
| 81. |
Organizuoti žuvų pralaidų įrengimą ir kliuvinių natūraliai migracijai likvidavimą |
2015–2020 |
1000/289620 |
Aplinkos ministerija |
| 82. |
Uždavinys. Suteikti tinkamą pagalbą ir globą sužeistiems, nelaimėn patekusiems, esantiems netinkamoje jiems aplinkoje ar konfiskuotiems laukiniams gyvūnams |
|||
| 83. |
Parengti galimybių studiją dėl tinkamos pagalbos ir globos sužeistiems, nelaimėn patekusiems, esantiems netinkamoje jiems aplinkoje ar konfiskuotiems laukiniams gyvūnams |
2015 |
30/8689 |
Aplinkos ministerija |
| 84. |
Įkurti Laukinių gyvūnų globos centrą, pritaikant jį visuomenės aplinkosauginiam švietimui |
2018-2023 |
11702/3389000 |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Aplinkos ministerija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 85. |
Tikslas – išsaugoti genetinius išteklius ir jų įvairovę sudarant sąlygas panaudoti sukauptą genofondą bei jo tyrimų rezultatus selekcijoje, mokslo tikslams, gamyboje |
|||
| 86. |
Uždavinys. Sudaryti teisines ir technines sąlygas augalų genetinių išteklių, nacionalinių kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimui |
|||
| 87. |
Parengti Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo pakeitimo projektą, siekiant sudaryti sąlygas kaupti ir surinkti rečiausių ir potencialiai galinčių išnykti augalų rūšių sėklų mėginius |
2017 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 88. |
Parengti nacionalinių kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo programą, veiksmų planą ir jį įgyvendinti (remiantis Europos valstybių praktika) |
2018 |
400/115848 |
Augalų genų bankas |
| 89. |
Organizuoti materialinės bazės atnaujinimą augalų genetinių išteklių išsaugojimui, atkūrimui, atnaujinimui, genetinio tapatumo nustatymui |
2018 |
3066/888668 |
Valstybinė miškų tarnyba, Augalų genų bankas, Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Aleksandro Stulginskio universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos edukologijos universitetas |
| 90. |
Uždavinys. Užtikrinti sąžiningą ir teisingą genetinių išteklių naudojimą |
|||
| 91. |
Parengti teisė aktus įgyvendinančius Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 511/2014 dėl Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje |
2016 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 92. |
Ratifikuoti Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo |
2017 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 93. |
Tikslas. Užtikrinti, kad veikla, kurioje naudojami gyvieji modifikuoti organizmai (toliau – GMO) būtų vykdoma saugiai, GMO neišplistų į aplinką ir nepažeistų ekosistemų |
|||
| 94. |
Uždavinys. Stiprinti GMO kontrolę |
|||
| 95. |
Parengti galimo genetiškai modifikuoto rapso neapgalvoto išleidimo į aplinką Lietuvos teritorijoje įvertinimo studiją |
2018–2020 |
345/100 000 |
Aplinkos ministerija (GMO ekspertų komitetas)
|
| 96. |
Neteko galios nuo 2017-09-21 |
|||
| 97. |
Atnaujinti GMO laboratoriją |
2018–2020 |
2070/600 000 |
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas |
| 98. |
Neteko galios nuo 2017-09-21 |
|||
| 99. |
Uždavinys. Didinti visuomenės informuotumą apie GMO saugų naudojimą, skatinant visuomenę dalyvauti priimant sprendimus dėl GMO naudojimo ir išleidimo į aplinką |
|||
| 100. |
Vykdyti visuomenės informavimą apie biosaugą |
2015–2020 |
40/11585 |
Aplinkos ministerija |
| 101. |
Sukurti GMO svetainę |
2018–2020 |
150/43443 |
Aplinkos ministerija |
| 102. |
Uždavinys. Integruoti biosaugos nuostatas į kitų sektorių politikas |
|||
| 103. |
Atnaujinti ir naujai parengti teisės aktus GMO srityje, atsižvelgiant į ES teisės aktų pakeitimus ir tarptautinius įsipareigojimus |
2015–2020 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 104. |
Pateikti siūlymus dėl biosaugos nuostatų įtraukimo į žemės ūkio sektorių politikas, programas, strategijas, veiksmų planus |
2015–2020 |
0 |
Aplinkos ministerija |
| 105. |
Tikslas – saugomose teritorijose užtikrinti gerą kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių būklę, tinkamą naudojimą, tvarkymą, pritaikyti jas lankymui (ypač valstybiniuose parkuose) |
|||
| 106. |
Uždavinys. Sudaryti prielaidas saugomų teritorijų, pirmiausia valstybinių parkų, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, gamtos ir kultūros vertybėms išsaugoti |
|||
| 107. |
Parengti saugomų teritorijų strateginio planavimo (gamtotvarkos planus ir kt.) ir specialiojo teritorijų planavimo (ribų planus, planavimo schemas) dokumentus |
2023 |
11000/3185820 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Saugomų teritorijų direkcijos |
| 108. |
Įvertinti valstybinių draustinių, saugomų vertybių būklę (remiantis tyrimų duomenimis koreguoti nuostatus, teikti siūlymus dėl esamų draustinių ribų koregavimo ar naujų steigimo ir pan.) pagal prieš tai parengtą metodiką |
2023 |
3500/1013670 |
Aplinkos ministerija Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 109. |
Parengti gamtos vertybių paskelbimo gamtos paveldo objektais, naujų saugomų teritorijų steigimo galimybių studijas, įvertinti valstybinių parkų kraštovaizdžio būklę, atlikti tyrimus ir parengti kraštovaizdžio struktūros schemas, parengti projektus veiklai sureguliuoti tose saugomose teritorijose ar jų dalyse, kuriose kyla daugiausia prieštaravimų, konfliktų |
2023 |
1500/434430 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Saugomų teritorijų direkcijos |
| 110. |
Suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus gamtiniams rezervatams |
2023 |
500/144810 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Saugomų teritorijų direkcijos |
| 111. |
Uždavinys. Sutvarkyti vertingiausias saugomų teritorijų dalis, objektus, pritaikyti saugomas teritorijas lankymui, gamtosauginiam švietimui, mokymui, informacijos apie saugomas teritorijas sklaidai |
|||
| 112. |
Sutvarkyti gamtos ir kultūros vertybes (gamtos ir kultūros objektus, kraštovaizdžio kompleksus, draustinius) ir pritaikyti saugomas teritorijas lankymui. Numatomi sutvarkyti kraštovaizdžio kompleksai (pirminis sąrašas): 1. Šiliniškių ir Baluošo kraštovaizdžio draustinių vertybės Aukštaitijos nacionaliniame parke. 2. Juodkrantės sengirės istorinis miško parkas Kuršių nerijos nacionaliniame parke. 3. Mergiškių kraštovaizdžio draustinio vertybės Aukštadvario regioniniame parke. 4. Punios šilo vertybės Nemuno kilpų regioniniame parke. 5. Kylininkų kraštovaizdžio draustinio vertybės Vištyčio regioniniame parke. 6. Salanto hidrografinio draustinio vertybės Salantų regioniniame parke. 7. Šventos dvaro tvenkinys Sirvėtos regioniniame parke. 8. Dubysos upės slėnio vertybės Dubysos regioniniame parke. 9. Kauno marių pakrantės vertybės Kauno marių regioniniame parke. 10. Asvejos ežero pakrantės vertybės Asvejos regioniniame parke. 11. Šventosios aukštupio vertybės Gražutės regioniniame parke. 12. Akmenos ir Jūros upių santakos pritaikymas lankymui Pagramančio regioniniame parke. 13. Rambyno – Bitėnų draustinių vertybės Rambyno regioniniame parke. 14. Kirkilų kraštovaizdžio draustinio vertybės Biržų regioniniame parke. 15. Betygalos kraštovaizdžio draustinio vertybės Dubysos regioniniame parke. 16. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato (Kalnų parko) dalies gamtos vertybių tvarkymas ir pritaikymas lankymui Vilniaus pilių rezervate. 17. Apuolės valstybinio kraštovaizdžio draustinio vertybės. 18. Parnidžio kopos sutvarkymas ir pritaikymas lankymui Kuršių nerijos nacionaliniame parke. 19. Gedimino kalno tvarkymas Vilniaus pilių valstybiniame kultūriniame rezervate. Numatomi sutvarkyti gamtos paveldo objektai (pirminis sąrašas): 1. Stakų konglomeratų luistai ir Stakų ąžuolas Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. 2. Papilės atodanga ir jos aplinka Ventos regioniniame parke. 3. Botaninių gamtos paveldo objektų tvarkymas, pritaikymas lankymui. 4. Geologinių ir hidrogeologinių gamtos paveldo objektų tvarkymas, pritaikymas lankymui. Planuojama atlikti valstybės saugomų gamtos paveldo objektų ženklinimą. Numatomi sutvarkyti kultūros paveldo objektai (pirminis sąrašas): 1. Žagarės dvaro parkas Žagarės regioniniame parke. 2. Veisiejų dvaro parkas Veisiejų regioniniame parke. 3. Merkinės piliakalnis Dzūkijos nacionaliniame parke. 4. Liškiavos piliakalnis Dzūkijos nacionaliniame parke. 5. Gegrėnų archeologinis kompleksas Žemaitijos nacionaliniame parke. 6. Girnikų kalnas Kurtuvėnų regioniniame parke. 7. Vytauto kalnas Nemuno kilpų regioniniame parke. 8. Punios piliakalnis Nemuno kilpų regioniniame parke. 9. Pavandenės alkakalnis (Sklepkalnis) Varnių regioniniame parke. 10. Kartupėnų piliakalnis Panemunių regioniniame parke. 11. Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete Kauno marių regioniniame parke. 12. Samylų piliakalnis su gyvenviete Kauno marių regioniniame parke. 13. Vištyčio vėjo malūnas Vištyčio regioniniame parke. Numatomi sutvarkyti valstybiniai draustiniai (pirminis sąrašas): 1. Germanto kraštovaizdžio draustinis. 2. Siesarties kraštovaizdžio draustinis. 3. Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis (sutvarkymo ir pritaikymo lankymui projekto II dalis). |
2023 |
80000/23169601 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir / arba saugomų teritorijų direkcijos, Lietuvos nacionalinis muziejus (taikoma Gedimino kalno tvarkymo atveju) |
| 113. |
Įrengti/pritaikyti lankymui infrastruktūrą lankytojams (pažintinius / mokomuosius takus, trasas, jungtis tarp turizmo trasų, apžvalgos bokštus, tiltus, ekologinius kempingus, išplėtoti lauko informacines sistemas). Numatomas lauko informacinių sistemų išplėtojimas (pirminis sąrašas): 1. Aukštaitijos nacionaliniame parke. 2. Dzūkijos nacionaliniame parke. 3. Kuršių nerijos nacionaliniame parke. 4. Aukštadvario regioniniame parke. 5. Anykščių regioniniame parke. 6. Biržų regioniniame parke. 7. Labanoro regioniniame parke. 8. Kauno marių regioniniame parke. 9. Kurtuvėnų regioniniame parke. 10. Neries regioniniame parke. 11. Nemuno deltos regioniniame parke. 12. Tytuvėnų regioniniame parke. 13. Kelio ženklų projektavimas ir įrengimas valstybiniuose parkuose, draustiniuose, rezervatų ženklinimas. Numatomas pažintinių, mokomųjų pėsčiųjų takų įrengimas (pirminis sąrašas): 1. Pėsčiųjų takas iki Kačėniškės piliakalnio Sirvėtos regioniniame parke. 2. Žuvinto ežero mokomasis takas Žuvinto biosferos rezervate. 3. Čepkelių pelkės mokomasis takas Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate. 4. Artosios pelkės mokomasis takas Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate. 5. Pėsčiųjų takas tarp Vainežerio dvaro ir Vainežerio gynybinių įtvirtinimų Veisiejų regioniniame parke. 6. Škėvonių gūbrio pažintinis takas Nemuno kilpų regioniniame parke. 7. Kalupio upelio pažintinis takas Ventos regioniniame parke. 8. Šilėnų–Naujosios rėvos pažintinis takas Neries regioniniame parke. 9. Meironių pažintinis takas Aukštaitijos nacionaliniame parke. 10. Ščiūro rago pažintinis takas Labanoro regioniniame parke. Numatomi įrengti/pritaikyti lankymui apžvalgos bokštai, tiltai, regyklos (pirminis sąrašas): 1. Apžvalgos bokštas Nemuno kilpų regioniniame parke. 2. Apžvalgos tiltas Dubysos regioniniame parke. 3. Apžvalgos bokštas Nemuno deltos regioniniame parke. Numatoma jungtis pažintiniuose maršrutuose, trasose: tiltas per Šventąją šalia Medžių lajų tako Anykščių regioniniame parke. Numatomas pažintinių dviračių takų įrengimas: pažintinis dviračių takas nuo Medžių lajų tako iki Anykščių Anykščių regioniniame parke (Mažojo dviračių žiedo I etapas). |
2023 |
75000/21721501 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir / arba saugomų teritorijų direkcijos ir kiti partneriai |
| 114. |
Įrengti lankytojų centrus su vidaus ir lauko ekspozicijomis, temines ekspozicijas. Numatomi įrengti lankytojų centrai (pirminis sąrašas): 1. Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras. 2. Dubysos regioninio parko lankytojų centras. 3. Neries regioninio parko lankytojų centro išplėtojimas. Numatomos įrengti vidaus ir lauko ekspozicijos (pirminis sąrašas): 1. Bitininkystės muziejaus ekspozicijų kompleksas Aukštaitijos nacionaliniame parke. 2. Vidaus ekspozicija informaciniame centre prie Medžių lajų tako. 3. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centro vidaus ekspozicija. 4. Pagramančio regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. 5. Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. 6. Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. 7. Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro vidaus ekspozicija. 8. Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. 9. Dubysos regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija. 10. Nemuno kilpų regioninio parko Birštono lankytojų centro vidaus ekspozicija. |
2023 |
25000/7240500 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir / arba saugomų teritorijų direkcijos |
| 115. |
Įrengti gamtos mokyklas saugomose teritorijose. Numatomos įrengti gamtos mokyklos (pirminis sąrašas): 1. Kuršių nerijos nacionaliniame parke. 2. Žuvinto biosferos rezervate. 3. Pavilnių regioniniame parke Nacionalinė gamtos mokykla (Vilnius, Džiaugsmo g.). 4. Kurtuvėnų regioniniame parke (Jautmalkės gamtos mokyklos išplėtimas). |
2023 |
20000/5792400 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir / arba saugomų teritorijų direkcijos |
| 116. |
Sutvarkyti „Natura 2000“ teritorijas (ne mažiau kaip 30 teritorijų, įskaitant trūkstamos technikos įsigijimą) |
2023 |
32000/9267841 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Saugomų teritorijų direkcijos |
| 117. |
Paženklinti ir įrengti lauko informacinės sistemos elementus gamtiniuose rezervatuose, valstybiniuose draustiniuose ir „Natura 2000“ teritorijose |
2023 |
2200/637164 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Saugomų teritorijų direkcijos |
| 118. |
Įvairiomis priemonėmis pristatyti saugomų teritorijų išskirtinę vertę, galimybes veiklai saugomose teritorijose, lankytojų centrų veiklą ir teikiamas paslaugas Lietuvos ir užsienio šalių lankytojams |
2023 |
5000/1448100 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Saugomų teritorijų direkcijos |
| 119. |
Uždavinys. Padidinti monitoringo, vertybių svarbos bei jų būklės vertinimo efektyvumą saugomose teritorijose ir užtikrinti kokybišką duomenų surinkimą |
|||
| 120. |
Parengti metodikas saugomų teritorijų būklei vertinti ir Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijas |
2023 |
6000/1737720 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Saugomų teritorijų direkcijos |
| 121. |
Vykdyti ekologinio švietimo plėtrą saugomų teritorijų direkcijose, rengiant mokomąsias programas gamtos mokykloms ir įsigyjant dalį programų įgyvendinimui reikalingos įrangos |
2017 |
4000/1158480 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 122. |
Parengti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo rekomendacijas |
2017 |
1000/289620 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| 123. |
Įsigyti techninės ir programinės įrangos komplektus siekiant operatyviau surinkti duomenis apie kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros vertybių būklę, efektyviau vykdyti monitoringą saugomose teritorijose |
2023 |
5000/1448100 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Saugomų teritorijų direkcijos |
| 124. |
Vystyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro elektronines paslaugas |
2015–2020 |
2400/695088 |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-181, 2016-03-14, paskelbta TAR 2016-03-16, i. k. 2016-04960
Nr. D1-244, 2016-04-11, paskelbta TAR 2016-04-12, i. k. 2016-08682
Nr. D1-315, 2016-05-02, paskelbta TAR 2016-05-03, i. k. 2016-11076
Nr. D1-518, 2016-07-29, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21301
Nr. D1-854, 2016-12-05, paskelbta TAR 2016-12-09, i. k. 2016-28573
Nr. D1-184, 2017-03-01, paskelbta TAR 2017-03-15, i. k. 2017-04342
Nr. D1-780, 2017-09-18, paskelbta TAR 2017-09-20, i. k. 2017-14834
Nr. D1-986, 2017-12-08, paskelbta TAR 2017-12-08, i. k. 2017-19816
Nr. D1-164, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03485
Nr. D1-385, 2018-05-11, paskelbta TAR 2018-05-14, i. k. 2018-07703
Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano
3 priedas
REIKALAVIMAI
KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO IR EKOLOGINĖS BŪKLĖS GERINIMO GAMTINIO KARKASO TERITORIJOSE PROJEKTŲ IR ETALONINIO KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO PASIENIO TERITORIJOSE PROJEKTŲ RENGIMUI IR KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMUI
I SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1. Reikalavimais kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose projektų ir etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose projektų rengimui ir kraštovaizdžio formavimui (toliau – Metodiniai reikalavimai) turi būti vadovaujamasi rengiant kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose ir etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose projektus (toliau – kraštovaizdžio tvarkymo projektai), finansuojamus Europos Sąjungos fondų ir (ar) valstybės lėšomis.
2. Kraštovaizdžio apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kuriuos būtina įvertinti vykdant su kraštovaizdžio formavimu susijusią veiklą:
2.2. Europos Tarybos ministrų komiteto 2008 m. rekomendacija CM/Rec (2008 m. vasario 6 d.) 3 dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių;
2.4. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai:
2.4.1. Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normos ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2.4.2. Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 „Dėl atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2.4.3. Atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinis reglamentas ir Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinis reglamentas, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-62 „Dėl atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento patvirtinimo“;
2.4.4. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 „Dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“;
2.4.5. Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 „Dėl želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2.4.6. Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“;
2.6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“;
2.7. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo“;
2.8. Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96“Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“;
3. Rengiant kraštovaizdžio tvarkymo projektus taip pat turi būti įvertinti ir išanalizuoti naujausi mokslo darbai ir tyrimai kraštovaizdžio srityje, informacinių sistemų duomenys (Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos geologijos tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos informacinių rinkmenų duomenys ir kt.).
II SKYRIUS
PRIEŠPROJEKTINIAI DARBAI
4. Prieš pradedant vykdyti kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose ar etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose veiklas (net ir tais atvejais kai rengiamas statinio projektas ar želdynų kūrimo ir tvarkymo projektas), turi būti parengta ir patvirtinta visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa – tai planuojamos vykdyti veiklos viešumą ir visuomenės įsitraukimą užtikrinantis dokumentas, kuriame pateikiama apibendrinta informacija apie planuojamą vykdyti veiklą, jos tikslus ir uždavinius, paaiškinama, kokias problemas siekiama spręsti, nustatomi įgyvendinimo veiksmai, jų prioritetiškumas, pristatomi konsultavimosi su visuomene ir specialistais metodai, priemonės ir būdai, pateikiama kita svarbi informacija.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-480, 2016-07-07, paskelbta TAR 2016-07-19, i. k. 2016-20764
5. Visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa patvirtinama savivaldybės teisės aktu. Prieš tvirtinant šią programą, turi būti įvykdytos šios viešumą užtikrinančios priemonės:
5.1. visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa iki ją patvirtinant turi būti patalpinta savivaldybės interneto svetainėje (prieiga nuo pagrindinio puslapio) su nurodyta data, vieta ir laiku, kada įvyks programos viešas pristatymas;
5.2. visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa kartu su kvietimu dalyvauti viešame programos pristatyme turi būti išsiųsta (raštu ar elektroniniu būdu) seniūnijai (-oms), kurios teritorijoje planuojama vykdyti veiklą, Aplinkos apsaugos agentūrai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų direkcijomis (jei teritorija yra valstybės įsteigtoje saugomoje teritorijoje arba ribojasi su ja), Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (jei teritorijoje yra kultūros paveldo objektų arba ji ribojasi su kultūros paveldo objekto teritorija, kultūriniu rezervatu, istoriniu nacionaliniu parku, kultūriniu draustiniu), Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (kai vykdoma etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijoje veikla), vietos bendruomenėms, kitoms teritorijoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms (registruotiems subjektams). Valstybės institucijų prašoma pagal kompetenciją pateikti reikalavimus konkrečios teritorijos kraštovaizdžio tvarkymui;
5.3. turi būti suorganizuotas viešas pristatymas, skirtas visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programos viešam aptarimui. Viešo pristatymo data numatoma ne ankščiau kaip po 10 kalendorinių dienų nuo programos paviešinimo savivaldybės interneto tinklalapyje ir jos išsiuntimo seniūnijai (-oms), vietos bendruomenėms, kitiems suinteresuotiems asmenims ir institucijoms, nurodytoms 5.2 papunktyje. Viešo pristatymo metu turi būti atsakyta į šiuos aktualiausius klausimus:
5.3.2. ar reikia idėjos atrankos konkurso (įvertinus vietos, kurioje bus įgyvendinamas projektas, viešumą);
5.3.4. kaip visuomenė norėtų dalyvauti kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procese;
5.4. po viešo pristatymo visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa patikslinama, papildoma atsižvelgiant į pagrįstus visuomenės, kitų institucijų pasiūlymus ir patvirtinama savivaldybės teisės aktu. Visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa prieš ją tvirtinant gali būti pristatoma savivaldybės tarybai.
6. Patvirtintoje visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programoje turi būti:
6.1. pateikta bendra informacija apie planuojamą tvarkyti teritoriją: nurodomas planuojamas tvarkyti objektas (atsižvelgiant į 39 ir 46 punktus), jo adresas (savivaldybė, seniūnija, gatvė, su teritorija besiribojantys keliai ir gatvės), bendras planuojamos tvarkyti teritorijos plotas, pateikiamas bendras teritorijos kraštovaizdžio aprašymas; apibūdinamos kraštovaizdžio vertingosios savybės; įvertinamas teritorijos išskirtinumas regione, šalyje; nurodomas teritorijos naudojimo reglamentas; apibūdinama ekologinė, kultūrinė, estetinė, ekonominė vietovės svarba, taip pat vertė, kurią nagrinėjamai teritorijai priskiria visuomenė, vietos gyventojai;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-480, 2016-07-07, paskelbta TAR 2016-07-19, i. k. 2016-20764
6.2. pristatyti kraštovaizdis tvarkymo tikslai ir uždaviniai: nurodomos problemos, kurias norima išspręsti įgyvendinus projektą, apibūdinami planuojamo rengti ir įgyvendinti kraštovaizdžio tvarkymo projekto tikslai ir siekiami rezultatai;
6.3. nurodyti reikalavimai kraštovaizdžio tvarkymui (su konkrečios teritorijos tvarkymu susiję teisės aktų reikalavimai, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, studijos, kiti mokslo darbai, kurie turi būti įvertinti rengiant ir įgyvendinant kraštovaizdžio tvarkymo projektus, reikalingi atlikti tyrimai);
6.4. pateiktas bendradarbiavimo su visuomene planas (nurodoma kaip dialogas su visuomene bus palaikomas viso kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo metu, kokios priemonės yra tinkamos ir bus vykdomos norint pasiekti numatytus tikslus ir tikslines grupes, kiek laiko ir išteklių bus skiriama šių priemonių įgyvendinimui, kaip bus informuojama visuomenė apie bendradarbiavimo rezultatus – kaip buvo atsižvelgta ar neatsižvelgta į visuomenės nuomonę ir kt.).
7. Patvirtinta visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa paviešinama savivaldybės interneto svetainėje, patvirtinta programa išsiunčiama seniūnijai (-oms) (kuriose numatoma vykdyti veiklą), įregistruotoms vietos bendruomenėms, kitiems viešame pristatyme dalyvavusiems fiziniams, juridiniams asmenims. Viešame pristatyme dalyvavusiems asmenims kartu su patvirtinta programa išsiunčiami kvalifikuoti paaiškinimai, kodėl į išsakytus siūlymus neatsižvelgta. Visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa ir jos viešo pristatymo protokolas su pristatymo metu dalyvavusių asmenų išsakytais siūlymais pateikiamas Aplinkos ministerijai.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-919, 2018-10-31, paskelbta TAR 2018-11-02, i. k. 2018-17683
III SKYRIUS
KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO PROJEKTO RENGIMAS
9. Kraštovaizdžio tvarkymo projektai rengiami kaip atskiri dokumentai, laikantis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, juos detalizuojant.
10. Tai atvejais, kai veikla vykdoma želdyne, šiuose Metodiniuose reikalavimuose nurodyti reikalavimai esamos būklės analizei, taip pat IV, V skyriuose nurodyti reikalavimai įvertinami atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų sudėtyje.
11. Kai teritorijoje numatoma vykdyti statybą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas statinio techninis projektas.
12. Kraštovaizdžio tvarkymo projektų rengimo vadovais gali būti architektai, kraštovaizdžio architektai, taip pat želdynų projektų rengimo vadovai, kurie atestuoti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
13. Patvirtinus kraštovaizdžio tvarkymo programą, savivaldybės (toliau – kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo organizatorius) teisės aktu priimamas sprendimas dėl kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo, kurio tikslai ir uždaviniai, kiti reikalavimai turi atitikti visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programą.
14. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimą sudaro šios stadijos:
15. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo organizatorius ir derinančios institucijos (Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kai vykdoma etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijoje veikla – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) raštu turi pritarti kraštovaizdžio tvarkymo projekto koncepcijai (derinimui pateikiama po viešo pristatymo visuomenei, kartu pateikiant esamos būklės analizę) ir kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendiniams. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto koncepcija ir kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendiniai derinančioms institucijoms teikiami tiesiogiai.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-919, 2018-10-31, paskelbta TAR 2018-11-02, i. k. 2018-17683
16. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo organizatorius, sudarydamas sutartį su kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengėju, jam pateikia:
16.3. Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kitus kadastro ir registro duomenis esant poreikiui;
17. Esamos būklės analizės stadijoje turi būti išsamiai išnagrinėta esama vietovės gamtinė-kultūrinė situacija. Esamos situacijos analizę sudaro:
17.1. teritorijos naudojimo reglamento ir planavimo dokumentų sprendinių apibūdinimas: nurodomas žemės naudojimo būdas, apsaugos statusas, planavimo dokumentais teritorijai nustatyti veiklos plėtojimo reikalavimai ir apribojimai;
17.2. bendrojo kraštovaizdžio pobūdžio analizė:
17.2.1. aprašomas bendras kraštovaizdžio pobūdis ir jo būklė pagal Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (kai juose atlikta kraštovaizdžio morfologijos analizė): nurodomas gamtinis kraštovaizdžio pobūdis, kraštovaizdžio pobūdis pagal sukultūrinimo laipsnį (antopogenizacijos tipą), kraštovaizdžio naudojimo pobūdis, vizualinės struktūros tipas ir kt., pateikiamos atitinkamų brėžinių įkarpos;
17.2.2. apibūdinamas gamtinis karkasas, jo geoekologinis potencialas (patikimo, riboto, silpno, pažeisto, stipriai pažeisto) – jei jis įvertintas planavimo dokumentuose, nurodomos gamtinio karkaso tvarkymo kryptys, numatytos planavimo dokumentuose, aprašomas vietovės kontekstas rajono gamtinio karkaso struktūroje (kai vietovė patenka į gamtinį karkasą);
17.2.3. atliekama bendroji reljefo analizė: aprašomas reljefas (geomorfologinės formos: kalvos, bangos, lygumos ir kt.), reljefo formų pobūdis (kalvotumas, banguotumas, slėniuotumas ir kt.), nurodomi jų morfometriniai rodikliai (šlaitų aukščiai, ilgiai, polinkio kampai), grunto sudėtis;
17.2.4. atliekamas vizualinių kraštovaizdžio savybių vertinimas: apibūdinamas kraštovaizdžio apžvelgiamumas (vertikaliosios ir horizontaliosios erdvinės sąskaidos išraiška), įvardinamos vertingosios estetinės kraštovaizdžio savybės, identifikuojamos ir aprašomos vietovėje esančios regyklos, jų padėtis svarbiausių objektų atžvilgiu, teritorijos gretimybės, gali būti atliekama kraštovaizdžio vizualinių vertybių fotofiksacija;
17.3. hidrologinių sąlygų analizė:
17.3.1. nurodomi teritorijoje esančių upių, upelių, kitų paviršinių vandens telkinių pavadinimai, plotas, debitas, tūris, biologinė įvairovė, apibūdinamos kitos vandens telkinio ir teritorijos hidrologinės savybės: bendras vagos ilgis, pakrantės vingiuotumas, vandens paviršiaus plotas, gylis, nuolydis, vandens lygio svyravimo amplitudė, potvyniai, poplūdžiai, jų tankumas, aukštis, vandens lygio nuosekio laikotarpiai, ledų susidarymas, patvankos rizika ir kt., gruntinio vandens lygis, jo svyravimai, hidrogeologinės vietovės sąlygos – geologinis pjūvis su gruntų filtracijos savybėmis, atmosferinio vandens nutekėjimo sąlygos (užmirkimo, pelkėjimo procesai, šlapynės);
17.4. dirvožemio analizė – nustatoma ir apibūdinama dirvožemio sudėtis, struktūra, poringumas, derlingumas, rūgštingumas, spalva, suslėgimas, užterštumo laipsnis ir kt.;
17.5. biologinės įvairovės analizė ir tyrimai – aprašoma vietovės biologinė įvairovė: vietinės rūšys, natūralios buveinės. Jei teritorijoje esama saugomų rūšių, apibūdinami jų ekologiniai poreikiai, nurodomos priemonės, kurios galėtų pagerinti šių rūšių išlikimo sąlygas. Atliekama želdinių inventorizacija ir jų būklės įvertinimas (kartu su gatvės želdiniais, jei vietovė kerta ar ribojasi su gatvėmis) pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles (pateikiama želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė, trumpa želdyno charakteristika), atliekamas teritorijos būklės įvertinimas pagal ekologinius kriterijus (pažeidžiamumas ir stabilumas, retumas, natūralumas ir tipiškumas, įvairovė, dydis ir fragmentiškumas), kurių taikymo rekomendacijos pateiktos Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakyme Nr. D1-645 „Dėl reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-480, 2016-07-07, paskelbta TAR 2016-07-19, i. k. 2016-20764
17.6. urbanistinės struktūros analizė: įvertinamas teritorijos užstatymas, inžinerinės, susisiekimo infrastruktūros objektai, aprašomi teritorijoje esantys pastatai, jų paskirtis;
17.7. gali būti atliekami ir kiti tyrimai, atsižvelgiant į vietovės išskirtinumą – istoriniai, archeologiniai, inžineriniai–geologiniai ir kt.;
17.8. esamos būklės analizės svarbiausios tyrimų išvados grafiškai pavaizduojamos ant ne senesnio kaip 3 metų topografinio plano (M 1:500–2000). Topografinis planas turi būti tikslinamas kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo metu, jei yra naujų objektų, kurie gali turėti įtakos sprendinių parinkimui. Esamos būklės brėžinyje nurodoma: reljefas, hidrografija ir hidrotechnika, augalija, žemės dangos, pastatai ir jų elementai, urbanizuotos teritorijos, lietaus nuotakynas ir drenažas, bendrosios komunikacijos;
17.9. atliekama teritorijos socialinių ir ekonominių aspektų analizė:
17.9.2. teritorijos naudojimas švietimo reikmėms, gamtosauginio švietimo, kultūros paveldo propagavimo darbų perspektyvos, šios veiklos poveikis teritorijai;
17.9.3. vietovę reikšmingai veikianti veikla (pvz., atliekų tvarkymas, kariniai mokymai, infrastruktūros objektų plėtra ir pan.), jos poveikis teritorijai (intensyvumas, pažeidžiamos teritorijos plotas, kokie objektai pažeidžiami ir pan.), poreikis ją nutraukti ar apriboti, kitos teritorijoje pasireiškiančios gamtosauginės problemos.
Papildyta papunkčiu:
Nr. D1-480, 2016-07-07, paskelbta TAR 2016-07-19, i. k. 2016-20764
18. Atliekant esamos situacijos vertinimą, turi dalyvauti bent vienas specialistas, turintis ne mažesnę kaip 3 metų patirtį kraštovaizdžio tyrimų ir analizės srityje, t. y. ne mažiau kaip 3 metus vykdė kraštovaizdžio morfologinius ir (ar) estetinius, ir (ar) ekologinius, ir (ar) technogeninius, ir (ar) socialinius ar kitus kraštovaizdžio tyrimus.
19. Esamos būklės stadijoje organizuojamas susitikimas su visuomene, siekiant išsiaiškinti visuomenei svarbius vietovės elementus, vertybes, funkcijas, vykdomos kitos visuomenės įtraukimo veiklos, numatytos visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-919, 2018-10-31, paskelbta TAR 2018-11-02, i. k. 2018-17683
20. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto esamos būklės analizė derinančioms institucijoms pateikiama kartu su jų pritarimui teikiama kraštovaizdžio tvarkymo projekto koncepcija.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-919, 2018-10-31, paskelbta TAR 2018-11-02, i. k. 2018-17683
21. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto koncepcijos rengimo stadijoje parengiamas eskizinis projektas, išreiškiantis pagrindines kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių idėjas.
22. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto koncepciją sudaro:
22.1. grafiškai pavaizduoti pasiūlymų sprendiniai, atskirai pažymint preliminarius želdinių tvarkymo sprendinius;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-919, 2018-10-31, paskelbta TAR 2018-11-02, i. k. 2018-17683
23. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto koncepcijos grafinių brėžinių rengimui parenkamas toks mastelis, kuris leistų aiškiai išreikšti projektavimo idėjas. Brėžiniai gali būti pateikiami šiais formatais – pdf, jpg, gif, tif, png.
24. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto koncepcija turi būti vieša. Apie jos parengimą informuojama savivaldybės interneto svetainėje, atskiri pranešimai išsiunčiami projektą derinančioms institucijoms, seniūnijoms, bendruomenėms, turto savininkams, kurie yra vietovės gretimybėje ar kurių turtui projekto sprendiniai gali turėti įtakos, ir asmenims, kurie yra viešai išreiškę pageidavimą tokią informaciją gauti. Nurodoma, iki kada ir kur visuomenė gali teikti pasiūlymus dėl projekto koncepcijos.
25. Projekto koncepcija turi būti viešai eksponuojama ir ne mažiau kaip po 10 kalendorinių dienų surengiamas viešas projekto koncepcijos svarstymas. Parengiama viešo svarstymo ataskaita, kurioje apibendrinami visuomenės pasiūlymai, nurodoma, į kuriuos pasiūlymus atsižvelgta, kvalifikuotai paaiškinama, kodėl kai kurie pasiūlymai atmesti.
26. Vykdomos kitos visuomenės įtraukimo veiklos, numatytos visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programoje.
28. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami kraštovaizdžio tvarkymo projekto tekstiniai ir grafiniai sprendiniai, parengiama projekto įgyvendinimo sąmata ir techninės specifikacijos (kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo organizatoriui pageidaujant), sutvarkytos teritorijos priežiūros (eksploatacijos) aprašas.
29. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto tekstinius sprendinius sudaro aiškinamasis raštas, paaiškinantis grafinius sprendinius, ir sutvarkytos teritorijos priežiūros (eksploatacijos) aprašas.
30. Numatomi teritorijos tvarkymo sprendiniai turi būti pagrįsti žiniomis apie teritoriją, įvertinantys ekologinius poreikius ir reikalavimus, stiprinantys estetinį potencialą, ekonomiškai racionalūs, atsižvelgiantys į vietovės svarbą urbanizuotos teritorijos erdvinėje struktūroje. Pateikiami sprendiniai sudarantys sąlygas visuomenei pažinti ir geriau suprasti vietovės gamtinę ir kultūrinę vertę, naudoti teritoriją gamtosauginio švietimo, gamtos ir kultūros paveldo propagavimui.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-480, 2016-07-07, paskelbta TAR 2016-07-19, i. k. 2016-20764
31. Sutvarkytos teritorijos priežiūros (eksploatacijos) apraše numatomi veiksmai ir priemonės, reikalingos nuolatinės teritorijos priežiūros užtikrinimui ir rezultatų ilgaamžiškumo palaikymui. Aprašo turinyje nurodoma: želdinių priežiūros specifika ir ypatumai (šienavimas, genėjimas, atsodinimas, tręšimas, laistymas ir kt.), statinių ir įrenginių priežiūros specifika (dažymas, atnaujinimas ir kt.), minimalios teritorijos priežiūrai reikalingos lėšos, trumpai aptariama teritorijos priežiūra esant ekstremalioms gamtinėms situacijoms, aptariami kiti individualūs teritorijos kasdieninės priežiūros poreikiai.
32. Patvirtinto kraštovaizdžio tvarkymo projekto grafinius sprendinius sudaro:
32.2. pagrindinis kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių brėžinys M 1:500–2000. Jame pateikiama informacija, leidžianti suvokti galutinį sutvarkytos teritorijos vaizdą. Jame tekstu ir grafiniais elementais nurodoma:
32.2.2. natūralių ekosistemų funkcionavimui palikti, išsaugoti ar atkurti plotai (augalų masyvai, juostos, pavieniai augalai, natūralios dangos, vandens telkiniai);
32.2.3. lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo, hidrologinio režimo atkūrimo, lietaus vandens antrinio panaudojimo sprendimai;
32.2.4. reljefo formavimo, šlaitų tvirtinimo sprendiniai (aprašomos siūlomos taikyti priemonės nuo erozijos, nuoplovos ir kt.);
32.2.5. esamos, naikinamos, pertvarkomos ir naujai įrengiamos žemės dangos (natūralios ir dirbtinės);
32.2.6. esamos, naikinamos, pertvarkomos ir naujai įrengiamos urbanizuotos teritorijos (atraminės sienutės, urbanizuotų teritorijų elementai);
32.2.8. įkarpoje pavaizduojama, kaip teritorija jungiasi su tvarkomos teritorijos gretimybėje esančiais želdiniais, želdynais, takų sistemomis ir pan.;
32.3. teritorijos reljefo (sklypo aukščių) planas (M 1:500–2000). Jame nurodoma: reljefas, reljefo elementai (horizontalės, izobatos, reljefo nulinis lygis), esami ir projektuojami aukščiai, nuolydžiai ir lygiai, tvirtinami šlaitai, lietaus vandens nuvedimas, atraminės sienelės, laiptai, esami ir projektuojami takai, jų dangos, privažiavimai, charakteringi reljefo taškai ir kiti elementai. Aprašant reljefo formavimo sprendinius, turi būti paaiškinama, kaip sprendiniai dera su pamatiniu kraštovaizdžio gamtiniu pobūdžiu ir gretimomis teritorijomis, kiek numatoma nukasti, užpilti grunto kubiniais metrais, kokios numatomos priemonės nuo erozijos, nuoplovos, paaiškinami vandens surinkimo ir nuvedimo sprendiniai;
32.4. želdinių planas (M 1:500–2000). Plane sutartiniais ženklais nurodomi paliekami ir šalinami želdiniai, išskirtiniai, vertingi (dendrologiniu, istoriniu, asociatyviniu ar kitais požiūriais) želdiniai, perkeliami, persodinami ir naujai sodinami želdiniai, nurodoma, kur atstatomas natūralus augalinis dirvožemio sluoksnis, pateikiama želdinių suvestinė lentelė, kurioje nurodomos želdinių charakteristikos (būklė, aukštis, plotis ir kt.) ir reikalingos želdinių tvarkymo priemonės;
32.5. suvestinis sklypo inžinerinių tinklų planas (M 1:500). Plane nurodomos inžinerinių tinklų trasos, skirtingų dangų plotai ir charakteristikos, aikštelių, laiptų, atraminių sienučių pjūviai ir kitos charakteringos detalės. Esant sudėtingoms sąlygoms – skersiniai profiliai su tinklų išdėstymo schema, sutartiniai ženklai, kiti duomenys;
33. Grafiškai vaizduojant topografinių erdvinių duomenų rinkinius, vadovaujamasi Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ patvirtinimo“. Sprendinių spalviniai ir grafiniai žymėjimai paaiškinami lentelėse. Tekstiniai ir grafiniai sprendiniai pateikiami kompiuterinėje laikmenoje, galimi dokumentų formatai – pdf, jpg, gif, tif, png. Gali būti pateikiami ir popieriniai kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių variantai.
34. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių derinimo ir viešinimo stadiją sudaro:
34.1. kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių derinimas raštu su:
34.1.1. savivaldybės, kurioje vykdoma veikla, vyriausiuoju architektu, kuris įvertina, ar planuojamos veiklos neprieštarauja teritorinio ir strateginio planavimo dokumentuose nustatytiems kraštovaizdžio kokybės tikslams, ar projektas apsvarstytas su visuomene;
34.2. suderinto kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių viešinimas savivaldybės tinklalapyje, seniūnijos patalpose;
34.3. viešas pristatymas visuomenei po ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų nuo kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių viešo paskelbimo savivaldybės tinklalapyje, seniūnijos patalpose. Parengiama viešo pristatymo ataskaita, kuri pridedama prie kraštovaizdžio tvarkymo projekto;
34.4. atliekamos kitos visuomenės įtraukimo ir informavimo veiklos, numatytos visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-919, 2018-10-31, paskelbta TAR 2018-11-02, i. k. 2018-17683
35. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto tvirtinimo stadijoje suderintas, viešai pristatytas visuomenei kraštovaizdžio tvarkymo projektas patvirtinamas savivaldybės teisės aktu.
36. Patvirtintą kraštovaizdžio tvarkymo projektą sudaro šie dokumentai:
36.7. projekto įgyvendinimo sąmata ir techninės specifikacijos (projekto rengimo organizatoriui pageidaujant);
IV SKYRIUS
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO IR EKOLOGINĖS BŪKLĖS GERINIMO GAMTINIO KARKASO TERITORIJOSE
VEIKLOS ĮGYVENDINIMUI
37. Vykdant kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose veiklą, siekiama įgyvendinti konkrečias kraštovaizdžio formavimo priemones, kurios prisideda prie į gamtinį karkasą (išskirto savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose) patenkančių vietovių ekologinės būklės gerinimo, jų funkcijų ir vertybių atkūrimo, išryškinimo:
37.1. ekologinės būklės gerinimo priemonėmis turi būti siekiama:
37.1.1. mažinti kraštovaizdžio fragmentaciją (atskirųjų, priklausomųjų želdynų kūrimas esamų želdynų pertvarkymas, želdinių grupių, juostų įveisimas, stogų, sienų apželdinimas);
37.1.2. pagerinti rūšių išlikimo sąlygas (retų rūšių, vietinės augalijos ir gyvūnijos saugojimas, invazinių rūšių naikinimas (Sosnovskio barščio ir kt.), kraštovaizdžio elementų, svarbių konkrečių rūšių migracijai, suformavimas ar atnaujinimas, esamų želdynų, želdinių grupių tvarkymas, želdinių sveikumo išsaugojimas;
37.2. kraštovaizdžio funkcijų ir vertybių atkūrimo, išryškinimo priemonėmis turi būti siekiama:
37.2.1. gerinti kraštovaizdžio vertybių (kurios įvardintos teritorinio ir (ar) strateginio planavimo dokumentuose ar visuomenė viešų diskusijų metu jas yra išskyrusi kaip turinčias išskirtinę vertę) būklę. Tai apima kraštovaizdžio, atskirų jo elementų išsaugojimą, atkūrimą ir reprezentavimą (gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžio objektų apsauga, reljefo atstatymas ir tvarkymas, panoramų, perspektyvų atvėrimas, estetinės vietovės būklės gerinimas);
38. Veikla turi būti įgyvendinama gamtiniame karkase, ne mažesnėje kaip 2 ha teritorijoje (teritorija gali būti išskaidyta, ne vientisa).
39. Kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose veikla vykdoma į valstybinius parkus (išskyrus į juos patenkančius miestus), valstybinius draustinius (išskyrus į juos patenkančius miestus), valstybinės reikšmės miškus, rezervatus, kultūros paveldo objektus (išskyrus želdynus – kultūros paveldo objektus ir želdynus, esančius kultūros paveldo objekto teritorijoje) nepatenkančiose teritorijose. Prioritetas teikiamas:
39.1. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms, kurias planavimo dokumentais numatyta konvertuoti į bendro naudojimo, gyvenamąsias ar rekreacines teritorijas;
39.2. į Lietuvos Respublikos upių, ežerų, tvenkinių kadastrą įtrauktų upių, ežerų, tvenkinių apsaugos zonoms ir pakrančių apsaugos juostoms, kuriose pažeistas ar pakeistas hidrologinis režimas ir (ar) morfologinės sąlygos (melioracijos paveikti paviršinio vandens telkiniai, taip pat vandens telkiniai su eroduojamais šlaitais);
39.3. želdynų sistemai ar jos daliai (veikla gali būti vykdoma visoje atskirojo želdyno teritorijoje, jei nors dalis jo patenka į gamtinį karkasą);
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-480, 2016-07-07, paskelbta TAR 2016-07-19, i. k. 2016-20764
40. Teritorijoje vykdoma veikla turi atitikti savivaldybės ar jos dalies bendrojo ar specialiojo plano sprendinius.
41. Tais atvejais kai veikla vykdoma želdyne (atskirajame arba priklausomajame), be šių Metodinių reikalavimų turi būti vadovaujamasi Želdynų įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais.
42. Aprašant projekto rengimo tikslus ir siekiamus rezultatus, pateikiama: bendras kraštovaizdžio charakterio aprašymas pagal Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendinius, pateikiama atitinkamo brėžinio iškarpa; galiojančių bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai su paaiškinimais, kaip jie siejasi su projektu, pridedama jų grafinė ištrauka; trumpai apibūdinama ekologinė vietovės svarba, grafiškai pavaizduojami teritorijos gamtinio karkaso struktūrinių dalių ryšiai su gretimomis teritorijomis.
43. Vykdant su kraštovaizdžio formavimu susijusias veiklas, gamtiniame karkase turi būti laikomasi šių reikalavimų:
43.1. turi būti stengiamasi išsaugoti vietovei būdingas charakteristikas, nepažeisti natūralių kraštovaizdžio struktūrų, ekosistemų;
43.2. iki trečdalio bendro tvarkomos teritorijos ploto (neįskaičiuojant paviršinio vandens telkinių) turi būti paliekama natūralių ekosistemų kūrimuisi, t. y. teritorija ištisai nekultūrinama, išsaugojami natūralūs kraštovaizdžio formavimosi procesai, natūraliai augantys geros ekologinės būklės želdiniai, atskirose atkarpose paliekami nepakeisti natūralūs vandens telkinių krantai ir kiti natūralūs paviršiai;
43.3. vietovėje želdynų ir želdinių visuma formuojama taip, kad ji jungtųsi su želdynais ir želdiniais, esančiais už tvarkomos teritorijos ribų;
43.4. tais atvejais, kai tvarkomas upės ruožas, tvarkymo darbai vykdomi taip, kad būtų užtikrintas migracijos koridorių ekologinis vientisumas – darbai pradedami ar tęsiami nuo esančios natūralios (ar renatūralizuotos) vietos, vengiama fragmentiško krantų ruožų tvarkymo. Tvarkymo darbai turi apimti ne trumpesnę kaip 1 km atkarpą;
43.5. tvarkant sureguliuotų upių ir jų apsaugos juostų teritorijas, turėtų būti siekiama jas padaryti žaliosiomis jungtimis, padedančiomis išlaikyti ar atkurti aplinkos gyvybingumą, tenkinti migruojančių rūšių poreikius, sujungti biologinei įvairovei reikšmingas teritorijas;
43.6. sausumos teritorijos, esančios šalia upių santakos (upių susiliejimo vietų), turi būti paliekamos natūralios. Konkretus atstumas nustatomas atliekant upės hidrologinio režimo analizę;
43.7. tvarkant paviršinius vandens telkinius ir jų pakrantes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir Rekomendacijomis paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu nr. D1-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 2 priede nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. AV-83 „Dėl Rekomendacijų Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 "Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo", 2 priede nustatytiems reikalavimams įgyvendinti“;
43.8. turi būti siekiama apželdinti ir išsaugoti želdinius ne mažiau kaip 40 procentų teritorijos (įskaičiuojant esamus želdinius);
43.10. naikinamos invazinės augalų rūšys turi būti įrašytos į Invazinių organizmų rūšių Lietuvoje sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“. Invazinių rūšių kontrolė ir naikinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“;
43.11. apie ketinimą naikinti invazines rūšis savivaldybės teritorijoje turi būti raštu informuota Aplinkos ministerija;
43.12. vykdant statybinius ir kitus darbus turi būti išsaugomas derlingas dirvožemio sluoksnis. Nukastas dirvožemis panaudojamas apželdinimui, šlaitų tvirtinimui, dirvų pagerinimui arba rekultivacijai;
43.15. turi būti numatomi sprendimai lietaus vandens panaudojimui kraštovaizdžio elementų formavimui ir jų priežiūrai;
43.16. siekiant likviduoti estetinę kraštovaizdžio vertę mažinančius objektus (vagonėliai, nenaudojamas statybinis laužas, konteineriai, kiti kilnojami objektai), turi būti bendradarbiaujama su šių objektų savininkais;
43.17. drėgnose, užliejamose ar sunkiai praeinamose vietose vengiama įrengti hermetiškas dirbtines dangas. Vietoj jų gali būti įrengiami mediniai takai, kurie sudarytų sąlygas visuomenei pažinti, apžvelgti vietovės kraštovaizdį;
43.18. vietovėje turi būti įrengiama lauko informacinė sistema, pristatanti vietovės kraštovaizdį ir informuojanti apie ekologines vertybes, kurių išsaugojimui paliekami natūralūs (nesutvarkyti, nesukultūrinti) gamtinio kraštovaizdžio fragmentai. Informacija turi būti pateikiama prie pagrindinių įėjimų į vietovę ar šalia konkrečių objektų, tačiau visai atvejais ji turi vizualiai derėti su vietovės kraštovaizdžiu – parametrais, spalviniais sprendimais neužgožti vietovėje esančių ekologinių, estetinių kraštovaizdžio vertybių.
44. Taikant priemones nuo erozijos, turi būti laikomasi šių principų:
44.1. tvirtinamos gali būti krantų atkarpos, kuriose ardomi aukštesni kaip 1 metro šlaitai ir (ar) erozija gali būti pavojinga statiniams, įrenginiams. Tvirtinant šlaitus prioritetas teikiamas natūralioms medžiagoms ir būdams;
44.3. stipriai eroduojami aukšti šlaitai gali būti tvirtinami kombinuotais būdais. Akmenų grindinių aukštis turi atitikti slėnio mastelį. Vengiama tiesių linijų ir taisyklingų akmenų mozaikų;
44.4. stabiliuose statesniuose kaip 10 laipsnių medžiais ir krūmais apaugusiuose paupių šlaituose negalima vykdyti žemės darbų, plynai kirti medžių ir krūmų, rauti kelmų. Esant būtinybei šalinti medžius šlaituose, rekomenduojama nerauti medžių kelmų, o juos nupjovus pažeme šlaitus tvirtinti tarp kelmų sodinant Lietuvai būdingų rūšių krūmus su tvirta šaknų sistema;
44.5. siekiant stabdyti šoninę eroziją (meandravimą), natūraliai augančių medžių ir krūmų sistema nekeičiama – paliekami natūraliai augančių medžių kelmai, kurių šaknų sistema natūraliai tvirtina krantus;
44.6. želdinant pertvarkytus upių slėnius sodinami vietinių rūšių augalai, pritaikant juos prie natūralių augimo sąlygų. Svetimžemiai augalai turėtų būti sodinami tik nedideliuose plotuose, nevyrauti;
V SKYRIUS
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ETALONINIO (PAVYZDINIO, REPREZENTATYVAUS) KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO VEIKLOS
PASIENIO TERITORIJOSE ĮGYVENDINIMUI
45. Veikla įgyvendinama pasienio prieigų kraštovaizdyje, tai yra vietovėje, kuri vizualiai matoma (matymo zona iki 1 km) nuo magistralinių ir krašto kelių (įvardintų 42 punkte), kertančių Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tvarkoma vietovė nuo valstybės sienos turi būti nutolusi ne toliau kaip 10 kilometrų.
46. Etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose veikla gali būti vykdoma prie šių krašto ir magistralinių kelių:
46.1. kurie pagal Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą patenka į teritorijas, priskirtas V3H3, V3H2, V3H1, V3H0, V2H3, V2H2, V2H1, V2H0, V1H3 kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipams – Panevėžio regionas (krašto kelias 122); Utenos regionas (magistralinis kelias A6); Vilniaus regionas (magistralinis kelias A3, krašto keliai 103, 110), Alytaus regionas (magistralinis kelias A4, krašto kelias 135), Marijampolės regionas (magistralinis kelias A5, krašto kelias 184); Klaipėdos regionas (krašto kelias 167);
47. Vykdoma veikla turi atitikti savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendinius ir juose numatytus kraštovaizdžio kokybės tikslus, detalizuoti specialiųjų, detaliųjų planų sprendinius (jei jie teritorijai yra parengti).
48. Vykdant etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose veiklą, turi būti siekiama didinti pasienio teritorijų ekologinį pilnavertiškumą, estetinį kraštovaizdžio patrauklumą, išnaudoti tranzitinius kelius kraštovaizdžio apžvalgai, jo pažinimui, vietos vertybių pristatymui, prisidėti prie šių teritorijų kraštovaizdžio informatyvumo didinimo (kraštovaizdžio apžvelgiamumo, matomumo didinimas, želdinių apsauga ir tvarkymas, reljefo atkūrimas ir sutvarkymas, informacijos apie kraštovaizdį įrengimas lauko aplinkoje, kitos kraštovaizdžio vizualinės kokybės gerinimo priemonės).
49. Siekiant išvengti fragmentiško tvarkymo ir gerinti estetinę kraštovaizdžio kokybę visame nuo 41 punkte nurodytų kelių matomame kraštovaizdyje, įgyvendinant estetinę kraštovaizdžio kokybę gerinančias priemones, turi būti identifikuotos vizualiai netvarkingos pasienio teritorijos už tvarkomos teritorijos ribų, pateikti pasiūlymai dėl jų estetinės kokybės gerinimo ir bendradarbiaujama su verslo atstovais, privačių objektų ir žemių savininkais dėl pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo.
50. Aprašant projekto rengimo tikslus ir siekiamus rezultatus, pateikiama: bendras kraštovaizdžio charakterio aprašymas pagal Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendinius, pateikiamos atitinkamų brėžinių iškarpos; galiojančių bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai su paaiškinimais, kaip jie siejasi su projektu, pridedama jų grafinė ištrauka; įvardinama, kokius kraštovaizdžio kompleksus, kraštovaizdžio elementus ar bruožus siekiama reprezentuoti, išryškinti.
51. Vykdant etaloninio kraštovaizdžio pasienio teritorijose formavimo veiklą, turėtų būti laikomasi šių reikalavimų:
51.1. turi būti identifikuoti ir aprašyti vaizdai, formuojantys krašto identitetą (kraštovaizdžio apžvalgai svarbūs taškai, panoramos, perspektyvos), teritorijoje esančios kraštovaizdžio vertybės, atlikta panoramų fotofiksacija. Rengiant aprašymus turi būti nurodyti pagrindiniai kraštovaizdžio kompoziciją formuojantys elementai, įvardintos gamtinės ir kultūrinės dominantės, kiti formantai, masteliškumas, būdingos linijos, spalvos, tekstūros, apžvalgos kampai, asociatyvinės ir kitos vertės;
51.2. turi būti numatytos kraštovaizdžio estetinės kokybės gerinimo priemones, kurios tuo pačiu didintų kraštovaizdžio individualumą, kompozicinį harmoningumą, prasmingumą, prisidėtų prie vietovės ekologinės pusiausvyros palaikymo ar atkūrimo (atveriamos vaizdingos, vertingos panoramos, palaikoma gera žemės ūkio teritorijų, statinių ir infrastruktūros, želdinių būklė, reguliuojama komercinė reklama, šienaujama, vizualiai agresyvūs objektai dengiami želdiniais, tvarkomos pažeistos teritorijos). Parenkant šias priemones įvertinama, ar jos dera aplinkiniame kraštovaizdyje, atitinka istorinį regiono charakterį, prisideda prie ekosistemų stabilumo palaikymo, jų atkūrimo, paveldo respektavimo, asociatyvių kraštovaizdžio elementų išryškinimo;
51.3. turi būti išryškinti ir išsaugoti ekologiniu, istoriniu, kultūriniu, simboliniu, asociaciniu, memorialiniu požiūriais svarbūs vietiniai kraštovaizdžio elementai (pavieniai medžiai ar alėjos, šaltiniai, upeliai, išskirtinių formų ar kilmės kalvos, akmenys, kryžiai, tvoros, kiti istoriniai ženklai ir kt.), kurie didina kraštovaizdžio vaizdingumą, įsimintinumą;
51.4. turi būti numatytos kraštovaizdžio atpažįstamumą, informatyvumą didinančios priemonės (regyklų, informacinių stendų apie regiono kraštovaizdį, jo vertingąsias savybes įrengimas, mažosios kraštovaizdžio architektūros statinių atnaujinimas ir įrengimas, esamų poilsio aikštelių, viešųjų erdvių pritaikymas kraštovaizdžio respektavimui ir kt.);
51.5. turi būti siekiama projektų kompleksiškumo – tarpusavyje derinamos investicijos ir priemonės, skirtos kraštovaizdžio estetinės, ekologinės kokybės gerinimui, regiono konkurencingumo, patrauklumo turizmui ir investuotojams didinimui, pastatų, inžinerinės infrastruktūros atnaujinimui, jos funkcionalumo atkūrimui.
52. Regyklos (apžvalgos taškų) įrengimo darbai:
52.1. atliekama apžvelgiamo kraštovaizdžio vertingųjų savybių analizė: nurodoma, kuo stebima teritorija vertinga (imanentiniu, ekologiniu, istoriniu–kultūriniu, ekonominiu, estetiniu ar kt. požiūriais), nurodomos kraštovaizdžio individualios savybės ir vertingų kraštovaizdžio komponentų rodikliai: reljefas – mastas ir pobūdis, aukštis, matomi specifiniai dariniai; vandens telkiniai – mastas ir pobūdis, dydis, darinių gausa; želdiniai – aukštis, rūšinė sudėtis, erdvinė struktūra, darinių gausumas (pvz., ištisiniai miško plotai, pavieniai želdiniai, želdinių grupės ir pan.); statiniai – dydis, erdvinė struktūra, statinių tipai, darinių gausumas, istorinė-kultūrinė reikšmė, naudojamos medžiagos, apželdintų ir užstatytų plotų santykis (kokios teritorijos vizualiai vyrauja);
52.2. parengiamas bendras regyklos aprašymas – regyklos adresas, bendras pavadinimas, fotografavimo taško koordinatės, absoliutinis aukštis virš jūros lygio, trumpa matomo kraštovaizdžio charakteristika, stebimos panoramos kryptis pasaulio šalių atžvilgiu;
52.3. atliekama nuo regyklos atsiveriančio vaizdo profesionali fotofiksacija (pažymima, kada, kokią valandą fotografuojama, kokios oro sąlygos, fotografavimo aukštis ir kryptis);
52.4. suformuojama ir įrengiama apžvalgos aikštelė. Esant galimybei šios aikštelės įrengiamos prisitaikant ir išnaudojant teritorijoje jau sukurtą inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą;
52.6. įrengiami informaciniai stendai panaudojant regyklų aprašomąją, grafinę ir vaizdinę (fotografinė) medžiagą. Informaciniai stendai įrengiami taip, kad vizualiai derėtų su vietovės kraštovaizdžiu – parametrais, spalviniais sprendimais, neužgožtų vietovėje esančių ekologinių, estetinių kraštovaizdžio vertybių.
53. Rengiant etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose kraštovaizdžio tvarkymo projektus, rekomenduojama naudotis Aplinkos ministerijos išleistais leidiniais: Kraštovaizdžio formavimo gairėmis valstybiniams keliams ir geležinkeliams, Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodika, Želdynų ir želdinių tvarkymo metodika.
Papildyta priedu:
Nr. D1-181, 2016-03-14, paskelbta TAR 2016-03-16, i. k. 2016-04960
Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano
4 priedas
EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS NATŪRALIŲ BUVEINIŲ NACIONALINIAI APSAUGOS TIKSLAI
| Eil. Nr. |
Buveinės pavadinimas |
Siekiamas išsaugoti buveinės plotas, ha |
|
| iš viso šalyje |
iš jo BAST tinkle |
||
| 1 |
1130 Upių žiotys |
7611 |
7449 |
| 2 |
1150 Lagūnos |
31963 |
30893 |
| 3 |
1170 Rifai |
46104 |
18819 |
| 4 |
2110 Užuomazginės pustomos kopos |
205 |
138 |
| 5 |
2120 Baltosios kopos |
824 |
509 |
| 6 |
2130 Pilkosios kopos |
846 |
659 |
| 7 |
2140 Kopų varnauogynai |
56 |
56 |
| 8 |
2170 Kopų gluosnynai |
22 |
16 |
| 9 |
2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos |
4805 |
1897 |
| 10 |
2190 Drėgnos tarpkopės |
33 |
31 |
| 11 |
2320 Pajūrio smėlynų tyruliai |
60 |
60 |
| 12 |
2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės |
464 |
178 |
| 13 |
3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis |
357 |
313 |
| 14 |
3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis |
9788 |
7969 |
| 15 |
3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis |
4423 |
2486 |
| 16 |
3160 Natūralūs distrofiniai ežerai |
1785 |
1171 |
| 17 |
3190 Gipso karsto ežerai |
15 |
10 |
| 18 |
3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis |
10811 |
9531 |
| 19 |
3270 Dumblingos upių pakrantės |
22 |
19 |
| 20 |
4030 Viržynai |
926 |
674 |
| 21 |
5130 Kadagynai |
100 |
80 |
| 22 |
6120 Karbonatinių smėlynų pievos |
151 |
33 |
| 23 |
6210 Stepinės pievos |
2619 |
618 |
| 24 |
6230 Rūšių turtingi briedgaurynai |
186 |
73 |
| 25 |
6270 Rūšių turtingi smilgynai |
21996 |
2067 |
| 26 |
6410 Melvenynai |
560 |
167 |
| 27 |
6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai |
1678 |
482 |
| 28 |
6450 Aliuvinės pievos |
14198 |
5913 |
| 29 |
6510 Šienaujamos mezofitų pievos |
31169 |
5101 |
| 30 |
6530 Miškapievės |
894 |
87 |
| 31 |
7110 Aktyvios aukštapelkės |
12395 |
11460 |
| 32 |
7120 Degradavusios aukštapelkės |
6125 |
3337 |
| 33 |
7140 Tarpinės pelkės ir liūnai |
6432 |
3494 |
| 34 |
7150 Plikų durpių saidrynai |
142 |
140 |
| 35 |
7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės |
384 |
198 |
| 36 |
7210 Žemapelkės su šakotąją ratainyte |
78 |
73 |
| 37 |
7220 Šaltiniai su besiformuojančiais tufais |
16 |
12 |
| 38 |
7230 Šarmingos žemapelkės |
938 |
589 |
| 39 |
8210 Karbonatinių uolienų atodangos |
112 |
22 |
| 40 |
8220 Silikatinių uolienų atodangos |
392 |
162 |
| 41 |
8310 Olos |
12 |
12 |
| 42 |
9010 Vakarų taiga |
56826 |
21455 |
| 43 |
9020 Plačialapių ir mišrūs miškai |
16154 |
3658 |
| 44 |
9050 Žolių turtingi eglynai |
29647 |
6399 |
| 45 |
9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų |
795 |
311 |
| 46 |
9070 Medžiais apaugusios ganyklos |
437 |
177 |
| 47 |
9080 Pelkėti lapuočių miškai |
51331 |
15488 |
| 48 |
9160 Skroblynai |
14528 |
4647 |
| 49 |
9180 Griovų ir šlaitų miškai |
8128 |
2791 |
| 50 |
9190 Sausieji ąžuolynai |
259 |
50 |
| 51 |
91D0 Pelkiniai miškai |
49422 |
27160 |
| 52 |
91E0 Aliuviniai miškai |
28058 |
6253 |
| 53 |
91F0 Paupių guobynai |
278 |
134 |
| 54 |
91T0 Kerpiniai pušynai |
7186 |
2017 |
1 - pateiktas buveinės ilgis kilometrais
2 – pateiktas buveinių skaičius vienetais
Papildyta priedu:
Nr. D1-181, 2016-03-14, paskelbta TAR 2016-03-16, i. k. 2016-04960
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-181, 2016-03-14, paskelbta TAR 2016-03-16, i. k. 2016-04960
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-244, 2016-04-11, paskelbta TAR 2016-04-12, i. k. 2016-08682
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-315, 2016-05-02, paskelbta TAR 2016-05-03, i. k. 2016-11076
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-480, 2016-07-07, paskelbta TAR 2016-07-19, i. k. 2016-20764
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-518, 2016-07-29, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21301
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-854, 2016-12-05, paskelbta TAR 2016-12-09, i. k. 2016-28573
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-184, 2017-03-01, paskelbta TAR 2017-03-15, i. k. 2017-04342
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-780, 2017-09-18, paskelbta TAR 2017-09-20, i. k. 2017-14834
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-986, 2017-12-08, paskelbta TAR 2017-12-08, i. k. 2017-19816
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-164, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03485
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
11.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-385, 2018-05-11, paskelbta TAR 2018-05-14, i. k. 2018-07703
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
12.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-919, 2018-10-31, paskelbta TAR 2018-11-02, i. k. 2018-17683
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo