Suvestinė redakcija nuo 2020-07-15 iki 2020-07-27

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-04-29, i. k. 2015-06471

Nauja redakcija nuo 2020-07-15:

Nr. V-1055, 2020-07-14, paskelbta TAR 2020-07-14, i. k. 2020-15686

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIO STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO

2015 m. balandžio 23 d. Nr. V-380

Vilnius

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, patvirtinimo“, 6.2.3 papunkčiu, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu ir Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-341 „Dėl Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 54 punktu,

t v i r t i n u pridedamus:

1. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą;

2. Nacionalinį stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą.

Švietimo ir mokslo ministras                                                                                Dainius Pavalkis

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015 m. kovo 17 d. raštu Nr. ((24.37)-5K-1504360/5K-1505841)-6K-1502371 ir 2015 m. balandžio 7 d.  raštu Nr. ((24.37)-5K-1507700)-6K-1502847

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto

ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-380

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

I SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS (TOLIAU – VEIKSMŲ PROGRAMA) 1 PRIORITETO „MOKSLINIŲ TYRIMŲ, EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS IR INOVACIJŲ SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS (TOLIAU – PRIEMONĖ)

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 01.1.1-CPVA-V-701 „MOKSLINIŲ TYRIMŲ, EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS IR INOVACIJŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR INTEGRACIJA Į EUROPINES INFRASTRUKTŪRAS

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Siekti aktyvesnio turimos ir naujai kuriamos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros panaudojimo“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas;

1.3.2. mokiniams pritaikytų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrų sukūrimas;

1.3.3. MTEPI veiklai vykdyti reikalingų elektroninių išteklių (publikacijų duomenų bazių, saugyklų ir kt.) prieinamumo užtikrinimas;

1.3.4. informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms plėtra (LITNET);

1.3.5. ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros tobulinimas sumanios specializacijos kryptyse;

1.3.6. įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra;

1.3.7. Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas, įgyvendinant infrastruktūros atnaujinimo 2-ąjį etapą;

1.3.8. MTEPI infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. mokslo ir studijų institucijos;

1.4.2. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija;

1.4.3. VšĮ „Mokslo ir inovacijų sklaidos centras.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys.“ 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.301	„Išorės vartotojai iš ūkio subjektų, pasinaudoję atnaujinta atviros prieigos MTEPI infrastruktūra“	Skaičius	1630	3000
P.B.225	„Tyrėjų, dirbančių pagerintoje tyrimų infrastruktūros bazėje, skaičius“	Visos darbo dienos ekvivalentai	80	355
P.S.301	„Tarptautinės MTEPI infrastruktūros, kurių narė yra Lietuva“	Skaičius	0	4
P.S.302	„Privataus sektoriaus tyrėjų, pasinaudojusių pagerinta MTEPI infrastruktūros baze, skaičius“	Skaičius	0	100
P.N.718	„Mokslo ir studijų institucijos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta MTEPI infrastruktūra“	Skaičius	1	13
P.N.733	„Sukurta integruota informacinė ir komunikacinė sistema“	Skaičius	1	1
P.N.734	„Sukurtos laboratorijos mokiniams“	Skaičius	0	12
P.N.735	„Mokslo ir studijų institucijos, kurioms įrengta 10 Gbps greitaveikos interneto prieiga“	Skaičius	0	28
P.N.736	„Sukurtas mokslo ir technologijų populiarinimo centras“	Skaičius	0	1
R.N.743	„Pateiktos paraiškos dalyvauti  tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose“	Skaičius	0	14

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
172 924 886	0	8 007 142	0	0	8 007 142	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
419 400	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
173 344 286	0	8 007 142	0	0	8 007 142	0

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 01.2.2-MITA-K-702 „MTEP REZULTATŲ KOMERCINIMO IR TARPTAUTIŠKUMO SKATINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. MTEP rezultatų komercinimas (parama mokslininkų ir kitų tyrėjų bei studentų, dirbančių/studijuojančių mokslo ir studijų institucijose, idėjų komercinimui, parama besikuriančioms jaunoms inovacinėms įmonėms (pumpurinės įmonės, startuoliai);

1.3.2. MTEP veiklų tarptautiškumo skatinimas (į rinką orientuotų mokslo-verslo projektų įgyvendinimas per tarpvalstybinį tinklą). 

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. mokslo ir studijų institucijos;

1.4.2. privatieji juridiniai asmenys, kurių akcininkai yra mokslo ir studijų institucijos arba kurie yra pasirašę teisių į mokslo ir studijų institucijoje sukurtų intelektinės veiklos rezultatų nuosavybės, naudojimo ir/arba perdavimo, ir iš to gautinos naudos sąlygų sutartis (pagal veiklą 1.3.1).

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. mokslo ir studijų institucijos;

1.5.2. privatieji juridiniai asmenys, kurių akcininkai yra mokslo ir studijų institucijos arba kurie yra pasirašę teisių į mokslo ir studijų institucijoje sukurtų intelektinės veiklos rezultatų nuosavybės, naudojimo ir/arba perdavimo, ir iš to gautinos naudos sąlygų sutartis (pagal veiklą 1.3.1);

1.5.3. privatieji juridiniai asmenys (pagal veiklą 1.3.2).

1.6. Priemonė įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.304	„Ūkio subjektų finansuota mokslo ir studijų institucijų MTEP išlaidų dalis nuo visų išlaidų“	Procentai	5	7
P.B.205	„Naujų įmonių, gavusių investicijas, skaičius“	Įmonės	10	70
P.B.226	„Įmonių, bendradarbiaujančių su tyrimų institucijomis, skaičius“	Įmonės	12	40
P.S.305	„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų pateiktos patentų paraiškos“	Skaičius	0	5
P.S.396	„Įgyvendinti MTEP projektai“	Skaičius	6	40
R.N.743	„Pateiktos paraiškos dalyvauti  tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose	Skaičius	0	14

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
13 047 941	0	3 261 985	0	0	0	3 261 985
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.  Iš viso
13 047 941	0	3 261 985	0	0	0	3 261 985

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 01.2.2-CPVA-K-703 „KOMPETENCIJOS CENTRŲ IR INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ PERDAVIMO CENTRŲ VEIKLOS SKATINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. kompetencijos centrų veiklos skatinimas;

1.3.2. inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas;

1.3.3. antreprenerystės diegimas mokslo ir studijų institucijose.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. mokslo ir studijų institucijos;

1.4.2. universitetų ligoninės (pagal veiklą 1.3.1).

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešieji juridiniai asmenys, veikiantys mokslo ir (ar) studijų srityje;

1.5.2. privatūs juridiniai asmenys (pagal veiklą 1.3.1).

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.304	„Ūkio subjektų finansuota mokslo ir studijų institucijų MTEP išlaidų dalis nuo visų išlaidų“	Procentai	5	7
P.B.225	„Tyrėjų, dirbančių pagerintoje tyrimų infrastruktūros bazėje, skaičius“	Visos darbo dienos ekvivalentai	0	15
P.S.305	„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų pateiktos patentų paraiškos“	Skaičius	0	10
P.S.396	„Įgyvendinti MTEP projektai“	Skaičius	0	30
R.N.737	„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų sutarčių su įmonėmis finansinės vertės padidėjimas“	Procentai	0	20
P.N.737	„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų inovacijų ir technologijų perdavimo centrų skaičius“	Skaičius	0	13
P.N.741	„Investicijas gavusių universitetų ligoninių pateiktos patentų paraiškos“	Skaičius	0	2
P.N.749	„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų gautų MTEP užsakymų skaičius“	Skaičius	0	100

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
25 974 675	0	257 990	0	0	0	257 990
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
10 000 000	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
35 974 675	0	257 990	0	0	0	257 990

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 01.2.2-LMT-K-718 „TIKSLINIAI MOKSLINIAI TYRIMAI SUMANIOS SPECIALIZACIJOS SRITYJE“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami;

1.3.2. mokslininkų iš užsienio pritraukimas vykdyti mokslinius tyrimus, skirtus kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami;

1.3.3. paralelinių laboratorijų MTEP veikla, skirta kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. mokslo ir studijų institucijos;

1.4.2. universitetų ligoninės.

1.5. Galimi partneriai: juridiniai asmenys, veikiantys mokslo ir (ar) studijų srityje.

1.6. Priemonė įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos mokslo taryba.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.304	„Ūkio subjektų finansuota mokslo ir studijų institucijų MTEP išlaidų dalis nuo visų išlaidų“	Procentai	5	7
P.S.305	„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų pateiktos patentų paraiškos“	Skaičius	0	14
P.S.396	„Įgyvendinti MTEP projektai“	Skaičius	6	73
P.N.741	„Investicijas gavusių universitetų ligoninių pateiktos patentų paraiškos“	Skaičius	0	2

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
53 670 830	0	1 914 160	0	0	0	1 914 160
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
5 645 042	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
59 315 872	0	1 914 160	0	0	0	1 914 160

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

AŠTUNTASIS SKIRSNIS PRIEMONĖ NR. 01.2.2-CPVA-V-716 „EKSCELENCIJOS CENTRŲ VEIKLOS SKATINIMAS SUMANIOS SPECIALIZACIJOS SRITYJE“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – ekscelencijos centrų veiklos skatinimas sumanios specializacijos srityje.

1.4. Galimi pareiškėjai: mokslo ir studijų institucijos.

1.5. Galimi partneriai: mokslo ir studijų institucijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.304	„Ūkio subjektų finansuota mokslo ir studijų institucijų MTEP išlaidų dalis nuo visų išlaidų“	Procentai	5	7
P.S.305	„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų pateiktos patentų paraiškos“	Skaičius	0	3
P.S.396	„Įgyvendinti MTEP projektai“	Skaičius	0	6
R.N.743	„Pateiktos paraiškos dalyvauti tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose“	Skaičius	0	3

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
4 803 476	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 196 524	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
6 000 000	0	0	0	0	0	0

II SKYRIUS

VEIKSMŲ PROGRAMOS 9 PRIORITETO „VISUOMENĖS ŠVIETIMAS IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ POTENCIALO DIDINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.1.3-CPVA-V-704 „ŠVIETIMO PRIEINAMUMO DIDINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. tikslinių transporto priemonių, palengvinančių ugdymo įstaigų pasiekiamumą, įsigijimas;

1.3.2. bendrojo ugdymo mokyklų tinklo tobulinimas ir šiuolaikinių edukacinių erdvių kūrimas bendrojo ugdymo įstaigose;

1.3.3. specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimas;

1.3.4. valstybinių vaikų vasaros edukacinių  stovyklų ir sveiką gyvenseną skatinančių neformaliojo švietimo erdvių renovacija ir įrengimas;

1.3.5. vaikų socializacijos centrų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra;

1.3.6. bendrojo ugdymo mokyklų ir neformalųjį švietimą teikiančių įstaigų aprūpinimas priemonėmis, skirtomis gamtos  ir technologinių mokslų mokymui.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras;

1.4.2. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras;

1.4.3. Valstybiniai vaikų neformaliojo švietimo teikėjai.

1.5. Galimi partneriai: savivaldybių administracijos, asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.381	„Bendrojo ugdymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis“	Procentai	36,24	48
P.B.235	„Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas“	Skaičius	5000	18 851
P.S.379	„Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė“	Skaičius	3	657
P.N.722	„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos“	Skaičius	3	655
P.N.723	„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos neformaliojo ugdymo įstaigos“	Skaičius	0	2
P.N.731	„Įsigyti mokykliniai autobusai“	Skaičius	30	280
P.N.732	„Įsigyti specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių komplektai“	Skaičius	4	20
P.N.734	„Sukurtos laboratorijos mokiniams“	Skaičius	0	5

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
24 181 425*	13 976 057**	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
24 181 425*	13 976 057**	0	0	0	0	0

* šios priemonės projektams skiriamas finansavimas gali viršyti Veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ administruojamoms priemonėms, finansuojamoms iš Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinti skiriamas Europos Sąjungos fondų lėšas 6,55 procento.

** šios priemonės projektams skiriamas finansavimas gali viršyti Veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ administruojamoms priemonėms, finansuojamoms iš Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas 2 410 575,25 Eur.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.1.3-CPVA-R-705 „IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PRIEINAMUMO DIDINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklų infrastruktūros modernizavimas ir aprūpinimas priemonėmis, skatinančiomis vaikų kūrybiškumą ir savireguliaciją.

1.4. Galimi pareiškėjai: savivaldybių administracijos;

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.382	„1–6 metų vaikų, ugdomų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, dalis“	Procentai	25	46
P.B.235	„Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas“	Skaičius	1390	14380
P.S.379	„Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė“	Skaičius	0	50
P.S.380	„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurtos naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos“	Skaičius	0	2000
P.S.434	„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo vietos“	Skaičius	0	2256
P.N.717	„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos“	Skaičius	0	50
P.N.743	„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo grupės“	Skaičius	0	40

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki		Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
16 702 669	1 473 765	1 473 765	0	1 473 765	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 962 821	261 425	261 425	0	261 425	0	0
3. Iš viso
19 665 490	1 735 190	1 735 190	0	1 735 190	0	0

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.2.1-ESFA-V-706 „ŠVIETIMO VERTINIMO IR STEBĖSENOS SISTEMŲ SUKŪRIMAS“

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti mokinių ugdymo pasiekimus skatinant pokyčius švietimo įstaigų veikloje“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. neformaliojo vaikų švietimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo vertinimo, įsivertinimo tobulinimas ir plėtotė;

1.3.2. bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra (mokinių pasiekimų vertinimas);

1.3.3. ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo stebėsenos tobulinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra;

1.4.2. Nacionalinis egzaminų centras;

1.4.3. Švietimo informacinių technologijų centras;

1.4.4. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.383	„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių mokyklų, kurių mokinių ugdymo pasiekimai pagerėjo, dalis“	Procentai	0	70
P.S.381	„Mokyklos, kuriose gavus pagal veiksmų programą ESF  finansavimą ugdymo kokybei gerinti įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistemos“	Skaičius	0	150
P.S.382	„Švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	0	1782
P.N.728	„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios mokyklos“	Skaičius	0	150

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
7 909 361	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
146 175	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
8 055 536	0	0	0	0	0	0

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.2.2-ESFA-V-707 „ASMENŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, GALIMYBIŲ MOKYTIS GERINIMAS“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie konkretaus uždavinio „Sumažinti anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių ir bendrojo ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. gabių ir talentingų mokslui vaikų paieškos, atpažinimo ir ugdymo sistemos tobulinimas;

1.3.2. mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, savivaldybių švietimo pagalbos įstaigų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų kvalifikacijos dirbti su įvairiomis specialiųjų ugdymo poreikių mokinių grupėmis tobulinimas;

1.3.3. priemonių, skirtų mažinti ankstyvąjį mokinių pasitraukimą iš švietimo sistemos ir didinti anksti ją palikusiųjų įtrauktį, įgyvendinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras;

1.4.2. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal 1.3.1 papunktyje nurodytą veiklą nefinansuojamas gabių vaikų paieškos ir atpažinimo metodikų adaptavimas, kuris buvo finansuotas 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.3-ŠMM-06-K priemonės „Gabių vaikų ugdymo poreikių tenkinimas švietimo sistemoje“ lėšomis.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.384	„Mokyklos nelankančių mokinių dalies sumažėjimas mokyklose, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos bei kompensacijos priemones“	Procentai	0	2
R.N.701	„Dalis ESF lėšomis švietimo pagalbą gavusių mokinių, kurie buvo perkelti į kitą klasę ar baigė formaliojo švietimo programą“	Procentai	0	89,66
P.S.382	„Švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	76	2723
P.S.383	„Mokiniai, kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo suteikta švietimo pagalba“	Skaičius	253	3625
P.N.701	„Mokiniai, įtraukti į žinias apie mokslą ir technologijas gilinančią veiklą“	Skaičius	0	600
P.N.702	„Mokyklos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos bei kompensacijos priemones	Skaičius	0	84
P.N.714	„Mokyklų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis teikiama švietimo pagalba, skaičius“	Skaičius	0	34

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
11 335 603	0	241 847		241 847	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0		0	0	0	0
3. Iš viso
11 335 603	0	241 847		241 847	0	0	0

PENKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.3.1-ESFA-V-708 „STUDIJŲ PRIEINAMUMO DIDINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Siekiant geresnės studijų atitikties darbo rinkos ir visuomenės poreikiams, gerinti studijų kokybę ir didinti studijų prieinamumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. socialinės ir finansinės paskatos bei pagalba studentams iš socialiai jautrių, socialinės atskirties, mažai atstovaujamų grupių;

1.3.2. studijų kainos kompensavimas valstybės nefinansuojamiems studentams.

1.4. Galimas pareiškėjas: Valstybinis studijų fondas.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.702	„Socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentų, gavusių tikslinę išmoką studijų prieinamumui gerinti, dalis“	Procentai	0	1,29
P.N.745	„Studentai, kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo kompensuota studijų kaina“	Skaičius	0	4000
P.N.746	„Studentai, kuriems buvo skirta socialinė stipendija“	Skaičius	0	7000
P.S.387	„Socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentai, kuriems buvo skirta tikslinė išmoka studijų prieinamumui gerinti“	Skaičius	200	1600

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
28 497 837*	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
28 497 837*	0	0	0	0	0	0

* šios priemonės projektams skiriamas finansavimas gali viršyti Veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ administruojamoms priemonėms, finansuojamoms iš Europos socialinio fondo, įgyvendinti skiriamas lėšas 1,44 procento.“

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.3.1-ESFA-V-709 „STUDIJŲ TARPTAUTIŠKUMO DIDINIMAS“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Siekiant geresnės studijų atitikties darbo rinkos ir visuomenės poreikiams, gerinti studijų kokybę ir didinti studijų prieinamumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų bendradarbiavimas;

1.3.2. studentų mobilumo skatinimas (studijų pagal Erasmus+ programą bei tarptautinių praktikų pagal Erasmus+ programą ir lituanistinėse mokyklose finansavimas). Jungtinių studijų programų vykdymas (t.y. studentų judumas jungtinių studijų programose);

1.3.3. Lietuvos aukštųjų mokyklų (tarptautinio) žinomumo ir prestižo didinimas, studijų Lietuvoje populiarinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Vilniaus universitetas;

1.4.2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.4.3. Švietimo mainų paramos fondas.

1.5. Galimi partneriai: mokslo ir studijų institucijos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.385	„Studentų, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose, dalis“	Procentai	0,47	2,25
R.S.386	„Studentų, pagal veiksmų programą ESF lėšomis atlikusių praktiką įmonėse ir organizacijose, dalis“	Procentai	0,1	0,2
R.N.704	„Universitetuose ir kolegijose studijuojančių užsienio piliečių, dalis“	Procentai	4,04	7,56
P.S.385	„Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose“	Skaičius	700	3600
P.S.386	„Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliko praktiką įmonėse ir organizacijose“	Skaičius	100	200
P.S.388	„Dėstytojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	15	75
P.N.711	„Studentai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	30	180
P.N.712	„Surengti Lietuvos aukštųjų mokyklų ir (arba) studijų Lietuvoje pristatymai užsienyje“	Skaičius	4	40
P.N.724	„Studentai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas (dalinės studijos)“	Skaičius	32	320

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
18 058 800	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 758 280	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
19 817 080	0	0	0	0	0	0

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.3.2-ESFA-V-710 „STEBĖSENOS, IŠORINIO VERTINIMO STIPRINIMAS IR KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie konkretaus uždavinio „Stiprinti aukštojo mokslo stebėseną, išorinį vertinimą ir efektyvų studijų valdymą, siekiant nuolatinio studijų kokybės gerinimo“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     išorinio vertinimo (studijų programų ir institucinio), aukštųjų mokyklų savęs įsivertinimo ir akreditacijos sistemų stiprinimas. Socialinių dalininkų įsitraukimas į studijų kokybės gerinimo procesus;

1.3.2.     užsienyje įgytų kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, akademinio pripažinimo sistemos vystymas;

1.3.3.     priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemos palaikymas, tobulinimas;

1.3.4.     įrodymais ir pasiekimais grįsto valdymo ir vadybos diegimas (įrodymais grįstas sprendimų priėmimas, trūkumų ir tendencijų nustatymas, pažangos stebėsena), aukštojo mokslo vertinimai ir stebėsena.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Studijų kokybės vertinimo centras;

1.4.2. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti;

1.4.3. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.387	„Aukštųjų mokyklų, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo atliktas išorinis vertinimas, dalis“	Procentai	8	50
P.S.389	„Pagal veiksmų programą ESF lėšomis sukurti ar atnaujinti stebėsenos įrankiai“	Skaičius	2	12
P.S.390	„Aukštosios mokyklos, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliktas išorinis vertinimas“	Skaičius	4	23
P.S.391	„Mokymosi visą gyvenimą sistemos institucijų administracijos darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	31	278
P.N.703	„Socialiniai dalininkai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	12	160
P.N.704	„Aukštosios mokyklos, dalyvavusios karjeros konsultavimui skirtuose renginiuose“	Skaičius	10	20

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
10 919 733	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 737 720	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
12 657 453	0	0	0	0	0	0

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.3.3-ESFA-V-711 „MOKSLININKŲ IR KITŲ TYRĖJŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1.  Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2.  Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie konkretaus uždavinio „Sustiprinti viešojo sektoriaus tyrėjų gebėjimus bei pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas“ įgyvendinimo.

1.3.  Remiamos veiklos:

1.3.1.  doktorantūros vietų finansavimas ir plėtra (jaunimo iš užsienio pritraukimas);

1.3.2.  tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika“, kaupiančios ir skleidžiančios patikrintą, kokybišką informaciją apie Lietuvoje ir pasaulyje atliekamus lituanistinius mokslinius tyrimus, plėtotė;

1.3.3.  Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET tyrėjams teikiamų paslaugų plėtra ir kokybiško paslaugų teikimo užtikrinimas;

1.3.4.  mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ugdymas;

1.3.5.  Lietuvos mokslo tarptautiškumo didinimas;

1.3.6.  mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas; žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP veiklos rinkodara;

1.3.7.  mokslo populiarinimo sistemos plėtra (mokslo populiarinimo leidinių leidyba, mokslo populiarinimo konkursų ir renginių organizavimas, mokslo populiarinimas žiniasklaidoje ir kitos mokslo populiarinimo priemonės);

1.3.8.  tyrėjų kompetencijų stiprinimas rengti projektų paraiškas;

1.3.9.  parama mokslinių straipsnių publikavimui aukšto mokslinio lygio Lietuvos žurnaluose;

1.3.10. mokslo bendradarbiavimo žemėlapio sukūrimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Lietuvos mokslo taryba;

1.4.2. Kauno technologijos universitetas;

1.4.3. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra;

1.4.4. Lietuvos mokslų akademija;

1.4.5. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras.

1.5. Galimi partneriai: viešieji ir privatieji juridiniai asmenys, veikiantys mokslo, studijų ir švietimo srityje, MTEP vykdančios įmonės.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.388	„Asmenų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose baigė doktorantūros studijas, dalis“	Procentai	85	85
R.N.703	„Pagal tarptautines programas pateiktų paraiškų skaičius“	Skaičius	5	23
P.S.393	„Į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių išvykę tyrėjai“	Skaičius	76	380
P.S.394	„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose doktorantūrai“	Skaičius	76	560
P.S.395	„Tyrėjai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	111	555
P.N.705	„Mokslo ir studijų institucijų administracijos darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose“	Skaičius	25	35
P.N.706	„Sukaupti mokslo publikacijų elektroniniai dokumentai“	Skaičius	4000	20000
P.N.707	„Išleisti periodiniai mokslo leidiniai“	Skaičius	0	40
P.N.708	„Sukurti mokslo populiarinimo produktai“	Skaičius	5	25
P.N.709	„Naujai pradėtos teikti LITNET paslaugos“	Skaičius	1	10
P.N.710	„Sukurtas mokslo bendradarbiavimo žemėlapis“	Skaičius	0	1
R.N.716	„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų tinkamai parengtų MTEP paraiškų dalis	Procentai	0	70

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
45 041 623	0	0	0	0	0		0
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
5 607 841	0	0	0	0	0		0
3.  Iš viso
50 649 464	0	0	0	0	0		0

DEVINTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.3.3-LMT-K-712 „MOKSLININKŲ, KITŲ TYRĖJŲ, STUDENTŲ MOKSLINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PRAKTINĘ MOKSLINĘ VEIKLĄ

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sustiprinti viešojo sektoriaus tyrėjų gebėjimus bei pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio tarptautinius ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektus;

1.3.2. studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas;

1.3.3. stažuočių podoktorantūros studijų skatinimas;

1.3.4. mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas, vykdant mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. universitetai (pagal visas priemonės veiklas);

1.4.2. valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurie kartu su universitetais dalyvauja rengiant mokslininkus (pagal visas priemonės veiklas);

1.4.3. valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, turintys mokslo doktorantūros teisę (pagal visas priemonės veiklas);

1.4.4. kolegijos (pagal veiklą 1.3.2);

1.4.5. MTEP vykdančios įmonės (pagal veiklą 1.3.3).

1.5. Priemonė įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu.“

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos mokslo taryba.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.705	„Pagal priemonę remiamose veiklose dalyvavusių tyrėjų mokslo straipsnių, esančių tarp 10 procentų pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslo straipsnių, skaičius“	Skaičius	0	50
P.S.392	„Į mokslo ir studijų institucijas panaudojant ESF investicijas pritraukti tyrėjai iš užsienio“	Skaičius	23	600
P.S.393	„Į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių išvykę tyrėjai“	Skaičius	150	720
P.S.395	„Tyrėjai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	300	1645
P.S.396	„Įgyvendinti MTEP projektai“	Skaičius	0	85

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
59 677 644	0	0	0	0	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 412 940	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
61 090 584	0	0	0	0	0	0

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.4.1-ESFA-V-713 „PROFESINIO MOKYMO IR MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ VALDYMO, KOKYBĖS IR PATRAUKLUMO UŽTIKRINIMO SISTEMŲ IR PROCESŲ STIPRINIMAS“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti profesinio ir suaugusiųjų mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams ir patrauklumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą informacinių sistemų ir registrų plėtra, sąsajų tarpusavyje ir su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais gerinimas, švietimo politikos stebėsenos ir vertinimo stiprinimas, švietimo procesų valdymo priemonių diegimas profesiniame mokyme ir mokymesi visą gyvenimą ir suaugusiųjų mokymosi poreikių, mokymų efektyvumo, pritaikomumo tyrimai;

1.3.2. išorinis ir vidinis profesinio mokymo įstaigų ir programų vertinimas ir vertinimo rezultatų sklaida;

1.3.3. mokymosi visą gyvenimą sampratos populiarinimas ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Švietimo informacinių technologijų centras;

1.4.2. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal 1.3.2 papunktyje nurodytą veiklą nefinansuojamas profesinio mokymo programų išorinis vertinimas ir vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų įdiegimas profesinio mokymo įstaigose, kurie buvo finansuoti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-04-V priemonės „Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas“ lėšomis.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S. 415	„Mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo įvertintos išoriniu vertinimu, dalis“	Procentai	30	55
R.N.706	„Pirminio profesinio mokymo programas pasirinkusių mokinių dalis“	Procentai	10	27
R.N.744	„Mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu, dalis“	Procentai	0	25
P.S.401	„Profesinio mokymo programos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo įvertintos išoriniu vertinimu“	Skaičius	0	50
P.N.715	„Surengti mokymosi visą gyvenimą sampratos ir profesinio mokymo populiarinimo renginiai“	Skaičius	4	34
P.N.716	„Sukurtos ir (arba) atnaujintos informacinės sistemos ir (arba) registrai“	Skaičius	0	3

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
12 551 029	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
12 551 029	0	0	0	0	0	0

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.4.2-ESFA-K-714 „FORMALIOJO IR NEFORMALIOJO MOKYMOSI GALIMYBIŲ PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie konkretaus uždavinio „Sukurti sąlygas ir paskatas mokymuisi visą gyvenimą, užtikrinant veiksmingą pagalbą tobulinantis“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. suaugusiųjų, nebaigusių bendrojo ugdymo programos ir norinčių ją baigti (atskirai arba kartu su profesine kvalifikacija), įtraukimas į mokymo programas;

1.3.2. profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas;

1.3.3. mokytojų, siekiančių įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jos dalį, įtraukimas į mokymo programas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. profesinio mokymo įstaigos;

1.4.2. suaugusiųjų švietimo centrai;

1.4.3. darbdavių asociacijos;

1.4.4. profesinio mokymo įstaigų asociacijos;

1.4.5. Lietuvos aukštosios mokyklos.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje ir (arba) atstovaujantys darbdavius.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal 1.3.1 papunktyje nurodytą veiklą finansuojami mokymai, susiję su bendruoju ugdymu ir formaliu profesiniu mokymu.

Pagal 1.3.2 papunktyje nurodytą veiklą nefinansuojamas įmonių darbuotojų technologinių kompetencijų tobulinimas. Taip pat nefinansuojamas technologinių kompetencijų tobulinimo programų ir mokymo medžiagos parengimas, kuris buvo finansuotas 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-02-V priemonės „Bendrojo lavinimo, profesinio mokymo institucijų ir aukštųjų mokyklų pedagoginio personalo kvalifikacijos tobulinimas“ lėšomis. Nefinansuojamų technologijų kompetencijų tobulinimo programų ir mokymo medžiagos sąrašas skelbiamas interneto svetainėje adresu http://www.pmdtkt.upc.smm.lt/.

Pagal 1.3.3 papunktyje nurodytą veiklą finansuojamas formalusis ir neformalusis mokymas Lietuvos aukštosiose mokyklose, kurį asmuo pradeda projekto įgyvendinimo metu. Nefinansuojamas mokymas tiems asmenims, kurių mokymas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-727 priemonę „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas.“

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.392	„Asmenų, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“	Procentai	0	80
P.S.382	„Švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	160	800
P.S.404	„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“	Skaičius	0	2400
P.S.405	„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	0	870

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
7 286 620	0	232 890	232 890			0	0		0
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0			0	0		0
3.  Iš viso
7 286 620	0	232 890	232 890			0	0		0

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.4.2-ESFA-V-715 „FORMALIOJO IR NEFORMALIOJO MOKYMO PASLAUGŲ ĮVAIRIOMS BESIMOKANČIŲJŲ GRUPĖMS TEIKIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sukurti sąlygas ir paskatas mokymuisi visą gyvenimą, užtikrinant veiksmingą pagalbą tobulinantis“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo sistemos tarptautiškumo plėtra;

1.3.2. profesinio mokymo įstaigų ir suaugusiųjų mokymo įstaigų mokytojų bendrųjų, kūrybinių, verslumo, pedagoginių  ir dalykinių kompetencijų tobulinimas, įskaitant rengimą darbui su naujai parengtomis programomis, metodikomis, mokymo priemonėmis ir nauja įranga;

1.3.3. bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas;

1.3.4. švietimo vadovų ir švietimo bendruomenės lyderių gebėjimų vykdyti kokybinius pokyčius švietimo įstaigų veikloje didinimas ir kokybės užtikrinimo procesų stiprinimas;

1.3.5. suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtra (neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų vykdymas regionuose, neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės gerinimas), kultūros darbuotojų ir asmenų, veikiančių kultūros sektoriuje, kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas;

1.3.6. gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimas, gydytojų rezidentų etapinių (pakopinių) kompetencijų modelio kūrimas ir diegimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras;

1.4.2. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras;

1.4.3. Ugdymo plėtotės centras;

1.4.4. Vilniaus universitetas;

1.4.5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1 viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje ir (arba) teikiantys viešąsias paslaugas;

1.5.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija;

1.5.3. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo;

1.5.4. gydytojų profesinės draugijos;

1.5.5. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1055, 2020-07-14, paskelbta TAR 2020-07-14, i. k. 2020-15686

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal 1.3.5 papunktyje nurodytą veiklą nefinansuojami mokymai 55–64 metų asmenims. Reikalavimas dėl mokymų nefinansavimo 55–64 metų asmenims netaikomas kultūros darbuotojų ir asmenų, veikiančių kultūros sektoriuje, kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimui.

Pagal 1.3.6 papunktyje nurodytą remiamą veiklą finansuojami gydytojų mokymai ir nefinansuojami kitų sveikatos priežiūros specialistų (ne gydytojų) mokymai. Reikalavimas, kad nefinansuojami kitų sveikatos priežiūros specialistų (ne gydytojų) mokymai nėra taikomas gydytojų rezidentų etapinių (pakopinių) kompetencijų modelio kūrimui ir diegimui.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1055, 2020-07-14, paskelbta TAR 2020-07-14, i. k. 2020-15686

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.392	„Asmenų, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“	Procentai	0	80
R.N.707	„Mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus grupėje“	Procentai	6	12
P.S.382	„Švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	920	6692
P.S.404	„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“	Skaičius	75	216
P.S.405	„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas	Skaičius	1266	12580

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
33 786 603	1 126 263	492 653	492 653	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3 590 561	73 737	0	0	0	0	0
3. Iš viso
37 377 164	1 200 000	492 653	492 653	0	0	0

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1055, 2020-07-14, paskelbta TAR 2020-07-14, i. k. 2020-15686

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.1.1-CPVA-V-720 „STUDIJŲ APLINKOS IR INFRASTRUKTŪROS KONCENTRAVIMAS, TOBULINIMAS IR INFORMACINIŲ SISTEMŲ PLĖTRA“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Tobulinti ir koncentruoti studijų infrastruktūrą, siekiant aukštesnės studijų kokybės“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros koncentravimas, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimas. Investicijos į studijų infrastruktūrą, įrangos įsigijimas, studijų bazinės įrangos kūrimas ir atnaujinimas;

1.3.2. kolegijų studijų infrastruktūros tobulinimas;

1.3.3. fizinės infrastruktūros, reikalingos švietimo informacinėms sistemoms, švietimo nacionaliniams registrams ar duomenų bazėms funkcionuoti, plėtra;

1.3.4. rezidentūros bazių modernizavimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Lietuvos aukštosios mokyklos;

1.4.2. Švietimo informacinių technologijų centras.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo ir (ar) mokslo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.379	„Studentų, studijuojančių aukštosiose mokyklose, kuriose bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra, dalis“	Procentai	5,22	10
P.B.235	„Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas“	Skaičius	0	37500
P.S.377	„Aukštosios mokyklos, kuriose bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta koncentruota studijų infrastruktūra“	Skaičius	0	6
P.N.720	„Aukštosios mokyklos, kuriose pagal veiksmų programą atnaujinta infrastruktūra“	Skaičius	1	7

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
62 119 958	4 113 680	3 152 229	0	0	0	3 152 229
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
62 119 958	4 113 680	3 152 229	0	0	0	3 152 229

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.1.2-CPVA-V-721 „SEKTORINIŲ PRAKTINIO MOKYMO CENTRŲ PLĖTRA“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti kokybiško profesinio ir suaugusiųjų mokymo prieinamumą investuojant į infrastruktūrą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – sektorinių praktinio mokymo centrų plėtra, investicijos į sektorinius centrus turinčių profesinio mokymo įstaigų bendrabučius, kad juose galėtų apsistoti mokiniai iš kitų įstaigų ir tęstinio mokymosi programų dalyviai ir kitas susijusias centrų švietimo erdves.

1.4. Galimas pareiškėjas – profesinio mokymo įstaigos.

1.5. Galimi partneriai: profesinio mokymo įstaigos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.380	„Profesinio mokymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis“	Procentai	53	75
P.B.235	„Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas“	Skaičius	0	7000
P.S.378	„Bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos“	Skaičius	0	20
P.N.721	„Profesinio mokymo įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta infrastruktūra“	Skaičius	0	2
R.N.709	Profesinio mokymo įstaigų mokinių, kurie mokosi pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis	Procentai	0	3,68

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
27 581 577	3 486 021	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 533 640	1 315 670	0	0	0	0	0
3. Iš viso
30 115 217	4 801 691	0	0	0	0	0

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.1.2-CPVA-K-722 „PROFESINIO MOKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti kokybiško profesinio ir suaugusiųjų mokymo prieinamumą investuojant į infrastruktūrą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. infrastruktūros, reikalingos kokybiškai įgyvendinti bazinius profesinio mokymo modulius profesinio mokymo įstaigose, plėtra.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. profesinio mokymo įstaigos.

1.5. Galimi partneriai: profesinio mokymo įstaigos.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią veiklą negali būti finansuojamos profesinio mokymo įstaigos, kurios gavo finansavimą pagal priemonę Nr. 09.1.2-CPVA- V-721 „Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtra.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

P.B.235	„Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas“	Skaičius	0	3000
R.N.709	Profesinio mokymo įstaigų mokinių, kurie mokosi pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis	Procentai	0	22
P.S.378	„Bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos“	Skaičius	0	1
P.N.721	„Profesinio mokymo įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta infrastruktūra“	Skaičius	0	30

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
12 390 355	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3 915 644	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
16 305 999	0	0	0	0	0	0

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.1.3-CPVA-R-724 „MOKYKLŲ TINKLO EFEKTYVUMO DIDINIMAS“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – savivaldybių iniciatyvų rėmimas tobulinant pradinio, pagrindinio, vidurinių ir progimnazijų, gimnazijų tipo mokyklų tinklą ir gerinant ugdymo kokybę per pastatų, ugdymo priemonių ir aplinkos modernizavimą skiriant didelį dėmesį kūrybiškumą skatinančiai ugdymo(si) aplinkai, užtikrinant vaikų saugumą ir pritaikant nenaudojamas švietimo įstaigų patalpas kitoms švietimo reikmėms

1.4. Galimi pareiškėjai – savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.381	Bendrojo ugdymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis	Procentai	36,24	48
P.B.235	„Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas“	Skaičius	0	24444
P.S.379	„Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė“	Skaičius	0	80
P.S.380	„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurtos naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos“	Skaičius	50	500
P.N.722	„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos“	Skaičius	0	80

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki		Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
			Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
28 770 750	2 558 122		2 538 595	0	2 538 595	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 952 710	144 918		164 445	0	164.445	0	0
3. Iš viso
30 723 460	2 703 040		2 703 040	0	2 703 040	0	0

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.1.3-CPVA-R-725 „NEFORMALIOJO ŠVIETIMO INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMAS“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: investicijos į savivaldybės nuosavybės teise priklausančią neformaliojo vaikų švietimo infrastruktūrą (techninės kūrybos ir meno, gamtamokslines, muzikos, dailės, teatro, sporto mokyklas ir būrelius, kitą infrastruktūrą, skatinančią kūrybiškumą, sveiką gyvenseną, saugų elgesį kelyje).

1.4. Galimas pareiškėjas: savivaldybių administracijos ir (ar) neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.710	Neformaliojo ugdymo paslaugomis mokykloje ir kitur pasinaudojančių vaikų dalis	Procentai	31,4	60,25
P.B.235	„Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas“	Skaičius	0	11298
P.S.379	„Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė“	Skaičius	0	71
P.N.723	Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos neformaliojo ugdymo įstaigos	Skaičius	0	71

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
14 692 008	0	2 592 707	0	2 592 707	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 148 095	0	202 605	0	202 605	0	0
3. Iš viso
15 840 103	0	2 795 312	0	2 795 312	0	0

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.2.1-ESFA-V-726 „UGDYMO TURINIO TOBULINIMAS IR NAUJŲ MOKYMO ORGANIZAVIMO FORMŲ KŪRIMAS IR DIEGIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti mokinių ugdymo pasiekimus skatinant pokyčius švietimo įstaigų veikloje“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. saugios elektroninės erdvės vaikams kūrimas (informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas bendrojo ugdymo mokyklose);

1.3.2. skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas bei jo pritaikymas mokiniams turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;

1.3.3. ugdymo turinio ir organizavimo modelių kūrimas ir išbandymas ikimokykliniame, priešmokykliniame ir bendrajame ugdyme.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Švietimo informacinių technologijų centras;

1.4.2. Ugdymo plėtotės centras;

1.4.3. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.383	„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių mokyklų, kurių mokinių ugdymo pasiekimai pagerėjo, dalis“	Procentai	0	70
P.S.381	„Mokyklos, kuriose gavus pagal veiksmų programą ESF  finansavimą ugdymo kokybei gerinti įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistemos“	Skaičius	0	260
P.S.382	„Švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	0	4517
P.N.728	„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios mokyklos“	Skaičius	0	270

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
16 220 908	0	283 283	283 283	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
16 220 908	0	283 283	283 283	0	0	0

DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.2.1-ESFA-V-727 „MOKYTOJŲ IR KITŲ ŠVIETIMO SISTEMOS DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS “

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti mokinių ugdymo pasiekimus skatinant pokyčius švietimo įstaigų veikloje“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. ilgalaikis mokytojų kvalifikacijos tobulinimas ir naujų specialistų pritraukimas į švietimo ir švietimo pagalbos veiklą;

1.3.2. mokytojų alternatyvių veiklos formų skatinimas.

1.4. Galimas pareiškėjas: Ugdymo plėtotės centras.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.392	„Asmenų, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“	Procentai	0	80
R.N.712	„30–49 metų amžiaus mokytojų ir dėstytojų dalis“	Procentai	56	61
P.S.382	„Švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	137	1371
P.S.404	„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“	Skaičius	0	500
P.N.747	„Studentai, kuriems buvo skirta tikslinė stipendija	Skaičius	0	900

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
7 476 676*	0	116 445	116 445	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
7 476 676*	0	116 445	116 445	0	0	0

* šios priemonės projektams skiriamas finansavimas gali viršyti Veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ administruojamoms priemonėms, finansuojamoms iš Europos socialinio fondo, įgyvendinti skiriamas lėšas 0,16 procento.

DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.2.1-ESFA-K-728 „IKIMOKYKLINIO IR BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS TOBULINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių ir bendrojo ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtraukties į švietimo sistemą didinimas;

1.3.2. iniciatyvos vaikų gabumams ugdyti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybės;

1.4.2. mokyklos;

1.4.3. bibliotekos;

1.4.4. muziejai;

1.4.5. teatrai;

1.4.6. koncertinės įstaigos;

1.4.7. kultūros centrai;

1.4.8. neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai;

1.4.9. savivaldybių švietimo centrai.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.383	„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių mokyklų, kurių mokinių ugdymo pasiekimai pagerėjo, dalis“	Procentai	70	70
P.S.382	„Švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programa“	Skaičius	233	2330
P.N.713	„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios ikimokyklinio ugdymo mokyklos“	Skaičius	0	80
P.N.728	„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios mokyklos“	Skaičius	42	345

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
6 948 178	0	141 855	141 855	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 700 417	0	59 106	59 106	0	0	0
3. Iš viso
8 648 595	0	200 961	200 961	0	0	0

DVIDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.2.2-ESFA-V-729 „NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ĮVAIROVĖS IR PRIEINAMUMO DIDINIMAS“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių ir bendrojo ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – neformaliojo vaikų švietimo (tarp jų ir vaikų vasaros edukacinių) programų įvairovės ir prieinamumo didinimas, prevencinių programų įgyvendinimas mokyklose, siekiant mažinti iškritusių iš švietimo sistemos mokinių skaičių.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras;

1.4.2. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras;

1.4.3. Švietimo mainų paramos fondas.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1 viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

1.5.2 savivaldybių administracijos

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.713	„Kūrybinėse partnerystėse dalyvavusių mokyklų dalis“	Procentai	7	13
P.S.382	„Švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	48	14349
P.S.383	„Mokiniai, kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo suteikta švietimo pagalba“	Skaičius	181	2216
P.N.714	„Mokyklų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis teikiama švietimo pagalba, skaičius“	Skaičius	0	752
P.N.729	„Mokyklos, dalyvavusios kūrybinėse partnerystėse“	Skaičius	85	200
P.N.740	„Mokiniai,  kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis suteiktos neformaliojo vaikų švietimo paslaugos“	Skaičius	50 000	200 000
P.N.748	„Mokyklų, kurių mokiniai pasinaudojo Kultūros paso paslaugomis, skaičius“	Skaičius	0	1000“

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
48 159 840*	0	132 312	112 800	0	10 152	9 360
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3 786 464	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
51 946 304*	0	132 312	112 800	0	10 152	9 360

* šios priemonės projektams skiriamas finansavimas gali viršyti Veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ administruojamoms priemonėms, finansuojamoms iš Europos socialinio fondo, įgyvendinti skiriamas lėšas 2,61 procento.

DVIDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.2.2-ESFA-K-730 „MOKYKLŲ PAŽANGOS SKATINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių ir bendrojo ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtraukties į švietimo sistemą didinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybės.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. mokyklos;

1.5.2. neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai;

1.5.3. savivaldybių švietimo centrai;

1.5.4. kultūros paslaugų teikėjai;

1.5.5. sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai;

1.5.6. socialinių paslaugų teikėjai;

1.5.7. kiti viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.“

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.384	„Mokyklos  nelankančių mokinių dalies sumažėjimas mokyklose, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos bei kompensacijos priemones“	Procentai	0	2
P.S.382	„Švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	0	30
P.S.383	„Mokiniai, kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo suteikta švietimo pagalba“	Skaičius	0	140
P.N.702	„Mokyklos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino  ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos bei kompensacijos priemones“	Skaičius	0	8“

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
464 565	0	171 169	171 169	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
559 292	0	58 232	58 232	0	0	0
3. Iš viso
1 023 857	0	229 401	229 401	0	0	0“

DVIDEŠIMT KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.3.1-ESFA-K-731 „STUDIJŲ KOKYBĖS GERINIMAS“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Siekiant geresnės studijų atitikties darbo rinkos ir visuomenės poreikiams, gerinti studijų kokybę ir didinti studijų prieinamumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. praktikos darbo vietose pagal profesiją, partnerystė su socialiniais partneriais ir jų įtraukimas į studijų praktikų organizavimo tobulinimą ir įgyvendinimą;

1.3.2. studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Lietuvos aukštosios mokyklos;

1.4.2. asociacijos.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.386	„Studentų, pagal veiksmų programą ESF lėšomis atlikusių praktiką įmonėse ir organizacijose, dalis“	Procentai	0,38	4,6
P.S.386	„Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliko praktiką įmonėse ir  organizacijose“	Skaičius	400	4800
P.S.388	„Dėstytojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	12	120
P.N.711	„Studentai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	70	700

„

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
3 690 559	0	182 918	182 918	0	0	0
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.  Iš viso
3 690 559	0	182 918	182 918	0	0	0

DVIDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.3.1-ESFA-V-732 „STUDIJŲ SISTEMOS TOBULINIMAS“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Siekiant geresnės studijų atitikties darbo rinkos ir visuomenės poreikiams, gerinti studijų kokybę ir didinti studijų prieinamumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: studijas reglamentuojančių aprašų rengimas sistemiškai įtraukiant socialinius partnerius į turinio formavimą, metodinė pagalba aukštosioms mokykloms, rengiančioms į studijų rezultatus orientuotas studijų programas ir modulius.

1.4. Galimas pareiškėjas: Studijų kokybės vertinimo centras.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal 1.3.4 papunktyje nurodytą veiklą nefinansuojamos mokslinių publikacijų duomenų bazių prenumeratos.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.720	„Parengtų arba atnaujintų studijas reglamentuojančių aprašų dalis“	Procentai	0	85
P.S.388	„Dėstytojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	0	20
P.N.742	„Parengti arba atnaujinti studijas reglamentuojantys aprašai“	Skaičius	0	30

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
603 496	0	0	0	0	0		0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0		0
3. Iš viso
603 496	0	0	0	0	0		0

DVIDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.4.1-ESFA-V-734 „LIETUVOS KVALIFIKACIJŲ SANDAROS FORMAVIMAS, KOMPETENCIJŲ IR KVALIFIKACIJŲ VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO SISTEMOS PLĖTRA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti profesinio ir suaugusiųjų mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams ir patrauklumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir šiuolaikiško švietimo turinio formavimas;

1.3.2. įvairiais būdais įgytų kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemos tobulinimas.

1.4. Galimas pareiškėjas – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1 viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje ir (arba) atstovaujantys darbdavius ir (arba) darbuotojus.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.389	„Mokinių, kurie mokėsi pagal ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas, dalis“	Procentai	4	40
P.S.397	„Pagal veiksmų programą ESF lėšomis sukurtos naujos arba atnaujintos modulinės profesinio mokymo programos“	Skaičius	12	120
P.S.398	„Profesinio mokymo ir neformalaus suaugusiųjų švietimo programos, kuriose buvo įdiegtos interaktyvios elektroninės mokymosi priemonės“	Skaičius	18	180
P.S.399	„Mokiniai, kurie mokėsi pagal ESF lėšomis parengtas arba atnaujintas modulines profesinio mokymo programas“	Skaičius	1790	17900
P.N.726	„Asmenys, kurių kompetencijos įvertintos pagal atnaujintas ar išplėtotas vertinimo sistemas“	Skaičius	0	14000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
9 130 370	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
955 746	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
10 086 116	0	0	0	0	0	0

DVIDEŠIMT AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.4.1-ESFA-V-735 „PASKATOS IR PAGALBA BESIMOKANTIEMS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti profesinio ir suaugusiųjų mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams ir patrauklumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. mokinių iš socialiai jautrių grupių rėmimas profesiniame mokyme;

1.3.2. kokybiškų karjeros paslaugų teikimas realioje ir virtualioje aplinkoje.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras;

1.4.2. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.715	„Mokinių iš socialiai jautrių grupių, kuriems buvo skirta parama profesinio mokymo prieinamumui gerinti, dalis“	Procentai	0	4
P.S.402	„Asmenys, dalyvavę ESF veiklose, skirtose ugdymui karjerai“	Skaičius	0	40000
P.N.730	„Mokiniai iš socialiai jautrių grupių, kuriems buvo skirta parama profesinio mokymo prieinamumui gerinti“	Skaičius	0	200

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
2 875 600	0	41 392	41 392	0	0	0
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 338 320	0	0	0	0	0	0
3.  Iš viso
4 213 920	0	41 392	41 392	0	0	0

“

DVIDEŠIMT DEVINTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.4.1-ESFA-T-736 „PRAKTINIŲ ĮGŪDŽIŲ ĮGIJIMO RĖMIMAS IR SKATINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti profesinio ir suaugusiųjų mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams ir patrauklumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.   profesinio mokymo įstaigų mokinių praktinis mokymas darbo vietoje;

1.3.2.   asmenų, besimokančių formaliojo švietimo programose, praktinis mokymas sektoriniame praktinio mokymo centre.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.   profesinio mokymo įstaigos;

1.4.2.   profesinio mokymo įstaigų asociacijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.   viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje;

1.5.2.   privatieji juridiniai asmenys;

1.5.3.   valstybės ir savivaldybės įmonės.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Tęstinė projektų atranka.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal 1.3.1. papunktyje nurodytą veiklą nefinansuojamas įmonių darbuotojų technologinių kompetencijų tobulinimas ir mokinių neformalus mokymas.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.390	„Mokinių, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis baigę profesinio mokymo programos dalį darbo vietoje įgijo kvalifikaciją, dalis“	Procentai	0	80
P.S.400	„Mokiniai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis profesinio mokymo programos dalį mokėsi darbo vietoje“	Skaičius	0	10000
P.N.727	„Mokiniai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis mokėsi pagal profesinio mokymo programas sektoriniame praktinio mokymo centre“	Skaičius	0	1900

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
3 164 381	0	0	0	0	0	0
2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.  Iš viso
3 164 381	0	0	0	0	0	0

30 skirsnis. Neteko galios nuo 2020-07-15

Skirsnio naikinimas:

Nr. V-1055, 2020-07-14, paskelbta TAR 2020-07-14, i. k. 2020-15686

TRISDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.1.3-CPVA-K-723 „NEVALSTYBINIŲ NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ERDVIŲ, VALSTYBINIŲ IR NEVALSTYBINIŲ MOKYKLŲ MODERNIZAVIMAS“

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie konkretaus uždavinio „Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. nevalstybinių neformaliojo vaikų švietimo erdvių plėtra, infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas;

1.3.2. valstybinių ir nevalstybinių mokyklų pastatų ir mokymosi aplinkos modernizavimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. nevalstybiniai vaikų neformaliojo švietimo teikėjai;

1.4.2. valstybinės ir nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės  paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.381	„Bendrojo ugdymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis“	Procentai	36,24	48
P.B.235	„Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas“	Skaičius	863	8627
P.S.379	„Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė“	Skaičius	3	42
P.N.722	„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos“	Skaičius	3	30
P.N.723	„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos neformaliojo ugdymo įstaigos“	Skaičius	0	12

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
9 596 843	1 370 563	606 220	0	0	0	606 220
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
9 596 843	1 370 563	606 220	0	0	0	606 220“

TRISDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.3.1-ESFA-V-738 „AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ TINKLO TOBULINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie konkretaus uždavinio „Siekiant geresnės studijų atitikties darbo rinkos ir visuomenės poreikiams gerinti studijų kokybę ir didinti studijų prieinamumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. studijų ir aukštosios mokyklos valdymo, administravimo, studijų proceso organizavimo ir švietimo pagalbos tobulinimas bei tam skirtų el. priemonių taikymas;

1.3.2. studijų programų stambinimas, pedagogų rengimo programų konsolidavimas, inovatyvių mokymo(si) metodų, nuotolinių studijų, į studentą orientuoto studijų proceso diegimas, kandidatų į pedagogines studijas atrankos instrumentų kūrimas;

1.3.3. dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas (įskaitant pedagogikos krypties studijų dėstytojų kvalifikaciją, kurie vadovauja pedagoginei praktikai) ir profesinė tinklaveika;

1.3.4. tęstinių pedagoginių studijų modernizavimas ir pedagogų rengimo kokybės pagal pedagogines profesines studijas gerinimas. 

1.4. Galimi pareiškėjai: Lietuvos aukštosios mokyklos.

1.5. Galimi partneriai: viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra.

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.718	„Sumažėjęs aukštųjų mokyklų skaičius“	Skaičius	0	5
R.N.719	„Aukštųjų mokyklų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis pagerinta studijų kokybė, dalis“	Procentai	0	35
P.N.744	„Aukštosios mokyklos, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis pagerinta studijų kokybė“	Skaičius	0	15
P.S.388	„Dėstytojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	0	785
P.S.391	„Mokymosi visą gyvenimą sistemos institucijų administracijos darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“	Skaičius	0	145

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
13 275 097	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
925 419
3. Iš viso
14 200 516	0	0	0	0	0	0

TRISDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 09.2.1-ESFA-V-719 „KOKYBĖS KREPŠELIS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti mokinių ugdymo pasiekimus skatinant pokyčius švietimo įstaigų veikloje“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas diegiant kokybės krepšelį.

1.4. Galimas pareiškėjas – Ugdymo plėtotės centras.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra;

1.5.2. savivaldybių administracijos;

1.5.3. viešieji juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje.

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Europos socialinio fondo agentūra. 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
P.N.728	„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios mokyklos“	Skaičius	0	180
R.S.383	„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių mokyklų, kurių mokinių ugdymo pasiekimai pagerėjo, dalis“	Procentai	0	70

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
12 156 600*	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
12 156 600*	0	0	0	0	0	0

* šios priemonės projektams skiriamas finansavimas gali viršyti Veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ administruojamoms priemonėms, finansuojamoms iš Europos socialinio fondo, įgyvendinti skiriamas lėšas 1,67 procento.

_____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-662, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-06-23, i. k. 2015-10073

Nr. V-1090, 2015-10-21, paskelbta TAR 2015-10-21, i. k. 2015-16617

Nr. V-1204, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18903

Nr. V-1055, 2020-07-14, paskelbta TAR 2020-07-14, i. k. 2020-15686

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-380

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-1053 redakcija)

NACIONALINIS STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Eil. Nr.

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Institucija

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Rezultato rodikliai

1.

R.N.701

„Dalis ESF lėšomis švietimo pagalbą gavusių mokinių, kurie buvo perkelti į kitą klasę ar baigė formaliojo švietimo programą“

Procentai

ESF – Europos socialinis fondas. Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – Švietimo įstatymas). Švietimo pagalba – mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą (šaltinis: Švietimo įstatymas). Švietimo pagalba apima informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje. Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Švietimo įstatymas). Švietimo programa – iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas (šaltinis: Švietimo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama pagal formulę: F = P/B*100 %

Pirminiai šaltiniai: ESF lėšomis gavusių švietimo pagalbą mokinių, kurie buvo perkelti į kitą klasę ar baigė formaliojo švietimo programą, sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaita po projekto užbaigimo.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu ar per 1 metus po projekto užbaigimo (tais atvejais, kai projekto laikotarpis neapima mokslo metų pabaigos momento) asmuo perkeliamas į kitą klasę ar baigia formaliojo švietimo programą ir yra įtraukiamas į sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

1.1.

R.N.701-1

B – bazinis rodiklis (susietasis): „Mokiniai, kuriems ESF lėšomis buvo suteikta švietimo pagalba“

Skaičius

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto rodiklio P. S.383 „Mokiniai, kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo suteikta švietimo pagalba“ pasiekimą.

1.2.

R.N.701-2

P – pokyčio (kintamasis): „ESF lėšomis švietimo pagalbą gavę mokiniai, kurie buvo perkelti į kitą klasę ar baigė formaliojo švietimo programą“

Skaičius

Sumuojami ESF lėšomis švietimo pagalbą gavę mokiniai, kurie buvo perkelti į kitą klasę ar baigė formaliojo švietimo programą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

2.

R.N.702

„Socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentų, gavusių tikslinę išmoką studijų prieinamumui gerinti, dalis“

Procentai

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas). Tikslinė išmoka studijų prieinamumui gerinti – finansinės pagalbos priemonė socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentams, skirta iš dalies padengti išlaidas, atsirandančias dėl specialiųjų poreikių. Socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentai – neįgalūs studentai bei studentai turintys specialiųjų poreikių, kurie lemia mokymosi sunkumus. Neįgalus studentas – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba 45 procentų ir mažesnis darbingumo lygis ir (arba) specialiųjų poreikių lygis. Specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė studijų proceso metu, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir lemianti mokymosi sunkumus.

Įvedamasis

Skaičiuojamas socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentų, kuriems buvo skirta tikslinė išmoka studijų prieinamumui gerinti, skaičių dalinant iš bendro studentų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: projektų (produkto rodiklio P. S.387 „Socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentai, kuriems buvo skirta tikslinė išmoka studijų prieinamumui gerinti“) duomenys, Lietuvos statistikos duomenys (apie bendrą aukštųjų mokyklų studentų skaičių Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

3.

R.N.703

„Pagal tarptautines programas pateiktų paraiškų skaičius“

Skaičius

Pagal tarptautinę programą pateikta paraiška – institucijos, kurios tyrėjas (-ai) dalyvavo „Tyrėjų tarptautinės kompetencijos ugdymas“ (toliau – TYKU) projekte, paraiška, pateikta pagal tarptautinę MTEPI programą. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Tarptautinė MTEPI programa – tai programa, skirta inicijuoti MTEPI aktualiose Europos Sąjungai temose, siekiant spręsti strategiškai svarbias problemas nustatytose mokslo kryptyse. Pateikta paraiška – paraiška pateikta pagal tarptautinių MTEPI programų nustatytą tvarką, siekiant vykdyti projektą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos paraiškos, pateiktos pagal tarptautines programas (paraiškų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: pateiktų paraiškų sąrašas ar suvestinė, patvirtinti įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas gauna informaciją apie paraiškos pagal tarptautinę programą pateikimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

4.

R.N.704

„Universitetuose ir kolegijose studijuojančių užsienio piliečių, dalis“

Procentai

Universitetas – tai aukštoji mokykla, kurioje vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis „universitetas“ arba „akademija“, arba „seminarija“ (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Kolegija – tai aukštoji mokykla, kurioje vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodžiai „kolegija“ arba „aukštoji mokykla“ (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba rengiant disertaciją (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Užsienio pilietis – tai užsienio valstybės pilietis.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, kurie renkami pagal metodiką, kuri skelbiama http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/476055/Svietimo_metodika_2013_40.pdf/277d5166-abf0-4a59-88a1-8d1b04cf49ce. Skaičiuojama Lietuvos universitetuose ir kolegijose studijuojančių užsienio piliečių dalis nuo visų Lietuvos studentų.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos statistikos departamentas einamaisiais metais paskelbia rodiklių reikšmes, pasiektas iki praėjusių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

5.

R.N.705

„Pagal priemonę remiamose veiklose dalyvavusių tyrėjų mokslo straipsnių, esančių tarp 10 procentų pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslo straipsnių, skaičius“

Skaičius

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Mokslo straipsnis – mokslinių tyrimų rezultatai, paskelbti  žurnale, referuojamame Clarivate Analytics Web of Science

Įvedamasis

Pagal priemonę remiamose veiklose dalyvavusių tyrėjų mokslo straipsnių, esančių tarp 10 procentų pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslo straipsnių, skaičius skaičiuojamas taip: – 2023 m. ir 2024 m. gruodžio  31 d. Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės InCites įrankio aplinkoje  nustatomas straipsnių, kurie parengti mokslinius tyrimus parėmus priemonės lėšomis ir kurie yra tarp 10 procentų pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslo straipsnių, skaičius; – 10 procentų pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslo straipsnių apskaičiuojama pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) mokslo sritis.

Pirminiai šaltiniai: Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazė. InCites įrankis – citavimu pagrįstas vertinimo įrankis, skirtas akademiniams ir valstybės administratoriams, kuris naudojamas analizuoti institucijų produktyvumą ir palyginamumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Antriniai šaltiniai: Projekto vykdytojų teikiami mokėjimo prašymai, mokslinių tyrimų vykdymo ataskaitos.

Pasiekta tarpinė stebėsenos rodiklio reikšmė matuojama 2023 m. gruodžio 31 d., galutinė reikšmė nustatoma 2024 m. gruodžio 31 d.

Už duomenų apie stebėsenos rodiklio reikšmės pasiekimą ir teikimą yra atsakinga Lietuvos mokslo taryba.

6.

R.N.706

Pirminio profesinio mokymo programas pasirinkusių mokinių dalis

Procentai

Pirminis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (toliau – Profesinio mokymo įstatymas). Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti numatytas kompetencijas (šaltinis: Profesinio mokymo įstatymas). Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Švietimo įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, kuri skelbiama http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/476055/Svietimo_metodika_2013_40.pdf/277d5166-abf0-4a59-88a1-8d1b04cf49ce. Skaičiuojama pirminio profesinio mokymo programas pasirinkusių mokinių dalis (proc.) nuo visų vidurinį išsilavinimą įgijusių ir tais pačiais metais tęsiančių mokslus mokinių.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos statistikos departamentas einamaisiais metais paskelbia stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

7.

R.N.707

„Mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus grupėje“

Procentai

Mokymasis visą gyvenimą – visa mokymosi veikla, vykstanti bet kuriame amžiaus tarpsnyje siekiant tobulinti asmeninės, pilietinės, socialinės ir profesinės srities kompetencijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. ISAK-433/A1-83 „Dėl Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos patvirtinimo“). Mokymosi visą gyvenimą lygis – 25–64 metų gyventojų, per 4 paskutines savaites dalyvavusių švietimo ir profesinio mokymo veikloje, dalis.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, kuri skelbiama http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/476055/Svietimo_metodika_2013_40.pdf/277d5166-abf0-4a59-88a1-8d1b04cf49ce. Skaičiuojama 25–64 metų gyventojų, per 4 paskutines savaites dalyvavusių švietimo ir profesinio mokymo veikloje, dalis.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos statistikos departamentas einamaisiais metais paskelbia stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

8.

R.N.708

„Dėstytojai, dirbantys pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose darbo vietose“

Skaičius

Dėstytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus aukštojoje mokykloje (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas. Darbo vietų atnaujinimas apima pastatų vidaus erdvių atnaujinimą ir (arba) projekto metu projekto lėšomis įsigytą įrangą ir (arba) baldus.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami dėstytojai, dirbantys pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose darbo vietose (dėstytojų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintas dokumentas, kuriame nurodytas dėstytojų, dirbančių atnaujintose darbo vietose, skaičius. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto įgyvendinimo metu patvirtinamas dokumentas, kuriame nurodytas dėstytojų, dirbančių atnaujintose darbo vietose, skaičius.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

9.

R.N.709

„Profesinio mokymo mokinių, kurie mokosi pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis“

Procentai

Profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti arba įgyti kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai (šaltinis: Profesinio mokymo įstatymas). Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Švietimo įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas. Įstaigų atnaujinimas apima įgyvendinant projektą atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto metu projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą.

Įvedamasis

Skaičiuojamas profesinio mokymo mokinių, kurie mokosi pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, skaičių dalinant iš bendro profesinio mokymo mokinių skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (produkto stebėsenos rodiklio P.N.721 „Profesinio mokymo įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta infrastruktūra“ informacija), Lietuvos statistikos departamento duomenys (apie profesinio mokymo mokinių skaičių). Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

10.

R.N.710

Neformaliojo ugdymo paslaugomis mokykloje ir kitur pasinaudojančių vaikų dalis

Procentai

Neformalusis ugdymas atitinka neformaliojo švietimo sąvoką. Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Švietimo įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojama neformaliojo ugdymo paslaugomis mokykloje ir kitur pasinaudojančių vaikų dalis.

Pirminiai šaltiniai: Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai remiantis Švietimo valdymo sistemos duomenimis nustatoma iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiekta rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

11.

R.N.711

„Studentų, pagal veiksmų programą ESF lėšomis dalyvavusių ugdymo karjerai veiklose, dalis“

Procentai

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas. Ugdymas karjerai – visuma mokymo, informavimo ir konsultavimo priemonių (karjeros planavimo gebėjimų ugdymo kurso dėstymas, informavimas ir konsultavimas karjerai, pagalba sudarant individualų ugdymosi planą ir kt.), kurių tikslas – išugdyti asmens mokymosi ir darbo patirčių sekos (t. y. karjeros) planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo kompetencijas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas ugdymo karjerai veiklose dalyvavusių studentų skaičių dalinant iš bendro studentų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (produkto stebėsenos rodiklio P.N.725 „Studentai, dalyvavę ugdymo karjerai veiklose“ pasiekimai), Lietuvos statistikos departamento duomenys (apie bendrą studentų skaičių Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai remiantis projekto vykdytojo duomenimis apie studentų, dalyvavusių ugdymo karjerai veiklose, skaičių ir bendrą studentų skaičių apskaičiuojama iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiekta rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

12.

R.N.712

„30–49 metų amžiaus mokytojų ir dėstytojų dalis“

Procentai

Mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Dėstytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus aukštojoje mokykloje (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, kuri skelbiama http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/476055/Svietimo_metodika_2013_40.pdf/277d5166-abf0-4a59-88a1-8d1b04cf49ce. Skaičiuojama 30–49 metų amžiaus mokytojų ir dėstytojų dalis.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos statistikos departamentas einamaisiais metais paskelbia stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

13.

R.N.713

„Kūrybinėse partnerystėse dalyvavusių mokyklų dalis“

Procentai

Kūrybinės partnerystės – tai programa, kurianti sąlygas bendradarbiauti mokykloms ir kūrybinio sektoriaus profesionalams. Šio bendradarbiavimo tikslas – ieškoti būdų, kaip atskleisti mokinių kūrybingumą bendrojo ugdymo procese, kaip mokinius įkvėpti ir padėti jiems mokytis. Mokykla suprantama kaip bendrojo ugdymo mokykla. Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas (šaltinis: Švietimo įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojama kūrybinėse partnerystėse dalyvavusių bendrojo ugdymo mokyklų skaičių dalinant iš bendrojo ugdymo mokyklų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (produkto stebėsenos rodiklio P.N.729 „Mokyklos, dalyvavusios kūrybinėse partnerystėse“ pasiekimai), Lietuvos statistikos departamento (apie bendrą bendrojo ugdymo mokyklų skaičių Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

14.

R.N.714

„Verslo išlaidos MTEP (BVP dalis)“

Procentai

Verslo sektorius – visų nuosavybės formų ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba arba paslaugų teikimas rinkai, parduodant jas visuomenei ekonomiškai pagrįsta kaina. MTEP statistikoje šiam sektoriui priskiriamos ir daugiausia juos aptarnaujančios privačios ne pelno institucijos. MTEP išlaidos – visos metinės išlaidos MTEP veiklai, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, turėtos per ataskaitinį laikotarpį. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) neįtraukiamas. MTEP išlaidos skirstomos į MTEP einamąsias ir ilgalaikio turto, reikalingo MTEP veiklai vykdyti, įsigijimo išlaidas. MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, kurie renkami pagal metodiką, kuri skelbiama http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/MTEP_metodikos_priedas_20140122.pdf. Skaičiuojamas verslo išlaidų MTEP dalis nuo BVP.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos statistikos departamentas einamaisiais metais paskelbia rodiklių reikšmes, pasiektas iki praėjusių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

15.

R.N.715

„Mokinių iš socialiai jautrių grupių, kuriems buvo skirta parama profesinio mokymo prieinamumui gerinti, dalis“

Procentai

Profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti arba įgyti kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai (šaltinis: Profesinio mokymo įstatymas). Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Švietimo įstatymas). Socialiai jautrios grupės apima socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančius mokinius, pedagoginės psichologinės tarnybos priskirtus specialiųjų poreikių turinčių asmenų grupėms. Mokinių specialieji ugdymosi poreikiai nustatomi ir specialusis ugdymas skiriamas vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašas), nuostatomis. Parama šiame apraše suprantama kaip finansinė ir/arba nefinansinė pagalbos išraiška tenkinant mokinių būtinuosius poreikius, kai apmokamos maitinimo, apgyvendinimo bendrabutyje ir kitos išlaidos. Specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių (šaltinis: Švietimo įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojama profesinio mokymo mokinių iš socialiai jautrių grupių, kuriems buvo skirta parama profesinio mokymo prieinamumui gerinti, skaičių dalinant iš bendro profesinio mokymo mokinių skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys (produkto stebėsenos rodiklio P. N.730 „Mokiniai iš socialiai jautrių grupių, kuriems buvo skirta tikslinė išmoka parama profesinio mokymo prieinamumui gerinti“ pasiekimai), Lietuvos statistikos duomenys (apie bendrą profesinio mokymo mokinių skaičių Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

16.

R.N.716

„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų tinkamai parengtų MTEP paraiškų dalis“

Procentai

Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Investicijas gavusi mokslo ir studijų institucija – mokslo ir studijų institucija, gavusi subsidiją iš Europos socialinio fondo 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu. MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. MTEP paraiška suprantama kaip dokumentas, kurį Lietuvos mokslo tarybai ar kitai tarptautinės ir (ar) nacionalinės programos kvietimą administruojančiai institucijai teikia projekto pareiškėjas, siekdamas gauti finansavimą projektui vykdyti. Tinkamai parengta MTEP paraiška suprantama kaip paraiška, kuri pripažįstama tinkama finansuoti arba kai įverčių pagal visus kriterijus suma yra didesnė, nei nurodyta slenkstinė įverčių suma.

Automatiškai apskaičiuojamas

Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų tinkamai parengtų MTEP paraiškų dalis skaičiuojama pagal formulę: F= P/B*100 proc., kur  P – rodiklis R.N.716-2; B – rodiklis R.N.716-1.

Pirminiai šaltiniai: pareiškėjo ir (ar) partnerio vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtinti mokslo ir studijų institucijų pateiktų MTEP paraiškų sąrašai ir tinkamai parengtomis pripažintų MTEP paraiškų sąrašai. Antriniai šaltiniai: Mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiami pareiškėjo ir (ar) partnerio vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtinti mokslo ir studijų institucijų pateiktų MTEP paraiškų sąrašai ir tinkamai parengtomis pripažintų MTEP paraiškų sąrašai, patvirtinantys projekto įgyvendinimo laikotarpiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.

16.1.

R.N.716-1

B – bazinis rezultato rodiklis (kintamasis): Visų pateiktų MTEP paraiškų skaičius.

Skaičius

Automatiškai apskaičiuojamas

Nurodoma kiek buvo pateikta MTEP paraiškų projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

Pirminiai šaltiniai: Pateikiami pareiškėjo ir (ar) partnerio vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtinti mokslo ir studijų institucijų pateiktų MTEP paraiškų sąrašai projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

16.2.

R.N.716-2

P – pokyčio rezultato rodiklis (kintamasis): Tinkamai parengtų MTEP paraiškų skaičius.

Skaičius

Automatiškai apskaičiuojamas

Nurodoma kiek buvo tinkamai parengtų MTEP paraiškų projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

Pirminiai šaltiniai: Pateikiami pareiškėjo ir (ar) partnerio vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtinti mokslo ir studijų institucijų tinkamai parengtų MTEP paraiškų sąrašai projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

17.

R.N.718

„Sumažėjęs aukštųjų mokyklų skaičius“

Skaičius

Aukštosios mokyklos – tai universitetai ir kolegijos (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Universitetas – tai aukštoji mokykla, kurioje vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis „universitetas“ arba „akademija“, arba „seminarija“ (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Kolegija – tai aukštoji mokykla, kurioje vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodžiai „kolegija“ arba „aukštoji mokykla“ (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas).

Įvedamasis

Nurodomas, per 2 metus po projekto veiklų įgyvendinimo, sumažėjusių aukštųjų mokyklų skaičius.

Pirminiai šaltiniai: Atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema (AIKOS) http://www.aikos.smm.lt. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai 2023 metais Švietimo ir mokslo ministerija nustato, kiek sumažėjo aukštųjų mokyklų skaičius.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija.

18.

R.N.719

„Aukštųjų mokyklų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis pagerinta studijų kokybė, dalis“

Procentai

Aukštoji mokykla – universitetas ir kolegija (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas. Pagerinta studijų kokybė suprantama kaip aukštųjų mokyklų studijų programų stambinimas, pedagogų rengimo programų konsolidavimas, inovatyvių mokymo(si) metodų, nuotolinių studijų, į studentą orientuoto studijų proceso diegimas, kandidatų į pedagogines studijas atrankos instrumentų kūrimas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas aukštųjų mokyklų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis pagerinta studijų kokybė, skaičių dalijant iš bendro aukštųjų mokyklų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: projektų (produkto stebėsenos rodiklis P.N.744 „Aukštosios mokyklos, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis pagerinta studijų kokybė“) duomenys, Lietuvos statistikos departamento duomenys (apie bendrą aukštųjų mokyklų skaičių Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi informacija apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.744„Aukštosios mokyklos, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis pagerinta studijų kokybė“ pasiekimą ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie bendrą aukštųjų mokyklų skaičių Lietuvoje apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

19.

R.N.720

„Parengtų arba atnaujintų studijas reglamentuojančių aprašų dalis“

Procentai

Studijas reglamentuojantys aprašai – suprantami kaip Studijų krypties (krypčių) aprašai, kuriuose nustatomi specialieji studijų krypties (krypčių) reikalavimai. Studijų krypties (krypčių) aprašai yra rengiami arba atnaujinami vadovaujantis Studijų pakopų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1012 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“ ir Studijų krypties (krypčių) aprašo rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-36 „Dėl Studijų krypties (krypčių) aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.

Įvedamasis

Skaičiuojamas parengtų arba atnaujintų studijas reglamentuojančių aprašų skaičių dalijant iš 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojančių, studijas reglamentuojančių aprašų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: projekto (produkto stebėsenos rodiklis P.N.742 „Parengti arba atnaujinti studijas reglamentuojantys aprašai“) duomenys, Elektroninio teisės aktų registro duomenys (apie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų studijų aprašų skaičių galiojantį 2017 m. rugsėjo 1 d.). Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis(SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi informacija apie produkto stebėsenos rodiklio P.N.742 „Parengti arba atnaujinti studijas reglamentuojantys aprašai“ pasiekimą ir Elektroninio teisės aktų registro duomenis (apie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų studijų aprašų skaičių galiojantį 2017 m. rugsėjo 1 d.) apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

20.

R.N.737

Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų sutarčių su įmonėmis finansinės vertės padidėjimas

Procentai

Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas). Investicijas gavusi mokslo ir studijų institucija – mokslo ir studijų institucija, gavusi subsidiją iš Europos regioninės plėtros fondo 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu. Investicijas gavusios mokslo ir studijų institucijos sutartys su įmonėmis suprantamos kaip investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų sutartys su įmonėmis dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos. Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų sutarčių su įmonėmis finansinės vertės padidėjimas“. Mokslo ir studijų institucijos, dalyvausiančios projekto veiklose, sutarčių su įmonėmis finansinė vertė per 12 paskutinių mėnesių iki paraiškos pateikimo nurodoma paraiškoje ir perkeliama į finansavimo ir administravimo sutartį.

Automatiškai apskaičiuojamas

Investicijas gavusios mokslo ir studijų institucijos sutarčių su įmonėmis finansinės vertės padidėjimas skaičiuojamas pagal formulę: F= P/B*100 proc., kur: F – investicijas gavusios mokslo ir studijų institucijos sutarčių su įmonėmis finansinės vertės padidėjimas procentais; P – rodiklis R.N.737-2; B – rodiklis R.N.737-1.

Pirminiai šaltiniai: mokslo ir studijų institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintos mokslo ir studijų institucijų sutartys su įmonėmis ir kiti dokumentai (paslaugų priėmimo-perdavimo aktai, sąskaitos-faktūros bei banko sąskaitos išrašai) galintys pagrįsti mokslo ir studijų institucijos sutarčių su įmonėmis finansinės vertės dydį. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiami mokslo ir studijų institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtinti atliktų paslaugų vertę ir apmokėjimą įrodantys dokumentai, patvirtinantys trečiaisiais metais (25–36 mėn. imtinai) po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.

20.1.

R.N.737-1

B – bazinis rezultato rodiklis (fiksuotasis): Mokslo ir studijų institucijos, dalyvausiančios projekto veiklose, sutarčių su įmonėmis finansinė vertė per 12 paskutinių mėnesių iki paraiškos pateikimo.

Eurai

Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų sutarčių su įmonėmis finansinės vertės padidėjimas“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Nurodoma mokslo ir studijų institucijos sutarčių su įmonėmis finansinė vertė per 12 paskutinių mėnesių iki paraiškos pateikimo.

Pirminiai šaltiniai:  Mokslo ir studijų institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintos mokslo ir studijų institucijų sutartys su įmonėmis ir kiti dokumentai (paslaugų priėmimo-perdavimo aktai, sąskaitos-faktūros bei banko sąskaitos išrašai) galintys pagrįsti mokslo ir studijų institucijos sutarčių su įmonėmis finansinės vertės dydį per 12 paskutinių mėnesių iki paraiškos pateikimo.

20.2.

R.N.737-2

P – pokyčio rezultato rodiklis (kintamasis): mokslo ir studijų institucijos, dalyvavusios projekto veiklose, sutarčių su įmonėmis finansinės vertės pokytis.

Eurai

Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rezultato rodiklį „Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų sutarčių su įmonėmis finansinės vertės padidėjimas“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Nurodomas mokslo ir studijų institucijos, dalyvavusios projekto veiklose, sutarčių su įmonėmis finansinės vertės pokytis, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp mokslo ir studijų institucijos sutarčių su įmonėmis finansinės vertės trečiaisiais metais (25–36 mėn. imtinai) po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos ir mokslo ir studijų institucijos sutarčių su įmonėmis finansinės vertės per 12 paskutinių mėnesių iki paraiškos pateikimo.

Pirminiai šaltiniai:  Mokslo ir studijų institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintos mokslo ir studijų institucijų sutartys su įmonėmis ir kiti dokumentai (paslaugų priėmimo-perdavimo aktai, sąskaitos-faktūros bei banko sąskaitos išrašai) galintys pagrįsti mokslo ir studijų institucijos sutarčių su įmonėmis finansinės vertės dydį trečiaisiais metais (25–36 mėn. imtinai) po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, teikiami su ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.

21.

R.N.743

„Pateiktos paraiškos dalyvauti tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose“

Skaičius

MTEPI – moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281). Tarptautinės ar regioninės mokslinių tyrimų iniciatyvos – tarptautinės MTEP programos (pvz.: Horizontas 2020, Eureka, Eurostars, Cost, Bonus ir kt.) ar regionų plėtrai skirtos programos (pvz. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija, Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos ir kt.).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant pateiktas paraiškas dėl dalyvavimo tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose per 5 metus nuo projekto veiklų pabaigos pateiktos paraiškos (paraiškų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: pateiktos paraiškos dėl dalyvavimo tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per 5 metus nuo projekto veiklų pabaigos pateiktos paraiškos dėl dalyvavimo tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

22.

R.N.744

„Mokinių, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, kurios buvo įvertintos išoriniu vertinimu, dalis“

Procentai

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Švietimo įstatymas). Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti numatytas kompetencijas (šaltinis: Profesinio mokymo įstatymas). Profesinio mokymo programų vertinimas  suprantamas kaip profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės vertinimas, atliktas pagal veiksmų programą ESF lėšomis. Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas. Formaliojo profesinio mokymo programų išorinis vertinimas atliekamas vadovaujantis Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro parengta Metodika profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės išoriniam vertinimui atlikti, kuri skelbiama interneto svetainėje: http://www.kpmpc.lt/kpmpc/wp-content/uploads/2013/04/Isorinio_vertinimo_metodika.pdf.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama pagal formulę: P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: Mokinių registro duomenys arba įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintos profesinio mokymo įstaigų ataskaitos dėl mokinių, kurie mokosi pagal įvertintas profesinio mokymo programas, skaičiaus. Lietuvos statistikos departamento duomenys (apie bendrą profesinio mokymo mokyklų mokinių skaičių Lietuvoje). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu mokiniai įtraukiami į besimokančiųjų pagal įvertintas profesinio mokymo programas, sąrašus.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

22.1.

R.N.744-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bendras profesinio mokymo mokyklų mokinių skaičius Lietuvoje“

Skaičius

Reikšmė nurodoma remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie bendrą profesinio mokymo mokyklų mokinių skaičių Lietuvoje.

22.2.

R.N.744-2

P – pokyčio (kintamasis): „Mokiniai, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo įvertintos“

Skaičius

Sumuojami mokiniai, kurie mokosi pagal įvertintas profesinio mokymo programas (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Produkto rodikliai

23.

P.N.701

„Mokiniai, įtraukti į žinias apie mokslą ir technologijas gilinančią veiklą“

Skaičius

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Švietimo įstatymas). Mokiniai įtraukiami į jaunųjų tyrėjų klubo veiklą, kai tampa jaunųjų tyrėjų klubo nariais. Jais tampa registruoti kandidatai į klubo narius, kurie vieni ar su bendraautoriais yra pateikę mokslinį darbą mokslinių darbų konkurse (Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape ir (arba) projekto metu organizuojamuose mokslinių darbų konkursuose).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami mokiniai, įtraukti į žinias apie mokslą ir technologijas gilinančią veiklą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo tame pačiame projekte skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: jaunųjų tyrėjų klubo narių sąrašai ar suvestinės, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į jaunųjų tyrėjų klubo narių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

24.

P.N.702

„Mokyklos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos bei kompensacijos priemones“

Skaičius

Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas. Ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos bei kompensacijos priemonės – tai mokyklų naudojamos ankstyvajam pasitraukimui iš mokyklos mažinti ir įtraukčiai didinti skirtos priemonės, tokios kaip psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų kitų švietimo pagalbos specialistų, mokyklos bendruomenės pasitelkimas, prevencinių priemonių ir programų įgyvendinimas mokyklose, pedagogų, vaiko gerovės komisijų narių mokyklose kompetencijų didinimas ir kt.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos mokyklos, kurios pagal programą ESF lėšomis įgyvendino ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos ir (arba) kompensacijos priemones (mokyklų skaičius). Ta pati mokykla tame pačiame projekte skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: vadovaujantis institucijos vidaus tvarka priimti dokumentai, patvirtinantys prevencinių ir (arba) kompensacijos priemonių įgyvendinimą. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu priimami dokumentai, patvirtinantys, kad mokykla naudoja pasitraukimo iš mokyklos prevencijos ir (arba) kompensacijos priemonę (-es).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

25.

P.N.703

„Socialiniai dalininkai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“

Skaičius

Socialiniai dalininkai – asmenys, asmenų grupės ar organizacijos, suinteresuotos studijų institucijos veiklos kokybe ir galinčios ją įtakoti ar norinčios ir galinčios prisiimti socialinę atsakomybę už studijų programų kokybę: mokymosi visą gyvenimą sistemos institucijų administracijos darbuotojai, institucijos akademinis personalas, studentai, jų tėvai, absolventai, darbdaviai, profesinių asociacijų atstovai, valstybinės institucijos, profesinių sąjungų atstovai ir pan. ESF – Europos socialinis fondas. ESF veiklos – mokymai pagal neformaliojo švietimo programas. Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami socialiniai dalininkai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas (socialinių dalininkų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: mokymų dalyvių sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu socialinis dalininkas įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

26.

P.N.704

Aukštosios mokyklos, dalyvavusios karjeros konsultavimui skirtuose renginiuose

Skaičius

Aukštosios mokyklos – tai universitetai ir kolegijos (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Karjeros konsultavimui skirtas renginys – tai renginys, skirtas karjeros konsultavimui, informavimui ir profesiniam orientavimui Lietuvoje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos aukštosios mokyklos, kurios dalyvavo renginiuose, skirtuose karjeros konsultavimui (aukštųjų mokyklų skaičius). Ta pati aukštoji mokykla, dalyvavusi keliuose to paties projekto renginiuose, skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: renginyje dalyvavusių aukštųjų mokyklų sąrašas, patvirtintas renginio rengėjo arba dalyvių katalogo (gido) kopija. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu aukštoji mokykla įtraukiama į renginio dalyvių sąrašą ar katalogą (gidą).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

27.

P.N.705

„Mokslo ir studijų institucijų administracijos darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose“

Skaičius

Mokslo ir studijų institucijų administracijos darbuotojai – mokslo ir studijų institucijose dirbantys asmenys (mokslo vadybininkai). ESF – Europos socialinis fondas. ESF veiklos apima mokslo ir studijų institucijų darbuotojų mokymus pagal neformaliojo švietimo programas ir profesinių žinių tobulinimą užsienyje. Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos. Profesinių žinių tobulinimas užsienyje apima mokslo ir studijų institucijų administracijos darbuotojų dalyvavimą komandiruotėse / stažuotėse kitų šalių mokslo ir studijų institucijose ar įstaigose, Lietuvos MTEP ryšių biure, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, taip pat dalyvavimą tarptautinėse konferencijose, tarptautiniuose seminaruose ar kituose tarptautiniuose mokslo renginiuose (pvz.: informaciniai renginiai, konsorciumų formavimo susitikimai ir pan.).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami mokslo ir studijų institucijų administracijos darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs to paties projekto veiklose kelis kartus skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: mokymų dalyvių sąrašai (kopijos ar suvestinės) ir (arba) komandiruotės / stažuotės ataskaita, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į asmenų, dalyvaujančių mokymuose, sąrašą ar įstaigos vidaus tvarka patvirtinamas dokumentas dėl asmens komandiruotės / stažuotės užsienyje.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

28.

P.N.706

„Sukaupti mokslo publikacijų elektroniniai dokumentai“

Skaičius

Mokslo publikacijų elektroniniai dokumentai – mokslo publikacijos, pateiktos tarptautinėje mokslinėje duomenų bazėje „Lituanistika“. Mokslo publikacijos – tai Lietuvoje ir užsienyje publikuoti lituanistiniai veikalai humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Taip pat įskaičiuojami metaduomenys – bibliografiniai duomenys apie lituanistikos kūrinius.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami sukaupti mokslo publikacijų elektroniniai dokumentai.

Pirminiai šaltiniai: į duomenų bazę pateiktų mokslo publikacijų elektroninių dokumentų sąrašai ar suvestinės, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu mokslo publikacijos elektroninis dokumentas įtraukiamas į duomenų bazei pateiktus mokslo publikacijų elektroninių dokumentų sąrašus.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

29.

P.N.707

„Išleisti periodiniai mokslo leidiniai“

Skaičius

Periodiniai mokslo leidiniai – tai ne rečiau kaip kartą į metus leidžiami recenzuojami periodiniai mokslo leidiniai, kurių metinė apimtis ne mažesnė kaip 20 spaudos lankų. Periodinius mokslo leidinius pagal Lietuvos mokslo akademijos patvirtintą tvarką ir reikalavimus finansavimui atrenka Lietuvos mokslų akademijos sudaryta ekspertų komisija.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami išleisti periodiniai mokslo leidiniai (leidinių skaičius).

Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo–perdavimo aktai (jei perkamos paslaugos), dokumentai, patvirtinantys naujų leidinių tinkamumą naudoti (pvz. projekto vykdytojo ar partnerio raštas dėl leidinių tinkamumo), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo– perdavimo aktai (jei perkamos paslaugos), dokumentai patvirtinantys naujų leidinių tinkamumą naudoti (pvz. projekto vykdytojo ar partnerių raštas, pasirašytas įstaigos vadovo).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

30.

P.N.708

„Sukurti mokslo populiarinimo produktai“

Skaičius

Mokslo populiarinimo produktai apima mokslo populiarinimo leidinius ir mokslo populiarinimo renginius. Mokslo populiarinimo leidiniai – tai moksliniai leidiniai (knygos, straipsnių rinkiniai ir kt.), kuriuose mokslo ir (arba) technologijų žinios perteikiamos asmenims, neturintiems specialaus konkrečios srities išsilavinimo (pavyzdžiui, kitų sričių mokslininkams, tyrėjams, studentams, mokytojams, mokiniams). Mokslo populiarinimo renginys – tai renginys (mokslo savaitė, mini dirbtuvės, žaidimai, stebėjimai, bandymai, festivaliai, mugės, stovyklos, parodos, ekskursijos, konkursai, susitikimai su mokslininkais, apdovanojimai, ekspozicijos ir pan.), kuriuo siekiama skleisti mokslo ir technologijų svarbą, aktualumą, galimybes, propaguoti mokslo ir technologijų naujoves, pasiekimus, aiškinti mokslo poveikį visuomenės raidai, skatinti tyrėjų ir visuomenės dialogą, gerinti visuomenės gebėjimus suprasti ir naudoti mokslo ir technologijų pasiekimus.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami sukurti mokslo populiarinimo produktai (produktų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo–perdavimo aktai (jei perkamos paslaugos), dokumentai, patvirtinantys naujų leidinių tinkamumą naudojimui (pvz. projekto vykdytojo ar partnerio raštas dėl leidinių tinkamumo), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens arba programos, dalyvių sąrašai, patvirtintos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai (jei perkamos paslaugos), dokumentai patvirtinantys naujų leidinių tinkamumą naudoti (pvz. (projekto vykdytojo ar partnerių raštas, pasirašytas įstaigos vadovo) arba renginio programa ir dalyvių sąrašas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

31.

P.N.709

„Naujai pradėtos teikti LITNET paslaugos“

Skaičius

LITNET – tai „Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET“ (toliau – LITNET). Naujai pradėtos teikti LITENT paslaugos – tai mokslo ir studijų institucijoms naujai pradėtos teikti paslaugos, skirtos duomenų saugai stiprinti bei užtikrinti, debesų kompiuterijai taikyti ir kt. Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos naujai pradėtos teikti LITNET paslaugos (paslaugų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: raštas, kuriame pateiktas naujai pradėtų teikti LITNET paslaugų sąrašas, patvirtintas įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinamas raštas, kuriame pateiktas naujai pradėtų teikti LITNET paslaugų sąrašas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

32.

P.N.710

„Sukurtas mokslo bendradarbiavimo žemėlapis“

Skaičius

Mokslo bendradarbiavimo žemėlapis – tai tyrimas, skirtas identifikuoti Lietuvos ir kitų šalių bei tarptautinių tinklų bendradarbiavimo mokslo srityje strateginius tikslus bei Lietuvos mokslinių tyrimų prioritetus globalioje mokslinių tyrimų erdvėje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami sukurti bendradarbiavimo žemėlapiai (žemėlapių skaičius).

Pirminiai šaltiniai: atlikto tyrimo, skirto mokslo bendradarbiavimo žemėlapiui parengti, ataskaita, patvirtinta įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje patvirtinama tyrimo, skirto mokslo bendradarbiavimo žemėlapiui parengti, ataskaita.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

33.

P.N.711

„Studentai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“

Skaičius

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami studentai, kurie įgyvendinant projekto veiklas mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: mokymų dalyvių sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu studentas įtraukiamas į asmenų, dalyvaujančių mokymuose, sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

34.

P.N.712

„Surengti Lietuvos aukštųjų mokyklų ir (arba) studijų Lietuvoje pristatymai užsienyje“

Skaičius

Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba rengiant disertaciją (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Aukštosios mokyklos – tai universitetai ir kolegijos (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Pristatymai užsienyje apima Lietuvos aukštųjų mokyklų ir (arba) studijų Lietuvoje pristatymą parodų, renginių ir (arba) vizitų užsienyje metu.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas Lietuvos aukštųjų mokyklų ir (arba) studijų Lietuvoje pristatymai parodų, renginių ir (arba) vizitų užsienyje metu (pristatymų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: renginio dalyvių katalogo (gido) kopija ir (arba) renginio programa ir (arba) vizito užsienyje ataskaita, patvirtinta įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu aukštoji mokykla ir (arba) kita Lietuvai atstovaujanti institucija įtraukiama į renginio dalyvių sąrašą ar katalogą (gidą) ir (arba) renginio programą ir (arba) patvirtinama vizito užsienyje ataskaita.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

35.

P.N.713

„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios ikimokyklinio ugdymo mokyklos“

Skaičius

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas. Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant (šaltinis: Švietimo įstatymas). Ugdymo kokybės gerinimas – tai švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos yra suprantamos kaip mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas (lopšelis – darželis, darželis, universalus daugiafunkcis centras).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios ikimokyklinio ugdymo mokyklos (mokyklų skaičius). Ta pati mokykla, dalyvavusi keliose to paties projekto veiklose skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių įstaigų sąrašas, patvirtintas pareiškėjo arba partnerio įstaigos vadovo ar įgalioto asmens. Įgyvendinančiajai institucijai paprašius, projekto vykdytojas privalo pateikti papildomus dokumentus,  įrodančius mokyklų sąrašo patikimumą/ pagrįstumą. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos finansavimą ugdymo kokybei gavusios įstaigos kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įstaiga įtraukiama į finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių įstaigų sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

36.

P.N.714

„Mokyklų, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis teikiama švietimo pagalba, skaičius“

Skaičius

Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas. Švietimo pagalba – mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą (šaltinis: Švietimo įstatymas). Švietimo pagalba apima informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos mokyklos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis teikiama švietimo pagalba (mokyklų skaičius). Ta pati mokykla tame pačiame projekte skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo sudarytas švietimo pagalbos paslaugas  teikiančių mokyklų sąrašas, nurodant mokyklos kodą. Įgyvendinančiajai institucijai paprašius, mokyklos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis teikia švietimo pagalbą, privalo pateikti papildomus dokumentus,  patvirtinančius švietimo pagalbos paslaugų teikimą mokykloje. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos mokyklos, kurioje ESF lėšomis teikiama švietimo pagalba, kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu priimami dokumentai, patvirtinantys, kad mokykloje yra pradėtos teikti švietimo pagalbos paslaugos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

37.

P.N.715

„Surengti mokymosi visą gyvenimą sampratos ir profesinio mokymo populiarinimo renginiai“

Skaičius

Mokymosi visą gyvenimą sampratos bei profesinio mokymo populiarinimo renginiai – populiarinimo renginiai, kurių metu dalyvaujama viktorinose, praktinių darbų konkursuose ir pan. Mokymasis visą gyvenimą – visa mokymosi veikla, vykstanti bet kuriame amžiaus tarpsnyje siekiant tobulinti asmeninės, pilietinės, socialinės ir profesinės srities kompetencijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-2795/A1-347 „Dėl mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos patvirtinimo“). Profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti arba įgyti kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai (šaltinis: Profesinio mokymo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas surengti mokymosi visą gyvenimą sampratos ir profesinio mokymo populiarinimo renginiai (renginių skaičius).

Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo–perdavimo aktai (kopijos) (jei perkamos paslaugos), renginių programos, dalyvių sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pavirtinami paslaugų (prekių) priėmimo– perdavimo aktai (jei perkamos paslaugos), patvirtinama renginio programa ir dalyvių sąrašas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

38.

P.N.716

„Sukurtos ir (arba) atnaujintos informacinės sistemos ir (arba) registrai“

Skaičius

Informacinė sistema – informacijos apdorojimo sistemos ir organizacijos išteklių (pačios informacijos, žmonių, techninių priemonių, finansų ir pan.) visuma, skirta informacijai apdoroti, formuoti (kurti), skleisti (siųsti ir gauti). Registras – pagal tam tikrus kriterijus sudarytas sąrašas, rodyklė, apskaitos dokumentas ar kt., skirtas rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, teikti duomenis bei dokumentus apie registro objektus fiziniams ir juridiniams asmenims (duomenų gavėjams).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas sukurtos ir (arba) atnaujintos informacinės sistemos ir (arba) registrai (informacinių sistemų ir registrų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai (kopijos), patvirtinti įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens (jei perkamos prekės ir (arba) paslaugos), arba darbų atlikimą patvirtinantis dokumentas, patvirtintas įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens (jei darbai atliekami įstaigos darbuotojų). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinamas paslaugų priėmimo–perdavimo aktas arba kitas dokumentas, fiksuojantis darbų atlikimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

39.

P.N.717

„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos“

Skaičius

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas. Ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka (šaltinis: Švietimo įstatymas). Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Atnaujinta mokykla apima įgyvendinant projektą atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto metu projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos (mokyklų skaičius). Ta pati įstaiga tame pačiame projekte skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai / deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos atnaujintos įstaigos kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai / deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

40.

P.N.718

„Mokslo ir studijų institucijos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta MTEPI infrastruktūra“

Skaičius

Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas. Atnaujinimas – pastatų ar jų dalies rekonstrukcija, remontas, aprūpinimas MTEPI veiklai reikalinga įranga ir (arba) baldais. MTEPI – moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos mokslo ir studijų institucijos, kuriose įgyvendinant projekto veiklas atnaujinta infrastruktūra (institucijų skaičius). Ta pati atnaujinta mokslo ir studijų institucija skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos atnaujintos mokslo ir studijų institucijos kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra pasirašomi paslaugų (prekių) priėmimo– perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą, patvirtinančios įgyvendinant projekto veiklas infrastruktūros atnaujinimą mokslo ir studijų institucijoje.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

41.

P.N.719

„Aukštosios mokyklos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos dėstytojų darbo vietos“

Skaičius

Aukštosios mokyklos – tai universitetai ir kolegijos (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas. Dėstytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus aukštojoje mokykloje (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Darbo vietų atnaujinimas apima pastatų vidaus erdvių atnaujinimą ir (arba) projekto metu projekto lėšomis įsigytą įrangą ir (arba) baldus.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos aukštosios mokyklos, kuriose įgyvendinant projekto veiklas atnaujintos dėstytojų darbo vietos (mokyklų skaičius). Ta pati atnaujinta aukštoji mokykla skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai / deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos atnaujintos įstaigos kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

42.

P.N.720

„Aukštosios mokyklos, kuriose pagal veiksmų programą atnaujinta infrastruktūra“

Skaičius

Aukštosios mokyklos – tai universitetai ir kolegijos (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. Atnaujinta infrastruktūra apima atnaujintus pastatus bei projekto metu projekto lėšomis aukštosios mokyklos arba kitos įstaigos įsigytą  įrangą, kurios resursais galės naudotis aukštosios mokyklos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas atnaujintos aukštosios mokyklos mokymo įstaigos (mokyklų skaičius). Ta pati atnaujinta aukštoji mokykla skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai / deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos atnaujintos įstaigos kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo– perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai / deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

43.

P.N.721

„Profesinio mokymo įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujinta infrastruktūra“

Skaičius

Profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti arba įgyti kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai (šaltinis: Profesinio mokymo įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas. Įstaigų atnaujinimas apima įgyvendinant projektą atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto metu projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas atnaujintos profesinio mokymo įstaigos. Ta pati atnaujinta profesinio mokymo įstaiga skaičiuojama vieną kartą. Neskaičiuojamos įstaigos, sumuojamos į stebėsenos rodiklį P. S.378 „Bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos“

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai/ deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos atnaujintos įstaigos kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo– perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai / deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

44.

P.N.722

„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos“

Skaičius

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas. Bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Atnaujinta bendrojo ugdymo mokykla apima įgyvendinant projektą atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto metu projekto veiklų įgyvendinimo metu lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos (mokyklų skaičius). Ta pati atnaujinta bendrojo ugdymo mokykla skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai / deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos atnaujintos įstaigos kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai / deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

45.

P.N.723

„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos neformaliojo ugdymo įstaigos“

Skaičius

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas. Vaikų neformaliojo švietimo teikėjas suprantamas kaip mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti vaikų neformalųjį švietimą. Atnaujintos įstaigos apima įgyvendinant projektą atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas atnaujintos neformaliojo ugdymo įstaigos (įstaigų skaičius). Ta pati atnaujinta neformaliojo ugdymo įstaiga skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai / deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos atnaujintos įstaigos kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai / deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

46.

P.N.724

„Studentai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas (dalinės studijos)“

Skaičius

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). ESF – Europos socialinis fondas. ESF veiklos – mokymai pagal formaliojo švietimo programas. Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Švietimo įstatymas). Švietimo programa – iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Dalinės studijos – studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių bei gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami asmenys, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programą ar jos dalį (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: asmenų, besimokančių pagal formaliojo švietimo programą ar jos dalį sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti aukštosios mokyklos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į asmenų, besimokančių pagal formaliojo švietimo programą ar jos dalį, sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

47.

P.N.725

„Studentai, dalyvavę ugdymo karjerai veiklose“

Skaičius

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Ugdymas karjerai – visuma mokymo, informavimo ir konsultavimo priemonių (karjeros planavimo gebėjimų ugdymo kurso dėstymas, informavimas ir konsultavimas karjerai, pagalba sudarant individualų ugdymosi planą ir kt.), kurių tikslas – išugdyti asmens mokymosi ir darbo patirčių sekos (t. y. karjeros) planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo kompetencijas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami studentai, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ugdymo karjerai veiklose (studentų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: ugdymo karjerai veiklose dalyvavusiųjų asmenų sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į asmenų, dalyvavusiųjų ugdymo karjerai veiklose, sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

48.

P.N.726

„Asmenys, kurių kompetencijos įvertintos pagal atnaujintas ar išplėtotas vertinimo sistemas“

Skaičius

Asmenų grupė apima profesinio mokymo mokinius ir (arba) asmenis, kurie mokosi darbo veiklos ar savišvietos būdu. Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (šaltinis: Švietimo įstatymas). Kompetencijų vertinimo sistema – asmens įgytų kompetencijų (mokantis pagal formaliojo, neformaliojo mokymo programas, darbo veiklos ar savišvietos būdu) teorinių žinių ir (arba) praktinių gebėjimų vertinimo užduotys ir (arba) jų rengimui, saugojimui, pateikimui, vertinimui ir reguliariam atnaujinimui sukurta IT programa ir (arba) programinė įranga. Vertinimo sistemos atnaujinimas ar išplėtojimas apima vieningų užduočių, skirtų vertinti teorines žinias ir praktinius gebėjimus, bazės sukūrimą (įskaitant užduočių metodikos parengimą, IT programos ir (arba) programinės įrangos sukūrimą ir kt.). Kompetencijos laikomos įvertintomis, kai atlikus įgytų kompetencijų teorinės dalies (žinių) vertinimo testus ir (arba) praktinės dalies (gebėjimų) vertinimo užduotis, įvertinamos asmens įgytos kompetencijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. V-15 „Dėl Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Kompetencijų vertinimas vykdomas vadovaujantis Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašu (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. V-15 „Dėl asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami asmenys, kurių kompetencijos įgyvendinant projekto veiklas įvertintos pagal atnaujintas ar išplėtotas vertinimo sistemas (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: asmenų, kurių kompetencijos įvertintos pagal atnaujintas ar išplėtotas vertinimo sistemas sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į asmenų, kurių kompetencijos įvertintos pagal atnaujintas ar išplėtotas vertinimo sistemas, sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

49.

P.N.727

„Mokiniai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis mokėsi pagal profesinio mokymo programas sektoriniame praktinio mokymo centre“

Skaičius

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Švietimo įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas. Profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti arba įgyti kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai (šaltinis: Švietimo įstatymas). Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti numatytas kompetencijas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Sektorinis praktinio mokymo centras – vieno ar kelių Lietuvos ūkio sektorių modernia praktinio mokymo įranga aprūpinta profesinio mokymo įstaiga arba jos padalinys, teikiantis pirminio ir tęstinio praktinio profesinio mokymo paslaugas visiems Lietuvos gyventojams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti. (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. ISAK-1463 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programos patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami mokiniai, kurie įgyvendinant projekto veiklas mokėsi pagal profesinio mokymo programas sektoriniame praktinio mokymo centre (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: asmenų, besimokančių pagal profesinio mokymo programas, sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti sektorinio praktinio mokymo centro vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į asmenų, besimokančių pagal profesinio mokymo programą, sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

50.

P.N.728

„Pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios mokyklos“

Skaičius

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas. Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant (šaltinis: Švietimo įstatymas). Ugdymo kokybės gerinimas – tai švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas. Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Švietimo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusios mokyklos (mokyklų skaičius). Ta pati mokykla, dalyvavusi keliose to paties projekto veiklose skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių įstaigų sąrašas, patvirtintas pareiškėjo arba partnerio įstaigos vadovo ar įgalioto asmens. Įgyvendinančiajai institucijai paprašius, projekto vykdytojas privalo pateikti papildomus dokumentus,  įrodančius mokyklų sąrašo patikimumą / pagrįstumą. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos finansavimą ugdymo kokybei gavusios įstaigos kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įstaiga įtraukiama į finansavimą ugdymo kokybei gerinti gavusių įstaigų sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

51.

P.N.729

„Mokyklos, dalyvavusios kūrybinėse partnerystėse“

Skaičius

Mokykla suprantama kaip bendrojo ugdymo mokykla. Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Kūrybinės partnerystės – tai programa, kurianti sąlygas bendradarbiauti mokykloms ir kūrybinio sektoriaus profesionalams. Šio bendradarbiavimo tikslas – ieškoti būdų, kaip atskleisti mokinių kūrybingumą bendrojo ugdymo procese, kaip mokinius įkvėpti ir padėti jiems mokytis.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos mokyklos, įgyvendinant projekto veiklas dalyvavusios kūrybinėse partnerystėse (mokyklų skaičius). Ta pati mokykla, dalyvavusi keliose to paties projekto veiklose skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: kūrybinėse partnerystėse dalyvavusių mokyklų sąrašas, patvirtintas įstaigos vadovo ar įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įstaiga įtraukiama į kūrybinėse partnerystėse dalyvavusių mokyklų sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

52.

P.N.730

„Mokiniai iš socialiai jautrių grupių, kuriems buvo skirta parama profesinio mokymo prieinamumui gerinti“

Skaičius

Profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti arba įgyti kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai (šaltinis: Profesinio mokymo įstatymas). Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Švietimo įstatymas). Socialiai jautrios grupės apima socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančius mokinius, pedagoginės psichologinės tarnybos priskirtus specialiųjų poreikių turinčių asmenų grupėms. Mokinių specialieji ugdymosi poreikiai nustatomi ir specialusis ugdymas skiriamas vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo, nuostatomis. Parama šiame apraše suprantama kaip finansinė ir /arba nefinansinė pagalbos išraiška tenkinant mokinių būtinuosius poreikius, kai apmokamos maitinimo, apgyvendinimo bendrabutyje ir kitos išlaidos. Specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių (šaltinis: Švietimo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami socialiai jautrių grupių mokiniai, kuriems įgyvendinant projekto veiklas buvo skirta parama profesinio mokymo prieinamumui gerinti (mokinių skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: apskaitos dokumentų (teikimų išmokėjimui), kurių pagrindu buvo skirta parama profesinio mokymo prieinamumui didinti, suvestinė, patvirtinta įstaigos vadovo ar įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į apskaitos dokumentą (teikimas išmokėjimui), kurio pagrindu buvo skirta parama profesinio mokymo prieinamumui didinti.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

53.

P.N.731

„Įsigyti mokykliniai autobusai“

Skaičius

Mokyklinis autobusas – geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai). Prie mokyklinių autobusų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais vežami vaikai į švietimo įstaigą ar iš jos pagal sudarytas su vežėjais sutartis ir kurie paženklinti vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais (šaltinis: Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m, gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“). Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Švietimo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas įsigyti mokykliniai autobusai (autobusų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: savivaldybės administracijos ar mokyklos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtinti transporto priemonių priėmimo– perdavimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomi transporto priemonių priėmimo– perdavimo aktai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

54.

P.N.732

„Įsigyti specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių komplektai“

Skaičius

Specialusis ugdymas – specialiųjų poreikių asmenų mokymas, lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šių asmenų gebėjimus ir galias (šaltinis: Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas). Specialiųjų poreikių asmenys – vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas). Techninės pagalbos priemonės – bet koks neįgaliųjų naudojamas specialus ar standartinis gaminys, įrankis, įranga ar techninė sistema, padedanti išvengti, kompensuoti, sumažinti arba pašalinti sutrikusių funkcijų įtaką sveikatos būklei, asmens savarankiškumui, ugdymuisi, darbinei veiklai (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. A1-338 „Dėl neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas įsigyti specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių komplektai (komplektų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai (kopijos) ir (arba) vadovaujantis institucijos vidaus tvarka priimti dokumentai, patvirtinantys įgyvendinant projekto veiklas įsigytų specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių komplektų tinkamumą. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) vadovaujantis institucijos vidaus tvarka priimti dokumentai, patvirtinantys įgyvendinant projekto veiklas įsigytų specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių komplektų tinkamumą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

55.

P.N.733

„Sukurta integruota informacinė ir komunikacinė sistema“

Skaičius

Komunikacinė ir informacinė infrastruktūra – integruota sistema, veikianti SFX ir Primo programinės įrangos pagrindu, skirta mokslininkams ir kitiems tyrėjams prisijungti prie duomenų bazių.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas sukurtos integruotos informacinės ir komunikacinės sistemos (sistemų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo sutartis, sukurtos integruotos informacinės ir komunikacinės sistemos priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, patvirtintas įstaigos vadovo (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas sukurtos integruotos informacinės ir komunikacinės sistemos priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

56.

P.N.734

„Sukurtos laboratorijos mokiniams“

Skaičius

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Švietimo įstatymas). Laboratorija laikoma sukurta, kai įgyvendinant projekto veiklas atliekami projekto sutartyje numatyti darbai ir (arba) įsigyjama projekto sutartyje numatyta įranga.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas sukurtos laboratorijos mokiniams (laboratorijų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra pasirašomi paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą, patvirtinančios įgyvendinant projekto veiklas laboratorijų mokiniams sukūrimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

57.

P.N.735

„Mokslo ir studijų institucijos, kurioms įrengta 10 Gbps greitaveikos interneto prieiga“

Skaičius

Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Interneto prieigos greitaveika – maksimalus informacijos perdavimo greitis (10 Gbps) iš ar į internetą. LITNET paslaugos – Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET priežiūra, valdymas, duomenų saugos, informacijos perdavimo užtikrinimas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos mokslo ir studijų institucijos, kurioms įgyvendinant projekto veiklas buvo įrengta 10 Gbps greitaveikos interneto prieiga (institucijų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: sutartys dėl LITNET paslaugų teikimo tarp mokslo ir studijų institucijos ir LITNET techninio centro (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašoma sutartis dėl LITNET paslaugų teikimo tarp mokslo ir studijų institucijos ir LITNET techninio centro.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

58.

P.N.736

„Sukurtas mokslo ir technologijų populiarinimo centras“

Skaičius

Mokslo ir technologijų populiarinimo centras – tai sukurta fizinė infrastruktūra, kurios tikslas yra mokslo populiarinimas visuomenėje, vykdant įvairias mokslo populiarinimo veiklas: rengs specializuotas parodas, organizuos susitikimus su mokslininkais, diskusijas, konkursus, specialius žaidimus, mokymus, ekspozicijas ir kitas mokslo populiarinimui skirtas veiklas. Mokslo ir technologijų centras laikomas sukurtu, kai įgyvendinant projektą pastatomas ir įrengiamas arba rekonstruojamas (suremontuojamas) pastatas ar pastatų kompleksas ir projekto lėšomis įsigyjama įranga ir kitos mokslo ir technologijų populiarinimo centro funkcijoms vykdyti reikalingos priemonės.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama veikianti infrastruktūra

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos (rekonstrukcijos, remonto) užbaigimo aktai/ deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami pasirašomi paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos (rekonstrukcijos, remonto) užbaigimo aktai ir (arba) / deklaracijos apie statybos užbaigimą, patvirtinantys įgyvendinant projekto veiklas sukurto mokslo ir populiarinimo centro sukūrimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

59.

P.N.737

„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų inovacijų ir technologijų perdavimo centrų skaičius“

Skaičius

Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Mokslo ir studijų institucijų inovacijų ir technologijų perdavimo centras – mokslo ir studijų institucijos struktūrinis padalinys ir (arba) organizacinis vienetas, teikiantis investicijas tyrėjų ir studentų idėjų, turinčių aukštą komercinį potencialą, identifikavimui, išbandymui ir komercinimui, skatinantis verslumą ir vykdantis kitas su mokslinių tyrimų rezultatų komercinimu susijusias funkcijas. Investicijas gavusi mokslo ir studijų institucija – mokslo ir studijų institucija, gavusi subsidiją iš Europos regioninės plėtros fondo 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami investicijas gavę mokslo ir studijų inovacijų ir technologijų perdavimo centrai (centrų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (pasirašyta tarp mokslo ir studijų institucijos inovacijų ir technologijų perdavimo centro ir įgyvendinančios institucijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Rodiklis laikomas pasiektu, kai su mokslo ir studijų institucijos inovacijų ir technologijų perdavimo centru pasirašoma projekto sutartis.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

60.

P.N.738

Neteko galios nuo 2017-07-29

61.

P.N.739

„Tyrėjai, įdarbinti žinioms imliose įmonėse“

Skaičius

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Žinioms imli įmonė – tai įmonė, kurios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos sudarė ne mažiau kaip 10 proc. jos bendrų veiklos išlaidų bent vienus metus iš trejų iki pagalbos suteikimo arba, jei tai nauja verslo įmonė be finansinės istorijos, – pagal einamojo fiskalinio laikotarpio auditą, patvirtintą išorės auditoriaus (šaltinis: 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami tyrėjai, įdarbinti žinioms imliose įmonėse (tyrėjų skaičius). Tas pats asmuo projekte skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: darbo sutartys. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įdarbinamas žinioms imlioje įmonėje.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

62.

P.N.740

„Mokiniai, kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis suteiktos neformaliojo vaikų švietimo paslaugos“

Skaičius

Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Švietimo įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas. Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Neformaliojo vaikų švietimo paslaugos – paslaugos apmokėtos vadovaujantis Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinių registras – registras įsteigtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. ISAK-353 „Dėl Mokinių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamas mokinių, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, skaičius (skaičius). Tas pats mokinys, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: asmenų, besimokančių pagal neformaliojo švietimo programą sąrašai (kopijos ar suvestinės) gauti iš Mokinių registro ir patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į Mokinių registrą kaip besimokantis pagal neformaliojo švietimo programą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

63.

P.N.741

„Investicijas gavusių universitetų ligoninių pateiktos patentų paraiškos“

Skaičius

Universiteto ligoninė – viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas). Patentas – išradimų teisinės apsaugos forma (šaltinis: Lietuvos Respublikos patentų įstatymas). Patentų paraiška – patentų biuro nustatyta tvarka patentų biurui universiteto ligoninės pateikta paraiška (prašymas) išduoti tarptautinį patentą. Investicijas gavusi universiteto ligoninė suprantama kaip universiteto ligoninė, gavusi subsidiją iš Europos regioninės plėtros fondo 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant investicijas gavusių universitetų ligoninių, įgyvendinant projekto veiklas, pateiktas patentų paraiškas (paraiškų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: patentų biuro dokumentas, kuriuo patvirtinamas patento paraiškos (prašymo) gavimas (kopija). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pateikiamas patentų biuro dokumentas, kuriuo patvirtinamas patento paraiškos (prašymo) gavimas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

64.

P.N.742

„Parengti arba atnaujinti studijas reglamentuojantys aprašai“

Skaičius

Studijas reglamentuojantys aprašai – suprantami kaip Studijų krypties (krypčių) aprašai, kuriuose nustatomi specialieji studijų krypties (krypčių) reikalavimai. Studijų krypties (krypčių) aprašai yra rengiami arba atnaujinami vadovaujantis Studijų pakopų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1012 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“ ir Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami parengti arba atnaujinti studijų krypties (krypčių) aprašai (aprašų skaičius).

Pirminiai šaltiniai: Studijų krypčių aprašų rengimo valdymo grupės posėdžio protokolo išrašas arba protokolo kopija dėl parengto arba atnaujinto studijų krypties (krypčių) aprašo projekto pritarimo. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Rodiklis laikomas pasiektu, kai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai pateikiamas svarstyti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintomis Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijomis, Studijų krypčių aprašų rengimo valdymo grupėje yra apsvarstoma ir pritariama naujai parengtam arba atnaujintam tam tikros pakopos arba krypties (ar krypčių grupės, ar srities) studijas reglamentuojančio aprašo projektui.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

65.

P.N.743

„Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo grupės“

Skaičius

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas. Ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Vaikų ugdymo grupė suprantama kaip erdvė, kurioje yra vykdoma ikimokyklinio ir / arba priešmokyklinio ugdymo programa. Ją sudaro pagrindinė erdvė, kurioje vyksta vaikų ugdymas ir kitos patalpos  skirtos įvairiems  konkrečios grupės vaikų poreikiams – rūbinėlė (arba priėmimo-nusirengimo  erdvė), vaikų poilsiui / miegui skirta erdvė, tualetas, prausykla, grupės virtuvėlė. Gali būti ir kitos, grupės vaikams ir joje dirbančiam personalui skirtos erdvė (erdvė ugdymo priemonių sandėliavimui, rūbų džiovykla ar kt.).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas pagal Ikimokyklinio ugdymo įstaigų edukacinių erdvių modernizavimo rekomendacijas atnaujintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės (grupių  skaičius). Atnaujinus ugdymo grupę ir jai priklausančias patalpas, skaičiuojama kaip viena grupė.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai / deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos).  Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo aktai / deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

66.

P.N.744

„Aukštosios mokyklos, kuriose pagal veiksmų programą ESF lėšomis pagerinta studijų kokybė“

Skaičius

Aukštosios mokyklos – tai universitetai ir kolegijos (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. ESF – Europos socialinis fondas. Pagerinta studijų kokybė suprantama kaip aukštųjų mokyklų studijų programų stambinimas ir (arba) pedagogų rengimo programų konsolidavimas ir (arba) inovatyvių mokymo(si) metodų, nuotolinių studijų, į studentą orientuoto studijų proceso diegimas ir (arba) kandidatų į pedagogines studijas atrankos instrumentų kūrimas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos aukštosios mokyklos, kuriose įgyvendinant projekto veiklas, finansuojamas ESF lėšomis, pagerinta studijų kokybė (mokyklų skaičius). Ta pati aukštoji mokykla skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: Kopijos aukštosios mokyklos vidaus tvarka patvirtintų dokumentų ir (arba) kitų dokumentų,  įrodančių, kad aukštojoje mokykloje buvo sustambintos studijų programos ir (arba) konsoliduotos pedagogų rengimo programos, ir (arba) įdiegti įnovatyvūs mokymo(si) metodai, ir (arba) užbaigtas nuotolinių studijų proceso diegimas, ir (arba) užbaigtas į studentą orientuoto studijų  proceso  diegimas, ir (arba) sukurtas(-i) kandidatų į pedagogines studijas atrankos  instrumentas(-ai). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įstaigos, pagerinusios studijų kokybę, kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami aukštosios mokyklos vidaus tvarka nustatyti dokumentai arba kiti dokumentai, įrodantys, kad aukštojoje mokykloje buvo sustambintos studijų programos, ir (arba) konsoliduotos pedagogų rengimo programos, ir (arba) įdiegti įnovatyvūs mokymo(si) metodai, ir (arba) užbaigtas nuotolinių studijų proceso diegimas, ir (arba) užbaigtas į studentą orientuoto studijų  proceso  diegimas, ir (arba) sukurtas(-i) kandidatų į pedagogines studijas atrankos  instrumentas(-ai).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

67.

P.N.745

„Studentai, kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo kompensuota studijų kaina“

Skaičius

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). ESF – Europos socialinis fondas. Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Švietimo įstatymas). Švietimo programa – iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Studijų kaina suprantama kaip faktiškai sumokėta studijų kaina ar jos dalis, ne didesnė, kaip norminė studijų kaina.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami asmenys, kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo kompensuota studijų kaina. Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: asmenų, besimokančių pagal formaliojo švietimo programą, kuriems buvo kompensuota studijų kaina, sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti pareiškėjo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba Valstybinio studijų fondo valdybos. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į sąrašą asmenų, besimokančių pagal formaliojo švietimo programą, kuriems buvo kompensuota studijų kaina.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

68.

P.N.746

„Studentai, kuriems buvo skirta socialinė stipendija“

Skaičius

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Socialinė stipendija – finansinė parama, kurią gauna studentas  atitinkantis bent vieną iš kriterijų: yra iš nepasiturinčių šeimų ar vieni gyvenantys asmenys, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą; turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį; yra ne vyresni kaip 25 metų ir jiems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę. (Šaltinis: 2009 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1801 “Dėl Socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“)

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami studentai, kuriems įgyvendinant projekto veiklas buvo skirta socialinė stipendija. Tas pats asmuo, įgyvendinant tą patį projektą gavęs socialinę stipendiją kelis kartus, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: apskaitos dokumentų, kurių pagrindu mokamos socialinės stipendijos, suvestinė, patvirtinta įstaigos vadovo ar įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į apskaitos dokumentą, kurio pagrindu mokama socialinė stipendija.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

69.

P.N.747

„Studentai, kuriems buvo skirta tikslinė stipendija“

Skaičius

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Mokslo ir studijų įstatymas). Tikslinė stipendija – stipendija, skirta aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos studentams, priimtiems į aukštąsias mokyklas ne anksčiau kaip 2010 metais ir studijuojantiems valstybės finansuojamose studijų vietose pagal pedagogikos arba andragogikos studijų krypčių programas, skirtas pedagogams rengti. Tikslinių stipendijų pedagogų rengimo programų studentams skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d.  nutarimas Nr. 538 „Dėl tikslinių stipendijų skyrimo pedagogų rengimo programų studentams“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami studentai, kuriems įgyvendinant projekto veiklas buvo skirta tikslinė stipendija. Tas pats asmuo, įgyvendinant tą patį projektą gavęs tikslinę stipendiją kelis kartus, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: apskaitos dokumentų, kurių pagrindu mokamos tikslinės stipendijos, suvestinė, patvirtinta įstaigos vadovo ar įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į apskaitos dokumentą, kurio pagrindu mokama tikslinė stipendija.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

70.

P.N.748

„Mokyklų, kurių mokiniai pasinaudojo Kultūros paso paslaugomis, skaičius“

Skaičius

Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Švietimo įstatymas). Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Švietimo įstatymas). Kultūros paso paslaugų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 13 d. įsakymas „Dėl Kultūros paso koncepcijos patvirtinimo“ Nr. ĮV-572/V-650 (toliau – Kultūros paso koncepcija). Kultūros pasas – priemonė visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas (šaltinis: Kultūros paso koncepcija). Kultūros paso paslaugų rinkinys – nustatytus kriterijus atitinkančių kultūros ir meno paslaugų, skirtų kultūros paso tikslams įgyvendinti, rinkinys (šaltinis: Kultūros paso koncepcija).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos mokyklos, kurių mokiniai  pasinaudojo Kultūros paso paslaugomis. Ta pati mokykla, dalyvavusi keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai: mokinių, pasinaudojusių Kultūros pasu, sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti projekto vykdytojo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo mokykla įtraukiama į mokyklų, kurių mokiniai pasinaudojo Kultūros paso paslaugomis, sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

71.

P.N.749

„Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų gautų MTEP užsakymų skaičius“

Skaičius

Mokslo ir studijų institucija – suprantama taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Suprantama taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. MTEP užsakymas – mokslo ir studijų institucijos gautas užsakymas dėl MTEP paslaugų teikimo, siekiant nustatyto MTEP rezultato. MTEP rezultatas – suprantama taip, kaip numatyta Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašo patvirtinimo“. Investicijas gavusi mokslo ir studijų institucija – mokslo ir studijų institucija, gavusi subsidiją iš Europos regioninės plėtros fondo 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų pagal projekte įgyvendintas veiklas gauti MTEP užsakymai.

Pirminiai šaltiniai: mokslo ir studijų institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintos mokslo ir studijų institucijų sutartys dėl MTEP paslaugų teikimo ir (arba) kiti dokumentai (paslaugų priėmimo-perdavimo aktai, sąskaitos-faktūros), galintys pagrįsti mokslo ir studijų institucijos pagal projekte vykdomas veiklas gautų MTEP užsakymų faktą. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra pasirašoma sutartis ir (arba) kiti dokumentai, galintys pagrįsti mokslo ir studijų institucijos pagal projekte vykdomas veiklas gautų MTEP užsakymų faktą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1204, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18903

Nr. V-323, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-14, i. k. 2016-09287

Nr. V-573, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-06-21, i. k. 2016-17344

Nr. V-153, 2017-03-09, paskelbta TAR 2017-03-10, i. k. 2017-04090

Nr. V-339, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07650

Nr. V-576, 2017-07-17, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12299

Nr. V-608, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12751

Nr. V-729, 2017-09-29, paskelbta TAR 2017-10-02, i. k. 2017-15435

Nr. V-1053, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20947

Nr. V-261, 2018-03-20, paskelbta TAR 2018-03-20, i. k. 2018-04215

Nr. V-325, 2018-04-05, paskelbta TAR 2018-04-05, i. k. 2018-05449

Nr. V-648, 2018-07-12, paskelbta TAR 2018-07-12, i. k. 2018-11846

Nr. V-5, 2019-01-03, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00069

Nr. V-38, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-14, i. k. 2020-00540

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-662, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-06-23, i. k. 2015-10073

Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1090, 2015-10-21, paskelbta TAR 2015-10-21, i. k. 2015-16617

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1204, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18903

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

4.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-199, 2016-03-16, paskelbta TAR 2016-03-17, i. k. 2016-05122

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

5.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-323, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-14, i. k. 2016-09287

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

6.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-573, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-06-21, i. k. 2016-17344

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

7.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-699, 2016-08-17, paskelbta TAR 2016-08-17, i. k. 2016-22390

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

8.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-761, 2016-09-07, paskelbta TAR 2016-09-07, i. k. 2016-23308

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

9.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-877, 2016-10-05, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24719

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

10.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-76, 2017-02-13, paskelbta TAR 2017-02-14, i. k. 2017-02534

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

11.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-153, 2017-03-09, paskelbta TAR 2017-03-10, i. k. 2017-04090

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

12.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-339, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-05, i. k. 2017-07650

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

13.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-576, 2017-07-17, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12299

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

14.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-608, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-28, i. k. 2017-12751

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

15.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-729, 2017-09-29, paskelbta TAR 2017-10-02, i. k. 2017-15435

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

16.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-944, 2017-11-28, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18874

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

17.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1015, 2017-12-13, paskelbta TAR 2017-12-14, i. k. 2017-20072

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

18.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1053, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20947

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

19.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-66, 2018-01-26, paskelbta TAR 2018-01-26, i. k. 2018-01209

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

20.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-261, 2018-03-20, paskelbta TAR 2018-03-20, i. k. 2018-04215

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

21.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-325, 2018-04-05, paskelbta TAR 2018-04-05, i. k. 2018-05449

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

22.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-648, 2018-07-12, paskelbta TAR 2018-07-12, i. k. 2018-11846

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

23.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-865, 2018-10-31, paskelbta TAR 2018-10-31, i. k. 2018-17455

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

24.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-922, 2018-11-22, paskelbta TAR 2018-11-22, i. k. 2018-18802

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

25.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-5, 2019-01-03, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00069

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

26.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-42, 2019-01-23, paskelbta TAR 2019-01-23, i. k. 2019-00983

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

27.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-96, 2019-02-07, paskelbta TAR 2019-02-07, i. k. 2019-01927

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

28.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-389, 2019-04-10, paskelbta TAR 2019-04-10, i. k. 2019-05867

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

29.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-919, 2019-08-19, paskelbta TAR 2019-08-19, i. k. 2019-13281

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

30.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1066, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-09-27, i. k. 2019-15208

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

31.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1313, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-14, i. k. 2019-18280

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

32.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1410, 2019-11-29, paskelbta TAR 2019-11-29, i. k. 2019-19180

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

33.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-38, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-14, i. k. 2020-00540

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

34.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-97, 2020-01-27, paskelbta TAR 2020-01-27, i. k. 2020-01212

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

35.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-125, 2020-01-29, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02002

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

36.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-311, 2020-03-02, paskelbta TAR 2020-03-02, i. k. 2020-04627

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

37.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-503, 2020-04-02, paskelbta TAR 2020-04-02, i. k. 2020-06859

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

38.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-591, 2020-04-22, paskelbta TAR 2020-04-22, i. k. 2020-08351

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

39.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-652, 2020-05-04, paskelbta TAR 2020-05-04, i. k. 2020-09371

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

40.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-653, 2020-05-04, paskelbta TAR 2020-05-04, i. k. 2020-09372

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

41.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-794, 2020-05-27, paskelbta TAR 2020-05-27, i. k. 2020-11241

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

42.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-902, 2020-06-12, paskelbta TAR 2020-06-12, i. k. 2020-12921

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

43.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1055, 2020-07-14, paskelbta TAR 2020-07-14, i. k. 2020-15686

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-380 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinio stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo