Suvestinė redakcija nuo 2019-07-04

 

Įstatymas paskelbtas: TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 41, 5, 61, 7, 71, 9, 10, 14, 23, 231, 24, 25, 26, 28, 29, 301, 302, 303, 304, 33 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 241, 242, 243, 244, 251, 252, 291, 292, 293, 294, 295, 296, 297 IR 298 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2018 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-1858

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Bendrasis susitarimas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo (toliau – bendrasis susitarimas) – susitarimas, nustatantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjo teises ir pareigas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo ilgiau kaip vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“

2. Papildyti 3 straipsnį 31 dalimi:

31. Esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos – sprendimų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, įskaitant konkrečių traukinio linijų skyrimo galimybės nustatymą, įvertinimą ir jų paskyrimą, taip pat sprendimų dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo ir šio užmokesčio surinkimo priėmimas.“

3. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir (ar) kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys), kuri užtikrina tik trauką.“

4. Pakeisti 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

10. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys geležinkelių infrastruktūrą.“

5. Pakeisti 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys, kurie yra atsakingi už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba vienos ar daugiau su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų, teikiamų šio Kodekso 301 straipsnyje nurodytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, teikimą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.“

6. Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

13. Geležinkelių paslaugų įrenginys – įrenginys, įskaitant žemės sklypą, įrangą ir statinį, kuris visas arba iš dalies buvo specialiai paruoštas, kad būtų galima teikti vieną ar daugiau su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių, papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų.“

7. Papildyti 3 straipsnį 301 dalimi:

301. Maršrutas – geležinkelio kelio atkarpa tarp iš anksto numatytų traukinio išvykimo ir atvykimo vietų.“

8. Pakeisti 3 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:

31. Minimalusis prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketas (toliau – minimalusis prieigos paketas) – paslaugos, kurias sudaro prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas.“

9. Pakeisti 3 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:

32. Pagrįstas pelnas – geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus nuosavo kapitalo grąžos norma, kuri nustatoma atsižvelgiant į riziką, įskaitant pajamų gavimo riziką arba tokios rizikos nebuvimą, ir kuri atitinka susijusių paslaugų, teikiamų atitinkamuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, sektoriaus pastarųjų vienų metų pelno normos vidurkį.“

10. Papildyti 3 straipsnį 331 dalimi:

331. Paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus rengiant tarnybinį traukinių tvarkaraštį.“

11. Papildyti 3 straipsnį 341 dalimi:

341. Pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) – geležinkelio įmonė (vežėjas), kuri nėra pareiškėja, tačiau pagal sutartį su pareiškėju turi teisę naudotis jai perleistais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais.“

12. Papildyti 3 straipsnį 342 dalimi:

342. Paskutinės minutės paraiška skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – paskutinės minutės paraiška) – prašymas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pateiktas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu.“

13. Papildyti 3 straipsnį 381 dalimi:

381. Suinteresuotieji asmenys – pareiškėjai, šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, taip pat keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais ir (ar) vietiniais maršrutais paslaugas ketinantys teikti asmenys, kurie pageidauja pareikšti savo nuomonę apie tai, kokią įtaką tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali turėti jų galimybei teikti šias paslaugas per šio tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“

14. Papildyti 3 straipsnį 461 dalimi:

461. Vertikaliosios integracijos įmonių grupė – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė, kurioje akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ kontroliuoja įmonę, kuri įsteigta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir įmones, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti.“

15. Papildyti 3 straipsnį 471 dalimi:

471. Viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimas – esamos viešosios geležinkelių infrastruktūros kapitalinio remonto darbai, kuriuos atlikus nepakeičiamos viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatacinės charakteristikos.“

16. Papildyti 3 straipsnį 472 dalimi:

472. Viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatavimas – viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas, geležinkelių transporto eismo valdymas ir sprendimų dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo ir šio užmokesčio surinkimo priėmimas.“

17. Papildyti 3 straipsnį 473 dalimi:

473. Viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimas (toliau – modernizavimas) – esamos viešosios geležinkelių infrastruktūros rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, kuriuos atlikus pagerinamos viešosios geležinkelių infrastruktūros eksploatacinės charakteristikos.“

18. Papildyti 3 straipsnį 474 dalimi:

474. Viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra – viešosios geležinkelių infrastruktūros, finansų ir investicijų planavimas, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros statyba ir modernizavimas.“

19. Papildyti 3 straipsnį 475 dalimi:

475. Viešosios geležinkelių infrastruktūros techninė priežiūra techninių ir organizacinių priemonių visuma, kurias įgyvendinant siekiama užtikrinti esamą viešosios geležinkelių infrastruktūros būklę ir pajėgumą.“

20. Pakeisti 3 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip:

49. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas – galimybė tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį.“

21. Papildyti 3 straipsnį 491 dalimi:

491. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizė – analizė, kuria siekiama nustatyti paskelbtos perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies apribojimus, dėl kurių negalima tinkamai patenkinti visų paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat kokių priemonių būtina imtis, kad per trumpą (iki 3 metų) ir vidutinį (7–9 metų) laikotarpį paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymas būtų sumažintas.“

22. Papildyti 3 straipsnį 492 dalimi:

492. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimo planas (toliau – pajėgumų didinimo planas) – planas, kuriame numatomos priemonės, siūlomos siekiant sumažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimus, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbiama perpildyta, taip pat tų priemonių įgyvendinimo grafikas.“

23. Papildyti 3 straipsnį 493 dalimi:

493. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų derinimas (toliau – derinimas) – procesas, per kurį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjai siekia suderinti tas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, dėl kurių kyla nesutarimų.“

24. Pakeisti 3 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:

50. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) – dokumentas, kuriame nurodomos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės, terminai, procedūros ir kriterijai, įskaitant kitą informaciją, kurios reikia kreipiantis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo.“

25. Pakeisti 3 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip.

51. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, kuri šio Kodekso nustatyta tvarka yra atsakinga už viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą.“

26. Pakeisti 3 straipsnio 52 dalį ir ją išdėstyti taip:

52. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 913/2010, Reglamente (ES) 2015/1100, Reglamente (ES) 2017/2177.“

 

2 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 241 straipsnyje.“

2. Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Specialieji geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 302 straipsnio 6 dalyje.

 

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

5 straipsnis. Geležinkelių transporto objektų nuosavybė

1. Viešoji geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Viešoji geležinkelių infrastruktūra ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai negali būti perleisti nuosavybės teise kitiems asmenims.

2. Kiti geležinkelių transporto objektai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams.

 

4 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie ketinimą pradėti derybas dėl Lietuvos Respublikos dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais sudarymo ar pakeitimo, prireikus kviečia Europos Komisiją dalyvauti stebėtojo teisėmis sudarant šiuos susitarimus, taip pat praneša Europos Komisijai apie ketinimą sudaryti šiuos susitarimus prieš juos sudarydama.“

 

5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Geležinkelių transporto eismo saugos institucija:

1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;

2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;

3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;

4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje;

5) atlieka kitas šiame Kodekse ir kituose geležinkelių transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

2. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Ryšių reguliavimo tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas). Ji atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos stebėseną, reguliuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, padedančios užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme. Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, kuris šiame Kodekse ir kituose rinkos reguliuotojo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus sprendimus priima nepriklausomai nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, pareiškėjų, šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, geležinkelių transporto eismo saugos institucijos ir kitų viešųjų ar privačių asmenų.“

 

 

6 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės nustatyta tvarka;“.

2. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 241, 242, 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniu skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės nustatyta tvarka;“.

3. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaitos atskyrimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų laikymosi priežiūrą; rinkos reguliuotojas, savo priimtose konsultavimosi su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais taisyklėse (toliau – konsultavimosi taisyklės) nustatyta tvarka viešai pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, nustato apskaitos atskyrimo tvarką; apskaitos atskyrimo tvarka gali būti keičiama tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei bei įvertinus išlaidas, kurias patirs Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai, kurie šios tvarkos laikysis; apskaitos atskyrimo tvarkos aprašas ar jo pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo apskaitos atskyrimo tvarkos nustatymo ar jos pakeitimo patvirtinimo dienos ir pradedami taikyti ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais;“.

4. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) vykdyti vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų nustatymo priežiūrą;“.

5. Papildyti 71 straipsnio 1 dalį 7 punktu:

7) vykdyti šio Kodekso 252 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytų kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, laikymosi priežiūrą;“.

6. Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 8 punktu:

8) rinkos reguliuotojas vykdo iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos gautų pajamų, įskaitant valstybės biudžeto lėšas, finansinius srautus, vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų tarpusavio paskolas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimus, stebėseną.

7. Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Rinkos reguliuotojas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, ne vėliau kaip per 42 dienas nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą bei apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis veiksmų padėčiai ištaisyti, taip pat reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį. Už rinkos reguliuotojų sprendimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rinkos reguliuotojas taip pat turi teisę skirti šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas turi patvirtinti, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauti, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Rinkos reguliuotojui šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka savo iniciatyva nagrinėjant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, šios dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.“

8. Pakeisti 71 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, neatsižvelgiant į šios informacijos konfidencialumą; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 14 dienų; rinkos reguliuotojas, savo priimtose konsultavimosi taisyklėse nustatyta tvarka pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, tvirtina informacijos teikimo rinkos reguliuotojui taisykles; šios taisyklės nustatomos ir gali būti keičiamos tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei bei įvertinus jų įgyvendinimo išlaidas, kurias patirs informaciją turintys teikti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai; šios taisyklės ar jų pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo šių taisyklių nustatymo ar jų pakeitimo dienos ir pradedami taikyti ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais;“.

9. Pakeisti 71 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) rinkos reguliuotojas, vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) apskaitos atskyrimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų laikymosi priežiūrą, gali inicijuoti šių asmenų išorės auditą ir (arba) pats atlikti auditą; gali būti inicijuojamas visų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų auditas; išorės auditas inicijuojamas, jeigu rinkos reguliuotojui nepakanka žmogiškųjų išteklių pačiam atlikti auditą;“.

10. Papildyti 7 straipsnio 6 dalį 3 punktu:

3) stebėtojo teisėmis dalyvauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų konsultacijose ir Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo, kai reikia skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip viename geležinkelių tinkle, procedūrose.

11. Pakeisti 71 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) rinkos reguliuotojas privalo ne rečiau kaip kartą per dvejus metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais, kad būtų atsižvelgiama į jų nuomonę dėl geležinkelių transporto rinkos; šios konsultacijos vykdomos rinkos reguliuotojo nustatyta tvarka;“.

12. Papildyti 71 straipsnio 7 dalį 4 punktu:

4) jeigu vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) apskaitos atskyrimo reikalavimų laikymosi priežiūrą rinkos reguliuotojas nustato galimus valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, teikimo pažeidimus, apie juos informuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą.“

13. Pakeisti 71 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) rinkos reguliuotojas bendradarbiauja su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės rinkos reguliuotoju priimant bendrus sprendimus dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir tos Europos Sąjungos valstybės narės sąlygų apribojimo, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais ėmimo sistemos, šio užmokesčio dydžio ar sudedamųjų dalių, taip pat Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją;“.

14. Papildyti 71 straipsnio 9 dalį 5 punktu:

5) rinkos reguliuotojas kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais dalyvauja nustatant bendrus sprendimų, kai nagrinėjamas skundas dėl teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir tos Europos Sąjungos valstybės narės sąlygų apribojimo, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais ėmimo sistemos, šio užmokesčio sudedamųjų dalių ar dydžio, priėmimo principus, taip pat tokių skundų nagrinėjimo tvarką.“

 

7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių statyba ir uždarymas (likvidavimas), jų užkonservavimas

1. Sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos priima Vyriausybė.

2. Pasiūlymus Vyriausybei dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos teikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pasiūlymus, jeigu tokie pasiūlymai buvo pateikti, ar (ir) savivaldybė, kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas ar Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis geležinkelių paslaugų įrenginys. Teikime turi būti nurodytos objektų statybos ar (ir) uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo priežastys, teikiamų pasiūlymų ekonominis, socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas.

3. Žemė naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių statybai suteikiama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“

 

8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) atitinka geros reputacijos reikalavimus – įmonė, įmonės dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai arba netiesiogiai valdantys mažiausiai 34 procentus įmonės akcijų (pajų, įnašų ar panašiai), įmonės valdymo organų nariai, vadovai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimui naudojantis geležinkelių linijomis, neturi neišnykusio arba nepanaikinto teistumo už sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat už tyčinius nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, pakartotinius nusikaltimus asmens socialinėms teisėms, nusikaltimus, susijusius su muitinės procedūrų pažeidimais, įmonė nėra paskelbta bankrutavusia, nuo valdymo organų narių, vadovų ir jų įgaliotų asmenų, kuriems pavesta vadovauti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimui naudojantis geležinkelių linijomis, fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos praėjo daugiau kaip 10 metų;“.

2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) atitinka finansinio pajėgumo reikalavimus – įmonės finansinė atskaitomybė visais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, atitinka teisės aktų, reglamentuojančių finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus ir įmonė paskutinius 12 mėnesių yra moki; įmonės ekonominį pajėgumą apibūdinantys rodikliai atitinka susisiekimo ministro nustatytas geležinkelio įmonių (vežėjų) ekonominį pajėgumą apibūdinančių rodiklių kritines reikšmes; įmonė neturi didelės ar nuolatinės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), neturi didelių ar nuolatinių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kad įmonė turi didelę ar nuolatinę mokestinę nepriemoką ar didelių ar nuolatinių įsiskolinimų nustato susisiekimo ministras;“.

3. Pakeisti 10 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) pateikti prašymą sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) neketina vykdyti licencijuojamos veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius arba neketina pradėti vykdyti licencijuojamos veiklos per 6 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimo dienos, išskyrus atvejį, kai licencijuojamos veiklos pradžios terminas geležinkelių transporto eismo saugos institucijos motyvuotu sprendimu buvo pratęstas atsižvelgiant į geležinkelio įmonės (vežėjo) prašymą;“.

4. Papildyti 10 straipsnio 9 dalį 9 punktu:

9) pateikti prašymą pratęsti licencijuojamos veiklos pradžios terminą, jeigu tai būtina dėl ketinamos vykdyti geležinkelių transporto veiklos pobūdžio.“

5. Papildyti 10 straipsnį 101 dalimi:

101. Geležinkelių transporto eismo saugos institucija, gavusi informaciją apie geležinkelio įmonės (vežėjo) reorganizavimą, be kita ko, apie tai, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) susijungė su kita įmone ar įsigijo kitą įmonę, ir jeigu turi pagrįstų duomenų dėl reorganizuotos geležinkelio įmonės (vežėjo) neatitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos turi priimti sprendimą peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą ir sustabdyti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą, jeigu geležinkelio įmonei (vežėjui) vykdant licencijuojamą veiklą keliama grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai. Tokiu atveju geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimas turi būti peržiūrėtas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo geležinkelių transporto eismo saugos institucijos sprendimo peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą priėmimo dienos.“

6. Papildyti 10 straipsnio 11 dalį 4 punktu:

4) priimtas sprendimas peržiūrėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimą ir licencijuojama veikla negali būti vykdoma, kadangi keliama grėsmė geležinkelių transporto eismo saugai.“

7. Pakeisti 10 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

15. Reikalavimų, susijusių su geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos išdavimu, pakeitimu, atsisakymu išduoti licenciją, geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijos galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, licencijuojamos veiklos pradžios termino pratęsimu, įgyvendinimo tvarka, nustatoma Geležinkelio įmonių (vežėjų) licencijavimo taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė.“

 

9 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 14 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

8) apšvietimo įrenginiai, skirti geležinkelių transporto eismui ir geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti;“.

2. Pakeisti 14 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, įskaitant šiuose pastatuose esančių įrenginių dalį, skirtą transporto mokesčiams surinkti.

 

10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė.“

2. Pripažinti netekusiomis galios 23 straipsnio 2 ir 3 dalis.

3. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal šio turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija. Sukurtas naujas viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas inventorizuojamas ir registruojamas valstybės biudžeto lėšomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą, atsižvelgiant į kurį nustatoma, kokio finansavimo reikia šiam turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.“

4. Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 25 tūkstančiai eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė negu 25 tūkstančiai eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą. Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos.

5. Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimai dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo priimami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra 25 tūkstančiai eurų ir didesnė, nurašymo priima Vyriausybė, o sprendimą dėl nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažinto viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto, kurio likutinė vertė, neatsižvelgiant į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo buhalterinėje apskaitoje pripažintą nuvertėjimą, yra mažesnė negu 25 tūkstančiai eurų, nurašymo priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs rašytinį Susisiekimo ministerijos sutikimą.

6. Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 11 dalį.

7. Pakeisti 23 straipsnio 13 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

13. Užtikrinant geležinkelių transporto eismo saugą, išlaikant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybę ir ją gerinant, skatinama mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų dydžius. Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui sudarant su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartis), kurioje turi būti bent ši informacija:“.

8. Pakeisti 23 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą ir modernizavimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);“.

9. Pakeisti 23 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (numatant atskirai lėšas už minimalųjį prieigos paketą ir lėšas už Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, valdomuose viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, teikiamas ir šio Kodekso 303 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą) ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo darbai (prireikus gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);“.

10. Pakeisti 23 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

7) sutarta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmė, kuri turi būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginiame veiklos plane, teisės aktuose nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistema ir reikalavimais;“.

11. Pakeisti 23 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

16. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad tais atvejais, kai veiklos sąlygos yra įprastos, per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį būtų išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų (gautų iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, nurodytais šio Kodekso 301 straipsnyje, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ar pagalbinėmis paslaugomis, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų) ir sąnaudų balansas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro nustatyta tvarka parengia ir paskelbia veiklos planą, suderintą su Vyriausybės tvirtinama viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programa ir atitinkantį Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje numatomą valstybės biudžeto finansavimą.“

12. Pakeisti 23 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

17. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skirtos šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, šios lėšos ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą nepanaudojus šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą.“

13. Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 17 dalį.

 

11 straipsnis. 231 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 231 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

231 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimas, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja“.

2. Pakeisti 231 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamą valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal patikėjimo sutartis Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.“

 

12 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

24 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra šios:

1) atnaujinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir vykdyti jos techninę priežiūrą;

2) organizuoti geležinkelių transporto eismą;

3) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programų projektų;

4) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programas ir projektus;

5) eksploatuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, išskyrus sprendimų, kurie pagal šį Kodeksą priskirti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui, priėmimą;

6) teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas;

7) ne rečiau kaip kartą per metus konsultuotis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) ir pareiškėjais (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojai), prireikus su krovinių ir keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojais, šio Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija, siekiant aptarti jų poreikius, susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros technine priežiūra ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje nustatytus į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuotus veiklos tikslus, priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti ir jų įgyvendinimą, Tinklo nuostatų turinį ir įgyvendinimą, kombinuotųjų vežimų ir geležinkelių sistemos sąveikumo klausimus, taip pat kitus klausimus, susijusius su naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygomis ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybe;

8) bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais, siekiant plėtoti Europos Sąjungos geležinkelių infrastruktūrą kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę, keistis geležinkelių infrastruktūros valdymo patirtimi, vykdyti geležinkelių infrastruktūros valdytojų veiklos rezultatų stebėseną ir šių rezultatų vertinimą, dalyvauti Europos Komisijai atliekant geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir šalinti valdomo geležinkelių tinklo kliūtis, sukeliančias susisiekimo kliūtis Europos Sąjungos geležinkelių tinkle, aptarti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais bendradarbiavimą pajėgumų skyrimo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo sistemos vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių klausimais;

9) atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas.

2. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos konsultacijos organizuojamos ir vykdomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patvirtintose konsultacijų taisyklėse nustatyta tvarka. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas konsultacijų taisykles, turi konsultuotis su viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojais ir rinkos reguliuotoju. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėje skelbia tais metais vykdytų konsultacijų apžvalgą.

3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų įgyvendinimą gali perduoti kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo). Su viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra, technine priežiūra ir atnaujinimu susijusius darbus ir užduotis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali perduoti vertikaliosios integracijos įmonių grupės geležinkelio įmonėms (vežėjams) arba juridiniams asmenims, kurie kontroliuoja šias geležinkelio įmones (vežėjus) arba kuriuos kontroliuoja šios geležinkelio įmonės (vežėjai). Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šioje dalyje nustatytais atvejais perduodamas funkcijų įgyvendinimą kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo), privalo užtikrinti komercinių ir profesinių paslapčių apsaugą ir imtis priemonių, kad būtų išvengta interesų konflikto.

4. Esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos neperduodamos jokiam kitam asmeniui.

5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju perduodamas funkcijų įgyvendinimą kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo), viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros, techninės priežiūros ir viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo funkcijoms vykdyti ar susijusiems darbams (užduotims) atlikti, privalo atlikti šių darbų (užduočių) vykdymo priežiūrą ir galutinai atsako už šių darbų (užduočių) vykdymą.

6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su viena ar keliomis geležinkelio įmonėmis (vežėjais), siekdamas pagal geležinkelio įmonės (įmonių) vežėjo (vežėjų) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateiktą informaciją užtikrinti naudą geležinkelio įmonės (įmonių) (vežėjo) (vežėjų) klientams, sumažinti išlaidas arba pagerinti dalies geležinkelių tinklo, dėl kurio naudojimo sudaromas toks susitarimas, naudojimą. Jeigu nusprendžiama tokį susitarimą sudaryti, jis turi būti sudaromas nediskriminaciniu būdu ir rinkos reguliuotojui prižiūrint. Rinkos reguliuotojas atlieka tokių susitarimų vykdymo priežiūrą ir gali, pateikęs pagrindžiančius argumentus, rekomenduoti juos nutraukti.“

 

13 straipsnis. Kodekso papildymas 241 straipsniu

Papildyti Kodeksą 241 straipsniu:

241 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimai

1. Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaita būtų atskira nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų apskaitos ir kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai.

2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos geležinkelio įmonėms (vežėjams), o geležinkelio įmonės (vežėjai) negali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti paskolos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.

3. Vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniai asmenys vieni kitiems paskolas teikia, išmoka, grąžina ir moka palūkanas pagal Lietuvos banko skelbiamą suteikiamų paskolų vidutinę paskolų palūkanų normą. Tokių paskolų teikimo sąlygos nustatomos įvertinus įmonės, kuriai ketinama suteikti paskolą, rizikingumą.

4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įsiskolinimai turi būti apskaitomi ir administruojami atskirai nuo kitiems vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniams asmenims priskiriamų įsiskolinimų. Mokėjimo nurodymus tokiems įsiskolinimams padengti gali atlikti vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo, kontroliuojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę (vežėją), arba kitas vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo.

5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaita ir kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų apskaita turi būti tvarkomos taip, kad būtų užtikrintas šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdymas, sudarytos sąlygos vykdyti apskaitos atskyrimo ir finansinių procedūrų skaidrumo priežiūrą.

6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi registruoti visus verslo ir finansinius santykius su kitais vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniais asmenimis ir nurodyti bent jau tokių santykių šalis, pobūdį, jeigu perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarų, o jeigu įmanoma, tikslų jų kiekį, sudarytų sutarčių vertę, pagrindines sutarčių sąlygas, sutarčių įvykdymo terminus. Visos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų teikiamos paslaugos grindžiamos sutartimis ir už jas atsiskaitoma pagal rinkos kainas arba kainas, pagrįstas jų teikimo sąnaudomis, pridėjus paslaugas teikiančio vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinio asmens nustatytą pagrįstą pelno maržą.

7. Pajamas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, ir valstybės biudžeto lėšas, skirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai, įskaitant paskolų grąžinimą ir palūkanų mokėjimą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atitinkamų metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu surinkus užmokestį už minimalųjį prieigos paketą ir per tą laikotarpį jo nepanaudojus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimu šios lėšos per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį naudojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninei priežiūrai, atnaujinimui ir (ar) plėtrai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepanaudojus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą šioje dalyje nustatyta tvarka, teisės aktų, reglamentuojančių dividendų apskaičiavimą, nustatyta tvarka apskaičiuoti dividendai mokami į valstybės biudžetą.“

 

14 straipsnis. Kodekso papildymas 242 straipsniu

Papildyti Kodeksą 242 straipsniu:

242 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo nešališkumo reikalavimai

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovas ir jo pavaduotojas, valdybos ir stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nariai veikia laikydamiesi nediskriminavimo principo ir joks interesų konfliktas negali daryti poveikio jų nešališkumui.

2. Fiziniai asmenys vienu metu negali eiti šių pareigų:

1) viešosios geležinkelių infrastruktūros vadovo arba jo pavaduotojo ar valdybos nario ir geležinkelio įmonės (vežėjo) vadovo arba jo pavaduotojo ar valdybos nario;

2) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybos ir geležinkelio įmonės (vežėjo) stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nario;

3) vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinio asmens, kontroliuojančio viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę (vežėją), valdybos arba stebėtojų tarybos, jeigu jos yra sudarytos, nario ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo arba jo pavaduotojo;

4) geležinkelio įmonės (vežėjo) vadovo arba jo pavaduotojo ar valdybos nario ir viešosios geležinkelių infrastruktūros darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą.

3. Buvusių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, vienus metus po darbo santykių su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju pabaigos negali įdarbinti geležinkelio įmonė (vežėjas). Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas vienus metus po darbo santykių su geležinkelio įmone (vežėju) pabaigos negali įdarbinti buvusių geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojų ir negali jų paskirti būti atsakingais už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą.

4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad:

1) jokia geležinkelio įmonė (vežėjas) arba bet kuris kitas juridinis asmuo, įskaitant ir sudarančius vertikaliosios integracijos įmonių grupę, nedarytų lemiamos įtakos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, jo vykdomoms esminėms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms ir su jomis susijusiems sprendimams;

2) jokia geležinkelio įmonė (vežėjas) ar vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinis asmuo nedarytų lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros darbuotojų, atsakingų už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, skyrimo ir atleidimo.

5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad prieiga prie neskelbtinos informacijos, susijusios su esminėmis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijomis, būtų suteikta tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo įgaliotiems darbuotojams. Tokia informacija yra konfidenciali ir negali būti perduota kitiems vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridiniams asmenims.

6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovas ir jo pavaduotojas, valdybos, jeigu ji sudaroma, nariai, kiti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojai, atsakingi už sprendimų dėl esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų priėmimą, negali gauti jokio su geležinkelio įmonių (vežėjų) finansiniais veiklos rezultatais susijusio atlyginimo, premijų iš kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės juridinių asmenų. Šiems asmenims gali būti skiriamos paskatos atsižvelgiant į bendrus Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos rezultatus.“

 

15 straipsnis. Kodekso papildymas 243 straipsniu

Papildyti Kodeksą 243 straipsniu:

243 straipsnis. Vertikaliosios integracijos įmonių grupė

1. Vertikaliosios integracijos įmonių grupę sudaro akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigta bendrovė ir keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms viešojoje geležinkelių infrastruktūroje teikti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos bendrovės ir kitos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos bendrovės, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“.

2. Visų bendrovių, kurios įsteigtos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti, ir bendrovių, kurios įsteigtos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, akcijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“.

3. Visos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

4. Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtų bendrovių kolegialių valdymo organų nariais gali būti renkami tik vertikaliosios integracijos įmonių grupės darbuotojai.

 

16 straipsnis. Kodekso papildymas 244 straipsniu

Papildyti Kodeksą 244 straipsniu:

244 straipsnis. Tinklo nuostatai

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo termino pabaigos savo interneto svetainėje paskelbia Tinklo nuostatų projektą lietuvių ir anglų kalbomis derinti su suinteresuotosiomis šalimis ir nurodo terminą, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pareikšti nuomonę dėl Tinklo nuostatų projekto.

2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasikonsultavęs su suinteresuotosiomis šalimis, turi parengti ir ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimo termino pabaigos patvirtinti bei savo interneto svetainėje paskelbti Tinklo nuostatus lietuvių ir anglų kalbomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat privalo pateikti paskelbti Tinklo nuostatus bendroje Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų interneto svetainėje.

3. Jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro galimybę įsigyti patvirtintų Tinklo nuostatų spausdintą variantą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytas užmokestis už tokį Tinklo nuostatų variantą negali būti didesnis už Tinklo nuostatų spausdinimo sąnaudas.

4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi kiekvienais metais peržiūrėti Tinklo nuostatų turinį ir prireikus juos atnaujinti.

5. Tinklo nuostatų turinio reikalavimus, be kita ko, vadovaudamasis Reglamente (ES) 2017/2177 ir Reglamente (EB) 2016/545 nustatytais Tinko nuostatų reikalavimais, nustato rinkos reguliuotojas.“

 

17 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

25 straipsnis. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimas, skelbimas ir mokėjimas

1. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, kurioms skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui turi sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą.

2. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamąsias dalis nustato, šį užmokestį sudarančių įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms dėl traukinių eksploatavimo, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas išimtis. Išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, priskyrimo tvarkos aprašą, suderinęs su rinkos reguliuotoju, tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir tiek, kiek ji nėra susijusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo komercinių ir profesinių paslapčių apsauga, ją nurodo Tinklo nuostatuose. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, priskyrimo tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus atnaujinama pagal geriausios tarptautinės patirties principus.

4. Didesnis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą negu užmokestis, lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms dėl traukinių eksploatavimo, gali būti nustatomas šiais atvejais:

1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;

2) teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas;

3) taikant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali mokėti;

4) šio Kodekso 293 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta;

5) įgyvendinant viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą.

5. Didesnis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą negu užmokestis, lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms dėl traukinių eksploatavimo, gali būti nustatomas atsižvelgiant į poveikio aplinkai, atsirandančio dėl traukinių eksploatavimo, išlaidas.

6. Geležinkelio įmonėms (vežėjams), teikiančioms (tiekiantiems) tokias pačias keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, nustatomi vienodi užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiai.

7. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apskaičiuoja ir Tinklo nuostatuose nurodo ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifai apskaičiuojami vienam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

8. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą įmokų tarifus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų apskaičiavimo ar patikslinimo dienos turi patvirtinti ir nurodyti Tinklo nuostatuose.

9. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, kurį jis turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka užmokestį, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtintą ir paskelbtą užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo tvarką.“

 

18 straipsnis. Kodekso papildymas 251 straipsniu

Papildyti Kodeksą 251 straipsniu:

251 straipsnis. Vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų nustatymas

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nustatydamas vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašą, vadovaujasi veiksmingumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais ir atsižvelgia į geležinkelio įmonių (vežėjų), pateikusių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nurodytus duomenis, pasiektą produktyvumo padidėjimą.

2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, vertindamas ir nustatydamas, ar atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali mokėti, be kitų duomenų, vertina jam pateiktus geležinkelio įmonių (vežėjų) duomenis. Šioje dalyje nurodytų geležinkelio įmonių (vežėjų) teiktinų duomenų apimtį ir tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, prieš nustatydamas vežimo geležinkelių transporto rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, turi įvertinti krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų, viešųjų paslaugų ir kitų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų segmentus ir papildomai įvertinti bent jau šias vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų poras:

1) keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos;

2) pavojingųjų krovinių ir kitų krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos;

3) vežimo vietiniais ir tarptautiniais maršrutais paslaugos;

4) keleivių vežimo kombinuotuoju transportu ir keleivių vežimo tiesioginiais traukiniais (keleiviniais traukiniais, kuriais į reikiamą stotį galima nuvažiuoti be persėdimų) paslaugos;

5) krovinių vežimo tiesioginiais traukiniais (traukiniais, kurie iš pradinės geležinkelio stoties į galinę stotį važiuoja neperformuoti tarpinėse geležinkelio stotyse) ir krovinių vežimo rinktiniais traukiniais (traukiniais, kurie pagal poreikį išvežioja į tarpines geležinkelio stotis ir iš jų surenka vagonus) paslaugos;

6) reguliariosios ir nereguliariosios vežimo geležinkelių transportu paslaugos.

4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atlikęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų vertinimą, turi teisę vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, išskirti pagal vežamus krovinius ar keleivius.

5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atlikdamas vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų vertinimą, taip pat nustato ir apibrėžia tuos geležinkelių transporto rinkos segmentus, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuo metu nevykdo veiklos, tačiau gali pradėti teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas. Antkainiai vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) nevykdo veiklos, negali būti nustatyti.

6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atlikęs vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų vertinimą ir nustatęs vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, patvirtina Vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašą ir šį sąrašą nurodo Tinklo nuostatuose.

7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytų vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąraše turi būti nurodomos bent krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos, viešosios paslaugos ir kitos keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos, taip pat vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentai, kuriuose geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuo metu nevykdo veiklos.

8. Nustatytus vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentus, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per 5 metus.“

 

19 straipsnis. Kodekso papildymas 252 straipsniu

Papildyti Kodeksą 252 straipsniu:

252 straipsnis. Užmokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų rezervavimą

1. Jeigu tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu buvo nepanaudota ne mažiau kaip 10 procentų visų skirtų viešosios geležinkelių infratruktūros pajėgumų, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali nustatyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, išskyrus atvejį, kai šį užmokestį privaloma nustatyti pagal šio straipsnio 2 dalį.

2. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turi būti nustatytas pareiškėjui, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai.

3. Prieš nustatydamas užmokestį už skirtus, tačiau nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, ir pateikia juos derinti rinkos reguliuotojui. Su rinkos reguliuotoju suderintus šioje dalyje nurodytus kriterijus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patvirtina ir nurodo Tinklo nuostatuose.

4. Užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

 

20 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

26 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros techninė priežiūra ir geležinkelių transporto eismas

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas geležinkelių transporto eismo valdymą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą planuoja skaidriai, laikydamasis nediskriminavimo principo, ir taip, kad joks interesų konfliktas neturėtų poveikio darbuotojams, atsakingiems už sprendimų dėl šių funkcijų priėmimą.

2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą organizuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susisiekimo ministro patvirtintų Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Planuodamas ilgalaikę teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos ypatingos valstybinės svarbos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir (arba) viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas konsultuojasi su pareiškėjais ir užtikrina, kad būtų kuo labiau atsižvelgta į pareiškėjų pastabas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros darbų tvarkaraštį sudaro laikydamasis nediskriminavimo principo.

4. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo tvarką nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas, susisiekimo ministro patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti geležinkelių transporto eismo valdymą reglamentuojantys teisės aktai.

5. Užtikrindamas geležinkelių transporto eismo valdymą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) susijusių sutrikimų atveju joms būtų laiku suteikta visapusiška prieiga prie atitinkamos informacijos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas papildomą prieigą prie geležinkelių transporto eismo valdymo proceso geležinkelio įmonėms (vežėjams) suteikia skaidriai ir jų nediskriminuodamas.“

 

21 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

28 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos

1. Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), kuriai skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, arba pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas), įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir sudariusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytas išimtis.

2. Išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

3. Įmonės, kurios manevruoja šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios saugos sertifikatą turi teisę naudotis Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais laikydamosi šio Kodekso ketvirtajame1 skirsnyje nustatytų reikalavimų. Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikydamosi šiame Kodekse geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją.

4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti geležinkelio įmones (vežėjus) ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytas įmones ar sudaryti joms skirtingas prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas.

5. Prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš trečiosios valstybės ir į ją gali būti apribota, jeigu yra tarpvalstybinio susisiekimo geležinkelių transportu su ta trečiąja valstybe konkurencijos iškraipymų, įskaitant iškraipymus, atsiradusius dėl nediskriminacinės prieigos prie geležinkelių infrastruktūros ir susijusių paslaugų toje trečiojoje valstybėje nebuvimo. Sprendimą dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš trečiosios valstybės ir į ją apribojimo priima Vyriausybė savo nustatyta tvarka. Toks sprendimas priimamas tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės per tris mėnesius nuo Vyriausybės sprendimo projekto pateikimo Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms dienos neprieštarauja dėl numatomo naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš trečiosios valstybės ir į ją apribojimo.“

2. Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

28 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos

1. Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), kuriai skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, arba pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas), turinti galiojančius geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir sudariusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalyse numatytas išimtis.

2. Išimtinė teisė gauti minimalųjį prieigos paketą ir teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Lietuvos valstybei. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir pareiškėjo interesais veikiančios geležinkelio įmonės (vežėjai), teikdamos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo užtikrinti, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra nebūtų naudojama tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti.

3. Įmonės, kurios manevruoja šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios saugos sertifikatą turi teisę naudotis Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais laikydamosi šio Kodekso ketvirtajame1 skirsnyje nustatytų reikalavimų. Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikydamosi šiame Kodekse geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją.

4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti geležinkelio įmones (vežėjus) ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytas įmones ar sudaryti joms skirtingas prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas.

5. Prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš trečiosios valstybės ir į ją gali būti apribota, jeigu yra tarpvalstybinio susisiekimo geležinkelių transportu su ta trečiąja valstybe konkurencijos iškraipymų, įskaitant iškraipymus, atsiradusius dėl nediskriminacinės prieigos prie geležinkelių infrastruktūros ir susijusių paslaugų toje trečiojoje valstybėje nebuvimo. Sprendimą dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš trečiosios valstybės ir į ją apribojimo priima Vyriausybė savo nustatyta tvarka. Toks sprendimas priimamas tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės per tris mėnesius nuo Vyriausybės sprendimo projekto pateikimo Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms dienos neprieštarauja dėl numatomo naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš trečiosios valstybės ir į ją apribojimo.

6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas Tinklo nuostatuose nustatyta tvarka vykdo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų laikymosi kontrolę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų laikymosi kontrolę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas vykdo bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos muitine ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarpusavio susitarimų nustatyta tvarka.“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2254, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10924

 

22 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, bendrojo susitarimo sudarymas

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, laikydamasis nediskriminavimo, efektyvumo ir ekonomiškumo, lygiateisiškumo, konkurencingumo, teisinio tikrumo ir skaidrumo principų, skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Reglamente (ES) Nr. 913/2010 nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus krovinių vežimo koridoriuose skiria pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį paskirtas arba įsteigtas asmuo.

2. Pareiškėjas negali jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šių pajėgumų parduoti. Jeigu, vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), interesais veikiančios geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė (vežėjas), tai nėra laikoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perdavimu.

3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai pareiškėjams skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

4. Pareiškėjas gali prašyti tiek traukinio linijų, kiek jis pageidauja. Siekdamas užtikrinti, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra būtų naudojama efektyviai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numato rezervinius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie reikalingi siekiant patenkinti galimas paskutinės minutės paraiškas. Ši nuostata taip pat taikoma perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros atveju.

5. Viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas sudaro sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo vieno tarnybinio tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Ši sutartis įsigalioja nuo sprendimo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjui priėmimo dienos. Reikalavimas sudaryti sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo netaikomas, kai pareiškėjas yra geležinkelio įmonė (vežėjas).

6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas, susijusias su paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimu per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. Derybos dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties sudarymo galiojančiam tarnybinio traukinių tvarkaraščio laikotarpiui turi būti pradėtos ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki paskutinės minutės paraiškos pateikimo dienos.

7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį su prašymą sudaryti šią sutartį pateikusia geležinkelio įmone (vežėju), nebent su ja ketinamos sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties projektas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

8. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis įsigalioja nuo sprendimo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjui priėmimo dienos.

9. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis ir sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo privalo būti sudaroma, o jau sudaryta sutartis atnaujinama kiekvienais metais net ir tuo atveju, jeigu yra sudarytas bendrasis susitarimas.

10. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties turinio reikalavimus nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

11. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus reikia skirti ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Bendruoju susitarimu siekiama patenkinti pagrįstus pareiškėjų komercinius poreikius. Bendrajame susitarime apibūdinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, tačiau juose nenustatomas konkretus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo laikas. Bendrieji susitarimai sudaromi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/545.

12. Bendrasis susitarimas paprastai sudaromas ne ilgiau kaip 5 metams su galimybe jį sudariusių šalių susitarimu pratęsti tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytus atvejus. Kiekvienas ilgesnis kaip 5 metų bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpis turi būti pagrįstas atsižvelgiant į pareiškėjo sudarytas vežimo sutartis, investicijas ir rizikos veiksnius, susijusius su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo veikla. Šis reikalavimas taikomas ir tuo atveju, kai bendrasis susitarimas, sudarytas 5 metams, pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui.

13. Bendrasis susitarimas 15 metų laikotarpiui gali būti sudarytas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurios teikiamos naudojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros dalimi, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skyrė tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, ir kurioms teikti būtinos pareiškėjo pagrįstos didelės ilgalaikės (ne mažesnės kaip 100 mln. eurų per 10 ir daugiau metų) investicijos. Bendrasis susitarimas ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui gali būti sudarytas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurioms teikti būtinos didelės ilgalaikės pareiškėjo investicijos, jeigu šios investicijos numatytos pareiškėjo sutartiniuose įsipareigojimuose, įskaitant ir planuojamą nusidėvėjimą. Tokiais atvejais bendruosiuose susitarimuose gali būti išsamiai apibrėžti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie pareiškėjui suteikiami bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpiu, ypatumai (traukinių važiavimų dažnis, apimtis, kokybė ir kt.).

14. Visoms suinteresuotosioms šalims turi būti leista susipažinti su visų bendrųjų susitarimų turiniu, išskyrus juose pateiktą konfidencialią informaciją.

15. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su suinteresuotosiomis šalimis, jeigu yra alternatyvių maršrutų, gali nuspręsti, kad tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis bus naudojama tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo siūlymu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras gali suteikti pirmumo teisę gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Šią viešąją geležinkelių infrastruktūrą galima naudoti ir kitoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, jeigu yra laisvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimas tam tikrą viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį naudoti tik tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos nurodomas Tinklo nuostatuose.

16. Šio straipsnio ir šio Kodekso 291–298 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą geležinkelio įmonėms (vežėjams), išskyrus nuostatas, reglamentuojančias bendrųjų susitarimų sudarymą, mutatis mutandis taikomos, kai paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikia šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2254, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10924

 

23 straipsnis. Kodekso papildymas 291 straipsniu

Papildyti Kodeksą 291 straipsniu:

291 straipsnis. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikimas ir nagrinėjimas

1. Paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjai teikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ne vėliau kaip prieš 8 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo termino, numatyto 2017 m. rugsėjo 4 d. Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2017/2075, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, VII priedas (OL 2016 L 94, p. 1).

2. Pareiškėjai turi teisę paraiškas skirti daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinklo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kuris šiuo atveju veikia pareiškėjo vardu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prašo tiesiogiai kreipdamasis į kitus Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojus ar pajėgumus skiriančias įstaigas.

3. Dėl daugiau kaip viename Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle esančių viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pareiškėjai gali kreiptis tiesiogiai į subjektą, kuris yra geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų įsteigta bendra įstaiga arba vienas geležinkelių infrastruktūros valdytojas, valdantis prašomą traukinio liniją.

4. Paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus formą, kartu su paraiška teikiamų dokumentų sąrašą, paraiškų nagrinėjimo tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

5. Jeigu pareiškėjas su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju yra sudaręs bendrąjį susitarimą, paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikiamos pagal šį susitarimą.

6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nustatęs, kad paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi dokumentai arba pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų kopijų tvirtinimą, nustatyta tvarka, apie nustatytus trūkumus raštu per 5 darbo dienas nuo paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus gavimo dienos praneša pareiškėjui ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti.

7. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šios paraiškos gavimo dienos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka kreipiasi dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros.

8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą atsisakyti nagrinėti pateiktą paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu paraiškoje nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi dokumentai arba pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų kopijų tvirtinimą, nustatyta tvarka ir pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų per viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytą terminą.

9. Jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patenkina visas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, įskaitant paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus vykdant keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais. Jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi atsižvelgti į visus pareiškėjų patiriamus suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį jų vykdomai keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklai, jeigu prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai nebūtų paskirti.

10. Pareiškėjai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui prašymą atsisakyti jiems skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų.

11. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, gavęs pareiškėjo prašymą atsisakyti jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl tokių pajėgumų panaudojimo arba viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskelbimo laisvais. Apie laisvais paskelbtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos skelbia savo interneto svetainėje ir informuoja pareiškėjus, kurie buvo pateikę paraiškas gauti tuos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, tačiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai jiems nebuvo skirti.

12. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo saugoti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir paskutinės minutės paraiškų nagrinėjimo metu sužinotas pareiškėjų, pareiškėjo interesais veikiančių geležinkelio įmonių (vežėjų) komercines ir profesines paslaptis ir šiose paraiškose pateiktą informaciją gali naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių ji buvo pateikta.“

 

24 straipsnis. Kodekso papildymas 292 straipsniu

Papildyti Kodeksą 292 straipsniu:

292 straipsnis. Tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimas

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, įvertinęs paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo parengia tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir pateikia suinteresuotosioms šalims jo išrašus, kuriuose nurodomi tai suinteresuotajai šaliai preliminariai planuojami skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Suinteresuotieji asmenys, gavę tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašus, savo pastabas ir pasiūlymus dėl pateikto tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašų gali pateikti per vieną mėnesį nuo šių išrašų gavimo dienos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi konsultuotis su suinteresuotaisiais asmenimis tam, kad pateiktos pastabos ir pasiūlymai būtų įvertinti atsižvelgiant į jų interesus.

2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti rezervuojami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, turi įvertinti, kokią įtaką pareiškėjams turės tai, kad atitinkami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai bus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti. Jeigu rengiant tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą nustatoma, kad skyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti pareiškėjai negalės vykdyti veiklos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tam pareiškėjui, kuris negalės vykdyti veiklos, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimu, turi pasiūlyti kitus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu tokių yra.

3. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis sudaromas ir atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami laikantis Sprendime (ES) 2017/2075 nustatytų reikalavimų ir terminų, susijusių su tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų ribojimu.

4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip prieš 35 kalendorines dienas iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos privalo parengti tarnybinį traukinių tvarkaraštį ir pateikti pareiškėjams jo išrašus, kuriuose nurodomi jiems skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Apie likusius laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skelbia savo interneto svetainėje.“

 

25 straipsnis. Kodekso papildymas 293 straipsniu

Papildyti Kodeksą 293 straipsniu:

293 straipsnis. Paraiškų skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nagrinėjimas ir derinimas, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimas perpildyta

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, stengiasi suderinti visas paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, įskaitant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi teisę siūlyti pareiškėjui ir kitus turimus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (kitą traukinio išvykimo laiką tuo pačiu maršrutu), negu tuos, kurių buvo prašoma paraiškoje, nekeisdamas paraiškoje nurodytų išvykimo ir atvykimo vietų.

2. Konsultuodamasis su pareiškėjais, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas jiems raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikia informaciją apie:

1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurių paprašė kiti pareiškėjai, siekiantys vykdyti veiklą tuo pačiu maršrutu;

2) pareiškėjams preliminariai planuojamus skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus taikant prioriteto taisyklę;

3) alternatyvius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie yra siūlomi pareiškėjui vietoj jo paraiškoje nurodytų pajėgumų;

4) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo derinant paraiškas tvarką, prioriteto taisyklę.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija pareiškėjams teikiama neatskleidžiant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pateikusių pareiškėjų tapatybės, išskyrus atvejus, kai pareiškėjai sutinka, kad jų tapatybė būtų atskleista.

4. Jeigu konsultacijų su pareiškėjais metu nepavyksta patenkinti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas pradeda derinti paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus derinimo tvarką nustato ir Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas patvirtina ir Tinklo nuostatuose nurodo ginčų, kurie kyla derinant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, sprendimo tvarką. Sprendimas dėl tokių ginčų turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo raštu pateikto prašymo išnagrinėti ginčą gavimo dienos.

6. Jeigu įvykdęs derinimo procedūrą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negali patenkinti visų prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jis nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po derinimo procedūros pabaigos savo interneto svetainėje paskelbia, kad ši viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis yra perpildyta. Perpildyta viešąja geležinkelių infrastruktūra taip pat skelbiama infrastruktūra, kuri, tikėtina, bus perpildyta artimiausiu metu.

7. Perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami vadovaujantis prioriteto taisyklėmis, kurias susisiekimo ministras nustato atsižvelgdamas į viešąjį interesą, poreikį skatinti viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą, nacionalinę ir ypač tarptautinę krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtrą, pareiškėjo ankstesnio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo lygį.“

 

26 straipsnis. Kodekso papildymas 294 straipsniu

Papildyti Kodeksą 294 straipsniu:

294 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizė ir pajėgumų didinimo planas

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 6 mėnesius po tam tikros viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbiamo perpildyta dienos atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizę ir per 5 darbo dienas nuo šios analizės atlikimo dienos paskelbia jos rezultatus savo interneto svetainėje.

2. Atlikdamas viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizę, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato priežastis, dėl kurių tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, ir numato priemones, kurių būtina imtis, kad per trumpą (iki 3 metų) ir vidutinį (nuo 3 iki 7 metų) laikotarpį tos priežastys būtų pašalintos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat įvertina paskelbtą perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį, jos naudojimo galimybes, toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje teikiamų keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų pobūdį, šių veiksnių įtaką viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimui, galimybes teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas kitais maršrutais, paskirti pareiškėjui kitą laiką naudotis traukinio linija, keisti traukinių greitį, plėsti ir (ar) modernizuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą.

3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų analizės atlikimo dienos, pasikonsultavęs su paskelbtos perpildyta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies naudotojais, parengia pajėgumų didinimo planą arba patikslina jau parengtą pajėgumų didinimo planą ir šį planą arba jo pakeitimus paskelbia interneto svetainėje.

4. Pajėgumų didinimo plane nurodoma:

1) atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies perpildymo priežastys;

2) numatomos vežimo geležinkelių transportu plėtros kryptys;

3) viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros apribojimai;

4) galimybės padidinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje ir su tuo susijusios išlaidos, taip pat galimybė padidinti užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį;

5) remiantis ekonominės naudos analize, numatomos priemonės, kurių būtina imtis siekiant padidinti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, taip pat kalendorinis šių priemonių įgyvendinimo planas.“

 

27 straipsnis. Kodekso papildymas 295 straipsniu

Papildyti Kodeksą 295 straipsniu:

295 straipsnis. Paskutinės minutės paraiškų nagrinėjimas

1. Pareiškėjas tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu gali pateikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui paskutinės minutės paraišką.

2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės minutės paraiškos gavimo dienos priima sprendimą skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paskutinės minutės paraišką arba atsisakyti juos skirti.

3. Jeigu vienu metu gaunamos kelios paskutinės minutės paraiškos skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami paskutinės minutės paraišką anksčiau pateikusiam pareiškėjui.

4. Nagrinėjant paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pateiktas pasibaigus šio Kodekso 291 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, tačiau neįsigaliojus tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui, ir skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal šiuos prašymus taikomos Sprendimo (ES) 2017/2075 nuostatos ir mutatis mutandis šio straipsnio nuostatos.“

 

28 straipsnis. Kodekso papildymas 296 straipsniu

Papildyti Kodeksą 296 straipsniu:

296 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sprendimą skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar atsisakyti juos skirti priima ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos.

2. Sprendimą atsisakyti skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima, jeigu:

1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta, arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;

3) prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

4) prašomi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai taikant prioriteto taisyklę buvo skirti kitam pareiškėjui;

5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka paraiškoje skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus nurodytų charakteristikų;

6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra nustatęs, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti.

3. Sprendimas atsisakyti skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pagal paskutinės minutės paraišką priimamas, jeigu:

1) geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta, arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paskutinės minutės paraišką skirti pajėgumus, pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;

3) pareiškėjo prašomų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nėra ir pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų skirti kiti alternatyvūs viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai;

4) pareiškėjo prašomi skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai vadovaujantis šio Kodekso 295 straipsnio 3 dalimi buvo skirti kitam pareiškėjui;

5) esami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai neatitinka pareiškėjo pateiktoje paskutinės minutės paraiškoje nurodytų charakteristikų.

4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas priima sprendimą panaikinti skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, jeigu:

1) paaiškėja, kad geležinkelio įmonė (vežėjas), pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) nesilaiko šio Kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų;

2) paaiškėja, kad dėl šio Kodekso 29 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis negali būti sudaryta, arba jeigu dėl pareiškėjo, kuris pateikė paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 3 dalis buvo atlikta atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ir jis buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų;

3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato, kad pareiškėjas yra pažeidęs šio Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti arba šiuos pajėgumus parduoti;

4) pareiškėjas, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) pažeidžia užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą mokėjimo tvarką – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui įspėjus ir nustačius papildomą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą užtikrinti visišką užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sumokėjimą, per šį terminą šio mokėjimo neužtikrina;

5) perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pareiškėjas naudoja mažiau viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, negu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo ribinė norma, nebent tais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais buvo nesinaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti;

6) neįmanoma naudotis pareiškėjui skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl nenumatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų apribojimų, kurių neįmanoma pašalinti per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio, kuriam prašoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, galiojimo laikotarpį.“

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2254, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10924

 

29 straipsnis. Kodekso papildymas 297 straipsniu

Papildyti Kodeksą 297 straipsniu:

297 straipsnis. Bendradarbiavimas, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirsiančiomis įstaigomis, kai reikia skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle, ir siekti, kad būtų užtikrintas efektyvus geležinkelių transporto eismo valdymas, konkurencija ir tinkamai naudojamas Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklas (TEN-T) teikiant keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais paslaugas. Šiuo atveju nustatomos tarptautinės traukinio linijos ir tokio bendradarbiavimo procedūros.

2. Kol pradedamos konsultacijos dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas susitaria su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirsiančiomis įstaigomis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie turi būti įtraukti į šį projektą. Susitarus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų įtraukimo į tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir pasikonsultavus dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, visi vėlesni tarnybinio traukinių tvarkaraščio pakeitimai gali būti atliekami tik tuo atveju, kai jų reikia dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo Tinklo nuostatuose nurodytų priežasčių.

3. Bendradarbiavimo procedūros nustatomos siekiant tarptautiniu lygiu koordinuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą, kai dalyvauja Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar pajėgumus skirsiančių įstaigų įgalioti atstovai, priimantys sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo ir turintys įtakos daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų priimamiems sprendimams. Bendradarbiavimo procedūrose gali dalyvauti Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojų įgalioti atstovai. Apie bendradarbiavimo procedūras Susisiekimo ministerija informuoja Europos Komisiją, rinkos reguliuotoją ir pakviečia juos dalyvauti bendradarbiavimo procedūrose stebėtojo teisėmis.

4. Posėdžiuose, taip pat atliekant kitus veiksmus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle, sprendimus priima tik atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirsiančių įstaigų atstovai.

5. Kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skiriami daugiau kaip vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinkle, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi siekti, kad toks bendradarbiavimas, jo būdai, kiti svarbūs kriterijai, pagal kuriuos įvertinami ir skiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, būtų nurodyti Tinklo nuostatuose ir Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančių įstaigų interneto svetainėse.

6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, bendradarbiaudamas su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančiomis įstaigomis, nustato traukinio linijų poreikį, o prireikus sudaryti geresnes sąlygas vežti krovinius geležinkelių transportu, gali siūlyti nustatyti tarptautines traukinio linijas, kurių pareiškėjai gali prašyti pateikdami paraiškas šio Kodekso 291 straipsnyje ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka. Tokias siūlomas nustatyti tarptautines traukinio linijas pareiškėjams suteikia atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skirianti įstaiga.“

 

30 straipsnis. Kodekso papildymas 298 straipsniu

Papildyti Kodeksą 298 straipsniu:

298 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, įvykus nenumatytiems atvejams, apribojimai

1. Jeigu dėl geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ir (ar) techninių gedimų sutrinka geležinkelių transporto eismas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių įprastai padėčiai atkurti. Šiuo tikslu jis iš anksto parengia nenumatytų atvejų planą, kuriame turi būti nurodyti asmenys (įskaitant geležinkelio įmones (vežėjus), valstybės institucijas ir įstaigas), kurie turi būti informuoti apie geležinkelių transporto eismą, sutrikusį dėl įvykusios geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ir (ar) techninio gedimo, ar įvykius, lėmusius geležinkelių transporto eismo sutrikdymą.

2. Įvykus geležinkelių transporto katastrofai, geležinkelių transporto eismo įvykiui, geležinkelių transporto riktui ir tais atvejais, kai tai besąlygiškai būtina dėl techninio gedimo, dėl kurio laikinai negalima naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali be perspėjimo apriboti galimybę naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais tokiam laikui, kurio reikia geležinkelių transporto eismui atkurti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmones (vežėjus), kurios (kurie) gali netekti galimybės pasinaudoti joms (jiems) skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais (arba ta galimybė gali būti apribota).

3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali, jeigu tai būtina, pareikalauti, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) suteiktų jam išteklius (personalą, finansines lėšas ir (ar) įrenginius), būtinus įprastam geležinkelių transporto eismui kuo greičiau atkurti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas, patirtas suteikiant tokius išteklius, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atlygina per 2 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) sąskaitos faktūros gavimo dienos.

4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dienos, kurią sužinojo, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) negalės naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl įvykusios geležinkelių transporto katastrofos, geležinkelių transporto eismo įvykio, geležinkelių transporto rikto ar neplaninių viešosios geležinkelių infrastruktūros remonto darbų, apie tai praneša geležinkelio įmonei (vežėjui) ir, jeigu yra galimybių, pasiūlo laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.

5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais dėl įprasto geležinkelių transporto eismo tarptautinėse traukinio linijose atkūrimo, dalytis su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais informacija apie sutrikusį geležinkelių transporto eismą, jeigu geležinkelių transporto eismo sutrikimas gali daryti kokią nors įtaką jų valdomam geležinkelių tinklui.“

 

31 straipsnis. 301 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 301 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

301 straipsnis. Geležinkelių paslaugų įrenginiai

Geležinkelių paslaugų įrenginiai yra šie:

1) keleivių geležinkelio stotys, jų pastatai ir kiti įrenginiai, kelionių informacijos skelbimo ir bilietų įsigijimo paslaugai teikti tinkamos vietos;

2) krovinių terminalai;

3) kaupiamieji kelynai, traukinių formavimo ir manevravimo įrenginiai;

4) postovio geležinkelio keliai;

5) geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiai, išskyrus įrenginius, skirtus greitųjų traukinių ar kitų rūšių geležinkelių riedmenų, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai, didelio masto geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai atlikti;

6) kiti techniniai įrenginiai, valymo ir plovimo įrenginiai;

7) jūrų ir vidaus vandenų uostų įrenginiai;

8) techninės pagalbos įrenginiai;

9) kuro pildymo įrenginiai;

10) kiti geležinkelių paslaugų įrenginiai, kuriuose teikiamos šio Kodekso 303 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos paslaugos.

 

32 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 302 straipsnį 41 dalimi:

41. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija.“

2. Pakeisti 302 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

10. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti šio Kodekso 301 straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami dvejus metus iš eilės arba ilgiau ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas per 2 mėnesius nuo šioje dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad dėl vykdomų pertvarkymo darbų prašomais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi naudotis neįmanoma. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl išperkamosios nuomos netaikomi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantiems geležinkelių paslaugų įrenginiams.“

3. Papildyti 302 straipsnį 11 dalimi:

11. Vyriausybės nustatyta tvarka, priimant sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių perdavimo ar jų nurašymo, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių ir jų užimamos valstybinės žemės nuomos mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 23 straipsnio 5–10 dalių ir 231 straipsnio 2–8 dalių nuostatos.“

4. Pakeisti 302 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

302 straipsnis. Prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas ir naudojimas

1. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms pagal naudojimosi geležinkelių paslaugų įrenginiais sutartį suteikia nediskriminacinę prieigą prie šio Kodekso 301 straipsnio 1–9 punktuose nurodytų geležinkelių paslaugų įrenginių, kuriuose teikiamos su geležinkelių transportu susijusios pagrindinės paslaugos, taip pat prieigą prie geležinkelio kelių ir pagal paslaugų teikimo sutartį – prieigą prie šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų.

2. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms suteikia prieigą prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais. Jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas už šią prieigą nustato užmokestį, šiam užmokesčiui taikomas šio Kodekso 304 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas.

3. Šio Kodekso 301 straipsnio 1–4, 7 ir 9 punktuose nurodytus geležinkelių paslaugų įrenginius valdantis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius, kurio kontroliuojantysis subjektas apibrėžtas Reglamento (ES) 2017/2177 3 straipsnio 7 punkte, priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo kontroliuojančiojo subjekto, tai yra kontroliuojantysis subjektas negali daryti įtakos geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus priimamiems sprendimams.

4. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo užtikrinimas nereiškia, kad turi būti įsteigtas atskiras juridinis asmuo ir kad šį reikalavimą galima įvykdyti atitinkamai organizuojant skirtingus to paties juridinio asmens padalinius. Šiuo atveju geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus nepriklausomumas turi būti užtikrinamas tarp juridinio asmens padalinio (padalinių), vykdančio (vykdančių) juridinio asmens veiklą ir užimančio dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, ir juridinio asmens padalinio (padalinių), vykdančio (vykdančių) geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 301 straipsnio 1–4, 7 ir 9 punktuose, valdymo veiklą.

5. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija.

6. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius privalo atskirai tvarkyti geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 301 straipsnio 1–9 punktuose, valdymo apskaitą, sudaryti atskiras pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus.

7. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklą vykdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai valdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir yra įvykdyti šio Kodekso 25 straipsnio 7 dalyje ir 29 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, laikoma, kad įvykdyti ir šio straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai.

8. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymus dėl prieigos prie šio Kodekso 301 straipsnio 1–9 punktuose nurodytų geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų su geležinkelių transportu susijusių pagrindinių paslaugų nagrinėja Reglamente (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius neprivalo investuoti į išteklius arba geležinkelių paslaugų įrenginius tik dėl to, kad būtų patenkinti visi geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymai.

9. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti šio Kodekso 301 straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami dvejus metus iš eilės arba ilgiau ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas Reglamente (ES) 2017/2177 nustatytais atvejais ir tvarka paskelbia, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai išnuomojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl išperkamosios nuomos netaikomi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių atžvilgiu.

10. Vyriausybės nustatyta tvarka priimant sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių perdavimo ar juos nurašant, nuomojant Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius ir jų užimamą valstybinę žemę mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 23 straipsnio 5–10 dalių ir 231 straipsnio 2–8 dalių nuostatos.“

5. Pakeisti 302 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklą vykdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai valdo šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir yra įvykdyti šio Kodekso 242 straipsnyje nurodyti reikalavimai, laikoma, kad įvykdyti ir šio straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai.“

 

33 straipsnis. 303 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 303 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

303 straipsnis. Su geležinkelių transportu susijusios papildomos ir pagalbinės paslaugos“.

2. Pakeisti 303 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas teikia geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai.

3. Pakeisti 303 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Jeigu geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius teikia su geležinkelių transportu susijusias papildomas paslaugas, jis nediskriminacinėmis sąlygomis teikia jas pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms Reglamente (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka.“

4. Pakeisti 303 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės gali prašyti geležinkelio paslaugų įrenginių operatorių su geležinkelių transportu susijusių pagalbinių paslaugų. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius neprivalo teikti su geležinkelių transportu susijusių pagalbinių paslaugų, tačiau jeigu geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius nusprendžia teikti bet kurią iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų paslaugų, jis teikia jas nediskriminacinėmis sąlygomis pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms Reglamente (ES) 2017/2177 nustatyta tvarka.

 

34 straipsnis. 304 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 304 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

304 straipsnis. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis“.

2. Pakeisti 304 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Užmokestį už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 301 straipsnio 1–9 punktuose, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis nustato geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius. Šis užmokestis naudojamas geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus veiklai finansuoti.“

3. Pakeisti 304 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 301 straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis negali būti didesnis už šių paslaugų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.“

4. Pakeisti 304 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Užmokestį už su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas nustato geležinkelių įrenginių operatorius. Jeigu su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir pagalbines paslaugas teikia vienas paslaugų teikėjas, užmokestis už šias paslaugas negali būti didesnis už jų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.“

 

35 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 33 straipsnį nauja 2 dalimi:

2. Geležinkelio įmonė (vežėjas), teikianti keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas, privalo sudaryti nenumatytų atvejų planus ir užtikrinti, kad šie planai būtų tinkamai koordinuojami su keleivių geležinkelio stoties operatoriumi ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju tam, kad įvykus esminiam keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo sutrikimui keleiviams būtų suteikta pagalba, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 18 straipsnyje.“

2. Buvusias 33 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis.

 

36 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas

1. Pripažinti netekusiais galios Kodekso priedo 1, 2 ir 3 punktus.

2. Pakeisti Kodekso priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

8. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370 (OL 2016 L 352, p. 1).“

3. Papildyti Kodekso priedą 12 punktu:

12. 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo (OL 2016 L 94, p. 1).

4. Papildyti Kodekso priedą 13 punktu:

13. 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis (OL 2017 L 307, p. 1).

 

37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 5, 6, 13, 20 ir 26 dalis, 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnį, 6 straipsnio 1, 4, 5, 7 ir 11 dalis, 7 straipsnį, 8 straipsnio 1–6 dalis, 9 straipsnį, 10 straipsnio 3, 4, 7–12 dalis, 11, 15, 21, 31 straipsnius, 32 straipsnio 1–4 dalis, 33, 34, 35 straipsnius, 36 straipsnio 3 dalį ir šį straipsnį, įsigalioja 2019 m. gruodžio 8 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnio 5, 6, 13 ir 26 dalys, 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 ir 7 dalys, 8 straipsnio 1–6 dalys, 11 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 3 ir 4 dalys, 33, 34, 35 straipsniai, 36 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2019 m. birželio 1 d.

3. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d.

4. Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 1 d. įsteigia dukterinę bendrovę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, dukterinę bendrovę keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti ir dukterinę bendrovę krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti.

5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros patikėjimo teisei perduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta bendrovė pasirašo patikėjimo sutartį, pagal kurią akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, geležinkelių paslaugų įrenginiai, išskyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamą valstybinę žemę, nuo 2019 m. gruodžio 8 d. perduodami patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigtai bendrovei.

6. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta bendrovė pasirašo trišalį turto perdavimo ir priėmimo aktą, pagal kurį akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomi Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, geležinkelių paslaugų įrenginiai, išskyrus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamą valstybinę žemę, nuo 2019 m. gruodžio 8 d. perduodami patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdyti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigtai bendrovei.

7. Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytose viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti ja turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui patikėjimo sutartyse patikėtinės teises ir pareigas nuo 2019 m. gruodžio 8 d. perima akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigta bendrovė. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių teisių ir pareigų perėmimo pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtine nurodyta akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, registro duomenis ir įrašo valstybinės žemės sklypų registro įraše patikėtinę – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti įsteigtą bendrovę.

8. Viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektai, pradėti vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, vykdomi ir užbaigiami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso reikalavimais.

9. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytuose Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi nagrinėjant prašymus gauti, pakeisti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją, pateiktus įsigaliojus šio įstatymo 8 straipsniui.

10. Šio įstatymo 10 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse išdėstyti Geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 13 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

11. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Geležinkelių transporto kodekso 28 straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Geležinkelių transporto kodekso 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais.

12. Lietuvos transporto saugos administracija per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrovių prašymų joms perduoti akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus gavimo dienos pakeičia priimtus sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir:

1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti, nuo prašyme nurodytos dienos tokiomis pačiomis sąlygomis ir tokiam pačiam laikotarpiui perduoda akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai bendrovei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti;

2) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie buvo skirti keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, nuo prašyme nurodytos dienos tokiomis pačiomis sąlygomis ir tokiam pačiam laikotarpiui perduoda akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai bendrovei keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti;

3) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kurie buvo skirti krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, nuo prašyme nurodytos dienos tokiomis pačiomis sąlygomis ir tokiam pačiam laikotarpiui perduoda akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtai bendrovei krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 7 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2254, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10924

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2254, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10924

Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4-1, 5, 6-1, 7, 7-1, 9, 10, 14, 23, 23-1, 24, 25, 26, 28, 29, 30-1, 30-2, 30-3, 30-4, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 24-1, 24-2, 24-3, 24-4, 25-1, 25-2, 29-1, 29-2, 29-3, 29-4, 29-5, 29-6, 29-7 ir 29-8 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1858 21, 22, 28 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas