Suvestinė redakcija nuo 2024-04-20

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-10-16, i. k. 2015-15672

Nauja redakcija nuo 2024-04-20:

Nr. D1-123, 2024-04-19, paskelbta TAR 2024-04-19, i. k. 2024-07238

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL SPECIALIŲJŲ APSAUGOS IR STICHINIŲ NELAIMIŲ PADARINIŲ ŠALINIMO MIŠKUOSE PRIEMONIŲ NUSTATYMO

2015 m. spalio 16 d. Nr. D1-747

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsniu, 18 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 17 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 18 straipsniu ir 19 straipsnio 4 dalimi:

1. N u s t a t a u  šias specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių (miškų stichinė nelaimė – įvykis, kai dėl biotinių ir (arba) abiotinių veiksnių savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų) padarinių šalinimo miškuose priemones:

1.1. informacinė priemonė – pranešimai apie miškų stichines nelaimes, specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymo vietą, pradžią ir pabaigą skelbiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) ir valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – Valstybinių miškų urėdija) interneto svetainėse, kitose visuomenės informavimo priemonėse. Šios priemonės įgyvendinimą užtikrina Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas ir Valstybinių miškų urėdija;

1.2. specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės, kurias privalo vykdyti Valstybinė miškų tarnyba:

1.2.1. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie tai, kad dėl biotinių ir (arba) abiotinių veiksnių savivaldybės teritorijoje išdžiūvo, išversta, išlaužyta, išdegė arba kitaip pažeista daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų medynų, gavimo arba tokių įvykių nustatymo informuoti apie tai Aplinkos ministeriją;

1.2.2. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo miškų stichinės nelaimės paskelbimo dienos parengti ir paskelbti būtinas vykdyti sanitarines miško apsaugos priemones;

1.2.3. rinkti informaciją apie specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymą;

1.2.4. abiotinių veiksnių pažeistuose medynuose, kuriuos numatyta kirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais, vizualiai vertinti medžių būklę, jei prie labai pažeistų ir (ar) pavojų keliančių medžių nesaugu ar fiziškai neįmanoma prieiti, ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, nustatytame Numatomų iškirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraštyje nurodyti medžių pasiskirstymą pagal būklę procentais (medžių skaičiaus nurodyti nereikia);

1.2.5. išduoti leidimus kirsti mišką, registruoti ir derinti pranešimus apie ketinimą kirsti mišką sanitariniais miško kirtimais šalinant stichinių nelaimių miškuose padarinius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą gavimo, laikantis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatų, bet netaikant Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, 85 punkte nustatyto draudimo vykdyti miško kirtimus nurodytu laiku ir, jeigu valstybinių miškų valdytojui nepatvirtinta miško kirtimų norma arba jeigu miško valdytojas patvirtintą miško kirtimų normą įvykdė, neįskaičiuojant plynaisiais sanitariniais miško kirtimais iškirsto ploto į einamųjų metų pagrindinių miško kirtimų normą;

1.2.6. konsultuoti specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymo klausimais;

1.2.7. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo miškų stichinės nelaimės paskelbimo dienos informuoti apie tai elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius,  savivaldybės, kurioje pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės, administraciją ir atitinkamą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinį skyrių;

1.2.8. atsižvelgiant į stichinių nelaimių padarinių registravimo ir šalinimo miškuose eigą ir miško kenkėjų stebėsenos rezultatus, Aplinkos ministerijai teikti pasiūlymus dėl šiuo įsakymu nustatytų specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymo pabaigos;

1.2.9. masiškai išplitus spyglius ir (ar) lapus graužiantiems kenkėjams, vykdyti kenkėjų stebėseną masinio išplitimo židiniuose, rengti kenkėjų populiacijos ir pažeidimų prognozes;

1.2.10. masiškai išplitus medžių liemenų pavojingiems kenkėjams – vykdyti jų stebėseną visoje šalyje ir teikti informaciją bei prognozes;

1.3. specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės, kurių taikymą ir vykdymą privalo užtikrinti VĮ Valstybinių miškų urėdija valdomuose ir laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose miškuose, šio įsakymo 1.3.6.2.1, 1.3.6.2.2 ir 1.3.6.3.3.6 papunkčiuose nurodytų priemonių – visų nuosavybės formų miškuose:

1.3.1. bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir Valstybine miškų tarnyba perspėti vietos gyventojus apie planuojamas ir (ar) taikomas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones;

1.3.2. įrengti informacinius ženklus su informacija apie planuojamas ir (ar) taikomas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones;

1.3.3. užtikrinti miškų stichinių nelaimių padariniams šalinti būtinų miško kelių pravažumą (užverstų medžių šalinimas, sniego valymas ir kt.) ir (ar)  privažiavimų įrengimą;

1.3.4. vykdyti Valstybinės miškų tarnybos paskelbtas būtinas sanitarinės miško apsaugos priemones;

1.3.5. miškų abiotinių veiksnių pažeidimo atvejais:

1.3.5.1. jei kyla grėsmė miško lankytojų saugumui, prašyti savivaldybių vykdomąsias institucijas uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi miškų stichinių nelaimių pažeistuose miškuose;

1.3.5.2. medynuose, kuriuos numatyta kirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais, kirstinų medžių dalį ir medyno džiūvimą sukėlusius veiksnius vertinti vadovaujantis šio įsakymo 1.2.4. papunkčiu;

1.3.6. miškų biotinių veiksnių pažeidimo atvejais:

1.3.6.1. jei kyla grėsmė miško lankytojų saugumui, prašyti savivaldybių vykdomąsias institucijas uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi miškų stichinių nelaimių pažeistuose miškuose;

1.3.6.2. masiškai išplitus spyglius ir (ar) lapus graužiantiems kenkėjams:

1.3.6.2.1. stebėti židinių plitimą visų nuosavybės formų miškuose;

1.3.6.2.2. Valstybinei miškų tarnybai pranešti apie židinių plitimo ir minėtų miško kenkėjų pažeidimus visų nuosavybės formų miškuose Valstybinės miškų tarnybos nustatyta abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui apskaitos tvarka;

1.3.6.2.3. medžių spyglius ir lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose organizuoti židinių naikinimą registruotais purkšti iš oro augalų apsaugos produktais, laikantis Augalų apsaugos įstatymo 17, 18 ir 19 straipsnių ir Vienkartinių leidimų purkšti augalų apsaugos produktus iš oro išdavimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų 2017 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-509 „Dėl Vienkartinių leidimų purkšti augalų apsaugos produktus iš oro išdavimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, kai nėra kitų veiksmingų priemonių židiniams likviduoti;

1.3.6.3. masiškai išplitus medžių liemenų pavojingiems kenkėjams:

1.3.6.3.1. atsižvelgiant į Valstybinės miškų tarnybos (toliau – VMT) paskelbtas būtinas vykdyti sanitarines miško apsaugos priemones, žvalgyti medynus ne rečiau kaip kas dvi savaites medžių vegetacijos laikotarpiu, kitu metu – ne rečiau kaip kas mėnesį, žvalgymo duomenis pateikti VMT;

1.3.6.3.2. medieną su medžių liemenų pavojingais kenkėjais išvežti ne arčiau kaip 2 km nuo pakraščio medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, arba nuo jos nulupti žievę iki lėliukių susiformavimo; išsiritus lėliukėms ar jauniems vabalams – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kirtimo išvežti iš miško, mechanizuotai nulupti žievę, susmulkinti arba apsaugoti taip, kad po medžių žieve neliktų gyvų medžių liemenų pavojingų kenkėjų lėliukių, naujos kartos suaugėlių. Taikant mechanizuotą žievės nulupimą ar medienos smulkinimą į skiedras, darbai turi būti atlikti iki naujos kartos vabalų išskridimo. Vykdant šiame punkte numatytas priemones miške esančioje kultūros paveldo objekto teritorijoje ar apsaugos zonoje, laikytis paveldosaugos reikalavimų, nustatytų šio objekto individualiame apsaugos reglamente (jei parengtas) ir (arba) atitinkamos nekilnojamosios kultūros vertybės tipiniame apsaugos reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“;

1.3.6.3.3. masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui:

1.3.6.3.3.1. nedelsiant pažymėti pastebėtas egles su besivystančiais žievėgraužiais tipografais;

1.3.6.3.3.2. iškirsti egles su besivystančiais žievėgraužiais tipografais sanitariniais miško kirtimais: ankstyvose vabalų vystymosi fazėse – iki lėliukių susiformavimo, lėliukių ar jaunų vabalų fazėse – ne vėliau kaip iki naujos kartos vabalų išskridimo;

1.3.6.3.3.3. jei atrėžus plynojo sanitarinio miško kirtimo biržę III ir (arba) IV miškų grupių eglynuose, nepatenkančiuose į saugomas teritorijas, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre, ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas ar jų artimą aplinką, liktų 0,4 ha ir mažesnio ploto neiškirsta nepažeista eglyno dalis, nesiribojanti su 40 metų ir vyresniais nepažeistais eglynais, projektuoti plynąjį sanitarinį miško kirtimą visame eglyno plote, įtraukiant ir likusią nepažeistą medyno dalį;

1.3.6.3.3.4.   nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. išvežti iškirstą žalią ir kenkėjų neapniktą eglių medieną ne arčiau kaip 2 km nuo pakraščio medyno, kurio rūšinėje sudėtyje eglių yra daugiau kaip 20 procentų vyresnių nei 40 metų amžiaus, arba nužievinti ar apsaugoti kitomis priemonėmis taip, kad po medžių žieve neatsirastų gyvų medžių liemenų pavojingų kenkėjų lėliukių, naujos kartos suaugėlių, laikantis 1.3.6.3.2 papunktyje nurodytų reikalavimų;

1.3.6.3.3.5. nevykdyti einamųjų ir pagrindinių neplynųjų miško kirtimų eglynuose;

1.3.6.3.3.6. pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie visų nuosavybės formų miškuose aptiktas nepažymėtas egles arba jų grupes su besivystančiais žievėgraužiais tipografais per 5 dienas jas aptikus;

1.4. specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės, kurių taikymą privalo užtikrinti miško valdytojai, savininkai ir naudotojai (išskyrus Valstybinių miškų urėdiją):

1.4.1. apžiūrėti miškų stichinių nelaimių pažeistus miškus per 10 dienų nuo šio įsakymo 1.2. papunktyje nurodyto informacinio pranešimo apie stichinę nelaimę miškuose;

1.4.2. laiku įvykdyti Valstybinės miškų tarnybos paskelbtas būtinas sanitarinės miško apsaugos priemones;

1.4.3. masiškai išplitus medžių liemenų pavojingiems kenkėjams, atsižvelgiant į VMT paskelbtas būtinas vykdyti sanitarines miško apsaugos priemones, medynus žvalgyti ne rečiau kaip kas dvi savaites medžių vegetacijos laikotarpiu, kitu metu – ne rečiau kaip kas mėnesį ir vykdyti 1.3.6.3.2 papunktyje nurodytas priemones, masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui, papildomai vykdyti šio įsakymo 1.3.6.3.3.1–1.3.6.3.3.5 papunkčiuose nurodytas priemones;

1.5. specialiosios apsaugos ir miškų stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės, kurių taikymą privalo užtikrinti elektros energijos perdavimo sistemos operatoriai ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai vykdydami su tinklo priežiūra susijusius planuotus darbus per privačios nuosavybės 40 metų ir senesnius eglynus einančiose elektros oro linijų apsaugos zonose ir už jų ribų, kai iškertama daugiau kaip 5 žalios eglės 100 m ilgio apsaugos zonos atkarpoje (likviduojant elektros tinklo avarijas ar jų padarinius šios priemonės netaikomos):

1.5.1. masiškai išplitus medžių liemenų pavojingiems kenkėjams – nuo medienos su medžių liemenų pavojingais kenkėjais nulupti žievę arba apsaugoti kitomis priemonėmis taip, kad po medžių žieve neliktų gyvų medžių liemenų pavojingų kenkėjų lėliukių, naujos kartos suaugėlių;

1.5.2. masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui:

1.5.2.1. nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. iškirstos žalios ir kenkėjų neapniktos eglių medienos žievę nulupti arba medieną apsaugoti kitomis priemonėmis taip, kad po medžių žieve neliktų gyvų medžių liemenų pavojingų kenkėjų lėliukių, naujos kartos suaugėlių;

1.5.2.2. pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie miškuose aptiktas nepažymėtas egles arba jų grupes su besivystančiais žievėgraužiais tipografais per 5 dienas jas aptikus.

1.6. masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui, Saugomų teritorijų direkcijos privalo pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie visų nuosavybės formų miškuose pastebėtas egles ar jų grupes su besivystančiais žievėgraužiais tipografais per 5 dienas jas aptikus.

1.7. masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 22 punkte nurodytais atvejais Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis skyrius arba savivaldybės administracija motyvuotą išvadą Valstybinei miškų tarnybai arba pareiškėjui privalo pateikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo.

1.8. Aplinkos apsaugos departamentas privalo:

1.8.1. masiškai išplitus medžių liemenų pavojingiems kenkėjams, vykdant specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių kontrolę, ne rečiau kaip kartą per savaitę organizuoti neplaninius patikrinimus;

1.8.2. taikyti teisinio poveikio priemones miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, nevykdantiems arba nesiimantiems specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių;

1.8.3. masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui, pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie aptiktas egles ar jų grupes su besivystančiais žievėgraužiais tipografais per 5 dienas jas aptikus.

2. N u s t a t a u, kad būtinas finansavimas stichinių nelaimių miškuose padariniams likviduoti skiriamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.

Aplinkos ministras                                                                                               Kęstutis Trečiokas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-86, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-23, i. k. 2023-05115

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. D1-747 „Dėl specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių nustatymo“ pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-123, 2024-04-19, paskelbta TAR 2024-04-19, i. k. 2024-07238

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. D1-747 „Dėl Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių nustatymo“ pakeitimo