Suvestinė redakcija nuo 2023-08-31
Įsakymas paskelbtas: TAR 2022-06-15, i. k. 2022-12800
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašo patvirtinimo
2022 m. birželio 15 d. Nr. 1-192
Vilnius
Vadovaudamasis Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14-1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ ir įgyvendindamas 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1064 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos patvirtinimo“ bei vykdydamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“,
tvirtinu 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1-192
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ APRAŠAS
I SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS SIEKIAMI REZULTATAI
Rodiklio kodas |
Rodiklio tipas (rezultato / produkto) |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Pradinė rodiklio reikšmė (metai) |
Siektinos rodiklio reikšmės |
Finansavimo šaltinis |
|
Tarpinė reikšmė 2025 m. |
Galutinė reikšmė 2030 m. |
||||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
P-03-001-06-03-03-01 |
Produkto |
Pradėjusios veikti privačios įkrovimo prieigos |
Vnt. |
Nėra duomenų1 |
26 600 (2025 m. I ketv.) |
53 200 (2026 m. I ketv.) |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos (EGADP), privačios lėšos, valstybės biudžeto lėšos (VB) |
P-03-001-06-03-03-02 |
Produkto |
Patvirtintas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklo integracijos veiksmų planas |
Vnt. |
0 (2021 m.) |
n/a |
1 (2022 m. II ketv.) |
- |
P-03-001-06-03-03-03 |
Produkto |
Instaliuotas suminis biometano dujų gamybos įrenginių pajėgumas |
MW |
0 (2020 m.) |
n/a |
27,1 (2025 m. IV ketv.) |
EGADP, privačios lėšos |
P-03-001-06-03-03-04 |
Produkto |
Papildomas metinis skystųjų antros kartos biodegalų gamybos kiekis |
ktne |
0 (2020 m.) |
n/a |
12,4 (2025 m. IV ketv.) |
EGADP, privačios lėšos |
P-03-001-06-03-03-05 |
Produkto |
Pradėjusi veikti transporto sektoriuje naudojamų degalų iš AEI apskaitos vienetų IT sistema. |
Vnt. |
0 (2020 m.) |
n/a |
1 (2021 m. IV ketv.) |
- |
03-001-06-03-03-06 |
Rezultato |
AEI dalis, palyginti su bendruoju galutiniu kelių ir geležinkelių transporto energijos suvartojimu, procentai |
Proc. |
4,04 (2019 m.) |
0 |
8,042 (2030 m.) |
EGADP, privačios lėšos“. |
Pastabos:
1. Statistikos tikslais nėra kaupiami duomenys apie įrengtas privačias elektromobilių stoteles ar prieigas.
2. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programoje pažangos priemone Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ numatytai pasiekti rodiklio reikšmei bus reikalingi papildomi finansiniai ištekliai, kurie minėtoje plėtros programoje šiuo metu nėra suplanuoti.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-231, 2023-07-13, paskelbta TAR 2023-07-13, i. k. 2023-14561
Nr. 1-283, 2023-08-30, paskelbta TAR 2023-08-30, i. k. 2023-17015
II SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS FINANSAVIMO ŠALTINIAI
Finansavimo apimtis ir šaltiniai |
Lėšų poreikis (tūkst. eurų) |
1 |
2 |
1.1. Valstybės biudžeto lėšos |
|
1.1.1.1.2 Valstybės biudžeto lėšų, skirtų apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų, netinkamų finansuoti iš ES fondų lėšų pirkimo ir (arba) importo PVM, poreikis |
765 |
1.3. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
|
1.3.3.1.57 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos |
76 910 |
2. Kitos lėšos |
|
2.2. Privačios lėšos |
75 418 |
IŠ VISO: |
153 093 |
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-64, 2023-03-20, paskelbta TAR 2023-03-20, i. k. 2023-04852
III SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS VEIKLŲ SUVESTINĖ
Veikla |
Veiklos (poveiklės, projekto) tipas |
Galimi pareiškėjai |
Projektų atrankos būdas |
Valstybei svarbus ar (ir) Ministro Pirmininko strateginių projektų portfelio projektas (įrašomas požymis: VS, MPP) |
Prisidedama prie HP (Taip / Ne) |
Valstybės pagalba (Taip / Ne) |
Finansavimo forma |
Finansavimo suma (tūkst. eurų) |
Finansavimo šaltinis |
Rodiklio pavadinimas ir tipas |
Siektina galutinė rodiklio reikšmė |
Įgyvendi-nimo pradžia (metai, ketv.) |
Adminis-truojančioji institucija |
Dalyvau-janti ministe-rija |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
1. Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas |
I |
Lietuvos energetikos agentūra |
Pj |
- |
Taip/Ne (priklausomai nuo jungtinio projekto projektų pareiškėjų tipo) |
Taip/Ne (priklausomai nuo jungtinio projekto projektų pareiškėjų tipo) |
D |
EGADP – 46 000 Privačios lėšos - 44 972 VB - 765
|
EGADP, privačios ir VB lėšos |
P – Pradėjusios veikti privačios įkrovimo prieigos, vnt. |
53 200 |
2022 m. III ketv.
|
Centrinė projektų valdymo agentūra |
- |
R – AEI dalis, palyginti su bendruoju galutiniu kelių ir geležinkelių transporto energijos suvartojimu, procentai |
8,04 |
|||||||||||||
1.1. Fizinių asmenų privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas |
I |
Lietuvos energetikos agentūra |
Pj |
- |
Taip/Ne (priklausomai nuo jungtinio projekto projektų pareiškėjų tipo) |
Taip/Ne (priklausomai nuo jungtinio projekto projektų pareiškėjų tipo) |
D |
EGADP – 14 500 Privačios lėšos - 17 463
|
EGADP ir privačios lėšos |
P – Pradėjusios veikti privačios įkrovimo prieigos, vnt. |
22 000 |
2022 m. III ketv.
|
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
R –AEI dalis, palyginti su bendruoju galutiniu kelių ir geležinkelių transporto energijos suvartojimu, procentai |
8,04 |
|||||||||||||
1.2. Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas daugiabučių namų teritorijose ar šalia jų |
I |
Lietuvos energetikos agentūra |
Pj |
- |
Taip/Ne (priklausomai nuo jungtinio projekto projektų pareiškėjų tipo) |
Taip/Ne (priklausomai nuo jungtinio projekto projektų pareiškėjų tipo) |
D |
EGADP – 16 000 Privačios lėšos - 7 263
|
EGADP ir privačios lėšos |
P – Pradėjusios veikti privačios įkrovimo prieigos, vnt. |
12 300 |
2022 m. III ketv. |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
R – AEI dalis, palyginti su bendruoju galutiniu kelių ir geležinkelių transporto energijos suvartojimu, procentai |
8,04 |
|||||||||||||
1.3. Juridinių asmenų privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas |
I |
Lietuvos energetikos agentūra |
Pj |
- |
Taip/Ne (priklausomai nuo jungtinio projekto projektų pareiškėjų tipo) |
Taip/Ne (priklausomai nuo jungtinio projekto projektų pareiškėjų tipo) |
D |
EGADP – 15 500 Privačios lėšos - 20 246 VB - 765
|
EGADP, privačios ir VB lėšos |
P– Pradėjusios veikti privačios įkrovimo prieigos, vnt. |
18 900 |
2022 m. III ketv. |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
R – AEI dalis, palyginti su bendruoju galutiniu kelių ir geležinkelių transporto energijos suvartojimu, procentai |
8,04 |
|||||||||||||
2. Biometano dujų gamybos pajėgumų didinimas
|
I |
MĮ, MVĮ, DĮ |
K
|
- |
Taip |
Taip |
D |
EGADP – 22 210 Privačios lėšos - 20 580
|
EGADP ir privačios lėšos |
P-Instaliuotas suminis biometano dujų gamybos įrenginių pajėgumas, MW. |
27,1 |
2022 m. III ketv.
|
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
R- AEI dalis, palyginti su bendruoju galutiniu kelių ir geležinkelių transporto energijos suvartojimu, procentai |
8,04 |
|||||||||||||
2.1. Naujų biometano dujų gamybos įrenginių statyba. |
I |
MĮ, MVĮ, DĮ |
K
|
- |
Taip |
Taip |
D |
EGADP – 11 824 Privačios lėšos - 15 736
|
EGADP ir privačios lėšos |
P-Instaliuotas suminis biometano dujų gamybos įrenginių pajėgumas, MW |
20,8 |
2022 m. III ketv. |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
R- AEI dalis, palyginti su bendruoju galutiniu kelių ir geležinkelių transporto energijos suvartojimu, procentai |
8,04 |
|||||||||||||
2.2. Biometano dujų gamybos įrenginių plėtra, įrengiant biodujų valymo įrenginius prie jau esamų biodujų gamybos įrenginių. |
I |
MĮ, MVĮ, DĮ |
K
|
- |
Taip |
Taip |
D |
EGADP – 10 386 Privačios lėšos - 4 844 |
EGADP ir privačios lėšos |
P-Instaliuotas suminis biometano dujų gamybos įrenginių pajėgumas, MW |
6,3 |
2022 m. III ketv. |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
R- AEI dalis, palyginti su bendruoju galutiniu kelių ir geležinkelių transporto energijos suvartojimu, procentai |
8,04 |
|||||||||||||
3. Skystųjų antros kartos biodegalų gamybos pajėgumų sukūrimas |
I |
MĮ, MVĮ, DĮ
|
K |
- |
Taip |
Taip |
D |
EGADP - 8 700 Privačios lėšos – 9866
|
EGADP ir privačios lėšos |
Papildomas metinis skystųjų antros kartos biodegalų gamybos kiekis, ktne |
12,4 |
2023 m. I ketv. |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
R- AEI dalis, palyginti su bendruoju galutiniu kelių ir geležinkelių transporto energijos suvartojimu, procentai |
8,04 |
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 1-64, 2023-03-20, paskelbta TAR 2023-03-20, i. k. 2023-04852
Nr. 1-283, 2023-08-30, paskelbta TAR 2023-08-30, i. k. 2023-17015
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros
programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03
„Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų
panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašo
1 priedas
2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOS ENERGETIKOS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 03-001-06-03-03 „ĮGYVENDINTI DEGALŲ IŠ AEI GAMYBOS PRIEMONES IR PLĖTOTI JŲ PANAUDOJIMO INFRASTRUKTŪRĄ TRANSPORTO SEKTORIUJE“ VEIKLOS „PRIVAČIŲ ELEKTROMOBILIŲ ĮKROVIMO PRIEIGŲ ĮRENGIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS
VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS |
||||||||||
Veiklos pavadinimas |
Finan-savimo šaltinis |
Prioritetas ar komponen-tas |
Uždavinys ar priemonė |
Veikla ar papriemonė |
Intervencinės priemonės kodas |
Paramos formos kodas |
Pagrindinės teritorinės srities kodas (-ai) |
Ekonominės veiklos kodas (-ai) |
„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai |
Lyčių lygybės matmens kodas |
Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas: 1.1. Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas individualiuose namuose / soduose; 1.2. Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas daugiabučių namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir garažuose; 1.3. Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas darbovietėse (įmonėse, įstaigose, organizacijose ir t.t.).
