Suvestinė redakcija nuo 2018-08-04 iki 2018-08-27

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10700

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠŲ PATVIRTINIMO

 

2015 m. liepos 2 d. Nr. 3-285(1.5 E)

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.3 papunkčiu, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu ir Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-341 „Dėl Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 54 punktu,

t v i r t i n u  pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą;

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plane numatytų nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašus. 

 

 

 

Susisiekimo ministras                                                                           Rimantas Sinkevičius

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2015 m.  liepos 2 d. įsakymu Nr. 3-285(1.5 E)

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO Priemonių įgyvendinimo planas

 

I skyrius

2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS (TOLIAU – VEIKSMŲ PROGRAMA) 6 PRIORITETO „DarnAUS transporto IR pagrindinių tinklų infrastruktūros PLĖTRA“ (TOLIAU – prioritetas) ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-501 TEN-T kelių tinklo techninių parametrų gerinimas IR pralaidumo didinimas“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     TEN-T kelių tinklo, įskaitant su jais susijusių privažiuojamųjų kelių ir tiesioginių jungiamųjų kelių, rekonstrukcija ir tiesimas.

1.3.2.     Eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas TEN-T kelių tinkle.

1.3.3.   Išorės sienų ir pasienio kontrolės punktų (TEN-T tinklo) transporto infrastruktūros kartu su privažiuojamaisiais ir tiesioginiais jungiamaisiais keliais rekonstravimas ir modernizavimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.4.2.     VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

1.4.3.    Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.5.2.     VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;

1.5.3.     Klaipėdos miesto savivaldybės administracija;

1.5.4.     AB „Lietuvos geležinkeliai“.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

Nr. 3-168, 2017-04-13, paskelbta TAR 2017-04-14, i. k. 2017-06368

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio
31 d.

R.S.338

„Žuvusiųjų  TEN-T tinklo keliuose skaičius“

Asmenys per metus

41

37

R.N.501

„Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas“

mln. val.

9,5

8,0

P.B.213

„Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“

km

0

6

P.N.508

„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“

km

0

6

P.B.215

„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių TEN-T tinkle ilgis“

km

57

157

P.B.214

„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“

km

57

157

P.S.342

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“

Skaičius

7

15

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

205 775 168

0

51 671 619

51 671 619

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

205 775 168

0

51 671 619

51 671 619

0

0

0“.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-343, 2017-08-01, paskelbta TAR 2017-08-01, i. k. 2017-12929

 

antrasis SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-502 Miestų aplinkkelių tiesimas“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla – miestų aplinkkelių, esančių TEN-T kelių tinklo jungčių dalimi, tiesimas.

1.4. Galimas pareiškėjas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

1.5. Galimas partneris – AB „Litgrid“.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.N.501

„Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas“

mln. val.

1,3

1,3

P.B.213

„Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“

km

5

5

P.N.508

„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“

km

5

5

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

 

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų 

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto  lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

84 775 979

0

10 073 000

0

10 073 000

0

0

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.  Iš viso

84 775 979

0

10 073 000

0

10 073 000

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-373(1.5 E), 2015-09-07, paskelbta TAR 2015-09-07, i. k. 2015-13570

 

trečiasis SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-503 TEN-T geležinkelių tinklo atnaujinimas ir patobulinimas, skirtingų rūšių transporto sąveikos gerinimas“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     1435 mm pločio vėžės geležinkelių infrastruktūros įrengimas I transporto koridoriuje („Rail Baltica“);

1.3.2.     1520 mm pločio vėžės geležinkelių infrastruktūros atnaujinimas, patobulinimas ir plėtra (įskaitant antrųjų kelių tiesimą ir elektrifikavimą) IX B transporto koridoriuje;

1.3.3.     Naujų geležinkelių transporto eismo valdymo ir kontrolės sistemų diegimas;

1.3.4.     ERTMS sistemos diegimas naujose 1435 mm pločio vėžės TEN-T geležinkelių linijose.

1.4. Galimas pareiškėjas – AB „Lietuvos geležinkeliai“.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;

1.5.2. savivaldybių administracijos;

1.5.3. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.336

„Vežta intermodalinių

transporto vienetų“

Skaičius

75 107

78 863

R.S.337

„Vidutinis keleivinio traukinio greitis rekonstruotuose ir atnaujintuose TEN-T tinklo geležinkelių ruožuose“

km/val.

80

85,6

P.B.212

„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelio TEN-T tinkle linijų ilgis“

km

0

74

P.N.501

„Geležinkelių, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis“

km

0

7,1

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

267 281 404

0

47 167 307

0

0

0

47 167 307

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

22 153 377

0

3 909 419

0

0

0

3 909 419

3.   Iš viso

289 434 781

0

51 076 726

0

0

0

51 076 726

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.2.1-TID-V-508 VIENO LYGIO EISMO SANKIRTŲ ELIMINAVIMAS“ (TOLIAU – priemonė)

 

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. geležinkelio viadukų, viadukų per geležinkelį ir jų prieigų rekonstrukcija ir statyba;

1.3.2. tunelių po geležinkeliu ir jų prieigų rekonstrukcija ir statyba;

1.3.3. eismo organizavimo ir eismo saugos priemonių diegimas geležinkelio perėjose, pervažose ir jų prieigose.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.4.2. AB „Lietuvos geležinkeliai“;

1.4.3. savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. AB „Lietuvos geležinkeliai“;

1.5.2. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.5.3. savivaldybių administracijos.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-401, 2018-08-03, paskelbta TAR 2018-08-03, i. k. 2018-12818

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Priemonės lėšomis nefinansuojamas intelektinių transporto (eismo saugos, saugumo, eismo informavimo ir srautų valdymo) sistemų diegimas TEN-T tinkle.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-401, 2018-08-03, paskelbta TAR 2018-08-03, i. k. 2018-12818

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.N.506

„Žuvusiųjų ir sužeistųjų geležinkelio pervažose skaičius“

Asmenys per metus

5

4

P.S.343

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, iš kurių: geležinkelio pervažose“

Skaičius

1

5

P.S.342

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkos apsaugos priemonės“

Skaičius

1

5

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

47 931 356

0

10 190 951

3 245 826

0

0

6 945 125

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

3 059 447

0

650 485

207 180

0

0

443 305

3.  Iš viso

50 990 803

0

10 841 436

3 453 006

0

0

7 388 430

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-233, 2017-05-18, paskelbta TAR 2017-05-19, i. k. 2017-08387

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.2.1-TID-V-507 REGIONŲ PASIEKIAMUMO GERINIMAS“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Valstybinės reikšmės kelių (regionų jungtyse su TEN-T tinklu) rekonstrukcija ir tiesimas.

1.3.2.     Eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas valstybinės reikšmės keliuose (regionų jungtyse su TEN-T tinklu), nepriklausančiuose TEN-T kelių tinklui.

1.3.3.     Intelektinių kelių transporto eismo saugos, saugumo, eismo informavimo ir srautų valdymo transporto sistemų diegimas valstybinės reikšmės keliuose (regionų jungtyse su TEN-T tinklu), nepriklausančiuose TEN-T tinklui.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. savivaldybių administracijos;

1.5.2. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

Nr. 3-179, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-17, i. k. 2018-06131

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5.        Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Netaikoma.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.341

„Žuvusiųjų ne

TEN-T tinklo keliuose skaičius“

Asmenys per metus

 

113

R.S.342

„Sugaištas kelionės automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas“

mln. val.

0,66

 

P.B.214

„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“

km

57

57

P.S.342

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“

Skaičius

2

5.

P.S.324

„Įdiegtos intelektinės transporto sistemos“

Skaičius

0

1

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-179, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-17, i. k. 2018-06131

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

67 047 034

0

12 430 678

12 430 678

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

67 047 034

0

12 430 678

12 430 678

0

0

0“.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-343, 2017-08-01, paskelbta TAR 2017-08-01, i. k. 2017-12929

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-371(1.5 E), 2015-09-04, paskelbta TAR 2015-09-04, i. k. 2015-13519

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.2.1-TID-R-511 VIETINIŲ KELIŲ vystymas“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas vietinės reikšmės keliuose ir gyvenamųjų vietovių gatvėse, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, įgyvendinant regionų plėtros planus ir savivaldybių strateginius veiklos planus;

1.3.2. vietinės reikšmės kelių transporto infrastruktūros vystymas, įgyvendinant regionų plėtros planus, savivaldybių strateginius veiklos planus ir integruotas teritorijų vystymo programas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

1.5.2. privatūs juridiniai asmenys (tais atvejais, kai projektai įgyvendinami viešos ir privačios partnerystės būdu).

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

Nr. 3-401, 2018-08-03, paskelbta TAR 2018-08-03, i. k. 2018-12818

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.341

„Žuvusiųjų ne TEN-T tinklo keliuose skaičius“

 

Asmenys/ metai

0

86

R.S.342

„Sugaištas kelionės automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas“

 

mln. val.

0

0,89

P.B.214

„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“

 

km

0

59

P.S.342

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“

 

Skaičius

0

5

P.N.508

„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“

 

km

0

3

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

63 443 790

0

11 195 964

5 597 982

5 597 982

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

4 049 604

0

714 636

357 318

357 318

0

0

3.   Iš viso

67 493 394

0

11 910 600

5 955 300

5 955 300

0

0

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-375(1.5 E), 2015-09-09, paskelbta TAR 2015-09-09, i. k. 2015-13694

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.2.1-TID-V-509 NEIGIAMO POVEIKIO APLINKAI MAŽINIMAS geležinkeliuose“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Geležinkelių transporto aplinkos apsaugos priemonių (triukšmą slopinančių priemonių) diegimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     AB „Lietuvos geležinkeliai“.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Savivaldybių administracijos.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.340

„Vidutinis keleivinio

traukinio greitis

rekonstruotuose ir

atnaujintuose ne TEN-T

tinklo geležinkelių

ruožuose“

km/val.

50

53,5

R.N.508

„Triukšmo prevencijos zonose gyvenančių gyventojų, veikiamų triukšmo, dalies sumažėjimas“

Procentai

71,9

66,5

P.S.342

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“

Skaičius

0

5

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

Nr. 3-233, 2017-05-18, paskelbta TAR 2017-05-19, i. k. 2017-08387

Nr. 3-401, 2018-08-03, paskelbta TAR 2018-08-03, i. k. 2018-12818

 

7.         Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

19 176 499

0

3 384 088

0

0

0

3 384 088

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

1 224 033

0

216 006

0

0

0

216 006

3.  Iš viso

20 400 532

0

3 600 094

0

0

0

3 600 094

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-233, 2017-05-18, paskelbta TAR 2017-05-19, i. k. 2017-08387

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.2.1-TID-V-512 Miestų transporto infrastruktūros vystymas įgyvendinant valstybei svarbius jungtinius projektus“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas Vilniaus šiaurinės tikslinės teritorijos vietinės reikšmės keliuose, įgyvendinant Vilniaus miesto integruotą teritorijos vystymo programą.

1.3.2.     Vietinės reikšmės kelių transporto infrastruktūros vystymas Vilniaus šiaurinėje tikslinėje teritorijoje, įgyvendinant Vilniaus miesto integruotą teritorijos vystymo programą.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-402(1.5 E), 2016-11-25, paskelbta TAR 2016-11-25, i. k. 2016-27522

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

 

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.342

„Sugaištas kelionės automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas“

Mln. val.

0

0,89

P.B.214

„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“

km

0

3

P.S.342

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“

Skaičius

0

5

P.N.508

„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“

km

0

3

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

Nr. 3-402(1.5 E), 2016-11-25, paskelbta TAR 2016-11-25, i. k. 2016-27522

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

10 458 179

0

1 845 560

0

1 845 560

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

4 022 822

0

709 910

0

709 910

0

0

3.   Iš viso

14 481 001

0

2 555 470

0

2 555 470

0

0“.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-343, 2017-08-01, paskelbta TAR 2017-08-01, i. k. 2017-12929

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-504 „INTELEKTINIŲ TRANSPORTO SISTEMŲ DIEGIMAS TEN-T tinklE“ (TOLIAU – priemonė)

 

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Intelektinių transporto eismo saugos, saugumo, eismo informavimo ir srautų valdymo transporto sistemų diegimas TEN-T tinkle.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.4.2.     Lietuvos transporto saugos administracija.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     savivaldybių administracijos;

1.5.2.     AB „Lietuvos geležinkeliai“;

1.5.3. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-179, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-17, i. k. 2018-06131

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.338

„Žuvusiųjų TEN-T tinklo keliuose skaičius“

Asmenys per metus

41

37

R.N.503

„Pavojaus geležinkelio pervažų naudotojams nacionalinė pamatinė vertė“

Skaičius

 

0

418

P.S.324

„Įdiegtos intelektinės transporto sistemos“

Skaičius

0

4

 

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-168, 2017-04-13, paskelbta TAR 2017-04-14, i. k. 2017-06368

Nr. 3-179, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-17, i. k. 2018-06131

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

46 009 036

0

7 398 599

7 398 599

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

2 936 747

0

472 251

472 251

0

0

0

3.   Iš viso

48 945 783

0

7 870 850

7 870 850

0

0

0

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-505 JŪRŲ TRANSPORTO EISMO SĄLYGŲ GERINIMAS KLAIPĖDOS VALSTYBINIAME JŪRŲ UOSTE“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius) bendro naudojimo laivybos kanalo saugos ir aplinkos apsaugos parametrų gerinimas (platinimas, akvatorijos gilinimas, molų statyba ir rekonstrukcija).

1.3.2. Laivybos saugos didinimas, hidrografinės, geodezinės ir kartografinės techninės ir programinės įrangos atnaujinimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

1.3.3. Vandens transporto infrastruktūros techninių parametrų stebėsenos ir kontrolės sistemų modernizavimas ir diegimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

1.4.        Galimi pareiškėjai:

1.4.1. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.N.504

„Jūrų laivų avarijų ir jūrinių incidentų skaičius“

Skaičius / metai

8

7

R.N.505

„Vidutinė jūrų uoste aptarnautų laivų bendroji talpa“

Tūkst. t

8,2

8,6

P.S.340

„Jūrų uoste įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“

Skaičius

0

3

P.N.506

„Įsigytos žemsiurbės“

Skaičius

0

1

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

75 710 429

0

16 430 655

0

0

16 430 655

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

17 967 166

0

1 048 765

0

0

1 048 765

0

3.   Iš viso

93 677 595

0

17 479 420

0

0

17 479 420

0“.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-343, 2017-08-01, paskelbta TAR 2017-08-01, i. k. 2017-12929

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

NR. 06.1.1-TID-V-506 APLINKOSAUGOS IR SKRYDŽIŲ SAUGOS TOBULINIMAS TARPTAUTINIUOSE ORO UOSTUOSE“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Skrydžių saugą ir aviacijos saugumą didinančios infrastruktūros, įrangos ir skrydžių valdymo įrangos diegimas ir modernizavimas tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

1.3.2.    Trūkstamų riedėjimo takų įrengimas, skirtas orlaivių manevravimo trukmei sumažinti, ir esamų kilimo–tūpimo takų bei riedėjimo takų techninių parametrų pagerinimas, kuris sumažins skleidžiamą aviacijos triukšmą tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     VĮ Lietuvos oro uostai.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Privatūs juridiniai asmenys (tais atvejais, kai projektai įgyvendinami viešos ir privačios partnerystės būdu).

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.339

„Vidutinė 1 orlaivio manevravimo trukmė“

Minutės

15

12

P.S.341

„Įrengtų ICAO reikalavimus atitinkančių oro uostų kietųjų dangų plotas“

Kvadratiniai metrai

329 000

424 000

P.S.342

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“

Skaičius

3

4

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

33 201 208

0

21 516 877

0

0

0

21 516 877

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

7 345 595

0

4 760 497

0

0

0

4 760 497

3.   Iš viso

40 546 803

0

26 277 374

0

0

0

26 277 374

 

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

06.2.1-TID-V-510 Laivybos sąlygų vandens transporte užtikrinimas“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Vandens transporto saugos didinimas.

1.3.2.     Laivybos vidaus vandenų keliais gerinimas, gerinant laivybos sąlygas, užtikrinant garantinių matmenų laikymąsi, sumažinant krantų ir upės dugno eroziją, tranzitinių nešmenų nusėdimą.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     VĮ Vidaus vandens kelių direkcija.

1.4.2.     Lietuvos saugios laivybos administracija.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5.         Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Priemonės lėšomis nefinansuojamos veiklos, įgyvendinamos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, nes šios veiklos finansuojamos pagal Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonę 06.1.1-TID-V-505 „Jūrų transporto eismo sąlygų gerinimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.343

„Vidaus vandenų transportu vežtų krovinių kiekis“

Tonos / metai

80 000

100 000

P.B.216

 

„Bendras pagerinto ar naujai sukurto vidaus vandenų kelio ilgis“

km

0

20

P.S.342

„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“

Skaičius

0

1

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

28 261 121

0

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

2 728 221

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

30 989 342

0

0

0

0

0

0

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

 

II skyrius

VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO „INFORMACINĖS VISUOMENĖS SKATINIMAS“ (TOLIAU – prioritetas) ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 02.1.1-CPVA-V-521
NAUJOS KARTOS PRIEIGOS PLĖTRA“ (TOLIAU – priemonė)

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros prieinamumą ir naudojimą vietovėse, kuriose naujos kartos prieigos infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo negali užtikrinti rinka“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Plačiajuosčio elektroninio ryšio infrastruktūros plėtra vietovėse, kuriose šios infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo negali užtikrinti rinkos dalyviai.

1.3.2. Neteko galios nuo 2018-07-27.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Neteko galios nuo 2018-07-27.

1.4.2. Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“.

1.5. Galimi partneriai:

 

1.5.1. Valstybės institucijos ir įstaigos.

 

1.5.2. Viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė.

 

1.5.3. Valstybės įmonės.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.        Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

 

R.S.305

 

„Namų ūkių, esančių 30 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu padengtoje šalies teritorijoje, dalis“

 

Procentai

 

90

 

100

 

R.N.521

 

„Projekto įgyvendinimo metu pastatytų bokštų, kuriuose naudojamos elektroninių ryšių paslaugos, dalis“

 

Procentai

 

0

 

100

 

P.B.210

 

„Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“

 

Namų ūkiai

 

 

254 000

 

P.S.306

 

„Įgyvendinti sprendimai, skirti plačiajuosčio elektroninio ryšio plėtrai“

 

Skaičius

 

0

 

1

 

P.N.521

 

„Parengtas naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros investicijų projektas“

 

Skaičius

 

1

 

1

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-312(1.5 E), 2016-09-22, paskelbta TAR 2016-09-23, i. k. 2016-23994

Nr. 3-645, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20580

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

41 222 711

7 274 596

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

1 062 500

187 500

0

0

0

0

0

3. Iš viso

42 285 211

7 462 096

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

Skirsnio pakeitimai:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 02.3.1-CPVA-V-529 „PAŽANGIŲ ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ KŪRIMAS“ (TOLIAU – PRIEMONĖ)

 

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie 2.3.1 konkretaus uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Pažangių elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimas, plėtra ir tobulinimas, užtikrinant kompleksinę paslaugų teikimo pertvarką ir jų orientavimą į naudotoją (administracinių procedūrų el. paslaugos gyventojams ir verslui; erdvinių duomenų suderinamumas ir pasiekiamumas).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. viešieji juridiniai asmenys;

1.4.2. viešosios įstaigos ir akcinės bendrovės, kurių vienintelė dalininkė arba akcininkė yra valstybė.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešieji juridiniai asmenys;

1.5.2. akcinės bendrovės, kurių vienintelė akcininkė yra valstybė.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos viešojo valdymo reformų ir teisės aktų, procesų ir procedūrų rengimo ir viešojo valdymo institucijų veiklos kokybės gerinimo įrankių kūrimo veiklos ir sprendimai, kurie finansuojami pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę Nr. 10.1.1-ESFA-V-910 „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“. Taip pat pagal priemonę nefinansuojamos valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimui skirtų sistemų ir sprendimų kūrimo veiklos, kurios finansuojamos pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę Nr. 10.1.1-ESFA-V-911 „Valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimo tobulinimas“.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

 

R.S.309

 

„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“

 

Procentai

 

57

 

63

P.S.310

„Sukurtos elektroninės paslaugos“

Skaičius

0

113

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

5. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

32 267 983

5 694 350

0

0

0

0

57 687

6. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

7. Iš viso

32 267 983

5 694 350

0

0

0

0

57 687

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 02.1.2-CPVA-V-522 „IRT INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS IR SAUGA (TOLIAU – PRIEMONĖ)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti valstybės informacinės infrastruktūros ir išteklių apsaugos efektyvumą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Ypatingos svarbos valstybės informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros apsaugos priemonių diegimas (ypatingai svarbios informacinės infrastruktūros objektų stebėsenos vykdymo priemonių sukūrimas, patobulinimas ir įdiegimas; technologinių priemonių ir sprendimų ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių apsaugai kūrimas ir diegimas.

1.4. Galimi pareiškėjai: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešieji juridiniai asmenys.

1.5.2. viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.5.3. akcinės bendrovės, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

 

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.         Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.306

„Saugos reikalavimus atitinkančių valstybės informacinių išteklių ir kritinės informacinės infrastruktūros objektų dalis“

Procentai

69

98

P.S.307

„Įgyvendinti sprendimai, skirti kibernetinio saugumo didinimui“

Skaičius

0

1

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

5 345 539

943 330

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

1 424 096

251 311

0

0

0

0

0

3. Iš viso

6 769 635

1 194 641

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-371(1.5 E), 2015-09-04, paskelbta TAR 2015-09-04, i. k. 2015-13519

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 02.3.1-CPVA-V-530 „IRT INFRASTRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS IR SAUGA (TOLIAU – PRIEMONĖ)

 

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Pažangioms elektroninėms paslaugoms kurti ir teikti reikalingų priemonių ir sprendimų kūrimas ir diegimas (viešojo sektoriaus bendro naudojimo informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) infrastruktūros optimizavimo, sąveikumo ir saugumo priemonių kūrimas, diegiant IRT sprendimus, leidžiančius kuo efektyviau panaudoti turimą valstybės IRT bazę, jau sukurtus informacinių technologijų įrankius ir sukauptus informacinius išteklius);

1.3.2. Neteko galios nuo 2018-07-27.

1.4. Galimi pareiškėjai: Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. viešieji juridiniai asmenys.

1.5.2. viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.5.3. akcinės bendrovės, kurių vienintelė akcininkė yra valstybė.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

2.  Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai 

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė
2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.310

„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis, dalis“

Procentai

37

50

P.S.311

„Įgyvendinti sprendimai, skirti viešojo sektoriaus bendro naudojimo informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros optimizavimui, sąveikumo ir saugos užtikrinimui“

Skaičius

0

3

P.N.530

„Parengtas investicijų projektas“

Skaičius

1

1

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

5. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

32 523 196

5 739 387

0

0

0

0

0

6. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

7. Iš viso

32 523 196

5 739 387

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-371(1.5 E), 2015-09-04, paskelbta TAR 2015-09-04, i. k. 2015-13519

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 02.3.1-CPVA-V-528 „INTELEKTINĖS TRANSPORTO PASLAUGOS IR TAIKOMIEJI SPRENDIMAI“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimas, plėtra ir tobulinimas, užtikrinant kompleksinę paslaugų teikimo pertvarką ir jų orientavimą į naudotoją, intelektinių transporto sistemų srityje ir IRT sprendimų diegimas šioje srityje.

1.3.2.     Transporto srities centralizuotų IRT sprendimų kūrimas, plėtra ir tobulinimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Valstybės institucijos ir įstaigos.

1.4.2.     Valstybės įmonės.

1.4.3.     Viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.4.4.     Akcinės bendrovės, kurių vienintelė akcininkė yra valstybė.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Viešieji juridiniai asmenys.

1.5.2. Akcinės bendrovės, kurių akcininkė yra valstybė.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos viešojo valdymo reformų, teisės aktų, procesų, procedūrų rengimo, viešojo valdymo institucijų veiklos kokybės gerinimo įrankių kūrimo veiklos ir sprendimai bei valstybės institucijų, įstaigų vidaus administravimui skirtų sistemų ir sprendimų kūrimas, kurie finansuojami pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemones.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.309

„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“

Procentai

57

63

P.S.310

„Sukurtos elektroninės paslaugos“

Skaičius

0

14

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

 

Projektams skiriamas finansavimas

 

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

 

Nacionalinės lėšos

 

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

 

Iš viso – ne mažiau kaip

 

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

 

Savivaldybės biudžeto
lėšos

 

Kitos viešosios lėšos

 

Privačios lėšos

 

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

10 881 757

1 292 648

0

0

0

0

630 441

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.  Iš viso

10 881 757

1 292 648

0

0

0

0

630 441

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.2.1-CPVA-V-523 „ATVIRŲ DUOMENŲ SĄVEIKUMAS IR OPTIMIZAVIMAS

 

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie veiksmų programos 2.2.1 konkretaus uždavinio „Padidinti viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslo ir visuomenės poreikiams“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio panaudojimo verslui, kuriant skaitmenines paslaugas ir produktus, sprendimų rėmimas (užtikrinant teisines ir organizacines prielaidas viešosios informacijos panaudojimui, bus kuriamos priemonės ir remiamos iniciatyvos, orientuotos į viešojo sektoriaus informacijos efektyvų atvėrimą pakartotiniam panaudojimui ir jo panaudojimą, kuriant tiek komercinius, tiek nekomercinius skaitmeninius produktus ir paslaugas).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1   Valstybės biudžetinės įstaigos.

1.5.2   Viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.5.3   Valstybės įmonės.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.   Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos viešojo valdymo reformų ir teisės aktų, procesų ir procedūrų rengimo ir viešojo valdymo institucijų veiklos kokybės gerinimo įrankių kūrimo veiklos ir sprendimai, taip pat pagal priemonę nefinansuojamas valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimui skirtų sistemų ir sprendimų kūrimas, kurie finansuojami pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemones.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.307

„Įmonių, kurios panaudoja viešojo sektoriaus informaciją savo komercinei veiklai, dalis“

Procentai

76

85

P.S.308

„Įgyvendinti sprendimai, skirti viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui“

Skaičius

0

3

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES
struktūrinių fondų

lėšos – iki

 

Nacionalinės lėšos

 

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

 

Projektų vykdytojų lėšos

 

Iš viso – ne mažiau kaip

 

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

 

Savivaldybės biudžeto

 

lėšos

 

Kitos viešosios lėšos

 

Privačios lėšos

 

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

2 210 186

390 033

0

0

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

2 626 318

463 468

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

4 836 504

853 501

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.2.2-CPVA-V-524 „GYVENTOJŲ SKATINIMAS IŠMANIAI NAUDOTIS INTERNETU ATNAUJINTOJE VIEŠOSIOS INTERNETO PRIEIGOS INFRASTRUKTŪROJE

 

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti IRT paklausą ir naudojimą gyventojų tarpe“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Viešųjų prieigos prie interneto taškų šalies viešosiose bibliotekose infrastruktūros atnaujinimas.

1.3.2.     Informacinių ir ryšių technologijų produktų ir paslaugų paklausos didinimas tarp Lietuvos gyventojų (iniciatyvų, skatinančių Lietuvos gyventojus efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu, rėmimas).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

1.4.2.     Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

1.4.3.     Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.

1.4.4. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Viešieji juridiniai asmenys.

1.5.2. Asociacijos.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-645, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20580

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.        Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė
2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

 

R.S.308

 

„Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis“

 

Procentai

 

83

 

87

 

P.S.309

 

„Vietos bendruomenės, įtrauktos į veiklų, skirtų gyventojų skatinimui efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu, tinklą“

 

Skaičius

 

60

 

120

 

P.N.524

Viešieji interneto prieigos taškai, kuriuose atnaujinta techninė ir programinė įranga“

Skaičius

0

 

1200

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-645, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20580

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

14 190 462

2 504 199

0

0

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

14 190 462

2 504 199

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.3.1-CPVA-V-525 „ELEKTRONINĖS SVEIKATOS PASLAUGOS

 

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimas, plėtra ir tobulinimas, užtikrinant kompleksinę paslaugų teikimo pertvarką ir jų orientavimą į naudotoją (el. sveikatos sistemos ir el. sveikatos paslaugų plėtra).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos ar įstaigos.

1.4.2. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos subjektai.

1.5.        Galimi partneriai:

1.5.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

1.5.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos.

1.5.3. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos subjektai.

1.5.4. Valstybės įmonė Registrų centras.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.        Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos viešojo valdymo reformų ir teisės aktų, procesų ir procedūrų rengimo ir viešojo valdymo institucijų veiklos kokybės gerinimo įrankių kūrimo veiklos ir sprendimai, taip pat pagal priemonę nefinansuojamas valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimui skirtų sistemų ir sprendimų kūrimas, kurie finansuojami pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemones.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.309

„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“

Procentai

57

63

P.S.310

„Sukurtos elektroninės paslaugos“

Skaičius

0

1

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

3 272 500

577 500

0

0

0

0

0

2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

6 229 323

1 099 292

0

0

0

0

0

3.   Iš viso

9 501 823

1 676 792

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.3.1-CPVA-V-526 „KULTŪROS TURINIO SKAITMENINIMAS IR SKLAIDA

 

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimas, plėtra ir tobulinimas, užtikrinant kompleksinę paslaugų teikimo pertvarką ir jų orientavimą į naudotoją (Lietuvos kultūros skaitmeninio turinio kūrimas, sklaida, elektroninių paslaugų plėtojimas – inovatyvių elektroninių paslaugų ir elektroninių produktų kūrimas tiek suskaitmeninto paveldo, tiek šiuolaikinio kultūrinio turinio pagrindu).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Valstybės institucijos.

1.4.2.     Viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė.

1.4.3.     Biudžetinės įstaigos.

1.5.    Galimi partneriai:

1.5.1. Viešieji juridiniai asmenys.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.309

„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“

Procentai

57

63

P.S.310

„Sukurtos elektroninės paslaugos“

Skaičius

0

21

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

24 888 041

4 392 007

0

0

0

0

0

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.  Iš viso

24 888 041

4 392 007

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.3.1-CPVA-V-527 „LIETUVIŲ KALBA INFORMACINĖSE TECHNOLOGIJOSE

 

1.   Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Lietuvių kalbos informacinių technologijų sprendimų, elektroninių paslaugų kūrimas, plėtojimas ir pritaikymas elektroninėms paslaugoms teikti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Valstybės biudžetinės įstaigos.

1.4.2.     Viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.5.   Galimi partneriai:

 

1.5.1. Valstybės biudžetinės įstaigos.

1.5.2. Viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

 

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.309

„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“

Procentai

57

63

P.S.310

„Sukurtos elektroninės paslaugos“

Skaičius

0

21

R.N.527

„Gyventojai, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais)“

Procentas

22

29

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

10 892 672

1 922 236

0

0

0

0

0

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.  Iš viso

10 892 672

1 922 236

0

0

0

0

0

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-380, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12451

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

 

Papildyta skyriumi:

Nr. 3-328(1.5 E), 2015-08-06, paskelbta TAR 2015-08-06, i. k. 2015-12089

 

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“ (TOLIAU – prioritetas) ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-V-513 Darnaus judumo sistemų kūrimas“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Darnaus judumo mieste planų rengimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Savivaldybių, kuriose yra miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, ir miestų, turinčių kurorto statusą, administracijos.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.321

„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“

Tūkst. tonų

531

507

P.N.507

„Parengti darnaus judumo mieste planai“

Skaičius

10

10

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

1 448 100

0

255 547

0

255 547

0

0

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3.  Iš viso

1 448 100

0

255 547

0

255 547

0

0

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-R-514 Darnaus judumo priemonių DIEGIMAS“ (TOLIAU – priemonė)

 

1. Priemonės aprašymas

1.1.      Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2.      Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3.      Remiamos veiklos:

1.3.1.   Intelektinių transporto sistemų diegimas ir plėtra mieste.

1.3.2.   Miesto gatvių ir kitos transporto infrastruktūros pritaikymas viešojo transporto poreikiams, lyninio transporto diegimas.

1.3.3.   Miesto transporto infrastruktūros pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

1.3.4.   Viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemų, dviračių infrastruktūros ir jos  sistemų diegimas ir plėtra.

1.3.5.   Viešojo vietinio (miesto ir priemiestinio) transporto priemonių pritaikymas dviračiams vežti ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

1.3.6.   Viešojo transporto saugumo įrangos diegimas ir plėtra.

1.4.      Galimi pareiškėjai:

1.4.1.   Savivaldybių, kuriose yra miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, ir miestų, turinčių kurorto statusą, administracijos.

1.5.      Galimi partneriai:

1.5.1.   Viešąsias susisiekimo paslaugas teikiančios ir (arba) viešąją transporto infrastruktūrą valdančios įmonės.

1.5.2.   Privatūs juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti keleivių ir bagažo vežimo veiklą (tais atvejais, kai projektai įgyvendinami viešosios ir privačios partnerystės būdu).

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-343, 2017-08-01, paskelbta TAR 2017-08-01, i. k. 2017-12929

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5.          Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

 

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.321

„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“

Tūkst. tonų

531

507

R.S.322

„Viešuoju miesto transportu vežamų keleivių skaičius“

Mln. keleivių

238,9

244,0

P.S. 323

„Įgyvendintos darnaus judumo priemonės“

Skaičius

3

10

P.S.324

Įdiegtos intelektinės transporto sistemos

Skaičius

0

5

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

27 768 768

0

4 900 370

0

4 900 370

0

0

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

1 772 474

0

312 790

0

312 790

0

0

3.  Iš viso

29 541 242

0

5 213 160

0

5 213 160

0

0

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-V-515 Elektromobilių įkrovimo prieigų tinklo kūrimas“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Elektromobilių greitojo įkrovimo prieigų įrengimas valstybinės reikšmės keliuose.

1.3.2.     Elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas miestuose.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.4.2.     Savivaldybių, kuriose yra miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, daugiau kaip 1000 km vietinės reikšmės kelių (gatvių), įregistruota daugiau kaip 10 tūkst. lengvųjų automobilių, arba miestų, turinčių kurorto statusą, administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Savivaldybių administracijos.

1.5.2.     AB „Energijos skirstymo operatorius“.

1.5.3.     Elektromobilių įkrovos prieigų operatoriai – juridiniai ar fiziniai asmenys, teikiantys elektromobilių įkrovimo paslaugą ir atsakingi už elektromobilių įkrovimo prieigos įrengimą ir (arba) priežiūrą.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-374(1.5 E), 2016-11-09, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26473

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.321

„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“

Tūkst. tonų

531

507

P.N.509

„Įrengtos elektromobilių įkrovimo prieigos“

Skaičius

0

20

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

 

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.    Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

2 722 428

0

480 428

24 0214

24 0214

0

0

2.    Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

173 772

0

30 666

15 333

15 333

0

0

3.    Iš viso

2 896 200

0

511 094

255 547

255 547

0

0

 

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-R-516 Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir plėtra“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     pėsčiųjų ir dviračių takų ir dviračių juostų tiesimas ir rekonstrukcija.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. privatūs juridiniai asmenys (tais atvejais, kai projektai įgyvendinami viešos ir privačios partnerystės būdu);

1.5.2. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-401, 2018-08-03, paskelbta TAR 2018-08-03, i. k. 2018-12818

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.321

„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“

Tūkst. tonų

531

507

P.S.321

„Įrengtų naujų dviračių ir / ar pėsčiųjų takų ir / ar trasų ilgis“

km

0

5

P.S.322

„Rekonstruotų dviračių ir / ar pėsčiųjų takų ir / ar trasų ilgis“

km

0

10

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

8 167 285

0

1 441 286

0

1 441 286

0

0

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

521 316

0

91 997

0

91 997

0

0

3.  Iš viso

8 688 601

0

1 533 283

0

1 533 283

0

0

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-V-517 Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Nekenksmingų aplinkai miesto viešojo transporto priemonių įsigijimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Keleivių vežimo veiklą vykdančios įmonės, su kuriomis sudarytos viešųjų paslaugų teikimo sutartys.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.322

„Viešuoju miesto transportu vežamų keleivių skaičius“

Mln. keleivių

238,9

244,0

P.S.325

„Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės“

Skaičius

0

70

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.     Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

27 224 282

0

4 804 285

0

4 804 285

0

0

2.    Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

1 737 720

0

306 656

0

306 656

0

0

3.    Iš viso

28 962 002

0

5 110 942

0

5 110 942

0

0

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-R-518 Vietinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Nekenksmingų aplinkai viešojo transporto priemonių įsigijimas regionuose.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Savivaldybių administracijos, išskyrus Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybių administracijas.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Keleivių vežimo veiklą vykdančios įmonės, su kuriomis sudarytos viešųjų paslaugų teikimo sutartys.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Regionų projektų planavimas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

 

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.322

„Viešuoju miesto transportu vežamų keleivių skaičius“

Mln. keleivių

238,9

244,0

P.S.325

„Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės“

Skaičius

0

50

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1.  Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

13 349 514

0

2 355 796

0

2 355 796

0

0

2.  Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

1 131 486

0

199 674

0

199 674

0

0

3.  Iš viso

14 481 000

0

2 555 470

0

2 555 470

0

0

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-K-519 viešojo transporto paslaugų prieinamumo didinimas“ (TOLIAU – priemonė)

 

1.  Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

1.3.2.     Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų aprūpinimas dviračių laikymo / pervežimo įranga.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     vežėjai, vykdantys keleivių vežimo veiklą.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-408(1.5 E), 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27812

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

 

3.  Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

 

5Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

 

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.N.512

„Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų vežamų keleivių skaičius“

Tūkst. keleivių / metai

14100

14406

P.N.510

„Viešojo transporto priemonės, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti“

Skaičius

2

10

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-408(1.5 E), 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27812

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

729 842

0

128 796

0

0

0

128 796

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

139 018

0

24 532

0

0

0

24 532

3. Iš viso

868 860

0

153 328

0

0

0

153 328

 

Papildyta skirsniu:

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

 

Papildyta skyriumi:

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3-285(1.5 E)

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 3-337(1.5 E)  redakcija)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDIMO PLANE NUMATYTŲ NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAI

 

 

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavi-mo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Institucija

 

I. REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600)

 

R.N.501

„Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas“

Mln. val.

Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas – suminis metinis automobilių kelionės laikas rekonstruotais ar naujais TEN-T automobilių keliais (keliuose, kuriuose buvo vykdomas projektas).

TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 661/2010/ES).

Kelio tiesimas naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

Kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis. (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas   

Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas (mln.val.), skaičiuojamas pagal formulę:

kur:

N – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, aut./parą;

V – vidutinis kelionės greitis, km/val.;

L – rekonstruoto ar nutiesto kelio ruožo ilgis, km.

 

Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita.

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas, praėjus 1 kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos, atliks tyrimą (vertinimą), kurio ataskaitoje bus nurodytas sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

R.N.504

„Jūrų laivų avarijų ir jūrinių incidentų skaičius“

Skaičius / metai

Jūrų laivo avarija – įvykis, susijęs su laivo panaudojimu, kai:

- asmuo ar asmenys miršta, mirtinai ar sunkiai sužeidžiami dėl jų buvimo laive arba įvykio, susijusio su jūrų laivo veikla;

- asmuo dingsta iš laivo;

- jūrų laivas dingsta, numanoma, kad dingo arba laivas paliekamas;

- jūrų laivas sugadinamas;

- jūrų laivas susiduria, užplaukia ant seklumos arba dėl kitų priežasčių nebegali savarankiškai judėti;

- jūrų laivo veiksmai užteršė aplinką arba aplinka užteršta dėl įvykusios jūrų laivo avarijos.

Sunki avarija – tai jūrų laivo avarija, kuri neklasifikuojama kaip labai sunki laivo avarija, ir kai:

- jūrų laive kyla gaisras, sprogimas, laivas užplaukia ant seklumos, susiduria su kitu objektu, patiria sužalojimų dėl blogų meteorologinių sąlygų, laivo korpuso pažeidimų dėl ledo, korpuso įtrūkimo ar numanomo įtrūkimo ir panašiai;

- yra jūrų laive tokių struktūrinių apgadinimų, dėl kurių jūrų laivas nebeturi navigacinių savybių (laivo korpuso povandeninės dalies pramuša, laivo variklio sulūžimas, didelis anstato sugadinimas ir panašiai);

- užteršiama aplinka (nepriklausomai nuo taršos dydžio);

- dėl laivo sulūžimo, būtina jį vilkti arba reikalaujama pagalba iš kranto.

Labai sunki avarija – tai visiška laivo žūtis, laivo dingimas arba dėl laivo avarijos labai užteršta aplinka.

Jūrinis incidentas – tai įvykis, kada jūrų laivas arba laive esantys asmenys įstumiami į pavojų, arba laivo veikla gali kelti pavojų aplinkai, aplinkiniams laivams ir asmenims

(šaltinis: Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo nuostatai).

Įvedamasis

Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3-461 „Dėl Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo nuostatų patvirtinimo“.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus kasmetinė jūrų laivų avarijų ir incidentų apžvalga.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius paskelbia kasmetinę jūrų laivų avarijų ir incidentų apžvalgą.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

 

R.N.505

„Vidutinė jūrų uoste aptarnautų laivų bendroji talpa“

Tūkst. t

Laivo bendroji talpa – civilinio laivo vidaus patalpų (žemiau denio) tūris, nustatytas vadovaujantis 1969 m. tarptautine konvencija dėl laivo matmenų nustatymo. Išreiškiama registro tonomis (1 reg. tona = 2,832 kub. m). Laivo talpa nustatoma įgaliotai institucijai atlikus laivo matavimo darbus ir išdavus laivo matavimo liudijimą.

 

 

Įvedamasis

Vidutinė į jūrų uostą atplaukusių laivų bendroji talpa, tūkst. t, skaičiuojama per metus į jūrų uostus atplaukusių laivų bendrąją talpą padalijus iš jų skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo tyrimo (vertinimo) ataskaita.

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Rodiklio reikšmė bus nustatyta, kai projekto vykdytojas, pasibaigus 2018 metams ir 2023 metams atliks tyrimą (vertinimą) ir nustatys vidutinę Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste aptarnautų laivų bendrąją talpą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).

 

R.N.506

„Žuvusiųjų ir sužeistųjų geležinkelių pervažose skaičius“

Asmenys per metus

Žuvusieji ir sužeistieji – eismo įvykyje žuvę ir sužeisti žmonės.

Eismo įvykis geležinkelių pervažoje – geležinkelių transporto eismo įvykis pervažoje, kai, geležinkelių riedmenims susidūrus su pervažą kertančiomis transporto priemonėmis ar pervažoje esančiais objektais, žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama bent viena transporto priemonė, krovinys ar bet koks kitas geležinkelių pervažoje esantis turtas.

Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas).

Įvedamasis

Lietuvos statistikos departamento metodika.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Antriniai šaltiniai:

Metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia statistinę informaciją apie per metus geležinkelių pervažose žuvusiuosius ir sužeistuosius.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).

 

R.N.512

„Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų vežamų keleivių skaičius“

 

 

Tūkst. keleivių / metai

Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas).

Vietinio susisiekimo keleiviniai traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas).

Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai – vidaus vandenų transporto priemonės, vežančios keleivius miesto, priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas suminis per praėjusius kalendorinius metus tolimojo susisiekimo autobusais, vietinio susisiekimo keleiviniais traukiniais („vidaus vežimai“) ir reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais vežtų keleivių skaičius.

 

Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento

generalinio direktoriaus

2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-349 „Dėl Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/273590/Vezimo_autobusais_metodika.pdf). Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento

generalinio direktoriaus

2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-279 „Dėl Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“

(http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Gelezinkeliu_metodika_2007.pdf)

Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento

generalinio direktoriaus

2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. DĮ-108 „Dėl Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Vidaus_vandenu_metodika_2007.pdf)

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Antriniai šaltiniai: 

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas paskelbia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).

 

R.N.527

„Gyventojai, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais)“

Procen-tas

Gyventojai – visi 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

Įvedamasis

Skaičiuojama gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninė-mis paslaugomis, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos gyventojų.

 

Skaičiuojamas Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atliekant tyrimą. Detali skaičiavimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.

Pirminiai šaltiniai: Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo ataskaita.

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams yra paskelbiama Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo ataskaita, kurioje skelbiama informacija apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

 

R.N.503

„Pavojaus geležinkelio pervažų naudotojams nacionalinė pamatinė vertė“

Skaičius

Pavojaus geležinkelių pervažų naudotojams nacionalinė pamatinė vertė – žūčių ir svertinių sunkių sužalojimų skaičiaus (toliau – ŽSSSS) ir traukinių nuvažiuotų kilometrų santykis. ŽSSSS – eismo įvykių padarinių matas, kurį nusakant žūtys skaičiuojamos kartu su sunkiais sužalojimais: viena žūtis statistiniu požiūriu prilyginama 1, vienas sunkus sužalojimas statistiniu požiūriu prilyginamas 0,1 žūties

Traukinio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieną traukinio nuvažiuotą kilometrą (atsižvelgiama tik į šalies teritorijoje nuvažiuotą atstumą).

Sunkus sužalojimas – ilgalaikis sužalojimas, kurį patyrusius sužeistuosius būtina gydyti ligoninėje (tačiau pastarieji nemiršta žūties fiksavimo laikotarpiu).

Lengvas sužalojimas – sužalojimas, kurį patyrusius sužeistuosius nebūtina gydyti ligoninėje.

(Šaltinis – Finansų ministerijos užsakymu UAB „BGI Consulting“ ir CSIL Milano parengta metodika ir modelis, skirtas investicijų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis, socialiniam ekonominiam poveikiui įvertinti).

Automatiškai apskaičiuojamas

ŽSSSS apskaičiuojamas:

ž + (ss*0,1), kur

ž – per metus žuvusių asmenų skaičius, vnt.;

ss – per metus sunkiai sužeistų asmenų skaičius, vnt.

Pavojaus geležinkelių pervažų naudotojams nacionalinė pamatinė vertė apskaičiuojama:

, kur

stper metus traukinių

nuvažiuotų kilometrų

skaičius, km.

Pirminiai šaltiniai:

Projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita.

Antriniai šaltiniai:

Ataskaitos po

projekto

finansavimo

pabaigos.

Rodiklio reikšmė bus

nustatyta, kai projekto

vykdytojas, praėjus 1

kalendoriniams metams

po projekto finansavimo

pabaigos, atliks tyrimą

(vertinimą).

Už duomenų apie

už stebėsenos

rodiklio pasiekimą

 ir duomenų apie

pasiektą

stebėsenos

rodiklio reikšmę

teikimą

antriniuose

šaltiniuose yra

atsakingas

projekto

vykdytojas.

R.N.508

„Triukšmo prevencijos zonose gyvenančių gyventojų, veikiamų triukšmo, dalies sumažėjimas“

Procentai

Triukšmas – transporto priemonių (kelių, geležinkelių, orlaivių) eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio
13 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“).

 

Triukšmo prevencijos zona – gyvenamųjų vietovių teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.

 

Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas.

 

Triukšmo ribiniai dydžiai – didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“).

Įvedamasis.

Skaičiavimai atliekami vadovaujantis strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių verčių apskaičiavimo ir matavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 16-9545 „Dėl Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių verčių apskaičiavimo ir matavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pirminiai šaltiniai:

2018 m. ir 2023 m. sudaryti pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planai. 

 

Antriniai šaltiniai:

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija), vadovaudamasi už pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymą atsakingos institucijos (jei tokia paskirta) arba projekto vykdytojo pateiktais 2018 m. ir 2023 m. sudarytais pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planais, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės  gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija)

 

 

R.N.521

„Projekto įgyvendinimo metu pastatytų bokštų, kuriuose naudojamos elektroninių ryšių paslaugos, dalis“

Procentai

Elektroninių ryšių paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausia nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais.

Įvedamasis

Skaičiuojama projekto įgyvendinimo metu pastatytų bokštų, kuriuose naudojamos elektroninių ryšių paslaugos (pasirašytos sutartys su elektroninių ryšių operatoriais), dalis (procentais) nuo visų projekto įgyvendinimo metu pastatytų bokštų.

Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

 

Antriniai šaltiniai:
metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)

Rodiklio pasiekimas bus skaičiuojamas, kai projekto vykdytojas, praėjus 36 mėnesiams po projekto įgyvendinimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., pateiks informaciją apie sutartis, pasirašytas su elektroninių ryšių operatoriais.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

 

 

II. PRODUKTO STEBĖSENOS RODIKLIAI (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600)

 

P.N.501

„Geležinkelių, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis“

km

Geležinkelių ruožas – geležinkelių linijos atkarpa tarp dviejų geležinkelio stočių.

Geležinkelių rekonstravimas (patobulinimas) – geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo pagerinami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai.

Geležinkelių signalizacijos sistema – viena iš geležinkelių sistemos posistemių, kurią sudaro visa geležinkelio kelio įranga, būtina geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti geležinkelių tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti.

ERTMS – Europos geležinkelių eismo valdymo sistema. Įdiegus ERTMS visoje Europoje bus nustatytas vienas bendras signalinės įrangos standartas, kurį taikant bus kontroliuojamas traukinių greitis ir prireikus nurodoma jį sumažinti. Tai suteiks galimybę užtikrinti, kad traukiniai suderinamais nacionaliniais tinklais kursuotų sklandžiai, nevėluodami, be papildomų patikrinimų ar derinimo. Įdiegus ERTMS – labai efektyvią šiuolaikinę sistemą – bus sukurta bendra geležinkelio erdvė.

Automatiškai apskaičiuojamas   

Skaičiuojamas rekonstruotų (patobulintų) geležinkelių ruožų, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis kilometrais.

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas leidimas pradėti naudoti naują, atnaujintą ar patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas).

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriame nurodomas geležinkelių ruožų, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos išduoda leidimą pradėti naudoti patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas).

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.N.506

„Įsigytos žemsiurbės“

Skaičius

Žemsiurbė – plaukiojanti žemės kasimo mašina, kuri iš po vandens siurbia grunto ir vandens mišinį (pulpą) (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pastatytų ir priimtų žemsiurbių skaičius.

Pirminiai šaltiniai: laivo (žemsiurbės) perdavimo priėmimo aktai (kopijos).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas laivo (žemsiurbės) perdavimo priėmimo aktas, kuriame nurodomos pastatytos ir priimtos žemsiurbės.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.N.508

„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“

km

Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Į šį rodiklį įskaičiuojamos rodiklio P.B.213 „Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“ pasiektos reikšmės.

Kelio tiesimas naujo kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

Kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas naujai nutiestų kelių, gatvių ruožų ilgis, išmatavus kelio ar gatvės ašinės linijos ilgį (kelio ar gatvės išilginio profilio ilgį), įskaitant šioje ašyje esančius tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir kitus kelio statinius.

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai arba deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriame nurodomas nutiestų naujų kelių ilgis.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.N.510

„Viešojo transporto priemonės, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti“

Skaičius

Transporto priemonė – bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas).

Viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas).

Specialiųjų poreikių turintis žmogus – žmogus, kurio judėsena yra ribota dėl fizinės (sensorinės arba motorinės, nuolatinės arba laikinos), intelekto ar kitos negalios arba sutrikimo, amžiaus ir kuriam dėl jo būklės reikia skirti reikiamą dėmesį, taip pat prie kurio specialiųjų poreikių reikia pritaikyti visiems keleiviams teikiamas paslaugas (šaltinis: Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo Lietuvos Respublikoje gerosios praktikos vadovas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 3-403 „Dėl Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo Lietuvos Respublikoje gerosios praktikos vadovo patvirtinimo“).

Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant viešojo transporto priemones, įgyvendinant projekto veiklas pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti.

Pirminiai šaltiniai:

Darbų priėmimo perdavimo aktai (kopijos).

Antriniai šaltiniai: Mokėjimo prašymas arba ataskaitos po iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto finansavimo pabaigos.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodomas įgyvendinant projekto veiklas pritaikytos viešojo transporto priemonės, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.N.521

„Parengtas naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros investicijų projektas“

Skaičius

Investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą (komercinis projektas) ir kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projektui įgyvendinti reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus.

Naujos kartos interneto prieiga yra suprantama kaip sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, pagrįsta interneto prieiga, užtikrinančia ne mažesnę nei 30 Mb/s duomenų perdavimo spartą

Automatiškai apskaičiuojamas.

Sumuojami parengti investicijų projektai.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo ir perdavimo aktas.

Antriniai šaltiniai:
mokėjimo prašymai.

Rodiklio reikšmė bus pasiekta, kai projekto vykdytojas 2017 m. pasirašys paslaugų priėmimo ir perdavimo aktą, kuriame bus nurodytas parengtas investicijų projektas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.N.530

„Parengtas investicijų projektas“

Skaičius

Investicijų projektas – dokumentas, kuriuo finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiami investavimo tikslai, įvertinama investicijų grąža (komercinis projektas) ir kiti efektyvumo rodikliai, nurodomos projektui įgyvendinti reikalingos lėšos, finansavimo šaltiniai ir terminai.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojami parengti investicijų projektai.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo ir perdavimo aktas

 

Antriniai šaltiniai:
mokėjimo prašymai.

Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas paslaugų priėmimo ir perdavimo aktas, kuriame nurodomas parengtas investicijų projektas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.N.507

„Parengti darnaus judumo mieste planai“

Skaičius

Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių judumo analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui.

(Šaltinis: Darnaus judumo mieste planų rengimo gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-108 (1.5 E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas parengtų darnaus judumo mieste planų skaičius.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo perdavimo aktai (kopijos).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas paslaugų priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodomas parengtas darnaus judumo mieste planas (suderintas su Darnaus judumo mieste plano komisija darnaus judumo mieste planų techninėms užduotims ir planams derinti, sudaryta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 3-297 „Dėl komisijos sudarymo“).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

P.N.509

„Įrengtos elektromobilių įkrovimo prieigos“

Skaičius

Elektromobilis – motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, apimanti bent vieną ne išorinę elektros mašiną – energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės.

Elektromobilių įkrovimo prieiga – elektromobilių įkrovimo sąsaja, per kurią vienu metu galima įkrauti vieną elektromobilį, arba įrenginys, kuriuo vienu metu galima sukeisti vieno elektromobilio akumuliatorių.

(Šaltinis: Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 3-173 (1.5 E) „Dėl Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijų ir Šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų plano patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas įrengtų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius.

Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai arba deklaracijos apie statybos užbaigimą arba prekių priėmimo perdavimo aktai (kopijos).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą arba prekių priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodomas įrengtų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

 

P.N.524

„Viešieji interneto prieigos taškai, kuriuose atnaujinta techninė ir programinė įranga“

Skaičius

Viešieji interneto prieigos taškai – techninės ir programinės įrangos komplektai šalies bibliotekose, viešam naudojimui skirtose darbo vietose, užtikrinantys galimybę išmaniai naudotis elektroninėmis paslaugomis ir kurti skaitmeninį turinį.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami projekto įgyvendinimo metu technine ir programine įranga atnaujinti viešieji interneto prieigos taškai.

Pirminiai šaltiniai:  paslaugų priėmimo–perdavimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:
mokėjimo prašymai.

Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame  nurodomas technine ir programine įranga atnaujintas viešasis interneto prieigos taškas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

 

______________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 3-312(1.5 E), 2016-09-22, paskelbta TAR 2016-09-23, i. k. 2016-23994

Nr. 3-337(1.5 E), 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-11, i. k. 2016-24953

Nr. 3-378(1.5 E), 2016-11-11, paskelbta TAR 2016-11-11, i. k. 2016-26691

Nr. 3-168, 2017-04-13, paskelbta TAR 2017-04-14, i. k. 2017-06368

Nr. 3-233, 2017-05-18, paskelbta TAR 2017-05-19, i. k. 2017-08387

Nr. 3-645, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20580

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-328(1.5 E), 2015-08-06, paskelbta TAR 2015-08-06, i. k. 2015-12089

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-371(1.5 E), 2015-09-04, paskelbta TAR 2015-09-04, i. k. 2015-13519

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-373(1.5 E), 2015-09-07, paskelbta TAR 2015-09-07, i. k. 2015-13570

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-375(1.5 E), 2015-09-09, paskelbta TAR 2015-09-09, i. k. 2015-13694

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-474(1.5 E), 2015-11-18, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18315

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-499(1.5 E), 2015-12-14, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19722

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-182(1.5 E), 2016-06-06, paskelbta TAR 2016-06-07, i. k. 2016-15146

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

8.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-312(1.5 E), 2016-09-22, paskelbta TAR 2016-09-23, i. k. 2016-23994

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

9.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-337(1.5 E), 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-11, i. k. 2016-24953

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

10.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-374(1.5 E), 2016-11-09, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26473

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

11.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-378(1.5 E), 2016-11-11, paskelbta TAR 2016-11-11, i. k. 2016-26691

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

12.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-402(1.5 E), 2016-11-25, paskelbta TAR 2016-11-25, i. k. 2016-27522

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“ pakeitimo

 

13.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas