PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ĮV-572/V-650

(Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2022 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-919/V-1815

redakcija)

KULTŪROS PASO KONCEPCIJA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kultūros paso koncepcija (toliau – Koncepcija) reglamentuoja situacijos analizę, Kultūros paso įgyvendinimo principus, tikslus, uždavinius ir laukiamus rezultatus.

2. Koncepcija parengta atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, nuostatas, į Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. ISAK‑43 „Dėl Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo“, ir į Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos patvirtinimo“.

3. Koncepcija parengta atsižvelgiant į tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV‑1192 „Dėl darbo grupės sudarymo“, diskusijas ir siūlymus.

4. Koncepcijos įgyvendinimą pagal kompetenciją koordinuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

5. Koncepcijoje vartojamos sąvokos:

5.1. Kultūros pasas – priemonė mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas;

5.2. Kultūrinė edukacija – kryptinga veikla, kuria skatinami mokinių kultūros ir švietimo poreikiai, ugdoma kūrybiška asmenybė, stiprinant kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, lavinant meninius gebėjimus ir kompetencijas;

5.3. Kultūros ir meno paslauga – kultūros ir meno įstaigų, menininkų, kultūros edukatorių parengti ir siūlomi kultūros ir meno renginiai, kultūrinės edukacijos veiklos ar kultūros ir meno renginiai, papildyti edukacija;

5.4. Kultūros paso paslaugų rinkinys – nustatytus kriterijus atitinkančių kultūros ir meno paslaugų, skirtų kultūros paso tikslams įgyvendinti, rinkinys.

6. Koncepcija įgyvendinama, remiantis Kultūros paso administravimo ir finansavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro.

7. Aprašas nustato Kultūros paso paslaugų rinkinyje numatytų kultūros ir meno paslaugų atrankos tvarką, Kultūros paso ekspertų komisijos sudarymo ir darbo tvarką, Kultūros paso paslaugų rinkinio sudarymo ir tikslinimo tvarką, Kultūros paso paslaugų pasirinkimo, užsakymo ir apmokėjimo tvarką.

8. Kultūros paso paslaugų rinkinyje numatytos kultūros ir meno paslaugos, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.

II SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

9. Kultūrinio ugdymo praktika Lietuvos mokyklose:

9.1. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijoje akcentuojama, kad kultūrinis ir meninis ugdymas yra svarbi visavertės asmenybės ugdymo dalis. Joje aptariama mokinių kultūrinio ir meninio ugdymo sąveika, kultūrinio ugdymo raida, tradicijos, kultūrinių kompetencijų ugdymo nuostatos, kultūrinio ugdymo organizavimas, finansavimas, laukiami rezultatai;

9.2. Kultūros kompetencija švietimo srities dokumentuose apibrėžta kaip integralus ugdymo(si) rezultatas su kitomis kompetencijomis, akcentuojama, kad mokymasis vyksta ne tik mokyklose, bet ir gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse, valdžios, mokslo ir studijų institucijose ir kt., t. y. kultūros kompetencijos ugdomos mokyklai tinkama forma. Mokykla priima sprendimą dėl šios veiklos organizavimo mokyklai tinkamu būdu: nuosekliai organizuodama per mokslo metus ar koncentruodama veiklą į tam tikrus laikotarpius;

9.3. mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurio ugdymo programas, pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius. Neformaliojo meninio vaikų švietimo srityje veikia per 100 muzikos ir meno mokyklų, 16 dailės mokyklų, kuriose kasmet ugdosi per 30 000 vaikų. Nuo 2015 m. spalio mėnesio neformalųjį vaikų švietimą (toliau – NVŠ) pradėjus finansuoti tikslinėmis valstybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, ugdymo paslaugas pradėjo teikti ir kultūros ir meno įstaigos: muziejai, bibliotekos, teatrai, menininkai – laisvieji mokytojai. Šias paslaugas minėtomis lėšomis teikia per 70 kultūros įstaigų. Už šias lėšas kasmet meno srities ugdymo programose dalyvauja per 50 000 mokinių, tai – antra pagal populiarumą ugdymo kryptis po sporto. Iš viso tokiomis galimybėmis pasinaudoja per 80 000 mokinių arba kas 4 mokinys. Nors kultūriniam vaikų ir jaunimo ugdymui švietimo sistemoje skiriama vis daugiau dėmesio, ieškoma naujų priemonių, kad šis procesas taptų labiau integralus ir kiltų jo kokybė. Šios priemonės didina mokymosi proceso patrauklumą, dalyvavimą veiklose (būreliuose) po pamokų, tačiau nėra tikslingai nukreiptos į sisteminį mokinių kultūrinių įpročių, visuomenės kultūrinės tapatybės formavimą;

9.4. Lietuvos miestų mokiniai turi daugiau galimybių formuoti kultūrinius įpročius lyginant su regionuose besimokančiais mokiniais. Šiuo metu jokia kita priemonė, išskyrus nuo 2018 metais pradėtą įgyvendinti Kultūros pasą, neužtikrina kultūrinio ugdymo tolygumo.

10. Kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų problematika:

10.1. kultūros ir meno įstaigos visoje Lietuvoje teikia skirtingo amžiaus grupių mokiniams skirtas paslaugas, kurios aprėpia įvairias kultūros ir meno sritis bei formas. Vis dėlto daugiau kultūrinės edukacijos paslaugų yra skirta jaunesnio mokyklinio amžiaus mokiniams, o didžioji dalis kultūros ir meno įstaigų savo paslaugas teikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose;

10.2. trūksta tinkamai parengtų / pritaikytų kultūrinės edukacijos veiklų ir kvalifikuotų specialistų, kurie vykdo kultūrinės edukacijos veiklas pagal iš anksto paruoštą edukacinę programą, kultūros ir meno įstaigose;

10.3. kultūros įstaigose, pagal 2016–2017 metų statistinius duomenis, viename repertuarinio pobūdžio renginyje per metus apsilankė vidutiniškai 30 proc. daugiau lankytojų nei edukacinio pobūdžio veiklose.

11. Atsižvelgiant į šiai Koncepcijai parengti vykdytų mokyklų, mokinių ir kultūros įstaigų 2018 metų apklausų duomenis, galima daryti išvadas, kad:

11.1. vyresnių klasių mokiniai yra mažiau aktyvūs mokyklų organizuojamose išvykose į kultūrinius renginius / edukacines veiklas, galimai tokių renginių vengia arba dalyvauja tik kai kuriuose. Nemaža dalis mokinių kultūros renginiuose ar edukacinėse veiklose pageidautų lankytis ir savarankiškai, su draugais;

11.2. mokytojai ir mokiniai kultūros ir meno paslaugas, kuriomis naudojosi kartu su klase / mokykla, vertina gerai ir labai gerai, tačiau aktyviau dalyvauti kultūros renginiuose ir edukacinėse veiklose mokinius paskatintų nemokamai teikiamos paslaugos, įskaitant pavėžėjimą, ir išvykos į kitus miestus;

11.3. kai kurios kultūros ir meno temos ir (ar) sritys mokinių beveik nedomina. Tokią situaciją gali lemti nepatrauklus, nesuprantamas kultūros ir meno įstaigose siūlomų paslaugų šiomis temomis turinys ar forma.

12. Užsienio šalių gerosios praktikos apžvalga. Rengiant Koncepciją bei įgyvendinimo modelį buvo nagrinėtos panašios programos, skirtos mokinių kultūrinei edukacijai plėtoti Norvegijoje, Islandijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Toliau pateikiamas trumpas nagrinėtų šalių praktikų apibendrinimas:

12.1. Norvegijos programa „Kultūros kuprinė“. Programos tikslas yra sudaryti galimybę visiems vaikams susipažinti su profesionaliojo meno formų įvairove. Menininkų projektai, kultūros ar meno edukacinės programos, kurias renkasi mokyklos, yra atrenkamos konkurso būdu (šie sprendimai priimami mokyklų / savivaldybės lygmeniu). Įgyvendinant „Kultūros kuprinės“ programą vienam vaikui sudaroma galimybė pamatyti programą / sudalyvauti renginyje iki 4 kartų per metus. Renginys gali vykti ir švietimo įstaigoje. Programai kasmet skiriama 50 mln. eurų valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, ji yra bendra Norvegijos Kultūros bei Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijų iniciatyva. Programą administruoja atskira agentūra;

12.2. Islandijos programa „Menas visiems“. Šios programos tikslais siekiama užtikrinti kokybiškos kultūros prieinamumą visiems vaikams, nepaisant jų ekonominės ar geografinės padėties, padidinti kultūros vaikams pasiūlos įvairovę, didinti vaikų savivoką apie šalies kultūrą, sukurti menininkų ir vaikų bendradarbiavimo platformą, turtinant mokyklas, bendruomenes ir šalį, skatinti menininkus kurti meną vaikams ir jaunimui. Programa finansuoja meno projektus mokyklose ir ne mokyklose, menininkų rezidencijas bei tęstinius projektus mokyklose. Programa taip pat remia skaitmeninį bendradarbiavimą su meno institucijomis (prieinamumą prie archyvų, metodinės medžiagos mokytojams parengimą ir pan.). Programa yra Islandijos Švietimo, mokslo ir kultūros ministerijos iniciatyva, administruojama pačios ministerijos;

12.3. Latvijos modelis „Kultūros kuprinė“. Šis modelis yra kol kas projektas, Latvijos valstybės atkūrimo šimtmečio programos sudėtinė dalis, o ne tęstinė programa. Jo tikslas – sudaryti galimybes visiems mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunimui patirti Latvijos tapatybę, vertybes, kultūrą ir santykį su ja per aktyvias ir prasmingas veiklas. „Kultūros kuprinė“ įgyvendinama mokinių apsilankymais kultūros renginiuose, dalyvaujant kultūrinės edukacijos veiklose, taip pat rengiant menininkų, kūrybinių sričių profesionalų apsilankymus mokyklose. Tai bendra Latvijos Kultūros ir Švietimo ministerijų iniciatyva, skirta kultūrinės edukacijos integracijai į formaliojo švietimo programą. „Kultūros kuprinės“ skiriama lėšų suma vienam vaikui – 5 eurai. Projektui administruoti sukurta speciali tarpinstitucinė darbo grupė;

12.4. Vokietijos kultūros agentų programa. Programos tikslai – praplėsti vaikų ir jaunimo kultūros ir meno pažinimo ribas bei tuo pačiu skatinti domėjimąsi menine veikla. Šių tikslų siekiama įvairiomis tarpdisciplininėmis mokyklų švietimo programomis, už kurių sukūrimą atsakingos pačios mokyklos. Programos įgyvendinamos partnerystėje su taip vadinamais „kultūros agentais“ – kultūrinėmis institucijomis. Kaip ir daugelis Vokietijoje inicijuojamų programų ši programa nėra įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu, o kiekvienos iš Vokietijos federalinių žemių savarankišku sprendimu. Programą finansuoja šioms žemėms priklausančios Švietimo ministerijos ir privatus, nacionaliniu bei tarptautiniu mastu veikiantis, švietimo rėmimo fondas.

13. Kultūros pasas Lietuvoje neperkelia nė vieno iš šių modelių, tačiau taikomi panašūs principai, tikslai ir uždaviniai.

14. Kultūros paso stiprybių ir silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė:

14.1. Stiprybės	14.2. Silpnybės
14.1.1. nauja kultūrinių kompetencijų ugdymo priemonė; 14.1.2. teikiamos įvairios aukštos kokybės kultūros ir meno paslaugos; 14.1.3. nuosekliai formuojami individualūs mokinių kultūriniai įpročiai.	14.2.1. sudėtingas Kultūros paso lėšų planavimo procesas ir sunku išvengti lėšų grąžinimo į biudžetą; 14.2.2. kvalifikuotų specialistų, vykdančių kultūros edukacijos programas, trūkumas; 14.2.3. ribotos galimybės užtikrinti mokinių pavėžėjimą.
14.3. Galimybės	14.4. Grėsmės
14.3.1. kultūra mokiniams tampa prasminga ir patrauklia laisvalaikio praleidimo forma; 14.3.2. kultūros ir meno paslaugų pasiūla formuojama pagal tikslinės grupės poreikius; 14.3.3. didinamas kultūros įstaigų teikiamų paslaugų vartotojų ratas.	14.4.1. mokinių ir mokytojų silpna motyvacija naudotis Kultūros paso siūlomomis paslaugomis; 14.4.2. kultūros įstaigų silpna motyvacija įsitraukti į Kultūros paso paslaugų teikėjų ratą; 14.4.3. tam tikrų „populiarių“ kultūros ir meno paslaugų ribota pasiūla.

III SKYRIUS

KULTŪROS PASO ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI

15. Kultūros pasas įgyvendinamas vadovaujantis šiais principais:

15.1. prieinamumo: Kultūros pasas turi pasiekti kiekvieną mokinį, kuriam, atsižvelgiant į nustatytą Kultūros paso įgyvendinimo modelį ir pasirinktus įgyvendinimo etapus, yra skirtos Kultūros paso lėšos (toliau – mokinys);

15.2. įtraukties: Kultūros pasas stiprina mokinių, kurie dėl savo gyvenamosios vietos specifikos, socialinės padėties, negalios turi ribotas galimybes pasinaudoti Kultūros pasu, galimybes pasinaudoti pasirinktomis kultūros ir meno paslaugomis.

15.3. savarankiškumo: siekiant skatinti savarankišką apsisprendimą rinktis kultūros ir meno paslaugą kaip laisvalaikio praleidimo formą, mokiniams suteikiamos galimybės atrasti jų individualius poreikius atitinkančias kultūros ir meno paslaugas bei sukuriamos papildomos paskatos mokiniui atskleisti savo kūrybiškumą;

15.4. atvirumo: dalyvavimas kultūros pase yra atviras visoms šalies kultūros ir meno įstaigoms, menininkams bei kultūros edukatoriams, galintiems suteikti kokybiškas kultūros ir meno paslaugas pagal Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkoje nustatytus kriterijus, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, atstovaujamos meno srities, rezidavimo vietos ar pan.

IV SKYRIUS

KULTŪROS PASO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

16. Kultūros paso strateginis tikslas yra ugdyti mokinių savarankiško kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, užtikrinant kokybiškų kultūros ir meno paslaugų prieinamumą mokiniams. Laikomasi nuostatos, kad mokinių kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją.

17. Kultūros paso tikslas skatinti ir plėtoti mokinių domėjimąsi įvairiomis kultūros ir meno veiklos formomis, supažindinti su dalyvavimo šiose veiklose galimybėmis.

18. Kultūros paso tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

18.1. sudaryti sąlygas mokiniams geriau pažinti įvairias kultūros ir meno sritis, skatinti jų kūrybiškumą;

18.2. užtikrinti kokybiškų kultūros ir meno paslaugų pasiūlą;

18.3. skatinti mokytojų dalyvavimą įgyvendinant Koncepciją;

18.4. skatinti mokinių savarankišką kokybiškų kultūros ir meno paslaugų pasirinkimą kaip laisvalaikio praleidimo ar individualaus kultūrinio ugdymosi formą siekiant:

18.4.1. sudaryti sąlygas mokiniams su grupe ar klase, o nuo 2023 m. sausio 1 d. ir individualiai, gauti kultūros ir meno paslaugas;

18.4.2. sukurti papildomas paskatas mokytis, skatinti domėjimąsi kultūra ir menu;

18.4.3. skatinti mokinių dalyvavimą kultūros ir meno veiklose.

V SKYRIUS

KULTŪROS PASO SUKURIAMAS REZULTATAS

19. Laukiamas rezultatas mokiniui:

19.1. skatinamas kultūrinis mokinių sąmoningumas, ugdomFos kūrybingos asmenybės, stiprinamos bendrosios meninės / kultūrinės kompetencijos, reikalingos savarankiškai ir aktyviai dalyvauti meninėje kūryboje ir šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime;

19.2. formuojami mokinių kultūros vartojimo įpročiai bei stiprinamos mokinių nuostatos, kad kultūros vartojimas yra prasminga veikla;

19.3. mokinių patirtis, įgyta dalyvaujant kultūriniuose renginiuose ir (ar) kultūrinės edukacijos veiklose, padeda jiems ugdymosi procesuose.

20. Laukiamas rezultatas kultūros ir meno įstaigoms:

20.1. skatinama siekti aukštesnės paslaugų kokybės;

20.2. padidėja kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų vartotojų skaičius;

20.3. išauga kultūros ir meno įstaigų įsitraukimas į mokinių kultūrinį ugdymą(si).

21. Laukiamas rezultatas visuomenei:

21.1. sustiprinta visuomenės kultūrinė tapatybė ir bendruomeniškumas;

21.2. stiprinamas visuomenės kūrybiškumas ir kritinis mąstymas;

21.3. plečiamas visuomenės narių, kurie rinksis aukštos kokybės kultūros ir meno paslaugas, ratas.

_________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ĮV-999/V-1056, 2018-12-21, paskelbta TAR 2018-12-27, i. k. 2018-21432

Dėl kultūros ministro ir švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. ĮV-572/V-650 „Dėl Kultūros paso koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. ĮV-26/V-60, 2020-01-17, paskelbta TAR 2020-01-20, i. k. 2020-00831

Dėl kultūros ministro ir švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. ĮV-572/V-650 „Dėl Kultūros paso koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas

Nr. ĮV-1177/V-1829, 2021-10-06, paskelbta TAR 2021-10-06, i. k. 2021-20996

Dėl kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. ĮV-572/V-650 „Dėl Kultūros paso koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. ĮV-181/V-255, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-14, i. k. 2022-02592

Dėl kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. ĮV-572/V-650 „Dėl Kultūros paso koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas

Nr. ĮV-415/V-584, 2022-04-19, paskelbta TAR 2022-04-19, i. k. 2022-07949

Dėl kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. ĮV-572/V-650 „Dėl Kultūros paso koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas

Nr. ĮV-919/V-1815, 2022-11-18, paskelbta TAR 2022-11-18, i. k. 2022-23326

Dėl kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. ĮV-572/V-650 „Dėl Kultūros paso koncepcijos patvirtinimo“ pakeitimo