Suvestinė redakcija nuo 2021-02-05 iki 2022-12-31

 

Nutarimas paskelbtas: TAR 2019-12-13, i. k. 2019-20145

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

 

2019 m. gruodžio 11 d. Nr. 1248

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 7 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 84 straipsnio 2 dalies 11 punktu, 86 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir 141 straipsnio 3, 5 ir 17 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 339, 2020-04-01, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07251

 

1. Įgalioti nustatyti:

1.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją:

1.1.1. veiklos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms vertinimo ir sprendimų dėl jos leistinumo priėmimo tvarką;

1.1.2vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių, meteorologinių stebėjimų aikštelių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką;

1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką;

1.3. Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją – elektros tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), skirstomųjų dujotiekių, šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų, magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką;

1.4. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją – krašto apsaugos objektų apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką;

1.5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją – aerodromo, kelių, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių, viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką;

1.6. Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1046, 2020-09-23, paskelbta TAR 2020-09-30, i. k. 2020-20358

Nr. 67, 2021-02-03, paskelbta TAR 2021-02-04, i. k. 2021-02249

 

1.61. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybą – Vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1046, 2020-09-23, paskelbta TAR 2020-09-30, i. k. 2020-20358

 

1.7. Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą – nuolatinių juodligės židinių apsauginių zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką;

1.8. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją – įrašų apie žemės sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeitimo tvarką.

2. Įgalioti patvirtinti:

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą – šio nutarimo 1.1.2 papunktyje nurodytus planus, žemėlapius ir (ar) schemas, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų planus, žemėlapius ir (ar) schemas;

2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą – melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planus, žemėlapius ir (ar) schemas;

2.3. Lietuvos Respublikos energetikos ministrą – šio nutarimo 1.3 papunktyje nurodytus planus, žemėlapius ir (ar) schemas;

2.4. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą – šio nutarimo 1.4 papunktyje nurodytus planus, žemėlapius ir (ar) schemas;

2.5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą – šio nutarimo 1.5 papunktyje nurodytus planus, žemėlapius ir (ar) schemas;

2.6. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadą – šio nutarimo 1.6 papunktyje nurodytus planus, žemėlapius ir (ar) schemas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 67, 2021-02-03, paskelbta TAR 2021-02-04, i. k. 2021-02249

 

2.61. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos direktorių – šio nutarimo 1.61 papunktyje nurodytus planus, žemėlapius ir (ar) schemas;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1046, 2020-09-23, paskelbta TAR 2020-09-30, i. k. 2020-20358

 

2.7. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių – šio nutarimo 1.7 papunktyje nurodytus planus, žemėlapius ir (ar) schemas.

3. Patvirtinti Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką (pridedama).

Papildyta punktu:

Nr. 339, 2020-04-01, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07251

 

4. Pripažinti netekusiais galios:

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 339, 2020-04-01, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07251

 

4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 1153 „Dėl Gamtinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.

5. Šio nutarimo 4 punktas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. 339, 2020-04-01, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07251

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                                       Saulius Skvernelis

 

 

Aplinkos ministras                                                                                           Kęstutis Mažeika

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2020 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 339

 

 

KOMPENSACIJOS DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ TAIKYMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYME NURODYTOSE TERITORIJOSE, NUSTATYTOSE TENKINANT VIEŠĄJĮ INTERESĄ, APSKAIČIAVIMO IR IŠMOKĖJIMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – Įstatymas) nurodytose teritorijose (toliau – Įstatyme nurodytos teritorijos), nustatytose tenkinant viešąjį interesą (toliau – Kompensacija), apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika (toliau – Metodika) nustato vienkartinės ir periodinės Kompensacijos, išmokamos Įstatyme nurodytiems asmenims ar institucijoms, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

2. Metodikos nuostatos taikomos ir Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, 141 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų patiriamų nuostolių dydžiui ir numatytoms kompensacijoms apskaičiuoti ir išmokėti.

3. Kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas Įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje Įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus žemės sklypą (toliau – nekilnojamasis daiktas), savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.

4. Kompensaciją išmoka asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios tenkinant viešąjį interesą nustatyta Įstatyme nurodyta teritorija, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, kai tokio nėra – institucija, nustačiusi šią teritoriją (toliau – Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija).

5. Vienkartinė Kompensacija išmokama vieną kartą, o periodinė Kompensacija mokama kiekvienais kalendoriniais metais, bet ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip. Periodinė Kompensacija mokama vieną kartą per vienerius kalendorinius metus. Sprendimą mokėti vienkartinę ar periodinę Kompensaciją pagal Metodiką priima Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija, atsižvelgdamas (atsižvelgdama) į apskaičiuotą Kompensacijos dydį ir turimas lėšas ar asignavimus.

6. Kompensacija nemokama:

6.1. Įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos Įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais šie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d.;

6.2. Įstatymo 141 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, kai, tenkinant viešąjį interesą, Įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos ir (ar) nustatomos šioje Įstatymo dalyje nurodytai veiklai, dėl kurios iki Įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl šių apribojimų taikymo (magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos, potvynių grėsmės teritorijos, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta);

6.3. Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais:

6.3.1. kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija ar jos dalis, dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta Įstatyme nurodyta teritorija ar jos dalimi;

6.3.2. kai, formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), Įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, todėl šių Įstatyme nurodytų teritorijų įrašymas organizuojamas (suorganizuotas) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka;

6.3.3. kitais įstatymų nustatytais atvejais.

7. Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

PRAŠYMŲ IŠMOKĖTI KOMPENSACIJĄ NAGRINĖJIMO TVARKA

 

8. Kompensacijos išmokamos pagal Metodikos 3 punkte nurodytų asmenų pateiktą Metodikos 1 priede nurodytą prašymą Kompensaciją išmokančiam asmeniui ar institucijai išmokėti Kompensaciją (toliau – prašymas). Prašymas su priedais Kompensaciją išmokančiam asmeniui ar institucijai gali būti pateikiamas tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius arba elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis pateikti dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Prašyme nurodyti duomenų subjekto duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, ir saugomi 10 metų. Pasibaigus saugojimo terminui dokumentai, kuriuose yra asmens duomenų, yra sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių duomenų saugojimą, nustatytais atvejais turi būti perduoti saugojimui pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymą, jo įgyvendinamuosius ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius tokių dokumentų saugojimą. 

9. Prašyme turi būti nurodyta:

9.1. žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, asmens, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir nustatytoje Įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininko:

9.1.1. fizinio asmens: vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, banko arba kitos kredito įstaigos pavadinimas ir atsiskaitomosios sąskaitos numeris);

9.1.2. juridinio asmens arba užsienio organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso: teisinė forma, pavadinimas, kodas, kontaktiniai duomenys (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, banko arba kitos kredito įstaigos pavadinimas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris), atstovaujančiojo asmens pareigos, vardas, pavardė, atstovavimo pagrindas;

9.2. žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto adresas (nurodoma, jeigu yra). Kai prašymą dėl Kompensacijos už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pateikia valstybinės žemės patikėtinis,  –  savivaldybė, į kurią patenka ši teritorija, šios teritorijos, patenkančios į Įstatyme nurodytą teritoriją, plotas;

9.3. žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto unikalus numeris, žemės sklypo kadastro numeris, kiti žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie informavimo Įstatymo 11 straipsnyje ar Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apie konkrečias nustatytas ir (ar) planuojamas nustatyti Įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas dieną buvo įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre (tarp jų – pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (būdai) (pateikiama, jeigu nustatyta), žemės sklypo plotas ir jo sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis ir (ar) nekilnojamojo daikto plotas ir jo paskirtis);

9.4. informacija apie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patirtus ir (ar) patiriamus realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos prašoma kompensuoti;

9.5. informacija, ar dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta Įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), ir (ar) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo yra priimtas sprendimas išmokėti kompensaciją taikant kitą kompensavimo metodiką, ar kreiptasi (ir į kokius kitus asmenis ir (ar) institucijas kreiptasi) dėl šiame papunktyje nurodyto nuostolių atlyginimo taikant kitą kompensavimo metodiką ir (ar) Kompensacijos pagal šią Metodiką išmokėjimo;

9.6. informavimo apie prašymo priėmimą, nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą būdas (raštu, siunčiant paštu prašyme nurodytu adresu, ar elektroniniu paštu) (toliau – pasirinktas informavimo būdas).

10. Kartu su prašymu pateikiama:

10.1. teisės aktų reikalavimus atitinkantis įgaliojimas, jeigu prašymą teikia atstovaujantis asmuo, prašyme nurodant Metodikos 9.1 papunktyje nurodytus atstovaujančiojo asmens duomenis, ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopija, kai prašymą tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius teikia fizinis asmuo;

10.2. žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis pagrindžiantis Nekilnojamojo turto registro išrašas, žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopija;

10.3. teritorijos, patenkančios į Įstatyme nurodytą teritoriją, schema (jeigu į Įstatyme   nurodytą teritoriją patenka teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir prašymą pateikia valstybinės žemės patikėtinis);

10.4. dokumentas, kuriuo žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto naudojimo tvarka nustatyta ir pagal kurį įregistruota Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto naudojimo tvarkos planas (pateikiama, jeigu yra);

10.5. dokumentai, įrodantys dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius nuostolius, kuriuos prašoma kompensuoti;

10.6. dokumentai, įrodantys Kompensaciją turinčio teisę gauti asmens teises į žemės sklypą (jo dalį) ir (ar) nekilnojamąjį daiktą (jo dalį);

10.7. dokumentai, pagrindžiantys, kad buvo atlyginta dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo teritorijoje (jos dalyje), sutampančioje su naujai nustatyta Įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), sprendimo išmokėti kompensaciją, taikant kitą kompensavimo metodiką, kopija ir (ar) prašymo išmokėti šią kompensaciją kopija (pateikiama, jeigu yra); 

10.8. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopija (pateikiama, kai prašymą tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius teikia fizinis asmuo).

11. Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas, o Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais. Jeigu pateikiamas vienas bendras visų bendraturčių prašymas, kuriame nurodyti bendri nuostoliai, nepaskirstyti tarp bendraturčių, Kompensacija apskaičiuojama ir išmokama proporcingai bendraturčių turimoms žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto dalims.

12. Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos nustato, ar žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, taip pat asmens, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininko nekilnojamasis turtas patenka į Įstatyme nurodytas teritorijas, įvertina prašymo atitikimą Metodikos 9 ir (ar) 10 punktuose nustatytiems reikalavimams, pasirinktu informavimo būdu informuoja prašymą pateikusį asmenį apie prašymo priėmimą ar nepriėmimą nagrinėti. Sprendimas priimti ar atsisakyti priimti nagrinėti prašymą turi būti motyvuotas. Prašymą pateikęs asmuo sprendimą atsisakyti priimti nagrinėti prašymą turi teisę skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Jeigu asmenų, turinčių teisę teikti prašymą pagal Metodikos 3 punktą, prašymas neatitinka Metodikos 9 ir (ar) 10 punktuose nustatytų reikalavimų ir šiuos trūkumus galima ištaisyti ir (ar) Kompensaciją išmokančiam asmeniui ar institucijai sprendimui dėl Kompensacijos išmokėjimo priimti reikalingi papildomi duomenys (ar būtina patikslinti pateiktus duomenis), Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija apie tai pasirinktu informavimo būdu informuoja prašymą pateikusį asmenį, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų nuo šio informavimo dienos terminą trūkumams pašalinti ir (ar) papildomai informacijai pateikti. Jeigu žemės sklypo savininkas, valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtinis ar bet kuris kitas pagal Metodiką turintis teisę teikti prašymą asmuo per nustatytą terminą pašalina trūkumus ir (ar) pateikia papildomą informaciją, laikoma, kad prašymas pateiktas tą dieną, kai buvo gautas pirmasis prašymas. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, prašymas nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio termino pabaigos pasirinktu informavimo būdu informuojamas prašymą pateikęs asmuo.

14. Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija sustabdo gauto prašymo nagrinėjimą:

14.1. jeigu nustato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam į nustatytą Įstatyme nurodytą teritoriją, ši teritorija Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre nėra įrašyta (įregistruota);

14.2.     kai Metodikos 3 punkte nurodyto asmens nekilnojamasis turtas patenka į Įstatyme nurodytą teritoriją, bet ši teritorija nenustatyta pagal Įstatymo reikalavimus.

15. Metodikos 14 punkte nurodytais atvejais Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija per 20 darbo dienų nuo prašymo nagrinėti priėmimo dienos pasirinktu informavimo būdu informuoja prašymą pateikusį asmenį apie pateikto prašymo nagrinėjimo sustabdymo priežastis ir kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinį padalinį, organizuojantį Įstatyme nurodytos teritorijos įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, arba į asmenį ar instituciją, turintį (turinčią) teisę organizuoti Įstatyme nurodytos teritorijos nustatymą pagal Įstatymo reikalavimus, arba pats organizuoja šios teritorijos nustatymą ir (ar) įrašymą (įregistravimą) į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

16. Prašymo nagrinėjimas atnaujinamas, kai:

16.1. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys praneša Kompensaciją išmokančiam asmeniui ar institucijai apie tai, kad Įstatyme nurodyta teritorija įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą;

16.2. Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija gauna informaciją, patvirtinančią, kad Įstatyme nurodyta teritorija yra nustatyta pagal Įstatymo reikalavimus ir įrašyta (įregistruota) į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (kai šios teritorijos nustatymą ir (ar) įrašymą (įregistravimą) organizuoja Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija arba kitas tokią teisę turintis asmuo ar institucija).

17. Apie prašymo nagrinėjimo atnaujinimą Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija pasirinktu informavimo būdu per 5 darbo dienas nuo Metodikos 16 punkte nurodyto pranešimo ar informacijos gavimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį.

18. Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija priima sprendimą ar tenkinti prašymą per 20 darbo dienų nuo prašymo priėmimo nagrinėti dienos arba per 20 darbo dienų nuo prašymo nagrinėjimo atnaujinimo Metodikos 16 punkte nustatyta tvarka dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų, iki šio termino pabaigos apie tai pasirinktu informavimo būdu per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos informuodamas prašymą pateikusį asmenį ir nurodydamas sprendimo priėmimo termino pratęsimo priežastis. Sprendimas tenkinti ar netenkinti prašymą turi būti motyvuotas. Prašymą pateikęs asmuo sprendimą netenkinti prašymo turi teisę skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka.  

19. Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija, priėmęs (priėmusi) sprendimą, ar tenkinti prašymą, per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apie tai pasirinktu informavimo būdu informuoja prašymą pateikusį asmenį. Informuojant apie sprendimą tenkinti prašymą, kartu su sprendimu pateikiamas pagal Metodikos 3 priedą parengtas Kompensacijos apskaičiavimo aktas ir informuojama apie apskaičiuotos Kompensacijos dydį ir numatomą jos išmokėjimo datą.

20. Jeigu iki Kompensacijos išmokėjimo dienos Įstatyme nurodytos teritorijos dydis ir (ar) joje taikomų apribojimų apimtis, pakeitus Įstatymą, pasikeičia (padidėja ar sumažėja), Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija perskaičiuoja Kompensacijos dydį (arba jį perskaičiuoja pagal Metodikos 3 punkte nurodyto asmens, turinčio teisę į Kompensaciją, pateiktą papildomą prašymą šį dydį perskaičiuoti) ir apie tai pasirinktu informavimo būdu per 5 darbo dienas nuo Kompensacijos dydžio perskaičiavimo dienos informuoja prašymą (papildomą prašymą) pateikusį asmenį.

21. Jeigu prašymą pateikęs asmuo iki Kompensacijos išmokėjimo dienos nuosavybės ar patikėjimo teisę į žemės sklypą ar nekilnojamąjį daiktą arba kitą Nekilnojamojo turto registre įregistruotą teisę į žemės sklypą perleido tretiesiems asmenims, Kompensacija išmokama prašymą pateikusiam asmeniui, nebent ne vėliau kaip 2 darbo dienos iki Kompensacijos išmokėjimo dienos Kompensaciją išmokančiam asmeniui ar institucijai pateikiamas teisės aktuose nustatytos formos dokumentas, patvirtinantis teisės į neišmokėtą Kompensaciją perleidimą trečiajam asmeniui. Gavęs teisės į neišmokėtą Kompensaciją perleidimo trečiajam asmeniui faktą patvirtinantį dokumentą, Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija sustabdo Kompensacijos išmokėjimą, kol teisę į Kompensaciją įgijęs asmuo pateikia prašymą dėl neišmokėtos Kompensacijos išmokėjimo su Metodikos 9.1 papunktyje nurodytais duomenimis.

22. Kai žemės sklypui ir (ar) nekilnojamajam daiktui nustatyta šio žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto naudojimo tvarka, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, Kompensacija apskaičiuojama ir išmokama (pateikus dokumentą, kurio pagrindu ši naudojimo tvarka nustatyta ir registruota Nekilnojamojo turto registre, ir šios naudojimo tvarkos planą, jeigu toks yra) tiems bendraturčiams, kurių naudojama pagal naudojimo tvarką žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto dalis patenka į Įstatyme nurodytą teritoriją, įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį, patenkančią į Įstatyme nurodytą teritoriją.

 

III SKYRIUS

KOMPENSACIJOS APSKAIČIAVIMO IR IŠMOKĖJIMO TVARKA

 

23. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal tuos žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, reikalingus Kompensacijos dydžiui nustatyti (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas, žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis, statinio pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės sklypo ir (ar) kito nekilnojamojo turto vertė, kiti duomenys), kurie į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti Metodikos 3 punkte nurodyto asmens informavimo Įstatymo 11 straipsnyje ar Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka apie konkrečias nustatytas ir (ar) planuojamas nustatyti Įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas dieną. Vertinant nuostolius, patiriamus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytose teritorijose, Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal 2020 m. sausio 1 d. įrašytus šiame punkte nurodytus nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis. Kai Nekilnojamojo turto kadastre nėra duomenų apie žemės sklypo (jo dalies), patenkančio į nustatytą Įstatyme nurodytą teritoriją, plotą, Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija Kompensacijos dydžiui nustatyti turi teisę naudoti savo valdomose ir naudojamose informacinėse sistemose esančius aktualius duomenis. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančioje į Įstatyme nurodytą teritoriją, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą, nurodytą Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje:

23.1. nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos apribojimų, pagrįstus vykdomos veiklos finansiniais dokumentais (finansinėmis ataskaitomis ir kitais duomenimis apie vykdomos veiklos pelningumą) ar kitais pateiktais nuostolius įrodančiais dokumentais. Pagal šį kriterijų įvertinus paskutinių 3 kalendorinių metų iki Metodikos 23 punkte nurodytos informavimo dienos vykdytos veiklos finansinius rodiklius, Kompensacijos dydžiui apskaičiuoti vertinamas vykdytos veiklos  vidutinio vienerių kalendorinių metų pelno sumažėjimas, atsiradęs dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo;

23.2. nuostolius dėl suplanuotos veiklos (kai iki Metodikos 23 punkte nurodytos informavimo dienos buvo pradėtos vykdyti šiai veiklai reikalingos procedūros). Atlyginami nuostoliai, patirti dėl veiklos planavimo ir pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais ar kitais pateiktais nuostolius įrodančiais dokumentais;

23.3. nuostolius, patiriamus dėl galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo (veiklos nutraukimo). Draudimo sudaryti perleidimo sandorius atveju vertinant disponavimo apribojimus, vertinama planuoto parduoti turto pardavimo kaina pagal atitinkamus pirkimo-pardavimo dokumentus, sudarytus iki Metodikos 23 punkte nurodytos informavimo dienos. Vertinant naudojimo ir valdymo apribojimus, vertinami paskutinių 3 kalendorinių metų iki Metodikos 23 punkte nurodytos informavimo dienos finansiniai rodikliai (vertinamas vykdytos veiklos sukurtas pelnas). Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija turi diskrecijos teisę įvertinti ir kitas aplinkybes, susijusias su vykdyta veikla (ar veikla tik neseniai pradėta vykdyti ir (ar) nėra gautas pelnas, ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai, reikalingi veiklai vykdyti ar tam tikroms priemonėms įsigyti, kitas aplinkybes);

23.4. galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo nuostolius. Nustatoma, ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos leidžia vykdyti vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), ar galima vykdyti panašią veiklą, vertinamos  kitos aplinkybės;

23.5. kitus dokumentais pagrįstus nuostolius, patiriamus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo (toliau – papildomi nuostoliai) .

24. Apskaičiuojant Kompensacijos dydį, įvertinami tik realūs ir pagrįsti nuostoliai, nurodyti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje.

25. Vienkartinė Kompensacija mokama vieną kartą ne vėliau kaip per 3 metus nuo sprendimo tenkinti prašymą priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai, pakeitus Įstatymą ir padidėjus Įstatyme nurodytoje teritorijoje taikomų Įstatymu nustatytų apribojimų apimčiai, Metodikos 3 punkte nurodytas asmuo, turintis teisę į Kompensaciją, pateikia prašymą dėl išmokėtos vienkartinės Kompensacijos peržiūrėjimo. Periodinė Kompensacija išmokama per 3 metus nuo sprendimo tenkinti prašymą priėmimo dienos. Periodinė Kompensacija mokama kiekvienais metais ne ilgiau kaip 3 metus pagal apskaičiuotą dydį, jį išdėstant lygiomis dalimis kasmet, išskyrus atvejus, kai, pakeitus Įstatymą ir padidėjus Įstatyme nurodytoje teritorijoje taikomų Įstatymu nustatytų apribojimų apimčiai, Metodikos 3 punkte nurodytas asmuo, turintis teisę į Kompensaciją, pateikia prašymą dėl periodinės Kompensacijos peržiūrėjimo. Prašymas dėl išmokėtos vienkartinės ar periodinės Kompensacijos peržiūrėjimo teikiamas Kompensaciją išmokančiam asmeniui ar institucijai ir nagrinėjamas Metodikos II skyriuje nurodyta tvarka. Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija nustato, ar padidėjo taikomų apribojimų apimtis ir ar dėl to yra pagrindas peržiūrėti Kompensaciją, atsižvelgus į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą, nurodytą Metodikos 23 punkte.

26. Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija, priėmęs (priėmusi) sprendimą mokėti vienkartinę ar periodinę Kompensaciją, apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį Metodikos 19 punkte nurodytame pranešime.

27. Kompensacija (jos dalis) už nuostolius, patirtus dėl prarastos ir (ar) sumažėjusios galimybės naudoti, valdyti ir (ar) disponuoti žemės sklypu (jo dalimi) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) ir įvertinus Metodikos 23 punkte numatytą neigiamų pasekmių visumą (Kd), apskaičiuojama pagal formulę:

Kd =  Sd x Vk x Kn + Pn.

Šioje formulėje:

27.1. Sd – žemės sklypo (jo dalies), patenkančio į nustatytą Įstatyme nurodytą teritoriją, plotas (hektarais);

27.2. Vk – žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota Metodikos 3 punkte nurodyto asmens Metodikos 23 punkte nurodytos informavimo dienos duomenimis Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto. Jeigu atliktas (nusprendžiama atlikti) Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytas individualus turto vertinimas, Vk dydis nustatomas pagal šio vertinimo metu apskaičiuotą žemės sklypo vertę;

27.3. Kn – dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo prarastos ir (ar) sumažėjusios galimybės naudoti žemės sklypą (jo dalį), patenkantį į nustatytą Įstatyme nurodytą teritoriją, pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) ir kitų neigiamų pasekmių, nurodytų Metodikos 23 punkte, apimtį (žemės sklypo vertės sumažėjimą) nurodantis koeficientas:

27.3.1. kai prarandama galimybė naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), Kn yra 0,8;

27.3.2. kai sumažėja galimybė naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, Kn dydį parenka Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija pagal Metodikos 29–31 punktuose nurodytus kriterijus ir juos atitinkančias Kn dydžio reikšmes įvertinęs (įvertinusi), kokia apimtimi šio žemės sklypo (jo dalies) nebegalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), kokio pobūdžio ir apimties neigiamų pasekmių visumą šiam žemės sklypui (jo daliai) sukuria taikomos konkrečios specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šiame papunktyje nurodytas Kn dydis negali būti didesnis kaip 0,6;

27.4. Pn – papildomi nuostoliai, patirti dėl prarastos ir (ar) sumažėjusios galimybės žemės sklype (jo dalyje), patenkančiame į Įstatyme nurodytą teritoriją, vykdyti vykdomą ir (ar) suplanuotą vykdyti veiklą, parengtų (pradėtų rengti) planavimo ar statybos dokumentų, kiti nuostoliai, patirti dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytoje Įstatyme nurodytoje teritorijoje (tarp jų – nuostoliai, patirti dėl Metodikos 32 punkte nurodytų ne ilgiau kaip vienerius metus trunkančių apribojimų (toliau – trumpalaikiai apribojimai). Prašymą teikiantis asmuo papildomus nuostolius turi pagrįsti atitinkamais finansinės, buhalterinės apskaitos dokumentais ar kitais pateiktais nuostolius įrodančiais dokumentais.

28. Kompensacija (jos dalis) už nuostolius, patirtus dėl prarastos ir (ar) sumažėjusios galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti nekilnojamuoju daiktu, esančiu nustatytoje Įstatyme nurodytoje teritorijoje (Kd), apskaičiuojama pagal formulę:

Kd = Vk x Kn + Pn.

Šioje formulėje:

28.1. Vk – Metodikos 3 punkte nurodyto asmens informavimo Metodikos 23 punkte nurodytą informavimo dieną aktuali nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta taikant masinį vertinimą, pagal Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytą tvarką. Jeigu atliktas (nusprendžiama atlikti) Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytas individualus turto vertinimas, Vk dydis nustatomas pagal šio vertinimo metu apskaičiuotą nekilnojamojo turto vertę;

28.2. Kn – dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo prarastos ir (ar) sumažėjusios galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti nekilnojamuoju daiktu apimtį (nekilnojamojo daikto vertės sumažėjimą) nurodantis koeficientas:

28.2.1. kai nekilnojamasis daiktas nebegali būti naudojamas, valdomas ir (ar) disponuojamas pagal paskirtį, Kn yra 0,8;

28.2.2. kai sumažėja galimybė nekilnojamąjį daiktą naudoti, valdyti ir (ar) disponuoti pagal paskirtį, Kn dydį parenka Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija pagal Metodikos 29–31 punktuose nurodytus kriterijus ir juos atitinkančias Kn dydžio reikšmes įvertinęs (įvertinusi), kokia apimtimi šio nekilnojamojo daikto nebegalima naudoti pagal paskirtį, kokio pobūdžio ir apimties neigiamų pasekmių visumą šiam nekilnojamam daiktui sukuria taikomos konkrečios specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šiame papunktyje nurodytas Kn dydis negali būti didesnis kaip 0,6;

28.3. Pn – papildomi nuostoliai, patirti dėl prarastos ir (ar) sumažėjusios galimybės vykdyti vykdomą ir (ar) suplanuotą vykdyti veiklą, parengtų (pradėtų rengti) planavimo ar statybos dokumentų, kiti nuostoliai, patirti dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytoje Įstatyme nurodytoje teritorijoje (tarp jų – nuostoliai, patirti dėl Metodikos 32 punkte nurodytų trumpalaikių apribojimų). Prašymą teikiantis asmuo papildomus nuostolius turi pagrįsti atitinkamais finansinės, buhalterinės apskaitos dokumentais ar kitais pateiktais nuostolius įrodančiais dokumentais.

29. Kai sumažėja galimybė nekilnojamąjį turtą naudoti, valdyti ir (ar) disponuoti pagal paskirtį, apskaičiuojant Kompensacijos dydį, Kn dydis negali viršyti šiame punkte nustatytų didžiausių šio dydžio reikšmių. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas Įstatyme nurodyto asmens ar institucijos pritarimas (derinimas) atitinkamoje teritorijoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija, įvertindamas (įvertindama) Metodikos 2 priede nustatytas didžiausias Kn dydžio reikšmes, sumažina konkretų Kn dydį.  Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija parenka Kn dydį pagal šį punktą ir Metodikos 2 priedą, atsižvelgdamas į prašyme nurodytus konkrečius patirtus ir (ar) patiriamus nuostolius, kuriuos prašoma kompensuoti dėl konkrečių prašyme nurodytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, pateiktus Metodikos 10.5 papunktyje nurodytus nuostolius įrodančius dokumentus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taikomas konkrečioje Įstatyme nurodytoje teritorijoje, nustatytoje tenkinant viešąjį interesą Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais, Metodikos 31 punkte nurodytas aplinkybes, taip pat į išduotus pritarimus (derinimus) Įstatyme nurodytai veiklai ir (ar) galimybę tokius pritarimus (derinimus) išduoti ateityje:

29.1. krašto apsaugai ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai:

29.1.1. radiolokatorių apsaugos zonose:

29.1.1.1. bendrojoje radiolokatorių apsaugos zonoje didžiausias Kn yra 0,2. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (toliau – Transporto kompetencijų agentūra) (bendrojoje civilinės aviacijos radiolokatoriaus apsaugos zonoje), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) (bendrojoje valstybės sienos apsaugai skirto radiolokatoriaus apsaugos zonoje) ar Lietuvos kariuomenės vado (bendrojoje karinio radiolokatoriaus apsaugos zonoje) pritarimas (derinimas) šioje atitinkamoje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn yra 0;

29.1.1.2. specialiojoje radiolokatorių apsaugos zonoje didžiausias Kn yra 0,2. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas Lietuvos kariuomenės vado pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn yra 0;

29.1.2. krašto apsaugos objektų apsaugos zonose didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn yra 0;

29.1.3. valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonose didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn yra 0;

29.2. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas) ir Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas) saugomiems objektams:

29.2.1. Valstybės saugumo departamento saugomų objektų apsaugos zonose didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas Valstybės saugumo departamento pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn dydis parenkamas nuo 0 iki 0,3;

29.2.2. Vadovybės apsaugos departamento saugomų objektų apsaugos zonose  didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas Vadovybės apsaugos departamento pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn dydis parenkamas nuo 0 iki 0,4;

29.3. valstybinių aerodromų apsaugos zonoms:

29.3.1. aerodromo apsaugos zonose A ir B didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas  Transporto kompetencijų agentūros ir (ar) Lietuvos kariuomenės vado pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn yra 0;

29.3.2.  aerodromo apsaugos zonose C, D ir E didžiausias Kn yra 0,3. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas Transporto kompetencijų agentūros ir (ar) Lietuvos kariuomenės vado pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn yra 0;

29.4. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėms teritorijoms: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinėse teritorijose didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn yra 0;

29.5. branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms:

29.5.1. branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonose didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas visų branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje veiklą vykdančių licencijų turėtojų ir Radiacinės saugos centro pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn dydis parenkamas nuo 0 iki 0,6;

29.5.2. magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams):

29.5.2.1. magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) savininko ar valdytojo pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn dydis parenkamas nuo 0 iki 0,6;

29.5.2.2. magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas magistralinių dujotiekių savininko ar valdytojo pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn yra 0;

29.5.3. elektros energijos perdavimo tinklams: elektros tinklų apsaugos zonose didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn dydis parenkamas nuo 0 iki 0,6;

29.5.4. geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonose didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas geležinkelio infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn dydis parenkamas nuo 0 iki 0,6;

29.5.5. kelių apsaugos zonose didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas kelio savininko pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn dydis parenkamas nuo 0 iki 0,6;

29.5.6. vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn dydis parenkamas nuo 0 iki 0,3;

29.6. natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų apsaugai:

29.6.1. natūraliose pievose ir ganyklose didžiausias Kn yra 0,6;

29.6.2. pelkėse ir šaltinynuose didžiausias Kn yra 0,6;

29.7. potvynių grėsmės teritorijoms, Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui:

29.7.1. potvynių grėsmės teritorijose Kn yra 0;

29.7.2. Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui:

29.7.2.1. Šiaurės Lietuvos karstiniame regione didžiausias Kn yra 0,3;

29.7.2.2. karstinės smegduobės apsaugos zonoje didžiausias Kn yra 0,6;

29.8. kapinėms įrengti ir (ar) praplėsti: steigiamų naujų kapinių ir plečiamų įsteigtų kapinių teritorijų sanitarinės apsaugos zonose didžiausias Kn yra 0,6;

29.9. meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių apsaugai:

29.9.1. meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonose:

29.9.1.1. bendrojoje meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoje didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn dydis parenkamas nuo 0 iki 0,3;

29.9.1.2. specialiojoje meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoje didžiausias Kn yra 0,6;

29.9.2. vandens matavimo stočių apsaugos zonose didžiausias Kn yra 0,6. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn dydis parenkamas nuo 0 iki 0,1;

29.9.3. meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonose:

29.9.3.1. specialiojoje meteorologinio radiolokatoriaus apsaugos zonoje didžiausias Kn yra 0,2. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn yra 0;

29.9.3.2. bendrojoje meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonoje didžiausias Kn yra 0,2. Jeigu gautas ir (ar) gali būti gaunamas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pritarimas (derinimas) šioje zonoje Įstatyme nurodytai veiklai, Kn yra 0;

29.10. nuolatinių užkrečiamųjų ligų židinių apsaugai: nuolatinių juodligės židinių apsauginėse zonose didžiausias Kn yra 0,6.

30. Apskaičiuojant Kompensacijos dydį Metodikos 29 punkte nenurodytais atvejais,  kai sumažėja galimybė nekilnojamąjį turtą naudoti, valdyti ir (ar) disponuoti pagal paskirtį, didžiausias Kn dydis parenkamas pagal Metodikos 2 priedą.

31. Apskaičiuojant Kompensacijos (jos dalies) dydį už nuostolius, patirtus dėl prarastos ir (ar) sumažėjusios galimybės naudoti, valdyti ir (ar) disponuoti žemės sklypu (jo dalimi), patenkančiu į Įstatyme nurodytą teritoriją,  pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), Metodikos 29 punkte nenurodytais atvejais Kn dydis nustatomas lygus 0, kai:

31.1. nesikeičia teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo intensyvumas, užstatymo tankis ir pastatų aukštis ir (ar) aukštų skaičius. Jeigu egzistuoja ne visos, bet viena ar kelios šiame papunktyje nurodytos aplinkybės, Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija gali mažinti taikomus Metodikoje nurodytus didžiausius Kn dydžius;

31.2. draudžiama Įstatyme nurodyta veikla, bet galima vykdyti vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą;

31.3. vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą galima perkelti iš žemės sklypo dalies, kuriai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, į kitą žemės sklypo dalį, nekeičiant planuotos veiklos apimties;

31.4. nuostoliai, patirti dėl Metodikos 32 punkte nurodytų trumpalaikių apribojimų, atlyginami kaip Kompensacijos apskaičiavimo formulėje nurodyti papildomi nuostoliai Pn;

31.5. taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nedaro įtakos vykdomai ar suplanuotai vykdyti veiklai ir nuostoliai nepatiriami.

32. Apskaičiuojant Kompensacijos dydį už Metodikos 27 ir 28 punktuose nurodytus nuostolius, papildomais nuostoliais gali būti laikomi ir nuostoliai, patiriami dėl šiame punkte nurodytų trumpalaikių apribojimų:

32.1. sutrukdytos vykdomos veiklos (pavyzdžiui, dėl tiesiamų inžinerinių tinklų tais metais negalima sodinti pasėlių ar sodinių ir iš jų gauti naudos);

32.2. sunaikinamų pasėlių ar sodinių;

32.3. iškertamų medžių;

32.4. kitų trumpalaikių apribojimų.

33. Papildomi nuostoliai atlyginami, įvertinus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo prarastą galimybę vykdyti veiklą, suplanuotą iki informavimo apie konkrečias nustatytas ir (ar) planuojamas nustatyti Įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas Įstatymo 11 straipsnyje ar Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka dienos. 

34. Papildomais nuostoliais nelaikomos išlaidos už pagal Metodikos 3 punkte nurodyto asmens atskirą prašymą perkeltą Įstatyme nurodytą veiklą ar objektus, dėl kurių nustatyta (planuojama nustatyti) Įstatyme nurodyta teritorija, į kitą žemės sklypo vietą, kai perkėlimo išlaidas Kompensaciją išmokančiam asmeniui ar institucijai įstatymų nustatyta tvarka padengia prašymą pateikęs asmuo.

35. Kompensacijos suma ir jos išmokėjimo būdas nurodomi Kompensacijos apskaičiavimo akte, parengtame pagal Metodikos 3 priedą.

36. Kai viena ar abi šalys nesutinka su apskaičiuotu Kompensacijos dydžiu ir (ar) kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo valstybinės žemės patikėtiniui turi būti atlyginami nuostoliai teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (išskyrus Įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą). Turto ir (ar) verslo vertinimą užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis, prieš vertinimo užsakymą apie tai pranešdama kitai šaliai (pasirinktu informavimo būdu, jeigu pranešimą teikia Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija, arba Metodikos 8 punkte nustatytu būdu, jeigu pranešimą teikia prašymą pateikęs asmuo). Kai apskaičiuojamas Kompensacijos ar patiriamų nuostolių dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, dydis, individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsako ir už vertinimo darbus sumoka Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija.

37. Jeigu prašymą pateikęs asmuo nesutinka su Kompensaciją išmokančio asmens ar institucijos apskaičiuotu Kompensacijos dydžiu, jis apie tai per 20 darbo dienų nuo sprendimo tenkinti prašymą gavimo dienos Metodikos 8 punkte nurodytu būdu informuoja Kompensaciją išmokantį asmenį ar instituciją.

38. Individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsakiusi šalis, gavusi vertinimo ataskaitą ir sutikdama su joje apskaičiuotu nuostolių dydžiu, apie tai informuoja kitą šalį (pasirinktu informavimo būdu, jei informaciją teikia Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija, arba Metodikos 8 punkte nustatytu būdu, jei informaciją teikia prašymą pateikęs asmuo), pateikdama ir vertinimo ataskaitos kopiją. Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija, sutikdama su vertinimo ataskaitoje (jos kopijoje) apskaičiuotu nuostolių dydžiu, per 20 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos (jos kopijos) gavimo dienos jos pagrindu priima naują sprendimą dėl Kompensacijos dydžio ir išmokėjimo tvarkos, apie kurį per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pasirinktu informavimo būdu informuoja prašymą pateikusį asmenį. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą naujas sprendimas negali būti priimtas, Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija gali šį terminą pratęsti Metodikos 18 punkte nustatyta tvarka.

39.  Kai individualų turto ir (ar) verslo vertinimą užsakiusi šalis ar kita šalis nesutinka su nuostolių dydžiu, nustatytu taikant individualų turto ir (ar) verslo vertinimą, apie tai ji informuoja kitą šalį (pasirinktu informavimo būdu, jei informaciją teikia Kompensaciją išmokantis asmuo ar institucija, arba Metodikos 8 punkte nustatytu būdu, jei informaciją teikia prašymą pateikęs asmuo), o ginčas dėl Kompensacijos dydžio sprendžiamas šalių susitarimu arba teismo tvarka.

40. Kai prašymą pateikęs asmuo nesutinka su Kompensaciją išmokančio asmens ar institucijos nustatytu papildomų nuostolių (Pn) dydžiu, ginčas dėl šios Kompensacijos dalies dydžio sprendžiamas šalių susitarimu arba teismo tvarka 

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

41. Kompensacijos dėl Metodikoje nenurodytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiuojamos ir išmokamos pagal kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkas, jeigu jose numatytos kompensacijos dėl atitinkamų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo.

42. Kai sumažėja galimybė nekilnojamąjį turtą naudoti, valdyti ir (ar) disponuoti pagal paskirtį, didžiausias Metodikoje taikomo koeficiento Kn dydis lygus 0,6, kai nekilnojamasis turtas nebegali būti naudojamas, valdomas ir (ar) disponuojamas pagal paskirtį, Kn dydis lygus 0,8.  Metodikos nuostatos netaikomos, kai teisės aktų nustatyta tvarka Kompensaciją išmokančiam asmeniui ar institucijai perleidžiamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (jo dalį), patenkantį į atitinkamą Įstatyme nurodytą teritoriją.

43. Jeigu skirtingos Įstatyme nurodytos teritorijos (jų dalys) sutampa, Kompensaciją dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose sutampančiose teritorijose (jų dalyse) išmoka (arba pasidalina išmokėtos Kompensacijos išlaidas) atitinkami Kompensaciją išmokantys asmenys ar institucijos proporcingai pagal kiekvieno jų atitinkamai nustatytų apribojimų apimtį.

________________________

Papildyta priedu:

Nr. 339, 2020-04-01, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07251

 

 

Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo

sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų

žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose

teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą,

apskaičiavimo ir išmokėjimo metodikos

1 priedas

 

(Prašymo išmokėti Kompensaciją pavyzdys)

 

____________________________________

Dokumento sudarytojas (žemės sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre bei nustatytoje Įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkas) – pildoma pagal pastabą

 

____________________________________

Dokumento sudarytojo duomenys (pateikiami asmens identifikavimo ir atsiskaitymo tikslais) – pildoma pagal pastabą

 

____________________________________

(Asmens ar institucijos, kuriai teikiamas prašymas,

pavadinimas)

 

PRAŠYMAS IŠMOKĖTI KOMPENSACIJĄ

 

____________ Nr._____

(data)

 

1.   Žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto adresas (nurodoma, jeigu yra):

 

2.   Savivaldybė, į kurią patenka Įstatyme   nurodyta teritorija, šios teritorijos, patenkančios į Įstatyme nurodytą teritoriją, plotas (nurodoma, jeigu į Įstatyme   nurodytą teritoriją patenka teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir prašymą pateikia valstybinės žemės patikėtinis):

 

3.   Žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto unikalus numeris, žemės sklypo kadastro numeris, kiti žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie informavimo Įstatymo 11 straipsnyje ar Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apie konkrečias nustatytas ir (ar) planuojamas nustatyti Įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas dieną buvo įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre (tarp jų – pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (būdai) (nurodoma, jeigu nustatyta), žemės sklypo plotas ir jo sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis ir (ar) nekilnojamojo daikto plotas ir jo paskirtis):

 

4.   Nustatyta žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto naudojimo tvarka (nurodoma, jeigu yra):

 

5.   Dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patirti ir (ar) patiriami realūs ir pagrįsti nuostoliai, kuriuos prašoma kompensuoti:

 

6.   Asmuo ar institucija, kuris (kuri) atlygino dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo teritorijoje (jos dalyje), sutampančioje su naujai nustatyta Įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), ir (ar) priėmė sprendimą išmokėti kompensaciją, taikant kitą kompensavimo metodiką, arba į kurį kreiptasi dėl šių nuostolių atlyginimo, kompensacijos išmokėjimo (nurodoma, jeigu yra): 

 

7.   Informavimo apie prašymo priėmimą ir nagrinėjimą, Kompensacijos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą būdas (raštu, siunčiant paštu prašyme nurodytu adresu, ar elektroniniu paštu):

 

 

PRIDEDAMA:

 

1. Įgaliojimas (jeigu prašymą teikia atstovaujantis asmuo).

2. Žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis pagrindžiantis Nekilnojamojo turto registro išrašas, žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopija.

3. Teritorijos, patenkančios į Įstatyme nurodytą teritoriją, schema (jeigu į Įstatyme   nurodytą teritoriją patenka teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir prašymą pateikia valstybinės žemės patikėtinis).

4. Dokumentas, kuriuo žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto naudojimo tvarka nustatyta ir pagal kurį įregistruota Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto naudojimo tvarkos planas (pateikiama, jeigu yra).

5. Dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patirtus ir (ar) patiriamus realius ir pagrįstus nuostolius įrodantys dokumentai.

6. Dokumentai, įrodantys Kompensaciją turinčio teisę gauti asmens teises į žemės sklypą (jo dalį) ir (ar) nekilnojamąjį daiktą (jo dalį).

7. Dokumentai, pagrindžiantys, kad buvo atlyginta dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo teritorijoje (jos dalyje), sutampančioje su naujai nustatyta Įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), sprendimo išmokėti kompensaciją, taikant kitą kompensavimo metodiką, kopija ir (ar) prašymo išmokėti šią kompensaciją kopija (pateikiama, jeigu yra). 

8. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopija, (pateikiama, kai prašymą tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius teikia fizinis asmuo).

 

 

(Prašymą teikiančio asmens vardas, pavardė ir parašas)

 

 

Pastaba. Pildant prašymą:

 

Jeigu prašymą teikia fizinis asmuo, nurodomi šie duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, banko arba kitos įstaigos pavadinimas ir atsiskaitomosios sąskaitos numeris).

 

Jeigu prašymą teikia juridinis asmuo arba kitos užsienio organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, nurodomi šie duomenys: teisinė forma, pavadinimas, kodas, kontaktiniai duomenys (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, banko arba kitos kredito įstaigos pavadinimas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris), atstovaujančiojo asmens pareigos, vardas, pavardė.

 

Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas, o Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais. Jeigu pateikiamas vienas bendras visų bendraturčių prašymas, kuriame nurodyti bendri nuostoliai, nepaskirstyti tarp bendraturčių, Kompensacija apskaičiuojama ir išmokama proporcingai bendraturčių turimoms žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto dalims.

 

Papildyta priedu:

Nr. 339, 2020-04-01, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07251

 

 

Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo

sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų

žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose

teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą,

apskaičiavimo ir išmokėjimo metodikos

2 priedas

 

DIDŽIAUSIŲ KOEFICIENTO Kn DYDŽIŲ PARINKIMO PAGAL TAIKOMŲ APRIBOJIMŲ APIMTIS LENTELĖ

Eil.

Nr.

Didžiausias koeficiento Kn dydis

Taikomų apribojimų apimtis[1]

 

1.        

0,1

– Draudžiama statyti paminklinius akcentus-simbolius;

– draudžiama įrengti sniegą sulaikančius įrenginius rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais;

– draudžiama gadinti, užtverti ar užversti kelius;

– draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką;

– draudžiama įrengti išorinę reklamą;

draudžiama įrengti pervažas ir perėjas;

– draudžiama naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinąsias lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros, galinčius sukelti ugnį, įrenginius;

– draudžiama įvažiuoti transporto priemonėms ir kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio (žemės) paviršiaus;

– draudžiama sustoti visų rūšių transporto priemonėms ir (ar) mechanizmams;

– draudžiama stovėti visų rūšių transporto priemonėms ir (ar) mechanizmams;

– draudžiama priskirti žemę mėgėjų sodo teritorijoms ir statyti sodo namus;

– draudžiama įrengti prieplaukas, lieptus, nesudėtingus paplūdimio statinius, girdyklas, brastas;

– draudžiama statyti statinius, įrengti įrenginius (virš 100 metrų);

2.        

0,2

– Draudžiamas žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas (gavyba), naftos, dujų ar kitų angliavandenilių žvalgyba, paieška ar išgavimas, ir kita;

– draudžiama vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių, iškasų įrengimu ir grunto bandinių ėmimu;

– draudžiami įvairūs kasybos, sprogdinimo, dugno (įskaitant vandens telkinio) gilinimo, melioravimo darbai;

– draudžiama vykdyti veiklą, susijusią su ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių (ar juos imituojančių priemonių) naudojimu;

– draudžiama tiesinti ir gilinti natūralias upių vagas, keisti jų hidrologinį režimą, statyti užtvankas, įrengti hidroelektrines prie esamų užtvankų;

– draudžiama tiesti drenažo vamzdžius;

– draudžiama vykdyti žemės darbus ar požeminius darbus, keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį);

– draudžiama vykdyti grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus, sandėliuoti bet kokias medžiagas statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms;

– draudžiama sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;

– draudžiama kirsti medžius ar krūmus;

– draudžiama įrengti gyvūnų laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras;

– draudžiama mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras;

– draudžiama dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais;

– draudžiama pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), chemines medžiagas, atliekas;

– draudžiama vandens telkiniuose cheminėmis medžiagomis naikinti augaliją;

– draudžiama išleisti (infiltruoti) nevalytas nuotekas į gruntą;

– draudžiama tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis;

– draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus;

– draudžiama barstyti iš lėktuvų chemines augalų apsaugos priemones ir mineralines trąšas;

– draudžiama naudoti skystąsias trąšas;

– draudžiama į karstines smegduobes leisti bet kokius skysčius ir versti bet kokias kietas medžiagas (nuotekas, drenažo vandenis, atliekas ir panašiai);

– draudžiama statyti statinius, įrengti įrenginius (virš 45 metrų).

3.        

0,3

– Draudžiama statyti ar rekonstruoti sąvartynus, kapines, fermas, karjerus, vandens telkinius, pavojingų medžiagų talpyklas, atliekų surinkimo aikšteles;

– draudžiama statyti ar įrengti motokroso ar ralio trasas, hipodromus, motorinių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles, naujus kelius (išskyrus pagalbines gatves, pagrindines pėsčiųjų ir dviračių eismo gatves ir takus, pagalbinius pėsčiųjų ir dviračių eismo takus), padidinti įrengto kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis;

– draudžiama statyti ar įrengti stadionus, sporto, žaidimų aikšteles, turgavietes, pavojingų medžiagų saugyklas, viešojo transporto stoteles, lauko teatrus ir kitus viešam susibūrimui skirtus inžinerinius statinius ir įrenginius;

– draudžiama įrengti turistines stovyklavietes, taip pat statyti ir (ar) įrengti bei laikyti vagonėlius, kilnojamuosius namelius, kemperius, palapines ir medžioklės bokštelius;

– draudžiama tiesti elektros tinklus ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros linijas, statyti statinius ir įrengti įrenginius, kurie skleidžia radijo ir elektromagnetines bangas, spinduliuoja ar atspindi šviesą, keldami pavojų orlaivių skrydžių saugai, ir gali turėti neigiamą įtaką aviacijos ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemų veiklai, taip pat dėl kurių veiklos blogėja matomumas;

– draudžiama įrengti telekomunikacijų, radijo ryšio tinklo trikdžius skleidžiančius įrenginius;

– draudžiama naudoti statybos produktus, įrenginius ir kitas medžiagas, kurios spinduliuoja ar atspindi šviesą;

– draudžiama statyti statinius, įrengti įrenginius (virš 20 metrų).

4.        

0,4

– Draudžiama statyti gamybos ir pramonės, kitos (fermų) paskirties pastatus, kuriuose vykdomai veiklai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas;

– draudžiama statyti religinės, kultūros, mokslo, gydymo, administracinės (išlaikomų valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų), visuomeninės paskirties, specialiosios, transporto paskirties pastatus;

– draudžiama kasti karstinėse smegduobėse durpes, suarti ir paversti karstines smegduobes dirbamąja žeme;

– draudžiama užpilti karstines smegduobes;

– draudžiama planuoti teritorijas rekreacijai;

– draudžiama tiesti inžinerinius tinklus;

– draudžiama organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu;

– draudžiama statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles;

– draudžiama įrengti degalines;

– draudžiama auginti augalus ir gyvulius ar kitus gyvūnus maisto produktų, farmacijos produktų, kūno priežiūros ir kosmetikos priemonių gamybai;

– draudžiama rinkti ir naudoti miškų, vandens telkinių gėrybes pramoniniu būdu komerciniais tikslais;

– draudžiama gaminti ir sandėliuoti sprogiąsias medžiagas;

– draudžiama gaminti ir sandėliuoti ginklus ir šaudmenis, išskyrus ginklų ir šaudmenų, skirtų krašto apsaugai, valstybės sienos apsaugai bei branduolinės energetikos objektų fizinei saugai užtikrinti, laikymą;

– draudžiama gaminti ir bandyti skraidančius aparatus;

– draudžiama įrengti tirštojo mėšlo rietuves;

– draudžiama sandėliuoti bet kokias medžiagas.

5.        

0,6

– Draudžiama statyti gyvenamosios, administracinės (išskyrus išlaikomų valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administracinius pastatus), maitinimo, viešbučių, sporto paskirties pastatus;

– draudžiama keisti pastato, patalpos (patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį;

– draudžiama rekonstruoti, griauti statinius ar išardyti įrenginius;

– draudžiama skirti žuvininkystės plotus, pramoniniu būdu žvejoti ir gaudyti vandens gyvūnus;

– draudžiama statyti ir eksploatuoti uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą;

– draudžiama formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

– draudžiama keisti ir (ar) nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), teritorijos naudojimo reglamentą;

– draudžiama pastatus ir (ar) patalpas formuoti kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus;

– draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti natūralių pievų ir ganyklų žolynų būklę ir sudėtį;

– draudžiama vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą;

– draudžiama pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais;

– draudžiama pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais;

– draudžiama arti ar kitaip dirbti žemę;

– draudžiama sudaryti žemės sklypų (jų dalių) ir (ar) statinių (jų dalių) perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius;

– draudžiama statyti ir (ar) rekonstruoti statinius.

 

Papildyta priedu:

Nr. 339, 2020-04-01, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07251

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 339, 2020-04-01, paskelbta TAR 2020-04-07, i. k. 2020-07251

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1046, 2020-09-23, paskelbta TAR 2020-09-30, i. k. 2020-20358

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 67, 2021-02-03, paskelbta TAR 2021-02-04, i. k. 2021-02249

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo

 

 



[1] Šioje lentelėje nurodyti žemės ir pastatų naudojimo būdai ir paskirtys suprantami taip, kaip jie nurodyti Žemės naudojimo būdų turinio apraše.