Suvestinė redakcija nuo 2020-04-01 iki 2021-12-31

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2017-06-29, i. k. 2017-11012

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

 

DĖL ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ DALIES, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2017 m. birželio 28 d. Nr. 1-170

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16), 2, 3 ir 5 straipsnių bei II, III ir VII priedų nuostatas ir 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL 2015 L 239, p. 1), 2 straipsnio ir IX priedo nuostatas:

1.  T v i r t i n u Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodiką (pridedama).

2.  N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.

 

 

 

Finansų ministras,

pavaduojantis energetikos ministrą                                                                                       Vilius Šapoka


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1-170

 

 

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ DALIES, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, APSKAIČIAVIMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pagal Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika) apskaičiuojama atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu. Ši dalis apskaičiuojama vadovaujantis 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2008 dėl energijos statistikos (OL 2008 L 304, p. 1) pateikta metodika ir apibrėžtimis.

2. Metodikoje vartojamos sąvokos:

2.1. Iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai – kiti nei biodegalai skystieji arba dujiniai transporto degalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų nei biomasė atsinaujinančių energijos išteklių.

2.2. Iš nedidelę netiesioginę žemės paskirties keitimo riziką keliančių augalų pagaminti biodegalai – biodegalai, pagaminti taikant schemas, kuriomis mažinamas augalų auginimo kitais nei biodegalų gamybos tikslais atsisakymas, ir laikantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 38 straipsnyje nurodytų biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų.

2.3. Krakmolingieji augalai – daug krakmolo turintys augalai, prie kurių priskiriami javai (neatsižvelgiant į tai, ar naudojami tik grūdai, ar visas augalas), gumbavaisiai, šakniavaisiai ir gumbasvogūniai.

2.4. Lignoceliuliozė – medžiaga, sudaryta iš lignino, celiuliozės ir hemiceliuliozės.

2.5. Nemaistinė celiuliozė – medžiaga, kuri sudaryta daugiausia iš celiuliozės ir hemiceliuliozės ir kurioje lignino yra mažiau nei lignoceliuliozėje. Nemaistinę celiuliozę sudaro maistinių ir pašarinių augalų liekanos, žoliniai energiniai augalai, kuriuose yra mažai krakmolo, gamybos liekanos (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus aliejų, cukrų, krakmolą ir proteiną) ir iš biologinių atliekų gautos medžiagos.

2.6. Perdirbimo liekanos – pagaminus galutinį(-ius) produktą(-us) liekanti medžiaga, kuri nebuvo pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nebuvo tikslingai pakeistas siekiant ją pagaminti.

2.7. Žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės veiklos liekanos – liekanos, gaunamos vykdant žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės veiklą, išskyrus susijusių pramonės šakų ir perdirbimo liekanas.

2.8. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip nustatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme. Metodikos taikymo tikslais Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme numatytas atliekų sąvokos apibrėžimas neapima medžiagų, kurios buvo tikslingai pakeistos (modifikuotos) ar užterštos, kad atitiktų atliekų sąvokos apibrėžimą. 

 

II SKYRIUS

APSKAIČIAVIMAI PAGAL METODIKĄ

 

3. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis apskaičiuojama bendrą galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą padalijus iš bendro galutinio visų energijos išteklių suvartojimo apimties (išreiškiama procentais).

Tuo tikslu pagal Metodikos 4 punktą apskaičiuota bendro galutinio atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimo suma tikslinama atsižvelgiant į statistinį perdavimą tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalims įgyvendinimo rezultatus ir bendras su kitomis valstybėmis narėmis paramos schemas.

4. Bendras galutinis visų energijos išteklių suvartojimas apskaičiuojamas sudedant:

4.1. energijos kiekį, suvartotą pramonės, transporto, namų ūkių, paslaugų (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių;

4.2. elektros ir šilumos energijos kiekį, kurį elektros ir šilumos energijos gamybai sunaudoja energetikos sektorius;

4.3. elektros ir šilumos energijos nuostolius, susidariusius elektros ir šilumos energijos skirstymo ir perdavimo metu.

5. Apskaičiuojant atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, siekiant nustatyti, ar ji atitinka planinį 2020 metų rodiklį, ir atsižvelgiant į prognozuojamą vidutinę atsinaujinančių energijos išteklių dalį, laikoma, kad aviacijos sektorius sunaudoja ne daugiau kaip 6,18 procento, palyginanti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu.

6Bendras galutinis atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas apskaičiuojamas sudedant šiuos rodiklius:

6.1. bendrą galutinį elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, suvartojimą;

6.2. bendrą galutinį atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimą šildymui ir vėsinimui;

6.3. galutinį atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimą transporto sektoriuje.

7Apskaičiuojant atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, į dujas, elektros energiją ir vandenilį, pagamintus iš atsinaujinančių energijos išteklių, atsižvelgiama tik vieną kartą pagal Metodikos 6.1, 6.2 arba 6.3 papunkčius; apskaičiuojant atsižvelgiama tik į tuos biodegalus ir skystuosius bioproduktus, kurie atitinka nustatytus jų tvarumo kriterijus ir taikymo sąlygas.

8. Apskaičiuojant bendrą galutinį elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimą:

8.1. neįskaitoma elektros energija, pagaminama hidroakumuliacinių įrenginių, naudojančių prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltą vandenį;

8.2. įvairų kurą deginančių jėgainių, kurios naudoja atsinaujinančius ir tradicinius išteklius, skaičiuojama tik iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektros energija; atliekant šį skaičiavimą, kiekvieno energijos ištekliaus indėlis apskaičiuojamas pagal jo energetinę vertę;

8.3. iš hidroenergijos ir vėjo energijos pagaminta elektros energija skaičiuojama laikantis normalizavimo taisyklių:

8.3.1elektros energijos kiekio, pagaminto iš hidroenergijos, normalizavimo taisyklė:

 

, kur:

 

N – ataskaitiniai metai;

QN(norm) – apskaičiuoti elektros energijai, pagamintai iš hidroenergijos, naudojamas normalizuotas elektros energijos kiekis, pagamintas visose hidroelektrinėse N-aisiais metais;

Qi – elektros energijos kiekis, faktiškai pagamintas visose hidroelektrinėse i-aisiais metais, matuojamas GWh, neįskaitant elektros energijos kiekio, pagaminto hidroakumuliacinių įrenginių, naudojančių prieš tai pakeltą vandenį;

Ci – visų, neįskaitant hidroakumuliacinių, hidroelektrinių bendra įrengtoji galia i-ųjų metų pabaigoje, matuojama MW.

8.3.2elektros energijos kiekio, pagaminto iš vėjo energijos, normalizavimo taisyklė:

QN(norm) = ((CN + CN-1) / 2) x ((SUM(i=N-n, ..., N)[Qi]) / (SUM(j=N-n, ..., N)[((Cj + Cj-1) / 2)])), kur:

 

N – ataskaitiniai metai;

 – apskaičiuoti iš vėjo energijos pagamintai elektros energijai naudojamas normalizuotas elektros energijos kiekis, pagamintas visų vėjo jėgainių N-aisiais metais;

Qi – elektros energijos kiekis, faktiškai pagamintas visų vėjo jėgainių i-aisiais metais, matuojamas GWh;

Cj – visų vėjo jėgainių bendra įrengtoji galia j metų pabaigoje, matuojama MW;

n – 4 arba metų skaičius prieš N metus, už kuriuos turima galios ir gamybos duomenų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų mažesnis.

9. Bendras galutinis atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas šildymui ir vėsinimui apskaičiuojamas:

9.1. kaip iš atsinaujinančių išteklių pagamintas centralizuotai tiekiamos šilumos ir vėsumos kiekis, kitų atsinaujinančių energijos išteklių pramonės, namų ūkių, paslaugų sektoriaus, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės šildymo, vėsinimo ir technologinio proceso tikslais suvartotas kiekis;

9.2. įvairų kurą deginančių jėgainių, kuriose naudojami atsinaujinantys ir tradiciniai energijos ištekliai, atsižvelgiama tik į šildymo ir aušinimo, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį; atliekant šį skaičiavimą, kiekvieno energijos ištekliaus indėlis apskaičiuojamas pagal jo energetinę vertę;

9.3. į aeroterminę, geoterminę ir hidroterminę šilumos energiją, išgautą šilumos siurbliais, apskaičiuojant atsižvelgiama su sąlyga, kad galutinė energijos išeiga smarkiai viršija pradines energijos sąnaudas, reikalingas šilumos siurblių veiklai; šilumos kiekis, priskiriamas atsinaujinančių išteklių energijai, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

ERES = Qusable * (1 – 1/SPF), kur:

 

ERES – aeroterminės, geoterminės ar hidroterminės energijos, kurią sunaudoja šilumos siurbliai, kiekis;

Qusable – įvertinta visa panaudojama šiluma, kurią tiekia šilumos siurbliai; atsižvelgiama tik į šilumos siurblius, kurių vidutinis sezoninis naudingumo koeficientas – SPF > 1,15 * 1/ η eta;

SPF – įvertintas tų šilumos siurblių vidutinis sezoninis naudingumo koeficientas;

η eta – visas pagamintos elektros energijos ir pirminės elektros energijos, sunaudotos elektros energijos gamybai, kiekių santykis, apskaičiuojamas kaip Europos Sąjungos vidurkis, pagrįstas Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis;

9.4. į bendrą galutinį atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimą šildymui ir vėsinimui neįskaičiuojama šilumos energija, gauta pasyviose energetikos sistemose, kuriose mažesnis energijos suvartojimas pasiekiamas pasyviai per pastato konstrukcijas arba iš šilumos, kuri gaunama naudojant neatsinaujinančius energijos išteklius.