|
EGADP priemo-nės lėšos |
2 |
B.1.2 |
B.1.2.3 |
077 |
- |
- |
- |
- |
- |
SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI |
|||||||||||||||
1. Taikomi teisės aktai |
|||||||||||||||
1.1. Šis Aprašas yra parengtas atsižvelgiant į: 1.1.1. 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė; 1.1.2. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais (toliau – De minimis reglamentas). 1.1.3. 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – Naujos kartos Lietuva) įvertinimo patvirtinimo; 1.1.4. Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymą; 1.1.5. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1064 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos patvirtinimo“; 1.1.6. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės); 1.1.7. Elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo išlaidų fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimą, skelbiamą Europos socialinio fondo agentūros interneto svetainėje elektromobiliu-tyrimas_02-24_final.pdf (esf.lt) (toliau – Tyrimas). 1.2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Taisyklėse, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo Lietuvoje bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“. |
|||||||||||||||
2. Reikalavimai projektams |
|||||||||||||||
2.1. Pagal Aprašą bus finansuojamas jungtinis projektas (toliau – JP). 2.2. Pagal Aprašą remiama veikla – privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas (t. y. elektromobilių įkrovimo stotelės ar stotelių su viena ar daugiau prieigų (toliau – stotelė su prieiga) įsigijimas, montavimas / įrengimas), finansuojant JP vykdytojo atrinktus JP projektus, išskiriamos poveiklės: 2.2.1. Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas individualiuose namuose / soduose; 2.2.2. Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas daugiabučių namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir garažuose; 2.2.3. Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas darbovietėse (įmonėse, įstaigose, organizacijose ir t. t.). 2.3. JP turi atitikti Taisyklių 2 priede nustatytus bendruosius projektų atrankos kriterijus. 2.4. Galimas JP vykdytojas – viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra. 2.5. JP veikla įgyvendinama ne ilgiau kaip iki 2026 m. kovo 31 d. 2.6. JP turi būti siekiama įgyvendinti pažangos priemonės produkto rodiklį „Įrengtų ir pradėjusių veikti privačių įkrovimo prieigų skaičius namų ūkiuose, daugiabučių namų kiemuose, darbovietėse“. Siekiamos reikšmės aprašymas: įrengta 53 200 privačių elektromobilių įkrovimo prieigų. Rodiklis turi būti pasiektas iki 2026 m. kovo 31 d. Tarpinė produkto rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 26 600 privačių elektromobilių įkrovimo prieigų, turi būti pasiekta iki 2025 m. kovo 31 d. 2.7. Rodiklis laikomas pasiektu, kai JP projekto pareiškėjas pateikia JP vykdytojui stotelės su prieiga įrengimą pagrindžiančius bei perėmimą JP projekto pareiškėjo nuosavybėn įrodančius stotelės su prieiga techninės specifikacijos, kurioje turi būti nurodyta, kad ji atitinka Apraše nustatytus techninius reikalavimus, dokumentus (PVM sąskaita faktūra / sąskaita faktūra, stotelės su prieiga įsigijimo ir (ar) montavimo / įrengimo perdavimo-priėmimo aktas, JP projekto vykdytojo deklaracija ir (ar) kiti lygiaverčiai, JP vykdytojo kvietime teikti paraiškas nustatyti dokumentai, stotelės su prieiga techninius duomenis patvirtinantys dokumentai (techninė specifikacija ar lygiavertis dokumentas). 2.8. JP vykdytojo atranka atliekama planavimo būdu. 2.9. Partneriai nėra galimi. 2.10. JP veiklos įgyvendinimą administruoja viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – Administruojančioji institucija). 2.11. JP vykdytojas turi įgyvendinti privalomus matomumo ir informavimo reikalavimus, numatytus Taisyklėse. Papildomai JP vykdytojas turi: 2.11.1. suorganizuoti ne mažiau nei 1 renginį ir ne mažiau nei 1 socialinę kampaniją per metus, apimančius potencialių pareiškėjų ir kitų tikslinių grupių švietimą teikiant mokomąją medžiagą, mitų apie elektromobilumą išsklaidymą ir diskusijas elektromobilumo plėtros klausimais; 2.11.2 užtikrinti potencialių pareiškėjų informavimą apie galimybę gauti finansavimą pagal JP ir finansavimo sąlygas, pasirenkant efektyvius informavimo kanalus (pvz. internetinė žiniasklaida, socialiniai tinklai, televizija, kita). 2.12. Valstybės pagalba JP vykdytojui neteikiama. 2.13. Taikomi JP parengtumo reikalavimai: JP vykdytojas teikdamas projekto įgyvendinimo planą (toliau – PĮP), turi pateikti Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai patvirtinto vidaus procedūrų aprašo, kuriame būtų numatyta Taisyklėse JP vykdytojui numatytų funkcijų ir atsakomybių atlikimo tvarka, kopiją. 2.14. PĮP projektas nederinamas su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. 2.15. Maksimali JP suma – 91 737 000,00 eurų, iš jų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP) lėšos – 46 000 000,00 eur kartu su JP administravimo ir informavimo išlaidomis; privačios lėšos – 44 972 000,00 eur; valstybės biudžeto lėšos mišraus PVM ir PVM, kurio pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus negalima įtraukti į PVM atskaitą, apmokėjimui – 765 000,00 eur. 2.16. Iš EGADP lėšų: 2.16.1. iki 14,5 mln. eurų – JP projektams, kurių pareiškėjai yra Aprašo 2.17.3.2 papunktyje nurodyti asmenys, finansuoti; 2.16.2. iki 10 mln. eurų – JP projektams, kurių pareiškėjai yra Aprašo 2.17.3.3 papunktyje nurodyti asmenys, finansuoti; 2.16.3. iki 6 mln. eurų - JP projektams, kurių pareiškėjai yra Aprašo 2.17.3.4 papunktyje nurodyti asmenys, finansuoti; 2.16.4. iki 15,5 mln. eurų - JP projektams, kurių pareiškėjai yra Aprašo 2.17.3.5 papunktyje nurodyti asmenys, finansuoti. |
|||||||||||||||
2.17. Reikalavimai jungtinio projekto projektams |
|||||||||||||||
2.17.1. Pagal Aprašą remiama JP projektų veikla – privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas (t. y. stotelės su prieiga įsigijimas, montavimas / įrengimas). 2.17.2. Reikalavimai JP projektų atrankai: 2.17.2.1. JP projektų atranka vykdoma kaip tęstinė projektų atranka; 2.17.2.2. kvietimus teikti JP projektų paraiškas rengia JP vykdytojas, kvietimas skelbiamas svetainėje www.esinvesticijos.lt ir / arba JP vykdytojo internetinėje svetainėje (www.ena.lt); 2.17.2.3. kvietimas teikti paraiškas baigiamas anksčiau, nei nustatytas terminas kvietime teikti paraiškas, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl JP projektų finansavimo ir pateiktas JP projektų paraiškas galima paskirstyti visą kvietimui skirtą finansavimo lėšų sumą, arba kai dėl nepakankamo susidomėjimo kvietimu teikti paraiškas bei pateiktų JP projektų paraiškų kiekio kyla pagrįstų abejonių, kad bus nepanaudotos kvietimui numatytos lėšos; 2.17.2.4. JP projektų paraiškos teikiamos, vertinamos ir atrenkamos vadovaujantis Taisyklėse, kvietime teikti paraiškas nustatyta tvarka ir JP vykdytojo vidaus procedūrų aprašu; 2.17.2.5. vienas JP projekto pareiškėjas vieno kvietimo teikti paraiškas metu gali pateikti tik vieną JP projekto paraišką; 2.17.2.6. vienoje JP projekto paraiškoje nėra ribojamas nekilnojamo turto objektų, kuriuose siekiama įrengti stotelę su prieiga, skaičius; 2.17.2.7. JP projektas turi atitikti Taisyklių 2 priede nustatytus bendruosius projektų atrankos kriterijus; 2.17.2.8. finansavimas neteikiamas JP projektams, vykdomiems ne Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2.17.2.9. JP projektai prisidės prie 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2106 priede nustatyto bendrojo rodiklio „Alternatyviųjų degalų infrastruktūra (degalų papildymo punktai / įkrovimo prieigos“; 2.17.2.10. į JP projekto paraišką įtrauktos JP projekto veiklos, pradėtos įgyvendinti iki kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dienos, nefinansuojamos; 2.17.2.11. JP projekto paraiška atmetama, jei pateikta pasibaigus kvietime teikti paraiškas nustatytam terminui arba neatitinka bent vieno Taisyklių 2 priede nustatyto bendrojo projektų atrankos kriterijaus (įskaitant šiame Apraše nustatytus reikalavimus) ir (arba) JP projekto pareiškėjas veikia De minimis reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytame neremtiname sektoriuje ir (arba) kai su JP projekto paraiška nepateikus visų šiame Apraše reikalaujamų pateikti dokumentų, tokie dokumentai nėra pateikiami vieną kartą paprašius JP vykdytojui, per JP vykdytojo nurodytą terminą.
2.17.3. Reikalavimai JP projektų pareiškėjams, JP projektų paraiškoms, JP projektams ir stotelėms su prieiga:
2.17.3.1. Minimalūs techniniai reikalavimai stotelės su prieiga įrengimui, taikomi visoms žemiau nurodytoms JP projektų pareiškėjų grupėms: 2.17.3.1.1. finansuojama tik kintamosios srovės stotelė su prieiga; 2.17.3.1.2. įrengta stotelė su prieiga (priedai ar papildoma įranga) turi užtikrinti dinaminio galios valdymo funkciją; 2.17.3.1.3. ant žemės statoma stotelė su prieiga turi atitikti ne žemesnę kaip IK-08 atsparumo smūgiams klasę; 2.17.3.1.4. lauke įrengiama stotelė su prieiga turi atitikti ne žemesnę kaip IK-08 atsparumo smūgiams klasę ir ne žemesnę kaip IP-54 atsparumo dulkėms ir drėgmei klasę; 2.17.3.1.5. viduje įrengiama stotelė su prieiga turi atitikti ne žemesnę kaip IP-44 atsparumo dulkėms ir drėgmei klasę; 2.17.3.1.6. turi būti diegiama tik nauja ir anksčiau nenaudota įranga ir susiję komponentai, įranga turi būti įrengiama ir montuojama pagal gamintojo instrukciją ir vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“; 2.17.3.1.7. elektromobilių įkrovimo stotelės montavimo darbus turi atlikti asmuo, turintis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą Elektros įrenginių įrengimo atestatą.
2.17.3.2. Kai įgyvendinama poveiklė „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas individualiuose namuose / soduose“: JP projekto pareiškėjas yra fizinis asmuo, nuosavybės teise valdantis nekilnojamojo turto objektą, kuriame siekia įrengti stotelę su prieiga, išskyrus nekilnojamojo turto objektą daugiabučiame name ar daugiabučio namo sklype: 2.17.3.2.1. partneriai negalimi; 2.17.3.2.2. JP projekto pareiškėjas JP projekto paraiškoje pateikia JP projekto pareiškėjo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto unikalų numerį; 2.17.3.2.3. jei JP projekto pareiškėjas vykdo ūkinę veiklą, su JP projekto paraiška pateikia „Viena įmonė“ deklaraciją (Aprašo 6 priedas); 2.17.3.2.4. JP projekto pareiškėjas teikdamas JP projekto paraišką patvirtina, kad mokėjimo prašymą kompensuoti tinkamas JP projekto išlaidas teiks tik gavęs teisės aktuose nustatytus (jei taikoma) sutikimus/leidimus įrengti ir prijungti prie elektros tinklo stotelę su prieiga atitinkamame nekilnojamojo turto objekte; 2.17.3.2.5. JP projekto įgyvendinimo trukmė – ne daugiau 6 mėn. su galimybe vieną kartą pratęsti iki 6 mėn.; 2.17.3.2.6. įrengiamos elektromobilio įkrovimo prieigos negali būti mažesnės nei 3,7 ir didesnės kaip 11 kW galios; 2.17.3.2.7. didžiausia galima JP projekto finansuojamoji dalis – iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti JP projekto išlaidų, apskaičiuojamų pagal Aprašo 10.1 papunktyje nurodytus fiksuotuosius įkainius fiziniams asmenims ir nepažeidžiant De minimis reglamento reikalavimų (kai taikoma).
2.17.3.3. Kai įgyvendinama poveiklė „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas daugiabučių namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir garažuose“: JP projekto pareiškėjas yra fizinis asmuo, nuosavybės teise valdantis nekilnojamojo turto objektą daugiabučiame name ar daugiabučio namo sklype, kuriame siekia įrengti stotelę su prieiga: 2.17.3.3.1. partneriai negalimi; 2.17.3.3.2. JP projekto pareiškėjas JP projekto paraiškoje pateikia JP projekto pareiškėjo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto unikalų numerį; 2.17.3.3.3. jei JP projekto pareiškėjas vykdo ūkinę veiklą, su JP projekto paraiška pateikia „Viena įmonė“ deklaraciją (Aprašo 6 priedas); 2.17.3.3.4. JP projekto pareiškėjas, teikdamas JP projekto paraišką patvirtina, kad mokėjimo prašymą kompensuoti tinkamas JP projekto išlaidas teiks tik gavęs teisės aktuose nustatytus (jei taikoma) sutikimus/leidimus įrengti ir prijungti prie elektros tinklo stotelę su prieiga atitinkamame nekilnojamojo turto objekte; 2.17.3.3.5. JP projekto įgyvendinimo trukmė – ne daugiau 6 mėn. su galimybe vieną kartą pratęsti iki 6 mėn.; 2.17.3.3.6. įrengiamos elektromobilio įkrovimo prieigos negali būti mažesnės nei 3,7 ir didesnės kaip 11 kW galios; 2.17.3.3.7. didžiausia galima JP projekto finansuojamoji dalis – iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti JP projekto išlaidų, apskaičiuojamų pagal Aprašo 10.1 papunktyje nurodytus fiksuotuosius įkainius fiziniams asmenims ir nepažeidžiant De minimis reglamento reikalavimų (kai taikoma).
2.17.3.4. Kai įgyvendinama poveiklė „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas daugiabučių namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir garažuose“: JP projekto pareiškėjas yra daugiabučio bendrojo naudojimo turto objektų valdytojas (bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, daugiabučio namo administratorius) ir siekiama įrengti stotelę su prieiga nekilnojamojo turto objekte, priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise ar valdomame kitais teisėtais pagrindais daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – bendrasavininkas): 2.17.3.4.1. partneriai negalimi; 2.17.3.4.2. JP projekto pareiškėjas su JP projekto paraiška pateikia JP projekto pareiškėjo atstovaujamų bendrasavininkų bendros nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto objekto unikalų numerį, arba kitais teisėtais pagrindais valdomo (ne trumpiau, nei galima JP projekto trukmė su galimu pratęsimu ir Aprašo 7.1 papunktyje nurodytas projekto tęstinumo reikalavimų užtikrinimo terminas) nekilnojamojo turto objekto unikalų numerį ir panaudos davėjo ar nuomotojo raštišką sutikimą vykdyti JP projekto veiklas nekilnojamo turto objekte, jei statinys ar žemės sklypas yra naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį ir jei toks sutikimas nėra suteikiamas nuomos ar panaudos sutartyje. Sutikimas turi galioti ne trumpiau, nei galima JP projekto trukmė su galimu pratęsimu ir Aprašo 7.1 papunktyje nurodytas projekto tęstinumo reikalavimų užtikrinimo terminas; 2.17.3.4.21. jei JP projekto pareiškėjas JP projekto paraiškoje įsipareigoja, kad įrengta stotele su prieiga JP projekto vykdymo ir tęstinumo laikotarpiu galės naudotis tik tie JP projekto pareiškėjo atstovaujami bendrasavininkai, kurie nevykdo ūkinės veiklos – De minimis reglamento reikalavimai nėra taikomi; 2.17.3.4.22. jei JP projekto pareiškėjas JP projekto paraiškoje nurodo, kad įrengta stotele su prieiga JP projekto vykdymo ir tęstinumo laikotarpiu galės naudotis visi JP projekto pareiškėjo atstovaujami bendrasavininkai, įskaitant tuos, kurie vykdo ūkinę veiklą, su JP projekto paraiška turi būti pateiktos bendrasavininkų, kurie naudosis įrengta stotele su prieiga ir vykdo ūkinę veiklą, „Viena įmonė“ deklaracijos (Aprašo 6 priedas). Jeigu nors vienas JP projekto paraiškoje nurodytas ūkinę veiklą vykdantis bendrasavininkas neatitinka De minimis reglamento reikalavimų, siūloma JP pareiškėjui patikslinti JP paraišką vadovaujantis 2.17.3.4.21, jam nesutikus JP projekto paraiška atmetama; 2.17.3.4.3. JP projekto pareiškėjas teikdamas JP projekto paraišką patvirtina, kad jam daugiabučio bendrojo naudojimo turto objektų valdymą, naudojimą ir disponavimą jais reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikti savininkų įgaliojimai teikti JP projekto paraišką ir įgyvendinti JP projektą; 2.17.3.4.4. JP projekto pareiškėjas teikdamas JP projekto paraišką patvirtina, kad mokėjimo prašymą kompensuoti tinkamas JP projekto išlaidas teiks tik gavęs teisės aktuose nustatytus (jei taikoma) sutikimus/leidimus įrengti ir prijungti prie elektros tinklo stotelę su prieiga atitinkamame nekilnojamojo turto objekte; 2.17.3.4.5. JP projekto įgyvendinimo trukmė – ne daugiau 12 mėn. su galimybe vieną kartą pratęsti iki 6 mėn.; 2.17.3.4.6. įrengiamos prieigos negali būti mažesnės nei 7 ir didesnės kaip 22 kW galios; 2.17.3.4.7. įrengiama stotelė su prieiga turi turėti ne žemesnį kaip OCPP 1.6 komunikacijos protokolą ir apskaitos/atsiskaitymo funkcionalumą; 2.17.4.4.8. didžiausia galima JP projekto finansuojamoji dalis – iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti JP projekto išlaidų, apskaičiuojamų pagal Aprašo 10.1 papunktyje nurodytus fiksuotuosius įkainius juridiniams asmenims ir nepažeidžiant De minimis reglamento reikalavimų (kai taikoma), De minimis pagalba ūkinę veiklą vykdančiam asmeniui (bendrasavininkui) priskiriama proporcingai paraiškoje numatytų galimų naudotojų skaičiui.
2.17.3.5. Kai įgyvendinama poveiklė „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas darbovietėse (įmonėse, įstaigose, organizacijose ir t.t.)“: JP projekto pareiškėjas yra viešasis arba privatus juridinis asmuo, siekiantis stotelę su prieiga įrengti savo darbuotojų reikmėms, išskyrus atvejus, kai daugiabučio namo bendrija ar daugiabučio namo administratorius teikia JP projekto paraišką pagal Aprašo 2.17.3.4. papunktį: 2.17.3.5.1. JP projekto pareiškėjai – viešieji ir privatūs juridiniai asmenys – kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2 knygos 2.34 straipsnyje; 2.17.3.5.2. partneriai negalimi; 2.17.3.5.3. JP projekto pareiškėjas su JP projekto paraiška pateikia pareiškėjo nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto objekto unikalų numerį arba kitais teisėtais pagrindais valdomo (ne trumpiau, nei galima JP projekto trukmė su galimu pratęsimu ir Aprašo 7.1 papunktyje nurodytas projekto tęstinumo reikalavimų užtikrinimo terminas) nekilnojamojo turto objekto unikalų numerį ir panaudos davėjo ar nuomotojo raštišką sutikimą vykdyti JP projekto veiklas nekilnojamojo turto objekte, jei statinys ar žemės sklypas yra naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį ir jei toks sutikimas nėra suteikiamas nuomos ar panaudos sutartyje. Sutikimas turi galioti ne trumpiau, nei galima JP projekto trukmė su galimu pratęsimu ir Aprašo 7.1 papunktyje nurodytas projekto tęstinumo reikalavimų užtikrinimo terminas; 2.17.3.5.4. JP projekto pareiškėjai – viešieji juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, ir privatūs juridiniai asmenys su JP projekto paraiška pateikia „Viena įmonė“ deklaraciją (Aprašo 6 priedas); 2.17.3.5.5. JP projekto pareiškėjas teikdamas JP projekto paraišką patvirtina, kad JP projekto pareiškėjo (juridinio asmens) valdymo organas, turintis teisę priimti sprendimus, yra priėmęs sprendimą pritarti JP projekto pareiškėjo teikiamai JP projekto paraiškai ir JP projekto įgyvendinimui; 2.17.3.5.6. JP projekto pareiškėjas, atitinkantis Taisyklių 314 punkte nustatytas sąlygas, su JP projekto paraiška pateikia užpildytą kvietime teikti paraiškas nurodytą formą dėl mišraus PVM ir PVM, kurio pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus negalima įtraukti į PVM atskaitą, apmokėjimo valstybės biudžeto lėšomis. 2.17.3.5.7. JP projekto pareiškėjas teikdamas JP projekto paraišką patvirtina, kad mokėjimo prašymą kompensuoti tinkamas JP projekto išlaidas teiks tik gavęs teisės aktuose nustatytus (jei taikoma) sutikimus/leidimus įrengti ir prijungti prie elektros tinklo stotelę su prieiga atitinkamame nekilnojamojo turto objekte; 2.17.3.5.8. JP projekto įgyvendinimo trukmė – ne daugiau 6 mėn. su galimybe vieną kartą pratęsti iki 6 mėn.; 2.17.3.5.9. įrengiamos prieigos negali būti mažesnės nei 7 ir didesnės kaip 22 kW galios; 2.17.3.5.10. įrengiama stotelė su prieiga turi turėti ne žemesnį kaip OCPP 1.6 komunikacijos protokolą ir apskaitos/atsiskaitymo funkcionalumą; 2.17.4.5.11. didžiausia galima JP projekto finansuojamoji dalis – iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti JP projekto išlaidų, apskaičiuojamų pagal Aprašo 10.1 papunktyje nurodytus fiksuotuosius įkainius juridiniams asmenims ir nepažeidžiant De minimis reglamento reikalavimų (kai taikoma). 2.17.3.5.12. Taisyklių 314 punkte nurodytų pareiškėjų JP projektams tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimui taikomas Aprašo 10.1 papunktyje nurodytas fiksuotas įkainis juridiniams asmenims su PVM..
|
|||||||||||||||
2.18. Siektini stebėsenos rodikliai |
|||||||||||||||
|
|||||||||||||||
3. Horizontaliųjų principų (toliau – HP) ir su jais susijusių Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) nuostatų laikymosi reikalavimai |
|||||||||||||||
3.1. Neutralus – projektas negali daryti neigiamo poveikio horizontaliems principams. Reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimas pateikiamas šio Aprašo 1 priede. 3.2. JP projektai turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, aprašytus Aprašo 1 priede. |
|||||||||||||||
4. Regionas, kuriam priskiriami projektai |
|||||||||||||||
4.1. Netaikoma
|
|||||||||||||||
5. Reikalavimai valstybės pagalbai |
|||||||||||||||
5.1. Finansavimas, skiriamas JP projektams, kuriuos vykdo arba iš kurių gauna naudą asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, yra skiriamas vadovaujantis De minimis reglamento nuostatomis. Bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos, suteiktos vienam ūkio subjektui (JP projekto pareiškėjui, bendrasavininkui) per 3 finansinius metus, suma neturi viršyti 200 000 eurų (arba 100 000 eurų įmonėms, vykdančioms veiklą krovinių vežimo keliais sektoriuje) (De minimis reglamento 2 straipsnio 2 dalis). Finansavimas nėra skiriamas ūkio subjektams (JP projekto pareiškėjams, bendrasavininkams), nurodytiems De minimis reglamento 1 straipsnio 1 dalyje. 5.2. Finansavimo JP projektui atitikties De minimis reglamentui vertinimą atlieka JP vykdytojas pagal Aprašo priedus – Projekto atitikties „de minimis“ pagalbos taisyklėms patikros lapus. 5.3. Finansavimas, skiriamas JP vykdytojui ir JP projektų pareiškėjams – fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims, nevykdantiems ūkinės veiklos, nėra valstybės pagalba ar nereikšminga (de minimis) pagalba. 5.4. JP vykdytojas prieš suteikiant nereikšmingą (de minimis) pagalbą JP projekto pareiškėjui Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre (toliau – Registras) turi patikrinti ar, JP projekto pareiškėjui, bendrasavininkui suteikus numatytą finansavimą, nebūtų viršyta leistina nereikšmingos pagalbos riba, taip pat patikrinti kitus Registre pateikiamus duomenis apie JP projekto pareiškėją, bendrasavininką. 5.5. Jeigu JP vykdytojas nustato, kad ūkio subjektui (JP projekto pareiškėjui, bendrasavininkui) suteikta nereikšminga (de minimis) pagalba ir JP projekto pareiškėjui, bendrasavininkui numatoma suteikti nereikšminga (de minimis) pagalba viršija De minimis reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nereikšmingos (de minimis) pagalbos dydį, JP projekto pareiškėjui, bendrasavininkui teikiama nereikšminga (de minimis), kurią sudaro De minimis reglamente nustatyta didžiausios nereikšmingos (de minimis) pagalbos ir jau suteiktos nereikšmingos (de minimis) pagalbos sumų skirtumas. 5.6. JP vykdytojas duomenis apie suteiktą JP projekto pareiškėjui, bendrasavininkui nereikšmingą (de minimis) pagalbą turi pateikti į Registrą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais. 5.7. JP vykdytojas turi užtikrinti, kad bus laikomasi Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai“ 6 straipsnio 4 punkte numatytos pareigos duomenis apie individualiai suteiktą de minimis pagalbą saugoti 10 finansinių metų nuo datos, kada paskutinį kartą pagal de minimis pagalbos schemą buvo suteikta individuali pagalba.
|
|||||||||||||||
6. Projektų atrankos kriterijai |
|||||||||||||||
Projektų specialieji ir (arba) prioritetiniai atrankos kriterijai netaikomi.
|
|||||||||||||||
6.1. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai |
|||||||||||||||
Projektų specialieji ir (arba) prioritetiniai atrankos kriterijai netaikomi.
|
|||||||||||||||
7. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas |
|||||||||||||||
7.1. Pagal Aprašą įgyvendinamiems JP projektams nustatomas reikalavimas užtikrinti projekto tęstinumo reikalavimus vienerius kalendorinius metus po dotacijos išmokėjimo JP projekto pareiškėjui, kai JP projekto pareiškėjas yra fizinis asmuo. Kai JP projekto pareiškėjas yra juridinis asmuo, JP projektams nustatomas reikalavimas užtikrinti projekto tęstinumo reikalavimus trejus kalendorinius metus po dotacijos išmokėjimo JP projekto pareiškėjui; 7.2. Kai JP projektas, finansuojamas pagal Aprašo 2.17.3.4 poveiklę, vykdomas pagal Aprašo 2.17.3.4.21 papunktyje nurodytą alternatyvą, JP projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad: 7.2.1. įrengta stotele su prieiga privalo turėti galimybę naudotis visi bendrasavininkai, nevykdantys ūkinės veiklos; 7.2.2. įrengta stotele su prieiga negalės naudotis bendrasavininkai, vykdantys ūkinę veiklą. 7.3. Kai JP projektas, finansuojamas pagal Aprašo 2.17.3.4 poveiklę, vykdomas pagal Aprašo 2.17.3.4.22 papunktyje nurodytą alternatyvą, JP projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad įrengta stotele nesinaudos nauji bendrasavininkai, vykdantys ūkinę veiklą, kurie nebuvo nurodyti paraiškos teikimo metu.
|
|||||||||||||||
8. Kiti reikalavimai |
|||||||||||||||
Netaikoma
|
|||||||||||||||
IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI |
|||||||||||||||
9. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai |
|||||||||||||||
9.1. Tinkamos finansuoti JP vykdytojo išlaidos ir tinkamos finansuoti JP projekto išlaidos turi atitikti Taisyklėse išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus. 9.2. JP vykdytojo prašymu, avanso mokėjimai atliekami Taisyklėse nustatyta tvarka. 9.3. Tinkamos finansuoti JP projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos JP projekto pareiškėjo nuosavomis lėšomis ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 31 d. ir atitikti Tyrime nustatytas fiksuotuosius vieneto įkainius sudarančias išlaidų kategorijas. 9.4. JP projektams avanso mokėjimai neatliekami, JP vykdytojas kompensuoja dalį JP projektų tinkamų finansuoti išlaidų pagal Aprašo 10.1 papunktyje nurodytus fiksuotuosius vieneto įkainius, pagal JP projekto pareiškėjo mokėjimo prašymus. 9.5. JP projekto finansavimo, mokėjimų prašymų teikimo, atsiskaitymo detalius reikalavimus, kurie nedetalizuoti Taisyklėse, nustato JP vykdytojas kvietime teikti paraiškas. 9.6. Kryžminis finansavimas netaikomas. 9.7. Kartu su mokėjimo prašymais JP vykdytojas Administruojančiajai institucijai pateikia Aprašo 2.7 papunktyje nurodytus stotelės su prieiga įrengimą pagrindžiančius bei perėmimą JP projekto pareiškėjo nuosavybėn įrodančius, stotelės su prieiga techninės specifikacijos, kurioje turi būti nurodyta, kad ji atitinka Apraše nustatytus techninius reikalavimus, dokumentus. |
|||||||||||||||
10. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai |
|||||||||||||||
|
Priedo pakeitimai:
Nr. 1-244, 2022-07-22, paskelbta TAR 2022-07-22, i. k. 2022-16040
Nr. 1-253, 2022-08-23, paskelbta TAR 2022-08-23, i. k. 2022-17407
Nr. 1-292, 2022-10-13, paskelbta TAR 2022-10-13, i. k. 2022-20865
Nr. 1-398, 2022-11-29, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24216
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros
programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti
degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo
infrastruktūrą transporto sektoriuje“ veiklos „Privačių
elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“ projektų finansavimo
sąlygų aprašo
2 priedas
ATITIKTIES de minimis PAGALBOS TAISYKLĖMS[1] Patikros lapas
I. Duomenys apie paraišką/projektą |
|
Paraiškos / projekto numeris |
|
Projekto pavadinimas |
Jungtinio projekto (toliau – JP) „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“ projektas |
Pareiškėjo / projekto vykdytojo pavadinimas/galutinio naudos gavėjo pavadinimas |
|
II. Atitikties de minimis reglamente[2] nustatytoms sąlygoms vertinimas
|
|||||
Klausimai |
Rezultatas |
Pasirinkimo pagrindimas |
|||
Taip |
Ne |
Netaikoma |
|||
1. |
Ar pareiškėjas/projekto vykdytojas/partneris (-iai)/ galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriam taikomas Tarybos (ES) reglamentas Nr. 1379/2013 ?[3] |
|
|
||
2. |
Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai)/ galutinis naudos gavėjas vykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą? |
|
|
||
3. |
Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai)/ galutinis naudos gavėjas veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kuriam pagalbos dydis nustatomas pagal iš pirminių gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį? |
|
|
||
4. |
Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai)/ galutinis naudos gavėjas veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kuriam pagalba priklauso nuo to, ar bus iš dalies arba visa perduota pirminiams gamintojams? |
|
|
||
5. |
Ar pagalba teikiama su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse (t. y. veiklai tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla)? |
|
|
||
6. |
Ar pareiškėjui / projekto vykdytojui/partneriui (-iams)/ galutiniam naudos gavėjui teikiama pagalba priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių? |
|
|
||
7. |
Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas/partneris (-iai)/ galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą 1–4 punktuose nurodytuose sektoriuose, tačiau kartu bent viename sektoriuje, kuriam taikomas de minimis reglamentas, ir pastarajam sektoriui pagalba teikiama, ar užtikrinama, kad tinkamomis priemonėmis, kaip antai atskiriant veiklos sritis ar sąnaudas, kad veiklai tuose sektoriuose, kuriems šis reglamentas netaikomas, nebūtų teikiama de minimis pagalba, kuri teikiama pagal de minimis reglamentą? |
|
|||
8. |
Ar pagalba yra (bus) naudojama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti? |
|
|
||
9. |
Ar bendra vienai įmonei[4] suteikta de minimis pagalbos suma Lietuvoje viršija (ar konkrečiu atveju viršys suteikus de minimis pagalbą) 200 000 EUR (krovinių vežimo keliais veiklai 100 000 EUR) per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį? |
|
|
||
10. |
Jei įmonė (pareiškėjas/projekto vykdytojas/partneris (-iai)/ galutinis naudos gavėjas) vykdo krovinių vežimo keliais veiklą/poveiklę samdos pagrindais arba už atlygį ir taip pat kitą veiklą, kuriai taikoma 200 000 EUR viršutinė riba, ar užtikrinama, kad pagalba krovinių vežimo keliais veiklai neviršytų 100 000 EUR ir kad de minimis pagalba nebūtų naudojama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti? |
|
|||
11. |
Jei dvi įmonės susijungė arba viena įsigijo kitą, ar apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamą viršutinę ribą, atsižvelgta į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriai iš susijungiančių įmonių? |
|
|||
12. |
Jei viena įmonė suskaidyta į dvi ar daugiau atskirų įmonių, ar iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo? Jei toks priskyrimas neįmanomas, ar de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną? |
|
|||
13. |
Ar teikiamo finansavimo bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas tinkamai, teikiama de minimis pagalba yra skaidri?[5] |
|
|
||
14. |
Ar de minimis pagalba sumuojama pagal de minimis reglamento reikalavimus ? |
|
|
||
15. |
Ar teikiama de minimis pagalba patenka į de minimis reglamento galiojimo laikotarpį? |
|
|
III. Išvada dėl atitikties de minimis reglamente nustatytoms sąlygoms
|
||||
|
Klausimas |
Rezultatas |
Pasirinkimo pagrindimas/nustatytos rizikos |
|
Taip |
Ne |
|||
16.
|
Ar teikiamas finansavimas atitinka de minimis reglamentą? |
|
|
|
|
_____________________________________ ____________________
(vertintojo pareigos, vardas, pavardė) (parašas)
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros
programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti
degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo
infrastruktūrą transporto sektoriuje“ veiklos „Privačių
elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“ projektų finansavimo
sąlygų aprašo
3 priedas
PATIKROS LAPAS DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS IR DE MINIMIS PAGALBOS BUVIMO AR NEBUVIMO
____________________
(Data)
(Pildoma priemonės veiklos ar poveiklės vertinimui)
Priemonės veiklos ar poveiklės numeris |
B.1.2.3. |
Priemonės veiklos ar poveiklės pavadinimas |
Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas
|
Už priemonę atsakinga ministerija (-os) (paramos/pagalbos teikėjas) |
Energetikos ministerija |
Pagal priemonės veiklą ar poveiklę numatytos remti veiklos |
Privačios elektromobilių įkrovimo stotelės ar stotelių su viena ar daugiau prieigų įsigijimas, montavimas / įrengimas |
Galimi pareiškėjai/partneriai pagal priemonę ar poveiklę |
Viešieji juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privatūs juridiniai asmenys (toliau kartu - asmenys)
|
(Pildoma projekto vertinimui)
Projekto numeris |
|
Projekto pavadinimas |
|
Projekto vykdytojo/galutinio naudos gavėjo pavadinimas |
|
Projekto partnerio (-ių) pavadinimas |
|
I. Valstybės pagalbos požymių identifikavimas pagal priemonės veiklą ar poveiklę/projektą remtinose veiklose[6] |
||||
1. |
Ar finansavimą tiesiogiai ar netiesiogiai numatoma teikti ūkio subjektams (-ui) ūkinei veiklai vykdyti?
|
Taip |
Ne
(Patikros lapą pildant projektui, neigiamai atsakius, kiti patikros lapo klausimų atsakymai žymimi „nevertinama“) |
|
Ūkio subjektai – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Vertinant ar subjektas yra priskiriamas ūkio subjektui jo statusas neturi lemiamos reikšmės, taip pat ir ar subjektas yra įsteigtas pelnui siekti, esminis kriterijus ar vykdoma/numatoma vykdyti veikla yra priskiriama ūkinei veiklai. Subjektas, vykdantis tiek ekonominę, tiek neekonominę veiklą, turi būti laikomas ūkio subjektu tik ekonominės veiklos atžvilgiu.
Ūkinė veikla – visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių (paslaugų) pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę (paslaugą) įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
Teikiant finansavimą infrastruktūros objektams/įrangai (ilgalaikiam turtui) įsigyti, ūkinė veikla turi būti vertinama 3 lygmenimis: · Statytojo/savininko
· Valdytojo
· Galutinio naudotojo (galutinio naudos gavėjo – GNG)
Ūkine veikla nėra laikoma, kai valstybė veikia „vykdydama valdžios įgaliojimus“[7] arba kai valstybės sektoriaus subjektai veikia „kaip valdžios institucijos“[8]. Jeigu valstybės sektoriaus subjektas vykdo ūkinę veiklą, kuri gali būti atskirta nuo valdžios įgaliojimų vykdymo, tai subjektas, vykdydamas tą veiklą, veikia kaip ūkio subjektas. O jeigu tos ūkinės veiklos negalima atskirti nuo valdžios įgaliojimų vykdymo, visa to subjekto vykdoma veikla yra su tų valdžios įgaliojimų vykdymu susijusi veikla, todėl nepatenka į ūkio subjekto sąvokos taikymo sritį. Tokioms veikloms priskiriamų veiklų pavyzdžiai (šis sąrašas nėra baigtinis): a) kariuomenė arba policija; b) oro navigacijos sauga ir kontrolė; c) jūrų eismo kontrolė ir sauga; d) kovos su tarša priežiūra; e) laisvės atėmimo nuosprendžių organizavimas, finansavimas ir vykdymas; f) viešiesiems tikslams naudoti skirtų duomenų rinkimas remiantis teisės aktuose atitinkamiems ūkio subjektams nustatytu įpareigojimu atskleisti tokius duomenis. Ūkine veikla gali būti nelaikoma dalis veiklų socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų sektoriuose, kaip apibūdinta Komisijos pranešime dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (2016/C 262/01). Taip pat ūkine veikla nėra laikoma viešos infrastruktūros objektų, neskirtų ūkinei veiklai vykdyti, statyba. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Asmenų įrengtos privačios[9] elektromobilių įkrovimo prieigos gali būti tiesiogiai naudojamos ūkinei veiklai vykdyti, arba turėti netiesioginę įtaką asmens ūkinei veiklai – pvz. privačios įkrovimo prieigos naudojamos darbuotojų automobilių įkrovimui gali būti motyvacinė priemonė pritraukti ir išlaikyti įmonės darbuotojus, t. y., savo esme ir poveikiu toks finansavimas būtų panašus į darbo užmokesčio subsidiją, arba darbuotojai įkrautais automobiliais važinėtų ir darbo tikslais. |
||||
2. |
Ar finansavimas iš valstybės išteklių ūkio subjektams (-ui) suteiktų/suteikia išskirtinę ekonominę naudą, kurios jie/jis negautų rinkos sąlygomis? |
Taip |
Ne |
Nevertinama |
Išskirtinė ekonominė nauda. Vertinama, ar finansavimas ūkio subjektui teikiamas palankesnėmis sąlygomis, nei jis galėtų gauti rinkoje. Teikiant finansavimą veiklai vykdyti, nauda turi būti vertinama tiek paramą gaunančios subjekto lygmeniu tiek galutinių naudos gavėjo lygmeniu. Jei finansavimas teikiamas infrastruktūros objektams ar įrangai (ilgalaikiam turtui) įsigyti, finansavimo nauda turi būti vertinama infrastruktūros statytojo/savininko, valdytojo ir galutinio naudos gavėjo lygmeniu. Pavyzdžiui, negrąžintina subsidija, lengvatinė paskola (su mažesnėmis nei rinkoje palūkanų normomis ar kitomis lengvatinėmis sąlygomis), suteikiama neapmokestinama garantija paskolai arba apmokestinama ne rinkos kaina. Išskirtinė nauda ūkio subjektui gali būti suteikta įvairiais būdais. Nėra skirtumo, kokiais būdais teikiama valstybės pagalba – svarbus jos poveikis. Siekiant nustatyti, ar finansavimas suteikią išskirtinę ekonominę naudą , yra naudojamas privataus rinkos investuotojo principas. Jei įmonė negautų šių lėšų analogiškomis sąlygomis privataus kapitalo rinkose, vadinasi, šių lėšų teikimas gali būti valstybės pagalba. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar privatus investuotojas investuotų į šią įmonę tokiomis pat sąlygomis, vertindamas tik potencialią savo investicijų grąžą ir neatsižvelgdamas į regioninius ar socialinius veiksnius. Jei privatus investuotojas neinvestuotų į tokią įmonę, vadinasi, suteiktos lėšos gali būti valstybės pagalba.
Jei numatoma, kad finansavimas bus skiriamas ūkio subjekto sąnaudoms, atsiradusioms dėl viešųjų, arba visuotinės ekonominės svarbos, paslaugų įsipareigojimų[10] valstybei (savivaldybei), padengti, išskirtinės ekonominės naudos buvimas vertinamas pagal Altmark[11] kriterijus. Ūkio subjektui nėra suteikiama išskirtinė ekonominė nauda, jeigu: - veikla atitinka visuotinės ekonominės svarbos paslaugų požymius[12], jos užduotys ir įpareigojimai aiškiai apibrėžti; - viešųjų paslaugos išlaidų kompensavimo kriterijai objektyvūs, skaidrūs ir nustatyti iš anksto; - kompensacija neviršija grynųjų paslaugos teikimo sąnaudų, įskaitant pagrįstą pelną (t. y. kompensuojama nepermokant); ir - viešosios paslaugos įsigyjamos ir kompensacija skiriama įgyvendinant viešojo pirkimo konkurso procedūrą arba, jei viešasis pirkimas nėra rengiamas, įmonės, kuriai patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, išlaidos kompensuojamos pagal įprastos gerai valdomos įmonės patiriamas išlaidas. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Finansavimas asmenims teikiamas palankesnėmis sąlygomis, nei jis galėtų gauti rinkoje – kaip negrąžintina dotacija. |
||||
3. |
Ar finansavimą numatoma teikti/teikiamas tam tikroms pasirinktoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, arba tam tikriems pasirinktiems ūkio subjektams (-ui), t. y. ar finansavimo priemonė yra selektyvaus pobūdžio? |
Taip |
Ne |
Nevertinama |
Pasirinktinis finansavimo priemonės taikymas (selektyvumas). Pasirinktinai taikomos finansavimo priemonės – tai priemonės, kurios yra skirtos atskiro regiono plėtrai (tame regione esantiems ūkio subjektams), atskiroms veiklos rūšims paremti (finansavimo/ galutiniai naudos gavėjai – atskiro sektoriaus ūkio subjektai) arba tam tikriems tikslams įgyvendinti (finansavimo / galutiniai naudos gavėjai gali būti mažos ar vidutinės įmonės, naujos įmonės, tam tikrus projektus įgyvendinantys ūkio subjektai ir pan.). Šis kriterijus tenkinamas, kai vertinant projekto įgyvendinimo planus, tam tikrų ūkio subjektų projekto įgyvendinimo planai įvertinami geriau ir dėl to gauna finansavimą (skirtingai nuo blogiau įvertintų), o institucijos, spręsdamos dėl finansavimo skyrimo, naudojasi turima diskrecijos teise. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Finansavimas teikiamas tiems asmenims, kurie atitinka projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – PFSA) nustatytas sąlygas, PFSA nustato specifinius reikalavimus finansuojamai veiklai ir paramos gavėjams. |
||||
4. |
Ar finansavimas gali iškraipyti konkurenciją ir veikti prekybą tarp ES šalių? |
Taip |
Ne |
Nevertinama |
Poveikis konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių. Siekiant įvertinti, ar suteiktas finansavimas daro poveikį konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių, būtina nustatyti finansavimo gavėjo (galutinio naudos gavėjo) teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių rinką, žinoti, ar rinka yra liberalizuota ir joje vyksta konkurencija. Pats faktas, kad ūkio subjekto konkurencinė padėtis, palyginti su kitais konkuruojančiais ūkio subjektais, pagerėja jam gavus ekonominės naudos, kurios jis nebūtų gavęs įprastomis verslo sąlygomis, rodo, kad konkurencija gali būti iškreipta. Jei finansavimas yra teikiamas vietinio pobūdžio veiklai paremti (pavyzdžiui, kirpyklai, kurios klientai yra tik miestelio gyventojai), šis finansavimas paprastai neveikia prekybos tarp šalių. Tačiau būtina žinoti, kad finansavimas ūkio subjektui gali veikti prekybą tarp šalių ir tais atvejais, kai konkretus ūkio subjektas neeksportuoja savo teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių. Gali pakakti fakto, jog nagrinėjamomis paslaugomis ar prekėmis apskritai prekiaujama su ES šalimis. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Asmenų, gavusių finansavimą (negrąžintiną dotaciją) konkurencinė padėtis, palyginti su kitais konkuruojančiais ūkio subjektais (tame tarpe ir kitų ES šalių), pagerėja jam gavus ekonominės naudos, kurios jis nebūtų gavęs įprastomis verslo sąlygomis, todėl galima įtaka konkurencijai. |
||||
II. Išvados dėl valstybės pagalbos (ne)buvimo Pažymimas vienas langelis. Pagrįstais atvejais, kai neįmanoma ar netikslinga rengti atskirų projektų finansavimo aprašų skirtingomis sąlygomis, gali būti pažymėtas ne vienas langelis. Tokiu atveju pastabose paaiškinama, kokioms sąlygoms esant ir (ar) kuriai daliai veiklų taikomi valstybės pagalbos / ne valstybės pagalbos reikalavimai. |
||||
Pagal priemonės veiklą ar poveiklę/projektui nebus/nėra teikiama valstybės pagalba (žymima, jei į nors vieną I dalies klausimą atsakyta neigiamai).
Pagal priemonės veiklą ar poveiklę/projektui bus/yra teikiama valstybės pagalba (žymima, jei į visus I dalies klausimus atsakyta teigiamai).
Pagal priemonės veiklą ar poveiklę/projektą remtinos veiklos nebus laikomos valstybės pagalba, tačiau ja gali tapti (žymima, jei į nors vieną I dalies klausimą atsakyta neigiamai, tačiau pastabose nurodyta, kad tam tikrus aspektus reikia nuolat stebėti dėl rizikos finansavimui tapti valstybės/de minimis pagalba). Pagrindžiant pasirinkimą nurodomi tolimesni veiksmai ir numatomos rizikos valdymo priemonės. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Finansavimas asmenims gali turėti įtakos jų ūkinei veiklai, jiems suteikiama ekonominė nauda, galima įtaka konkurencijai. |
_____________________________________ ____________________
(vertintojo pareigos, vardas, pavardė) (parašas)
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ veiklos „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo
4 priedas
PATIKROS LAPAS DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS IR DE MINIMIS PAGALBOS BUVIMO AR NEBUVIMO
____________________
(Data)
(Pildoma priemonės veiklos ar poveiklės vertinimui)
Priemonės veiklos ar poveiklės numeris |
B1.2.3.
|
Priemonės veiklos ar poveiklės pavadinimas |
Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas
|
Už priemonę atsakinga ministerija (-os) (paramos/pagalbos teikėjas) |
Energetikos ministerija
|
Pagal priemonės veiklą ar poveiklę numatytos remti veiklos |
Privačios elektromobilių įkrovimo stotelės ar stotelių su viena ar daugiau prieigų įsigijimas, montavimas / įrengimas |
Galimi pareiškėjai/partneriai pagal priemonę ar poveiklę
|
Fiziniai asmenys, nevykdantys ūkinės veiklos; Viešieji juridiniai asmenys, nevykdantys ūkinės veiklos.
|
(Pildoma projekto vertinimui)
Projekto numeris |
|
Projekto pavadinimas |
|
Projekto vykdytojo/galutinio naudos gavėjo pavadinimas |
|
Projekto partnerio (-ių) pavadinimas |
|
III. Valstybės pagalbos požymių identifikavimas pagal priemonės veiklą ar poveiklę/projektą remtinose veiklose[13] |
||||
5. |
Ar finansavimą tiesiogiai ar netiesiogiai numatoma teikti ūkio subjektams (-ui) ūkinei veiklai vykdyti?
|
Taip |
Ne
(Patikros lapą pildant projektui, neigiamai atsakius, kiti patikros lapo klausimų atsakymai žymimi „nevertinama“) |
|
Ūkio subjektai – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Vertinant, ar subjektas yra priskiriamas ūkio subjektui jo statusas neturi lemiamos reikšmės, taip pat ir ar subjektas yra įsteigtas pelnui siekti, esminis kriterijus, ar vykdoma/numatoma vykdyti veikla yra priskiriama ūkinei veiklai. Subjektas, vykdantis tiek ekonominę, tiek neekonominę veiklą, turi būti laikomas ūkio subjektu tik ekonominės veiklos atžvilgiu.
Ūkinė veikla – visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių (paslaugų) pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę (paslaugą) įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
Teikiant finansavimą infrastruktūros objektams/įrangai (ilgalaikiam turtui) įsigyti, ūkinė veikla turi būti vertinama 3 lygmenimis: · Statytojo/savininko
· Valdytojo
· Galutinio naudotojo (galutinio naudos gavėjo – GNG)
Ūkine veikla nėra laikoma, kai valstybė veikia „vykdydama valdžios įgaliojimus“[14] arba kai valstybės sektoriaus subjektai veikia „kaip valdžios institucijos“[15]. Jeigu valstybės sektoriaus subjektas vykdo ūkinę veiklą, kuri gali būti atskirta nuo valdžios įgaliojimų vykdymo, tai subjektas, vykdydamas tą veiklą, veikia kaip ūkio subjektas. O jeigu tos ūkinės veiklos negalima atskirti nuo valdžios įgaliojimų vykdymo, visa to subjekto vykdoma veikla yra su tų valdžios įgaliojimų vykdymu susijusi veikla, todėl nepatenka į ūkio subjekto sąvokos taikymo sritį. Tokioms veikloms priskiriamų veiklų pavyzdžiai (šis sąrašas nėra baigtinis): a) kariuomenė arba policija; b) oro navigacijos sauga ir kontrolė; c) jūrų eismo kontrolė ir sauga; d) kovos su tarša priežiūra; e) laisvės atėmimo nuosprendžių organizavimas, finansavimas ir vykdymas; f) viešiesiems tikslams naudoti skirtų duomenų rinkimas remiantis teisės aktuose atitinkamiems ūkio subjektams nustatytu įpareigojimu atskleisti tokius duomenis. Ūkine veikla gali būti nelaikoma dalis veiklų socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų sektoriuose, kaip apibūdinta Komisijos pranešime dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (2016/C 262/01). Taip pat ūkine veikla nėra laikoma viešos infrastruktūros objektų, neskirtų ūkinei veiklai vykdyti, statyba. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Pagal projekto finansavimo sąlygų aprašo 2.1.4.1 ir 2.1.8.8 papunkčius ir Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 26 punktą (privačios elektromobilių įkrovimo prieigos sąvoka) finansavimas fiziniams asmenims, nevykdantiems ūkinės veiklos, skiriamas elektromobilio įkrovimo prieigų, skirtų asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti, įrengimui, t. y. finansavimas nėra skiriamas ūkinei veiklai vykdyti. Finansavimas viešiems juridiniams asmenims, nevykdantiems ūkinės veiklos, skiriamas elektromobilių įkrovimo prieigų, skirtų darbuotojų poreikiams tenkinti, įrengimui, t. y. finansavimas nėra skiriamas ūkinei veiklai vykdyti. |
||||
6. |
Ar finansavimas iš valstybės išteklių ūkio subjektams (-ui) suteiktų/suteikia išskirtinę ekonominę naudą, kurios jie/jis negautų rinkos sąlygomis? |
Taip |
Ne |
Nevertinama |
Išskirtinė ekonominė nauda. Vertinama, ar finansavimas ūkio subjektui teikiamas palankesnėmis sąlygomis, nei jis galėtų gauti rinkoje. Teikiant finansavimą veiklai vykdyti, nauda turi būti vertinama tiek paramą gaunančios subjekto lygmeniu tiek galutinių naudos gavėjo lygmeniu. Jei finansavimas teikiamas infrastruktūros objektams ar įrangai (ilgalaikiam turtui) įsigyti, finansavimo nauda turi būti vertinama infrastruktūros statytojo/savininko, valdytojo ir galutinio naudos gavėjo lygmeniu. Pavyzdžiui, negrąžintina subsidija, lengvatinė paskola (su mažesnėmis nei rinkoje palūkanų normomis ar kitomis lengvatinėmis sąlygomis), suteikiama neapmokestinama garantija paskolai arba apmokestinama ne rinkos kaina. Išskirtinė nauda ūkio subjektui gali būti suteikta įvairiais būdais. Nėra skirtumo, kokiais būdais teikiama valstybės pagalba – svarbus jos poveikis. Siekiant nustatyti, ar finansavimas suteikią išskirtinę ekonominę naudą, yra naudojamas privataus rinkos investuotojo principas. Jei įmonė negautų šių lėšų analogiškomis sąlygomis privataus kapitalo rinkose, vadinasi, šių lėšų teikimas gali būti valstybės pagalba. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar privatus investuotojas investuotų į šią įmonę tokiomis pat sąlygomis, vertindamas tik potencialią savo investicijų grąžą ir neatsižvelgdamas į regioninius ar socialinius veiksnius. Jei privatus investuotojas neinvestuotų į tokią įmonę, vadinasi, suteiktos lėšos gali būti valstybės pagalba.
Jei numatoma, kad finansavimas bus skiriamas ūkio subjekto sąnaudoms, atsiradusioms dėl viešųjų, arba visuotinės ekonominės svarbos, paslaugų įsipareigojimų[16] valstybei (savivaldybei), padengti, išskirtinės ekonominės naudos buvimas vertinamas pagal Altmark[17] kriterijus. Ūkio subjektui nėra suteikiama išskirtinė ekonominė nauda, jeigu: - veikla atitinka visuotinės ekonominės svarbos paslaugų požymius[18], jos užduotys ir įpareigojimai aiškiai apibrėžti; - viešųjų paslaugos išlaidų kompensavimo kriterijai objektyvūs, skaidrūs ir nustatyti iš anksto; - kompensacija neviršija grynųjų paslaugos teikimo sąnaudų, įskaitant pagrįstą pelną (t. y. kompensuojama nepermokant); ir - viešosios paslaugos įsigyjamos ir kompensacija skiriama įgyvendinant viešojo pirkimo konkurso procedūrą arba, jei viešasis pirkimas nėra rengiamas, įmonės, kuriai patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, išlaidos kompensuojamos pagal įprastos gerai valdomos įmonės patiriamas išlaidas. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Nevertinama. Finansavimas neskirtas ūkio subjektams ūkinei veiklai vykdyti. |
||||
7. |
Ar finansavimą numatoma teikti/teikiamas tam tikroms pasirinktoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, arba tam tikriems pasirinktiems ūkio subjektams (-ui), t. y. ar finansavimo priemonė yra selektyvaus pobūdžio? |
Taip |
Ne |
Nevertinama |
Pasirinktinis finansavimo priemonės taikymas (selektyvumas). Pasirinktinai taikomos finansavimo priemonės – tai priemonės, kurios yra skirtos atskiro regiono plėtrai (tame regione esantiems ūkio subjektams), atskiroms veiklos rūšims paremti (finansavimo/ galutiniai naudos gavėjai – atskiro sektoriaus ūkio subjektai) arba tam tikriems tikslams įgyvendinti (finansavimo / galutiniai naudos gavėjai gali būti mažos ar vidutinės įmonės, naujos įmonės, tam tikrus projektus įgyvendinantys ūkio subjektai ir pan.). Šis kriterijus tenkinamas, kai vertinant projekto įgyvendinimo planus, tam tikrų ūkio subjektų projekto įgyvendinimo planai įvertinami geriau ir dėl to gauna finansavimą (skirtingai nuo blogiau įvertintų), o institucijos, spręsdamos dėl finansavimo skyrimo, naudojasi turima diskrecijos teise. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Nevertinama. Finansavimas neskirtas ūkio subjektams ūkinei veiklai vykdyti. |
||||
8. |
Ar finansavimas gali iškraipyti konkurenciją ir veikti prekybą tarp ES šalių? |
Taip |
Ne |
Nevertinama |
Poveikis konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių. Siekiant įvertinti, ar suteiktas finansavimas daro poveikį konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių, būtina nustatyti finansavimo gavėjo (galutinio naudos gavėjo) teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių rinką, žinoti, ar rinka yra liberalizuota ir joje vyksta konkurencija. Pats faktas, kad ūkio subjekto konkurencinė padėtis, palyginti su kitais konkuruojančiais ūkio subjektais, pagerėja jam gavus ekonominės naudos, kurios jis nebūtų gavęs įprastomis verslo sąlygomis, rodo, kad konkurencija gali būti iškreipta. Jei finansavimas yra teikiamas vietinio pobūdžio veiklai paremti (pavyzdžiui, kirpyklai, kurios klientai yra tik miestelio gyventojai), šis finansavimas paprastai neveikia prekybos tarp šalių. Tačiau būtina žinoti, kad finansavimas ūkio subjektui gali veikti prekybą tarp šalių ir tais atvejais, kai konkretus ūkio subjektas neeksportuoja savo teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių. Gali pakakti fakto, jog nagrinėjamomis paslaugomis ar prekėmis apskritai prekiaujama su ES šalimis. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Nevertinama. Finansavimas neskirtas ūkio subjektams ūkinei veiklai vykdyti. |
||||
IV. Išvados dėl valstybės pagalbos (ne)buvimo Pažymimas vienas langelis. Pagrįstais atvejais, kai neįmanoma ar netikslinga rengti atskirų projektų finansavimo aprašų skirtingomis sąlygomis, gali būti pažymėtas ne vienas langelis. Tokiu atveju pastabose paaiškinama, kokioms sąlygoms esant ir (ar) kuriai daliai veiklų taikomi valstybės pagalbos / ne valstybės pagalbos reikalavimai. |
||||
Pagal priemonės veiklą ar poveiklę/projektui nebus/nėra teikiama valstybės pagalba (žymima, jei į nors vieną I dalies klausimą atsakyta neigiamai).
Pagal priemonės veiklą ar poveiklę/projektui bus/yra teikiama valstybės pagalba (žymima, jei į visus I dalies klausimus atsakyta teigiamai).
Pagal priemonės veiklą ar poveiklę/projektą remtinos veiklos nebus laikomos valstybės pagalba, tačiau ja gali tapti (žymima, jei į nors vieną I dalies klausimą atsakyta neigiamai, tačiau pastabose nurodyta, kad tam tikrus aspektus reikia nuolat stebėti dėl rizikos finansavimui tapti valstybės/de minimis pagalba). Pagrindžiant pasirinkimą nurodomi tolimesni veiksmai ir numatomos rizikos valdymo priemonės. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Finansavimas fiziniams asmenims, nevykdantiems ūkinės veiklos, skiriamas elektromobilio įkrovimo prieigų, skirtų asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti, įrengimui, t. y. finansavimas nėra skiriamas ūkinei veiklai vykdyti. Finansavimas skiriamas viešiems juridiniams asmenims, nevykdantiems ūkinės veiklos, skiriamas elektromobilių įkrovimo prieigų, skirtų darbuotojų poreikiams tenkinti, įrengimui, t. y. finansavimas nėra skiriamas ūkinei veiklai vykdyti. |
_____________________________________ ____________________
(vertintojo pareigos, vardas, pavardė) (parašas)
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros
programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti
degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo
infrastruktūrą transporto sektoriuje“ veiklos „Privačių
elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“ projektų finansavimo
sąlygų aprašo
5 priedas
PATIKROS LAPAS DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS IR DE MINIMIS PAGALBOS BUVIMO AR NEBUVIMO
____________________
(Data)
(Pildoma priemonės veiklos ar poveiklės vertinimui)
Priemonės veiklos ar poveiklės numeris |
B.1.2.3 |
Priemonės veiklos ar poveiklės pavadinimas |
Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas |
Už priemonę atsakinga ministerija (-os) (paramos/pagalbos teikėjas) |
Energetikos ministerija |
Pagal priemonės veiklą ar poveiklę numatytos remti veiklos |
Privačios elektromobilių įkrovimo stotelės ar stotelių su viena ar daugiau prieigų įsigijimas, montavimas / įrengimas, finansuojant jungtinio projekto (toliau – JP) vykdytojo atrinktus JP projektus. JP vykdytojo (vystytojo) funkcijos – JP vystymas ir administravimas, JP projektų atranka ir įgyvendinimo priežiūra |
Galimi pareiškėjai/partneriai pagal priemonę ar poveiklę |
VšĮ Lietuvos energetikos agentūra (toliau – LEA, JP vykdytojas) |
(Pildoma projekto vertinimui)
Projekto numeris |
|
Projekto pavadinimas |
|
Projekto vykdytojo/galutinio naudos gavėjo pavadinimas |
|
Projekto partnerio (-ių) pavadinimas |
|
V. Valstybės pagalbos požymių identifikavimas pagal priemonės veiklą ar poveiklę/projektą remtinose veiklose[19] |
||||
9. |
Ar finansavimą tiesiogiai ar netiesiogiai numatoma teikti ūkio subjektams (-ui) ūkinei veiklai vykdyti?
|
Taip |
Ne
(Patikros lapą pildant projektui, neigiamai atsakius, kiti patikros lapo klausimų atsakymai žymimi „nevertinama“) |
|
Ūkio subjektai – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Vertinant ar subjektas yra priskiriamas ūkio subjektui jo statusas neturi lemiamos reikšmės, taip pat ir ar subjektas yra įsteigtas pelnui siekti, esminis kriterijus ar vykdoma/numatoma vykdyti veikla yra priskiriama ūkinei veiklai. Subjektas, vykdantis tiek ekonominę, tiek neekonominę veiklą, turi būti laikomas ūkio subjektu tik ekonominės veiklos atžvilgiu.
Ūkinė veikla – visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių (paslaugų) pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę (paslaugą) įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
Teikiant finansavimą infrastruktūros objektams/įrangai (ilgalaikiam turtui) įsigyti, ūkinė veikla turi būti vertinama 3 lygmenimis: · Statytojo/savininko · Valdytojo · Galutinio naudotojo (galutinio naudos gavėjo – GNG)
Ūkine veikla nėra laikoma, kai valstybė veikia „vykdydama valdžios įgaliojimus“[20] arba kai valstybės sektoriaus subjektai veikia „kaip valdžios institucijos“[21]. Jeigu valstybės sektoriaus subjektas vykdo ūkinę veiklą, kuri gali būti atskirta nuo valdžios įgaliojimų vykdymo, tai subjektas, vykdydamas tą veiklą, veikia kaip ūkio subjektas. O jeigu tos ūkinės veiklos negalima atskirti nuo valdžios įgaliojimų vykdymo, visa to subjekto vykdoma veikla yra su tų valdžios įgaliojimų vykdymu susijusi veikla, todėl nepatenka į ūkio subjekto sąvokos taikymo sritį. Tokioms veikloms priskiriamų veiklų pavyzdžiai (šis sąrašas nėra baigtinis): a) kariuomenė arba policija; b) oro navigacijos sauga ir kontrolė; c) jūrų eismo kontrolė ir sauga; d) kovos su tarša priežiūra; e) laisvės atėmimo nuosprendžių organizavimas, finansavimas ir vykdymas; f) viešiesiems tikslams naudoti skirtų duomenų rinkimas remiantis teisės aktuose atitinkamiems ūkio subjektams nustatytu įpareigojimu atskleisti tokius duomenis. Ūkine veikla gali būti nelaikoma dalis veiklų socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų sektoriuose, kaip apibūdinta Komisijos pranešime dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (2016/C 262/01). Taip pat ūkine veikla nėra laikoma viešos infrastruktūros objektų, neskirtų ūkinei veiklai vykdyti, statyba. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
LEA yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis valstybės politikos priemonių energetikos sektoriuje įgyvendinimo, analizės ir stebėsenos srityse, atliekantis centrinės naftos produktus ir naftos atsarga kaupiančios ir tvarkančios organizacijos funkcijas, vykdantis įstaigos įstatuose nurodytų veiklos sričių ir rūšių veiklą ir viešai teikiantis minėtų sričių ir rūšių paslaugas[22]. JP projekte LEA vykdys Energetikos įstatymu[23], kuriame numatyta, kad LEA „administruoja ir (ar) įgyvendina priemones, įskaitant finansinės paskatos priemones, kuriomis didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir saugumas, vystoma atsinaujinančių energijos išteklių energetikos plėtra“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime[24], LEA įstatuose[25] numatytas JP vystytojo funkcijas, t. y. viešąsias funkcijas, finansavimas neskiriamas prekių ir/ar paslaugų teikimui rinkoje. LEA vykdoma ūkinė veikla – teikti ūkio subjektams paslaugas, susijusias su naftos produktų valstybės atsargų kaupimu ir tvarkymu[26], – yra aiškiai atskiriama nuo valdžios įgaliojimų vykdymo vystant ir administruojant JP, t. y. iš JP bus finansuojama ne ūkinė LEA veikla. |
||||
10. |
Ar finansavimas iš valstybės išteklių ūkio subjektams (-ui) suteiktų/suteikia išskirtinę ekonominę naudą, kurios jie/jis negautų rinkos sąlygomis? |
Taip |
Ne |
Nevertinama |
Išskirtinė ekonominė nauda. Vertinama, ar finansavimas ūkio subjektui teikiamas palankesnėmis sąlygomis, nei jis galėtų gauti rinkoje. Teikiant finansavimą veiklai vykdyti, nauda turi būti vertinama tiek paramą gaunančios subjekto lygmeniu tiek galutinių naudos gavėjo lygmeniu. Jei finansavimas teikiamas infrastruktūros objektams ar įrangai (ilgalaikiam turtui) įsigyti, finansavimo nauda turi būti vertinama infrastruktūros statytojo/savininko, valdytojo ir galutinio naudos gavėjo lygmeniu. Pavyzdžiui, negrąžintina subsidija, lengvatinė paskola (su mažesnėmis nei rinkoje palūkanų normomis ar kitomis lengvatinėmis sąlygomis), suteikiama neapmokestinama garantija paskolai arba apmokestinama ne rinkos kaina. Išskirtinė nauda ūkio subjektui gali būti suteikta įvairiais būdais. Nėra skirtumo, kokiais būdais teikiama valstybės pagalba – svarbus jos poveikis. Siekiant nustatyti, ar finansavimas suteikią išskirtinę ekonominę naudą , yra naudojamas privataus rinkos investuotojo principas. Jei įmonė negautų šių lėšų analogiškomis sąlygomis privataus kapitalo rinkose, vadinasi, šių lėšų teikimas gali būti valstybės pagalba. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar privatus investuotojas investuotų į šią įmonę tokiomis pat sąlygomis, vertindamas tik potencialią savo investicijų grąžą ir neatsižvelgdamas į regioninius ar socialinius veiksnius. Jei privatus investuotojas neinvestuotų į tokią įmonę, vadinasi, suteiktos lėšos gali būti valstybės pagalba.
Jei numatoma, kad finansavimas bus skiriamas ūkio subjekto sąnaudoms, atsiradusioms dėl viešųjų, arba visuotinės ekonominės svarbos, paslaugų įsipareigojimų[27] valstybei (savivaldybei), padengti, išskirtinės ekonominės naudos buvimas vertinamas pagal Altmark[28] kriterijus. Ūkio subjektui nėra suteikiama išskirtinė ekonominė nauda, jeigu: - veikla atitinka visuotinės ekonominės svarbos paslaugų požymius[29], jos užduotys ir įpareigojimai aiškiai apibrėžti; - viešųjų paslaugos išlaidų kompensavimo kriterijai objektyvūs, skaidrūs ir nustatyti iš anksto; - kompensacija neviršija grynųjų paslaugos teikimo sąnaudų, įskaitant pagrįstą pelną (t. y. kompensuojama nepermokant); ir - viešosios paslaugos įsigyjamos ir kompensacija skiriama įgyvendinant viešojo pirkimo konkurso procedūrą arba, jei viešasis pirkimas nėra rengiamas, įmonės, kuriai patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, išlaidos kompensuojamos pagal įprastos gerai valdomos įmonės patiriamas išlaidas. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Bus finansuojama ne ūkinė LEA veikla, vykdant teisės aktuose nustatytas viešąsias funkcijas. |
||||
11. |
Ar finansavimą numatoma teikti/teikiamas tam tikroms pasirinktoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, arba tam tikriems pasirinktiems ūkio subjektams (-ui), t. y. ar finansavimo priemonė yra selektyvaus pobūdžio? |
Taip |
Ne |
Nevertinama |
Pasirinktinis finansavimo priemonės taikymas (selektyvumas). Pasirinktinai taikomos finansavimo priemonės – tai priemonės, kurios yra skirtos atskiro regiono plėtrai (tame regione esantiems ūkio subjektams), atskiroms veiklos rūšims paremti (finansavimo/ galutiniai naudos gavėjai – atskiro sektoriaus ūkio subjektai) arba tam tikriems tikslams įgyvendinti (finansavimo / galutiniai naudos gavėjai gali būti mažos ar vidutinės įmonės, naujos įmonės, tam tikrus projektus įgyvendinantys ūkio subjektai ir pan.). Šis kriterijus tenkinamas, kai vertinant projekto įgyvendinimo planus, tam tikrų ūkio subjektų projekto įgyvendinimo planai įvertinami geriau ir dėl to gauna finansavimą (skirtingai nuo blogiau įvertintų), o institucijos, spręsdamos dėl finansavimo skyrimo, naudojasi turima diskrecijos teise. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Bus finansuojama ne ūkinė LEA veikla, vykdant teisės aktuose nustatytas viešąsias funkcijas. |
||||
12. |
Ar finansavimas gali iškraipyti konkurenciją ir veikti prekybą tarp ES šalių? |
Taip |
Ne |
Nevertinama |
Poveikis konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių. Siekiant įvertinti, ar suteiktas finansavimas daro poveikį konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių, būtina nustatyti finansavimo gavėjo (galutinio naudos gavėjo) teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių rinką, žinoti, ar rinka yra liberalizuota ir joje vyksta konkurencija. Pats faktas, kad ūkio subjekto konkurencinė padėtis, palyginti su kitais konkuruojančiais ūkio subjektais, pagerėja jam gavus ekonominės naudos, kurios jis nebūtų gavęs įprastomis verslo sąlygomis, rodo, kad konkurencija gali būti iškreipta. Jei finansavimas yra teikiamas vietinio pobūdžio veiklai paremti (pavyzdžiui, kirpyklai, kurios klientai yra tik miestelio gyventojai), šis finansavimas paprastai neveikia prekybos tarp šalių. Tačiau būtina žinoti, kad finansavimas ūkio subjektui gali veikti prekybą tarp šalių ir tais atvejais, kai konkretus ūkio subjektas neeksportuoja savo teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių. Gali pakakti fakto, jog nagrinėjamomis paslaugomis ar prekėmis apskritai prekiaujama su ES šalimis. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Bus finansuojama ne ūkinė LEA veikla, vykdant teisės aktuose nustatytas viešąsias funkcijas. |
||||
VI. Išvados dėl valstybės pagalbos (ne)buvimo Pažymimas vienas langelis. Pagrįstais atvejais, kai neįmanoma ar netikslinga rengti atskirų projektų finansavimo aprašų skirtingomis sąlygomis, gali būti pažymėtas ne vienas langelis. Tokiu atveju pastabose paaiškinama, kokioms sąlygoms esant ir (ar) kuriai daliai veiklų taikomi valstybės pagalbos / ne valstybės pagalbos reikalavimai. |
||||
Pagal priemonės veiklą ar poveiklę/projektui nebus/nėra teikiama valstybės pagalba (žymima, jei į nors vieną I dalies klausimą atsakyta neigiamai).
Pagal priemonės veiklą ar poveiklę/projektui bus/yra teikiama valstybės pagalba (žymima, jei į visus I dalies klausimus atsakyta teigiamai).
Pagal priemonės veiklą ar poveiklę/projektą remtinos veiklos nebus laikomos valstybės pagalba, tačiau ja gali tapti (žymima, jei į nors vieną I dalies klausimą atsakyta neigiamai, tačiau pastabose nurodyta, kad tam tikrus aspektus reikia nuolat stebėti dėl rizikos finansavimui tapti valstybės/de minimis pagalba). Pagrindžiant pasirinkimą nurodomi tolimesni veiksmai ir numatomos rizikos valdymo priemonės. |
||||
Pasirinkimo pagrindimas |
||||
Bus finansuojama ne ūkinė LEA veikla, vykdant teisės aktuose nustatytas viešąsias funkcijas. |
_____________________________________ ____________________
(vertintojo pareigos, vardas, pavardė) (parašas)
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros
programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03
„Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų
panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ veiklos
„Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“ projektų
finansavimo sąlygų aprašo
6 priedas
„VIENA ĮMONĖ“ DEKLARACIJA
|
|||||||
|
|||||||
Pildymo data |
|
||||||
1. |
Deklaruojančios įmonės pavadinimas (kai deklaraciją teikia fizinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, nurodoma fizinio asmens vardas, pavardė) |
||||||
2. |
Deklaruojančios įmonės kodas (kai deklaraciją teikia fizinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, nurodomas asmens kodas, vykdomos ūkinės veiklos EVRK kodas (-ai)) |
||||||
3. |
„Viena įmonė“ apibrėžtis Vadovaujantis Europos Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 2 punktu „Viena įmonė“ apima visas įmones, kurių tarpusavio santykiai yra bent vienos rūšies iš toliau išvardytų: Įmonė yra bet kuris ekonominę veiklą vykdantis subjektas, kad ir koks jo teisinis statusas. Visų pirma įmone laikomi savisamdžiai asmenys ir šeimos įmonės, vykdančios amatų ar kitokią veiklą, ir reguliarią ekonominę veiklą vykdančios ūkinės bendrijos arba asociacijos. |
||||||
4. |
Deklaruoju, kad su pareiškėju „Viena įmonė“ ryšiai sieja su šiomis įmonėmis: |
||||||
Eil. Nr. |
Įmonės kodas |
Įmonės pavadinimas |
|||||
1 |
|||||||
2 |
|||||||
3 |
|||||||
4 |
|||||||
5 |
|||||||
6 |
|||||||
7 |
|||||||
8 |
|||||||
9 |
|||||||
10 |
|||||||
11 |
|||||||
5. |
Aš, toliau pasirašęs patvirtinu, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi ir į deklaraciją yra įtrauktos visos įmonės, kurias sieja su paraiškėju ryšiai nustatyti Reglamento 2 straipsnio 2 punkte. |
||||||
|
|||||||
|
|||||||
pareigos |
parašas |
vardas pavardė |
|
||||
|
|||||||
Priedo pakeitimai:
Nr. 1-398, 2022-11-29, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24216
2021–2030 metų Plėtros programos valdytojos Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros
programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-01
„Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti
jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“
aprašo
2 priedas
2021-2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOSENERGETIKOS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 03-001-06-03-03
„ĮGYVENDINTI DEGALŲ IŠ AEI GAMYBOS PRIEMONES IR PLĖTOTI JŲ PANAUDOJIMO INFRASTRUKTŪRĄ TRANSPORTO SEKTORIUJE“ VEIKLOS „BIOMETANO DUJŲ GAMYBOS PAJĖGUMŲ DIDINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS
VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS |
||||||||||
Veiklos pavadinimas |
Finansavimo šaltinis |
Prioritetas ar komponentas |
Uždavinys ar priemonė |
Veikla ar papriemonė |
Intervencinės priemonės kodas |
Paramos formos kodas |
Pagrindinės teritorinės srities kodas (-ai) |
Ekonominės veiklos kodas (-ai) |
„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai |
Lyčių lygybės matmens kodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Biometano dujų gamybos pajėgumų didinimas |
EGADP priemonės lėšos |
2 |
B.1.2 |
B.1.2.4 |
050 |
- |
- |
- |
- |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI |
||||||||||||||||||||||||||||||
1. Taikomi teisės aktai |
||||||||||||||||||||||||||||||
šis veiklos „Biometano dujų gamybos pajėgumų didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) yra parengtas atsižvelgiant į:
1.1 bendruosius teisės aktus:
1.1.1 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2021/241 kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė; 1.1.2 2014 m. birželio 17 d. Komisijos Reglamentą (ES) 651/2014 kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. kovo 15 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2021/452 (toliau - BBIR) 41 str.; 1.1.3 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL 2018 L 328, p. 82) IX priedas (toliau – Direktyva); 1.1.4 2021 m. liepos 28 d. Europos Sąjungos Tarybos patvirtintą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. 1.1.5 Strateginio valdymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14-1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“; 1.1.6 Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“; 1.1.7 Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarta 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“; 1.1.8 2021–2030 metų nacionaliniu pažangos planą, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“; 1.1.9 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1064 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos patvirtinimo“; 1.1.10 Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės); 1.1.11 2021 – 2030 m. Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 31 d. pateiktas Europos Komisijai.
1.2 specialiuosius teisės aktus:
1.2.1 Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą; 1.2.2 Lietuvos Respublikos alternatyvių degalų įstatymą; 1.2.3 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą; 1.2.4 Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymas.
1.3 Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytuose teisės aktuose. |
||||||||||||||||||||||||||||||
2. Reikalavimai projektams |
||||||||||||||||||||||||||||||
2.1. Projektų atrankos būdas – konkursas. Projektai turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas ir vertinimo metodika nustatyti Taisyklių 2 priede. 2.2. Pagal Aprašą finansuojamos veiklos: 2.2.1 Naujų biometano dujų gamybos įrenginių statyba; 2.2.2 Biometano dujų gamybos įrenginių plėtra, įrengiant biodujų valymo įrenginius prie jau esamų biodujų gamybos įrenginių. 2.3. Pagal Aprašą projektams įgyvendinti skiriama iki 22 210 000 Eur (dvidešimt du milijonai du šimtai dešimt tūkstančių eurų) EGADP lėšų. 2.4. Projektų atranka vykdoma vadovaujantis prioritetiniais projektų atrankos kriterijais, nurodytais Aprašo 6 punkte. Už atitiktį prioritetiniams projektų atrankos kriterijams projektams skiriami balai. Maksimalus galimas balų skaičius pagal kiekvieną kriterijų nurodytas Aprašo 6 punkte. 2.5. Galimi pareiškėjai – privatūs juridiniai asmenys: labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės. 2.6. Pagal aprašą galimi partneriai yra: privatūs juridiniai asmenys. Projekto įgyvendinimo planas (toliau – PĮP) gali būti teikiama su partneriais pasirašius tarpusavio bendradarbiavimo susitarimus dėl veiklos, susijusios su biometano dujų gamyba. 2.7. Vienas pareiškėjas kvietimo teikti PĮP metu gali pateikti tik vieną PĮP. 2.8. Finansavimas neteikiamas projektams, vykdomiems ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2.9. Pagal Aprašą finansavimas nėra skiriamas pareiškėjui, kuriam pritaikytos tarptautinės sankcijos ir (arba) jo ir (arba) su juo susijusių įmonių vykdomoje veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja subjektai, kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos, kai šių įmonių veiklos, veiksmų ir (ar) sandorių vykdymas draudžiamas ar prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, vadovaujantis Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 9 straipsniu, arba veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja užsieniečiai, įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, viešąjį sąrašą, skelbiamą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.migracija.lt. 2.10. Pagal Aprašą teikiamų projekto veiklų įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 36 mėnesiai nuo projekto sutarties pasirašymo dienos. Visos veiklos turi būti baigtos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti PĮP pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau nei iki 2025 gruodžio 31 d. 2.11. Projektas prisidės prie 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2106 priede nustatyto bendrojo rodiklio „Alternatyviųjų degalų infrastruktūra“. 2.12. Ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, pareiškėjas turi būti atlikęs ir pateikti administruojančiajai institucijai poveikio aplinkai vertinimą ir/ar atrankos procedūrą bei turi būti pateikti atsakingos institucijos galiojantys dokumentai (jeigu taikoma) arba pagrindimą, kodėl nurodytos procedūros netaikomos, kartu pateikiant informaciją apie projektui taikomus aplinkosauginius reikalavimus (Tvarkos 8.3 priedas); 2.13. Ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos vadovaujantis planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis atliktas ir pateiktas administruojančiajai institucijai „Natura 2000“ teritorijų reikšmingumo nustatymas (jeigu taikoma) arba pagrindimas, kodėl nurodytos procedūros netaikomos; 2.14. Biometano dujų gamybai turi būti naudojamos žaliavos nurodytos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-170 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 17 ir 18 punktuose (toliau - AEĮ įsakymas), išskyrus žaliavas nurodytas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 1-115 „Dėl Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ 111 punkte. Nuotekų šlamas biodujų gamybai gali būti naudojamas tik tuo atveju jeigu biodujos yra gaminamos anaerobinio skaidymo (fermentacijos) būdu. 2.15. Pareiškėjas teikiantis PĮP, turi užtikrinti, kad projekto įgyvendinimo metu bus vadovaujamasi LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintomis statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis ir Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planu (2021-2027 m. po įsigaliojimo). 2.16. Iki biometano dujų gamybos pradžios gamintojas privalo būti sertifikuotas pagal vieną iš Europos Komisijos patvirtintų nepriklausomų sertifikavimo schemų ir esant poreikiui įrodyti gaminamų biometano dujų atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimo kriterijams įtvirtintiems Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. 2.17. Pareiškėjas turi užtikrinti, kad biodujų gamybos atveju degazuotojo substrato saugykla uždengiama dujoms nepralaidžiu dangčiu. 2.18. Kartu su PĮP Pareiškėjas turi pateikti dokumentus/informaciją: 2.18.1. laisvos formos deklaraciją, kad įgyvendinant projektą bus laikomasi reikalavimų dėl biometano dujų gamybos iš specifinių žaliavų (nurodytų AEĮ įsakyme); 2.18.2. informaciją, dėl reikalavimo būti sertifikuotam pagal vieną iš Europos Komisijos patvirtintų nepriklausomų sertifikavimo schemų, nurodant, kada bus pateikiamas sertifikatas, kaip nurodyta Aprašo 1 priedo 1 punkte; 2.18.3. deklaraciją, kad bus laikomasi reikalavimų nustatytų LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintose statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse ir Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane (2021-2027 m. po įsigaliojimo); 2.18.4. paaiškinimą ir pagrindžiančius dokumentus, jei biometano gamybai naudojama žaliava taikant produkto vertės grandinės principus; 2.18.5. PĮP turi būti nurodytas unikalus žemės sklypo numeris, kuriame bus diegiamas projektas ir (arba) pastato unikalus numeris, jei projektas įgyvendinamas pastate; 2.18.6. žemės sklypo ir (arba) pastato teisėto valdymo pagrindai (nuosavybė, dalinė nuosavybė, nuoma), kurie turi būti įforminti iki PĮP pateikimo, dokumentai įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir galioti ne trumpiau kaip 5 metus pasibaigus projekto finansavimui. Jei projektas ar jo dalis diegiama pastate, tokiu atveju nurodomas pastato unikalus numeris ir pateikiami pastato teisėti valdymo pagrindai įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir galioti ne trumpiau kaip 5 metus pasibaigus projekto finansavimui; 2.18.7. dokumentus, pagrindžiančius projekto išlaidų pagrįstumą (sudarytas sutartis, komercinius pasiūlymus, nuorodas į rinkoje esančias kainas) išlaidų paskaičiavimus; 2.18.8. pareiškėjo ir (ar) partnerio įsipareigojimą padengti netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, ir tinkamas išlaidas, kurių nepadengia projekto finansavimas, įrodančius dokumentus; 2.18.9. projekto metu planuojamos įdiegti įrangos projektinius sprendinius, kuriuose atsispindėtų subsidijos lėšomis įsigyjamos įrangos aprašymas, planuojamos įdiegti įrangos pajėgumai (kubiniais metrais), planuojamas metinis sunaudojamas žaliavų kiekis (tonomis), ir pagrindiniai techniniai parametrai, taip pat dujų tinklų, prie kurių bus prijungiama įrengti planuojama įranga, operatoriaus išduotas preliminarias prijungimo sąlygas. 2.18.10. informaciją, nurodant koks atliekų kiekis bus naudojamas iš vykdomos kitos pareiškėjo arba jo susijusios įmonės veiklos ir objektų adresus kur bus įgyvendinamas projektas ir iš kur bus vežamas aukščiau nurodytas atliekų kiekis (jei taikoma, kaip nurodyta Aprašo 6 p. 3 papunkčio reikalavime); 2.18.11. suplanuotą preliminarų projekto darbų atlikimo grafiką; 2.18.12. pareiškėjo paskutinių finansinių metų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų metinės finansinės (konsoliduotosios, jeigu taikoma) atskaitomybės dokumentų kopijas (netaikoma pareiškėjui, kuris šias kopijas yra pateikęs Juridinių asmenų registrui); 2.18.13. investicijų projektą su bent viena siūloma įgyvendinti projekto alternatyva, nurodant paslaugos pokyčio rezultatą, kartu su investicijų projekto skaičiuokle, kurioje pasirenkamas sąnaudų veiksmingumo analizės metodas, parengtą pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337, kuri http://www.ppplietuva.lt/ skiltyje „viešųjų investicijų projektų rengimas“ prie „rengimas ir vertinimas“; 2.18.14. smulkiojo ir vidutinio verslo statuso deklaraciją, jei pareiškėjas maža arba vidutinė įmonė. Deklaraciją, jei pareiškėjas yra didelė įmonė; 2.18.15. informaciją apie pareiškėjui suteiktą valstybės pagalbą (Taisyklių 1 priedo 4 priedas).
2.19. Projekto įgyvendinimo plano projektas nederinamas su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. 2.20. Papildomi matomumo (viešinimo) reikalavimai, kurie nenumatyti Taisyklėse, nėra taikomi. |
||||||||||||||||||||||||||||||
2.1. Reikalavimai jungtinio projekto projektams |
||||||||||||||||||||||||||||||
2.1. Netaikoma |
||||||||||||||||||||||||||||||
2.2. Siektini stebėsenos rodikliai |
||||||||||||||||||||||||||||||
* Rodiklis laikomas pasiektas kai yra pateikiama biometano dujų gamybos įrenginio (-ių) prijungimo prie dujų tinklų sutarties, pasirašytos tarp pareiškėjo ir dujų sistemos operatoriaus, kopija, biodujų gamybos įrenginių statybos užbaigimą patvirtinančio statybos užbaigimo akto kopija ir dujų sistemos operatoriaus išduotas dokumentas, patvirtinantis biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos faktą. |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||||||
3. Horizontaliųjų principų (toliau – HP) ir su jais susijusių Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) nuostatų laikymosi reikalavimai |
||||||||||||||||||||||||||||||
3.1. Neutralus – projektas negali daryti neigiamo poveikio horizontaliems principams. Reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimo reikalavimas pateikiamas Aprašo 1 priede.
|
||||||||||||||||||||||||||||||
4. Regionas, kuriam priskiriami projektai |
||||||||||||||||||||||||||||||
4.1. Netaikoma.
|
||||||||||||||||||||||||||||||
5. Reikalavimai valstybės pagalbai |
||||||||||||||||||||||||||||||
5.1. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos Reglamentas (ES) 651/2014 kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau BBIR). 5.2. BBIR numato išimtines sąlygas teikiant valstybės pagalbą supaprastinta tvarka, neatliekant notifikavimo procedūros. BBIR numato specifinį reglamentavimą skirtingos rūšies valstybės pagalbai. Pagal BBIR biometano dujų gamybos pajėgumų didinimas priskirtinas prie pagalbos aplinkos apsaugai, todėl taikant valstybės pagalbą vadovaujamasi BBIR taikant bendrąsias ir specialias 41 straipsnio 10 punkte nustatytas sąlygas. 5.3. Projektų valstybės pagalbos atitikties Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje valstybės pagalbos apibrėžimui, Bendrojo bendrosios išimties reglamento vertinimą atlieka administruojančioji institucija, pildomi patikros lapas dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms patikros lapą (priedas Nr.2). 5.4. BBIR I skyriaus sąlygos. Valstybės pagalba neteikiama: 5.4.1. sunkumus patiriantiems ūkio subjektams; 5.4.2. ūkio subjektams, kuriems išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka. Nauja valstybės pagalba negali būti teikiama iki nebus sugrąžinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka gauta valstybės pagalba; 5.4.3. ūkio subjektas vykdantiems veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, patenkantiems į BBIR 1 straipsnio 3 punkto a dalies taikymo sritį; 5.4.4. jei vienos įmonės vienam investiciniam projektui pagalbos dydis viršytų 15 mln. EUR (BBIR 4 straipsnio s dalis); 5.4.5. jei ji neturi skatinamojo poveikio nustatyto BBIR 6 straipsnyje. 5.5. Valstybės pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai pagal BBIR taikoma išimtis, gali būti sumuojama su: 5.5.1. bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos veiklos yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti; 5.5.2. bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus, didžiausia pagalbos suma neviršija BBIR 41 straipsnyje nustatytos pagalbos ribos, o didžiausias pagalbos intensyvumas neviršija BBIR 41 straipsnyje nustatyto pagalbos intensyvumo. 5.6. Valstybės pagalba, kuriai pagal BBIR taikoma išimtis, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei susumavus būtų viršytas pagalbos intensyvumas, kaip nustatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 8 straipsnio 5 dalyje. 5.7. Administruojančioji institucija Projekto įgyvendinimo plano vertinimo metu patikrina pareiškėjo teisę gauti valstybės pagalbą pagal BBIR, o Ministerija priėmusi sprendimą finansuoti projektą, per 20 darbo dienų registruoja suteiktos valstybės pagalbos sumą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, kurio nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“. 5.8. BBIR specialiosios III skyriaus sąlygos nustatytos 41 straipsnyje: 5.9. Pagalba teikiama jei yra tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos. 5.10. Biodegalams, kuriems taikomas tiekimo arba maišymo įpareigojimas, pagalba neteikiama. 5.11. Pagalba teikiama tik naujiems įrenginiams. Įrenginiui pradėjus veikti, pagalba neteikiama ir neišmokama, ir pagalba nepriklauso nuo produkcijos. |
||||||||||||||||||||||||||||||
6. Projektų atrankos kriterijai |
||||||||||||||||||||||||||||||
Specialieji atrankos kriterijai nenustatomi.
Mažiausia galima surinkti balų suma – 20. Jeigu projektai surenka vienodą balų skaičių, vertinimas atliekamas, kaip nurodyta Taisyklėse. |
||||||||||||||||||||||||||||||
6.1. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai (pildoma tik jungtiniam projektui) |
||||||||||||||||||||||||||||||
6.1. Netaikoma |
||||||||||||||||||||||||||||||
7. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas |
||||||||||||||||||||||||||||||
7.1. Investicijų tęstinumas turi būti užtikrintas 5 metus po projekto finansavimo pabaigos. Visą investicijų tęstinumo laikotarpį, projekto vykdytojai: 7.1.1. negali pakeisti infrastruktūros objekto nuosavybės teisių, jei dėl to įmonė arba viešojo sektoriaus institucija įgytų nederamą pranašumą; 7.1.2. negali iš esmės pakeisti veiklos, kuriai buvo skirtos investicijos, pobūdžio, tikslų arba vykdymo sąlygų, jei tai pakenktų projekto tikslams. 7.2. Jeigu projekto vykdytojas nesilaiko investicijų tęstinumo reikalavimo, nustatyto Aprašo 7.1 punkte, jis turi grąžinti projektui finansuoti išmokėtų lėšų sumą, proporcingą reikalavimo nesilaikymo laikotarpiui. 7.3. 5 metus po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas administruojančiajai institucijai turi teikti ataskaitas apie kiekvienais kalendoriniais metais pagamintą ir į dujų tinklus pateiktą biometano dujų kiekį. |
||||||||||||||||||||||||||||||
8. Kiti reikalavimai |
||||||||||||||||||||||||||||||
- |
||||||||||||||||||||||||||||||
IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI |
||||||||||||||||||||||||||||||
9. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai |
||||||||||||||||||||||||||||||
9.1. Projekto išlaidos turi atitikti Taisyklėse išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus. 9.2. Netinkamos finansuoti išlaidos: 9.2.1. įgyvendinant projektą naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos; 9.2.2. biometano dujų gamybos įrenginių prijungimo prie gamtinių dujų tinklų išlaidos, išskyrus dujų kokybės matavimo ir užtikrinimo, apskaitos ir suslėgimo įrenginių įsigijimo, apskaitos, kokybės kontrolės, duomenų perdavimo įrangos ir įrengimo išlaidas, jeigu jos yra tiesiogiai patirtos pareiškėjo; 9.2.3. transporto priemonių pirkimo išlaidos, lizingo (finansinės nuomos), eksploatavimo ir susijusios išlaidos; 9.2.4. žemės pirkimo išlaidos; 9.2.5. žemės nuomos išlaidos; 9.2.6. projektą vykdančių ir (ar) projekto veiklose dalyvaujančių asmenų komandiruočių ir kelionių išlaidos; 9.2.7. netiesioginės išlaidos.
9.3. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro: 9.3.1. Naujų biometano dujų gamybos įrenginių statyba: 9.3.1.1. 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai pareiškėjas yra vidutinė arba didelė įmonė; 9.3.1.2. 45 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai pareiškėjas yra labai maža arba maža įmonė.
9.3.2. Biometano dujų gamybos įrenginių plėtra, įrengiant biodujų valymo įrenginius prie jau esamų biodujų gamybos įrenginių: 9.3.2.1. 25 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai pareiškėjas yra vidutinė arba didelė įmonė; 9.3.2.2. 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai pareiškėjas yra labai maža arba maža įmonė.
9.4. Projekto vykdytojo prašymu, avanso mokėjimai atliekami Taisyklėse nustatyta tvarka. 9.5. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo lėšų. 9.6. Jeigu projektas, kuriam prašoma finansavimo, pradedamas įgyvendinti iki PĮP pateikimo administruojančioje institucijoje dienos, visas projektas tampa netinkamas ir jam finansavimas neskiriamas. 9.6. Kryžminis finansavimas netaikomas. 9.10. Maksimali projektui galima skirti lėšų suma vienam pareiškėjui: 9.10.1 4 mln. eurų, kai statomi nauji biometano dujų gamybos įrenginiai; 9.10.2. 1,7 mln. eurų, kai įgyvendinama biometano dujų gamybos įrenginių plėtra, įrengiant biodujų valymo įrenginius prie jau esamų biodujų gamybos įrenginių.
|
||||||||||||||||||||||||||||||
10. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai* |
||||||||||||||||||||||||||||||
*Išlaidos pagal Apraše nurodytus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius bus tinkamos finansuoti nuo Bendrojo bendrosios išimties reglamento pakeitimų, leidžiančių tokių išlaidų tinkamumą, įsigaliojimo. |
Papildyta priedu:
Nr. 1-244, 2022-07-22, paskelbta TAR 2022-07-22, i. k. 2022-16040
Priedo pakeitimai:
Nr. 1-253, 2022-08-23, paskelbta TAR 2022-08-23, i. k. 2022-17407
Priedų pakeitimai:
3 priedas Biodegalai PFSA
Papildyta priedu:
Nr. 1-231, 2023-07-13, paskelbta TAR 2023-07-13, i. k. 2023-14561
1 priedas PFSA elektromobilumas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas
Nr. 1-244, 2022-07-22, paskelbta TAR 2022-07-22, i. k. 2022-16040
Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 1-192 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas
Nr. 1-253, 2022-08-23, paskelbta TAR 2022-08-23, i. k. 2022-17407
Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 1-192 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas
Nr. 1-292, 2022-10-13, paskelbta TAR 2022-10-13, i. k. 2022-20865
Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 1-192 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas
Nr. 1-398, 2022-11-29, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24216
Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 1-192 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas
Nr. 1-64, 2023-03-20, paskelbta TAR 2023-03-20, i. k. 2023-04852
Dėl energetikos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 1-192 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas
Nr. 1-231, 2023-07-13, paskelbta TAR 2023-07-13, i. k. 2023-14561
Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 1-192 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas
Nr. 1-283, 2023-08-30, paskelbta TAR 2023-08-30, i. k. 2023-17015
Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 1-192 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš aei gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
[1] Remiantis 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/972, kuriuo iš dalies keičiant Reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 pratęsiamas jo galiojimas ir iš dalies keičiant Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 pratęsiamas jo galiojimas ir įtraukiami patikslinimai (toliau – de minimis reglamentas).
[2]De minimis reglamentas
[3] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000.
[4] De minimis reglamentas.
[5] De minimis reglamentas.
[6] Vertinant valstybės pagalbos kriterijus vadovaujamasi Europos Komisijos pranešimu dėl valstybės pagalbos sąvokos ir teismų praktika (angl. Commission Notice on the notion of State aid pursuant to Article 107(1) TFEU, jei taikoma.
[7]Plačiau su šia sąvoka galima susipažinti 1987 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją, 118/85, ECLI:EU:C:1987:283, 7 ir 8 punktuose, kuriuose nurodyta, kad įgyvendamos joms priskirtus įgaliojimus valstybės institucijos gali įgyvendinti tiek valstybinės valdžios funkcijas, tiek užsiimti ūkine-komercine veikla įgyvendindamos ūkio subjekto funkcijas.
[8] Plačiau su šia sąvoka galima susipažinti 1988 m. gegužės 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bodson, 30/87,ECLI:EU:C:1988:225, 18 punkte.
[9] Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 26 punkte pateiktą privačios prieigos sąvokos apibrėžimą, privati prieiga yra nevieša prieiga, prieinama naudoti tik konkrečiai fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupei.
[10] Plačiau žiūrėti čia: http://ec.europa.eu/competition/state_aid/overview/public_services_en.html.
[11] Plačiau galima susipažinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendime Altmark, C‑280/00, EU:C:2003:415.
[12] Komisijos komunikatas dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (2012/C 8/02).
[13] Vertinant valstybės pagalbos kriterijus vadovaujamasi Europos Komisijos pranešimu dėl valstybės pagalbos sąvokos ir teismų praktika (angl. Commission Notice on the notion of State aid pursuant to Article 107(1) TFEU, jei taikoma.
[14]Plačiau su šia sąvoka galima susipažinti 1987 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją, 118/85, ECLI:EU:C:1987:283, 7 ir 8 punktuose, kuriuose nurodyta, kad įgyvendamos joms priskirtus įgaliojimus valstybės institucijos gali įgyvendinti tiek valstybinės valdžios funkcijas, tiek užsiimti ūkine-komercine veikla įgyvendindamos ūkio subjekto funkcijas.
[15] Plačiau su šia sąvoka galima susipažinti 1988 m. gegužės 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bodson, 30/87,ECLI:EU:C:1988:225, 18 punkte.
[16] Plačiau žiūrėti čia: http://ec.europa.eu/competition/state_aid/overview/public_services_en.html.
[17] Plačiau galima susipažinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendime Altmark, C‑280/00, EU:C:2003:415.
[18] Komisijos komunikatas dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (2012/C 8/02).
[19] Vertinant valstybės pagalbos kriterijus vadovaujamasi Europos Komisijos pranešimu dėl valstybės pagalbos sąvokos ir teismų praktika (angl. Commission Notice on the notion of State aid pursuant to Article 107(1) TFEU, jei taikoma.
[20]Plačiau su šia sąvoka galima susipažinti 1987 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją, 118/85, ECLI:EU:C:1987:283, 7 ir 8 punktuose, kuriuose nurodyta, kad įgyvendamos joms priskirtus įgaliojimus valstybės institucijos gali įgyvendinti tiek valstybinės valdžios funkcijas, tiek užsiimti ūkine-komercine veikla įgyvendindamos ūkio subjekto funkcijas.
[21] Plačiau su šia sąvoka galima susipažinti 1988 m. gegužės 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bodson, 30/87,ECLI:EU:C:1988:225, 18 punkte.
[22] LEA įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022-01-06 įsakymu Nr. 1-16 ”Dėl viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros įstatų patvirtinimo” (toliau – įstatai), 1 punktas.
[23] Energetikos įstatymo 131 straipsnio 1 dalies 15 punktas,
[24] Strateginio valdymo sistemos dalyvių, galinčių atlikti jungtinių projektų vystytojų funkcijas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14-1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, 3.2 papunktis.
[25] Įstatų 12.15.1 papunktis.
[26] Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis.
[27] Plačiau žiūrėti čia: http://ec.europa.eu/competition/state_aid/overview/public_services_en.html.
[28] Plačiau galima susipažinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendime Altmark, C‑280/00, EU:C:2003:415.
[29] Komisijos komunikatas dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (2012/C 8/02).