Suvestinė redakcija nuo 2019-08-31 iki 2020-03-13

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-04-15, i. k. 2019-06130

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL 2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMos BENDRoJo UGDYMO PLANo PATVIRTINIMO

 

 

2019 m. balandžio 15 d. Nr. V-413

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punktu:

 

1. T v i r t i n u  2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrąjį ugdymo planą (pridedama).

 

2. N u s t a t a u, kad kituose švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymuose vartojamą ugdymo srities pavadinimą „kūno kultūra“ atitinka ugdymo srities pavadinimas „fizinis ugdymas“, dalyko pavadinimą „kūno kultūra“dalyko pavadinimas „fizinis ugdymas“.

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                                                   Algirdas Monkevičius

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo,

mokslo ir sporto ministro

2019 m. balandžio 15 d.

įsakymu Nr. V-413

 

2019–2020 ir 2020–2021 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS BENDRASIS UGDYMO PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrajame ugdymo plane (toliau – Bendrasis ugdymo planas) reglamentuojamas pradinio ugdymo programos, specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų, sporto ar kitu ugdymu programų), pradinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, suaugusiųjų pradinio ugdymo programos (toliau – Pradinio ugdymo programa) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimas.

 

2. Bendrojo ugdymo plano tikslas – apibrėžti Pradinio ugdymo programos vykdymo reikalavimus ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti mokykloje, kuriais vadovaudamasi mokykla, atsižvelgdama į bendruomenės poreikius, planuoja ir organizuoja pradinį ugdymą, sudarydama lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

 

3. Bendrojo ugdymo plano uždaviniai:

 

3.1. pateikti gaires ugdymo turiniui kurti ir įgyvendinti mokykloje, sudarant sąlygas mokyklų savarankiškumo didinimui;

 

3.2. nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.

 

4. Mokyklos 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo planas (toliau – Mokyklos ugdymo planas) rengiamas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedo „Pradinio ugdymo bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa) nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir mokyklos strateginiu planu.

 

5. Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos:           

 

5.1. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam skiriama ne mažiau kaip 30 minučių;

 

5.2. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų;

 

5.3. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti;

 

5.4. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu;

 

5.5. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma;

 

5.6. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, plėtojant gebėjimus ir galias;

 

5.7. kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

 

II SKYRIUS

MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

 

6. Rengiant Mokyklos ugdymo planą:

 

6.1. mokyklos vadovo įsakymu sudaroma darbo grupė ugdymo plano projektui parengti. Grupės darbui vadovauja mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo;

 

6.2. darbo grupė, rengdama vienų arba dvejų metų Mokyklos ugdymo planą, susitaria dėl jo struktūros ir formos arba ją gali pasiūlyti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininko) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos);

 

6.3. Mokyklos plano struktūra ir jo dalys neprivalo atitikti Bendrojo ugdymo plano struktūros. Mokyklos ugdymo plane nustatomos Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatos, kurios atspindi pradinio ugdymo organizavimo specifiką konkrečioje mokykloje; 

 

6.4. darbo grupė privalo remtis švietimo stebėsenos duomenimis ir rekomendacijomis: nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka, mokyklos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis. 

 

7. Mokykla, įgyvendindama kelias bendrojo ugdymo programas (pvz., pradinio, pagrindinio, vidurinio), gali rengti vieną bendrą visoms programoms arba atskirą tik Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo Mokyklos ugdymo planą. Mokykla ugdymo organizavimo sprendimų kasmet atnaujinti neprivalo, jei jie atitinka Bendrųjų ugdymo planų nuostatas, mokyklos išsikeltus ugdymo tikslus ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančius teisės aktus. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, pateikiami konkretūs ugdymo turinio įgyvendinimo organizuojant ugdymosi procesą mokykloje susitarimai.

 

8. Rengiant Mokyklos ugdymo planą Pradinio ugdymo programai įgyvendinti rekomenduojama priimti ar atnaujinti (pagal poreikį) sprendimus dėl:

 

8.1. ugdymo turinio planavimo ir jo įgyvendinimo, integruojamųjų ir prevencinių programų įgyvendinimo;

 

8.2. ugdymosi proceso organizavimo (trukmės, organizavimo formų ir kt.);

 

8.3. mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo;

 

8.4. priemonių, padėsiančių mokiniams pasiekti aukštesnių mokymosi pasiekimų ir pažangos bei švietimo pagalbos teikimo;

 

8.5. švietimo pagalbos teikimo;

 

8.6. neformaliojo vaikų švietimo pasiūlos ir organizavimo, pažintinės, kultūrinės veiklos organizavimo;

 

8.7. pamokų, skirtų mokinio ugdymosi poreikiams ir švietimo pagalbai teikti, panaudojimo;

 

8.8. projektinių darbų rengimo ir vykdymo;

 

8.9. mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonių: pasiekimų patikrinamųjų darbų organizavimo būdų (atsiskaitomųjų darbų, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, savarankiškų darbų ir kt.) ir laikotarpių, didžiausio patikrinamųjų darbų skaičiaus per savaitę, užduočių, kurios skirtos atlikti namuose, skyrimo;

 

8.10. kitų mokiniams ir mokyklai ugdymo turiniui įgyvendinti aktualių klausimų.

 

9. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi poreikius Mokyklos ugdymo plane gali būti įteisinti ir kiti Bendrajame ugdymo plane nenumatyti sprendimai, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų ir tiems sprendimams pritaria mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininkas) (kitos  mokyklos).

 

10. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, jo projektą suderinęs su mokyklos taryba, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitose mokyklose).

 

11. Mokyklos ugdymo planas viešai skelbiamas mokyklos interneto svetainėje.

 

 

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ 

 

12. 2019–2020 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2019 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos. Mokslo ir žinių dienai sutapus su poilsio diena ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos.

 

13. 2020–2021 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos.

 

14. Ugdymo procese mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos, kurių bendra trukmė 2019–2020 mokslo metais – 19, o 2020–2021 mokslo metais – 20 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių ir poilsio dienos.

 

15. Mokinių atostogos 2019–2020 mokslo metais:

 

Rudens

2019-10-28–2019-10-31   

Žiemos (Kalėdų)

2019-12-23–2020-01-03   

Žiemos

2020-02-17–2020-02-21

Pavasario (Velykų)

2020-04-14–2020-04-17    

 

16. Mokinių atostogos 2020–2021 mokslo metais:

 

Rudens

2020-10-26–2020-10-30   

Žiemos (Kalėdų)

2020-12-23–2021-01-05   

Žiemos

2021-02-15–2021-02-19

Pavasario (Velykų)

2021-04-06–2021-04-09    

 

17. Mokykla gali keisti atostogų datas suderinusi su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – su savininku (dalyvių susirinkimu).

 

18. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Jų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės  mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos).

 

19. Oro temperatūrai esant 20 °C  šalčio ar žemesnei mokiniai į mokyklą gali nevykti. Oro temperatūrai esant 30 °C ar aukštesnei ir mokyklai negalint užtikrinti ugdymo proceso organizavimo vėsesnėse mokyklos aplinkose mokiniai į mokyklą gali nevykti. Atvykusiems į mokyklą mokiniams ugdymo procesas vykdomas mokyklos pasirinkta forma. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos interneto svetainėje ir (arba) elektroniniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

Oro temperatūrai esant 30 °C ar aukštesnei ugdymo procesas lauke neorganizuojamas. Mokyklos vadovo sprendimu ugdymo procesas gali būti koreguojamas, t. y. trumpinamos pamokos, organizuojamos kitose aplinkose, priimami ir kiti ugdymo proceso organizavimo sprendimai, kuriuos lemia konkrečios mokyklos aplinka..

Mokymosi patalpose oro temperatūra turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), nustatytus mikroklimato reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-957, 2019-08-29, paskelbta TAR 2019-08-30, i. k. 2019-13749

 

20. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar sustabdymo. Sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, įskaičiavimo / neįskaičiavimo į ugdymo dienų skaičių derina su mokyklos taryba, valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininku (dalyvių susirinkimu).

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

21. Pradinio ugdymo programos turinį sudaro šios sritys: dorinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, socialinis ir gamtamokslinis ugdymas, meninis ugdymas, fizinis ugdymas, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymas.

 

22. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, susitaria dėl:

 

22.1. viso ugdymo proceso ar kai kurių dalykų mokymo tautinės mažumos kalba (mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba. Bendroji programa vykdoma dvikalbio ugdymo būdu, vadovaujantis Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 „Dėl Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“);

 

22.2. ugdymo proceso formos keitimo ar mokymosi laikotarpio skirstymo kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte (pvz., intensyvinti ugdymo procesą, ugdymo turinį įgyvendinti projektine veikla, mokyti vieno, dviejų dalykų per dieną ir kitomis formomis, pvz., integralaus turinio ir kt.):

 

22.2.1. mokytojas, formuodamas integralų ugdymo turinį (nesuskaidytą į atskirus dalykus):

 

22.2.1.1. numato integruoto ugdymo laikotarpius (pvz., integruotai ugdoma dieną, mėnesį ar visus mokslo metus), ugdymo sričiai ar dalykui skirdamas proporcingą pamokų / ugdymo valandų skaičių, dienos ugdymo proceso pradžią ir pabaigą, preliminarų ugdymo veiklų laiką. Dalykų pamokos, jų laikas nenurodomi;

 

22.2.1.2. numato integracinius / jungiamuosius ugdymo turinio elementus. Jais gali būti: Bendrojoje programoje numatyti ugdymo(si) pasiekimai, kompetencijos, aktualios temos, problemos, iškelti ugdymo tikslai ir kt.; 

 

22.2.1.3. gali pasirinkti įvairius ugdymo turinio integravimo būdus, kai integruojami visi ar keli Bendrosios programos ugdymo dalykai;

 

22.2.1.4. gali derinti Bendrosios programos ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį, kurdamas integralų pradinio ugdymo turinį;

 

22.2.1.5. planuodamas ugdymo laiką, išlaiko metams klasei ugdymo dalykams skiriamas pamokas, nurodytas Bendrojo ugdymo plano 27 punkte;

 

22.2.2. ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 klasėse numatomas vadovaujantis Higienos norma;

 

22.2.3. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį:

 

22.2.3.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į įvairios nepertraukiamos trukmės ugdymo periodus;

 

22.2.3.2. ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį) per dieną 1 klasėje gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, 2–4 klasėse – 6 valandas, atsižvelgiant į tai, kiek mokykla gali skirti laiko neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės ar visos dienos mokyklos veiklai organizuoti skirtas laikas;

 

22.2.4. ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis įgyvendinamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinys;

 

22.2.5. ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.);

 

22.2.6. mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymosi poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą pamokų / ugdymo valandų skaičių;

 

22.3. Klasės gali būti dalijamos į grupes:

 

22.3.1. doriniam ugdymui, jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką; mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;  

 

22.3.2. lietuvių kalbai mokyti mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba (kalbos), klasėje esant ne mažiau kaip 18 mokinių (gali būti mažesnis mokinių skaičius, jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų);

 

22.3.3. lietuvių kalbai mokyti mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba (kalbos), jungtinėje klasėje, kai jungiamos 2 klasės, klasėje esant ne mažiau kaip 12, kai jungiamos 3 klasės – ne mažiau kaip 10 mokinių, jei jungiamos 4 klasės – ne mažiau kaip 8 mokiniai, jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų;     

 

22.3.4. lietuvių kalbai mokyti mokykloje, esančioje daugiakalbėje aplinkoje (t. y., jeigu mokykla yra Vilniaus rajono ar Šalčininkų rajono savivaldybėje, taip pat jeigu mokykla yra Elektrėnų, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Visagino ar Vilniaus miesto savivaldybėje ir joje yra ne mažiau kaip 20 procentų mokinių, besimokančių valstybine mokomąja kalba, kurių gimtoji kalba yra kita, ne valstybinė kalba), klasėje esant ne mažiau kaip 18 mokinių (gali būti mažesnis mokinių skaičius, jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų);

 

22.3.5. lietuvių kalbai mokyti mokyklos, esančios daugiakalbėje aplinkoje (t. y., jeigu mokykla yra Vilniaus rajono ar Šalčininkų rajono savivaldybėje, taip pat jeigu mokykla yra Elektrėnų, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Visagino ar Vilniaus miesto savivaldybėje ir joje yra ne mažiau kaip 20 procentų mokinių, besimokančių valstybine mokomąja kalba, kurių gimtoji kalba yra kita, ne valstybinė kalba), jungtinėje klasėje, kai jungiamos 2 klasės, klasėje esant ne mažiau kaip 12, kai jungiamos 3 klasės – ne mažiau kaip 10 mokinių, jei jungiamos 4 klasės – ne mažiau kaip 8 mokiniai, jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų;

 

22.3.6. užsienio kalbai mokyti, klasėje esant ne mažiau kaip 20 mokinių, jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų;

 

22.3.7. vaikų socializacijos centre socializacijos klasės dalijamos ar sudaromos laikinosios grupės pagal mokinių pasiekimų lygius; įgyvendinant vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemones, kurios padėtų mokiniui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas;

 

22.4. kiek pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai (toliau – pažintinė veikla) per mokslo metus skirs pamokų ar dienų atsižvelgdama į Bendrojoje programoje numatytą turinį, mokinių mokymosi poreikius bei kokiu būdu ją organizuos. Pažintinė veikla yra privaloma sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Ši veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose ir kt.;

 

22.5. užduočių mokiniams į namus skyrimo / neskyrimo. Mokykla, nusprendusi skirti užduotis į namus, užtikrina, kad užduotys:

 

22.5.1. atitiktų mokinio galias;

 

22.5.2. būtų naudingos tolesniam mokymuisi;

 

22.5.3. nebūtų užduodamos atostogoms;

 

22.5.4. nebūtų skirtos dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

 

23. Mokiniams, kurie negali tinkamai įvykdyti užduočių, skirtų atlikti namuose (jeigu jos skiriamos), dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų, būtina sudaryti sąlygas jas atlikti mokykloje arba mokiniai turi būti nukreipiami į dienos centrus.

 

24. Mokykla organizuoja mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir remdamasi turimais duomenimis, jeigu reikia, koreguoja ugdymo procesą. 

 

25. Mokykla užtikrina sisteminę švietimo pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją, intervenciją ir žemų pasiekimų kompensacines priemones.

 

26. Mokykla, vertindama mokinio pasiekimus ir pažangą, vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą.

 

27. Minimalus pamokų skaičius pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti per metus (savaitę):

 

Dalykai

1 klasė

2 klasė

3 klasė

4 klasė

Iš viso skiriama pamokų Pradinio ugdymo programai

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

35 (1)

35 (1)

35 (1)

35 (1)

140 (4)

Lietuvių kalba **

280 (8)

245 (7)

245 (7)

245 (7)

1015 (29)

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių, kt.)*, **

245* (7*)

245* (7*)

245* (7*)

245* (7*)

980* (28*)

Lietuvių kalba*, **

175* (5*)

140* (4*)

175* (5*)

175* (5*)

665* (19*)

Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių)

0

70 (2)

70 (2)

70 (2)

210 (6)

Matematika**

140 (4)

175 (5)

140 (4)

175 (5)

630 (18 ) 

Pasaulio pažinimas

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 (2)

280 (8)

Dailė ir technologijos

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 / 35*

(2 / 1*)

280 / 245*

(8 / 7*)

Muzika

70 (2)

70 (2)

70 (2)

70 (2)

280 (8)

Fizinis ugdymas***

105 (3)

105 (3)

105 (3)

105 (3)

420 (12)

Iš viso privalomų pamokų skaičius metams

770 / 910*

(22 / 26*)

840 / 980*

(24 / 28*)

805 / 980* (23 / 28*)

840 / 980* (24 / 28*)

3255 / 3850*

(93 / 110*)

Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti

70 / 35*

(2 / 1*)

105 / 70*

(3 / 2*)

175 / 105*

(5 / 3*)

Neformalusis švietimas

140 (4)

140 (4)

280 (8)

Pastaba:

*Mokykloje, kurios nuostatose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba.

**Minimalus pamokų skaičius lietuvių kalbai ir matematikai gali būti koreguojamas tarp klasių, atsižvelgiant į praėjusiais mokslo metais skirtą pamokų skaičių.

***Fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal pradinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

 

28. Mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.

 

29. Pamokų skaičių klasei per metus sudaro: privalomos pamokos visiems klasės mokiniams; pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; pamokos dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes; valandos neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti.

 

30. Pamokos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-957, 2019-08-29, paskelbta TAR 2019-08-30, i. k. 2019-13749

 

31. Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus, mokyklos lėšas. Mokiniai renkasi neformaliojo vaikų švietimo programas, padedančias atsiskleisti jų pomėgiams, talentams. Rekomenduojama į neformaliojo vaikų švietimo veiklą padėti įsitraukti mokiniams, gyvenantiems nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis sąlygomis, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atvykusiems ar grįžusiems iš užsienio valstybių.

 

32. Mokinių skaičių neformaliojo vaikų švietimo grupėje pagal turimų mokymo lėšų dydį nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai žymimi Mokinių registre.

 

33. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas vykdomos nevalstybinės, savivaldybės ir valstybinės – biudžetinės ir viešosios įstaigos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) ar mokyklos nustatyta tvarka.  

 

34. Bendrojo ugdymo plano prieduose išdėstytos nuostatos dėl:

 

34.1. specializuotų ugdymo krypties programų įgyvendinimo (1 priedas);

 

34.2. ugdymo organizavimo ligoninės ir sanatorijos mokyklose (2 priedas);

 

34.3. ugdymo organizavimo laisvės atėmimo vietoje (3 priedas);

 

34.4. pradinio ugdymo programos įgyvendinimo vaikų socializacijos centruose (4 priedas);

 

34.5. suaugusiųjų pradinio ugdymo organizavimo (5 priedas).

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

 

35. Mokyklose, esant nedideliam mokinių skaičiui, gali būti jungiamos klasės, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Tinklo kūrimo taisyklės).

 

36. Atsižvelgiant į Bendrojo ugdymo plano 27 punkte numatytą minimalų skiriamų pamokų skaičių, klasės kontaktinių valandų skaičius per mokslo metus jungtinėms klasėms skiriamas, vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ UGDYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

 

37. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašas):

 

37.1. Bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Rekomenduojama įgyvendinti visas Bendrosios programos dalykų programas, išskyrus fizinio ugdymo programą;

 

37.2. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);

 

37.3. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Šios ugdymo pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;

 

37.4. mokiniams, kurie mokosi namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms grupėje skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms – 15 procentų Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nustatytų pamokų per metus, o mokiniams, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriamos Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nustatytos pamokos per metus;

 

37.5. namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriama 315 metinių (9 savaitinės) pamokų Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėse – 385 metinės (11 savaitinių) pamokos. Mokyklos, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, mokiniui kiekvienoje klasėje skiriama 70 papildomų pamokų per metus (2 per savaitę).

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

38. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo dalyko ar visų Bendrosios programos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka:

 

38.1. visų Bendrosios programos dalykų gali mokytis mokinys, laikinai išvykęs gyventi į užsienį, jei tėvai (globėjai) raštu yra deklaravę, kad mokinys toje šalyje nesimoko pagal Pradinio ugdymo programą;

 

38.2. mokymą teikia mokykla, vykdanti nuotolinį mokymą;

 

38.3. mokiniai gali mokytis Bendrosios programos dalykų ar lietuvių kalbos ar (ir) pasaulio pažinimo dalykų, mokymą organizuojant grupinio ar pavienio mokymosi forma. Programoms įgyvendinti grupinio mokymosi forma skiriamas pamokų skaičius per metus, numatytas Bendrojo ugdymo plano 27 punkte;

 

38.4. mokiniams, kurie mokosi pavienio mokymosi forma, skiriama 15 procentų Bendrojo ugdymo plano 27 punkte dalykui (-ams) skiriamų pamokų.

39. Mokykla, atvykusį asmenį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos Pradinio ugdymo programos dalį (toliau – tarptautinė pradinio ugdymo programa) ar priešmokyklinio ugdymo programos dalį: 

 

39.1. priima mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“, susipažinusi su atvykusiųjų asmenų lūkesčiais ir norais dėl mokymosi kartu su bendraamžiais (suaugusiųjų – pagal suaugusiųjų pradinio ugdymo programą);

 

39.2. tėvų (globėjų) pageidavimu priima vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina šešeri metai, mokytis pagal pradinio ugdymo programą, jeigu užsienio valstybėje vaikas buvo ugdomas mokykloje pagal priešmokyklinio ugdymo ar formaliojo švietimo programas ir tėvai (globėjai) pateikia tai patvirtinančius įrodymus;

 

39.3. vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka septyneri metai, nesiugdžiusį Lietuvoje pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, mokytis pagal pradinio ugdymo programą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 9 straipsnio 3 punktu;

 

39.4. informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininką (dalyvių susirinkimą);

 

39.5. kartu su mokinio tėvais (globėjais) ar teisėtais mokinio atstovais numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, aptaria švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos:

 

39.5.1. jei mokykla nustato, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams pašalinti, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma, kokia pagalba (atskirų ugdomųjų dalykų, lietuvių kalbos ar socialinių kultūrinių kompetencijų ir kt.) ir kaip bus teikiama. Individualiame ugdymo plane gali būti numatytas pamokų skaičiaus perskirstymas tarp atskirų dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte;

 

39.5.2. numato mokinio apytikrę adaptacinio laikotarpio trukmę, mokyklos teikiamos pagalbos formas ir būdus; mokyklos, mokinio ir tėvų įsipareigojimus. Pagalbos teikimas gali būti numatomas kelerių metų laikotarpiui;

 

39.5.3. nuolat bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais) ar teisėtais mokinio atstovais ir teikia informaciją apie mokinio mokymąsi, daromą pažangą;

 

39.5.4. prireikus, pasitelkia mokinius savanorius, galinčius padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis;

 

39.5.5. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, atliepiančias besimokančiojo poreikius.

40. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, mokykla sudaro sąlygas intensyviai tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama papildomą, individualų lietuvių  kalbos mokymą, skirdama pamokų iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų pamokų. Intensyviai lietuvių kalbos mokoma(si) iki vienų metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas keleriems (2–4) metams.

 

41. Suaugusių užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, ir jų vaikų ugdymas išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose laikinosiose grupėse organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

42. Išlyginamosios klasės (atskirais atvejais – grupės) gali būti steigiamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, kuriuo nustatoma priėmimo į išlyginamąsias klases, grupes tvarka ir numatomos finansavimo galimybės.

 

43. Mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė ar grupė, rengia išlyginamosios klasės ar grupės ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį:

 

43.1. mokiniai išlyginamojoje klasėje ar grupėje gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų, tik tam tikros ugdymo srities (lietuvių kalbos, kitų kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko;

 

43.2. klasės ar grupės ugdymo planas sudaromas taip, kad didžiausias mokinio pamokų skaičius neviršytų 840 pamokų per metus (24 pamokos per savaitę). Neformaliojo vaikų švietimo pamokų (arba veiklų), skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, skaičius neturi viršyti 175 pamokų per metus (5 pamokos per savaitę).

 

44. Lietuvių kalbos mokoma vadovaujantis Išlyginamųjų klasių ir išlyginamųjų mobiliųjų grupių lietuvių kalbos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1216 „Dėl Išlyginamųjų klasių ir išlyginamųjų mobiliųjų grupių lietuvių kalbos programos patvirtinimo“.

 

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

 

45. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:  

 

45.1. Dorinis ugdymas: 

 

45.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;

 

45.1.2. mokykloje, kuri negali užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų) pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, mokiniui įskaitomas tikybos mokymas sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju mokykla nustato mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką;  

 

45.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

 

45.2. Kalbinis ugdymas:

 

45.2.1. lietuvių kalbos dalykas yra Pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis;

 

45.2.2. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pradinio  ugdymo bendrąją  programą, skiriant Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nurodytas pamokas;

 

45.2.3. mokykloje, kurios nuostatuose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbos ugdymas vykdomas:

 

45.2.3.1. skiriant Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nurodytas pamokas;

 

45.2.3.2. jei mokyklos taryba pritaria ir pasirenka kitą, nei nurodyta Bendrojo ugdymo plano 27 punkte, pamokų skaičių lietuvių kalbai mokyti, Bendrajame ugdymo plane nurodytas pamokų, skirtų gimtajai ir lietuvių kalbai mokyti, skaičius sumuojamas ir dalijamos per pusę;

 

45.2.3.3. mokoma(si) integruotai:

 

45.2.3.3.1. į kitus mokomuosius dalykus, mokomus tautinės mažumos kalba, integruojami lietuvių kalbos mokymo fragmentai;

 

45.2.3.3.2. Bendrosios programos pasaulio pažinimo temas, susijusias su Lietuvos istorija, geografija, kultūra, rekomenduojama mokyti lietuvių kalba;

 

45.2.3.3.3. tėvų (globėjų) pageidavimu kitų (pasirinktų) Bendrosios programos dalykų gali būti mokoma(si) lietuvių kalba.

 

45.2.4. gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių, kt.) mokymas(is):

 

45.2.4.1. mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas, gimtosios kalbos mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą gimtosios kalbos programą;

 

45.2.4.2. mokiniai, kurie priskiriami tautinėms mažumoms, užsieniečiai, turintys teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir besimokantys mokykloje, kurioje ugdymo procesas organizuojamas ne jų gimtąja kalba, gali mokytis tautinės mažumos gimtosios ar kitos gimtosios kalbos, jei susidaro ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė, ir yra tos kalbos mokytojas specialistas. Gimtosios kalbos rekomenduojama mokyti vadovaujantis Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1630 „Dėl Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašo patvirtinimo“;

 

45.2.5. pirmosios užsienio kalbos mokymas:

 

45.2.5.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais Pradinio ugdymo programos metais. Jei mokykla turi lėšų, galima pirmosios užsienio kalbos pradėti mokyti ir pirmoje klasėje;

 

45.2.5.2. mokykla siūlo ne mažiau kaip vieną kalbą iš trijų Europos kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių) (toliau – užsienio kalba), o mokyklai turint finansinių galimybių ir atitinkamo dalyko mokytojų bei tėvams pageidaujant, galima siūlyti rinktis iš kelių užsienio kalbų.

 

45.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

 

45.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalį (vieną ketvirtąją) dalykui skiriamo laiko ugdymas turėtų vykti tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose; 

 

45.3.2. socialiniams gebėjimams ugdyti rekomenduojama dalį (vieną ketvirtąją) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

 

45.4. Fizinis ugdymas:

 

45.4.1. turi būti sudarytos sąlygos mokiniams lankyti ne mažiau kaip 105 fizinio ugdymo  pamokas per metus (3 pamokas per savaitę);

 

45.4.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:

 

45.4.2.1. mokinių grupės sudaromos iš skirtingų klasių;

 

45.4.2.2. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

 

45.4.2.3. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

 

45.4.3. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, rekomenduojama ugdymo proceso metu pagal galimybes organizuoti judriąsias pertraukas ar fiziniam aktyvinimui skirtas veiklas.

 

45.5. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras):

 

45.5.1. technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 27 punkte;

 

45.5.2. atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės meninio ugdymo poreikius ir mokyklos galimybes mokykloje:     

 

45.5.2.1. teatras gali būti viena iš meninio ugdymo sričių. Teatro gali būti mokoma kaip atskiro dalyko ar taikant jo elementus per įvairių dalykų pamokas ar neformaliojo vaikų švietimo veiklas. Mokyklos bendruomenės susitarimai dėl skiriamų pamokų teatro dalykui įtvirtinami Mokyklos ugdymo plane;

 

45.5.2.2. šokio programa įgyvendinama, skiriant 35 pamokas per metus (1 per savaitę) iš fiziniam ugdymui dalykui skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 27 punkte;

 

45.5.2.3. gali būti organizuojamas kryptingas meninis ugdymas. Mokykla parengia kryptingo meninio ugdymo programą, kurią tvirtina mokyklos vadovas.

 

46. Siekiant mažesnio mokinių mokymosi krūvio ir įvairiapusiškesnio fizinio ugdymo, mokiniui, lankančiam neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) formalųjį švietimą papildančio ugdymo veiklas ir pateikusiam tai įrodančią informaciją, fizinio aktyvumo pamokas (ar jų dalį) mokykloje galima įskaityti. Šių programų turinys turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Pamokų įskaitymo tvarką nusistato mokykla. Mokiniui, kuriam neįskaitomos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) formalųjį švietimą papildančio ugdymo veiklos, turi būti organizuojama tiek pamokų, kiek nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte.

 

47. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

 

47.1. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

 

47.1.1. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų atskirai planuoti ir vykdyti nereikia, jos yra integruotos į Bendrosios programos turinį;

 

47.1.2. Žmogaus saugos bendroji programa ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa;

 

47.1.3. mokyklos pasirinktos prevencinės ir kitos ugdymo programos;

 

47.1.4. etninės kultūros ugdymas;

 

47.1.5. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų;

 

47.2. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“.

 

48. Mokytojas numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios, Žmogaus saugos bendrosios, etninės kultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.

 

49. Mokykla, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės, mokinių ugdymosi poreikius, Bendrojo ugdymo plano 47.1.2 ir 47.1.3 papunkčiuose nurodytoms ugdymo programoms įgyvendinti gali skirti atskirą ugdymo laiką iš pamokų, skirtų ugdymosi poreikiams tenkinti (nedidinant mokiniui privalomų pamokų skaičiaus per mokslo metus), o Bendrojo ugdymo plano 47.1.4 papunktyje įvardintai etninei kultūrai ugdyti – iš neformaliojo vaikų švietimo valandų.

 

 

IV SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ),

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

50. Mokykla, rengdama Mokyklos ugdymo planą, atsižvelgia į mokinių, kuriems reikalinga pagalba dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmes, pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos, mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

51. Mokykla kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro individualų ugdymo planą, kuriame nurodomos bendrosios programos, pritaikytos ar individualizuotos programos, įgyvendinamos pagal Bendrojo ugdymo plano 27 ir 65 punktus, švietimo pagalbos teikimas, specialiosios pratybos ir pamokos, kitų specialistų teikiama pagalba.

 

52. Švietimo pagalba (psichologinė, specialioji pedagoginė, socialinė pedagoginė ir specialioji) teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 „Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-950 „Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

53. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, kiekvienam mokiniui, kuriam pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, mokyklos vaiko gerovės komisija rekomenduoja teikti specialistų pagalbą, turi būti skiriama nuo 70 iki 140  pamokų per metus (nuo 2 iki 4 pamokų per savaitę) individualioms konsultacijoms ir (ar) švietimo pagalbai.

 

54. Mokykla, kurioje nėra švietimo pagalbos specialistų, gali organizuoti švietimo pagalbą mokiniams pedagoginėje psichologinėje ar švietimo pagalbos tarnyboje arba kitoje savivaldybės ugdymo įstaigoje, taip pat gali pirkti švietimo specialistų paslaugas iš kito savivaldybės ar kitų įstaigų pagal nustatytus įkainius, suderinus tai su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitose mokyklose).

 

55. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi reikmes, pritaikoma Bendroji programa, formuojamas ugdymo turinys (integralus ar pagal dalykus), parenkamos mokymosi organizavimo formos (pamoka, projektinė veikla ar pan.), pritaikomos ugdymosi erdvės, parenkamos ugdymui skirtos techninės pagalbos priemonės ir specialiosios mokymo priemonės ir pan.             

 

56. Organizuodama mokinių, kuriems reikalinga pagalba dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla atsižvelgia į:

 

56.1. mokinių turimus specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli);          

 

56.2. mokymo(si) formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

 

56.3. mokyklos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje.

 

 

antrasis SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

 

57. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengiamas individualus ugdymo planas, siekiant tenkinti jo pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, padėti mokytis, pripažįstant ir plėtojant jo gebėjimus ir galias, teikiant švietimo pagalbą.

 

58. Mokykla, rengdama individualų ugdymo planą:

 

58.1. pritaiko Bendrąjį ugdymo planą iki 20 procentų koreguodama dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių, nurodytą Bendrojo ugdymo plano 27 punkte;

 

58.2. numato specialiąsias pamokas, siūlo kitus dalykus, galinčius ugdyti mokinių raštingumą, suteikti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, padėsiančias būti savarankiškesniems, ugdytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą. Mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, rekomenduojama skirti pamokas lietuvių kalbai mokyti;

 

58.3. gali didinti pamokų skaičių (nedidinant mokiniui privalomų pamokų skaičiaus per mokslo metus), skirtą meniniam, technologiniam, sveikatos ugdymui;

 

58.4. teikia mokymosi pagalbą, padedančią įveikti mokymosi sunkumus, kylančius dėl specialiųjų ugdymosi poreikių;

 

58.5. gali mažinti minimalų privalomą pamokų skaičių iki 9 procentų Bendrojo ugdymo planų 27 punkte nurodytų pamokų skaičių per metus, didinant neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių, besimokantiems pagal Pradinio ugdymo individualizuotą programą;

 

58.6. per mokslo metus gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų pamokų skaičių;

 

58.7. gali intensyvinti mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar švietimo pagalbą nustatytą laikotarpį, skirdama papildomų pamokų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei;

 

58.8. turi užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymosi tęstinumą ir nuoseklumą.

 

59. Sutrikusios klausos mokiniui mokykla skiria:

 

59.1. lietuvių gestų kalbai ne mažiau kaip 70 pamokų per metus (2 per savaitę), lietuvių kalbai ne mažiau kaip 210 pamokų per metus (6 per savaitę), dalykinei praktinei veiklai ne mažiau kaip 70 pamokų per metus (2 per savaitę), dailei ne mažiau kaip 35 pamokas per metus (1 per savaitę), muzikinei ritmikai ne mažiau kaip 70 pamokų per metus (2 per savaitę);

 

59.2. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms ne mažiau kaip 70 pamokų per metus (2 per savaitę) (kochlearinių implantų naudotojams ne mažiau kaip 70 pamokų per metus (2 per savaitę). Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualios pratybos gali vykti lietuvių kalbos pamokose ar po pamokų įvairiomis formomis. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;

 

59.3. atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus ir tėvų (globėjų) pageidavimus, kurčiasis ir neprigirdintysis mokomas totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu.

 

60. Sutrikusios regos mokiniui mokykla skiria:

 

60.1. specialiąsias pamokas sensomotorikai ir regėjimui lavinti;

 

60.2. Brailio rašto individualioms pratyboms (iki ketverių metų), kuriam gresia pavojus apakti, ne mažiau kaip 35 pamokas per metus;

 

60.3. aklam (regėjimo aštrumas – nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas – 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti ne mažiau kaip 35 pamokas per metus (1 per savaitę);

 

60.4. nereginčiam mokiniui mobilumo lavinimo individualioms pratyboms ne mažiau kaip 35 pamokas per metus (1 per savaitę). Šios pamokos gali būti skiriamos kasdienio gyvenimo ir komunikaciniams įgūdžiams ugdyti;

 

60.5. privalomą tiflopedagoginę pagalbą aklam ir žymią silpnaregystę (regėjimo aštrumas su korekcija geriau matančia akimi – nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, kuris mokosi pagal Pradinio ugdymo programą (teikiama ne mažiau kaip 70 pamokų per metus ar 2 per savaitę).

 

61. Kurčneregio mokinio ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 65 punktu.

 

62. Mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, mokykla skiria:

 

62.1. specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

 

62.2. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse ne mažiau kaip 35 pamokas per metus (1 per savaitę);

 

62.3. žymių ar labai žymių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčiam mokiniui, bendraujančiam alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos ugdymą galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir į lietuvių kalbos pamokas, pratybas. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

 

63. Mokiniui, turinčiam judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų, mokykla skiria:

 

63.1. pamokas gydomajam fiziniam ugdymui, sensomotorikai lavinti, kompiuteriniams įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti;

 

63.2. ne mažiau kaip 70 pamokų per metus (2 per savaitę) gydomajam fiziniam ugdymui;

 

63.3. sergančiam cerebriniu paralyžiumi (vidutinio, labai žymaus laipsnio) ar turinčiam sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų individualioms gydomojo fizinio ugdymo pratyboms ne mažiau kaip 70 pamokų per metus (2 per savaitę);

 

63.4. gydomojo fizinio ugdymo ar pratybų pamokos, nurodytos Bendrųjų ugdymo planų 63.2 papunktyje, organizuojamos grupėse, ne didesnėse kaip 10 mokinių.

 

64. Mokinys, dėl intelekto, klausos, kalbėjimo ir kalbos, įvairiapusių raidos, mokymosi sutrikimų, turintis kochlearinius implantus ir didelių bei labai didelių mokymosi sutrikimų, Bendrojo ugdymo plano 27 punkte išvardintus mokomuosius dalykus gali mokytis vėliau, keisti juos kitais dalykais ar būti atleidžiamas, atsižvelgiant į mokyklos vaiko gerovės komisijos siūlymus bei tėvų (globėjų) sutikimą.

 

65. Mokiniui, kuris mokosi pagal Pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio intelektines galias (sutrikimo lygį), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą ir klasės paskirtį, vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 27 punktu arba ugdymą organizuojant veiklos sritimis ir joms skiriamą pamokų skaičių:

 

Ugdymo metai,

klasė

Dalykai / veiklos

1–2 klasėse pamokų skaičius per metus (savaitę)

3–4 klasėse pamokų skaičius per metus (savaitę)

Pamokų skaičius per 4 ugdymo metus (savaitę)

Dorinis ugdymas (tikyba, etika)

70 (2)

70 (2)

140 (4)

Komunikacinė veikla arba

kalbos ir bendravimo ugdymas*

280–350

(8–10)

280–350

(8–10)

560–700

(16–20)

Pažintinė veikla

210–280

(6–8)

210–280

(6–8)

420–560

(12–16)

Orientacinė veikla

210 (6)

210 (6)

420 (12)

Užsienio kalba**

0–70

(0–2)

0–70

(0–2)

0–140

(0–4)

Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas**

0–70

(0–2)

0–70

(0–2)

0–140

(0–4)

Meninė veikla

140–315

(4–9)

140–315

(4–9)

280–630

(8–18)

Fizinis ugdymas

140–315

(4–9)

140–315

(4–9)

280–630

(8–18)

Pamokos, skirtos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, specialiajai veiklai organizuoti***

210 (6)

280 (8)

490 (14)

Privalomas pamokų skaičius mokiniui                           

700 / 700

(20 / 20)

700 / 700

(20 / 20)

2800

(80)

Neformalusis vaikų švietimas

140 (4)

140 (4)

280 (8)

Pastabos:

*Kalbos ir bendravimo ugdymas – veikla, kurią sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba, yra skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams ir kitų komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams, naudojantiems alternatyvią komunikaciją.

**Veikla, kurią gali mokykla siūlyti, atsižvelgdama į mokinio galias, turimus išteklius.

***Specialioji veikla, skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pedagoginei pagalbai teikti atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

 

65.1. mokiniui, turinčiam kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane reikia skirti specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

 

65.2. mokiniui, turinčiam įvairiapusių raidos sutrikimų (autizmas ir kt.), rengiant mokinio individualų ugdymo planą galima skirti 35 ir daugiau pamokų per metus (1 ir daugiau per savaitę) komunikacijai ir kalbos suvokimui didinti, sunkumams socialinėse situacijose įveikti ir socialiniams ryšiams ugdymo įstaigoje formuoti, sensorinėms problemoms spręsti, kitiems įgūdžiams, reikalingiems socialinei įtraukčiai formuoti, dienotvarkei rengti;

 

65.3. dalį formaliojo švietimo veiklų / pamokų ir neformalųjį vaikų švietimą rekomenduojama organizuoti su bendrųjų klasių mokiniais (jei specialioji klasė yra bendrojo ugdymo mokykloje);

 

65.4. neformalųjį švietimą galima organizuoti ir per mokinių atostogas (išskyrus vasaros atostogas);

 

65.5. ugdymo veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatos būklę, kitų ugdyme ir švietimo pagalbos teikime dalyvaujančių specialistų rekomendacijas;

 

65.6. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam vidutinių, sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų, gydomojo fizinio ugdymo pratyboms skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per metus kiekvienam mokiniui;

 

65.7. mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms specialiosioms, logopedo pratyboms 1–4 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 35 pamokos per metus (1 per savaitę).

 

 

trEČIasis SKiRSNIS

mokinių, TURINČIŲ Specialiųjų ugdymosi poreikių,

ugdymas namie

 

66. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal mokyklos vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui, vadovaudamasi Bendrojo ugdymo plano 37 punktu:

 

66.1. galima skirti 35 ir daugiau pamokų per metus (1 ir daugiau per savaitę) specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

 

66.2. rekomenduojama 35 ir daugiau pamokų per metus (1 ir daugiau per savaitę) skirti lietuvių kalbai mokyti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba;        

 

66.3. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, pagal Pradinio ugdymo individualizuotą programą, skiriant 280 pamokų per metus (8 per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 35 pamokas per metus (1 per savaitę) galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;

 

66.4. mokiniui, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 35 ir daugiau pamokų per metus (1 ir daugiau per savaitę) skirti gydomajai mankštai.

 

 

ketvirtasis SKIRSNIS

ugdymo organizavimas specialiųjų mokyklų PARENGIAMOSIOSe klasėse

 

67. Parengiamoji klasė yra skirta mokiniams Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką, skiriant papildomus privalomo ugdymo metus. Parengiamosiose specialiosiose klasėse kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (kochlearinių implantų naudotojams), akliesiems ir silpnaregiams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų mokiniams ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 27 punkte nurodytu 1–2 klasėje ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi per metus. Kai kuriems dalykams numatytas pamokų skaičius gali būti keičiamas atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, išlaikant mokiniui privalomų pamokų skaičių per metus.

 

68. Ugdymo planas sudaromas:

 

68.1. kurtiems ir neprigirdintiems vaikams:

 

68.1.1. vietoje kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (245–280 pamokų per metus ar 7–8 per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys: lietuvių kalba, bendravimas ir pamoka(-os) lietuvių gestų kalbai mokyti;

 

68.1.2. pažintinė veikla apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą;

 

68.1.3. meninę veiklą sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas;

 

68.1.4. dalykinei praktinei veiklai skiriamos 105 pamokos per metus (3 per savaitę);

 

68.1.5. fiziniam ugdymui skiriamos 105 pamokos per metus (3 per savaitę);

 

68.1.6. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriama 70 pamokų per metus (2 per savaitę) kiekvienam mokiniui (kochlearinių implantų naudotojams – 70–105 pamokos per metus ar 2–3 per savaitę). Tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per komunikacines ir pažintines veiklas (specialiųjų pratybų ir minėtų veiklų turinys turi derėti);

 

68.2. sutrikusios regos vaikams ugdymo plane būtina skirti specialiąją pamoką (-as) abilitacinėms pratyboms (sensomotorikai ir regėjimui lavinti).

 

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pradinio ugdymo programos

bendrojo ugdymo plano

1 priedas

 

SPECIALIZUOTŲ UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

 

1. Mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų, sporto, inžineriniu ir kitu ugdymu programas), vadovaujasi Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedu „Pradinio ugdymo bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa), Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu (toliau – Bendrasis ugdymo planas) ir atitinkamomis specializuoto ugdymo krypties programomis:

1.1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-656 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.2. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-655 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.3. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-733 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.4. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programų) inžinerinio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-735 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programų) inžinerinio ugdymo dalies patvirtinimo“.

2. Mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programas, gali perskirstyti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio tarp keleto dalykų ar tarp visų.

3. Mokiniai, kurie mokosi pagal:

3.1. specializuoto ugdymo krypties programos (pradinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programos) dailės ugdymo dalies programą privalo mokytis dailės raiškos dalyko;

3.2. specializuoto ugdymo krypties programos (pradinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programos) meninio ugdymo dalies programą privalo mokytis meno šakos dalyką, ne mažiau kaip 2 pagrindinius meno srities dalykus; ne mažiau kaip 1 meno šakos dalyką  papildantį dalyką;

3.3. specializuoto ugdymo krypties programos (pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos) muzikos ugdymo dalies programą, 1–2 klasėje privalo mokytis ne mažiau kaip dviejų, 3–4 klasėje – ne mažiau kaip trijų branduolio dalykų – atlikėjo raiškos, solfedžio, muzikos pažinimo ir ne mažiau kaip vieną branduolį papildantį dalyką;

3.4. specializuoto ugdymo krypties programos (pradinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programos) inžinerinio ugdymo daliai įgyvendinti:

3.4.1. privalo mokytis inžinerijos dalyką;

3.4.2. dailės ir technologijų dalykas gali būti keičiamas specializuoto ugdymo krypties programos inžinerijos dalyku;

3.4.3. iki 25 procentų inžinerinio ugdymo programos turinio apimties 1–4 klasėse yra integruojama į Bendrosios programos ugdymo dalykų turinį;

3.4.4. integruotam specializuoto ugdymo krypties programos (pradinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programos) ir Bendrosios programos ugdymo dalykų turiniui skiriama ne daugiau pamokų, kaip nurodyta Bendrojo ugdymo plano 27 punkte.

4. Specializuoto ugdymo krypties programoms įgyvendinti jungtinės klasės nesudaromos.

5. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų  ir inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos ir inžinerinio  ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:

Dalykai

1–2 klasėse pamokų skaičius per metus (savaitę)

3–4 klasės pamokų skaičius per metus (savaitę)

Minimalus pamokų skaičius Pradinio ugdymo programoje per metus (savaitę)

Dailės ugdymo dalis

Dailės raiška

420 (12)

420 (12)

840 (24)

Meninio ugdymo dalis

Meno šakos dalykas

140 (4)

140 (4)

280 (8)

Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai

210 (6)

210 (6)

420 (12)

Meno šakos dalyką papildantys dalykai

140 (4)

140 (4)

280 (8)

Muzikos ugdymo dalis

Muzikos ugdymo branduolio dalykai

Atlikėjo raiška

140 (4)

140 (4)

280 (8)

Solfedžio**

140 (4)

140 (4)

280 (8)

Muzikos pažinimas

 

70 (2)

70 (2)

Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai

Bendrasis fortepijonas*

70 (2)

70 (2)

140 (4)

Ansamblinis muzikavimas**

 

70 (2)

70 (2)

Inžinerinio ugdymo dalis

Inžinerija

70 (2)

70 (2)

140 (4)

*Individualiai mokiniui skiriamų pamokų skaičius (išskyrus choro dirigavimą ir dirigavimą).

**Klasei, grupei skiriamų pamokų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).

 

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pradinio ugdymo programos

bendrojo ugdymo plano

2 priedas

 

UGDYMO ORGANIZAVIMAS LIGONINĖS IR SANATORIJOS MOKYKLOSE

 

1. Ugdymas ligoninės mokykloje ar ligoninės klasėje bei sanatorijos mokykloje ar sanatorijos klasėje organizuojamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu (toliau – Bendrasis ugdymo planas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pradinio ugdymo bendrosios programos), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas). Ugdymas ligoninės mokykloje, ligoninės klasėje  taip pat organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. Ligoninės mokykla ar savivaldybės vykdomosios institucijos, ar jos įgalioto asmens paskirta bendrojo ugdymo mokykla (toliau – ligoninės mokykla) ir sanatorijos mokykla ar savivaldybės vykdomosios institucijos, ar jos įgalioto asmens paskirta bendrojo ugdymo mokykla (toliau – sanatorijos mokykla) rengia Mokyklos ugdymo planą vadovaudamosi Bendruoju ugdymo planu ir kitais pradinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

3. Kiekvienam mokiniui, įvertinus fizines ir psichines jo galias, individualizuojamas ugdymo turinys.

4. Suderinus su mokinių tėvais (globėjais) ir atsižvelgiant į mokinio sveikatos būklę gali būti koreguojamos ugdymo dalykų  programų apimtys, tempas (lėtinama, intensyvinama) arba atsisakoma 1–2 ugdymo dalykų mokymo, tačiau šie sprendimai neturėtų neigiamai paveikti mokinio pasiekimų ir pažangos.

5. Ligoninės mokykloje:

5.1. pradinių klasių mokiniui, mokomam kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriama 13 pamokų per savaitę (455 pamokos per metus). Neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti skiriama po 1 neformaliojo vaikų švietimo valandą per savaitę (35 pamokas per metus);

5.2. jungtinei klasei, sudarytai vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, skiriama iki 15 pamokų per savaitę (525 pamokos per metus) ir po 2 neformaliojo vaikų švietimo valandas (70 pamokų per metus);

5.3. mokiniai, kuriems taikomas lovos režimas, mokosi savarankiškai. Mokytojai jiems teikia individualias konsultacijas (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualioms konsultacijoms skiriamos 3 pamokos per savaitę (105 pamokos per metus). Mokinių grupė (2–4 mokiniai), kai nesusidaro klasė, mokosi savarankiškai, jiems teikiamos grupinės konsultacijos (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Grupinėms konsultacijoms skiriamos 7 pamokos per savaitę (245 pamokos per metus);

5.4. mokiniai, kuriems gydytojai leidžia, gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (jeigu to pageidauja) mokykloje, kuri turi teisę mokyti šiuo būdu. Mokant nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu individualioms konsultacijoms skiriamos 3 pamokos per savaitę (105 pamokos per metus), konsultacijoms grupėse skiriama 7 pamokos (245 pamokos per metus).

 

6. Sanatorijos mokykloje, jei mokinių sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui skirta iki 30 dienų:

6.1. pradinio ugdymo programai įgyvendinti, kai mokoma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama 15 pamokų (525 pamokos per metus);

6.2. klasei neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti skiriama po 1,5 pamokos per savaitę (52,5 pamokų per metus). Mokykla jas paskirsto savo nuožiūra, atsižvelgdama į mokinių neformaliojo švietimo poreikius;

6.3. gali būti sudaromos jungtinės klasės, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“. Jungtinei klasei skiriama 17 pamokų per savaitę (595 pamokos per metus);

6.4. mokiniai, kuriems taikomas lovos režimas, mokosi savarankiškai. Mokytojai jiems teikia individualias konsultacijas (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus);

6.5. mokiniai, kuriems gydytojai leidžia, gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (jeigu to pageidauja) mokykloje, kuri turi teisę mokyti šiuo būdu. Mokant nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus), konsultacijoms grupėse skiriama 7 pamokos (245 pamokos per metus).

7. Sanatorijos mokykloje, jei mokinių sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui skirta 31 ir daugiau dienų:

 

7.1pradinio ugdymo programai įgyvendinti, kai mokoma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama 18 pamokų per savaitę (630 pamokų per metus);

7.2. mokinių poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti skiriama po 1,5 pamokos per savaitę (52,5 pamokos per metus) 1–2 ir 3–4 klasėse;

7.3. neformaliojo vaikų švietimo veikloms skiriama po 1,5 pamokos per savaitę (52,5 pamokos per metus) kiekvienai klasei. Mokykla jas paskirsto, atsižvelgdama į mokinių neformaliojo švietimo poreikius;

7.4. gali būti sudaromos jungtinės klasės, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“. Jungtinei klasei skiriama 20 pamokų per savaitę (700 pamokų per metus);

7.5. mokiniai, kuriems taikomas lovos režimas, mokosi savarankiškai. Mokytojai jiems teikia individualias konsultacijas (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus);

7.6. mokiniai, kuriems gydytojai leidžia, gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (jeigu to pageidauja) mokykloje, kuri turi teisę mokyti šiuo būdu. Mokant nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus), konsultacijoms grupėse skiriama 7 pamokos (245 pamokos per metus).

 

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pradinio ugdymo programos

bendrojo ugdymo plano

3 priedas

 

UGDYMO ORGANIZAVIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOJE

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Suimtųjų ir nuteistųjų (toliau kartu – įkalinti asmenys), laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose ir areštinėse (toliau – laisvės atėmimo vieta), pradinis ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedu „Pradinio ugdymo bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu (toliau – Bendrasis ugdymo planas).

2. Įkalintų asmenų mokymas pagal bendrąsias programas organizuojamas: sudarant individualų ugdymo planą ir skiriant asmeniui mokymosi organizavimo būdą, atsižvelgiant į mokyklos galimybes. Mokymas gali būti organizuojamas grupinio mokymosi forma kasdieniu ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma nuotoliniu ar savarankišku mokymo proceso organizavimo būdais.

 

II SKYRIUS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

 

3. Vykdant įkalintų asmenų iki 16 metų mokymą:

3.1. privaloma mokyti visų Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte numatytų dalykų pagal mokyklos sudarytą individualų planą. Mokykla, atsižvelgdama į mokymo sąlygas, gali:

3.1.1. keisti iki 25 procentų Bendrųjų programų turinį pagal mokinių pasiekimus ir mokymosi poreikius, pagal turinio aktualumą konkretiems įkalintiems asmenims;

3.1.2. perskirstyti tarp dalykų iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte nurodyto pamokų skaičiaus, integruoti dalykus, atsižvelgiant į įkalintų asmenų turimą patirtį;

3.1.3. laisvės atėmimo vietų ligoninėse mokomiems įkalintiems asmenims skiriamas pamokų skaičius, nurodytas Bendrojo ugdymo plano 2 priedo 5 punkte. Mokykla priima sprendimą, kaip paskirstys numatytą savaitinių pamokų skaičių visiems dalykams, numatytiems Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte.

4. Vykdant įkalintų asmenų nuo 16 metų mokymą:

4.1. skiriama 80 proc. pamokų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte. Mokykla priima sprendimą, kuriems dalykams ir kiek skiria pamokų, kad besimokantysis pasiektų Pradinio ugdymo bendrosiose programose numatytus pasiekimus;

4.2. įkalintiems asmenims, laikomiems atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos sąlygomis, skiriama 60 proc. pamokų per savaitę, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte. Numatytos pamokos paskirstomos visiems privalomiems dalykams;

4.3. įkalintų asmenų, mokomų pagal suaugusiųjų pradinio ugdymo programą perauklėjimo ar bausmės atlikimo vietose, mokymas organizuojamas atsižvelgiant į mokinio ugdymosi poreikius ir mokymo organizavimo galimybes: mokantis grupinio mokymosi forma kasdieniu ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, Bendrajai programai įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius, nurodytas Bendrojo ugdymo plano 5 priedo 2.4, 2.5 papunkčiuose, neakivaizdiniu ugdymo proceso organizavimo būdu – 40 procentų Bendrojo ugdymo plano 5 priedo 2.4 papunktyje nurodytų metinių pamokų.

5. Mokykla, vykdanti įkalintų suaugusiųjų asmenų mokymą, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų 5 priedu ir Bendrosiomis programomis. Įkalintiems asmenims skiriama 80 procentų Bendrojo ugdymo plano 5 priede nustatytų pamokų per metus. 

6. Įkalintiems asmenims, atsižvelgiant į jų ugdymosi poreikius, ugdymo turinys gali būti formuojamas pagal dalykus ar integruojant atskirų dalykų programų turinį, iki 40 procentų gali būti perskirstomos ugdymo dalykams skiriamos pamokos, numatytos Bendrojo ugdymo plano 27 punkte. Atsižvelgiant į įkalintų asmenų ugdymosi poreikius 25 procentais galima keisti Bendrosios programos dalykų programų turinį. Rekomenduojama ugdymo procese taikyti ugdymo metodus, didinančius ugdymo motyvaciją, skatinančius įkalintų asmenų socializaciją ir resocializaciją.

7. Įkalintiems asmenims vietoje kai kurių pradinio ugdymo bendrųjų dalykų programų ar jų dalies galima įskaityti užimtumo programas (ar jų dalį). 16 metų ir vyresnis mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pradinio ugdymo programą, gali nesimokyti menų ir fizinio ugdymo. Įkalintam asmeniui, nepasirinkusiam menų ar fizinio ugdymo dalykų, pamokos gali būti skiriamos pagal jo poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis. Mokykla sudaro sąlygas įkalintam asmeniui užsiimti savanoriška veikla.

8. Įkalinti asmenys iki 16 metų, atliekantys drausminę nuobaudą drausmės (baudos) izoliatoriuje (karceryje) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas ir neturintys galimybių mokytis grupinio mokymosi forma kasdieniu ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, pavienio mokymosi forma nuotoliniu mokymosi proceso organizavimo būdu, mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms skiriant iki 15 procentų Bendrojo ugdymo plano 27 punkte tos klasės dalykui nustatytų pamokų per metus.

9. Įkalintiems užsieniečiams, esantiems laisvės atėmimo vietoje Lietuvos Respublikoje, nemokantiems lietuvių kalbos ir neįgijusiems pradinio išsilavinimo, mokytis lietuvių kalbos ir siekiantiems tęsti mokymąsi, pagal bendrojo ugdymo programas sudaroma išlyginamoji lietuvių kalbos ir kultūros ugdymo grupė ar klasė.

 

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pradinio ugdymo programos

bendrojo ugdymo plano

4 priedas

 

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE

 

1. Vaikų socializacijos centras (toliau – Centras) pradinį ugdymą organizuoja vadovaudamasis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedu „Pradinio ugdymo bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-644 „Dėl Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašas) ir 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu (toliau – Bendrasis ugdymo planas).

2. Centras kiekvienam ugdomam vaikui sudaro individualų ugdymo planą, atsižvelgdamas į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius ir į reikiamą mokymosi pagalbą, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo III skyriaus „Individualus vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo planas“ nuostatomis.

3. Centras, formuodamas ir įgyvendindamas savo ugdymo turinį, gali:

3.1. integruoti dalykų turinį pagal ugdymo sritis, teorinis mokymasis derinamas su aktyvia praktine, projektine veikla;

3.2. perskirstyti tarp dalykų iki 25 procentų Bendrųjų ugdymo planų 27 punkte nustatyto pamokų skaičiaus. Perskirstyti galima tarp kelių dalykų. Perskirstytą laiką rekomenduojama skirti mokytis patrauklaus ir aktualaus turinio dalykų moduliams, prisidedantiems prie  mokinių pasiekimų gerinimo, sudarant sąlygas dalyko mokytis kitaip (pavyzdžiui, mokiniai, mokydamiesi dailės ir technologijų darbų, galėtų atlikti matematikos užduočių, per pasaulio pažinimo pamokas – lietuvių kalbos užduočių ir pan.). Mokykloje turi būti susitarta, kaip numatoma panaudoti perskirstytą mokymosi laiką;

3.3. dalį dalykui skirtų pamokų, atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius, organizuoti kitokia forma: projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla. Mokykloje susitariama, kokiomis konkrečiomis dienomis per mokslo metus bus mokomasi kitokia forma;

3.4. per dieną keisti formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo veiklų organizavimą (pavyzdžiui, po dviejų ar trijų pamokų organizuoti neformaliojo vaikų švietimo veiklas, paskui vėl pamokas);

3.5. dalykui mokytis per dieną skirti ne vieną, o dvi viena po kitos vykstančias to paties dalyko pamokas, taip ilginant vieno dalyko mokymosi laiką, įtraukiant patrauklesnes mokymosi formas, praktines veiklas ir pan.;

3.6. numatyti žmogaus saugos dalyko programos integravimą;

3.7. neformaliojo vaikų švietimo veikloms vaikų socializacijos centre organizuoti skirti iki 4 valandų per savaitę;

3.8. priimti ir kitus aktualius ir inovatyvius sprendimus ugdymo turiniui įgyvendinti mokykloje, neprieštaraujančius teisės aktams, reglamentuojantiems mokyklos veiklą.

4. Ugdymo procesui organizuoti sudaromos klasės (jungtinės klasės), vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į vaikų mokymosi pasiekimų lygį, mokymosi galias ir gebėjimus, gali būti sudaromos laikinosios grupės.

5. Klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą.

6. Jungtinėms klasėms skiriamas pamokų skaičius, nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 36 punkte.

7. Mokykla privalo teikti mokiniams reikiamą švietimo pagalbą, atsižvelgdama į Bendrojoje programoje numatytus pasiekimų lygius, ir užtikrinti, kad teikiama švietimo pagalba atitiktų mokinių gebėjimus ir galias. Švietimo pagalbai teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinių poreikiams tenkinti.

8. Centras priima sprendimą dėl vaiko atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Centro vadovas priima sprendimą dėl ugdymo laiko, kuriuo nevyko ugdymo procesas, kompensavimo.

9. Centre pamokų perskirstymas derinamas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.

 

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pradinio ugdymo programos

bendrojo ugdymo plano

5 priedas

 

SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

1. Mokykla, vykdanti suaugusiųjų pradinio ugdymo programą, organizuodama 18 metų ir vyresnių asmenų mokymąsi, vadovaujasi Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedu „Pradinio ugdymo bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu (toliau – Bendrasis ugdymo planas).

2. Vykdant suaugusiųjų pradinio ugdymo programą kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma):

2.1. mokiniai mokosi ugdymo dalykų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 27 punkte. Atsižvelgiant į ugdymosi poreikius ir patirtį, mokinys gali nesimokyti menų dalykų (dailė, muzika, dailė ir technologijos) ir fizinio ugdymo dalyko. Mokiniui, nepasirinkusiam fizinio ugdymo ar menų, šiems dalykams skiriamos pamokos gali būti skiriamos pagal mokinio poreikius kitiems pasirinktiems ugdymo dalykams mokytis;

2.2. Bendrajai programai įgyvendinti: 

2.2.1. pirmai ir antrai klasei skiriama 1400 ugdymo pamokų per metus (40 per savaitę). Programą įgyvendinant tautinės mažumos kalba – 1645 pamokos per metus (47 per savaitę); 

2.2.2. trečiai ir ketvirtai klasei skiriamos 1575 pamokos per metus (45 per savaitę). Programą įgyvendinant tautinės mažumos kalba – 1855 pamokos per metus (53 per savaitę);

2.3. mokykla, atsižvelgdama į mokinio ugdymosi poreikius ir turimą patirtį, gali perskirstyti pamokas dalykams, tačiau turi užtikrinti metinių pamokų skaičių mokiniui, nurodytą šio priedo 2.4 papunktyje;

2.4. mokiniui, kuris mokosi 1–3 klasėje, skiriama 385 pamokos per metus (11 per savaitę), 4 klasėje – 490 pamokų per metus (14 per savaitę). Mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba, 1–3 klasėje skiriama 455 pamokos per metus (13 per savaitę), 4 klasėje – 560 pamokų per metus (16 per savaitę). 1–4 klasės mokiniams ugdymo poreikiams tenkinti skiriama 140 pamokų per metus (4 per savaitę);

2.5. jungtinės klasės komplektui (1–2 kl.; 3–4 kl.) gali būti skiriama iki 700 pamokų per metus (20 per savaitę). Kiekvienam jungtinės klasės komplektui mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skiriama 70 pamokų per metus. Šios pamokos įeina į 700 pamokų skaičių per metus (20 per savaitę), skiriamą vienam jungtinės klasės komplektui.

3. Vykdant suaugusiųjų pradinio ugdymo programą neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma), nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) konsultacijoms ar pamokoms grupėje – skiriama 40 procentų pamokų, nurodytų šio priedo 2.4 papunktyje:

3.1. įvertinus mokinio ugdymosi patirtį ir pasiekimus, atsižvelgiant į mokinio ugdymosi poreikius, mokykloje priimami sprendimai, kokių ugdymo dalykų mokysis mokinys. Sudaromas individualus ugdymo planas;

3.2. tam tikrais atvejais, esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, grupė. Ugdymo dalykams mokytis grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 2.4 papunktyje numatytų pamokų per metus. 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-957, 2019-08-29, paskelbta TAR 2019-08-30, i. k. 2019-13749

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-413 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ pakeitimo