10. Apskaičiuojant, kurią atsinaujinančių energijos išteklių dalį sunaudoja visų rūšių transportas (iš viso šalies transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo), taikomos tokios nuostatos: 

10.1. apskaičiuojant vardiklį, t. y. visą transporto sektoriuje suvartojamos energijos kiekį, įskaičiuojamas tik benzinas, dyzelinas, biodegalai, sunaudoti kelių ir geležinkelių transporto, ir elektros energija, įskaitant elektros energiją, sunaudotą gaminant nebiologinius skystuosius ir dujinius degalus;

10.2. apskaičiuojant skaitiklį, t. y. transporto sektoriaus suvartojamos atsinaujinančių išteklių energijos kiekį, įskaičiuojama visų rūšių atsinaujinančių išteklių energija, sunaudojama visų rūšių transporto;

10.3. apskaičiuojant elektros energijos, kuri gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir naudojama visų rūšių elektrinių kelių transporto priemonių bei gaminant nebiologinius skystuosius ir dujinius degalus, dalį, galima pasirinkti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies Europos Sąjungoje vidurkį arba šalyje pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį, nustatytą prieš dvejus metus iki nagrinėjamų metų, be to, apskaičiuojant  elektrifikuoto geležinkelio transporto priemonių sunaudotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, laikoma, kad tas sunaudotas kiekis yra 2,5 karto didesnis už faktines elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudas. Apskaičiuojant elektrinių kelių transporto priemonių suvartotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, kaip nurodyta Metodikos 10.2 papunktyje, laikoma, kad tas suvartotas kiekis yra 5 kartus didesnis nei faktinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudos;

10.4. apskaičiuojant biodegalus skaitiklyje, iš javų bei kitų krakmolingųjų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, pagamintų biodegalų energijos dalis turi būti ne didesnė kaip 7 procentai, palyginanti su galutiniu transporto sektoriuje suvartojamu energijos kiekiu;

10.5. biodegalai, pagaminti iš Metodikos 12 punkte išvardintų žaliavų, neįskaitomi į Metodikos 10.4 papunktyje nustatytą ribą;

10.6. iš žemės ūkio paskirties žemėje energijos gamybos tikslais kaip pagrindinis pasėlis auginamų augalų, išskyrus krakmolinguosius augalus, cukrus ir aliejinius augalus, pagamintų biodegalų energijos dalis įskaitoma į Metodikos 10.4 papunktyje nustatytą ribą;

10.7. biodegalų, pagamintų iš žaliavų, nurodytų Metodikos 12 ir 13 punktuose, dalis laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę;

10.8. apskaičiuojant biodegalų, pagamintų iš žaliavų, nurodytų Metodikos 12 ir 13 punktuose, ir kitų žaliavų, kurių dalis nėra laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę, energijos dalį taikomas proporcingumo principas ir energijos dalis apskaičiuojama proporcingai sunaudotų žaliavų kiekiams.

11. Transporto kuro energetinė vertė nustatoma pagal šioje lentelėje nurodytus duomenis:

 

Eil.

Nr.

Kuras

Energetinė vertė pagal masę (žemutinė kuro degimo šiluma, MJ/kg)

Energetinė vertė pagal tūrį (žemutinė kuro degimo šiluma, MJ/l)

1

Bioetanolis (iš biomasės pagamintas etanolis)

27

21

2

Bio-ETBE (etil-tret-butileteris, pagamintas iš bioetanolio)

36 (iš kurių 37 procentai iš atsinaujinančių išteklių)

27 (iš kurių 37 procentai iš atsinaujinančių išteklių)

3

Biometanolis (iš biomasės pagamintas metanolis, naudotinas kaip biodegalai)

20

16

4

Bio-MTBE (metil-tret-butileteris, pagamintas iš biometanolio)

35 (iš kurių 22 procentai iš atsinaujinančių išteklių)

26 (iš kurių 22 procentai iš atsinaujinančių išteklių)

5

Bio-DME (iš biomasės pagamintas dimetileteris, naudotinas kaip biodegalai)

28

19

6

Bio-TAEE (tret-amiletileteris, pagamintas iš bioetanolio)

38 (iš kurių 29 procentai iš atsinaujinančių išteklių)

29 (iš kurių 29 procentai iš atsinaujinančių išteklių)

7

Biobutanolis (iš biomasės pagamintas butanolis, naudotinas kaip biodegalai)

33

27

8

Biodyzelinas (metilesteris, pagamintas iš dyzelino kokybės augalinių arba gyvūninių aliejų, naudotinas kaip biodegalai)

37

33

9

Fišerio-Tropšo biodyzelinas (iš biomasės pagamintas sintetinis angliavandenilis arba sintetinių angliavandenilių mišinys)

44

34

10

Hidrinimu valytas augalinis aliejus (augalinis aliejus, termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu)

44

34

11

Grynas augalinis aliejus (aliejus, pagamintas iš aliejingų augalų taikant spaudimo, ekstrahavimo ar kitas palyginamas procedūras, žalias arba valytas, bet chemiškai nemodifikuotas, kai jis suderinamas su nagrinėjamais variklių tipais ir atitinkamais išmetimo reikalavimais)

37

34

12

Biodujos (iš biomasės ir (arba) biologiškai skaidžios atliekų dalies pagamintas dujinis kuras, kuris gali būti išvalytas iki gamtinių dujų kokybės, naudotinas kaip biodegalai arba generatorinės dujos)

50

13

Benzinas

43

32

14

Dyzelinas

43

36

 

 

12. Žaliavos ir degalai, kurių dalis siekiant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto ne mažesnio kaip 0,5 procentų rodiklio laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę:

12.1. dumbliai, jeigu jie auginami sausumoje esančiuose vandens telkiniuose ar fotobioreaktoriuose;

12.2. nerūšiuotų komunalinių atliekų (išskyrus rūšiuotas namų ūkių atliekas, kurioms taikomi perdirbimo planiniai rodikliai 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, panaikinančios kai kurias direktyvas, 11 straipsnio 2 dalies a punktą (OL 2008, L 312, p. 3) (toliau – Direktyva 2008/98/EB), biomasės dalis;

12.3. Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtos biologinės atliekos iš privačių namų ūkių, kurioms turi būti taikomas atskiras surinkimas, kaip apibrėžta šios Direktyvos 3 straipsnio 11 punkte;

12.4. maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkama naudoti pramoninių atliekų (pavyzdžiui, mėsos, žuvies, pieno, vaisių ir daržovių, grūdų, duonos, konditerijos, alkoholinių gėrimų pramonės atliekų), įskaitant mažmeninės bei didmeninės prekybos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ir žuvies bei akvakultūros pramonės medžiagas, išskyrus Metodikos 13 punkte nurodytas žaliavas, biomasės dalis;

12.5. šiaudai;

12.6. gyvulių mėšlas ir nuotekų šlamas (dumblas);

12.7. alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės;

12.8. talo alyvos derva.

12.9. neapdorotas glicerinas;

12.10. cukranendrių išspaudos;

12.11. vynuogių išspaudos ir vyno nuosėdos;

12.12. riešutų kevalai;

12.13. išaižos;

12.14. burbuolių kotai, nuo kurių pašalintos kukurūzų sėklos;

12.15. miškininkystės ir miškininkystės pramonės atliekų ir liekanų, t. y. žievių, šakų, nekomercinio retinimo kirtimų medienos, lapų, spyglių, medžių viršūnių, pjuvenų, medienos drožlių, juodųjų nuovirų, rudųjų nuovirų, pluošto atliekų, lignino ir talo alyvos, biomasės dalis;

12.16. kita nemaistinė celiuliozė, kaip apibrėžta Metodikos 2.5 papunktyje;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-82, 2020-03-31, paskelbta TAR 2020-03-31, i. k. 2020-06669

 

12.17. kita lignoceliuliozė, kaip apibrėžta Metodikos 2.4 papunktyje, išskyrus pjaustytinus rąstus ir fanermedį;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-82, 2020-03-31, paskelbta TAR 2020-03-31, i. k. 2020-06669

 

12.18. iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai;

12.19. anglies dioksido surinkimas ir panaudojimas transporto tikslais, jei energijos išteklius yra atsinaujinantis pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį;

12.20. bakterijos, jei energijos išteklius yra atsinaujinantis pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.

13. Žaliavos, kurių dalis, siekiant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyto 10 procentų rodiklio, tačiau neįskaičiuojant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 0,5 procentų rodiklį, turi būti laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę:

13.1. naudotas kepimo aliejus;

13.2. 1 ir 2 kategorijų gyvūniniai riebalai pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL 2009, L 300, p. 1).

14. Biodegalai, pagaminti iš Metodikos 12 ir 13 punktuose nurodytų žaliavų, turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 38 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

15. Pasikeitus teisės aktams, minimiems Metodikos 1 ir 2 punktuose, Metodika gali būti peržiūrima ir keičiama.

 

_________________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-82, 2020-03-31, paskelbta TAR 2020-03-31, i. k. 2020-06669

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-170 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo

 

 

part_3d008532de404dabb05665a281080576_end