Suvestinė redakcija nuo 2023-09-30 iki 2024-02-23

 

Nutarimas paskelbtas: TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21253

 

Nauja redakcija nuo 2019-12-21:

Nr. O3E-893, 2019-12-20, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20958

 

 

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

 

NUTARIMAS

DĖL GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO BEI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ ĮMONIŲ APSKAITOS ATSKYRIMO TAISYKLIŲ IR SUSIJUSIŲ REIKALAVIMŲ SĄVADO PATVIRTINIMO

 

2018 m. gruodžio 21 d. Nr. O3E-459

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktais bei atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Ekonominės analizės skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. pažymą Nr. O5E-359 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo ir susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo bei susijusių teisės aktų pakeitimo“, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) nutaria:

1. Patvirtinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo taisyklių ir susijusių reikalavimų sąvadą (toliau – Sąvadas) (pridedama).

Punkto pakeitimai:

Nr. O3E-1443, 2023-09-29, paskelbta TAR 2023-09-29, i. k. 2023-19125

 

2. Nustatyti, kad:

2.1. Aprašas taikomas rengiant ir teikiant 2019 metų ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių duomenis;

2.2. rengiant ir teikiant 2018 metų ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių duomenis, taikoma Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“;

2.3. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonės Tarybai pateikia pagal šiuo nutarimu patvirtintą Aprašą patikslintą Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistemos laisvos formos aprašą kartu su Reguliuojamosios veiklos ataskaitomis už 2019 metus;

2.4. nurašyto į sąnaudas ilgalaikio turto vertė, susidariusi dėl Aprašo 1 priede pakeistų nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpių, pripažįstama paskirstomosiomis sąnaudomis.

 

 

 

Komisijos pirmininkė                                                                                               Inga Žilienė

 

 

 

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos

2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-459

(Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos

2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. O3E-1443

redakcija)

 

GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO, GARANTINIO GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO BEI paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų ĮMONIŲ APSKAITOS ATSKYRIMO TAISYKLIŲ IR SUSIJUSIŲ REIKALAVIMŲ SĄVADAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo taisyklių ir susijusių reikalavimų sąvadas (toliau – Sąvadas) reglamentuoja apskaitos atskyrimo taisykles, sąnaudų paskirstymą bei su apskaitos atskyrimu ir sąnaudų paskirstymu susijusius reikalavimus.

2. Sąvadu vadovaujasi:

2.1. Regioniniai viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, garantiniai geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai (toliau – Ūkio subjektai), įgyvendindami apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, taip pat informacijos teikimą atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytais atvejais ir tvarka;;

2.2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), užtikrindama tinkamą Ūkio subjektų apskaitos atskyrimo taisyklių ir sąnaudų paskirstymo įgyvendinimą bei nustatydama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

3. Sąvade vartojamos šios sąvokos:

3.1. Apskaitos atskyrimas – Ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio pajamų, sąnaudų, ilgalaikio turto priskyrimas verslo vienetams, juos prilyginant savarankiškiems subjektams.

3.2. Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, sutampantis su Ūkio subjekto finansiniais metais.

3.3. Bendrosios sąnaudos – sąnaudos, kurios su konkrečia paslauga (produktu) nesiejamos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai ir paskirstomos taikant norminius ekonomine bei technine logika pagrįstus kriterijus.

3.4. Nepaskirstomosios sąnaudos – sąnaudos, kurias patiria Ūkio subjektas ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurios nebūtinos nei galutinėms paslaugoms (produktams) teikti (reguliuojamųjų kainų paslaugų (produktų) vertei kurti), nei verslui palaikyti (užtikrinti reguliuojamosios veiklos nepertraukiamumą, saugumą, stabilumą). Šias sąnaudas Ūkio subjektas patiria savo investicijų grąžos sąskaita.

3.5. Netiesioginės sąnaudos – sąnaudos, kurios su konkrečia paslauga (produktu) siejamos netiesiogiai ir paskirstomos taikant ekonomine bei technine logika pagrįstus kriterijus.

3.6. Kriterijus – veiksnys, kuriuo vadovaujantis pagal priežastingumo ryšį konkrečios pajamų, sąnaudų, ilgalaikio turto sumos yra priskiriamos galutinėms paslaugoms (produktams) ir (arba) verslo vienetams. Ūkio subjekto naudojamas kriterijus turi būti ekonomiškai pagrįstas, logiškai pateisinamas ir nustatytas nediskriminaciniais pagrindais.

3.7. Paskirstomosios sąnaudos Ūkio subjekto faktiškai patirtos sąnaudos, kurios yra būtinos reguliuojamosios veiklos verslo vieneto veiklai vykdyti, pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti bei nepatenkančios į nepaskirstomųjų sąnaudų grupę.

3.8. Reguliavimo apskaitos sistema – reguliavimo veiklos tikslais naudojama geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos apskaitos, apimančios apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, sistema.

3.9. Sąnaudų centras – vidaus veikla (procesas) ar vidaus paslauga (produktas), kurioms tarpiniame sąnaudų paskirstymo etape yra priskiriama tam tikra netiesioginių sąnaudų suma, pagal priežastingumo principą siekiant paskirstyti netiesiogines sąnaudas galutinėms paslaugoms (produktams).

3.10. Sąnaudų paskirstymas – Ūkio subjekto sąnaudų priskyrimas nustatytiems verslo vienetams ir paslaugoms.

3.11. Sąnaudų vienarūšiškumas (sąnaudų homogeniškumas) sąnaudų savybė, kuri leidžia jas grupuoti pagal bendrus požymius.

3.12. Tiesioginės sąnaudos – sąnaudos, kurias galima tiesiogiai ir tiksliai priskirti konkrečioms paslaugoms (produktams).

3.13. Verslo vienetas – Ūkio subjekto veiklos dalis, skirta tam tikros grupės paslaugoms teikti ir (arba) produktams tiekti. Verslo vienetą sudaro visi Ūkio subjekto ištekliai, tų išteklių transformavimo veiklos ir (arba) procesai, susiję su šios grupės paslaugų ir (ar) produktų vertės kūrimu ir tokių paslaugų teikimu ir (ar) produktų tiekimu kitiems verslo vienetams ir (ar) galutinių paslaugų gavėjams.

4. Kitos šiame Sąvade vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“, ir kituose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Lietuvos finansinės atskaitomybės standartuose bei Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose.

5. Sąvadas netaikomas organizuojant ir tvarkant finansinę apskaitą ir rengiant finansines ataskaitas Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme bei Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka.

6. Ūkio subjektas įgyvendindamas apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, taip pat teikdamas informaciją Tarybai vadovaujasi Sąvado nuostatomis, o tais atvejais, kai Sąvadas nereglamentuoja tam tikrų aspektų, Ūkio subjektas remiasi Lietuvos finansinės atskaitomybės standartais arba Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais.

 

II SKYRIUS

APSKAITOS ATSKYRIMO TAISYKLĖS

 

7. Apskaitos atskyrimo tikslai yra:

7.1. atskleisti verslo vieneto, kaip santykinai atskiros Ūkio subjekto verslo (veiklos) dalies, veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant faktiškai gautą investicijų grąžą;

7.2. atskleisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje teikiamų reguliuojamųjų paslaugų pajamų ir sąnaudų formavimąsi.

8. Ūkio subjektas, įgyvendindamas apskaitos atskyrimą, privalo vadovautis šiais principais:

8.1. priežastingumo – Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio būtinąsias sąnaudas turi paskirstyti veiklai, kuri nulėmė tų sąnaudų atsiradimą, pajamas, turto įsigijimą ar įsipareigojimų vykdymą;

8.2. objektyvumo – Ūkio subjektas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų paskirstymą turi atlikti nešališkai;

8.3. pastovumo – Ūkio subjektas skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi taikyti tą pačią apskaitos sistemą;

8.4. skaidrumo – Ūkio subjektas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų paskirstymą turi atlikti taip, kad kiekvienu pajamų, sąnaudų paskirstymo etapu ir galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galima aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai nustatyti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pajamas ir sąnaudas;

8.5. patikimumo – Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo finansinę būklę, joje nebūtų klaidų ir nukrypimų.

9. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas turi įtraukti į reguliavimo apskaitos sistemą ir paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), vadovaudamasis pajamų uždirbimo ir sąnaudų patyrimo faktu, neatsižvelgdamas į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą (taikydamas kaupimo metodą). Reguliavimo apskaitos sistemoje pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą leidžiama įtraukti į apskaitą tik vieną kartą – sudarant apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo ataskaitas. Ūkio subjektui draudžiama tas pačias pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą įtraukti į apskaitą daugiau kaip vieną kartą.

91. Jeigu ūkio subjektas vykdo reguliuojamas veiklas, kurių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymui taikomas Sąvadas ir Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašas, pirmiausia į dvi dalis atskiriamos Sąvadu ir minėtu aprašu reglamentuojamų veiklų turtas ir sąnaudos. Jeigu ataskaitinio laikotarpio turto ir sąnaudų negalima tiesiogiai priskirti konkretiems verslo vienetams, taikomi Sąvado ar aprašo kriterijai, kuriuo reglamentuojamos veiklos sumoje generuoja didesnes pajamas. Paskirsčius turtą ir sąnaudas į dvi dalis, toliau Sąvadu ir Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašu reglamentuojamoms veikloms taikomi atitinkamų Sąvado ir aprašo reikalavimai.

10. Ūkio subjektas privalo užtikrinti, kad reguliavimo apskaitos sistema atitiktų šio Sąvado reikalavimus. Ūkio subjektas privalo suformuoti tokią reguliavimo apskaitos sistemą, kuri leistų pateikti Tarybai Sąvade nurodytą informaciją bei visiškai įsitikinti apskaitos atskyrimo bei sąnaudų paskirstymo taisyklių įgyvendinimu.

11. Ūkio subjektas, vykdydamas apskaitos atskyrimą, ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą privalo paskirstyti pagal šiuos verslo vienetus:

11.1. geriamojo vandens tiekimo (įskaitant perkamą vandenį) veiklos verslo vienetas. Šiame verslo vienete Ūkio subjektas privalo, išskyrus skirstant pajamas, numatyti tokias paslaugas:

11.1.1. geriamojo vandens gavyba;

11.1.2. geriamojo vandens ruošimas;

11.1.3. geriamojo vandens pristatymas (įskaitant pristatymą transporto priemonėmis);

11.2. nuotekų tvarkymo veiklos verslo vienetas. Šiame verslo vienete Ūkio subjektas privalo numatyti tokias paslaugas:

11.2.1. nuotekų surinkimas centralizuotais nuotekų surinkimo tinklais;

11.2.2. nuotekų valymas;

11.2.3. nuotekų dumblo tvarkymas;

11.3. paviršinių nuotekų tvarkymas (tik esant atskirai paviršinių nuotekų tvarkymo sistemai);

11.4. geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio veiklos (toliau – Apskaitos veikla) verslo vienetas;

11.5. kitos reguliuojamosios veiklos verslo vienetas, kurį sudaro Ūkio subjekto veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą, bet reguliuojama pagal kitą Lietuvos Respublikos įstatymą (kiekvienai Tarybos reguliuojamajai veiklai suformuojant savarankišką verslo vienetą);

11.6. nereguliuojamosios veiklos verslo vienetas, kurį sudaro Ūkio subjekto veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (visą Tarybos nereguliuojamą veiklą formuojant kaip vieną verslo vienetą).

12. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio sąnaudas turi paskirstyti verslo vienetams ir juos sudarančioms paslaugoms, vadovaudamasis sąnaudų paskirstymo taisyklėmis, nurodytomis Sąvado III skyriuje.

13. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas turi paskirstyti tiesiogiai paslaugoms, sudarančioms verslo vienetus, remdamasis atsiskaitymų su vartotojais ir abonentais sistemos įrašais ir apmokėjimui išrašytų sąskaitų (sąskaitų tvarkymo sistemos) informacija. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pajamų negalima tiesiogiai priskirti konkrečioms paslaugoms (verslo vienetams), pajamos paskirstomos naudojant atitinkamus pajamų paskirstymo kriterijus ir laikantis Sąvado 8 punkte nurodytų principų.

14. Jei Ūkio subjektas nuomoja reguliuojamojoje veikloje naudojamą ilgalaikį turtą, o to turto vertę ir su tuo turtu susijusias sąnaudas priskiria tik reguliuojamosioms veikloms, tokiu atveju Ūkio subjektas ne mažiau kaip 50 proc. nuomos pajamų, kurias gauna dėl išnuomoto ilgalaikio turto, turi priskirti Ūkio subjekto teikiamoms reguliuojamosioms paslaugoms, kurioms priskiriamas šis turtas. Likusi nuomos pajamų dalis priskiriama nereguliuojamosios veiklos verslo vienetui.

141. Jei Ūkio subjektas teikia elektros energijos paklausos telkimo paslaugą reguliuojamoje nuotekų valymo veikloje naudojamais elektros įrenginiais, o tų įrenginių vertę ir su tais įrenginiais susijusias sąnaudas priskiria tik reguliuojamai nuotekų valymo veiklai, tokiu atveju Ūkio subjektas ne mažiau, kaip 50 proc. pajamų, kurias gauna iš elektros energijos paklausos telkimo paslaugos, turi priskirti Ūkio subjekto teikiamai reguliuojamai nuotekų valymo paslaugai. Likusi elektros telkimo pajamų dalis priskiriama nereguliuojamosios veiklos verslo vienetui.

15. Jeigu Ūkio subjekto vykdomose reguliuojamosios veiklos investicijose dalyvauja kitos energetikos, elektroninių ryšių ar kitą infrastruktūrinę veiklą vykdančios įmonės, visos investicijų išlaidos gali būti priskiriamos reguliuojamojo turto vertei, o iš minėtų infrastruktūrinę veiklą vykdančių įmonių gautos pajamos, susijusios su vykdomomis investicijomis, gali būti priskiriamos nereguliuojamosios veiklos verslo vienetui.

16. Ūkio subjektas ilgalaikio turto vertę verslo vienetams turi paskirstyti tokia tvarka:

16.1. kai ilgalaikis turtas yra naudojamas konkrečiai paslaugai teikti ar konkretaus verslo vieneto veiklai užtikrinti, ilgalaikio turto vertę Ūkio subjektas turi tiesiogiai priskirti konkrečiai paslaugai ar konkrečiam verslo vienetui;

16.2. kai ilgalaikis turtas yra susijęs su keliais verslo vienetais ar keliomis paslaugomis, jo vertė paskirstoma netiesiogiai atitinkamiems verslo vienetams ar atitinkamoms paslaugoms pagal tai, kokia apimtimi ilgalaikis turtas naudojamas verslo vieneto veikloje ar paslaugos teikimo veikloje, naudojant ekonomiškai pagrįstus paskirstymo kriterijus ir laikantis Sąvado 8 punkte nurodytų principų;

16.3. kai ilgalaikis turtas yra naudojamas bendram veiklos palaikymui (užtikrinimui), šio ilgalaikio turto vertę Ūkio subjektas turi proporcingai paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms, naudojant ilgalaikio turto paskirstymo kriterijus;

16.4. Ūkio subjektui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą Sąvado 11 punkte nurodytiems verslo vienetams ir paslaugoms, draudžiama reguliuojamų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamųjų kainų paslaugos, priskirti:

16.4.1. plėtros darbų vertę, iki ilgalaikio turto vienetų, kurių formavimui buvo atliekami plėtros darbai, eksploatacijos pradžios;

16.4.2. prestižo vertę;

16.4.3. investicinio turto vertę;

16.4.4. finansinio turto vertę;

16.4.5. atidėtojo mokesčio turto vertę;

16.4.6. ilgalaikio turto, kuris nėra būtinas reguliuojamajai veiklai vykdyti, vertę;

16.4.7. ilgalaikio turto (ar jo dalies), įsigyto įvykdžius investicinius projektus, teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintą su Taryba vertę;

16.4.8. bet kokio ilgalaikio turto vertės pokytį, susijusį su ilgalaikio turto perkainojimu;

16.4.9. nebaigtos statybos vertę, Ūkio subjektui neatlygintinai (nemokamai) perduotų, nenaudojamų, likviduotų, nurašytų, laikinai nenaudojamų (užkonservuotų), esančių atsargose ilgalaikio turto vienetų vertę, išnuomoto (išskyrus Sąvado 14 punkte numatytu atveju, kai ne mažiau kaip pusė nuomos pajamų priskiriama reguliuojamajai veiklai) ar panaudos teisėmis perduoto turto vertę;

16.4.10. ilgalaikio turto vienetų vertės dalį, sukurtą už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, taip pat sukurtą už dotacijų, subsidijų ir joms prilygintas lėšas;

16.4.11. eksploatuojamo išsinuomoto, panaudos ar panašiais pagrindais gauto ilgalaikio turto vertes.

16.4.12. turto vertes, kurių Ūkio subjektas negali įtraukti į savo balansą pagal galiojančių teisės aktų nuostatas;

16.4.13. tyrimų, studijų ir panašaus pobūdžio nematerialaus turto vertę;

16.4.14. nebenaudojamo ilgalaikio turto vieneto ar jo dalies likutinę vertę po įgyvendintų investicijų, skirtų to ilgalaikio turto vieneto ar jo dalies atstatymui (rekonstrukcijai) ar modernizavimui, išskyrus atvejus, kai Taryba priima atskirą sprendimą dėl tokio ilgalaikio turto likutinės vertės pripažinimo ekonomiškai pagrįsta investicijų derinimo metu;

16.4.15. ilgalaikio turto vienetų vertės dalį, sukurtą vartotojų ir abonentų lėšomis, prijungiant juos prie tinklų.

16.4.16. ilgalaikio turto vienetų ar jų vertės dalį, sukurtą įgyvendinus investicijų projektus, pagal paskirtį priskirtus investicijoms, nurodytoms Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo, patvirtinto 2019 m. balandžio 1 d. Tarybos nutarimu Nr. O3E-93 „Dėl Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Investicijų derinimo tvarkos aprašas), 37.1, 37.2 (tik teisės aktuose nustatytai plėtrai įgyvendinti) arba 37.3 papunkčiuose, ir finansuotą iš reguliuojamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų papildomos dedamosios;“

17. Perkeliant duomenis iš finansinės apskaitos registrų į reguliavimo apskaitos sistemą, geriamojo vandens ir nuotekų neatsiskaitomųjų bei atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens ir nuotekų siurblių vertės nurodomos Sąvado 5 ir 6 prieduose arba Sąvado 4 priede. Atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų vertės Sąvado 4, 5 ir 6 prieduose turi būti tiesiogiai priskiriamos Apskaitos verslo vienetui

 

III SKYRIUS

SĄNAUDŲ PASKIRSTYMO TAISYKLĖS

 

18. Ūkio subjektas veikloje patiriamas sąnaudas nustato vadovaudamasis finansinės apskaitos registrų įrašais, pagal kuriuos buvo sudarytas finansinių ataskaitų rinkinys, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas. Perkeldamas duomenis iš finansinės apskaitos registrų į reguliavimo apskaitos sistemą, Ūkio subjektas privalo::

18.1. užtikrinti, kad būtų perkelti visi bei teisingi duomenys;

18.2. į reguliavimo apskaitos sistemą perkeliamas sąnaudas suskirstyti į Sąvado 19 punkte nurodytas sąnaudų grupes, remdamasi sąnaudų vienarūšiškumu (homogeniškumu);

18.3. užtikrinti, kad reguliavimo apskaitos sistemoje būtų galimybė patikrinti sąnaudų perkėlimo išsamumą bei teisingumą.

19. Visos Ūkio subjekto patiriamos sąnaudos turi būti suskirstytos į šias sąnaudų grupes:

19.1. geriamojo vandens įsigijimo sąnaudos;

19.2. nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo sąnaudos;

19.3. elektros energijos sąnaudos;

19.4. technologinių medžiagų ir technologinio kuro sąnaudos;

19.5. kuro transportui sąnaudos;

19.6. šilumos energijos sąnaudos;

19.7. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;

19.8. einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos;

19.9. personalo sąnaudos;

19.10. mokesčių sąnaudos;

19.11. finansinės sąnaudos;

19.12. administracinės sąnaudos;

19.13. rinkodaros ir pardavimų sąnaudos;

19.14. kitos sąnaudos.

20. Sąnaudos, kurių apimtis per ataskaitinį laikotarpį:

20.1. priklauso nuo suteiktų paslaugų (parduotų) kiekio per tą laikotarpį, laikomos kintamosiomis sąnaudomis. Kintamosioms sąnaudoms yra priskiriamos geriamojo vandens įsigijimo, nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo, elektros energijos technologinėms reikmėms, technologinių medžiagų ir technologinio kuro, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, mokesčio už taršą, automobilių, skirtų geriamojo vandens transportavimui, kuro sąnaudos, kitos kintamosios sąnaudos;

20.2. nepriklauso nuo suteiktų paslaugų (parduotų) kiekio per tą laikotarpį, laikomos pastoviosiomis sąnaudomis. Pastoviosioms sąnaudoms yra priskiriamos visos sąnaudos, išskyrus 20.1 papunktyje nurodytas ir kintamosioms sąnaudoms priskiriamas sąnaudas.

21. Skaičiuodamas reguliuojamosios veiklos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, reguliuojamojoje veikloje naudojamo  ilgalaikio turto likutines ir įsigijimo vertes, Ūkio subjektas turi vadovautis Sąvado 16 ir 27 punktais bei šiomis nuostatomis:

21.1. Ūkio subjektas privalo taikyti Tarybos nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį (pagal Sąvado 1 priedą) ir tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą, išskyrus Sąvado 21.2, 21.4 ir 21.6 papunkčiuose numatytais atvejais;

21.2. jei ilgalaikio turto vienetams Sąvado 1 priede nėra nustatyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpio, tai Ūkio subjektas turi pasirinkti ir taikyti ekonomiškai pagrįstą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį Lietuvos finansinės atskaitomybės bei Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose nustatyta tvarka;

21.3. parengus ilgalaikį turtą naudoti (pradėjus eksploatuoti), jo nusidėvėjimas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos;

21.4. kai ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerina jo naudingąsias savybes ir šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir (ar) patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas, ilgalaikio turto vertė ir (ar) ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas bei nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpis koreguojamas Lietuvos finansinės atskaitomybės arba Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose nustatyta tvarka;

21.5. ilgalaikio turto, kuriuo didinamas Ūkio subjekto įstatinis kapitalas, nudėvimoji vertė skaičiuojama iš perduoto turto finansinės likutinės vertės perdavimo datai eliminuojant Sąvado 16.4 papunktyje nurodytoms ilgalaikio turto rūšims priskirtų ilgalaikio turto vienetų likutines vertes;

21.6. kai Ūkio subjekto įstatinis kapitalas didinamas turtiniu įnašu, ūkio subjektas, skaičiuodamas šio ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudas, gali taikyti kitokį, nei Tarybos nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį;

21.7. Tarybai nustačius kitą nei ūkio subjekto apskaičiuotą ilgalaikio turto vieneto nusidėvėjimo laikotarpį, ūkio subjektas, skaičiuodamas nusidėvėjimo sąnaudas, privalo taikyti Tarybos nustatytą ilgalaikio turto vieneto nusidėvėjimo laikotarpį. Ūkio subjektui nepateikus informacijos ar dokumentų, kuriais remiantis ūkio subjektas planuoja taikyti kitokį negu Sąvado 1 priede nustatytą nusidėvėjimo laikotarpį, taikomas Sąvado 1 priede nustatytas nusidėvėjimo laikotarpis.

22. Ūkio subjektas, skaičiuodamas teikiamų paslaugų sąnaudas pagal Sąvadą, privalo, laikydamasis priežastingumo principo, ataskaitinio laikotarpio sąnaudas paskirstyti paslaugoms, sudarančioms verslo vienetus. Jeigu tiesioginis paskirstymas nėra galimas, Ūkio subjektas, ataskaitinio laikotarpio sąnaudas paskirstydamas paslaugoms, privalo naudoti atitinkamus sąnaudų paskirstymo kriterijus. Nustatydamas sąnaudų paskirstymo kriterijus, Ūkio subjektas turi naudoti objektyvią veiklos ir (arba) finansinę informaciją bei laikytis Sąvado 8 punkte nustatytų principų.

23. Ūkio subjektas, vadovaudamasis šio Sąvado 8 punkte nurodytais principais, visas patiriamas sąnaudas galutinėms paslaugoms privalo priskirti vienai iš šių kategorijų:

23.1. tiesioginių sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurių atsiradimą (susiformavimą) ir apimtį lėmė konkrečios paslaugos ir jų apimtis ataskaitiniu laikotarpiu;

23.2. netiesioginių sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė keleto paslaugų grupė, vidinis procesas ar jų grupė, ir kurių ryšys su konkrečiomis paslaugomis yra netiesioginis. Šios sąnaudos paskirstomos taikant norminius ekonomine, technine logika pagrįstus paskirstymo kriterijus;

23.3. bendrųjų sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, skirtos Ūkio subjekto bendram veiklos palaikymui (užtikrinimui), kurios su konkrečiomis paslaugomis neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio, tačiau kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė poreikis užtikrinti Ūkio subjekto organizacinės veiklos nepertraukiamumą, saugumą, stabilumą;

23.4. nepaskirstomųjų sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, išvardintos Sąvado 27 punkte. Sąvado 27 punkte išvardintas sąnaudas, kurias galima identifikuoti iš finansinės apskaitos registrų, Ūkio subjektas turi įtraukti į reguliavimo apskaitos sistemą, tačiau tokias sąnaudas, jas perkeldamas iš finansinės apskaitos registrų į reguliavimo apskaitos sistemą, Ūkio subjektas turi priskirti nepaskirstomųjų sąnaudų kategorijai. .

24. Netiesioginių sąnaudų kategorijai priskirtas sąnaudas Ūkio subjektas gali paskirstyti iš karto, naudodamas sąnaudų paskirstymo kriterijus, objektyviausiai atspindinčius priežastinį sąnaudų formavimosi ryšį, arba naudodamas tarpinius sąnaudų centrus verslo vienetams ir paslaugoms, kurie netiesiogiai lėmė tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą). Visas netiesiogines sąnaudas Ūkio subjektas pagal poreikį gali suskirstyti į šiuos sąnaudų centrus:

24.1. infrastruktūros valdymo ir eksploatacijos veiklų;

24.2. infrastruktūros plėtros veiklų;

24.3. paslaugų teikimo veiklų;

24.4. paslaugų plėtros veiklų;

24.5. pardavimo veiklų;

24.6. klientų aptarnavimo veiklų;

24.7. gedimų šalinimo veiklų;

24.8. atsiskaitymų ir apskaitos veiklų;

24.9. transporto valdymo veiklų;

24.10. materialinio aprūpinimo veiklų;

24.11. personalo valdymo veiklų;

24.12. kita.

25. Sąnaudų centrams priskirtas netiesiogines sąnaudas Ūkio subjektas turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms. Tokį sąnaudų paskirstymą Ūkio subjektas turi atlikti naudodamas sąnaudų paskirstymo kriterijus, objektyviausiai atspindinčius priežastinį sąnaudų formavimosi ryšį tarp sąnaudų centro, kurio sąnaudos skirstomos, ir sąnaudų centro, kuriam sąnaudos yra priskiriamos. Ūkio subjektas privalo pagrįsti, kad kiekvienas netiesioginių sąnaudų paskirstymo kriterijus atitinka Sąvado 8 punkte numatytus principus.

26. Bendrosios sąnaudos, išskyrus nusidėvėjimo sąnaudas, kurioms Ūkio subjektas, vadovaudamasis priežastingumo principu, turi priskirti kaip galima mažiau sąnaudų, paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms proporcingai atitinkamam verslo vienetui ir konkrečiai paslaugai priskirtai pastoviųjų tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų sumos daliai. Ilgalaikio turto, skirto bendram veiklos palaikymui (užtikrinimui), nusidėvėjimo sąnaudos atitinkamiems verslo vienetams ir paslaugoms priskiriamos Sąvado 16.3 papunktyje nustatyta ilgalaikio turto paskirstymo tvarka.

27. Ūkio subjektui, vykdančiam sąnaudų paskirstymą, draudžiama reguliuojamųjų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamųjų kainų paslaugos, priskirti šias nepaskirstomas sąnaudas:

27.1. beviltiškas skolas, išskyrus beviltiškas skolas, kai abonentai, kurie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skelbiamą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos, sąrašą (toliau – Sąrašas), ir vartotojai nepadengia turimų įsipareigojimų Ūkio subjektui. Paskirstomosiomis beviltiškų skolų sąnaudomis gali būti pripažįstamos tik tos vartotojų ir abonentų, nukentėjusių nuo nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos, skolos, kurios susidarė per laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios iki karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje atšaukimo ir du mėnesius po jo. Ūkio subjektas, norėdamas priskirti beviltiškas skolas reguliuojamų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams, kartu su metinėmis reguliuojamosios veiklos ataskaitomis Tarybai paprašius turi pateikti beviltiškas skolas pagrindžiančius ir pastangas susigrąžinti šias skolas įrodančius dokumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo ir Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 „Dėl Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka;

27.11. baudas ir delspinigius;

27.2. paramą, labdarą, vartotojų švietimo sąnaudas, išskyrus tas, kurios privalomos pagal teisės aktų reikalavimus, papildomo draudimo sąnaudas, išskyrus darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus ir (ar) su potencialiai pavojingais įrenginiais, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sąnaudas;

27.3. tantjemų išmokas;

27.4. narystės, stojamųjų įmokų sąnaudas, išskyrus sąnaudas dėl teisės aktuose numatyto privalomo dalyvavimo, tiesiogiai susijusio su reguliuojamuoju verslo vienetu;

27.5. patirtas palūkanų sąnaudas, išskyrus sąnaudas, kurios reikalingos padengti apyvartinių lėšų trūkumą vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr. 14) priede numatytas priemones, kartu atsižvelgiant į įtrauktų į Sąrašą vartotojų ir abonentų, mokestinių prievolių atidėjimą per laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios iki karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje atšaukimo ir du mėnesius po jo. Reguliuojamų kainų paslaugoms ir atitinkantiems verslo vienetams gali būti priskiriamos tiek jau sudarytų paskolų, tiek naujų, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiu sudarytų trumpalaikių paskolų (iki vienerių metų), skirtų subalansuoti Ūkio subjekto finansinius srautus Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiu, palūkanų sąnaudos. Reguliuojamų kainų paslaugoms ir atitinkantiems verslo vienetams draudžiama priskirti minėtų paskolų palūkanų dalį, viršijančią Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų naujų paskolų eurais, kurių trukmė trumpesnė nei vieneri metai, atitinkamo mėnesio palūkanų normų vidurkį. Palūkanų normų vidurkis nustatomas atsižvelgiant į Ūko subjekto naujai sudarytos paskolų sutarties datą;

27.51. kitas finansinės-investicinės veiklos sąnaudas;

27.6. komandiruočių sąnaudas (išskyrus tas, kurios yra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti), personalo mokymo sąnaudas, kurios yra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti, sudarančias daugiau kaip 1,4 proc. Sąvado 11.1.-11.4. papunkčiuose nurodytų verslo vienetų veiklos sąnaudų, nurodytų Sąvado 19.8–19.14 papunkčiuose;

27.7. reklamos, viešųjų ryšių, rinkodaros, konsultacijų, tyrimų sąnaudas (išskyrus tas, kurios yra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti);

27.8. nenaudojamo, likviduoto, nurašyto, esančio atsargose, išnuomoto (išskyrus Sąvado 14 punkte numatytu atveju, kai ne mažiau kaip pusė nuomos pajamų priskiriama reguliuojamai veiklai), panaudos teise perduoto kitam ūkio subjektui ilgalaikio turto sąnaudas (išskyrus užkonservuoto turto palaikymo sąnaudas, jei Ūkio subjektas pateikia ekonominį ar teisinį pagrindimą dėl turto užkonservavimo pagrįstumo), išsinuomoto, Ūkio subjektui neatlygintinai (nemokamai) perduoto, panaudos teisėmis disponuojamo turto nusidėvėjimo sąnaudas;

27.9. nebaigtos statybos ilgalaikio turto sąnaudas;

27.10. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės, sukurtos už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, dotacijų ir subsidijų, ir joms prilygintas lėšas;

27.11. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės pokyčio, susijusio su turto perkainojimu;

27.12. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo plėtros darbų, iki ilgalaikio turto vienetų, kurių formavimui buvo atliekami plėtros darbai, eksploatacijos pradžios;

27.13. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo prestižo, investicinio turto, finansinio turto, kito ilgalaikio turto, kuris nėra būtinas reguliuojamajai veiklai vykdyti;

27.14. išmokas įvairioms kultūros, sveikatinimo ir sporto paslaugoms, gimimo pašalpas, išmokas už mokymosi ir papildomas atostogas, pašalpas mirties atveju, pašalpas už nepilnamečius ir neįgalius šeimos narius, paramą profsąjungoms bei išmokas darbuotojams, kurios viršija Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas privalomas išmokas, kitas su darbuotojo atliekamų funkcijų vykdymu nesusijusių išmokų sąnaudos;

27.15. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, apskaičiuojamą nuo įvykdžius investicinius projektus įsigyto ilgalaikio turto (ar jo dalies) vertės, teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintos su Taryba;

27.16. mokymų dalyvių maitinimo, konkursų, parodų, įvairių renginių organizavimo, dovanų pirkimo, žalos atlyginimo, išskyrus dėl gamtos stichijų ar force majeure aplinkybių, vartotojų patirtų nuostolių atlyginimas, pelno mokesčio, mokesčių nuo dividendų, sporto salių ir kaimo turizmo teikiamų paslaugų bei kitų panašaus pobūdžio paslaugų, susijusių su rekreacija, įsigijimo sąnaudas;

27.17. sąnaudas, susijusias su Ūkio subjekto įvaizdžio kūrimo tikslais, atidėjinių, atlygio valdybos ir tarybos nariams bei su šiuo atlygiu susijusių mokesčių, išskyrus viešo intereso įmonių valdybos arba tarybos narių atlygio bei su šiuo atlygiu susijusių mokesčių, salių nuomos, svečių maitinimo ir kitos panašaus pobūdžio sąnaudas;

27.18. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo nebenaudojamo ilgalaikio turto vieneto ar jo dalies likutinės vertės po įgyvendintų investicijų, skirtų to ilgalaikio turto vieneto ar jo dalies atstatymui (rekonstrukcijai) ar modernizavimui;

27.19. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės dalies, sukurtos vartotojų ir abonentų lėšomis, prijungiant juos prie tinklų;

27.20. nurašyto į sąnaudas ilgalaikio turto vertes;

27.21. reprezentacijos sąnaudas;

28. Ūkio subjektas suskaičiuotą veiklos rezultatą reguliavimo apskaitos sistemoje turi išskirti kaip atskirą sąnaudų grupę.

 

IV SKYRIUS

SU APSKAITOS ATSKYRIMU IR SU SĄNAUDŲ PASKIRSTYMU SUSIJUSIŲ REIKALAVIMŲ SĄVADAS

 

29. Ūkio subjektas turi suformuoti ir naudoti tokią reguliavimo apskaitos sistemą, kuri leistų, pasibaigus einamojo ataskaitinio laikotarpio ketvirčiui, Tarybos reikalavimu per 30 darbo dienų pateikti reguliavimo apskaitos sistemos informaciją už pasibaigusią einamojo ataskaitinio laikotarpio dalį.

30. Ūkio subjektas turi suformuoti ir naudoti tokią reguliavimo apskaitos sistemą, kurios teikiama informacija Tarybai leistų visiškai įsitikinti Apskaitos atskyrimo taisyklių, nurodytų šio Sąvado II skyriuje, ir Sąnaudų paskirstymo taisyklių, nurodytų šio Sąvado III skyriuje, vykdymu. Reguliavimo apskaitos sistemos teikiama informacija turi atitikti šiuos kriterijus:

30.1. tinkamumo kriterijų – ataskaitose pateikiami duomenys ir informacija turi būti tinkami ir pakankami informacijos gavėjui, vertinant Ūkio subjekto vykdomoje veikloje gautų pajamų, patirtų sąnaudų, naudojamo ilgalaikio turto paskirstymą verslo vienetams;

30.2. patikimumo kriterijų – ataskaitose pateikiami duomenys ir informacija turi tiksliai atspindėti Ūkio subjekto finansinę būklę, jose neturi būti reikšmingų klaidų ir nukrypimų;

30.3. palyginamumo kriterijų – ataskaitose pateikiami duomenys ir informacija turi sudaryti galimybę palyginti Ūkio subjekto skirtingų laikotarpių reguliavimo apskaitos sistemos duomenis;

30.4. reikšmingumo kriterijų – ataskaitose turi būti pateikiami visi reikšmingi duomenys ir informacija. Duomenys ir informacija laikoma reikšmingais, jei jų (jos) nepateikimas ar klaidingas pateikimas gali turėti įtakos priimamiems sprendimams ar vertinimams, daromiems remiantis reguliuojamos veiklos ataskaitomis, parengtomis pagal reguliavimo apskaitos sistemą.

31. Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašas (toliau – Sistemos aprašas) turi atskleisti Ūkio subjekto reguliavimo apskaitos sistemoje naudojamus principus, metodus ir tvarkas, atliekant apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą. Sistemos apraše Ūkio subjektas turi nurodyti, koks laikotarpis yra laikomas Ūkio subjekto finansiniais metais. Sistemos aprašą Tarybai Ūkio subjektas privalo pateikti su šiais neatskiriamą Sistemos aprašo dalį sudarančiais priedais:

31.1. detalus kiekvieno verslo vieneto paslaugų sąrašas ir paslaugos aprašymas;

31.2. Ūkio subjekto parengtas ir veikloje naudojamas detalus, veiklos poreikiams pritaikytas pajamų, sąnaudų ir ilgalaikio turto sąskaitų planas, leidžiantis Ūkio subjektui įgyvendinti Sąvado reikalavimus;

31.3. pajamų, sąnaudų ir ilgalaikio turto paskirstymo kriterijų sąrašas, kuriame nurodytas kiekvieno kriterijaus ekonominis pagrįstumas;

31.31. Ūkio subjektui vykdant reguliuojamas veiklas, kurių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymui taikomas Sąvadas ir Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašas - pajamų, sąnaudų ir turto paskirstymo, vadovaujantis 91 punktu, tarp minėtų Sąvadu ir aprašu reglamentuojamų veiklų kriterijų sąrašas;

31.4. ilgalaikio turto vienetų ir (arba) jų grupių nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpių sąrašas (pagal Sąvado 1 priedą);

31.5. kita informacija, įrodanti, kad Ūkio subjekto suformuota reguliavimo apskaitos sistema, kurios pagrindu verslo vienetams ir paslaugoms yra paskirstomos pajamos, sąnaudos ir ilgalaikis turtas, atitinka Sąvado reikalavimus.

32. Apie naudojamos reguliavimo apskaitos sistemos, kurios pagrindu verslo vienetams ir paslaugoms yra paskirstomos pajamos, sąnaudos ir ilgalaikis turtas, pakeitimus, Ūkio subjektas privalo pranešti Tarybai. Informacija apie naudojamos reguliavimo apskaitos sistemos pakeitimus Tarybai teikiama kartu su Sąvado 34 punkte nustatytu metiniu reguliuojamos veiklos ataskaitų rinkiniu. Taryba  gali reikalauti pakeisti Ūkio subjekto taikomą reguliavimo apskaitos sistemą, kai ši neatitinka galiojančių teisės aktų.

33. Ūkio subjektai, veiklą pradėję po Sąvado įsigaliojimo dienos, Tarybai privalo per šešis mėnesius nuo veiklos vykdymo pradžios pateikti Sistemos aprašą. Ūkio subjektai, paskirti vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, Tarybai Sistemos Aprašą privalo pateikti per 6 mėn. po garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pradžios.

34. Ūkio subjektas, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams), ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos, parengia ir pateikia Tarybai metinių reguliuojamosios veiklos ataskaitų rinkinį, kuris turi būti pakankamai išsamus, kad Taryba galėtų visiškai įsitikinti, jog ataskaitiniu laikotarpiu Ūkio subjekto naudota reguliavimo apskaitos sistema įgyvendino Apskaitos atskyrimo taisykles, nurodytas šio Sąvado II skyriuje, ir Sąnaudų paskirstymo taisykles, nurodytas šio Sąvado III skyriuje. Ūkio subjekto metinių reguliuojamosios veiklos atskaitų rinkinį sudaro:

34.1. Ūkio subjekto Sistemos aprašas (su priedais) ir vadovo raštiškas patvirtinimas, kad Ūkio subjekto veiklos ataskaitiniu laikotarpiu naudota reguliavimo apskaitos sistema bei metinių Reguliuojamosios veiklos atskaitų rinkinyje pateikta ataskaitinio laikotarpio informacija atitinka šiame Sąvade nustatytų apskaitos atskyrimo taisyklių ir sąnaudų paskirstymo taisyklių reikalavimus;

34.2. ataskaitinio laikotarpio reguliuojamosios veiklos pelno (nuostolių) ataskaita (Sąvado 3 priedas);

34.3. ataskaitinio laikotarpio reguliuojamosios veiklos sąnaudų paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms ataskaita (Sąvado 4 priedas);

34.4. ataskaitinio laikotarpio reguliuojamosios veiklos ilgalaikio turto įsigijimo ir likutinės vertės suvestinė ataskaita (Sąvado 5 priedas);

34.5. ataskaitinio laikotarpio reguliuojamojo ilgalaikio turto įsigijimo vertės (suskaičiuotos pagal Sąvado nuostatas) paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms ataskaita (Sąvado 6 priedas);

34.6. ataskaitinio laikotarpio reguliuojamojo ilgalaikio turto likutinės vertės (suskaičiuotos pagal Sąvado nuostatas) paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms ataskaita (Sąvado 7 priedas);

34.7. ataskaitinio laikotarpio geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų realizacija (Sąvado 8 priedas);

34.8. ataskaitinio laikotarpio technologiniai rodikliai (Sąvado 9 priedas);

34.9. ataskaitinio laikotarpio personalo duomenų ataskaita (Sąvado 10 priedas);

34.10. ataskaitinio laikotarpio elektros energijos  (įskaitant ir savo pasigamintą) suvartojimo ataskaita (Sąvado 11 priedas);

34.11. ataskaitinio laikotarpio tikslinio reguliuojamo ilgalaikio turto įsigijimo vertės (suskaičiuotos pagal Sąvado nuostatas) paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms ataskaita (Sąvado 12 priedas)“;

34.12. ataskaitinio laikotarpio tikslinio reguliuojamo ilgalaikio turto likutinės vertės (suskaičiuotos pagal Sąvado nuostatas) paskirstymo verslo vienetams ir paslaugoms ataskaita (Sąvado 13 priedas).“

34.13. visa informacija apie ataskaitiniu laikotarpiu įneštą turtinį įnašą, kuriuo didinamas ūkio subjekto įstatinis kapitalas (sprendimo perduoti turtą kopiją, turto vertinimo akto kopiją, informaciją apie turto būklę, likutinę vertę, likutinės vertės dalį, sukurtą už Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dotacijų lėšas ir kitoms,16.4 papunktyje nurodytoms ilgalaikio turto rūšims priskirtų ilgalaikio turto vienetų likutines vertes bei susijusius turtinio įnašo duomenis), bei ūkio subjekto motyvuotu sprendimu nustatytus ilgalaikio turto vienetams numatomus taikyti nusidėvėjimo laikotarpius;

34.14. Ūkio subjekto nuožiūra pateikiami kiti dokumentai ir informacija, padedantys Tarybai įsitikinti, kad Ūkio subjektas ataskaitiniu laikotarpiu vykdė Sąvade nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir sąnaudų paskirstymo taisykles.

341. Ūkio subjektai, kurie vykdo garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, pateikia Tarybai metinius reguliuojamosios veiklos ataskaitų rinkinius už savo savivaldybės teritorijoje vykdomą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą ir atskirai už kiekviename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione vykdomą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo metinių reguliuojamosios veiklos atskaitų rinkinį sudaro Sąvado 34.1‒34.14 papunkčiuose nurodytos ataskaitos.“

35. Kartu su metinių reguliuojamosios veiklos atskaitų rinkiniu Tarybai turi būti pateiktas Ūkio subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą, ir audito išvada (kai finansinių ataskaitų auditas yra privalomas teisės aktų nustatyta tvarka). Jei geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą vykdo susijusių Ūkio subjektų grupė, tai turi būti pateiktas kiekvieno Ūkio subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinys bei konsoliduotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, jei toks pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą sudaromas.

36. Tarybai raštu pareikalavus, Ūkio subjektas per 10 darbo dienų privalo detalizuoti Tarybai pateiktus dokumentus ir (arba) suteikti papildomos informacijos. Ūkio subjektas privalo užtikrinti, kad Tarybai teikiama informacija būtų tiksli, teisinga, pagrįsta, palyginama ir išsami. Taryba turi teisę reikalauti, kad Ūkio subjekto parengtas Sistemos aprašas atitiktų Sąvado reikalavimus. Ūkio subjektai privalo pakoreguoti ir pateikti Tarybai patikslintą Sistemos aprašą per Tarybos nustatytą protingą terminą.

37. Ūkio subjekto naudojamas Sistemos aprašas ir metinių reguliuojamosios veiklos ataskaitų rinkinys, išskyrus konfidencialią informaciją, yra viešas ir skelbiamas Ūkio subjekto tinklalapyje. Ūkio subjektas, teikdamas Tarybai metinių reguliuojamosios veiklos ataskaitų rinkinį, privalo nurodyti, kokia informacija yra konfidenciali, bei nurodyti tos informacijos laikymo konfidencialia teisinį pagrindą.

38. Ūkio subjekto Tarybai pateiktas metinių reguliuojamosios veiklos ataskaitų rinkinys ir garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo metinių reguliuojamosios veiklos ataskaitų rinkinys privalo būti patikrinti nepriklausomo auditoriaus (toliau – Auditorius) Įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Įstatymo 33 straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais ir tvarka ūkio subjektas privalo atlikti reguliavimo apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams.

39. Auditoriui atsisakius pareikšti nuomonę ar pareiškus neigiamą nuomonę apie Ūkio subjekto reguliuojamosios veiklos ataskaitose esančią informaciją ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemą, Ūkio subjektas privalo užtikrinti reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikimumą bei teisingumą ir užtikrinti, kad būtų atlikta pakartotinė patikra, kurios sąnaudos yra priskiriamos nepaskirstomųjų sąnaudų kategorijai.

40. Metinį reguliuojamosios veiklos ataskaitų rinkinį Ūkio subjektas teikia kartu su audito patikros ataskaita apie faktinius pastebėjimus (toliau – Audito ataskaita). Audito ataskaitoje nurodytos metinio reguliuojamosios veiklos ataskaitų klaidos privalo būti ištaisytos ir Tarybai pateiktas patikslintas pagal auditorių pastabas metinis reguliuojamosios veiklos ataskaitų rinkinys. Vėliau paaiškėjus, kad pagal Sąvado 34 punktą pateiktose reguliuojamosios veiklos ataskaitose yra nurodyti netikslūs duomenys, Ūkio subjektas privalo nedelsiant raštu informuoti Tarybą, nurodant kokie duomenys ir dėl kokių priežasčių turi būti pakoreguoti ir pateikti Auditoriaus įvertinimą, ar atlikti pakeitimai reguliuojamosios veiklos ataskaitose yra reikšmingi ir ar reikalinga pakartotinė patikra, bei per 10 darbo dienų (po pakartotinės patikros, kai ji yra reikalinga) Tarybai pateikti patikslintas reguliuojamosios veiklos ataskaitas per Duomenų surinkimo ir analizės informacinę sistemą (toliau – DSAIS). Auditoriaus įvertinimo ir pakartotinės patikros nereikia, jeigu duomenys ataskaitose koreguojami gavus Tarybos pastabas dėl duomenų tikslinimo.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

41. Taryba, vertindama Ūkio subjekto pateiktus duomenis, tarp jų ir duomenis apie pajamų, patirtų sąnaudų, ilgalaikio turto dydį bei struktūrą, naudoja:

41.1. tiesiogiai iš Ūkio subjekto gautus reguliavimo apskaitos sistemos duomenis bei kitą informaciją, gautą vykdant kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

41.2. turimus duomenis apie atitinkamas paslaugų pajamas, sąnaudas, ilgalaikį turtą.

42. Taryba turi teisę iš Ūkio subjekto per Tarybos nustatytą protingą terminą gauti visą informaciją ir dokumentus, įskaitant pirminių apskaitos dokumentų kopijas, būtinus Įstatyme numatytoms Tarybos funkcijoms vykdyti.

43. Sąvado priedus bei kitus dokumentus, nurodytus Sąvado 34 ir 35 punktuose, Ūkio subjektas privalo pateikti elektronine forma per DSAIS. Pateiktų dokumentų, nurodytų 34 ir 35 punktuose, patvirtinimas DSAIS reiškia, kad dokumentai yra gauti ir užregistruoti, tačiau ateityje Taryba analizuodama pateiktus dokumentus gali pateikti pastabas ir prašyti Ūkio subjekto pateikti paaiškinimus bei patikslinti ataskaitas pagal Tarybos pateiktas pastabas.

44. Ūkio subjektas, pažeidęs Sąvado reikalavimus, taip pat už informacijos, nurodytos Sąvade, nepateikimą ar žinomai klaidingos informacijos pateikimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

45. Esant neaiškumų dėl šio Sąvado nuostatų taikymo, esant neaiškumų dėl tam tikrų sąnaudų, pajamų ar ilgalaikio turto verčių priskyrimo reguliuojamosios ar nereguliuojamosios veiklos verslo vienetams ir paslaugoms, Ūkio subjektas kreipiasi į Tarybą metodinės pagalbos. Taryba, gavusi Ūkio subjekto prašymą, teikia konsultaciją Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

46. Tarybos veiksmai ar neveikimas, įgyvendinant Sąvadą, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

 

__________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. O3E-1443, 2023-09-29, paskelbta TAR 2023-09-29, i. k. 2023-19125

 

 

 

 

Priedų pakeitimai:

 

1-13 priedai

Priedo pakeitimai:

Nr. O3E-893, 2019-12-20, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20958

Nr. O3E-937, 2021-07-29, paskelbta TAR 2021-07-29, i. k. 2021-16743

Nr. O3E-1443, 2023-09-29, paskelbta TAR 2023-09-29, i. k. 2023-19125

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3E-893, 2019-12-20, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20958

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3E-459 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo ir susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3E-440, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10802

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3E-459 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo ir susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3E-937, 2021-07-29, paskelbta TAR 2021-07-29, i. k. 2021-16743

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3E-459 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo ir susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

4.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3E-1361, 2022-10-10, paskelbta TAR 2022-10-10, i. k. 2022-20649

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3E-459 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo ir susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3E-1443, 2023-09-29, paskelbta TAR 2023-09-29, i. k. 2023-19125

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3E-459 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo ir susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo