PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. V-1124

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. V-44 redakcija)

RIBOTO JUDUMO ASMENIMS PALANKIOS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Riboto judumo asmenims palankios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti riboto judumo asmenims palankios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) vertinimo pagal riboto judumo asmenims palankios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vertinimo reikalavimus tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

2.1. Riboto judumo asmuo – fizinis asmuo, kurio judumas yra ribotas dėl bet kokios fizinės negalios (jutiminės arba judėjimo, nuolatinės arba laikinos), intelekto negalios arba sutrikimo ar bet kurios kitos negalios arba amžiaus ir kuriam dėl jo būklės reikia atitinkamo dėmesio, o paslaugas, teikiamas visiems asmenims, reikia pritaikyti prie jo specialių poreikių.

2.2. Riboto judumo asmenims palanki asmens sveikatos priežiūros įstaiga – tai ASPĮ, atitinkanti Apraše nustatytus reikalavimus, keliamus riboto judumo asmenims palankiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, Aprašo nustatyta tvarka pripažinta riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir įrašyta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbiamą Riboto judumo asmenims palankių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą.

2.3. kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme ir kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI ASPĮ FIZINĖS APLINKOS PRITAIKYMUI RIBOTO JUDUMO ASMENIMS

3. Iki ASPĮ, siekiančios tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, pastato turi būti įrengta riboto judumo asmenims prieinama judėjimo trasa:

3.1. ne mažesnis kaip 1 200 mm laisvo pločio takas nuo viešojo transporto stotelės iki įėjimo į ASPĮ pastatą;

3.2. nuo viešojo transporto stotelės iki ASPĮ pėsčiųjų take žmogaus galvos aukštyje negali būti kliūčių (ženklų, skelbimų, medžių šakų ir pan.);

3.3. takas nuo viešojo transporto stotelės iki įėjimo į ASPĮ pastatą turi turėti taktilinę vedimo liniją (nukreipiančiąją struktūrą) regėjimo negalią turintiems asmenis;

3.4. ant taktilinės vedimo linijos regėjimo negalią turintiems asmenis negali būti kliūčių (stulpų, suoliukų, šiukšliadėžių, reklaminių stendų, elektrinių paspirtukų ir pan.);

3.5. tako nuo viešojo transporto stotelės iki įėjimo į ASPĮ pastatą maršrute esančių laiptų ir nuožulnų (pandusų) viršuje ir apačioje, per visą jų plotį, turi būti taktilinės dėmesį atkreipiančios struktūros, laiptų viršutinė bei apatinė pakopos turi turėti regimąjį kontrastą. Laiptai (pandusai, nuovažos ar kitos pakylos) turi būti padengti neslidžia, oro temperatūrai atsparia medžiaga, privalo būti pritvirtinti turėklai.

3.6. turi būti įrengtos tinkamos neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos ne didesniu kaip 60 m atstumu nuo įėjimo į ASPĮ;

3.7. turi būti judėjimo trasa (lygus kieto paviršiaus takas) nuo neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos iki įėjimo į ASPĮ;

3.8. turi būti įrengta bortelio rampa, jeigu važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako aukštis skiriasi;

3.9. turi būti užtikrinamas patekimas į neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietas ir (ar) automobilių saugyklas, kontroliuojamas pakeliama ar kitokia užtvara, neišlipus iš automobilio.

4. Patekimas į ASPĮ, siekiančios tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, pastatą turi būti pritaikytas:

4.1. pagrindinis įėjimas į pastatą turi būti lengvai identifikuojamas riboto judumo asmenims;

4.2. pagrindinis įėjimas į pastatą turi būti pritaikytas riboto judumo asmenims, tarp jų ir judantiems neįgaliojo vežimėliais;

4.3. jeigu pagrindinis įėjimas į pastatą netinkamas riboto judumo asmenims, turi būti įrengtos aiškios ir matomos nuorodos į kitą įėjimą į pastatą;

4.4. prie pagrindinio arba kito įėjimo į pastatą įrengta nuožulna (pandusas arba rampa) turi atitikti Aprašo 1 priedo 2.4 papunktyje nustatytus minimalius reikalavimus;

4.5. prie pagrindinio įėjimo į pastatą esančių laiptų (nuožulnos) viršutinėje ir apatinėje laiptų aikštelėse, visu laiptų pločiu, turi būti įrengtos taktilinės dėmesį atkreipiančios struktūros, o laiptų viršutinė bei apatinė pakopos turi turėti regimąjį kontrastą;

4.6. įėjimas į pastatą turi būti horizontalus, o bet koks iškilas slenkstis ne aukštesnis nei 20 mm;

4.7. prieš įėjimo į pastatą duris iš lauko ir vestibiulyje turi būti ne mažesnio kaip 1 500 mm x 1 500 mm dydžio horizontalios manevravimo erdvės;

4.8. įėjimo į pastatą tarpdurio laisvasis plotis turi būti ne mažesnis kaip 850 mm;

4.9. įėjimo į pastatą durims atidaryti turi būti reikalinga ne didesnė nei 25 N jėga. Jeigu durims atidaryti reikia didesnės nei 25 N jėgos, turėtų būti įrengtos automatiškai atsidarančios durys;

4.10. jei durys ar jų plotai yra įstiklinti, šios dalys turi būti aiškiai pažymėtos vaizdiniais indikatoriais;

4.11. ASPĮ turi būti laukimo ir (ar) eilių zonos, leidžiančios žmonėms patogiai laukti ir pailsėti.

5. ASPĮ, siekiančios tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, patalpose turi būti pritaikyta horizontalioji judėjimo zona:

5.1. patalpų lankytojams skirtose zonose turi būti užtikrintas judėjimas neįgaliojo vežimėlių, vaikštynių ir naudotojams;

5.2. vidiniuose patalpų perėjimuose ir atskirose patalpose (kabinetuose) esančios durys turi atitikti Aprašo 1 priedo 3.2 papunktyje nustatytus minimalius reikalavimus;

5.3. patalpų koridorių laisvasis plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 200 mm;

5.4. vidiniuose patalpų perėjimuose ant grindų negali būti sustatyti ir (ar) ant sienų sukabinti objektai, mažinantys laisvą plotį daugiau kaip iki 900 mm;

5.5. jei vidiniuose patalpų perėjimuose durys ar jų plotai įstiklinti, šios dalys turi būti aiškiai pažymėtos vaizdiniais indikatoriais.

6. ASPĮ, siekiančioje tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turi būti pritaikyta registratūra:

6.1. įrengti taktiliniai vaikščiojamieji paviršiai, padedantys orientuotis regos negalią turintiems asmenims, vedantys iki registratūros;

6.2. turi būti įrengti sensoriniai (liečiamieji ekranai) prietaisai ar kita paslaugų registracijos įranga regos negalią turintiems asmenims;

6.3. sensoriniai (liečiamieji ekranai) prietaisai ar kita paslaugų registracijos įranga turi būti įrengta 800–1 100 mm aukštyje;

6.4. turi būti įrengtos švieslentės kurtiesiems, kuriose pateikiama informacija lietuvių gestų kalba;

6.5. registratūros informacinis langelis turi būti įrengtas ne didesniame kaip 850 mm aukštyje;

6.6. registratūros informacinis langelis turi spalviniu kontrastu išsiskirti iš aplinkos.

7. ASPĮ, siekiančioje tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turi būti pritaikytas vertikalusis judėjimas tarp pastato aukštų ar skirtingų aukšto lygių:

7.1. jei ASPĮ vieno aukšto patalpos išdėstytos skirtinguose lygiuose, turi būti užtikrintas judėjimas tarp lygių;

7.2. jei ASPĮ vieno aukšto patalpos išdėstytos skirtinguose lygiuose, laiptų apačioje ir viršuje turi būti įrengta taktilinė dėmesį atkreipianti struktūra, o laiptų viršutinė bei apatinė pakopos turi turėti regimąjį kontrastą;

7.3. jei ASPĮ patalpos išdėstytos skirtinguose aukštuose, visi pastato aukštai turi būti pasiekiami liftu;

7.4 lifto valdymo įtaisai turi būti įrengti 900–1 200 mm aukštyje virš grindų lygio;

7.5. lifto valdymo mygtukai turi turėti iškilius taktilinius rašmenis;

7.6. liftuose turi būti pateikiama garsinė informacija apie aukštus, durų atsidarymą ir užsidarymą;

7.7. liftuose turi veikti bevielis internetas, kad sugedus liftui būtų galima išsikviesti pagalbą naudojantis nuotolinėmis lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugomis;

7.8. laiptų laiptatakio plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 200 mm, o plotis tarp turėklų – ne mažesnis kaip 1 000 mm;

7.9. apšvietimas laiptatakio viršuje ir apačioje turi būti ne mažiau kaip 200 liuksų, o tarp jų – ne mažiau 150 liuksų;

7.10. ASPĮ pastate esančių laiptų (nuožulnos) viršutinėje ir apatinėje laiptų aikštelėse, visų laiptų pločiu, turi būti įrengtos taktilinės dėmesį atkreipiančios struktūros, o laiptų viršutinė bei apatinė pakopos turi turėti regimąjį kontrastą;

7.11. laiptatakio turėklai turi būti įrengti iš abiejų pusių ir turi būti ištisiniai.

8. ASPĮ, siekiančioje tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turi būti pritaikyti sanitariniai mazgai:

8.1. turi būti įrengti neįgaliųjų poreikiams pritaikyti tualetai;

8.2. kiekviename ASPĮ pastato aukšte turi būti įrengtas tualetas, pritaikytas neįgaliųjų vežimėlių naudotojų poreikiams;

8.3. tualetų durų ženklai turi būti įrengti 1 200–1 600 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus durų skląsčio pusėje, 50–100 mm atstumu nuo apvado;

8.4. neįgaliųjų vežimėlių naudotojų poreikiams turi būti įrengtas pritaikytas B tipo tualetas su šoninio persėdimo bent iš vienos pusės galimybe ir nekliudoma manevravimo erdve prie praustuvo ir unitazo;

8.5. ASPĮ pastate turi būti įrengtas nors vienas A tipo tualetas su šoninio persėdimo iš abiejų pusių galimybe;

8.6. įrengti pritaikyti sanitariniai mazgai ASPĮ, teikiančiose stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas:

8.6.1. kiekviename aukšte turi būti įrengtas nors vienas A tipo tualetas su šoninio persėdimo iš abiejų pusių galimybe;

8.6.2. turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su praustuvu, unitazu, asmens apiprausimo ir perrengimo vieta su žmogaus perkėlimo sistema;

8.6.3. kiekviename aukšte turi būti įrengtas dušas, kuriuo gali naudotis neįgaliųjų vežimėlių naudotojai, sunkiai paeinantys asmenys arba besinaudojantys specialiomis dušo kėdėmis.

9. Stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ASPĮ, siekiančioje tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turi būti pritaikytų palatų ir lovų riboto judumo pacientams:

9.1. kiekviename skyriuje turi būti palatų (kambarių), pritaikytų neįgaliojo vežimėlio naudotojams;

9.2. neįgaliojo vežimėlio naudotojams pritaikytos palatos (kambariai) turi atitikti Aprašo 1 priedo 9.2 papunktyje nustatytus minimalius prieinamumo neįgaliajam reikalavimus;

9.3. palatų (kambarių) numeriai turi būti dideli ir kontrastingi;

9.4. neįgaliojo vežimėlio naudotojams pritaikytos palatos (kambariai) turi turėti tualetus su dušais, kaip nurodyta Aprašo 8 punkte.

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI INFORMACIJOS RIBOTO JUDUMO ASMENIMS PATEIKIMUI

10. ASPĮ, siekiančioje tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turi būti užtikrintas ASPĮ teikiamos informacijos prieinamumas (lengvai suprantama kalba) riboto judumo asmenims „vieno langelio“ principu:

10.1. ASPĮ interneto svetainė turi būti pritaikyta riboto judumo asmenims;

10.2. ASPĮ interneto svetainėje turi būti lengvai suprantama kalba aprašyta ir lietuvių gestų kalba pateikta informacija apie ASPĮ teikiamas paslaugas, registracijos tvarką neįgaliesiems, nurodant atsakingo asmens telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą bei individualios pagalbos užsakymo tvarką ir terminą iki apsilankymo įstaigoje;

10.3. ASPĮ turi užtikrinti vertimo paslaugas klausos negalią turintiems pacientams;

10.4. ASPĮ turi užtikrinti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų prieinamumą kontaktiniu ir (ar) nuotoliniu būdu;

10.5. kryptiniai ir funkciniai ženklai turi būti įrengti žemiau nei 1 600 mm, turi būti lengva prie jų prisiartinti, juos paliesti ir vedžiojant pirštais perskaityti iškilius ženklus;

10.6. rašmenų šriftas ir dydis turi sudaryti galimybę lengvai įskaityti tekstą informaciniuose stenduose, prie įstaigos kabinetų ir pan.;

10.7. turi būti taikomos specialios riboto judumo asmenų informavimo apie skiriamus vaistus ir jų vartojimo ypatumus priemonės.

11. ASPĮ turi būti patvirtinta tvarka apie asmenų su negalia aptarnavimą, t. y. numatyti algoritmai, kurie įsijungtų užsiregistravus negalią turinčiam pacientui, pagal jo negalios pobūdį, pavyzdžiui, mobilus keltuvas, gestų kalbos vertėjas ir pan.

IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAMS

12. ASPĮ, siekiančioje tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turi būti patvirtinta asmens sveikatos priežiūros paslaugų riboto judumo asmenims ASPĮ politika (programa), su kuria turi būti supažindintas visas ASPĮ personalas.

13. ASPĮ, siekiančioje tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turi būti ne mažiau nei 30 proc. ASPĮ dirbančių asmens sveikatos priežiūros specialistų, kurie yra išklausę tikslinius mokymus apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo specifiką riboto judumo asmenims ir turintys tai patvirtinantį dokumentą.

14. ASPĮ, siekiančioje tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turi būti įsteigta riboto judumo pacientų koordinatoriaus ar asistento pareigybė.

V SKYRIUS

REIKALAVIMAI ASPĮ MEDICINOS PRIEMONĖMS

15. ASPĮ, siekiančioje tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turi būti naudojamos riboto judumo asmenims pritaikytos medicinos priemonės ir įranga:

15.1 ASPĮ turi būti naudojamos medicinos priemonės ir techninė įranga, kuria gali savarankiškai arba su minimalia pagalba pasinaudoti riboto judumo asmenys;

15.2. ASPĮ turi būti naudojama medicininė įranga (kušetės, ginekologinės kėdės, rentgeno aparatūra, odontologo, ultragarso, tomografinė ir kita diagnostinė įranga), kuria gali savarankiškai arba su minimalia pagalba pasinaudoti neįgalieji;

15.3. ASPĮ vidinėse patalpose (kabinetuose, jei jų veikimas netrikdo kitos įrangos darbo, pvz. rentgeno) turi turėti reguliuojamus gultus arba mobilius (lubinius) keltuvus, kuriais galima perkelti žmogų iš neįgaliojo vežimėlio ant įstaigoje naudojamos medicininės įrangos.

VI SKYRIUS

PASIRENGIMAS ASPĮ VERTINIMUI, PARAIŠKOS PATEIKIMAS IR PIRMINIS VERTINIMAS

16. ASPĮ, siekianti tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turi įsivertinti savo praktiką pagal Riboto judumo asmenims palankios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vertinimo anketą (Aprašo 1 priedas) ir užpildyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigos duomenų anketą (Aprašo 2 priedas). ASPĮ turi teisę prašyti būti vertinama pagal riboto judumo asmenims palankiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai keliamus reikalavimus, jei yra įvykdytos abi šios sąlygos:

16.1. atsakymai į ne mažiau kaip 90 proc. Riboto judumo asmenims palankios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vertinimo anketos klausimų yra teigiami;

16.2. ASPĮ atlikto įsivertinimo metu bent 30 proc. ASPĮ specialistų jau yra išklausę 20 valandų trukmės tikslinių Riboto judumo pacientų priežiūros mokymų kursą (įskaitant 3 valandų kuruojamą klinikinę praktiką) ir turintys tai patvirtinantį dokumentą, ir ASPĮ tobulinimo vertinimo planuose numatyta, kad kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai išklausys tokius kursus per vienerius metus.

17. ASPĮ, siekianti tapti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, užpildytas Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytas anketas kartu su laisvos formos prašymu pateikia Riboto judumo asmenims palankios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vertinimo komisijai (toliau – Vertinimo komisija).

18. Vertinimo komisija sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Vertinimo komisiją sudaro šeši nariai: vienas Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, vienas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas ir keturi (vienas regėjimo, vienas klausos, vienas intelekto, vienas judėjimo) neįgaliųjų interesams atstovaujantys nevyriausybinių organizacijų atstovai. Vertinimo komisijos pirmininku skiriamas Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. Vertinimo komisijos techninį organizacinį darbą atlieka jos sekretorius, kuriuo skiriamas vienas iš Vertinimo komisijos narių.

19. Vertinimo komisijos nariams užtikrinamas poreikius atitinkantis transportas neįgaliųjų interesams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų nustatyta tvarka.

20. Vertinimo komisija vertina ASPĮ atitiktį Aprašo 3–15 punktuose nustatytiems reikalavimams ir priima sprendimus dėl ASPĮ pripažinimo ar atsisakymo pripažinti riboto judumo asmenims palankiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

21. Vertinimo komisija, gavusi iš ASPĮ Aprašo 16 punkte nurodytus dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos atlieka pirminį jų vertinimą. Pirminį Aprašo 16 punkte nurodytų dokumentų vertinimą Vertinimo komisijos vardu atlieka Vertinimo komisijos sekretorius.

22. Pirminio vertinimo metu nustačius, kad ASPĮ pateikė ne visus Aprašo 16 punkte nurodytus dokumentus ir (ar) jie nėra tinkamai įforminti (užpildyti ne visi formų laukai), nustatomas 14 kalendorinių dienų terminas trūkstamiems ar tinkamai įformintiems dokumentams pateikti, apie tai ASPĮ informuojama raštu. Jeigu per nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą ASPĮ nepateikia trūkstamų ar tinkamai įformintų dokumentų, ASPĮ atitikties vertinimo riboto judumo asmenims palankiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai keliamus reikalavimams procedūra yra nutraukiama ir apie tai per 5 kalendorines dienas ASPĮ informuojama raštu.

VII SKYRIUS

ASPĮ VERTINIMAS IR PRIPAŽINIMAS RIBOTO JUDUMO ASMENIMS PALANKIA ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGA

23. Pirminio vertinimo metu nustačius, kad ASPĮ pateikė visus bei tinkamai įformintus Aprašo 16 punkte nurodytus dokumentus, per 60 kalendorinių dienų nuo Aprašo 21 punkte nurodyto termino pabaigos Vertinimo komisija atlieka vertinimą ASPĮ veiklos vietoje (-ose). ASPĮ veiklos vertinimą vietoje turi vykdyti ne mažiau kaip pusė Vertinimo komisijos narių.

24. ASPĮ vertinama pagal Aprašo 3–15 punktuose nustatytus reikalavimus, keliamus riboto judumo asmenims palankiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, pildant Aprašo 1 priede nurodytą anketą (vertinimo metu apklausiami atsitiktiniu atrankos būdu pasirinkti riboto judumo pacientai, įvairaus lygmens ASPĮ personalas, teikiantis asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir besirūpinantis riboto judumo pacientais, įvertinama ASPĮ skyrių, besirūpinančių riboto judumo pacientų sveikata, praktika, vertinama ASPĮ politika), ir surašomas ASPĮ įvertinimo pagal riboto judumo asmenims palankiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai keliamus reikalavimus protokolas (toliau – Įvertinimo protokolas).

25. Įvertinimo protokole ASPĮ, kurios įvertinimo rezultatai atitinka riboto judumo asmenims palankiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai keliamus reikalavimus, protokoliniu sprendimu yra pripažįstama riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, o ASPĮ, kuri neatitinka reikalavimų, nurodomas 3 mėn. terminas ištaisyti nustatytus trūkumus ir paskiriama pakartotinio vertinimo data. Pakartotinio vertinimo metu Vertinimo komisijai nustačius, kad nėra pašalinti visi nustatyti trūkumai, Vertinimo komisijos protokoliniu sprendimu ASPĮ atsisakoma pripažinti riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga. ASPĮ pripažįstama riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, jei ASPĮ įvertinimo rezultatai (užpildytos Aprašo 1 priede nurodytos anketos duomenys) patvirtina, kad ASPĮ atitinka Aprašo 3–15 punktuose nurodytus reikalavimus ir yra įvykdžiusi Aprašo 16 punkte nurodytas sąlygas.

26. Įvertinimo protokolą pasirašo visi vertinime dalyvavę Vertinimo komisijos nariai, jame nurodoma jo priėmimo data ir jo kopija kartu su komentarais ir rekomendacijomis (jei jie yra parengti) per 7 darbo dienas nuo vertinimo datos išsiunčiama ASPĮ.

27. Per 5 darbo dienas nuo Vertinimo komisijos priimto protokolinio sprendimo pripažinti ASPĮ riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga ši ASPĮ yra įrašoma į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbiamą Riboto judumo asmenims palankių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą.

VIII SKYRIUS

PAKARTOTINIS VERTINIMAS

28. Riboto judumo asmenims palankia asmens sveikatos priežiūros įstaiga pripažinta ASPĮ pirmą kartą pakartotinai vertinama po 2 metų, o vėliau – kas 3 metus. Pakartotinį vertinimą inicijuoja Vertinimo komisija ir jis vykdomas Aprašo 24–26 punktuose nustatyta tvarka.

29. Jei pakartotinio vertinimo metu yra nustatoma, kad ASPĮ neatitinka riboto judumo asmenims palankiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai keliamų reikalavimų ir ji per 3 mėn. laikotarpį trūkumų nepašalina, Vertinimo komisija priima protokolinį sprendimą išbraukti šią ASPĮ iš Riboto judumo asmenims palankių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąrašo.

30. Per 5 darbo dienas nuo Vertinimo komisijos priimto protokolinio sprendimo išbraukti ASPĮ iš Riboto judumo asmenims palankių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąrašo ASPĮ yra išbraukiama iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbiamo Riboto judumo asmenims palankių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąrašo.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31. Vertinimo komisijos nariai, atlikdami Apraše jiems priskirtas funkcijas, laikosi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

___________________

Riboto judumo asmenims palankios asmens sveikatos

priežiūros įstaigos vertinimo tvarkos aprašo

1 priedas

(Riboto judumo asmenims palankios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vertinimo anketos forma)

RIBOTO JUDUMO ASMENIMS PALANKIOS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS VERTINIMO ANKETA

Eil. Nr.			Reikalavimai	Pastabos
1.	Prieinama judėjimo trasa iki ASPĮ pastato
1.1.	Ar yra bent 1 200 mm laisvo pločio takas nuo viešojo transporto stotelės iki įėjimo į ASPĮ pastatą?	Taip Ne	Takas tvirto pagrindo, jo išilginis nuolydis neturi viršyti 5 proc. Esant didesniam nuolydžiui, įrengti laiptai su šalia einančia panduso juosta ir turėklais.
1.2.	Ar iki ASPĮ nuo viešojo transporto stotelės virš pėsčiųjų tako nėra kliūčių galvos aukštyje (pvz., ženklų, skelbimų, medžių šakų)?	Taip Ne	Į pėsčiųjų taką virš galvų išsikišantys objektai turi būti nė žemiau kaip 2 100 mm nuo tako paviršiaus.
1.3.	Ar takas nuo viešojo transporto stotelės iki įėjimo į ASPĮ pastatą turi taktilinę vedimo liniją (nukreipiančiąją struktūrą) regėjimo negalią turintiems asmenims?	Taip Ne	Nukreipiančioji 250–300 mm pločio struktūra sudaryta iš lygiagrečių plokščiaviršių juostų, briaunų arba sinusoidinių iškyšų.
1.4.	Ar ant taktilinės vedimo linijos regėjimo negalią turintiems asmenis nėra kliūčių (pvz., stulpų, suoliukų, šiukšliadėžių, reklaminių stendų, elektrinių paspirtukų)?	Taip Ne
1.5.	Ar tako maršrute esančių laiptų ir nuožulnų (pandusų) viršuje ir apačioje, per visą jų plotį, yra taktilinės dėmesį atkreipiančios struktūros, o laiptų viršutinė bei apatinė pakopos turi regimąjį kontrastą?	Taip Ne	1) Taktilinė dėmesį atkreipianti struktūra turi būti 600–900 mm gylio ir baigtis 300–500 mm iki pirmosios žemyn vedančių laiptų pakopos priekinės briaunos. 2) Ant pirmosios ir paskutinės pakopos briaunos įrengta 50–100 mm pločio kontrastinga pakopų spalvai įspėjamoji linija (visų pakopų ženklinimas užtikrina žymiai didesnį saugumą). 3) Laiptų spalva kontrastuoja su sienų (aplinkos) spalva.
1.6.	Ar ASPĮ laiptai, pandusai, nuovažos ar kitos pakylos yra padengti neslidžia, oro temperatūrai atsparia medžiaga?	Taip Ne
1.7.	Ar ASPĮ prie laiptų, pandusų, nuovažų ar kitokių pakylų yra pritvirtinti turėklai?	Taip Ne
1.8.	Ar yra ne didesniu kaip 60 m atstumu nuo įėjimo į ASPĮ įrengtos tinkamos neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos? (Vietos tinkamos, kai atitinka 1) ir 2) reikalavimų sąlygas. Jeigu neatitinka 3) sąlygos, pastabų skiltyje nurodyti vietų skaičių).	Taip Ne	1) Neįgaliųjų automobilių stovėjimo vieta turi būti ne siauresnė kaip 2 400 mm automobilių statymui ir 1 500 mm aikštelė išlipimui. 2) Stovėjimo ir išlipimo aikštelių vietų nuolydis neturi būti didesnis kaip 2 proc. bet kuria kryptimi. 3) Šių vietų skaičius privalo sudaryti 10 proc. visų vietų.
1.9.	Ar neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos turi prieinamą judėjimo trasą (lygų kieto paviršiaus taką) iki įėjimo į sveikatos priežiūros įstaigą?	Taip Ne	Bent 1 200 mm laisvo pločio, trasos nelygumai, iškilumai ar įdubos tako paviršiuje neturi viršyti 5 mm.
1.10.	Ar įrengta bortelio rampa, jeigu važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako aukštis skiriasi?	Taip Ne	Bent 1 000 mm pločio nuožulnios plokštumos formos konstrukcija, leidžianti pereiti iš gatvės lygio į aukštesnį pėsčiųjų tako lygį, kurios išilginis nuolydis ne didesnis kaip 5,6 proc.
1.11.	Ar neišlipus iš automobilio užtikrinamas patekimas į neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietas ir automobilių saugyklas, kontroliuojamas pakeliama ar kitokia užtvara?	Taip Ne
2.	Patekimas į ASPĮ pastatą
2.1.	Ar pagrindinį įėjimą į ASPĮ pastatą galima lengvai identifikuoti riboto judumo asmenims?	Taip Ne	Pastato durys turi būti identifikuojamos skirtingomis spalvomis, kad būtų lengviau sutrikusių pažintinių gebėjimų asmenims. Jeigu negalima lengvai identifikuoti įėjimo, turi būti pateikiamos tinkamos vaizdinės ir taktilinės kelio radimo priemonės.
2.2.	Ar pagrindinis įėjimas į ASPĮ pastatą prieinamas riboto judumo asmenims?	Taip Ne	Įėjimas turi būti be laiptų, o jeigu laiptai yra, įrengtas lauko sąlygoms tinkamas liftas ar nuožulna (pandusas arba rampa).
2.3.	Jeigu pagrindinis įėjimas į ASPĮ pastatą netinkamas riboto judumo asmenis, ar įrengtos nuorodos į kitą įėjimą į pastatą?	Taip Ne	Nuorodos aiškios ir matomos iš pakankamo atstumo: rodyklės, tarptautinis ženklas „Neįgalusis“ ir kt.
2.4.	Ar prie pagrindinio arba kito įėjimo į ASPĮ pastatą įrengta nuožulna (pandusas arba rampa) atitinka minimalius reikalavimus (nuožulni plokštuma, skirta aukščių skirtumams įveikti pėsčiomis, judant vežimėliu ar kitomis pagalbinėmis judėjimo priemonėmis atitinka visas keturias reikalavimų sąlygas)?	Taip Ne	1) Išilginis nuolydis ne didesnis kaip 5.6 proc. 2) Abipus nuožulnos įrengti turėklai, o jos plotis bent 1 200 mm. 3) Vienos ištisinės juostos ilgis ne didesnis kaip 9 000 mm ir pakilimo aukštis ne didesnis kaip 750 mm. 4) Paviršiaus medžiagos turi būti standžios, lygaus paviršiaus, kuris turi būti neslidus tiek sausas, tiek šlapias.
2.5.	Ar prie pagrindinio įėjimo į ASPĮ pastatą esančių laiptų (nuožulnos) viršutinėje ir apatinėje laiptų aikštelėse, visų laiptų pločiu, įrengtos taktilinės dėmesį atkreipiančios struktūros, o laiptų viršutinė bei apatinė pakopos turi regimąjį kontrastą? (Privalo atitikti visas tris reikalavimų sąlygas).	Taip Ne	1) Taktilinė dėmesį atkreipianti struktūra turėtų būti 600– 900 mm gylio ir baigtis 300–500 mm iki pirmosios žemyn vedančių laiptų pakopos priekinės briaunos. 2) Ant pirmosios ir paskutinės pakopos briaunos įrengta 50– 100 mm pločio su pakopų spalva sudaranti kontrastą įspėjamoji linija (visų pakopų ženklinimas užtikrina žymiai didesnį saugumą). 3) Laiptų spalva kontrastuoja su sienų (aplinkos) spalva.
2.6.	Ar įėjimas į pastatą yra horizontalus, o bet koks iškilas slenkstis ne aukštesnis nei 20 mm?	Taip Ne
2.7.	Ar priešais įėjimo į pastatą duris iš lauko ir vestibiulyje yra bent 1 500 mm x 1 500 mm dydžio horizontalios manevravimo erdvės?	Taip Ne
2.8.	Ar įėjimo į pastatą tarpdurio laisvasis plotis yra bent 850 mm?	Taip Ne
2.9.	Ar įėjimo į pastatą durims atidaryti reikia didesnės nei 25 N jėgos?	Taip Ne	Kai durims atidaryti reikia didesnės nei 25 N jėgos, turėtų būti įrengtos automatiškai atsidarančios durys.
2.10.	Jei durys ar jų plotai įstiklinti, ar durys aiškiai pažymėtos vaizdiniais indikatoriais?	Taip Ne	1) 900–1 000 mm ir 1 300– 1 400 mm aukštyje virš grindų lygio turi būti įrengti 75 mm aukščio dviejų skirtingų spalvų ištisiniai vaizdiniai indikatoriai, kurių šviesos atspindžio koeficientas nuo fono skiriasi bent 30 balų; 2) Jeigu stiklinės durys įrengtos stiklinėje sienoje, sienos privalo būti ženklintos ištisiniais vaizdiniais indikatoriais, o durų stakta paženklinama ne siauresniu kaip 50 mm vaizdiniu indikatoriumi (juosta).
3.	Horizontalusis judėjimas patalpose
3.1.	Ar patalpų lankytojams skirtose zonose užtikrintas judėjimas neįgaliojo vežimėlių, vaikštynių naudotojams?	Taip Ne	Horizontaliojo judėjimo zonoje neturi būti laiptų. Nesant galimybės išvengti lygio skirtumų, turi būti įrengtos nuožulnos (pandusai) arba liftai.
3.2.	Ar vidiniuose patalpų perėjimuose ir atskirose patalpose (kabinetuose) esančios durys atitinka minimalius reikalavimus? (Pastabų skiltyje atskirai nurodyti tiek visas keturias reikalavimų sąlygas atitinkančių durų skaičių, tiek bent vienos sąlygos neatitinkančių durų skaičių)	Taip Ne	1) Ištisinio prieinamo judėjimo take įrengto tarpdurio mažiausiasis laisvasis plotis turi būti 850 mm matuojant nuo durų paviršiaus. 2) Durų spalva turi sudaryti kontrastą su sienų spalva, rankenų – su durų spalva arba rankenų vieta turi būti pažymėta kontrastinga spalva. 3) Slenkstis turi būti ne aukštesnis kaip 15 mm, o jei aukštesnis kaip 5 mm – nuožulnus, o jo mažiausioji LRV vertė turi bent 30 balų skirtis nuo grindų (LRV dar žinoma kaip skaisčio atspindžio faktorius arba CIE Y vertė. LRV išreiškiamas skaičiumi nuo 0 iki 100, čia 0 atitinka visiškai juodą, o 100 – visiškai baltą paviršių). 4) Iškilūs durų ženklai įrengti 1 200–1 600 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus, durų skląsčio pusėje 50–100 mm atstumu nuo apvado, yra lengva prie jų prisiartinti, juos paliesti ir vedžiojant pirštais perskaityti.
3.3.	Ar patalpų koridorių laisvasis plotis yra ne mažiau kaip 1 200 mm?	Taip Ne	Išskirtinėmis aplinkybėmis trumpesniuose praėjimuose minimalus plotis gali būti ir ne mažiau kaip 900 mm.
3.4.	Ar vidiniuose patalpų perėjimuose ant grindų nesustatyti ir (ar) ant sienų nesukabinti objektai, mažinantys laisvą plotą daugiau kaip iki 900 mm.	Taip Ne
3.5.	Ar vidiniuose patalpų perėjimuose durys aiškiai pažymėtos vaizdiniais indikatoriais, jei durys ar jų plotai įstiklinti? (Pastabų skiltyje atskirai nurodyti tiek reikalavimus atitinkančių durų skaičių, tiek – neatitinkančių).	Taip Ne	1) 900–1 000 mm ir 1 300 –1 400 mm aukštyje virš grindų lygio turi būti įrengti 75 mm aukščio ištisiniai dviejų skirtingų spalvų vaizdiniai indikatoriai, kurių šviesos atspindžio koeficientas nuo fono skiriasi bent 30 balų. 2) Jeigu stiklinės durys įrengtos stiklinėje sienoje, sienos privalo būti ženklintos ištisiniais vaizdiniais indikatoriais, o durų stakta paženklinama ne siauresniu kaip 50 mm vaizdiniu indikatoriumi (juosta).
3.6.	Ar ASPĮ laukimo ir (ar) eilių zonos leidžia žmonėms patogiai laukti ir pailsėti?	Taip Ne	1) Užtikrinta ne mažiau kaip 900 mm laisva judėjimo erdvė priešais sėdimąsias vietas. 2) Sėdimosios vietos aukštis nuo 400 mm iki 450 mm, jos atlošo aukštis nuo 750 mm iki 790 mm nuo grindų, sėdimosios dalies gylis nuo 400 mm iki 450 mm, sėdynės ir atlošo kampas nuo 100 iki 105 laipsnių, o porankis (-iai) 220–300 mm aukštyje virš sėdynės, atitrauktas (-i) nuo sėdynės priekio ne mažiau kaip 75 mm. 3) Jei laukimo ir (ar) eilių zonoje įrengta daugiau nei viena sėdimoji vieta, įrengtos įvairaus aukščio sėdynės: bent po vieną sėdynę 380 mm, 480 mm ir 580 mm aukštyje nuo grindų, su atramomis nugarai ir porankiais. 4) Netoli laukimo zonos yra prieinami tualetai ir nuorodos į juos.
4.	Informacija
4.1.	Ar ASPĮ interneto svetainė pritaikyta regos negalią turintiems asmenims?	Taip Ne	1) Silpnaregiai, negalėdami įžiūrėti ir perskaityti pateiktos informacijos, keičia teksto šrifto stilių ar šrifto dydį, arba keisdami fono bei teksto spalvas, išgauna didesnį kontrastą. 2) Neregiai, naudodami ekrano skaitymo programą ir balso sintezę, funkcinius valdymo mygtukus ir tekstą iš karto verčia balsu.
4.2.	Ar ASPĮ interneto svetainėje pagrindinė informacija pateikta lengvai suprantama kalba?	Taip Ne	Informacija turi būti aiški, glausta, tiksli. Aiškią informaciją galima apibrėžti kaip informaciją, kuri yra perskaitoma ir lengvai suprantama.
4.3.	Ar ASPĮ interneto svetainėje pateikta informacija apie įstaigos pastato ir patalpų prieinamumą judėjimo negalią turintiems asmenims?	Taip Ne	Nurodyta pagrindinio ar kito įėjimo į pastatą vieta, galimybė patekti į pastatą ir judėti patalpose neįgaliojo vežimėlių naudotojams. Nurodyta, ar patalpose įrengti pritaikyti tualetai ir jų vieta. Nurodytas telefono numeris, kuriuo galima gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigos prieinamumą įvairios negalios žmonėms.
4.4.	Ar ASPĮ interneto svetainėje pagrindinė informacija pateikta lietuvių gestų kalba?	Taip Ne	Nekintanti internetinės svetainės informacija pateikta vaizdo įrašais lietuvių gestų kalba, naudojamas gestų kalbos ženklas – http://www.lkd.lt/gestu-zenklas
4.5.	Ar ASPĮ užtikrina lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų prieinamumą kontaktiniu ar nuotoliniu būdu?	Taip Ne	Įstaigoje yra planšetinis kompiuteris su vaizdo kamera, įdiegta Skype programa ir internetu bei sudaromos sąlygos pacientui pasikviesti lietuvių gestų kalbos vertėją arba įstaiga užsako lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas el. paštu ar telefonu.
4.6.	Ar ASPĮ viešai skelbia asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo patvirtintą tvarką, kuri nustato teisę gauti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas klausos negalią turintiems pacientams?	Taip Ne	Tvarkoje numatytos sveikatos priežiūros įstaigos ir paciento teisės ir pareigos, aprašyti nuoseklūs lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos organizavimo, skelbimo ir teikimo veiksmai.
4.7.	Ar ASPĮ interneto tinklalapyje aprašyta registracijos tvarka žmonėms su negalia, nurodant atsakingo asmens telefono numerį, el. pašto adresą bei individualios pagalbos užsakymo terminą iki apsilankymo ASPĮ?	Taip Ne
4.8.	Ar kryptiniai ir funkciniai ženklai įrengti žemiau nei 1 600 mm ir yra lengva prie jų prisiartinti, juos paliesti ir vedžiojant pirštais perskaityti iškilius ženklus?	Taip Ne	1) Ženklai įrengiami 1 200–1 600 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. 2) Ženklai turi būti aiškūs ir įskaitomi asmenims, turintiems regos arba protinių sutrikimų. Gerai apšviesti, aiškūs ir įskaitomi ženklai turi būti įrengti vienodame aukštyje. 3) Informacija su tekstu turėtų būti papildyta grafiniais simboliais, kad būtų lengviau suprantama kiekvienam. Kartu pateikiami iškilūs ir Brailio rašmenys (aukščiau nei 1 600 mm įrengti ženklai neturi būti taktiliniai, su iškilomis raidėmis arba Brailio raštu pateikta informacija). 4) Mažų objektų, pavyzdžiui, ženklų bei įrašų, ir iškabų LRV mažiausiasis skirtumas turėtų būti 60 balų, o iškabų ir fono mažiausiasis LRV skirtumas turėtų būti 30 balų (LRV dar žinoma kaip skaisčio atspindžio faktorius arba CIE Y vertė. LRV išreiškiamas skaičiumi nuo 0 iki 100, čia 0 atitinka visiškai juodą, o 100 – visiškai baltą paviršių).
4.9.	Ar rašmenų šriftas ir dydis sudaro galimybę lengvai įskaityti tekstą informaciniuose stenduose, prie ASPĮ kabinetų?	Taip Ne	Rašmenų aukštis priklauso nuo skaitymo atstumo – pageidautinas 20–30 mm rašmenų aukštis kiekvienam žiūrėjimo atstumo metrui. Rašmenų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 15 mm. Šriftai turi būti lengvai įskaitomi. Turėtų būti naudojamas šrifto stilius be užraitų, panašus į Helvetica arba Arial medium.
4.10	Ar ASPĮ yra patvirtinta tvarka apie asmenų su negalia aptarnavimą, t. y. numatyti algoritmai, kurie įsijungtų užsiregistravus negalią turinčiam pacientui, pagal jo negalios pobūdį, pavyzdžiui, mobilus keltuvas, gestų kalbos vertėjas ir pan.	Taip Ne
5.	Registratūra
5.1.	Ar iki registratūros įrengti taktiliniai vaikščiojamieji paviršiai, padedantys orientuotis regos negalią turintiems asmenims?	Taip Ne	Profiliuota paviršiaus danga su regimojo kontrasto kriterijais, leidžianti silpnaregiui asmeniui, naudojančiam ilgą lazdelę ir žiūrinčiam po kojomis arba vizualiai identifikuojančiam aplinką, aptikti tam tikrą maršrutą (nukreipiančioji struktūra) arba esamą pavojų (dėmesį atkreipianti struktūra).
5.2.	Ar regos negalią turintys asmenys gali naudotis sensoriniais (liečiamaisiais ekranais) prietaisais ar kita paslaugų registracijos įranga?	Taip Ne	Sensorinė įranga turi ir alternatyvų valdymą, pavyzdžiui, taktilinius rašmenis ar (ir) balso išvestį.
5.3.	Ar sensoriniai (liečiamieji ekranai) prietaisai ar kita paslaugų registracijos įranga įrengta 800–1100 mm aukštyje?	Taip Ne
5.4.	Ar ASPĮ yra švieslentės kurtiesiems, kuriose pateikiama informacija lietuvių gestų kalba?	Taip Ne
5.5.	Ar registratūroje yra įrengtas informacinis langelis, kurio aukštis neviršija 850 mm?	Taip Ne
5.6.	Ar registratūros informacinis langelis spalviniu kontrastu išsiskiria iš aplinkos?	Taip Ne
6.	Vertikalusis judėjimas tarp pastato aukštų ar skirtingų aukšto lygių
6.1.	Jei ASPĮ vieno aukšto patalpos išdėstytos skirtinguose lygiuose, ar judėjimas tarp lygių užtikrintas?	Taip Ne	Privalo būti įrengta nuožulna (pandusas ar rampa), kurios serija (juosta) negali pakilti daugiau nei 2 000 mm, o išilginis nuolydis negali būti didesnis nei 5.6 proc. arba turi būti įrengtas keltuvas.
6.2.	Jei ASPĮ vieno aukšto patalpos išdėstytos skirtinguose lygiuose, ar laiptų apačioje ir viršuje įrengta taktilinė dėmesį atkreipianti struktūra, o laiptų viršutinė bei apatinė pakopos turi regimąjį kontrastą?	Taip Ne	1) Taktilinė dėmesį atkreipianti struktūra turėtų būti 600– 900 mm gylio ir baigtis 300–500 mm iki pirmosios žemyn vedančių laiptų pakopos priekinės briaunos. 2) Ant pirmosios ir paskutinės pakopos briaunos įrengta 50– 100 mm pločio įspėjamoji linija.
6.3.	Jei ASPĮ patalpos išdėstytos skirtinguose aukštuose, ar visi pastato aukštai pasiekiami liftu? (Laiptų kopiklis nėra laikomas tinkamu prieinamumu).	Taip Ne	1) Lifto kabinos mažiausieji vidiniai matmenys yra 1 100 mm x 1 400 mm, ir bent 800 mm laisvojo pločio įėjimas. Lifto durų spalva ir atspalvis turi išsiskirti iš gretimų sienų dangos. 2) Priešais liftą ne mažesnė kaip 1 200 mm x 1 200 mm laisvo ploto aikštelė, o jeigu priešais įėjimą į liftą yra laiptai, minimalus atstumas nuo lifto durų iki laiptų – 2 400 mm.
6.4.	Ar lifto valdymo įtaisai įrengti 900–1 200 mm aukštyje virš grindų lygio?	Taip Ne
6.5.	Ar lifto valdymo mygtukai turi iškilius taktilinius rašmenis?	Taip Ne
6.6.	Ar liftuose pateikiama garsinė informacija apie aukštus, durų atsidarymą ir užsidarymą?	Taip Ne
6.7.	Ar liftuose veikia bevielis internetas, kad sugedus liftui būtų galima išsikviesti pagalbą naudojantis nuotolinėmis lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugomis?	Taip Ne
6.8.	Ar laiptų laiptatakio plotis ne mažesnis kaip 1 200 mm, o plotis tarp turėklų ne mažesnis kaip 1 000 mm?	Taip Ne
6.9.	Ar apšvietimas laiptatakio viršuje ir apačioje yra ne mažiau kaip 200 liuksų, o tarp jų – ne mažiau 150 liuksų.	Taip Ne
6.10.	Ar pastate esančių laiptų (nuožulnos) viršutinėje ir apatinėje laiptų aikštelėse, visu laiptų pločiu, įrengtos taktilinės dėmesį atkreipiančios struktūros, o laiptų viršutinė bei apatinė pakopos turi regimąjį kontrastą?	Taip Ne	Taktilinė dėmesį atkreipianti struktūra turėtų būti 600– 900 mm gylio ir baigtis 300– 500 mm iki pirmosios žemyn vedančių laiptų pakopos priekinės briaunos. Ant pirmosios ir paskutinės pakopos briaunos įrengta 50– 100 mm pločio įspėjamoji linija.
6.11.	Ar laiptatakio turėklai įrengti iš abiejų pusių ir yra ištisiniai?	Taip Ne	Turėklas turi būti ištisinis visu laiptatakiu ir tarpine laiptų aikštele, išskyrus kai jie kerta tarpdurį arba judėjimo taką. Turėklo kontrastas išsiskiria gretimo fono, pavyzdžiui, sienos, atžvilgiu.
7.	Sanitariniai mazgai
7.1.	Ar ASPĮ tualetai pritaikyti žmonių su negalia poreikiams? (Pastabų skiltyje atskirai nurodyti reikalavimus atitinkančių ir neatitinkančių skaičius).	Taip Ne
7.2.	Ar kiekviename pastato aukšte yra tualetas, pritaikytas neįgaliųjų vežimėlių naudotojų poreikiams? (Pastabų skiltyje nurodyti pritaikytų tualetų skaičių pagal aukštus).	Taip Ne	Turi būti įrengtas bent vienas neįgaliųjų vežimėlių naudotojams prieinamas tualetas kiekviename aukšte. Neįgaliųjų vežimėlių naudotojams prieinamame tualete būtinai turi būti praustuvas.
7.3.	Ar tualetų durų ženklai įrengti 1 200–1 600 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus durų skląsčio pusėje, 50– 100 mm atstumu nuo apvado? (Pastabų skiltyje nurodyti durų, atitinkančių šias sąlygas, skaičių).	Taip Ne	Yra lengva prisiartinti prie durų ženklų, juos paliesti ir vedžiojant pirštais perskaityti iškilius ženklus.
7.4.	Ar neįgaliųjų vežimėlių naudotojų poreikiams pritaikytas B tipo tualetas yra su šoninio persėdimo bent iš vienos pusės galimybe ir nekliudoma manevravimo erdve prie praustuvo ir unitazo? (Tualetas su šoninio persėdimo bent iš vienos pusės galimybe privalo atitikti visas devynias reikalavimų sąlygas).	Taip Ne	1) Tualeto su šoninio persėdimo bent iš vienos pusės galimybe matmenys yra ne mažiau kaip 1 900 mm (plotis) ir 2 150 mm (gylis), o durų plotis 850 mm. 2) Unitazas nuo vienos iš šoninių sienų atitrauktas apie 300 mm, 3) Unitazo viršus turi būti 430–520 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. 4) Horizontalūs turėklai abipus unitazo, esantys 200–300 mm aukščiau sėdynes, iš kurių vienas ant artimosios sienos gali būti neatlenkiamas. 5) Nuo unitazo yra pasiekiami nepriklausomas vandens šaltinis su ne trumpesne kaip 1 500 mm apsiprausimo dušelio žarna ir tualetinio popieriaus dozatorius. 6) Prieš praustuvą esančios erdvės turi pakakti iš priekio arba įžambiai privažiuoti neįgaliųjų vežimėliu, o popieriniai rankšluosčiai pakabinti 800–1 100 mm aukštyje nuo grindų. 7) Praustuvo viršus turi būti 750–850 mm aukštyje nuo grindų, erdvė po praustuvu turi būti laisva, tarpas keliams turi būti sucentruotas praustuvo atžvilgiu 650–700 mm aukščio ir ne mažiau kaip 200 mm gylio. 8) Arti praustuvo, 850 mm aukštyje, turi būti įrengta bent 200 mm x 400 mm dydžio lentyna arba ji turi būti praustuvo dalis. 9) Įrengta pagalbos signalizacija, kurią galėtų pasiekti ant unitazo sėdynės sėdintis arba ant grindų gulintis asmuo. Ši signalizacija turėtų būti sujungta su skubios pagalbos punktu arba vieta, kurioje yra padėti galintis darbuotojas.
7.5.	Ar pastate yra nors vienas A tipo tualetas su šoninio persėdimo iš abiejų pusių galimybe? (A tipo tualetas turi atitikti visas devynias reikalavimų sąlygas).	Taip Ne	1) A tipo tualeto patalpos matmenys milimetrais ne mažiau kaip 2 200 mm x 2 300 mm, o durų plotis 850 mm. 2) Laisvos erdvės atstumas nuo unitazo kraštų iki šoninių sienų ne mažesnis kaip 900 mm (šoniniam persėdimui ir pagalbai pageidautina 1 200 mm). 3) Nuo unitazo yra pasiekiami nepriklausomas vandens šaltinis su ne trumpesne kaip 1 500 mm apsiprausimo dušelio žarna ir tualetinio popieriaus dozatorius. 4) Horizontalūs atlenkiami turėklai abipus unitazo, esantys 200–300 mm aukščiau sėdynes. 5) Unitazo viršus turi būti 430–520 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. 6) Prieš praustuvą esančios erdvės turi pakakti iš priekio arba įžambiai privažiuoti neįgaliųjų vežimėliu, o popieriniai rankšluosčiai pakabinti 800–1 100 mm aukštyje nuo grindų. 7) Praustuvo viršus turi būti 750–850 mm aukštyje nuo grindų, erdvė po praustuvu turi būti laisva, tarpas keliams turi būti sucentruotas praustuvo atžvilgiu 650–700 mm aukščio ir ne mažiau kaip 200 mm gylio; 8) Arti praustuvo, 850 mm aukštyje, turi būti įrengta bent 200 mm x 400 mm dydžio lentyna arba ji turi būti praustuvo dalis. 9) Įrengta pagalbos signalizacija, kurią galėtų pasiekti ant unitazo sėdynės sėdintis arba ant grindų gulintis asmuo. Ši signalizacija turėtų būti sujungta su skubios pagalbos punktu arba vieta, kurioje yra padėti galintis darbuotojas.
8.	Sanitariniai mazgai stacionarinėse ASPĮ
8.1.	Ar kiekviename stacionarinės ASPĮ aukšte yra nors vienas A tipo tualetas su šoninio persėdimo iš abiejų pusių galimybe? (A tipo tualetas turi atitikti visas devynias reikalavimų sąlygas, nurodytas šio klausimyno 7.4 papunktyje).	Taip Ne
8.2.	Ar stacionarinėje ASPĮ yra sanitarinis mazgas su praustuvu, unitazu, asmens apiprausimo ir perrengimo vieta su žmogaus perkėlimo sistema? (Reikalavimai unitazui ir praustuvui numatyti šio klausimyno 7.4 papunkčio reikalavimuose).	Taip Ne	1) Sanitarinio mazgo matmenys ne mažiau kaip 2 500 mm x 3 100 mm. 2) Prieš praustuvą ir unitazą turi būti ne mažesnė kaip 1 500 mm spindulio apsisukimo neįgaliojo vežimėliu laisva erdvė. 3) Sanitarinio mazgo patalpoje turi būti ne siauresnis kaip 700 mm gultas žmogaus apiprausimui ir perrengimui. 4) Žmogaus perkėlimo sistema turi užtikrinti galimybę perkelti iš neįgaliojo vežimėlio ant unitazo, o nuo jo – ant gulto.
8.3.	Ar kiekviename stacionarinės ASPĮ aukšte yra dušas, kuriuo gali naudotis neįgaliųjų vežimėlių naudotojai, sunkiai paeinantys asmenys arba besinaudojantys specialiomis dušo kėdėmis? (Kiekviename ASPĮ aukšte įrengtas dušas privalo atitikti visas šešias reikalavimų sąlygas).	Taip Ne	1) Dušo zona turi turėti horizontalų įėjimą, joje neturi būti jokių fiksuotų elementų, trukdančių prieigą iš priekio ir iš šono, su ne mažiau kaip 1 500 mm spindulio apsisukimo neįgaliojo vežimėliu laisva erdve. 2) Šlapioji dušo zona turi būti 900 mm x 1 300 mm dydžio, persėdimo zona – taip pat 900 mm x 1 300 mm dydžio. 3) Dušo nišos grindys turi turėti nuo 1:50 iki 1:60 nuolydį vandens nutekėjimo angos kryptimi. Už dušo nišos ribų grindys turi turėti nuo 1:70 iki 1:80 nuolydį dušo nišos kryptimi. Perėjimas į dušo nišą turi būti horizontalus, be nusileidžiančios pakopos ar bortelio. 4) Duše turi būti įrengta lengvai naudojama į viršų užlenkiama bent 450–450 mm dydžio kėdė, kurios paviršius turi būti 400–480 mm aukštyje nuo grindų, o tarp jos ir galinės sienos turi būti ne didesnis kaip 40 mm tarpas. 5) Persėdimui ant dušo kėdės turi būti įrengtas bent vienas horizontalus turėklas. 6) Rankinio dušo galvutė turi būti lengvai pasiekiama sėdint ant dušo kėdutės, o lanksčios dušo žarnos ilgis turi būti bent 1 200 mm.
9.	Palatos ir lovos pacientams stacionarinėse ASPĮ
9.1.	Ar stacionarinėje ASPĮ kiekviename skyriuje yra palatos (kambariai), pritaikyti neįgaliojo vežimėlių naudotojams? (Jeigu nėra, pastabų skiltyje nurodyti, kaip į skyrius guldomi (numatoma guldyti) neįgaliojo vežimėlių naudotojus).	Taip Ne
9.2.	Ar stacionarinėje ASPĮ neįgaliojo vežimėlių naudotojams pritaikytos palatos (kambariai) atitinka minimalius prieinamumo reikalavimus?	Taip Ne	1) Patekimo į palatas (kambarius) durys yra ne siauresnės nei 850 mm, o durų slenkstis ne aukštesnis kaip 20 mm. 2) Pakankamai erdvės manevruoti prie lovos, su ne mažiau kaip 1 500 mm spindulio apsisukimo neįgaliojo vežimėliu laisva erdve. 3) Lovos aukštis turi būti 450–500 mm (pageidautina reguliuojamas aukštis). 4) Privažiavimas prie lovos ne mažiau kaip 1 200 mm pločio judėjimo taku. 5) Pagalbos iškvietimo mygtukai dideli, kontrastingi, lengvai pasiekiami iš lovos.
9.3.	Ar palatų (kambarių) numeriai yra dideli ir kontrastingi?	Taip Ne	Iškilūs numerių ženklai įrengti 1 200–1 600 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus, durų skląsčio pusėje 50– 100 mm atstumu nuo apvado, lengva prie jų prisiartinti, juos paliesti ir vedžiojant pirštais perskaityti.
9.4.	Ar stacionarinėje ASPĮ neįgaliojo vežimėlių naudotojams pritaikytos palatos (kambariai) turi prieinamus tualetus? (Prieinami tualetai turi atitikti šio klausimyno 7.3 papunktyje aprašytas sąlygas).	Taip Ne
9.5.	Ar stacionarinėje ASPĮ neįgaliojo vežimėlių naudotojams pritaikytos palatos (kambariai) turi prieinamus tualetus su dušais? (Prieinami tualetai su dušais turi atitikti šio klausimyno 7.3 ir 8.3 papunkčiuose aprašytas sąlygas).	Taip Ne
10.	ASPĮ naudojama medicininė įranga
10.1.	Ar ASPĮ naudojama medicinine įranga: kušetėmis, ginekologinėmis kėdėmis, rentgeno aparatūra, odontologo, ultragarso, tomografine ir kita diagnostine įranga, gali savarankiškai arba su minimalia pagalba pasinaudoti asmenys, judantys neįgaliojo vežimėliu, ar kiti žmonės su negalia? (Pastabose atskirai išvardyti įstaigoje naudojamą įrangą, ir išvardyti, kuri prieinama neįgaliojo vežimėlio naudotojams).	Taip Ne	1) Įranga turi būti reguliuojamo aukščio, atsižvelgiant į tai, kad persėdimui iš neįgaliojo vežimėlio labiausiai prieinamas 450–500 mm aukštis. 2) Šalia medicininės įrangos turi būti bent 1 500 mm spindulio manevravimo neįgaliojo vežimėliu laisva erdve.
10.2.	Ar ASPĮ turi mobilius keltuvus, kuriais galima perkelti žmogų iš neįgaliojo vežimėlio ant įstaigoje naudojamos medicininės įrangos?	Taip Ne	Šalia medicininės įrangos turi būti bent 1 500 mm spindulio manevravimo mobiliuoju keltuvu laisva erdvė.
10.3.	Ar ASPĮ paskirtas asmuo, kuris atsakingas už mobiliojo keltuvo veikimą ir moka juo naudotis?	Taip Ne

________________