Suvestinė redakcija nuo 2020-08-01 iki 2021-11-30

Įstatymas paskelbtas: TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07551

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ,

ĮSTATYMAS

2017 m. gegužės 2 d. Nr. XIII-328

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

PIRMASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO TAIKYMO SRITIS, PAGRINDINĖS SĄVOKOS, KLASIFIKACIJA

1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą.

2. Šis įstatymas reglamentuoja pirkimų valdymo, atlikimo tvarką, įskaitant pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.

3. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami šio įstatymo 8 priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

4. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Centralizuotų pirkimų veikla – nuolat vykdoma viena iš šių veiklų:

1) prekių ir (arba) paslaugų, skirtų perkantiesiems subjektams, įsigijimas;

2) perkantiesiems subjektams skirtų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo procedūrų atlikimas arba preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas.

2. Centrinė perkančioji organizacija – perkantysis subjektas, kaip apibrėžta šio įstatymo 4 straipsnyje, arba perkančioji organizacija, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje, kurie vykdo centralizuotų pirkimų veiklą ir gali vykdyti pagalbinę pirkimų veiklą. Centrinės perkančiosios organizacijos pirkimai, skirti centralizuotų pirkimų veiklai vykdyti, laikomi pirkimais, skirtais šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai vykdyti, ir jiems netaikomos šio įstatymo 15 straipsnio nuostatos.

3. Darbų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – darbų pirkimo sutartis) – pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra:

1) darbai, susiję su šio įstatymo 1 priede išvardytomis veiklos rūšimis, arba šie darbai ir jų projektavimo paslaugos;

2) statinio (kuris yra statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas ir kuris gali savarankiškai atlikti ūkinę ar techninę funkciją) statybos darbai arba šie darbai ir statinio projektavimo paslaugos;

3) statinio statymas bet kokiomis priemonėmis pagal perkančiojo subjekto, darančio lemiamą įtaką darbo pobūdžiui arba projektui, nustatytus reikalavimus.

4. Konfidencialumo pasižadėjimas – pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas neteikti tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (arba) perkančiojo subjekto interesus.

5. Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo:

1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;

2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba dėl kurio sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus;

3) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus.

6. Nepriimtinas pirkimo pasiūlymas – pasiūlymas, atitinkantis vieną ar kelis šių požymių:

1) jis neatitinka perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų;

2) jame pasiūlyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, perkančiojo subjekto nustatytas prieš pradedant pirkimo procedūrą;

3) jis gautas pavėluotai;

4) dėl jo perkantysis subjektas turi įrodymų apie neleistino susitarimo ar korupcijos atvejus;

5) jame pasiūlyta tiekėjo nepagrįsta ar netinkamai pagrįsta neįprastai maža kaina.

7. Nešališkumo deklaracija – pirkimo komisijos nario ar eksperto arba kito asmens pareiškimas raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.

8. Netinkama pirkimo paraiška – pirkimo paraiška, kurią pateikęs pirkimo kandidatas atitinka perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytą tiekėjo pašalinimo pagrindą arba neatitinka minėtuose dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų.

9. Netinkamas pirkimo pasiūlymas – pirkimo pasiūlymas, kuris neatitinka pirkimo objekto ir be esminių pakeitimų negalėtų patenkinti pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo objektui keliamų perkančiojo subjekto poreikių ir reikalavimų.

10. Pagalbinė pirkimų veikla – pagalbos atliekant pirkimus teikimas, įskaitant šią ir kitą veiklą:

1) techninės infrastruktūros, kuria naudodamasis perkantysis subjektas gali atlikti prekių, paslaugų ar darbų pirkimų procedūras arba sudaryti preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, suteikimą;

2) konsultavimą dėl pirkimų procedūrų atlikimo ar dokumentų rengimo;

3) parengimą atlikti pirkimus ir pirkimų procedūrų organizavimą.

11. Pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjas – tiekėjas, rinkoje siūlantis pagalbinės pirkimų veiklos paslaugas.

12. Paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – paslaugų pirkimo sutartis) – pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra paslaugų, išskyrus nurodytas šio straipsnio 22 dalyje, teikimas.

13. Pirkimas – vieno ar daugiau perkančiųjų subjektų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), kai šios prekės, paslaugos ar darbai yra skirti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai vykdyti.

14. Pirkimo dalyvis (toliau – dalyvis) – pirkimui pasiūlymą pateikęs tiekėjas.

15. Pirkimo dokumentai – perkančiojo subjekto pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, reguliarus orientacinis skelbimas ar skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kurie naudojami kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, pirkimo–pardavimo sutarties projektas, pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkimui taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).

15¹. Pirkimo iniciatorius (toliau – iniciatorius) – perkančiojo subjekto darbuotojas, kuris nurodo poreikį pirkimo būdu įsigyti reikalingų prekių, paslaugų arba darbų ir (ar) parengia jų techninę specifikaciją ir (ar) jos projektą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

16. Pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge, kai pirkimas atliekamas konkurencinio dialogo būdu, ar pateikti pasiūlymo, kai pirkimas atliekamas riboto konkurso, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų arba inovacijų partnerystės būdu.

17. Pirkimo paraiška (toliau – paraiška) – tiekėjo raštu pateikiamų dokumentų ir duomenų visuma, kuria reiškiamas pageidavimas dalyvauti šiais būdais atliekamame pirkime: riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės.

18. Pirkimo pasiūlymas (toliau – pasiūlymas) – tiekėjo raštu pateikiamų dokumentų ir duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas.

19. Pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vieno ar kelių perkančiųjų subjektų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai.

20. Pirkimo–pardavimo sutarties arba preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas (toliau – atidėjimo terminas) – pagal šio įstatymo reikalavimus nustatytas laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo iš perkančiojo subjekto suinteresuotiems pirkimo kandidatams ir suinteresuotiems pirkimo dalyviams dienos ir kuriam pasibaigus sudaroma pirkimo sutartis arba preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis.

21. Pirkimo subtiekimo sutartis (toliau – subtiekimo sutartis) – laimėjusio dalyvio ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau – subtiekėjai) arba subtiekėjo ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau kartu – subtiekėjai) raštu ar žodžiu sudaroma sutartis dėl ekonominės naudos tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, nurodytus perkančiojo subjekto su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo sutartyje.

22. Prekių pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – prekių pirkimo sutartis) – pirkimo sutartis, kurios dalykas yra prekės (prekių pirkimas, nuoma, finansinė nuoma (lizingas), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant), taip pat įsigyjamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos, jeigu šios paslaugos tik papildo prekių tiekimą.

23. Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis) – vieno ar kelių perkančiųjų subjektų ir vieno ar kelių tiekėjų sudaryta sutartis, kurios tikslas – nustatyti sąlygas, įskaitant kainą ir, kur to reikia, numatomą kiekį, taikomas pirkimo sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį.

24. Projekto konkursas – procedūra, kai perkančiajam subjektui suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos). Projekto konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos.

25. Suinteresuotas pirkimo dalyvis (toliau – suinteresuotas dalyvis) – dalyvis, išskyrus dalyvį, kuris galutinai pašalintas iš pirkimo procedūros, tai yra jam pranešta apie pasiūlymo atmetimą, ir kurio pašalinimas dėl pasibaigusio apskundimo termino negali būti ginčijamas arba dėl kurio pašalinimo pagrįstumo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

26. Suinteresuotas pirkimo kandidatas (toliau – suinteresuotas kandidatas) – kandidatas, kuriam perkantysis subjektas nepranešė apie jo paraiškos atmetimą iki pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo dienos suinteresuotiems dalyviams.

27. Techninė specifikacija:

1) perkant darbus – pirkimo dokumentuose pateikiama medžiagų, produktų, jų tiekimo procesui keliamų techninių reikalavimų visuma, apimanti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti, ar medžiagos, produktai arba jų tiekimo procesas atitinka perkančiojo subjekto reikmes. Šie duomenys apima poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimus (taip pat galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines ypatybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, vartojimo (naudojimo) instrukcijas, gamybos procesus ir metodus bet kuriuo darbų gyvavimo ciklo etapu. Duomenys taip pat apima nurodymus dėl projektavimo ir savikainos apskaičiavimo, patikrinimo, kontrolės ir darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygas, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkantysis subjektas gali nustatyti pagal bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susijusius su baigtais darbais ir medžiagomis ar jų sudedamosiomis dalimis;

2) perkant prekes ar paslaugas – pirkimo dokumentuose nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys: kokybės lygis, poveikio aplinkai ir klimatui rodikliai, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimai (taip pat galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimas, eksploatacinės ypatybės, produkto vartojimas (naudojimas), saugumo reikalavimai arba duomenys, apimantys produkto reikalavimus: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai bet kuriuo prekės ar paslaugos gyvavimo ciklo etapu, taip pat atitikties įvertinimo tvarka.

28. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

3 straipsnis. Klasifikacija

1. Pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ), nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002.

2. Jeigu apibrėžtys BVPŽ ir Europos Bendrijos statistiniame ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (toliau – NACE), nustatytame 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL 1990 L 293, p. 1), skiriasi, taikoma BVPŽ nomenklatūra.

4 straipsnis. Perkantysis subjektas

1. Pagal šį įstatymą perkančiuoju subjektu laikomas subjektas, vykdantis bent vienos rūšies iš šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytų rūšių veiklą, jeigu jis:

1) yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį;

2) yra įmonė, kuriai perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai:

a) valdo daugiau kaip pusę įmonės įstatinio kapitalo;

b) kontroliuoja daugiau kaip pusę balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos;

c) turi teisę skirti daugiau kaip pusę įmonės valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų;

3) nėra nei perkančioji organizacija, nei šios dalies 2 punkte nurodyta įmonė, tačiau kompetentinga institucija jam suteikė specialiąsias arba išimtines teises vykdyti šią veiklą, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

2. Specialiosios arba išimtinės teisės – tai teisės, kurias suteikė kompetentinga institucija vienai ar kelioms įmonėms pagal įstatymus ir jų įgyvendinamuosius teisės aktus, reguliuojančius teisės verstis šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodyta veikla suteikimo tvarką, ir tai daro esminį poveikį kitų įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą. Specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis nelaikomos teisės, suteiktos remiantis objektyviais kriterijais pagal šias viešas procedūras:

1) skelbiamą pirkimo procedūrą, atliekamą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą arba šį įstatymą;

2) procedūrą, atliekamą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytus teisės aktus, užtikrinant objektyviais kriterijais pagrįstą ir skaidrų atitinkamų įgaliojimų suteikimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ VEIKLOS RŪŠYS

5 straipsnis. Dujų ir šilumos ūkis

1. Dujų ir šilumos ūkio srityse šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems šioms veiklos rūšims:

1) įrenginių, skirtų teikti vartotojams dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybos, gamybos, perdavimo, skirstymo ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas;

2) dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavyba, gamyba ir (arba) tiekimas (įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą jais).

2. Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, veikla nelaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla dujų ir šilumos ūkio srityse, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos kartu:

1) dujos, šiluma ir (arba) karštas vanduo gaminami kitoms veikloms, negu nurodytos šio straipsnio 1 dalyje ar šio įstatymo 6, 7 ir 8 straipsniuose;

2) dujos, šiluma ir (arba) karštas vanduo išgaunami, gaminami ir (arba) tiekiami, įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą jais, tik siekiant ekonomiškumo, o jų kiekiai neviršija 20 procentų įmonės vidutinių pardavimo pajamų per 3 metus, įskaitant 2 paskutinius ir einamuosius finansinius metus.

6 straipsnis. Elektros energetika

1. Elektros energetikos sektoriuje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems šioms veiklos rūšims:

1) elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas;

2) elektros energijos gamyba ir tiekimas, kuris apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija.

2. Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, veikla nelaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla elektros energetikos sektoriuje, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos kartu:

1) elektros energija gaminama kitoms veiklos rūšims, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje ar šio įstatymo 5, 7 ir 8 straipsniuose;

2) elektros energijos gamybos ir tiekimo, kuris apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija, kiekiai priklauso tik nuo elektros suvartojimo savo reikmėms ar ūkio poreikiams ir neviršija 30 procentų įmonės pagaminto vidutinio elektros energijos kiekio per 3 metus, įskaitant 2 paskutinius ir einamuosius finansinius metus.

7 straipsnis. Vandentvarka

1. Vandentvarkos srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems šioms veiklos rūšims:

1) įrenginių, skirtų teikti vartotojams geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo paslaugas, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas;

2) geriamojo vandens gavyba, gamyba ir (arba) tiekimas (įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą geriamuoju vandeniu).

2. Šis įstatymas taip pat taikomas, kai perkantysis subjektas, vykdantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, sudaro pirkimo sutartį ar rengia projekto konkursą, susijusį su:

1) hidraulinės inžinerijos projektais, žemei sausinti ar drėkinti skirtais projektais, jeigu daugiau kaip 20 procentų šių projektų įgyvendinimo metu pagaminamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo;

2) nuotekų tvarkymo veikla.

3. Perkančiojo subjekto, kuris nėra perkančioji organizacija, veikla nelaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla vandentvarkos srityje, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos kartu:

1) perkančiojo subjekto gaminamas geriamasis vanduo reikalingas kitai, negu šio įstatymo 5–8 straipsniuose nurodytai, veiklai vykdyti;

2) vartotojams skirto geriamojo vandens gavybos, gamybos ir (arba) tiekimo (įskaitant didmeninę ir mažmeninę prekybą), kiekiai priklauso tik nuo paties perkančiojo subjekto suvartojimo ir neviršija 30 procentų perkančiojo subjekto vidutinio geriamojo vandens gamybos kiekio per 3 metus, įskaitant 2 paskutinius ir einamuosius finansinius metus.

8 straipsnis. Transporto paslaugos

1. Šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatizuotų transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, statyba, įrengimu ir (arba) eksploatavimu.

2. Laikoma, kad transporto paslaugų srityje tinklas egzistuoja, kai paslaugos teikiamos pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnis, privalomi pervežimų kiekiai.

9 straipsnis. Uostai ir oro uostai

Šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su geografinės teritorijos eksploatavimu siekiant sudaryti galimybę pasinaudoti oro, jūrų ar vidaus vandenų uostais arba kitais terminalais vežėjams, vykdantiems vežimo oro, jūrų ar vidaus vandenų keliais veiklą.

10 straipsnis. Pašto paslaugos

1. Šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su:

1) pašto paslaugų teikimu;

2) kitų negu pašto paslaugų teikimu, jeigu jas teikia ūkio subjektas, teikiantis ir pašto paslaugas, neatitinkančias šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies sąlygų.

2. Taikant šį įstatymą, pašto paslaugos ir pašto siuntos sąvokos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šias sąlygas:

1) pašto paslauga apima universaliąją pašto paslaugą ir universaliąja pašto paslauga nelaikomą pašto paslaugą;

2) kitomis negu pašto paslauga laikomos šios paslaugos:

a) su pašto paslauga susijusios paslaugos (paslaugos prieš ir po pašto siuntų surinkimo, įskaitant bet kokius pašto siuntų apdorojimo procesus);

b) paslaugos, susijusios su pašto siunta, kuri nepatenka į Pašto įstatyme pateiktą pašto siuntos apibrėžtį.

11 straipsnis. Naftos ir dujų gavyba, anglių ar kito kietojo kuro žvalgymas arba gavyba

Šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems veiklos rūšims, susijusioms su geografinės teritorijos eksploatavimu naftos arba dujų gavybos, anglių ar kito kietojo kuro žvalgymo ir gavybos tikslais. Žvalgymu laikoma veikla, kurios tikslas – patikrinti, ar konkrečioje geografinėje teritorijoje yra anglių ar kito kietojo kuro ir, jeigu jo yra, ar jis tinkamas naudoti komercinėms reikmėms.

TREČIASIS Skirsnis

PIRKIMO VERTĖ

12 straipsnis. Pirkimo vertės ribos

1. Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė, be pridėtinės vertės mokesčio, yra lygi arba viršija šias ribas:

1) Direktyvos 2014/25/ES 15 straipsnio a ir b punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas 2 metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;

2) 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų), kai perkamos šio įstatymo 4 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos.

2. Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas.

3. Mažos vertės pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.

13 straipsnis. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas

1. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio, į ją įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose. Kai perkantysis subjektas numato prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, apskaičiuodamas numatomą pirkimo vertę, jis turi į tai atsižvelgti. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo procedūrų pradžioje.

2. Kai perkantysis subjektas yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jeigu atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:

1) turi įgaliojimus savarankiškai atlikti pirkimus ir priimti sprendimus dėl pirkimų;

2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;

3) turi įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir mokėjimų pagal tas sutartis iš savo biudžeto eilutės atlikimo.

3. Perkantysis subjektas neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priežasčių.

4. Pasirenkant numatomo pirkimo vertės skaičiavimo būdą, negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

5. Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.

6. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba jas numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:

1) sumuojama bendra faktinė to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į perkamo kiekio arba vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo;

2) sumuojama bendra numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertė.

7. Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis atskiroms pirkimo dalims, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę.

8. Neatsižvelgdamas į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkantysis subjektas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

9. Neatsižvelgdamas į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkantysis subjektas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

10. Jeigu numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija ir perkantysis subjektas pasinaudoja šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytomis teisėmis, turi būti užtikrinama, kad bendra pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalis atliekamo pirkimo dalių vertė būtų ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

11. Apskaičiuojant numatomą darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo bei projektavimo (tuo atveju, kai kartu perkamos ir tų darbų projektavimo paslaugos) ir darbams atlikti reikalingų kitų paslaugų ar prekių, kurias rangovui pateikia perkantysis subjektas, numatomos vertės.

12. Prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai numatoma pirkimo vertė skaičiuojama:

1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę;

2) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jeigu abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

13. Skaičiuojant numatomą paslaugų pirkimo vertę atsižvelgiama į:

1) draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę – draudimo paslaugų pirkimo atveju;

2) bankui mokamas įmokas, komisinį atlyginimą, palūkanas ir kitokį atlyginimą už paslaugas – bankų ar kitų finansinių paslaugų pirkimo atveju;

3) mokesčius, komisinį atlyginimą ir kitokį atlyginimą už paslaugas – projektavimo paslaugų pirkimo atveju;

4) numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus prizus ir (arba) kitas pinigines išmokas dalyviams, – paslaugų pirkimo po projekto konkurso, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, atveju;

5) bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų dalyviams vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų pirkimo sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 79 straipsnio 4 dalį, jeigu perkantysis subjektas skelbime apie projekto konkursą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis bus sudaroma, – paslaugų pirkimo po projekto konkurso, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, atveju.

14. Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma fiksuota kaina, skaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama į:

1) bendrą numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertę – terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju;

2) numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48, – neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai.

15. Preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo atvejais numatoma pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.

16. Inovacijų partnerystės sutarties atveju apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kurią numatoma vykdyti per visus inovacijų partnerystės sutarties etapus, taip pat į didžiausias numatomas prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nusipirkti pagal inovacijų partnerystės sutartį, vertes be pridėtinės vertės mokesčio.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

šio įstatymo reikalavimų netaikymo atvejai

14 straipsnis. Perpardavimo arba finansinės nuomos (lizingo) tikslais sudaromos pirkimo sutartys

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, kurių tikslas – perparduoti arba pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, jeigu perkantysis subjektas neturi specialiosios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkantysis subjektas.

2. Perkantysis subjektas Europos Komisijos prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos ar produktų kategorijas, kurioms taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

15 straipsnis. Pirkimai, skirti kitai negu vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto paslaugų veiklai vykdyti ar šiai veiklai vykdyti trečiojoje šalyje

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, kurie reikalingi kitai, negu nustatyta šio įstatymo 5–11 straipsniuose, veiklai vykdyti ar kai nurodyta veikla vykdoma trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Sąjungos teritorijoje esantys tinklai ar Europos Sąjungos geografinė erdvė, ar tokiems tikslams rengiamiems projekto konkursams.

2. Perkantysis subjektas Europos Komisijos prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos rūšis, kurioms taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

16 straipsnis. Specialūs atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi paslaugų pirkimams

Šio įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka pagal savo nustatytą tvarką;

2) radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko ir jau parengtų programų, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams. Tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka pagal savo nustatytą tvarką;

3) arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimams;

4) šių teisinių paslaugų pirkimams:

a) atstovavimo arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimo teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/25/ES (OL 2013 L 158, p. 368), (toliau – Direktyva 77/249/EEB) 1 straipsnyje;

b) teisinių konsultacijų, reikalingų rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems veiksmams arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje;

c) notaro teikiamų dokumentų tvirtinimo ir liudijimo paslaugų;

d) patikėtinių, globėjų (rūpintojų) teikiamų teisinių paslaugų ar kitų teisinių paslaugų, kurių teikėjus skiria teismas arba tribunolas arba jie skiriami įstatymuose nustatytais pagrindais vykdyti specialių teismo prižiūrimų užduočių;

e) kitų teisinių paslaugų, susijusių su viešosios valdžios funkcijų atlikimu, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiojo subjekto nepriklausančių priežasčių pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas;

5) finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, pirkimams;

6) veiksmams, atliekamiems su Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu;

7) paskoloms, susijusioms ar nesusijusioms su vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu;

8) darbo sutartims;

9) ne pelno siekiančių organizacijų ar asociacijų teikiamų civilinės gynybos, civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra: 75250000-3, 75251000-0, 75251100-1, 75251110-4, 75251120-7, 75252000-7, 75222000-8, 98113100-9 ir 85143000-3 (išskyrus greitosios pagalbos paslaugas, skirtas pacientams vežti), pirkimams;

10) viešojo keleivinio transporto geležinkeliais arba metro paslaugų pirkimams;

11) paslaugų, kai jas perkantysis subjektas perka iš perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų organizacijų asociacijos, turinčių tokioms paslaugoms teikti išimtinę teisę, suteiktą įstatymu ar paskelbtu jo įgyvendinamuoju teisės aktu, kurio nuostatos atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, pirkimams.

17 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles atliekami pirkimai ir projekto konkursai

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkantysis subjektas įpareigotas atlikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas:

1) tarptautiniu susitarimu ar panašiu tarptautinius įsipareigojimus nustatančiu dokumentu, apie kurį pranešta Europos Komisijai ir kuris sudarytas laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių ar jų teritorinių padalinių dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar juo pasinaudoti;

2) tarptautinės organizacijos.

2. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkantysis subjektas atlieka pagal kitas procedūrines taisykles, kurias nustatė tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, visiškai finansuojanti tokį pirkimą ar projekto konkursą. Jeigu pirkimą ar projekto konkursą didžiąja dalimi finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija, šalys turi susitarti dėl taikytinų pirkimo taisyklių.

3. Šis straipsnis netaikomas pirkimams ir projekto konkursams, apimantiems gynybos ir saugumo aspektus, kurie atliekami pagal tarptautines taisykles vadovaujantis šio įstatymo 25 straipsniu.

18 straipsnis. Tam tikrų perkančiųjų subjektų vandens, energijos ar energijai gaminti skirto kuro pirkimai

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams:

1) atliekamiems vandentvarkos srities perkančiojo subjekto, kai jis vykdo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą ir įsigyja tam reikalingą vandenį;

2) atliekamiems energetikos srities perkančiojo subjekto, kai jis vykdo šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnyje nurodytą veiklą ir įsigyja tam reikalingos energijos ar energijai gaminti skirto kuro.

2. Pirkimai, atliekami energetikos srities perkančiojo subjekto, kai jis vykdo veiklą šilumos ūkio srityje ar elektros energetikos sektoriuje ir įsigyja tam reikalingos energijos ar energijai gaminti skirto kuro, vykdomi Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

19 straipsnis. Vidaus sandoriai

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro su kitu perkančiuoju subjektu ar perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:

1) perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo paties tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydamas lemiamą įtaką jo (jos) strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija;

2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamo perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja tas perkantysis subjektas, ir skirtų jo (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojamas perkantysis subjektas ar perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jo (jos) veiklos planus;

3) kontroliuojamame perkančiajame subjekte ar perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.

2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai:

1) perkant pagal šį įstatymą būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba

2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2766, 2019-12-20, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21572

3. Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:

1) tvirtindamas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;

2) reikalauja iš tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros) būtų teikiamos šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;

4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.

4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.

5. Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali.

PENKTASIS SKIRSNIS

PIRKIMŲ YPATUMAI

20 straipsnis. Mišrūs pirkimai, apimantys tą pačią veiklą

1. Jeigu sudaroma mišri pirkimo sutartis, kurios pirkimo objekto atskiroms dalims taikomos skirtingos šio įstatymo nuostatos, vadovaujamasi šiomis taisyklėmis:

1) kai pirkimo objektas yra darbai kartu su paslaugomis ir (arba) prekėmis, taikomos šio įstatymo nuostatos, taikytinos pagrindinei mišrios pirkimo sutarties objekto daliai;

2) kai pirkimo objektas apima šio įstatymo 4 priede nurodytas paslaugas ir kitas paslaugas arba paslaugas ir prekes, taikomos šio įstatymo nuostatos, taikytinos mišrios pirkimo sutarties objekto daliai, kurios numatoma pirkimo vertė tame pirkime yra didžiausia.

2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pirkimo objekto techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – kitų teisės aktų nuostatos, tokiam pirkimui taikytinos teisės aktų nuostatos nustatomos atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo sutarties objekto dalis yra pagrindinė.

3. Jeigu objektyviai gali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – kitų teisės aktų nuostatos, perkantysis subjektas gali sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto arba sudaryti sutartis dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies atskirai. Tuo atveju, kai perkantysis subjektas nusprendžia sudaryti:

1) pirkimo sutartis dėl atskirų pirkimo objekto dalių, sprendimas dėl šio įstatymo nuostatų taikymo priimamas dėl kiekvienos dalies atskirai, įvertinus atitinkamos pirkimo objekto dalies ypatybes;

2) mišrią pirkimo sutartį, tokiam pirkimui, neatsižvelgiant į pirkimo vertę, taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytus atvejus;

3) mišrią pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto, turinčio prekių, paslaugų, darbų pirkimo ir koncesijų elementų, tokiam pirkimui taikomos šio įstatymo nuostatos, jeigu pirkimo objekto dalies, kuriai taikytinos šio įstatymo nuostatos, numatoma pirkimo vertė viršija šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas mažos vertės pirkimo ribas. Tačiau tais atvejais, kai pirkimo objekto dalies, kuriai taikytinos šio įstatymo nuostatos, numatoma pirkimo vertė yra mažesnė už šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, o koncesijos objekto dalies, kuriai taikytinos Koncesijų įstatymo nuostatos, numatoma koncesijos vertė yra ne mažesnė už tarptautinės koncesijos vertės ribą, taip pat tais atvejais, kai pirkimo objekto dalies, kuriai taikytinos šio įstatymo nuostatos, numatoma pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė už šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas mažos vertės pirkimo ribas, tokiai sutarčiai sudaryti taikomos Koncesijų įstatymo nuostatos.

21 straipsnis. Pirkimas, apimantis kelių rūšių veiklą

1. Jeigu pirkimas yra skirtas kelių rūšių veiklai vykdyti, perkantysis subjektas gali sudaryti atskiras pirkimo sutartis, skirtas kiekvienos atskiros rūšies veiklai vykdyti, arba vieną pirkimo sutartį, skirtą visų rūšių veiklai vykdyti. Perkantysis subjektas, nusprendęs sudaryti atskiras pirkimo sutartis, sprendimą, kokį teisinį reguliavimą taikyti, priima įvertinęs atitinkamos atskiros veiklos ypatybes.

2. Perkantysis subjektas, nusprendęs sudaryti vieną pirkimo sutartį, vadovaujasi šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis. Tuo atveju, kai vienai iš veiklų, kurias apima atliekamas pirkimas, taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio nuostatomis.

3. Jeigu pirkimas apima kelių rūšių veiklą, jis atliekamas vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, nustatytais tos rūšies veiklai, kurios pirkimo objekto naudojimo sritis yra pagrindinė.

4. Jeigu objektyviai neįmanoma nustatyti, kuri pirkimo objekto, apimančio kelias veiklos rūšis, naudojimo sritis yra pagrindinė, pirkimas atliekamas vadovaujantis šiomis nuostatomis:

1) pirkimas atliekamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, jeigu vienai pirkimo daliai, apimančiai vieną iš veiklos rūšių, taikomos šio įstatymo, o kitai pirkimo daliai – Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos;

2) pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vienai pirkimo daliai, apimančiai vieną iš veiklos rūšių, taikomos šio įstatymo, o kitai – Koncesijų įstatymo nuostatos;

3) pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vienai pirkimo daliai, apimančiai vieną iš veiklos rūšių, taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai – netaikomos nei šio įstatymo, nei Viešųjų pirkimų įstatymo ar Koncesijų įstatymo nuostatos.

5. Perkančiojo subjekto pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias pirkimo sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo arba, jeigu taikoma, Viešųjų pirkimų įstatymo ar Koncesijų įstatymo nuostatų taikymo.

22 straipsnis. Pirkimų, apimančių gynybos ir saugumo aspektus, ypatumai

1. Šio įstatymo reikalavimai taikomi pirkimams ir projekto konkursams, apimantiems gynybos ir saugumo aspektus, išskyrus pirkimus ir projekto konkursus, kuriems:

1) taikomas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas;

2) Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas netaikomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 3 straipsnio nuostatomis.

2. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, išskyrus pirkimus ir projekto konkursus, kuriems netaikomos išimtys pagal šio straipsnio 1 dalį, kai atliekant pirkimo procedūras ir projekto konkursus:

1) esminių valstybės saugumo interesų neįmanoma apsaugoti kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, siekiama apsaugoti informacijos konfidencialų pobūdį) negu šio įstatymo reikalavimų netaikymas;

2) perkantysis subjektas turėtų atskleisti informaciją, kurios atskleidimas pažeistų esminius valstybės saugumo interesus.

3. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi, kai pirkimas, pirkimo sutarties vykdymas ar projekto konkursas yra pripažįstamas slaptu arba jiems valstybės saugumo aspektus reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose taikomi specialūs saugumo reikalavimai ir jeigu atitinkamų esminių valstybės saugumo interesų negalima apsaugoti kitomis priemonėmis negu šio įstatymo reikalavimų netaikymas.

4. Sprendimą dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pirkimų atlikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

23 straipsnis. Mišrūs pirkimai, apimantys tą pačią veiklą ir gynybos ar saugumo aspektus

1. Šio straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai tai pačiai veiklai vykdyti sudaroma mišri pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.

2. Jeigu objektyviai gali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl skirtingų pirkimo objekto dalių, perkantysis subjektas gali sudaryti vieną mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto arba sudaryti pirkimo sutartis dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies atskirai. Tuo atveju, kai perkantysis subjektas nusprendžia sudaryti:

1) atskiras pirkimo sutartis dėl skirtingų pirkimo objekto dalių, sprendimas, kurio teisės akto nuostatas taikyti, priimamas dėl kiekvienos pirkimo sutarties atskirai, įvertinus atitinkamo pirkimo objekto ypatybes;

2) mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, kurio daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokiam pirkimui šio įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu mišrios pirkimo sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis;

3) mišrią pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, kurio daliai taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, jeigu mišrios pirkimo sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis. Ši nuostata taikoma atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytas pirkimo vertės ribas ir atvejus, kai Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo reikalavimai netaikomi;

4) mišrią pirkimo sutartį, kuriai gali būti taikomos šios dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, taikomos šios dalies 2 punkto nuostatos.

3. Pasirinkimo sudaryti mišrią pirkimo sutartį negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo.

4. Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pirkimo objekto techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti sudaromos atskiros pirkimo sutartys dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos:

1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokiam pirkimui šio įstatymo nuostatos netaikomos;

2) Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.

24 straipsnis. Pirkimai, apimantys kelių rūšių veiklą ir gynybos ar saugumo aspektus

1. Jeigu pirkimas yra skirtas kelių rūšių veiklai vykdyti, perkantysis subjektas gali sudaryti:

1) atskiras pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto dalių, skirtų kiekvienos atskiros rūšies veiklai vykdyti. Šiuo atveju perkantysis subjektas, nusprendęs sudaryti atskiras pirkimo sutartis, sprendimą, kokį teisinį reguliavimą taikyti, priima įvertinęs atitinkamos pirkimo objekto dalies ypatybes;

2) vieną pirkimo sutartį dėl viso pirkimo objekto, skirto visų rūšių veiklai vykdyti, kai pirkimo objektas dėl objektyvių priežasčių, susijusių su jo techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti suskaidytas į dalis.

2. Sudarant vieną pirkimo sutartį pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą:

1) šis įstatymas netaikomas, jeigu vienai pirkimo objekto daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kita pirkimo objekto dalis yra susijusi su informacija, kurios atskleidimas pažeistų esminius valstybės saugumo interesus;

2) šis įstatymas netaikomas, jeigu vienai pirkimo objekto daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, kitai – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, o dar kitai pirkimo objekto daliai yra taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos;

3) taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, jeigu vienai pirkimo objekto daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.

3. Pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias pirkimo sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo.

25 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles atliekami pirkimai, apimantys gynybos ir saugumo aspektus

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkantysis subjektas įpareigotas atlikti pagal kitas procedūrines taisykles, nustatytas:

1) tarptautiniu susitarimu ar sutartimi (ar jų dalimis) tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių dėl prekių, paslaugų, darbų, skirtų bendram susitarimą ar sutartį pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu jie yra sudaryti laikantis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytų principų ir apie tokius pirkimus perkantysis subjektas praneša Europos Komisijai;

2) tarptautiniu susitarimu ar sutartimi dėl karinių vienetų dislokavimo užsienio valstybėse, ir kurie yra susiję su valstybės narės ar trečiosios šalies įmonėmis;

3) tarptautinių organizacijų.

2. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kuriuos perkantysis subjektas vykdo pagal tarptautinės organizacijos ar tarptautinės finansų institucijos nustatytas procedūrines taisykles ir kuriuos visiškai finansuoja tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija. Tuo atveju, kai tarptautinė organizacija ar tarptautinė finansų institucija finansuoja didžiąją dalį pirkimų ir projekto konkursų, perkantysis subjektas ir šios institucijos sutaria dėl taikytinų procedūrinių taisyklių.

26 straipsnis. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos

1. Šio įstatymo reikalavimai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra nuo 73000000-2 iki 73120000-9, 73300000-5, 73420000-2 ir 73430000-5, pirkimams taikomi tik tuo atveju, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) gauta nauda yra naudojama tik perkančiojo subjekto veiklos poreikiams tenkinti;

2) už teikiamą paslaugą viską sumoka pats perkantysis subjektas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų, kurie netenkina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKLOS, TIESIOGIAI VEIKIAMOS KONKURENCIJOS

27 straipsnis. Veiklos, tiesiogiai veikiamos konkurencijos

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, skirtiems šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai vykdyti, jeigu perkantysis subjektas arba įgaliotos valstybės institucijos, pagal savo kompetenciją pateikę šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytą prašymą, gali įrodyti, kad šią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų, ir projekto konkursams, rengiamiems šiai veiklai vykdyti toje geografinėje vietovėje. Šioje dalyje nurodyta atitinkama veikla gali būti suprantama kaip tam tikro didesnio sektoriaus veiklos dalis arba veikla, vykdoma tam tikroje teritorijoje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertinimas nedaro poveikio taikant konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir yra atliekamas atsižvelgiant į atitinkamų rūšių veiklos rinką ir atitinkamos rinkos geografinę aprėptį.

3. Taikant šio straipsnio 1 dalį ir sprendžiant, ar veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, vadovaujamasi kriterijais, atitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas dėl konkurencijos. Tokie kriterijai paprastai yra atitinkamų produktų arba paslaugų ypatybės, alternatyvūs produktai arba paslaugos, kurie gali būti pakeičiami paklausos ir pasiūlos požiūriu, kainos ir esamas ar galimas daugiau kaip vienas atitinkamų produktų ar paslaugų teikėjas.

4. Atitinkamos rinkos geografinė aprėptis yra teritorija, kurioje egzistuoja atitinkamų ūkio subjektų tiekiamų produktų ar teikiamų paslaugų pasiūla bei paklausa, kurioje konkurencijos sąlygos yra palyginti vienodos ir kuri gali būti atskirta nuo kaimyninių teritorijų, kuriose vyraujančios konkurencijos sąlygos yra pastebimai skirtingos. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, atsižvelgiama į atitinkamų produktų arba paslaugų objektyvias charakteristikas ir paskirtį, kliūtis, ribojančias ūkio subjektų patekimą į rinką, arba paklausos bei pasiūlos struktūrą tiriamoje rinkoje, ūkio subjektų užimamą rinkos dalį pradinėje geografinėje teritorijoje ir kaimyninėse teritorijose arba reikšmingus kainų skirtumus.

5. Laikoma, kad patekti į rinką nėra jokių apribojimų, jeigu yra įgyvendinti ir taikomi šio įstatymo 3 priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai. Jeigu negalima daryti prielaidos, kad patekti į rinką galima nevaržomai, turi būti įrodyta, kad patekti į atitinkamą rinką galima laisvai.

28 straipsnis. Nustatymo, ar konkrečią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija, procedūra

1. Perkantysis subjektas arba įgaliota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje veikia perkantysis subjektas, kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija gali pateikti prašymą Europos Komisijai dėl nustatymo, kad tam tikrai tos srities veiklai vykdyti skirtiems pirkimams ar projekto konkursams šis įstatymas netaikomas. Toks prašymas teikiamas laikantis šių sąlygų:

1) prašyme nurodoma, kad pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus atitinkamą veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų;

2) kartu su prašymu pateikiama motyvuota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos priežiūros institucijos nuomonė, kurioje išsamiai išanalizuotos galimybės atitinkamai veiklai taikyti šio įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalis, laikantis to straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatų, jeigu tokia nuomonė buvo priimta;

3) prašymas gali būti susijęs su veikla, kuri yra tik dalis platesnio veiklos sektoriaus arba kuri vykdoma tik tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje;

4) prašyme pateikiama informacija apie visus svarbius faktus, priimtus teisės aktus, patvirtinančius šio įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų egzistavimą.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą teikia perkantysis subjektas, tai jo kopiją jis turi išsiųsti ir įgaliotai atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje veikia perkantysis subjektas, kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai.

3. Valstybei narei gavus Europos Komisijos pranešimą apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą pateikęs perkantysis subjektas kartu nepateikė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos motyvuotos atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos priežiūros institucijos nuomonės, tokiu atveju atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto veiklos srityje kompetentinga nepriklausoma valstybės priežiūros institucija pateikia Europos Komisijai šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą trūkstamą informaciją, kurios nepateikė pats perkantysis subjektas.

4. Šis įstatymas netaikomas pirkimams ar projekto konkursams, kurie skirti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytai veiklai vykdyti, jeigu Europos Komisija priima įgyvendinimo aktą, nustatantį, kad atitinkamą veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnyje, arba įgyvendinimo akto nepriima praėjus šioje dalyje nustatytiems terminams. Europos Komisijos įgyvendinimo akto priėmimo terminai ir jų taikymo sąlygos yra šios:

1) 90 darbo dienų, jeigu patekti į atitinkamą rinką nėra jokių apribojimų, nes valstybė narė yra įgyvendinusi ir taiko Europos Sąjungos teisės aktus, išvardytus šio įstatymo 3 priede;

2) 130 darbo dienų – kitais negu šios dalies 1 punkte nurodytais atvejais;

3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti terminai pratęsiami dar 15 darbo dienų, jeigu kartu su prašymu nepateikta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta motyvuota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto veiklos srityje kompetentingos nepriklausomos priežiūros institucijos nuomonė. Be to, Europos Komisija gali pratęsti minėtus terminus pritarus prašymą pateikusiam subjektui;

4) šioje dalyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo kitos darbo dienos, kurią Europos Komisija gauna prašymą arba gauna visą informaciją, kai kartu su prašymu pateikta informacija nebuvo pakankama;

5) jeigu vėluojama per Europos Komisijos nustatytą terminą pateikti jos prašomą trūkstamą informaciją, paaiškinti ar patikslinti prašyme pateiktą informaciją ar tokia papildoma informacija nėra tinkamai pateikta, šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti terminai sustabdomi laikotarpiui nuo Europos Komisijos paklausime nurodyto termino pabaigos iki tinkamo trūkstamos informacijos, paaiškinimų, patikslinimų pateikimo dienos.

5. Perkantysis subjektas arba įgaliota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje veikia perkantysis subjektas, kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija, pateikusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, pritarus Europos Komisijai gali šį prašymą iš esmės pakeisti, įskaitant jame nurodytos veiklos ar geografinės teritorijos pakeitimą. Tokiu atveju, vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, nustatomas naujas Europos Komisijos įgyvendinimo akto priėmimo terminas, išskyrus atvejus, kai Europos Komisija ir prašymą pateikęs subjektas susitarė dėl trumpesnio termino.

6. Jeigu vykstant procedūroms pagal šio straipsnio 1, 3 ir 5 dalis dėl tam tikros veiklos valstybėje narėje Europos Komisijoje gaunamas kitas prašymas dėl tos pačios veiklos Lietuvos Respublikoje, nauja procedūra nebepradedama, o vėlesnio prašymo nagrinėjimas įtraukiamas į jau vykstančią procedūrą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS TAISYKLĖS

29 straipsnis. Pagrindiniai pirkimų principai ir tikslai

1. Perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

2. Perkantysis subjektas turi siekti, kad:

1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;

2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 7 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose.

3. Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

4. Atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl viešųjų pirkimų ir kitus tarptautinius susitarimus, kurie yra privalomi valstybėms narėms, perkantysis subjektas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pirkimų metu turi taikyti vienodas sąlygas trečiųjų šalių, pasirašiusių atitinkamus tarptautinius susitarimus, ir valstybių narių tiekėjams, darbams, prekėms ir paslaugoms.

5. Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje arba srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, atlikdamas su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, įvertina visus galinčius kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnius ir sprendžia, ar šiuose pirkimuose gali dalyvauti tiekėjai ir jo subtiekėjai, kurie nėra registruoti (jeigu tiekėjas ar subtiekėjas yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantys) Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, pasirašiusioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytus tarptautinius susitarimus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

30 straipsnis. Tiekėjai

1. Jeigu tiekėjai pagal valstybės narės, kurioje jie registruoti, teisės aktus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti prekę ar atlikti darbus, tiekėjo pasiūlymas neturi būti atmestas remiantis vien tik tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra reikalaujama, jog šie tiekėjai turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo atveju iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti už atitinkamos pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.

2. Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti tiekėjų grupės, įskaitant laikinas tiekėjų grupes. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkantysis subjektas iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajam subjektui priėmus sprendimą su tokia grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jeigu tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

3. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi paaiškinti, kaip tiekėjų grupės turi atitikti reikalavimus, keliamus pagal šio įstatymo 59–62 straipsnius, ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 60 straipsnį. Tiekėjų grupei keliami reikalavimai, taip pat pirkimo sutarties vykdymo sąlygos, įskaitant reikalavimus, kad tiekėjų grupė paskirtų bendrą atstovą arba vadovaujantį narį, nurodytų grupės sudėtį, kurios skiriasi nuo atskiriems dalyviams keliamų reikalavimų ir sąlygų, turi būti pagrįsti objektyviomis priežastimis ir proporcingi.

31 straipsnis. Pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai

1. Perkantysis subjektas pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūroms – gali) sudaryti pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Jeigu perkantysis subjektas atlikti pirkimų procedūras įgalioja kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotasis subjektas. Komisija dirba pagal ją sudariusio subjekto patvirtintą darbo reglamentą, yra jam atskaitinga ir atlieka tik rašytines jo užduotis ir įpareigojimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2. Komisija sudaroma ją sudarančio subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Šie asmenys gali būti ir ne Komisiją sudarančio subjekto darbuotojai. Komisiją sudarantis subjektas turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo.

3. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusio subjekto vadovas arba jo įgaliotas šio subjekto ar bendru pavaldumu susijusio kito subjekto darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.

4. Komisiją sudaręs subjektas gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).

5. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo ją sudariusio subjekto rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti galima tik už arba prieš siūlomą sprendimą. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, Komisijos narių atskirosios nuomonės. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.

6. Komisijos posėdžiai gali vykti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.

32 straipsnis. Konfidencialumas

1. Perkantysis subjektas, Komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią.

2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, pavyzdžiui, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:

1) jeigu tai pažeistų įstatymų, nustatančių informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas;

2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 46 ir 68 straipsniuose ir 94 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;

3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti;

4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

3. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.

4. Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiojo subjekto supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų.

5. Perkantysis subjektas gali nustatyti reikalavimus tiekėjams, siekdamas apsaugoti informacijos, kurią perkantieji subjektai teikia vykdydami pirkimo procesą, konfidencialų pobūdį, įskaitant informaciją apie kvalifikacijos vertinimo sistemą.

33 straipsnis. Interesų konfliktas

1. Pirkimuose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkantieji subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai, ekspertai ar stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, siekdamas užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją.

3. Jeigu perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, gauna pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo, šio perkančiojo subjekto vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, nustatęs, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo pašalinimo pagrindas. Jeigu nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.

34 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija

1. Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkurso planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais.

2. Atliekant pirkimo procedūras centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, įskaitant tiekėjų pasiūlymų pateikimą, gali vykti centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis.

3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis, perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, kurio nuoroda paskelbta 2017 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1870 dėl nuorodos į Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą ir sintaksių sąrašo paskelbimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES (OL 2017 L 266, p. 19) (toliau – Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartas), teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Šiame straipsnyje elektroninė sąskaita faktūra suprantama kaip sąskaita faktūra, išrašyta, perduota ir gauta tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę ją apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

4. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonės, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos elektroninės priemonės, informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonės ir jų techninės charakteristikos turi nediskriminuoti tiekėjų, būti visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis, neriboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose.

5. Perkantysis subjektas gali nereikalauti teikiant paraiškas, paraiškas dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymus, sprendinius, projekto konkursų planus ir projektus (toliau – tiekėjo dokumentai) naudoti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemones, jeigu:

1) dėl specialaus pirkimo pobūdžio reikėtų elektroninių priemonių, įrangos ar rinkmenų formatų, kurie nėra visuotinai prieinami ar palaikomi visuotinai prieinamomis programomis;

2) tiekėjo dokumentams parengti reikėtų naudoti rinkmenų formatus, kuriuos galima perskaityti tik naudojant patentuotas programas ar programas, kurios nėra atviros ar visuotinai prieinamos ir kurių perkantysis subjektas negali sudaryti sąlygų atsisiųsti ar panaudoti nuotoliniu būdu;

3) elektroninių priemonių naudojimas pareikalautų specialios biuro įrangos, kuri perkantiesiems subjektams nėra visuotinai prieinama;

4) pirkimo dokumentuose reikalaujama pateikti modelius ar maketus, kurių neįmanoma perduoti elektroninėmis priemonėmis.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais tiekėjo dokumentai gali būti pateikiami per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją arba derinant pašto paslaugos teikėjo ar kito tinkamo vežėjo paslaugas ir Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemones.

7. Perkantysis subjektas ir tiekėjas bendrauti ir keistis informacija gali kitomis negu Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, kai dėl pirkimo pobūdžio reikia naudoti specialių informacinių sistemų priemones ir įrangą, kurios nėra visuotinai naudojamos, pavyzdžiui, darbų pirkimo ar projekto konkurso atveju statinio informacinio modeliavimo priemones. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi pasiūlyti alternatyvią prieigą prie šių priemonių ir įrangos. Laikoma, kad perkantysis subjektas pasiūlė tinkamas alternatyvias prieigos galimybes bet kuriuo iš šių atvejų:

1) suteikė neatlygintiną, neribotą ir visapusę tiesioginę prieigą elektroninėmis priemonėmis prie tų priemonių ir įrangos nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos ir tame skelbime ar kvietime nurodė interneto adresą, kuriuo tos priemonės ir įranga yra prieinami;

2) užtikrino, kad dalyviai, kurie dėl nuo jų pačių nepriklausančių priežasčių neturi prieigos prie reikiamų priemonių ir įrangos ar negali laiku tokios prieigos gauti, galėtų dalyvauti pirkimo procedūroje naudodami suteiktus laikinus neatlygintinus prisijungimo kodus;

3) suteikė alternatyvų kanalą pasiūlymams elektroninėmis priemonėmis teikti.

8. Perkantysis subjektas gali nereikalauti iš tiekėjo teikiant dokumentus naudoti elektronines priemones, jeigu kitas negu elektronines priemones (teikiant dokumentus per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) naudoti būtina dėl:

1) elektroninių priemonių saugumo pažeidimo;

2) ypač jautriai informacijai apsaugoti reikalingos tokio aukšto lygio apsaugos, kurios neįmanoma užtikrinti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis arba specialių informacinių sistemų priemonėmis ir įranga, suteikiant alternatyvią prieigą prie šių priemonių ir įrangos pagal šio straipsnio 7 dalį.

9. Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius, žodžiu leidžiamas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai ir tiekėjo dokumentai, išreiškiamas tiekėjo susidomėjimas pirkimu.

10. Neatsižvelgiant į pasirinktą perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdą, turi būti užtikrinama, kad būtų išsaugotas duomenų vientisumas, tiekėjo dokumentų konfidencialumas. Be to, būtina užtikrinti, kad perkantysis subjektas su tiekėjo dokumentais galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui.

11. Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomoms elektroninėms priemonėms ir kitoms specialių informacinių sistemų priemonėms ir įrangai, skirtai tiekėjo dokumentams perduoti ir priimti, taikomi šio įstatymo 6 priede nustatyti reikalavimai. Naudojant šias priemones ir įrangą taip pat taikomos šios taisyklės:

1) suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie elektroninių tiekėjo dokumentų pateikimo specifikacijas, įskaitant šifravimą ir laiko žymėjimą;

2) perkantysis subjektas, įvertinęs galimą riziką, gali reikalauti, kad tiekėjo dokumentai būtų pateikti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 273, p. 73) (toliau – Reglamentas Nr. 910/2014);

3) kvalifikuotas elektroninis parašas priimamas šiomis sąlygomis:

a) tiekėjo dokumentams pateikti skirtos elektroninės priemonės sudaro galimybes techniškai tvarkyti reikalaujamą kvalifikuoto elektroninio parašo formatą, nustatytą Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose. Jeigu tiekėjo dokumentai pateikiami kitokiu elektroninio parašo formatu, į elektroninio parašo arba elektroninio dokumento laikmeną turi būti įtraukta informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, kuriomis naudodamasis perkantysis subjektas turi galėti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu patvirtinti gautą elektroninį parašą kaip kvalifikuotą elektroninį parašą;

b) jeigu tiekėjo dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, kurį išdavė sertifikavimo paslaugų teikėjas, įtrauktas į patikimų tiekėjų sąrašą, sudarytą vadovaujantis Reglamento Nr. 910/2014 22 straipsnyje nurodytais įgyvendinimo aktais, jokie papildomi reikalavimai, kurie trukdytų naudoti tokius parašus, nekeliami.

12. Jeigu mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties atveju yra Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ar informacinės sistemos „E. sąskaita“ pažeidimų, dėl kurių negalimas perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija naudojantis šiomis sistemomis, atliekant pirkimus gali būti naudojamos kitos šiame straipsnyje Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai keliamus reikalavimus atitinkančios elektroninės priemonės, vykdant pirkimo sutartis sąskaitos faktūros gali būti teikiamos ne elektroninėmis priemonėmis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

13. Informacinė sistema „E. sąskaita“ turi sudaryti galimybes perkantiesiems subjektams priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras, atitinkančias Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

14. Institucijos ir kiti subjektai, kompetentingi išduoti vykdant pirkimo procedūras reikalaujamus dokumentus, gali sudaryti kvalifikuoto parašo formatą pagal Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus. Tokiu atveju turi būti parengtos tam formatui techniškai tvarkyti būtinos priemonės ir informacija. Į tokių dokumentų elektroninį parašą arba elektroninio dokumento laikmeną įtraukiama informacija apie esamas kvalifikuoto elektroninio parašo patvirtinimo galimybes, kuriomis naudojantis gautus elektroninius parašus būtų galima patvirtinti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

35 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose

1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) socialinei įmonei;

2) neįgaliųjų socialinei įmonei;

3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

4) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

5) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.

36 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti tam tikrų paslaugų pirkimuose

1. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra: 75121000-0, 75122000-7, 75123000-4, 79622000-0, 79624000-4, 79625000-1, 80110000-8, 80300000-7, 80420000-4, 80430000-7, 80511000-9, 80520000-5, 80590000-6, nuo 85000000-9 iki 85323000-9, 92500000-6, 92600000-7, 98133000-4, 98133110-8, pirkimuose gali dalyvauti tik tiekėjai, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Tokiu atveju pirkimo sutarties trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai.

2. Įmonė, kuri gali dalyvauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų rezervuotame pirkime, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

1) jos tikslas turi būti viešosios paslaugos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje išvardytomis paslaugomis, teikimas;

2) jos pelnas gali būti panaudojamas tik įmonės veiklos tikslams. Pelnas gali būti paskirstomas ar perskirstomas tik atsižvelgiant į dalyvavimo įmonės valdyme veiksnius;

3) jos valdymo ar dalininkų struktūra pagrįsta darbuotojams suteikiamų nuosavybės ar dalyvavimo įmonės valdyme teisių principais arba reikalauja aktyvaus darbuotojų, paslaugų gavėjų ar suinteresuotų subjektų dalyvavimo įmonės valdyme;

4) per paskutinius 3 metus perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, su šia įmone nebuvo sudaręs pirkimo sutarties pagal šio straipsnio reikalavimus.

3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, turi būti nurodyta, kad pirkimas vykdomas pagal šį straipsnį, ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiama tiekėjo patvirtinta deklaracija).

4. Tiekėjas, dalyvaujantis pagal šį straipsnį atliekamuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančius tiekėjus.

37 straipsnis. Tarptautinio pirkimo, supaprastinto pirkimo ir mažos vertės pirkimo atlikimas

1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkantysis subjektas atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 44, 47 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, išskyrus 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio.

3. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto, vadovaujantis šiuo įstatymu, patvirtintas taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę.

II SKYRIUS

PIRKIMO PLANAVIMAS IR ATLIKIMAS, PIRKIMO DOKUMENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

PIRKIMO PLANAVIMAS IR PASIRENGIMAS PIRKIMUI

38 straipsnis. Pirkimų planai

1. Perkantysis subjektas turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka paskelbta planuojamų atlikti pirkimų suvestinė papildomai gali būti paskelbta pirkėjo profilyje. Paskelbtos planuojamų atlikti pirkimų suvestinės turinys visur turi būti tapatus.

39 straipsnis. Pasirengimas pirkimui

1. Perkantysis subjektas, siekdamas pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimų planus ir reikalavimus, gali:

1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiajam subjektui nusprendus paskelbti kvietimą suteikti šiame punkte nurodytas konsultacijas, šis kvietimas turi būti skelbiamas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2) iš anksto Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti pirkimų, techninių specifikacijų projektus. Techninių specifikacijų projektai, dėl šių projektų gautos pastabos ir pasiūlymai vertinami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kvietimą suteikti konsultacijas arba techninių specifikacijų projektą, šie dokumentai papildomai gali būti skelbiami pirkėjo profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. To paties dokumento turinys visur turi būti tapatus.

3. Tais atvejais, kai kandidatas ar dalyvis pats arba su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas padėjo pasirengti pirkimui, perkantysis subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję ūkio subjektai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir paskelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, taip pat pakankamų pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas.

4. Jeigu, perkančiojo subjekto nuomone, šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių nepakanka norint užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumo principo laikymąsi, perkantysis subjektas, tikrindamas, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, privalo prašyti kandidato ar dalyvio, padėjusio pasirengti pirkimui, raštu pagrįsti, kad jų išankstinės konsultacijos negalėjo pažeisti konkurencijos. Tokio kandidato ar dalyvio paraiška ar pasiūlymas šiuo pagrindu atmetamas tik tuo atveju, jeigu jis nepateikia perkančiajam subjektui tinkamo pagrindimo.

5. Perkantysis subjektas, valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, pasirengdamas pirkimui ir siekdamas įvertinti, ar pirkimas susijęs su nacionaliniu saugumu, privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją su prašymu pateikti motyvuotą rekomendaciją dėl sutarties vykdymo metu galinčių kilti technologinių rizikų, susijusių su ypatingos svarbos informacine infrastruktūra, ir šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, nustatymo pirkimo dokumentuose tikslingumo (toliau šioje dalyje – rekomendacija). Kartu su prašymu pateikti rekomendaciją perkantysis subjektas turi pateikti pirkimo objektui apibūdinti  reikalingus duomenis, pagrindines ketinamos sudaryti pirkimo sutarties sąlygas ir motyvus, kodėl pirkimas galėtų būti susijęs su nacionaliniu saugumu. Rekomendacijos pateikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3259, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15774

40 straipsnis. Pirkimo objekto skaidymas į dalis

1. Pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.

2. Tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas į dalis, perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo:

1) kelioms pirkimo objekto dalims (vienai, dviem ar daugiau) tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą;

2) maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas, jeigu perkantysis subjektas nusprendžia šį skaičių riboti. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai ar taisyklės, taikomos nustatant, kurias pirkimo objekto dalis laimėjo tiekėjas, jeigu pagal pasiūlymų vertinimo rezultatus tam pačiam tiekėjui turėtų atitekti didesnis negu nustatytas maksimalus pirkimo objekto dalių skaičius;

3) ar perkantysis subjektas pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jo nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas.

41 straipsnis. Pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga

1. Pirkimo ar projekto konkurso procedūros prasideda, kai:

1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju – paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiojo subjekto pateiktą skelbimą apie pirkimą, skelbimą apie projekto konkursą, reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime;

2) tiekėjams išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose;

3) perkantysis subjektas priima sprendimą pirkimą atlikti pagal šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalį;

4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą atnaujintame tiekėjų varžymesi;

5) tiekėjams, kuriems leista dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą.

2. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai:

1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas;

2) atmetamos visos paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai;

3) nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros;

4) per nustatytą terminą nepateikiama nė vienos paraiškos, pasiūlymo, projekto konkurso plano ar projekto;

5) baigiasi pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;

6) visi tiekėjai atšaukia pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį.

3. Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

ANTRASIS SKIRSNIS

PIRKIMO SKELBIMAI

42 straipsnis. Reguliarus orientacinis skelbimas

1. Perkantysis subjektas, norėdamas iš anksto pranešti apie planuojamus pirkimus, gali paskelbti reguliarų orientacinį skelbimą.

2. Laikotarpis, kuriam skelbiamas reguliarus orientacinis skelbimas, negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo jo išsiuntimo paskelbti dienos.

3. Perkantysis subjektas reguliariu orientaciniu skelbimu gali pakviesti tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose. Toks skelbimas turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) jame nurodytos prekės, paslaugos ar darbai, dėl kurių numatyta sudaryti pirkimo sutartį;

2) jame nurodyta, kad bus vykdomas ribotas konkursas ar skelbiamos derybos papildomai neskelbiant skelbimo apie pirkimą, o suinteresuoti tiekėjai bus kviečiami išreikšti susidomėjimą pirkimu;

3) jame pateikta visa informacija pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

4) jis išsiųstas paskelbti likus ne mažiau kaip 35 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – likus ne mažiau kaip 15 dienų) ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos.

4. Paskelbęs reguliarų orientacinį skelbimą apie atvirą konkursą, perkantysis subjektas gali sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje, jeigu šis skelbimas paskelbtas ne mažiau kaip prieš 35 dienas (supaprastintų pirkimų atveju – ne mažiau kaip prieš 15 dienų) ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos ir jame pateikta informacija apie pirkimą, kuri buvo žinoma paskelbimo metu, pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Šios dalies nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai reguliariu orientaciniu skelbimu nebuvo kviečiama dalyvauti pirkime, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.

43 straipsnis. Skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą

1. Perkantysis subjektas, nusprendęs taikyti kvalifikacijos vertinimo sistemą, kaip nustatyta šio įstatymo 61 straipsnyje, privalo paskelbti skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ir jame nurodyti kvalifikacijos vertinimo sistemos tikslą, galiojimo terminą ir kaip galima susipažinti su kvalifikacijos vertinimo sistemos taikymo taisyklėmis.

2. Skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą perkantysis subjektas gali pakviesti tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse, skelbiamose derybose, konkurenciniame dialoge ar inovacijų partnerystėje.

3. Perkantysis subjektas turi informuoti Europos Sąjungos leidinių biurą apie kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo termino pasikeitimus naudodamas šias standartines formas:

1) skelbimo apie kvalifikacijos vertinimo sistemą – jeigu galiojimo terminas pakeičiamas nenutraukiant kvalifikacijos vertinimo sistemos taikymo;

2) skelbimo apie pirkimo sutarties sudarymą – jeigu kvalifikacijos vertinimo sistemos taikymas nutraukiamas.

44 straipsnis. Skelbimas apie pirkimą ir skelbimas apie projekto konkursą

1. Perkantysis subjektas tiekėjus dalyvauti pirkime, atliekamame pagal šio įstatymo procedūras, kviečia skelbimu apie pirkimą ar skelbimu apie projekto konkursą, išskyrus atvejus, kai vyksta neskelbiamos derybos arba taikomos šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalies ar 43 straipsnio 2 dalies nuostatos.

2. Perkantysis subjektas, norėdamas pakviesti tiekėjus dalyvauti mažos vertės pirkime, skelbia apie pirkimą, išskyrus perkančiojo subjekto taisyklėse nustatytus atvejus.

45 straipsnis. Savanoriško ex ante skaidrumo skelbimas

Perkantysis subjektas, atlikdamas pirkimą, apie kurį, jo manymu, neprivalo skelbti Europos Sąjungos leidinių biuras ir (arba) neprivaloma skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, priėmęs sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, gali paskelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą.

46 straipsnis. Skelbimai apie pirkimo ir projekto konkurso rezultatus

1. Tarptautinio pirkimo atveju perkantysis subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti skelbimą apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą, skelbimą apie projekto konkurso rezultatus, skelbimą apie pirkimo sutarties keitimą.

2. Skelbimas apie pirkimo sutarties sudarymą, preliminariosios sutarties sudarymą, projekto konkurso rezultatus skelbiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. Skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą atlikus šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimą ar pirkimo sutarties sudarymą preliminariosios sutarties pagrindu, ar pirkimo sutarties sudarymą taikant dinaminę pirkimo sistemą gali būti sugrupuojami ir skelbiami ne vėliau kaip per 30 dienų ketvirčiui pasibaigus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

3. Jeigu reguliariu orientaciniu skelbimu tiekėjai buvo kviečiami dalyvauti pirkime, kaip nustatyta šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje, ir perkantysis subjektas per jo galiojimo laikotarpį nusprendė nebesudaryti kitų pirkimo sutarčių, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimo sutarties sudarymą.

4. Skelbimas apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimą skelbiamas šio įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po sutarties pakeitimo.

5. Skelbimuose apie pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymą, projekto konkurso rezultatus neskelbiama informacija, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.

6. Skelbime apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimo sutarties sudarymą informacija apie paslaugų pobūdį ir apimtį gali būti pateikiama glaustai:

1) pažymint, kad tai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, kai pirkimas atliktas neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 2 punktą;

2) pakartojant skelbime apie pirkimą ar kitame pirkimo dokumente, kuriuo buvo kviečiama dalyvauti pirkime, nurodytą atitinkamą informaciją.

7. Skelbimuose pateikta informacija, pažymėta kaip ne vieša, skelbiama supaprastinta forma statistikos tikslais.

47 straipsnis. Pirkimo skelbimo rengimas ir paskelbimas

1. Šio įstatymo 42–46 straipsniuose nurodyti pirkimo skelbimai skelbiami šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Informacija, kuri turi būti nurodyta pirkimo skelbimuose, skelbimų, įskaitant klaidų ištaisymo skelbimus, standartinės formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti:

1) tarptautinio pirkimo atveju – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296, p. 1);

2) supaprastinto pirkimo atveju – Viešųjų pirkimų tarnybos priimtuose teisės aktuose.

3. Tarptautinio pirkimo skelbimai skelbiami per Europos Sąjungos leidinių biurą ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Reguliarus orientacinis skelbimas, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, gali būti skelbiamas pirkėjo profilyje vietoj jo paskelbimo per Europos Sąjungos leidinių biurą. Tačiau prieš tai Europos Sąjungos leidinių biurui turi būti išsiųstas skelbimas apie reguliaraus orientacinio skelbimo paskelbimą pirkėjo profilyje, o reguliariame orientaciniame skelbime turi būti nurodyta jo išsiuntimo data.

4. Supaprastinto pirkimo skelbimai skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

5. Visus pirkimo skelbimus, kurie skelbiami per Europos Sąjungos leidinių biurą ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkantysis subjektas parengia ir pateikia elektroninėmis priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka.

6. Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi perkančiojo subjekto pateiktus pirkimo skelbimus, privalo:

1) tarptautinio pirkimo atveju – per 3 darbo dienas nuo jų gavimo Europos Komisijos nustatytu formatu išsiųsti Europos Sąjungos leidinių biurui ir po 48 valandų nuo patvirtinimo apie skelbimo gavimą Europos Sąjungos leidinių biure paskelbti juos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Pirkimo skelbimo paskelbimo data yra laikoma Europos Sąjungos leidinių biuro perkančiajam subjektui atsiųstoje informacijoje nurodyta paskelbimo data;

2) supaprastinto pirkimo atveju – per 3 darbo dienas, mažos vertės pirkimo atveju – per vieną darbo dieną nuo jų gavimo paskelbti juos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimo paskelbimo data yra laikoma skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje data.

7. Pirkimo skelbimai turi būti skelbiami lietuvių kalba. Papildomai jie gali būti skelbiami ir kitomis perkančiojo subjekto pasirinktomis oficialiosiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis. Autentišku laikomas tik perkančiojo subjekto parengtas pirkimo skelbimų tekstas.

8. Pirkimo skelbimai papildomai gali būti skelbiami pirkėjo profilyje, kitur internete ir (arba) leidiniuose. Pirkėjo profilyje papildomai gali būti skelbiama ir kita informacija apie pirkimus, įskaitant informaciją apie galiojančius kvietimus teikti pasiūlymus, sudarytas pirkimo sutartis ir preliminariąsias sutartis, nutrauktas pirkimo procedūras ir kitą bendrojo pobūdžio informaciją (įstaigos, kurioje teikiama informacija apie pirkimą, pavadinimas, telefonų ir faksų numeriai, pašto adresai, elektroninio pašto adresai).

9. Skelbiant tarptautinio pirkimo skelbimus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkėjo profilyje, kitur internete ar leidiniuose turi būti laikomasi šių reikalavimų:

1) prieš tai juos turi paskelbti Europos Sąjungos leidinių biuras;

2) juose turi būti nurodyta skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos leidinių biurui data;

3) to paties pirkimo skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

10. Supaprastinto pirkimo skelbimai, prieš skelbiant pirkėjo profilyje, kitur internete ar leidiniuose, turi būti paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir to paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

11. Perkantysis subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali skelbti apie pirkimus, kuriems šiame įstatyme nenustatytas reikalavimas dėl paskelbimo per Europos Sąjungos leidinių biurą ar paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

TREČIASIS SKIRSNIS

PIRKIMO DOKUMENTAI IR TECHNINĖ SPECIFIKACIJA

48 straipsnis. Pirkimo dokumentų turinys

1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

2. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta:

1) pasiūlymų rengimo reikalavimai;

2) tiekėjų pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai ir, jeigu taikytina, reikalaujami kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjų grupės nariams;

3) informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajam subjektui įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys;

4) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkantysis subjektas šio įstatymo nustatytais atvejais apriboja pirkimo dalyvių skaičių;

5) tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, reikalaujamiems kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančių dokumentų sąrašas, informacija, kad tiekėjas turi pateikti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą pagal šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o vykdant atvirą konkursą nurodoma, ar bus taikoma šio įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybė pirmiausia vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą, o vėliau tikrinti jo kvalifikaciją;

6) informacija pagal šio įstatymo 59 straipsnį ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų pirkimo dokumentų reikalavimų;

7) informacija, kad perkantysis subjektas gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų;

8) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai;

9) techninė specifikacija;

10) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;

11) prekių, paslaugų ar darbų energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (arba) kriterijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;

12) perkančiojo subjekto siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal šio įstatymo 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas. Jeigu ketinama pasirašyti preliminariąją sutartį, pirkimo dokumentuose taip pat turi būti preliminariosios sutarties sąlygos ir (arba) preliminariosios sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;

13) teisinės formos reikalavimai, kai perkantysis subjektas reikalauja, kad, tiekėjų grupės pateiktą pasiūlymą nustačius laimėjusį ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, tiekėjų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą. Jeigu reikalaujama, kad tiekėjų grupė įsteigtų juridinį asmenį, nurodoma pareiga tiekėjų grupės nariams laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu;

14) subtiekimo reikalavimai, nustatyti vadovaujantis šio įstatymo 96 straipsnio nuostatomis;

15) informacija, ar perkantysis subjektas leidžia, neleidžia ar reikalauja pateikti alternatyvius pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;

16) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina ar sąnaudos. Į kainą ar sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai;

17) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jeigu taikytina, reikalavimai;

18) pasiūlymų pateikimo termino pabaiga, vieta ir būdas;

19) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkantysis subjektas ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkantysis subjektas savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus;

20) data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas;

21) susipažinimo su pasiūlymais data, o jeigu pirkimas atliekamas ne elektroninėmis priemonėmis, – vieta, data, valanda ir minutė;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

22) susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūros;

23) informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos ar sąnaudos bus vertinamos eurais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos eurais pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;

24) perkančiojo subjekto darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, kontaktinė informacija;

25) nuorodos į reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, paskelbtą Europos Sąjungos leidinių biuro, taip pat paskelbtą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kituose leidiniuose ir internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta tokiu būdu;

26) informacija apie atidėjimo termino taikymą, ginčų nagrinėjimo tvarką;

27) informacija apie numatomą skelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą;

28) informacija apie tai, ar į Komisijos posėdžius kviečiami dalyvauti stebėtojai, jų dalyvavimo sąlygos;

29) informacija apie tai, kad tiekėjas privalo nurodyti, ar jo pasiūlyme yra konfidencialios informacijos, ir kuri informacija, vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, yra konfidenciali;

30) jeigu taikoma, perkančiojo subjekto pateiktos konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai pagal šio įstatymo 32 straipsnio 5 dalį, kai skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą kviečiama dalyvauti pirkime;

31) informacija apie tai, kad tiekėjas, sudarius sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, turi pateikti sutartį vykdysiančių ir perkančiojo subjekto nurodytas užduotis atliksiančių darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą, taip pat informacija, kad sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai tiekėjas nedelsdamas turi informuoti perkantįjį subjektą ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą ir patikslintą darbo užmokesčio mėnesio medianą, jeigu taikytina;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

32) informacija apie tai, kad, jeigu pirkimo metu bus atliekama patikra Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka, tiekėjas turės pateikti tokiai patikrai atlikti reikalingus dokumentus;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3259, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15774

33) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

Nr. XIII-3259, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15774

3. Pirkimo dokumentų sudedamoji dalis yra reguliarus orientacinis skelbimas, skelbimas apie pirkimą, skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą. Perkantysis subjektas skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti. Perkantysis subjektas taip pat gali neteikti techninės specifikacijos, kuri pagrįsta tiekėjams nurodytais laisvai, neatlygintinai ir tiesiogiai prieinamais dokumentais ir kurioje yra pateikta nuoroda į tuos dokumentus. Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą, reguliariame orientaciniame skelbime, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, kaip nurodyta šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje ir 43 straipsnio 2 dalyje, pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą, reguliariame orientaciniame skelbime, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime.

4. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia.

5. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.

49 straipsnis. Pirkimo dokumentų teikimas

1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo ar kvietimo patvirtinti susidomėjimą arba kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos. Jeigu kaip kvietimas konkurse naudojamas skelbimas apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, pirkimo dokumentai paskelbiami kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip kvietimo pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose išsiuntimo dieną. Pirkimo dokumentai taip pat gali būti paskelbti ir pirkėjo profilyje, tačiau ne anksčiau, negu jie paskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

2. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje turi būti užtikrinta neribota, visapusė, tiesioginė ir neatlygintina prieiga prie paskelbtų pirkimo dokumentų.

3. Skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, jeigu jis konkurse naudojamas kaip kvietimas, turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo pirkimo dokumentai yra pasiekiami.

4. Jeigu perkantysis subjektas negali pirkimo dokumentų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, nes:

1) jų neįmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis dėl bent vienos šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nurodytos priežasties, perkantysis subjektas gali skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą, ar kituose pirkimo dokumentuose (kai pirkime kviečiama dalyvauti skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą) nurodyti, kad pirkimo dokumentai bus pateikiami kitomis priemonėmis laikantis šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) taikomi šio įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nurodyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai, perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą, ar kituose pirkimo dokumentuose (kai pirkime kviečiama dalyvauti skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą) turi nurodyti keliamus konfidencialumo reikalavimus ir kaip galima susipažinti su pirkimo dokumentais.

5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkantysis subjektas ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

6. Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo skelbimuose paskelbta informacija, šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka skelbiami klaidų ištaisymo skelbimai.

7. Jeigu perkantysis subjektas rengia susitikimą su tiekėjais dėl pirkimo dokumentų, jis surašo šio susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Informacija apie planuojamą susitikimą su tiekėjais ir po susitikimo parengtas protokolo išrašas paskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

50 straipsnis. Techninė specifikacija

1. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti intelektinės nuosavybės teises.

2. Visų pirkimų, skirtų fiziniams asmenims (visai visuomenei, perkančiojo subjekto darbuotojams), techninės specifikacijos, išskyrus pagrįstus atvejus, turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus ir tinkamumą visiems naudotojams. Jeigu Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės aktu yra nustatyti privalomi neįgaliųjų kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai, perkantysis subjektas privalo jais vadovautis rengdamas technines specifikacijas. Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje ar valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, ar veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdamas su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, turi teisę reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje, turi teisę spręsti, ar tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, įvertinęs kompetentingų institucijų pateiktą informaciją. Perkantysis subjektas, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, turi teisę laikyti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

Nr. XIII-3259, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15774

3. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

4. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu:

1) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Funkciniai reikalavimai gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkantysis subjektas – įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų;

2) nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti laikomasi tokios pirmumo tvarkos: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos organizacijų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, sąmatų apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“;

3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, nurodytus šios dalies 1 punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – šios dalies 2 punkte nurodytas technines specifikacijas;

4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto ypatybių technines specifikacijas pagal šios dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, kitų ypatybių – apibūdinant šios dalies 1 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus.

5. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.

6. Kai perkantysis subjektas nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasis šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais reikalavimais, jis neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis jis rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajam subjektui tinkamomis priemonėmis, įskaitant ir šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytas priemones, įrodo, kad jo pasiūlyti sprendiniai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.

7. Kai perkantysis subjektas techninėje specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus pagal šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, jis neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka Lietuvos standartą, perimantį Europos standartą, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos organizacijos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jeigu juose yra nurodyti perkančiojo subjekto keliami norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajam subjektui tinkamomis priemonėmis, įskaitant ir šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytas priemones, įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus.

51 straipsnis. Ženklinimas

1. Kai perkami specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižymintys prekės, paslaugos ar darbai, perkantysis subjektas, rengdamas technines specifikacijas, nustatydamas pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, gali reikalauti naudoti specialų ženklą kaip įrodymą, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka nustatytus reikalavimus, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) ženklui keliami reikalavimai yra susiję su tokiais kriterijais, kurie taikytini pirkimo objektui ir yra tinkami perkamų prekių, paslaugų ar darbų charakteristikoms apibrėžti;

2) ženklui keliami reikalavimai yra objektyviai patikrinami ir nediskriminaciniai;

3) ženklas sukuriamas taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi susiję subjektai: valdžios institucijos ir įstaigos, vartotojai, socialiniai partneriai, gamintojai, platintojai, nevyriausybinės organizacijos;

4) ženklas yra prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams;

5) ženklui keliami reikalavimai nustatomi institucijos ar įstaigos sprendimu, kuriam ūkio subjektas, kuris kreipėsi dėl ženklo suteikimo, nedarė lemiamos įtakos.

2. Tuo atveju, kai perkantysis subjektas nereikalauja specialaus ženklo, atitinkančio šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, jis gali nurodyti, kokius ženklui keliamus reikalavimus turi atitikti perkami prekės, paslaugos ar darbai.

3. Perkantysis subjektas pripažįsta bet kurį tiekėjo pateiktą ženklą, kuriuo patvirtinama, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka lygiaverčius perkančiojo subjekto reikalaujamo ženklo reikalavimus. Jeigu tiekėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti perkančiojo subjekto reikalaujamo ar jam lygiaverčio ženklo per nustatytus terminus, perkantysis subjektas pripažįsta bet kokias jam tinkamas priemones, įskaitant ir gamintojo techninius duomenis, kuriomis tiekėjas įrodo, kad jo siūlomi prekės, paslaugos ar darbai atitinka specialius ženklo arba perkančiojo subjekto nurodytus reikalavimus.

4. Kai konkretus ženklas atitinka šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau juo nustatomi su pirkimo objektu nesusiję reikalavimai, perkantysis subjektas negali reikalauti naudoti tokį ženklą. Perkantysis subjektas gali techninėje specifikacijoje nurodyti to ženklo reikalavimus, kurie yra susiję su pirkimo objektu ir yra tinkami pirkimo objekto ypatybėms apibrėžti.

52 straipsnis. Įrodinėjimo priemonės

1. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas kaip tinkamą priemonę, įrodančią, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus ar kriterijus, pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigtos atitikties vertinimo įstaigos tyrimų ataskaitą ar pažymą. Perkantieji subjektai taip pat pripažįsta kitose šalyse įsteigtų lygiaverčių atitikties vertinimo įstaigų išduotas pažymas.

2. Jeigu tiekėjas negali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažymų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per nustatytą laiką dėl nuo tiekėjo nepriklausančių aplinkybių ir įrodo, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus ar kriterijus, pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, perkantysis subjektas pripažįsta ir kitas tinkamas priemones.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TIEKĖJO PARAIŠKOS IR PASIŪLYMO PATEIKIMAS

53 straipsnis. Paraiškos ir pasiūlymo pateikimas

1. Perkantysis subjektas privalo nustatyti pakankamą paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Toks terminas turi būti ne trumpesnis, negu šio įstatymo 70, 72, 74, 77, 82 straipsniuose nustatyti trumpiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai. Perkantysis subjektas, nustatydamas šį terminą, privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.

2. Šiame įstatyme nustatyti trumpiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai skaičiuojami nuo skelbimo apie tarptautinį pirkimą išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Sąjungos leidinių biurui, skelbimo apie supaprastintą pirkimą paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ar nuo kvietimo pateikti paraiškas ar pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.

3. Jeigu pasiūlymus galima parengti tik apsilankius paslaugų teikimo ar darbų atlikimo vietoje arba tik vietoje susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais, perkantysis subjektas nustato ilgesnius, negu šio įstatymo 70, 72, 74, 77, 82 straipsniuose nustatyti, pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija.

4. Perkantysis subjektas privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, šiais atvejais:

1) jeigu dėl kokių nors priežasčių papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija būtų pateikiama likus mažiau kaip 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors jų buvo paprašyta laiku. Atviro konkurso pagreitintų procedūrų taikymo atveju, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2) jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.

5. Perkantysis subjektas, pratęsdamas pasiūlymų pateikimo terminą šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, privalo atsižvelgti į informacijos ir pirkimo dokumentų pakeitimų svarbą. Jeigu papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku arba ji neturi esminės įtakos pasiūlymų parengimui, perkantysis subjektas pasiūlymų pateikimo termino gali nepratęsti.

6. Paraiškos ir pasiūlymai perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

7. Jeigu perkantysis subjektas reikalauja, kad paraiškos ir pasiūlymai (ar jų dalis) būtų pateikiami per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją, kaip nustatyta šio įstatymo 34 straipsnio 6 ir 8 dalyse, paraiška ir pasiūlymai (ar jų dalis) turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto asmens. Tokiu atveju paraiška ar pasiūlymas turi būti pateikiami užklijuotame voke. Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodytas tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos (jeigu yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Kartu su kitais pasiūlymo lapais įsiuvama ir sunumeruojama pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopija. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas neįsiuvamas ir nenumeruojamas, jis įdedamas į bendrą voką. Tuo atveju, kai pasiūlymas yra didelės apimties ir susideda iš kelių dalių, šie reikalavimai taikomi kiekvienai pasiūlymo daliai.

8. Jeigu perkantysis subjektas numato pasiūlymus vertinti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jo pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai vertinamos, pirkimo dokumentuose jis privalo nurodyti (išskyrus derybų ir dialogo atvejus), kad tiekėjai pasiūlymą pateiktų dviem dalimis, kurių vienoje būtų pateikta kaina arba sąnaudos, kitoje – likęs pasiūlymas (techniniai pasiūlymo duomenys, kita informacija ir dokumentai). Perkančiajam subjektui reikalaujant pasiūlymus pateikti:

1) šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu, turi būti užtikrinama, kad perkantysis subjektas su pasiūlymo dalimi, kurioje pateikta kaina arba sąnaudos, galėtų susipažinti tik po to, kai buvo įvertinta pasiūlymo dalis, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys, kita informacija ir dokumentai;

2) šio straipsnio 7 dalyje nurodytu būdu, turi būti reikalaujama, kad tiekėjai minėtas pasiūlymo dalis pateiktų atskiruose užklijuotuose vokuose, kurie būtų įdėti į bendrą užklijuotą voką.

9. Tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimo objektas suskaidytas į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajam subjektui po vieną pasiūlymą dėl vienos, kelių ar visų pirkimo objekto dalių, kaip nurodo perkantysis subjektas, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.

10. Tuo atveju, kai perkantysis subjektas nereikalauja pasiūlymus teikti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis ir tiekėjas prašo patvirtinti jo pasiūlymo gavimo faktą, perkantysis subjektas privalo ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos pateikti rašytinį patvirtinimą ir jame nurodyti gavimo dieną, valandą ir minutę.

54 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo terminas, jo keitimas ir atšaukimas

1. Pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą terminą. Šis terminas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo terminas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose.

2. Pirkimo procedūros metu perkantysis subjektas gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama.

3. Tiekėjas, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša perkančiajam subjektui, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, jeigu jo buvo reikalaujama. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiojo subjekto prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.

4. Kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkantysis subjektas jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

55 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas

1. Perkantysis subjektas darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

2. Perkantysis subjektas negali atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasis tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

3. Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, tiekėjas gali prašyti perkančiojo subjekto patvirtinti, kad jis sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą. Tokiu atveju perkantysis subjektas privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas iš perkančiojo subjekto neatima teisės atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo gavus informacijos, kad pasiūlymo galiojimą ar pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų perkančiajam subjektui arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė.

56 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai

1. Perkantysis subjektas gali leisti ar reikalauti, kad tiekėjai pateiktų alternatyvius pasiūlymus. Skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą perkantysis subjektas privalo nurodyti, kad leidžiama, neleidžiama ar reikalaujama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Alternatyvūs pasiūlymai turi būti susiję su pirkimo objektu.

2. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus, įskaitant tai, ar alternatyvūs pasiūlymai gali būti teikiami tik pateikus pagrindinį pasiūlymą. Perkantysis subjektas turi pasirinkti tokius pasiūlymų vertinimo kriterijus, kurie būtų tinkami ir pagrindiniams, ir alternatyviems pasiūlymams. Vertinami tik tie alternatyvūs pasiūlymai, kurie atitinka minimalius reikalavimus.

3. Jeigu pirkdamas prekes ar paslaugas perkantysis subjektas nusprendė leisti ar reikalauti pateikti alternatyvius pasiūlymus, jis negali atmesti alternatyvaus pasiūlymo remdamasis vien tik tuo, kad, jeigu pasiūlymas būtų nustatytas laimėjęs, prekių pirkimas taptų paslaugų pirkimu arba atvirkščiai.

57 straipsnis. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais

1. Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta Komisijos posėdyje, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą dieną, o jeigu pirkimas atliekamas ne elektroninėmis priemonėmis – nurodytą dieną, valandą ir minutę. Jeigu paraiškos ir pasiūlymai teikiami ne elektroninėmis priemonėmis, Komisijos posėdžio diena ir valanda turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas. Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

3. Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai ar jų atstovai, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu. Tiekėjai ar jų atstovai, dalyvavę derybose ar dialoge, turi teisę atvykti į Komisijos posėdį tik tada, kai jame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos ir galutiniai techniniai duomenys. Su pasiūlymais susipažįstama ir tuo atveju, jeigu į Komisijos posėdį tiekėjai ar jų atstovas neatvyksta.

4. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir Komisijos posėdyje dalyvaujančių tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai.

5. Jeigu perkantysis subjektas pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jo pasirinktos vertinti techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkantysis subjektas patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis. Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkantysis subjektas privalo raštu pranešti visiems tiekėjams. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, pranešime kartu nurodomas antrojo posėdžio laikas ir vieta. Jeigu perkantysis subjektas, patikrinęs ir įvertinęs pirmojo posėdžio metu tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, su likusia pasiūlymo dalimi nėra susipažįstama ir ji saugoma kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais Komisijos posėdyje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiama:

1) pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas;

2) pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos. Jeigu pirkimas susideda iš atskirų pirkimo objekto dalių, skelbiama kiekvienos pirkimo objekto dalies kaina ar sąnaudos. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos, išreikštos skaitmenimis, neatitinka kainos ar sąnaudų, nurodytų žodžiais, teisinga laikoma kaina ar sąnaudos, nurodytos žodžiais;

3) pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Jeigu pageidauja nors vienas Komisijos posėdyje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus. Jeigu šios pasiūlymų charakteristikos yra didelės apimties, Komisijos ir posėdyje dalyvaujančių tiekėjų ar jų atstovų sutarimu jos gali būti pateiktos tiekėjams raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio;

4) ar ne elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius;

5) ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, jeigu jo reikalaujama.

7. Komisijos posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiesiems atstovams, pateikusiems pasiūlymą ne elektroninėmis priemonėmis, turi būti leidžiama viešai ištaisyti pastebėtus pasiūlymų susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu.

8. Kiekvienas Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai peržiūrėti viešai perskaitytą informaciją, tačiau perkantysis subjektas negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.

9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus Komisija įformina protokolu, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

10. Kai paraiškos ar pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, apie protokolu įformintus susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus turi būti raštu pranešama to pageidaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, tačiau negali būti atskleidžiama tiekėjo pasiūlyme esanti konfidenciali informacija.

11. Tiekėjai nedalyvauja Komisijos posėdžiuose, kuriuose susipažįstama su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, atliekamos paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūros.

PENKTASIS SKIRSNIS

TIEKĖJO IR JO PATEIKTOS PARAIŠKOS IR PASIŪLYMO VERTINIMAS

58 straipsnis. Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai

1. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 64, 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 56 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;

2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi;

3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 60 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalį;

4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiojo subjekto nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje;

5) pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų perkančiojo subjekto prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, nustatytas perkančiojo subjekto prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajam subjektui ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkantysis subjektas gali pagrįsti šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

6) nėra šio įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių.

2. Kai dalyvauti pirkime kviečiama skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, perkantysis subjektas konkrečioje pirkimo procedūroje dalyvius įvertina ir atrenka šia tvarka:

1) atlieka tiekėjų kvalifikavimą pagal šio įstatymo 61 straipsnį;

2) kvalifikuotiems tiekėjams taiko šio straipsnio 1 dalies nuostatas tokia tvarka, kokia jos taikomos ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms, konkurenciniam dialogui ar inovacijų partnerystei.

3. Riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu atliekamame pirkime vertindamas dalyvių kvalifikaciją ar patikslindamas kriterijus ir taisykles, perkantysis subjektas turi:

1) visiems tiekėjams taikyti vienodus administracinius, techninius ir finansinius reikalavimus;

2) nereikalauti įrodinėjimo priemonių ir kitų dokumentų, kurie dubliuotų perkančiojo subjekto jau turimą informaciją.

4. Perkantysis subjektas gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu nustato, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.

5. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 64 straipsnio 9 dalimi.

59 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos reikalavimų taikymas

1. Perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas, tačiau perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių sąlygos neprivalomos.

2. Atliekant pirkimą riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės būdu, perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į konkretaus pirkimo ypatybes ir jam atlikti reikalingus išteklius, gali apriboti kandidatų, kuriuos jis kvies pateikti pasiūlymus, skaičių. Šiuo tikslu pirkimo dokumentuose nustatomos objektyvios kandidatų kvalifikacinės atrankos taisyklės ir kriterijai. Atrinktų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti.

60 straipsnis. Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai

1. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam jis pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkantysis subjektas turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 4 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, perkantysis subjektas priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, patvirtinančius, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

2. Jeigu perkantysis subjektas reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, jis pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco‑Management and Audit Scheme, EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkantieji subjektai pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 4 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, perkantysis subjektas priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

61 straipsnis. Kvalifikacijos vertinimo sistema

1. Perkantysis subjektas gali sudaryti ir taikyti tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą. Sudarydamas ir taikydamas šią sistemą, perkantysis subjektas užtikrina, kad tiekėjo prašymu jo kvalifikacija visada būtų įvertinta. Sprendimą dėl tiekėjų įrašymo ar neįrašymo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą perkantysis subjektas priima per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

2. Kvalifikacijos vertinimo sistema sudaroma taikant perkančiojo subjekto nustatytus objektyvius tiekėjų, pateikusių paraiškas dėl kvalifikavimo, pašalinimo ir kvalifikacijos vertinimo kriterijus ir taisykles ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus. Tiekėjų kvalifikacija gali būti vertinama keliais etapais. Perkantysis subjektas nustato objektyvius kvalifikacijos vertinimo sistemos taikymo kriterijus ir taisykles, įskaitant registraciją sistemoje ir nuolatinio kvalifikavimo atnaujinimo tvarką ir, jeigu taikoma, sistemos veikimo trukmę. Kai į šiuos kriterijus ir taisykles įtraukiamos techninės specifikacijos, vadovaujamasi šio įstatymo 50, 51 ir 52 straipsnių nuostatomis.

3. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo ir kvalifikacijos vertinimo, tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemos taikymo kriterijai ir taisyklės, nustatyti šio straipsnio 2 dalyje, ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai pateikiami tiekėjams jų prašymu. Prireikus šie reikalavimai, kriterijai ir taisyklės gali būti atnaujinami, o apie jų atnaujinimą pranešama suinteresuotiems tiekėjams.

4. Jeigu, perkančiojo subjekto nuomone, kitų subjektų ar organizacijų kvalifikacijos vertinimo sistema atitinka jo keliamus reikalavimus, perkantysis subjektas suinteresuotiems tiekėjams nurodo tų subjektų ar organizacijų pavadinimus.

5. Perkantysis subjektas, įvertinęs tiekėjų kvalifikaciją, sudaro kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. Sudarant šį sąrašą, tiekėjai gali būti suskirstyti į atskiras kategorijas, kurioms, atsižvelgiant į pirkimo rūšį, taikomi atitinkami kvalifikacijos reikalavimai.

6. Jeigu skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą kviečiama dalyvauti ribotame konkurse, skelbiamose derybose, konkurenciniame dialoge ar inovacijų partnerystėje, dalyviai pagal nustatytus vienodus atrankos kriterijus atrenkami iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo.

7. Teikiant paraiškas dėl kvalifikavimo arba prašant atnaujinti ar išlaikyti kvalifikaciją, kuri buvo įvertinta pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, gali būti taikomi mokesčiai, kurie turi būti proporcingi patiriamoms sąnaudoms.

62 straipsnis. Rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais

1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.

2. Jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą, arba reikalaujama turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 7 dalį nustatyto reikalavimo.

3. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajam subjektui pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad per visą kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį ar vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami.

4. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 59 straipsnio nuostatomis, patikrina, ar ūkio subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, tenkina jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. Jeigu ūkio subjektas netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną vadovaujantis mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsniu perkančiojo subjekto nustatytą pašalinimo pagrindą, perkantysis subjektas turi pareikalauti per jo nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu.

5. Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.

6. Šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis tiekėjų grupė gali remtis tiekėjų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.

7. Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jo nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.

63 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas

1. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnį, kai:

1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros;

2) priimtas teismo sprendimas.

2. Mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiojo subjekto sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos.

3. Perkantysis subjektas, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.

64 straipsnis. Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas

1. Perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal:

1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui:

a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei;

c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį);

2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą šio įstatymo 65 straipsnyje;

3) kainą.

2. Pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 70 procentų bendros perkančiojo subjekto pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalį atliktų pirkimų vertė.

3. Pasiūlymus vertindamas pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali iš anksto nustatyti fiksuotą kainą arba sąnaudas. Tokiu atveju tiekėjai konkuruoja ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu.

4. Laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių.

5. Pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajam subjektui suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkantysis subjektas turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.

6. Perkantysis subjektas nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkantysis subjektas turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.

7. Jeigu perkantysis subjektas pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jo pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai vertinamos, jis privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to, dalyviams pranešęs apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdamas į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo vertinimą.

8. Perkantysis subjektas, norėdamas priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdamas įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai arba pagal preliminariojoje sutartyje nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalis ir tiekėjo pasiūlymas pateikiamas automatiniu būdu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

9. Vadovaudamasis šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi, perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas pasiūlymus radęs pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jo nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.

10. Perkantysis subjektas gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinęs jo dalį nustato, kad pasiūlymas vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais turi būti atmetamas.

11. Perkantysis subjektas gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkantysis subjektas privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajam subjektui teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

65 straipsnis. Gyvavimo ciklo sąnaudos

1. Gyvavimo ciklo sąnaudos apima prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu patiriamas visas šias išlaidas ar jų dalį:

1) perkančiojo subjekto ar kitų naudotojų patiriamas išlaidas:

a) su įsigijimu susijusias išlaidas, įskaitant kainą;

b) naudojimo išlaidas, pavyzdžiui, energijos ar kitų išteklių suvartojimo išlaidas;

c) eksploatavimo išlaidas;

d) gyvavimo ciklo pabaigos išlaidas, pavyzdžiui, atliekų surinkimo, perdirbimo išlaidas;

2) išlaidas, susijusias su prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu sukeliamais išoriniais aplinkos veiksniais, jeigu įmanoma nustatyti ir patikrinti tokių išlaidų piniginę vertę. Tokios išlaidos gali būti susijusios su šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų ar kitų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, klimato kaitos mažinimu.

2. Kai perkantysis subjektas ketina vertinti sąnaudas pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, jis pirkimo dokumentuose nurodo, kokius duomenis savo pasiūlyme turi pateikti tiekėjas ir kokį metodą taikys perkantysis subjektas vertindamas gyvavimo ciklo sąnaudas pagal tiekėjo pateiktus duomenis.

3. Perkančiojo subjekto pasirinktas metodas, pagal kurį vertinamos su išoriniais aplinkos veiksniais susijusios sąnaudos, turi atitikti visas šias sąlygas:

1) jis turi būti pagrįstas objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais. Šis metodas negali tam tikriems tiekėjams sudaryti nepagrįstai palankesnių ar nepalankesnių sąlygų, ypač jeigu jis nebuvo sukurtas taikyti nuolat ir pakartotinai;

2) informaciją apie jį gali gauti visi suinteresuoti subjektai;

3) perkančiojo subjekto prašomus duomenis turi gebėti pateikti pareigingas tiekėjas įprastomis pastangomis, įskaitant tiekėjus iš trečiųjų šalių, pasirašiusių Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl viešųjų pirkimų ar kitus Europos Sąjungą įpareigojančius tarptautinius susitarimus.

4. Vertinant gyvavimo ciklo sąnaudas, turi būti taikomi Europos Sąjungos teisės aktu patvirtinti privalomi bendrieji gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodai, įskaitant metodus, patvirtintus Direktyvą 2009/33/EB įgyvendinančiais nacionalinės teisės aktais.

66 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

1. Perkantysis subjektas reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2. Perkantysis subjektas, siekdamas, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jo manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į:

1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;

2) pasirinktus techninius sprendimus arba išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;

4) šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 96 straipsnio nuostatas;

5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.

3. Perkantysis subjektas pasiūlymą, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina ar sąnaudos, privalo atmesti bet kuriuo iš šių atvejų:

1) dalyvis nepateikia tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų;

2) pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.

4. Kai perkantysis subjektas nustato, kad neįprastai mažos kainos ar sąnaudos pasiūlytos dėl to, kad dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas gali būti atmestas vien šiuo pagrindu, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiojo subjekto nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai. Atmetęs pasiūlymą šiuo pagrindu, perkantysis subjektas apie tai privalo pranešti Europos Komisijai. Valstybės pagalba laikoma bet kuri priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

67 straipsnis. Pasiūlymai, apimantys trečiųjų šalių kilmės prekes

1. Šio straipsnio reikalavimai taikomi pasiūlymams dėl produktų, kilusių iš trečiųjų šalių, su kuriomis Europos Sąjunga nėra sudariusi nei daugiašalio, nei dvišalio susitarimo, užtikrinančio Europos Sąjungos įmonių konkurencinį ir veiksmingą patekimą į tų šalių rinkas. Šie reikalavimai taikomi nepažeidžiant Europos Sąjungos ar jos valstybių narių įsipareigojimų trečiosioms šalims.

2. Bet kuris pasiūlymas tiekti prekes gali būti atmestas, kai trečiųjų šalių kilmės produktų dalis, nustatyta pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), sudaro daugiau kaip 50 procentų visos pasiūlytos produktų vertės. Šiuo atveju programinė įranga, naudojama telekomunikacijų tinklo įrenginiuose, laikoma produktu.

3. Tais atvejais, kai pagal perkančiojo subjekto nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus du ar daugiau pasiūlymų yra lygiaverčiai, pirmenybę turi tie pasiūlymai, kurie negali būti atmesti pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimą. Pasiūlytos kainos laikomos lygiavertėmis, jeigu kainų skirtumas taikant šį straipsnį nėra didesnis kaip 3 procentai. Ši pirmenybė netaikoma tais atvejais, jeigu ją taikant perkančiajam subjektui tektų įsigyti įrangą, kurios techninės charakteristikos skirtųsi nuo turimos įrangos charakteristikų, atsirastų nesuderinamumas ir techniniai eksploatavimo bei priežiūros sunkumai ar per didelės sąnaudos.

4. Nustatant trečiųjų šalių kilmės produktų dalį, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi toms trečiosioms šalims, kurioms tokia teisė suteikta Tarybos sprendimu.

5. Perkantieji subjektai ir tiekėjai informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją apie visus bendrojo pobūdžio teisinius ar praktinius sunkumus, su kuriais jie susiduria norėdami sudaryti paslaugų sutartis trečiosiose šalyse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija šią informaciją pateikia Europos Komisijai.

6. Perkantieji subjektai ir tiekėjai informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją apie visus teisinius ir praktinius sunkumus, su kuriais jie susiduria siekdami sudaryti pirkimo sutartis trečiosiose šalyse ir kurių iškyla dėl to, kad nesilaikoma šio įstatymo 7 priede nurodytų Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų normų.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją pateikia Europos Komisijai.

68 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus ir įtraukimą į kvalifikacijos vertinimo sistemą

1. Perkantysis subjektas kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2. Perkantysis subjektas, gavęs kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;

2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas:

a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

b) informaciją apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą;

3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją, kad buvo pasinaudota šio įstatymo 64 straipsnio 10 dalimi, šio įstatymo 50 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų.

3. Perkantysis subjektas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.

4. Jeigu perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, jis, įvertinęs pasiūlymus, nustatęs pasiūlymų eilę ir priėmęs sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

5. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą sudaręs ir taikantis perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paraiškos dėl kvalifikavimo gavimo dienos įvertina tiekėjo kvalifikaciją ir informuoja ją pateikusį tiekėją apie kvalifikacijos vertinimo rezultatus. Jeigu tiekėjo kvalifikacijos vertinimas užtruks ilgiau negu 4 mėnesius, perkantysis subjektas per 2 mėnesius nuo paraiškos dėl kvalifikavimo gavimo dienos raštu pateikia tiekėjui priežastis, dėl kurių jo kvalifikacijos vertinimas užsitęs, kartu nurodo konkrečią datą (ši data negali būti vėlesnė kaip 6 mėnesiai nuo paraiškos dėl kvalifikavimo gavimo dienos), kurią jis gaus perkančiojo subjekto sprendimą dėl įtraukimo ar neįtraukimo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą.

6. Perkantysis subjektas, nusprendęs neįtraukti paraišką dėl kvalifikavimo pateikusio tiekėjo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja tokį tiekėją apie savo sprendimą ir pateikia jo motyvuotus argumentus, pagrįstus šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais.

7. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą sudaręs ir taikantis perkantysis subjektas gali pašalinti tiekėją iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo tik remdamasis šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. Apie tokį ketinimą perkantysis subjektas turi raštu motyvuodamas savo sprendimą pranešti tiekėjui prieš 15 dienų iki jo pašalinimo iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo.

8. Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiojo subjekto ar jo įgaliotojo subjekto pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiojo subjekto vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.

III SKYRIUS

PIRKIMO BŪDAI

PIRMASIS SKIRSNIS

ATVIRAS KONKURSAS

69 straipsnis. Atviro konkurso vykdymas

1. Atvirą konkursą perkantysis subjektas gali vykdyti visais atvejais.

2. Atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymą gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Dalyvių skaičius atvirame konkurse neribojamas.

3. Perkantysis subjektas atvirą konkursą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus pateikti pasiūlymus;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų dalyvių pašalinimo pagrindų, ar dalyviai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) nagrinėja, vertina ir palygina dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

4. Atlikdamas pirkimą atviro konkurso būdu, perkantysis subjektas gali nesilaikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyto pirkimo procedūrų eiliškumo ir pirmiausia vertinti dalyvių pateiktus pasiūlymus, o įvertinęs pasiūlymus patikrinti, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų, ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikytina, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų. Perkantysis subjektas, naudodamasis šia galimybe, turi užtikrinti, kad dalyvio tikrinimas būtų atliekamas nešališkai ir skaidriai, o pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis būtų sudaroma tik su nustatytus reikalavimus atitinkančiu tiekėju.

5. Pirkimą atliekant atviro konkurso būdu, derybos tarp perkančiojo subjekto ir tiekėjų yra draudžiamos.

70 straipsnis. Pasiūlymų pateikimo atviram konkursui terminai

1. Perkantysis subjektas pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasis šio įstatymo 53 straipsnio nuostatomis. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:

1) 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinio pirkimo atveju;

2) 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos – supaprastinto pirkimo atveju.

2. Jeigu perkantysis subjektas paskelbė reguliarų orientacinį skelbimą, kaip nustatyta šio įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas terminas gali būti sutrumpintas iki 15 dienų, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas terminas – iki 7 dienų.

3. Skubos atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, perkantysis subjektas turi teisę atvirą konkursą vykdyti taikydamas pagreitintą procedūrą, prieš tai skelbime apie pirkimą nurodęs tokį pasirinkimą pagrindžiančias priežastis. Tokiu atveju pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas ne trumpesnis kaip:

1) 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinio pirkimo atveju;

2) 7 dienos nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos – supaprastinto pirkimo atveju.

4. Jeigu perkantysis subjektas paskelbdamas apie pirkimą nurodo, kad pasiūlymai turi būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 34 straipsnio 1, 7 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 5 dienomis, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas terminas – 3 dienomis.

5. Jeigu perkantysis subjektas negali pirkimo dokumentų ar jų dalies paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dėl šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje ar 32 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių, jis pailgina pasiūlymų pateikimo terminą ne mažiau kaip 5 dienomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą skubos atvejį.

ANTRASIS SKIRSNIS

RIBOTAS KONKURSAS

71 straipsnis. Riboto konkurso vykdymas

1. Ribotą konkursą perkantysis subjektas gali vykdyti visais atvejais.

2. Atliekant pirkimą riboto konkurso būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pasiūlymus teikia tik perkančiojo subjekto pakviesti kandidatai.

3. Perkantysis subjektas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, ribotą konkursą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus pateikti paraiškas;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija;

5) nagrinėja, vertina ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

4. Kai dalyvauti pirkime kviečiama reguliariu orientaciniu skelbimu, ribotą konkursą perkantysis subjektas gali atlikti šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje ir 47 straipsnyje nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu;

2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodyta informacija;

3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais.

5. Ribotame konkurse derybos tarp perkančiojo subjekto ir tiekėjų yra draudžiamos.

72 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo ribotam konkursui terminai

1. Perkantysis subjektas paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasis šio įstatymo 53 straipsnio nuostatomis.

2. Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:

1) 30 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos – tarptautinių pirkimų atveju;

2) 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos – supaprastintų pirkimų atveju.

3. Perkančiojo subjekto vertinimu pagrįstais atvejais šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas trumpiausias paraiškų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 15 dienų, 2 punkte – iki 7 dienų.

4. Pasiūlymų pateikimo terminą perkantysis subjektas su atrinktais kandidatais gali susiderinti tuo atveju, jeigu visi atrinkti kandidatai turės tiek pat laiko pasiūlymams parengti ir pateikti. Perkantysis subjektas užtikrina, kad derinant pasiūlymų pateikimo terminą nebūtų atskleisti atrinkti kandidatai. Jeigu perkantysis subjektas ir atrinkti kandidatai nesusiderina pasiūlymų pateikimo termino, šis terminas nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos negali būti trumpesnis kaip:

1) 10 dienų – tarptautinių pirkimų atveju;

2) 7 dienos – supaprastintų pirkimų atveju.

5. Jeigu perkantysis subjektas negali pirkimo dokumentų ar jų dalies paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dėl šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje ar 32 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių, jis pailgina pasiūlymų pateikimo terminą ne mažiau kaip 5 dienomis, išskyrus atvejus, kai perkantysis subjektas su atrinktais kandidatais jį susiderino pagal šio straipsnio 3 dalį.

TREČIASIS SKIRSNIS

SKELBIAMOS DERYBOS

73 straipsnis. Skelbiamų derybų vykdymas

1. Skelbiamas derybas perkantysis subjektas gali vykdyti visais atvejais.

2. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiojo subjekto pakviesti kandidatai.

3. Perkantysis subjektas skelbiamas derybas vykdo šiais etapais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus pateikti paraiškas;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija;

5) šio įstatymo 75 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;

6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

4. Kai dalyvauti pirkime kviečiama reguliariu orientaciniu skelbimu, skelbiamas derybas perkantysis subjektas gali vykdyti šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu;

2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodyta informacija;

3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais.

5. Vertinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos, taip pat galutiniai duomenys, kurie vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali būti netaikomi šio įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai.

74 straipsnis. Paraiškų ir pirminių pasiūlymų pateikimo skelbiamoms deryboms terminai

1. Perkantysis subjektas paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasis šio įstatymo 53 straipsnio nuostatomis.

2. Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:

1) 30 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos – tarptautinių pirkimų atveju;

2) 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos – supaprastintų pirkimų atveju.

3. Perkančiojo subjekto vertinimu pagrįstais atvejais šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas trumpiausias paraiškų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 15 dienų, 2 punkte – iki 7 dienų.

4. Pirminių pasiūlymų pateikimo terminą perkantysis subjektas su atrinktais kandidatais gali susiderinti tuo atveju, jeigu visi atrinkti kandidatai turės tiek pat laiko pasiūlymams parengti ir pateikti. Perkantysis subjektas užtikrina, kad derinant pasiūlymų pateikimo terminą nebūtų atskleisti atrinkti kandidatai. Jeigu perkantysis subjektas ir atrinkti kandidatai nesusiderina pasiūlymų pateikimo termino, šis terminas nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos negali būti trumpesnis kaip:

1) 10 dienų – tarptautinių pirkimų atveju;

2) 7 dienos – supaprastintų pirkimų atveju.

5. Nustatant paraiškų ir pirminių pasiūlymų pateikimo terminus, taikomos šio įstatymo 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.

75 straipsnis. Derybų reikalavimai

1. Derybų procedūrų metu perkantysis subjektas turi laikytis šių sąlygų:

1) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti;

2) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją; teikdamas informaciją perkantysis subjektas neturi diskriminuoti tiekėjų;

3) visus tiekėjus, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti pagal šio straipsnio 4 dalį, raštu informuoti apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų pakeitimus. Atsižvelgdamas į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkantysis subjektas nustato pakankamą terminą tiekėjams pakeisti pateiktus pasiūlymus;

4) derybas vesti vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas.

2. Perkantysis subjektas derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių pasiūlymų ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdamas geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų, pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos, galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.

3. Perkantysis subjektas gali nesiderėti ir sudaryti pirkimo sutartį su pirminį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, taip pat tiekėjo pirminį pasiūlymą vertinti kaip galutinį, kai jis neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jeigu apie tokias galimybes nurodė skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose (kai dalyvauti pirkime kviečiama skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą).

4. Skelbiamos derybos gali vykti viena po kitos einančiomis pakopomis, kad būtų galima, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų, dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkantysis subjektas numato taikyti derybų pakopas. Jeigu taikomos derybų pakopos, dalyviams, kurie nekviečiami į kitą pakopą, per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo raštu pranešama, kokie pasiūlymai pasirinkti, nurodomos jų pasirinkimo priežastys. Paskutinėje pakopoje likęs dalyvių skaičius turi užtikrinti konkurenciją, jeigu yra pakankamai tinkamų pasiūlymų.

5. Perkantysis subjektas, ketindamas baigti derybas, nustato terminą, iki kada dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Perkantysis subjektas laimėjusį pasiūlymą nustato vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KONKURENCINIS DIALOGAS

76 straipsnis. Konkurencinio dialogo vykdymas

1. Perkantysis subjektas pirkimą konkurencinio dialogo būdu gali atlikti visais atvejais.

2. Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, dialoge gali dalyvauti tik perkančiojo subjekto pakviesti kandidatai.

3. Perkantysis subjektas konkurencinį dialogą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus pateikti paraiškas. Skelbime ir (arba) aprašomajame dokumente nurodomi perkančiojo subjekto poreikiai ir reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai ir orientacinis tvarkaraštis;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiojo subjekto poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija;

5) šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka veda dialogą su dalyviais, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;

6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

4. Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį.

5. Perkantysis subjektas konkurencinio dialogo dalyviams gali nustatyti prizus ir pinigines išmokas.

77 straipsnis. Paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminai

1. Perkantysis subjektas paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminus nustato vadovaudamasis šio įstatymo 53 straipsnio nuostatomis.

2. Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:

1) 30 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinių pirkimų atveju;

2) 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos – supaprastintų pirkimų atveju.

3. Perkančiojo subjekto vertinimu pagrįstais atvejais šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas paraiškų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 15 dienų, 2 punkte – iki 7 dienų.

78 straipsnis. Dialogo reikalavimai

1. Perkantysis subjektas, vesdamas dialogą, turi laikytis šių sąlygų:

1) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją;

2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti;

3) dialogą vesti vadovaudamasis šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas dialogo protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo konsultuotasi, įgaliotasis atstovas.

2. Dialogas gali būti vedamas viena po kitos einančiomis pakopomis, kad taikant skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nustatytus kriterijus būtų sumažintas tuo dialogo etapu svarstytinų sprendinių skaičius. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkantysis subjektas numato taikyti dialogo pakopas. Jeigu taikomos dialogo pakopos, dalyviams, kurie nekviečiami į kitą pakopą, per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo raštu pranešama, kokie sprendiniai pasirinkti, nurodomos jų pasirinkimo priežastys. Paskutinėje pakopoje likęs dalyvių skaičius turi užtikrinti konkurenciją, jeigu yra pakankamai tinkamų sprendinių.

3. Perkantysis subjektas tęsia dialogą tol, kol jis gali nustatyti jo poreikius atitinkantį vieną ar kelis sprendinius.

4. Baigęs dialogą, perkantysis subjektas apie tai praneša likusiems dalyviams ir prašo kiekvieno jų pateikti galutinius pasiūlymus. Šiame kvietime nurodoma galutinių pasiūlymų pateikimo terminas, adresas ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) jie turi būti parengti. Galutiniai pasiūlymai rengiami pagal vykstant dialogui pateiktus ir patikslintus sprendinius. Šie pasiūlymai turi apimti visus būtinus ir pirkimui atlikti reikalingus elementus.

5. Perkantysis subjektas dalyvių gali prašyti galutinius pasiūlymus paaiškinti, patikslinti ir išsamiai apibūdinti, tačiau toks paaiškinimas, patikslinimas, išsamus apibūdinimas arba papildoma informacija negali pakeisti pasiūlymo esmės arba dalyvavimo dialoge reikalavimų, iškreipti ar apriboti konkurencijos ir diskriminuoti tiekėjų.

6. Gautus galutinius pasiūlymus perkantysis subjektas įvertina remdamasis skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą arba aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais. Perkantysis subjektas su dalyviu, kurio pasiūlymas atitinka geriausią kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali derėtis dėl finansinių įsipareigojimų ar kitų pasiūlyme nurodytų sąlygų patvirtinimo, galutinių pirkimo sutarties sąlygų nustatymo, tačiau tik tuo atveju, jeigu nebus keičiami pagrindiniai pasiūlymo ar kvietimo dalyvauti konkurenciniame dialoge elementai, įskaitant skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą arba aprašomajame dokumente nurodytus poreikius ir reikalavimus, ir tai nesukels pavojaus dėl konkurencijos iškreipimo ar diskriminacijos atsiradimo.

PENKTASIS SKIRSNIS

NESKELBIAMOS DERYBOS

79 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos

1. Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, kai yra viena iš šių sąlygų:

1) jeigu atviram ar ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms, konkurenciniam dialogui, inovacijų partnerystei nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba pateiktos visos netinkamos pirkimo paraiškos ar netinkami pirkimo pasiūlymai, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkantysis subjektas ketina taikyti šį neskelbiamų derybų būdą, jis turi visiems atviro ar riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas pirkimo paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2) jeigu perkama tik mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu nesiekiama gauti pelno arba padengti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros ar techninio tobulinimo išlaidų ir jeigu toks pirkimas neribos konkurencijos vėlesniuose tokiuose pirkimuose;

3) jeigu prekes patiekti, paslaugas suteikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas dėl vienos iš šių priežasčių:

a) pirkimo tikslas yra sukurti ar įsigyti unikalų meno kūrinį ar meninį atlikimą;

b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių;

c) dėl išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos;

4) jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkantysis subjektas negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiojo subjekto.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiai gali būti taikomi tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos ar pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas perkančiojo subjekto dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus.

3. Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) jeigu perkantysis subjektas pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių ar įrenginių kiekį, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajam subjektui reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų;

2) jeigu prekės kotiruojamos ir perkamos prekių biržoje;

3) jeigu yra trumpalaikės ypač palankios sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už daug mažesnę negu rinkos kainą;

4) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį, arba tiekėjui taikomos panašios procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus.

4. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

5. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai iš to paties tiekėjo perkamos naujos paslaugos ar darbai, panašūs į tuos, kurie buvo pirkti pagal pirminę pirkimo sutartį, kai yra visos šios sąlygos kartu:

1) visi nauji pirkimai yra skirti tam pačiam projektui, dėl kurio buvo sudaryta pirminė pirkimo sutartis, vykdyti, o pagrindiniame projekte buvo numatyta galimų papildomų paslaugų ar darbų pirkimo apimtis ir sąlygos, kurioms esant bus perkama papildomai;

2) pirminė pirkimo sutartis buvo sudaryta paskelbus apie pirkimą šiame įstatyme nustatyta tvarka, skelbime nurodžius apie galimybę pirkti papildomai ir atsižvelgus į papildomų pirkimų vertę.

6. Supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos:

1) prekės ir paslaugos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas;

2) muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;

3) prekės iš valstybės rezervo;

4) licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;

5) perkančiojo subjekto darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos;

6) ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių, taip pat jų pasitelkiamų ekspertų teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos;

7) prekės, jeigu jos gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais, kai norimo rezultato negalima pasiekti naudojant tokios pačios paskirties gaminius;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

8) prekės, paslaugos ir darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiojo subjekto taisyklėse nustatytais atvejais;

9) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.

80 straipsnis. Neskelbiamų derybų vykdymas

1. Perkantysis subjektas neskelbiamas derybas vykdo šiais etapais:

1) pasirinktus tiekėjus raštu kviečia pateikti pasiūlymus;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) šio įstatymo 75 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkantysis subjektas neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;

4) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

2. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkantysis subjektas, vykdydamas neskelbiamas derybas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, 3, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

INOVACIJŲ PARTNERYSTĖ

81 straipsnis. Inovacijų partnerystės sąlygos ir vykdymas

1. Atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, siekiama sukurti inovatyvųjį produktą, taip pat vėliau atlikti sukurto inovatyviojo produkto pirkimą, jeigu jis atitinka įvykdymo (rezultatyvumo) lygį ir maksimalias sąnaudas, dėl kurių susitarė perkantysis subjektas ir dalyviai.

2. Atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, o inovacijų partnerystės procedūroje gali dalyvauti tik perkančiojo subjekto pakviesti kandidatai.

3. Atlikdamas pirkimą inovacijų partnerystės būdu, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nurodo:

1) inovatyviojo produkto poreikį, kurio negalima patenkinti rinkoje esančiais produktais, paslaugomis ir darbais;

2) norimos įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos inovatyviajam produktui sukurti aprašymą;

3) minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti pasiūlymai;

4) numatomus inovacijų partnerystės etapus ir jų trukmę.

4. Pirkimo dokumentuose pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų įvertinti reikiamo sprendimo pobūdį ir apimtį ir nuspręsti, ar jiems tikslinga dalyvauti pirkime.

5. Perkantysis subjektas inovacijų partnerystę vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus pateikti paraiškas;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus, kurie gali apimti šiuos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų etapų aprašymus: inovatyviojo produkto koncepcijos ar prototipo, sukurto inovatyviojo produkto, kuris gali būti komercinamas, bandomosios partijos. Kvietime pateikiama šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija;

5) derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka;

6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėjusį pasiūlymą ar kelis laimėjusius pasiūlymus, vadovaudamasis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais;

7) su vienu ar keliais laimėjusiais tiekėjais (partneriais) sudaro inovacijų partnerystės sutartis. Šiose pirkimo sutartyse, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso etapus, nurodomi vienas po kito einantys sutarties vykdymo etapai: inovatyviojo produkto koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas, inovatyviojo produkto prototipo sukūrimas, inovatyviojo produkto bandomosios partijos sukūrimas, sukurto inovatyviojo produkto pirkimas. Po kiekvieno iš nurodytų etapų, išskyrus etapą po inovatyviojo produkto bandomosios partijos sukūrimo, gali būti vedamos derybos. Pagal sutartyse nurodytus kiekvieno iš etapų vertinimo kriterijus perkantysis subjektas priima sprendimą dėl partnerių skaičiaus vykdyti kitą inovacijų partnerystės sutarties etapą;

8) kai inovacijų partnerystės sutartis sudaryta su keliais partneriais, sukūrus inovatyviojo produkto bandomąją partiją pagal sutartyje nustatytą tvarką priimamas sprendimas, iš kurio partnerio bus perkamas sukurtas inovatyvusis produktas.

6. Nustatant inovacijų partnerystės pirkimo sąlygas, kandidatams turi būti keliamas kvalifikacinis reikalavimas dėl patirties atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir kuriant bei įgyvendinant inovatyvius sprendimus. Pirkimo dokumentuose nurodomos intelektinės nuosavybės teisėms taikomos sąlygos.

7. Atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį.

8. Inovacijų partnerystės sutartį vykdant vienas po kito einančiais etapais, turi būti nustatomi kiekvieno etapo vertinimo kriterijai ir galimas maksimalus partnerių veiklos po kiekvieno inovacijų partnerystės sutarties vykdymo etapo apmokėjimas. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nurodyti, kad, atlikus tarpinius vertinimus, jis gali nutraukti inovacijų partnerystės sutartį po kiekvieno etapo, o jeigu inovacijų partnerystės sutartys sudaromos su keliais partneriais – sumažinti partnerių skaičių ir atitinkamai nutraukti atskiras sutartis.

9. Sudarydamas inovacijų partnerystės sutartį su keliais partneriais, perkantysis subjektas kitiems partneriams negali atskleisti jokios iš bet kurio partnerio gautos informacijos ar pasiūlytų sprendimų be šio sutikimo dėl konkrečios informacijos atskleidimo.

10. Perkantysis subjektas turi užtikrinti, kad inovacijų partnerystės struktūra ir įvairių jos etapų trukmė ir vertė atitiktų siūlomo sprendimo inovacijų laipsnį ir mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, reikalingos inovatyviam sprendimui, kurio dar nėra rinkoje, sukurti, seką. Numatoma inovatyviojo produkto vertė turėtų būti proporcinga investicijoms, reikalingoms tokiam produktui sukurti.

82 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo inovacijų partnerystei terminai

1. Perkantysis subjektas paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasis šio įstatymo 53 straipsnio nuostatomis.

2. Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:

1) 30 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinių pirkimų atveju;

2) 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos – supaprastintų pirkimų atveju.

3. Perkančiojo subjekto vertinimu pagrįstais atvejais šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas paraiškų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 15 dienų, 2 punkte – iki 7 dienų.

83 straipsnis. Derybų reikalavimai atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu

1. Derybų metu perkantysis subjektas turi laikytis šių sąlygų:

1) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti;

2) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją; teikdamas informaciją perkantysis subjektas neturi diskriminuoti tiekėjų;

3) visus dalyvius, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti pagal šio straipsnio 3 dalį, raštu informuoti apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų pakeitimus. Perkančiojo subjekto nustatyti minimalūs reikalavimai negali būti keičiami. Atsižvelgdamas į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkantysis subjektas nustato tiekėjams pakankamą pateiktų pasiūlymų pakeitimo terminą;

4) derybas vesti vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas.

2. Perkantysis subjektas derasi su kiekvienu tiekėju dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių pasiūlymų, siekdamas geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų, pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos, galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.

3. Perkantysis subjektas gali nustatyti derybų pakopas, kad būtų galima, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų, dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkantysis subjektas numato taikyti derybų pakopas.

IV SKYRIUS

PIRKIMO PRIEMONĖS, BENDRAI ATLIEKAMI PIRKIMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

PROJEKTO KONKURSAS

84 straipsnis. Projekto konkurso vykdymas

1. Šis skirsnis taikomas projekto konkursui, kai:

1) jis organizuojamas kaip dalis procedūros, kuria siekiama sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, ir (arba)

2) dalyviams skiriami prizai ar atlygis.

2. Projekto konkursas skelbiamas ir apie projekto konkurso rezultatus pranešama vadovaujantis šio įstatymo 44, 46 ir 47 straipsnių nuostatomis. Jeigu perkantysis subjektas paslaugų pirkimą ketina tęsti neskelbiamų derybų būdu, tai turi būti nurodyta skelbime apie projekto konkursą.

3. Projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė. Dalyvavimo projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti tiekėjų.

4. Pasiūlymų pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis kaip 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

5. Perkantysis subjektas gali atlikti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti aiškius, nediskriminacinius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.

6. Projekto konkursas organizuojamas vadovaujantis šio skirsnio ir šio įstatymo 1–30, 32–37, 41, 44, 46, 47, 67 straipsnių nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis projekto konkurso organizavimo taisyklėmis.

85 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo komisija

1. Kandidatų pateiktus planus ar projektus vertina perkančiojo subjekto arba įgaliotojo subjekto sudaryta vertinimo komisija. Šiai komisijai vertinimo komisiją sudarantis subjektas privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti.

2. Vertinimo komisija sudaroma ją sudarančio subjekto vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent 2 komisijos narių. Vertinimo komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, o jeigu komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi komisijos nariai.

3. Vertinimo komisijos pirmininku skiriamas ją sudariusio subjekto vadovas arba jo įgaliotas šio subjekto ar bendru pavaldumu susijusio kito subjekto darbuotojas. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos nariais gali būti ne tik vertinimo komisiją sudarančio subjekto darbuotojai. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent tokios pačios arba lygiavertės kvalifikacijos. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami.

4. Vertinimo komisija sprendimus priima savarankiškai, paprasta balsų dauguma, balsuodama atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti galima tik už arba prieš priimamą sprendimą. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

5. Pateikti planai ar projektai vertinami anonimiškai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto) ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis kaina, sąnaudomis arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykiu. Vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo projektų eiliškumą remdamasi kiekvieno projekto pranašumais ir kartu pateikia savo pastabų, dėl kurių reikia papildomo paaiškinimo.

6. Po to, kai vertinimo komisija prieina prie bendros nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra pateikusi protokole. Vertinimo komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.

ANTRASIS SKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ IR BENDRAI ATLIEKAMŲ PIRKIMŲ ATLIKIMO PRIEMONĖS, PIRKIMAI PAGAL ĮGALIOJIMĄ

86 straipsnis. Preliminarioji sutartis

1. Perkantysis subjektas turi teisę sudaryti preliminariąsias sutartis tuo atveju, kai jas sudarant yra taikomos šiame įstatyme nustatytos procedūros.

2. Sudarydamas pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, perkantysis subjektas turi vadovautis pirkimo dokumentuose aprašytomis objektyviomis taisyklėmis ir kriterijais, kurie gali apimti atnaujinto, neatnaujinto ar iš dalies atnaujinto tiekėjų varžymosi galimybes. Šios pirkimo sutartys sudaromos tik tarp skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą aiškiai nurodytų perkančiųjų subjektų ir tiekėjų, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos objektyvios taisyklės ir kriterijai turi užtikrinti tiekėjų, kurie yra preliminariosios sutarties šalys, lygiateisiškumą. Atnaujindami tiekėjų varžymąsi, perkantieji subjektai turi nustatyti pakankamą pasiūlymų dėl konkrečios pirkimo sutarties sudarymo preliminariosios sutarties pagrindu pateikimo terminą. Laimėtojas, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis, išrenkamas pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus.

4. Vykdydamas atnaujintą ar iš dalies atnaujintą tiekėjų varžymąsi, perkantysis subjektas gali pasinaudoti elektroniniu katalogu, kaip nustatyta šio įstatymo 89 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

5. Perkantysis subjektas negali vykdyti preliminariosios sutarties nesąžiningai ar siekdamas užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar iškreipti.

87 straipsnis. Dinaminė pirkimo sistema

1. Perkantysis subjektas įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos yra rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus, atlikti gali taikyti dinaminę pirkimo sistemą.

2. Taikydamas šią sistemą ir jos pagrindu sudarydamas pirkimo sutartis, perkantysis subjektas naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis.

3. Dinaminė pirkimo sistema gali būti suskirstyta į objektyviai apibrėžtas prekių, paslaugų ar darbų kategorijas, kurios objektyviai nustatomos atsižvelgiant į pirkimams, atliekamiems pagal tas kategorijas, būdingas charakteristikas. Tokios charakteristikos gali apimti maksimalią leidžiamą pirkimo sutarčių apimtį ar konkrečią geografinę teritoriją, kurioje bus vykdomos pirkimo sutartys.

4. Atlikdamas pirkimus pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkantysis subjektas laikosi riboto konkurso taisyklių. Dinaminėje pirkimo sistemoje leidžiama dalyvauti visiems kandidatams, kurie atitinka perkančiojo subjekto nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, o kandidatų skaičius pagal šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra ribojamas. Jeigu dinaminė pirkimo sistema suskirstyta į kategorijas, perkantysis subjektas nurodo kiekvienai kategorijai taikomus kvalifikacinius reikalavimus.

5. Taikant dinaminę pirkimo sistemą, turi būti laikomasi šių terminų:

1) tarptautinio pirkimo paraiškų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos, supaprastinto pirkimo atveju – ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Šie terminai pagrįstais atvejais gali būti sutrumpinami: tarptautinio pirkimo atveju – iki 15 dienų, supaprastinto pirkimo atveju – iki 7 dienų. Išsiuntus pirmąjį kvietimą dalyvauti konkrečiame pirkime pagal dinaminę pirkimo sistemą, paraiškų pateikimo terminai nebetaikomi;

2) gautas kandidatų paraiškas perkantysis subjektas turi patikrinti per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą. Šis terminas gali būti pailgintas iki 15 darbo dienų, kai tikrinamos pirmosios paraiškos, gautos po skelbimo apie pirkimą, skelbimo apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvietimo patvirtinti susidomėjimą arba kai prireikia papildomos dokumentacijos ar kitokio papildomo patikrinimo dėl kandidatų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. Perkantysis subjektas negali išsiųsti pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu tol, kol nesibaigė šis tiekėjų paraiškų tikrinimo terminas;

3) pasiūlymų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 10 dienų, supaprastinto pirkimo atveju – ne trumpesnis kaip 7 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos. Be to, gali būti taikomos šio įstatymo 72 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos dėl pasiūlymų pateikimo termino nustatymo.

6. Norėdamas sukurti dinaminę pirkimo sistemą, perkantysis subjektas:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje, 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka ir skelbime nurodo, kad bus taikoma dinaminė pirkimo sistema;

2) be kitų dalykų, pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objekto pobūdį ir numatomą apimtį, taip pat būtiną informaciją apie dinaminę pirkimo sistemą, įskaitant jos veikimą, naudojamą elektroninę įrangą, techninio prisijungimo priemones ir jų specifikacijas. Pirkimo dokumentuose taip pat nurodomas kandidatų paraiškų tikrinimo terminas, įskaitant jo pratęsimo galimybę;

3) jeigu taikytina, skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo dinaminės pirkimo sistemos prekių, paslaugų ar darbų kategorijas ir šių kategorijų pirkimams būdingas charakteristikas;

4) skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo interneto adresą, kuriuo iki dinaminės sistemos pabaigos elektroninėmis priemonėmis nevaržomai, tiesiogiai ir be apribojimų galima susipažinti su pirkimo dokumentais.

7. Perkantysis subjektas, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu sudarydamas konkrečias pirkimo sutartis, gali pasinaudoti elektroniniu katalogu, kaip nustatyta šio įstatymo 89 straipsnio 6 dalyje.

8. Perkantysis subjektas suteikia galimybę visiems tiekėjams pateikti paraiškas per visą dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytomis sąlygomis. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos praneša tiekėjui apie leidimą dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo paraiškos atmetimą.

9. Perkantysis subjektas, sukurtos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atlikdamas kiekvieną konkretų pirkimą dėl pirkimo sutarties sudarymo, vienu metu raštu išsiunčia kvietimus visiems kandidatams, kuriems leista dalyvauti sistemoje, pateikti pasiūlymą. Kai dinaminė pirkimo sistema suskirstyta į kategorijas, perkantysis subjektas išsiunčia kvietimus visiems kandidatams, kuriems leista dalyvauti atitinkamoje pirkimo kategorijoje. Kvietime pateikiama šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija.

10. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis pasiūlymų vertinimo kriterijais, nurodytais skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą, nustato laimėjusį pasiūlymą pateikusį dalyvį ir su juo sudaro pirkimo sutartį. Prireikus šie kriterijai tiksliau apibrėžiami šio straipsnio 9 dalyje nurodytame kvietime pateikti pasiūlymą.

11. Perkantysis subjektas bet kuriuo dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu gali paprašyti tiekėjų, kuriems leista dalyvauti šioje sistemoje, per 5 darbo dienas nuo prašymo išsiuntimo dienos pateikti atnaujintą ar patikslintą Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje. Per visą dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką mutatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatos dėl tiekėjų kvalifikaciją įrodančių dokumentų.

12. Perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą turi nurodyti dinaminės pirkimo sistemos galiojimo terminą, o jeigu šis terminas pasikeičia, perkantysis subjektas apie tai praneša Europos Komisijai, užpildęs:

1) skelbimo apie pirkimą, skelbimo apie kvalifikacijos vertinimo sistemą arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą formą pagal tai, kuri iš šių formų buvo panaudota pirminiam paskelbimui apie dinaminę pirkimo sistemą. Tokia tvarka taikoma, kai pakeičiamas dinaminės pirkimo sistemos galiojimo terminas pačios sistemos nenutraukiant;

2) skelbimo apie pirkimo sutarties sudarymą formą, kai dinaminė pirkimo sistema nutraukiama.

13. Perkantysis subjektas negali imti kokių nors mokesčių iš tiekėjų, suinteresuotų dalyvauti ar dalyvaujančių dinaminėje pirkimo sistemoje, nei prieš sukuriant šią sistemą, nei jos galiojimo laikotarpiu.

88 straipsnis. Elektroninis aukcionas

1. Perkantieji subjektai gali taikyti elektroninius aukcionus, kurių metu pateikiamos naujos sumažintos kainos ir (arba) tam tikros pasiūlymo elementų naujos reikšmės. Šiuo tikslu perkantieji subjektai rengia elektroninį aukcioną, kaip kartojamą procesą, kurio metu pritaikius automatinius vertinimo metodus pasiūlymai išdėstomi iš eilės. Elektroninis aukcionas gali būti taikomas tik atlikus išsamų pasiūlymų įvertinimą. Tam tikroms paslaugų ar darbų pirkimo sutartims, kurių objektas – intelektinės veiklos rezultatai, tokie kaip darbų projektavimas, kuris negali būti vertinamas automatiniu būdu, elektroninis aukcionas netaikomas.

2. Perkantysis subjektas gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdamas pirkimą atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų būdu, kai pirkimo objekto techninė specifikacija tiksliai suformuluojama. Kai sąlygos yra tokios pačios, elektroninį aukcioną perkantysis subjektas gali taikyti atnaujindamas varžymąsi tarp preliminariosios sutarties šalių, kai preliminarioji sutartis sudaryta su keliais tiekėjais, ar vykdydamas konkretų pirkimą dėl pirkimo sutarties sudarymo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu.

3. Elektroniniam aukcionui pateikti pasiūlymai vertinami remiantis:

1) tik kaina, kai pirkimo sutartis sudaroma vien kainos pagrindu;

2) kaina ir (arba) naujomis pasiūlymo kriterijų, nurodytų pirkimo dokumentuose, reikšmėmis, kai pirkimo sutartis sudaroma geriausio kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio pagrindu ar mažiausių sąnaudų pagrindu pritaikius gyvavimo ciklo sąnaudų metodą.

4. Perkantysis subjektas, nusprendęs taikyti elektroninį aukcioną, apie tai nurodo skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kvietime pateikti pasiūlymą (kai pirkime kviečiama dalyvauti skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą), kartu pateikdamas bent šią informaciją:

1) elektroninio aukciono metu vertinamas pasiūlymo reikšmes, jeigu jas galima išmatuoti ir išreikšti skaičiais arba procentais;

2) pasiūlymo reikšmių, kurios gali būti pateiktos, ribas, nurodytas pirkimo objekto specifikacijose;

3) informaciją, kuri bus pateikiama dalyviams elektroninio aukciono metu, ir, jeigu reikia, kada su ja bus galima susipažinti;

4) informaciją apie elektroninio aukciono eigą;

5) sąlygas, kuriomis dalyviai galės teikti savo pasiūlymus, ir, jeigu reikia, mažiausius reikalaujamus skirtumus tarp pasiūlymų;

6) informaciją apie naudojamą elektroninę įrangą, suderinimą ir ryšio technines specifikacijas.

5. Perkantysis subjektas, prieš pradėdamas elektroninį aukcioną:

1) atlieka pradinį išsamų pasiūlymų vertinimą pagal taikomus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir nustatytą kriterijų reikšmingumą;

2) vienu metu kviečia visus dalyvius, kurie atitinka reikalavimus, nustatytus pagal šio įstatymo 59–62 straipsnius, ir kurių pasiūlymai atitinka techninių specifikacijų reikalavimus, nėra nepriimtini ar netinkami, dalyvauti elektroniniame aukcione. Kvietime dalyviui nurodoma, kurią dieną, kuriuo laiku ir kaip prisijungti prie elektroninės įrangos. Elektroninis aukcionas gali vykti keliais vienas po kito einančiais etapais. Elektroninis aukcionas negali prasidėti anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo tos dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.

6. Kartu su kvietimu dalyvauti elektroniniame aukcione pateikiami atitinkamo dalyvio išsamaus pasiūlymo vertinimo rezultatai, atsižvelgiant į kriterijų lyginamuosius svorius, kaip nustatyta šio įstatymo 64 straipsnio 6 dalyje. Kvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, kuri bus taikoma automatiniu būdu nustatant pasiūlymų su naujomis kainomis ar naujomis pasiūlymų reikšmėmis eiliškumą. Išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas vien tik kainos pagrindu, sudarant šią formulę turi būti atsižvelgta į visų kriterijų, vertinamų nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, lyginamuosius svorius, nurodytus skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose. Šiuo tikslu visi vertinamų kriterijų reikšmių intervalai turi būti iš anksto sumažinami iki nustatytos reikšmės. Jeigu leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam pasiūlymui nurodoma atskira formulė.

7. Kiekviename elektroninio aukciono etape perkantysis subjektas vienu metu visiems dalyviams praneša informaciją, kurios turi pakakti, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo vietą pasiūlymų eilėje. Jis taip pat gali suteikti ir kitokią informaciją apie pateiktas kainas ir pasiūlymo reikšmes, jeigu tai nurodyta pirkimo dokumentuose. Perkantysis subjektas taip pat bet kuriuo metu gali paskelbti to aukciono etapo dalyvių skaičių, tačiau jis viso elektroninio aukciono metu negali atskleisti informacijos, leidžiančios atpažinti elektroninio aukciono dalyvio tapatybę.

8. Perkantysis subjektas uždaro elektroninį aukcioną vienu ar keliais iš šių būdų:

1) kvietime dalyvauti aukcione iš anksto nurodo nustatytą aukciono uždarymo datą ir laiką;

2) kai nebegauna naujų kainų arba naujų pasiūlymo reikšmių, kurios atitiktų perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus dėl mažiausio skirtumo tarp teikiamų pasiūlymo reikšmių. Šiuo atveju perkantysis subjektas kvietime dalyvauti aukcione nurodo laiką, kuris turi praeiti nuo paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono uždarymo;

3) kai baigiami visi kvietime dalyvauti elektroniniame aukcione nurodyti aukciono etapai. Perkančiajam subjektui nusprendus, kad elektroninis aukcionas bus baigiamas pagal šį punktą ar kartu derinant šį punktą su šios dalies 2 punktu, kvietime dalyvauti elektroniniame aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo grafikas.

9. Perkantysis subjektas, uždaręs elektroninį aukcioną, remdamasis elektroninio aukciono rezultatais, pagal šio įstatymo 64 straipsnyje nustatytus reikalavimus nustato laimėtoją, su kuriuo bus sudaryta pirkimo sutartis.

89 straipsnis. Elektroninis katalogas

1. Perkantysis subjektas gali reikalauti iš tiekėjų pateikti pasiūlymą elektroninio katalogo forma arba naudojantis elektroniniu katalogu. Elektroninio katalogo forma teikiamas pasiūlymas gali būti papildytas ir kitos formos dokumentais.

2. Tiekėjai elektroninius katalogus rengia pagal perkančiojo subjekto nustatytą formatą ir technines specifikacijas. Elektroniniai katalogai turi atitikti elektroninėms priemonėms keliamus reikalavimus ir papildomus perkančiojo subjekto nustatytus reikalavimus pagal šio įstatymo 34 straipsnio nuostatas.

3. Kai perkantysis subjektas reikalauja arba leidžia tiekėjams pateikti pasiūlymus elektroninio katalogo forma, jis turi apie tai pranešti šiomis formomis:

1) apie tai nurodyti skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba, jeigu pirkime kviečiama dalyvauti skelbimu apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvietime pateikti pasiūlymą, arba kvietime dalyvauti derybose;

2) pirkimo dokumentuose nurodyti visą pagal šio įstatymo 34 straipsnio 11 dalį reikiamą informaciją, susijusią su elektroninio katalogo formatu, naudojama elektronine įranga ir prisijungimo prie jos sąlygomis, specifikacijomis.

4. Perkantysis subjektas, sudaręs preliminariąją sutartį su keliais tiekėjais, pateikusiais pasiūlymus elektroninio katalogo forma, gali nustatyti, kad sudarant konkrečią pirkimo sutartį, atnaujintas tiekėjų varžymasis vyks atnaujinamų elektroninių katalogų pagrindu. Tokiu atveju perkantysis subjektas taiko vieną iš šių metodų:

1) kviečia dalyvius iš naujo pateikti elektroninius katalogus, pritaikytus konkrečiai pirkimo sutarčiai;

2) praneša dalyviams, kad iš jų pateiktų elektroninių katalogų jis pats ketina susirinkti informaciją, reikalingą pasiūlymui, pritaikytam konkrečiai pirkimo sutarčiai, sudaryti. Apie šio metodo taikymą turi būti iš anksto nurodyta pirkimo dokumentuose.

5. Prieš atnaujindamas tiekėjų varžymąsi pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, perkantysis subjektas turi pranešti dalyviams datą ir laiką, kada jis ketina rinkti informaciją, reikalingą pasiūlymui, pritaikytam konkrečiai pirkimo sutarčiai, sudaryti, ir turi suteikti dalyviams galimybę nesutikti, kad informacija būtų renkama tokiu būdu. Toks pranešimas turi būti išsiųstas ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki informacijos rinkimo dienos. Perkantysis subjektas negali priimti sprendimo dėl laimėtojo tol, kol jis galimam laimėtojui nepateikia savo sudaryto pasiūlymo ir negauna iš jo patvirtinimo, kad šiame pasiūlyme nėra esminių klaidų.

6. Perkantysis subjektas, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu sudarydamas konkrečias pirkimo sutartis, gali:

1) reikalauti, kad pasiūlymas sudaryti šią sutartį būtų pateiktas elektroninio katalogo forma;

2) taikyti šio straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatas, jeigu tiekėjas kartu su prašymu dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje yra pateikęs ir elektroninį katalogą, atitinkantį perkančiojo subjekto nurodytą formatą ir technines specifikacijas. Gavę perkančiojo subjekto pranešimą apie ketinimą sudaryti pasiūlymą pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, kandidatai galutinai papildo elektroninio katalogo turinį.

90 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

1. Perkantieji subjektai gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:

1) atlikta pirkimo procedūra;

2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kiti perkantieji subjektai, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;

3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje.

2. Perkantieji subjektai privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar pagal sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantieji subjektai privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

3. Laikoma, kad perkantysis subjektas įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu jis įsigyja prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkantysis subjektas atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai jis pats atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:

1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;

2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.

4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5. Perkantieji subjektai centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydami šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.

6. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajam subjektui suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) arba savivaldybės taryba.

7. Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

8. Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų subjektų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą.

91 straipsnis. Įgaliojimų atlikti pirkimo procedūras suteikimas kitam perkančiajam subjektui

1. Perkantysis subjektas pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti gali įgalioti kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją. Tam jis privalo įgaliotajam subjektui nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Už perkančiojo subjekto įgaliotajam subjektui nustatytas užduotis atsako perkantysis subjektas, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotasis subjektas. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakingas perkantysis subjektas.

92 straipsnis. Bendrai atliekamas pirkimas

1. Keli perkantieji subjektai gali susitarti ir kartu atlikti bendrus pirkimus.

2. Jeigu perkantieji subjektai savo vardu ir interesais (poreikiams patenkinti) kartu atlieka pirkimo procedūras, jie bendrai atsako už pirkimo procedūrų atlikimą pagal šio įstatymo nuostatas. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vienas perkantysis subjektas pirkimo procedūrą atlieka savo ir kitų perkančiųjų subjektų interesais.

3. Jeigu perkantieji subjektai ne visas pirkimo procedūras atlieka savo pačių vardu ir interesais, jie kartu atsako tik už bendrai atliekamas pirkimo procedūras. Kiekvienas perkantysis subjektas atsako už savo vardu ir interesais atliekamas pirkimo procedūros dalis.

93 straipsnis. Skirtingų valstybių narių perkančiųjų subjektų bendrai atliekamas pirkimas

1. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių perkantieji subjektai gali atlikti bendrus pirkimus bet kuriuo iš šiame straipsnyje nurodytų atvejų.

2. Perkantieji subjektai neturi teisės atlikti bendro pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo ar kitų valstybių narių, kurių perkantieji subjektai kartu atlieka bendrą pirkimą, teisės aktų, suderintų su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, taikymo.

3. Perkantieji subjektai gali naudotis kitoje valstybėje narėje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotos pirkimo veiklos paslaugomis.

4. Centrinė perkančioji organizacija centralizuotos pirkimo veiklos paslaugas teikia vadovaudamasi valstybės narės, kurioje ji veikia, teisės aktų nuostatomis. Valstybės narės, kurioje veikia centrinė perkančioji organizacija, teisės aktų nuostatos taip pat taikomos:

1) dinaminės pirkimo sistemos pagrindu sudaromai pirkimo sutarčiai;

2) atnaujintam tiekėjų varžymuisi pagal preliminariąją sutartį.

5. Keli skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai gali:

1) sudaryti vieną pirkimo sutartį;

2) sudaryti bendrą preliminariąją sutartį;

3) pirkimus atlikti taikydami dinaminę pirkimo sistemą;

4) sudaryti sutartis preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos pagrindu.

6. Tuo atveju, kai nėra tarp valstybių narių sudaryto tarptautinio susitarimo, reguliuojančio būtinus elementus, patys perkantieji subjektai, norintys kartu atlikti bendrą pirkimą, pasirašo susitarimą, kuriame nustato:

1) šalių atsakomybę ir taikytinas valstybių narių nacionalinės teisės aktų nuostatas. Pirkimo dokumentuose gali būti nustatyta kiekvieno dalyvaujančio perkančiojo subjekto atsakomybė ir taikytinos nacionalinės teisės aktų nuostatos;

2) pirkimo procedūrų vidinį organizavimą, įskaitant procedūrų valdymą, numatomų pirkti prekių, paslaugų ar darbų pasiskirstymą, pirkimo ar preliminariųjų sutarčių sudarymą.

7. Laikoma, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytame susitarime dalyvaujantis perkantysis subjektas, įsigydamas prekių, paslaugų ar darbų iš perkančiojo subjekto, atsakingo už pirkimo procedūros atlikimą, įvykdo šiame įstatyme nustatytas pareigas.

8. Kai keli skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai įsteigia bendrą subjektą, įskaitant ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes ar kitus pagal Europos Sąjungos teisę įsteigtus subjektus, dalyvaujantys perkantieji subjektai, vadovaudamiesi įsteigto subjekto kompetentingo valdymo organo sprendimu, sutaria dėl vienos iš valstybių narių nacionalinių pirkimų taisyklių taikymo šia tvarka:

1) taikomos valstybės narės, kurioje yra bendro subjekto registruota buveinė, nacionalinės teisės aktų nuostatos. Šis susitarimas gali būti neterminuotas, jeigu tai nustatyta bendro subjekto steigimo dokumente, arba terminuotas – tam tikrų rūšių pirkimams arba vienam ar keliems atskiriems pirkimams;

2) taikomos valstybės narės, kurioje bendras subjektas vykdo veiklą, nacionalinės teisės aktų nuostatos.

V SKYRIUS

PIRKIMO SUTARTIES AR PRELIMINARIOSIOS SUTARTIES SUDARYMAS IR VYKDYMAS

94 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas

1. Dalyvis, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.

2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ar tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

3. Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos – ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkantysis subjektas pats turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas.

4. Jeigu perkantysis subjektas reikalauja, kad tiekėjų grupė, kurios pasiūlymas nustatytas laimėjęs, įsteigtų juridinį asmenį, jis pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Juridinį asmenį įsteigę ūkio subjektai privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sąlygų įvykdymu.

5. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties įsigaliojimo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;

2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;

3) prekių nuomos, finansinės nuomos (lizingo), pirkimo išsimokėtinai;

4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;

5) dokumentų saugojimo paslaugų;

6) darbų ar statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;

7) statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų arba statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;

8) investicijų projektų įgyvendinimo;

9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;

10) kitų prekių ir (ar) paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis ir perkantysis subjektas tai pagrindžia.

6. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 8 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus, su pirkimo objektu susijusius atvejus, kurie nurodomi skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Tokie atvejai galėtų būti, kai dėl pirkimo objekto ypatybių tiekėjas, norėdamas įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygas, turi panaudoti įrangą, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis kaip 8 metai, arba kai preliminariąja sutartimi siekiama užtikrinti tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti reikalingas specializuotas darbuotojų mokymas, bei paslaugų tęstinumą ir sumažinti galimų sutrikimų riziką. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau kaip iki preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, tačiau pati pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau.

7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

8. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų), o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:

1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;

2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba supaprastinto pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu;

3) pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.

9. Perkantysis subjektas laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jas pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

95 straipsnis. Pirkimo sutarties turinys

1. Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, ar preliminariojoje sutartyje turi būti nustatyta:

1) sutarties šalių teisės ir pareigos;

2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis;

3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką;

4) mokėjimo tvarka. Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

5) sutarties prievolių įvykdymo terminai;

6) sutarties įvykdymo užtikrinimas;

7) sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma;

8) ginčų sprendimo tvarka;

9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 98 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka;

10) sutarties galiojimas;

11) subtiekėjai, jeigu vykdant pirkimo sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka;

12) perkančiojo subjekto vadovo sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2. Perkantysis subjektas gali nustatyti specialias pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su ekonominiais, inovacijų, užimtumo, socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jeigu tokios sąlygos:

1) susijusios su pirkimo objektu, kaip nustatyta šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje;

2) nurodytos pirkimo dokumentuose.

3. Perkantysis subjektas, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, nustato specialų pirkimo sutarties nutraukimo atvejį, pagal kurį sutartis būtų nutraukta, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą, patvirtinantį, kad sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3259, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15774

96 straipsnis. Subtiekimas

1. Perkantysis subjektas turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti.

2. Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui. Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiojo subjekto, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.

4. Pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad, sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti, tiekėjas įsipareigoja perkančiajam subjektui pranešti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus. Perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas informuotų apie šios informacijos pasikeitimus visu pirkimo sutarties vykdymo metu, taip pat apie naujus subtiekėjus, kuriuos jis ketina pasitelkti vėliau. Jeigu taikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos, kartu su informacija apie naujus subtiekėjus pateikiami ir subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinantys dokumentai.

5. Tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais, perkantysis subjektas, siekdamas užtikrinti tinkamą šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasis šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent vieną vadovaujantis mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnyje nustatytą pašalinimo pagrindą, perkantysis subjektas reikalauja per perkančiojo subjekto nustatytą terminą pakeisti minėtą subtiekėją reikalavimus atitinkančiu subtiekėju.

97 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu

1. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šių atvejų:

1) pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis;

2) prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, kai yra kartu visos šios sąlygos:

a) tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių, programinės įrangos pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas, ir dėl to, kad perkančiajam subjektui sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą;

b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;

3) pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti, ir kai yra kartu visos šios sąlygos:

a) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis;

b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;

4) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkantysis subjektas sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl bent vienos iš šių priežasčių:

a) įgyvendinant pirkimo dokumentuose iš anksto nedviprasmiškai, laikantis šios dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, suformuluotą pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros sąlygą ar pasirinkimo galimybę;

b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo ar bankroto procedūros, pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

c) kai pats perkantysis subjektas prisiima tiekėjo įsipareigojimus subtiekėjų atžvilgiu. Toks sutarties pakeitimas galimas, jeigu pirkimo dokumentuose buvo nustatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė, kaip nustatyta šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje;

5) pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje.

2. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama pagal šį įstatymą neatliekant naujos pirkimo procedūros, nereikalaujant patikrinti, ar nėra šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra kartu visos šios sąlygos:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

1) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnyje;

2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;

3) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

3. Jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal joje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, taikant šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir 2 dalį atsižvelgiama į patikslintą sutarties vertę.

4. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus į šias sąlygas neatsižvelgiama):

1) pakeitimu nustatoma tokia nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų;

2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje;

3) pakeitimu labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis;

4) tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

5. Jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus.

98 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nutraukimas

1. Perkantysis subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu:

1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 97 straipsnį;

2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma kartu su šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi;

3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/25/ES.

2. Nutraukiant pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, laikomasi šių reikalavimų:

1) apie sutarties nutraukimą perkantysis subjektas privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų;

2) sutarties nutraukimas atleidžia perkantįjį subjektą ir tiekėją nuo sutarties vykdymo;

3) sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo;

4) kai sutartis nutraukta, tiekėjas gali reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs perkančiajam subjektui vykdydamas sutartį, jeigu jis tuo pačiu metu grąžina perkančiajam subjektui visa tai, ką buvo iš pastarojo gavęs. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalinis, galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

3. Pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutrauktos ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka.

99 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas

1. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai:

1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), arba priimtas perkančiojo subjekto sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, – nuo šio įstatymo 108 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiojo subjekto sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiojo subjekto reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos.

3. Perkantysis subjektas, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.

VI SKYRIUS

PIRKIMŲ VALDYMAS

100 straipsnis. Pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos

1. Formuojant Europos Sąjungos pirkimų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos pirkimų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės pirkimų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, pagal savo nuostatus atsakinga už pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, politikos formavimą.

2. Pirkimų politiką įgyvendina Viešųjų pirkimų tarnyba.

3. Pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal kompetenciją.

4. Mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų tiekėjų susitarimų, kuriais iškreipiama pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurencija, nustatymo klausimais perkančiuosius subjektus konsultuoja ir metodinę pagalbą teikia Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

5. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų interesų konfliktų nustatymo gaires rengia Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

6. Informaciją į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų subjektų ar tiekėjų paklausimus dėl šio įstatymo 50, 51, 52, 59, 60, 61 ir 66 straipsnių teikia valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją ir kiti asmenys, išduodantys dokumentus, susijusius su šioje dalyje nurodytų straipsnių nuostatų taikymu. Teikiant šią informaciją negali būti atskleidžiama konfidenciali informacija ir turi būti užtikrinama asmens duomenų apsauga pagal įstatymų reikalavimus.

7. Sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal šio įstatymo 112 straipsnio 2 dalį, kopijas per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą Viešųjų pirkimų tarnybai teikia Nacionalinė teismų administracija.

8. Perkančiųjų subjektų neatlygintiną prieigą prie dokumentų ar informacijos, patvirtinančios tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia tokius duomenis tvarkančios pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalį į Viešųjų pirkimų tarnybos sudaromą sąrašą įtrauktos institucijos.

9. Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

10. Šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar perkančiojo subjekto, veikiančio gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal perkančiojo subjekto kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais sandorių patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3259, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15774

101 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija

1. Viešųjų pirkimų tarnyba:

1) rengia ir (arba) priima šiame įstatyme nurodytus teisės aktus;

2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;

3) nagrinėja administracinių nusižengimų bylas pagal kompetenciją;

4) teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiuosius subjektus ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiuosius subjektus ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais;

5) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, skelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir (arba) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir teikia Europos Komisijai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;

6) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų rengia ir šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti;

7) bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais;

8) persiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui skelbti perkančiųjų subjektų skelbimus ir užtikrina kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą;

9) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų subjektų ar tiekėjų paklausimus dėl šio įstatymo 50, 51, 52, 59, 60, 61 ir 66 straipsnių teikimą, taip pat informacijos teikimą per Vidaus rinkos informacinę sistemą, sukurtą vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL 2012 L 316, p. 1);

10) administruoja perkančiųjų subjektų pagal šio įstatymo 99 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 63 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnį;

11) rengia ir kas 3 metus Europos Komisijai teikia 104 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų stebėsenos ataskaitą;

12) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 100 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas, taip pat apie nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant perkantiesiems subjektams ar tiekėjams teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti pirkimų taisykles arba reaguoti į problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant tas taisykles;

13) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją;

14) kiekvienais metais Europos Komisijai teikia visų sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal šio įstatymo 112 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;

15) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinio pirkimo vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;

16) atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę:

1) savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką;

2) gauti iš perkančiojo subjekto ar kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus savo funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiojo subjekto ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų;

3) gauti perkančiojo subjekto, pirkimo komisijos ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus;

4) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei;

5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkantįjį subjektą sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiojo subjekto pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkantįjį subjektą nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;

6) traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir jos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis;

7) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, korupcijos apraiškas ar dokumentų klastojimą, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją;

8) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;

9) gavusi kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų subjektų ar tiekėjų paklausimą dėl šio įstatymo 50, 51, 52, 59, 60, 61 ir 66 straipsnių taikymo, persiųsti jį Lietuvos valstybės institucijoms, įstaigoms ar viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal kompetenciją turi suteikti reikiamą informaciją;

10) patvirtinti konkrečių prekių, paslaugų ar darbų techninėms specifikacijoms taikomus reikalavimus;

11) grąžinti perkančiajam subjektui šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius skelbimus jos nustatyta tvarka.

3. Viešųjų pirkimų tarnyba, paskyrusi administracinę nuobaudą perkančiojo subjekto darbuotojui arba gavusi informaciją apie teismo paskirtą administracinę nuobaudą perkančiojo subjekto darbuotojui, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo dienos apie tai praneša perkančiojo subjekto vadovui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

4. Viešųjų pirkimų tarnyba skundų ir pranešimų dėl pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo galimų pažeidimų nenagrinėja. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiojo subjekto veiklos patikrinimas vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.

102 straipsnis. Perkančiųjų subjektų registracija ir pirkimų ataskaitos

1. Perkantysis subjektas registruojasi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą tvarką.

2. Perkantysis subjektas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia:

1) kiekvienų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar sudaroma pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar sudaroma pirkimo sutartis jos pagrindu, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, atliekant pirkimą pagal šio įstatymo 90 straipsnio 1 dalį ar mažos vertės pirkimą;

2) visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, kai sudarytos pirkimo sutarties nereikalaujama paskelbti pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas, ataskaitą per 30 dienų pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

3. Informaciją, kuri turi būti teikiama šio straipsnio 2 dalyje nurodytose ataskaitose, ataskaitų reikalavimus ir jų standartines formas nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. Jeigu Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktuose reikalaujama pirkimo procedūros ataskaitose pateikti informaciją, kuri jau pateikta skelbime apie sudarytą pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, parengtame pagal šio įstatymo 46 straipsnį, perkantysis subjektas, pildydamas šią ataskaitą, gali pateikti nuorodą į tą skelbimą.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos ir šio įstatymo 100 straipsnio 9 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Perkantysis subjektas, laikydamasis šioje dalyje nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas gali paskelbti ir pirkėjo profilyje.

103 straipsnis. Pirkimo eigą pagrindžiantys dokumentai ir jų saugojimas

1. Perkantysis subjektas turi dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis.

2. Pirkimus prižiūrinčios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras.

3. Planavimo ir pasirengimo pirkimams dokumentai, pirkimo dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų, dialogo ar kiti protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos, preliminariosios sutartys, pirkimo sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – ne trumpiau kaip 4 metus nuo sutarties įvykdymo.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

104 straipsnis. Pirkimų stebėsenos ataskaita

1. Pirkimų stebėsenos ataskaitą rengia ir Europos Komisijai teikia Viešųjų pirkimų tarnyba.

2. Europos Komisijai teikiama stebėsenos ataskaita apima:

1) dažniausias netinkamo šio įstatymo taikymo ir teisinio netikrumo priežastis, įskaitant galimas struktūrines ar pasikartojančias problemas;

2) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimo pirkimuose mastą;

3) informaciją apie sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir kitų rimtų pažeidimų atliekant pirkimus atvejų prevenciją, nustatymą, tinkamą pranešimą apie juos;

4) supaprastintų pirkimų bendrą vertę per atitinkamą laikotarpį;

5) kitą informaciją, kuri gali atskleisti pirkimų reglamentavimo ir praktikos problemas.

3. Į Europos Komisijai teikiamą stebėsenos ataskaitą taip pat įtraukiama šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta informacija.

4. Viešųjų pirkimų tarnybos prašymu šio įstatymo 100 straipsnio 3 dalyje nurodytos pirkimų priežiūrą atliekančios institucijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia informaciją apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus, sukčiavimo, korupcijos atliekant pirkimus atvejus ir kitą turimą informaciją, reikalingą Europos Komisijai teikiamai stebėsenos ataskaitai parengti.

105 straipsnis. Europos Sąjungos teisės pažeidimo nagrinėjimas

1. Perkantysis subjektas, gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimą, kad Europos Komisija nustatė rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos visą su pirkimu susijusią informaciją raštu pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.

2. Perkantysis subjektas apie savo priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus, susijusius su Europos Komisijos nustatytu rimtu Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamų sprendimų priėmimo ar veiksmų atlikimo informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą.

3. Viešųjų pirkimų tarnyba per 21 dieną nuo Europos Komisijos pranešimo apie nustatytą rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą gavimo dienos privalo Europos Komisijai pateikti:

1) patvirtinimą, kad pažeidimas ištaisytas;

2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;

3) pranešimą apie tai, kad pirkimo procedūras sustabdė perkantysis subjektas savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba arba teismas.

4. Argumentuotas paaiškinimas, nurodytas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte, inter alia gali būti grindžiamas faktu, kad galimą pažeidimą jau nagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita teisėsaugos institucija. Viešųjų pirkimų tarnyba apie tokių procesų rezultatus informuoja Europos Komisiją iš karto, kai apie juos sužino.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba, pranešusi apie sustabdytas pirkimo procedūras, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, turi papildomai informuoti Europos Komisiją apie pirkimo procedūrų sustabdymo atšaukimą arba pradėtą kitą pirkimo procedūrą, visiškai ar iš dalies susijusią su tuo pačiu pirkimo objektu. Tokiu pranešimu turi būti patvirtinama, kad galimas pažeidimas ištaisytas, arba pateikiamas argumentuotas paaiškinimas, kodėl pažeidimas neištaisytas.

6. Gavusi Europos Komisijos pranešimą apie nustatytą rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.

ViI SKYRIUS

GINČŲ NAGRINĖJIMAS, ŽALOS ATLYGINIMAS, PIRKIMO SUTARTIES PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA, ALTERNATYVIOS SANKCIJOS

106 straipsnis. Perkančiojo subjekto vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė

1. Už perkančiojo subjekto atliekamus pirkimus atsako perkančiojo subjekto vadovas.

2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

107 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus ar priimtus sprendimus

1. Tiekėjas, kuris mano, kad perkantysis subjektas nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir taip pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl:

1) perkančiojo subjekto sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo;

2) žalos atlyginimo;

3) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia;

4) alternatyvių sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalį;

5) pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.

2. Tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui.

108 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajam subjektui, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai

1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajam subjektui, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus):

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiojo subjekto pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų;

2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiojo subjekto priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiojo subjekto priimtus sprendimus.

2. Jeigu perkantysis subjektas per nustatytą terminą neišnagrinėja jam pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkantysis subjektas turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.

3. Tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

4. Tiekėjas, manydamas, kad perkantysis subjektas nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkantysis subjektas pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiojo subjekto sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

5. Tais atvejais, kai tiekėjui padaryta žala kildinama iš neteisėtų perkančiojo subjekto veiksmų ar sprendimų, tačiau šiame įstatyme nenustatyta pareiga perkančiajam subjektui raštu informuoti tiekėjus arba paskelbti apie jo veiksmus ar sprendimus, taikomi Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio pareiškimo senaties terminai. Ši dalis netaikoma šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju.

109 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas perkančiajame subjekte

1. Perkantysis subjektas privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiojo subjekto priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2. Perkantysis subjektas, gavęs pretenziją, nedelsdamas sustabdo pirkimo procedūrą tol, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkantysis subjektas negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau negu po 15 dienų.

3. Perkantysis subjektas privalo išnagrinėti pretenziją, priimti motyvuotą sprendimą ir apie jį, taip pat apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip per 6 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos.

110 straipsnis. Prašymo ar ieškinio nagrinėjimas teisme

1. Tiekėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti perkančiajam subjektui prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais.

2. Perkantysis subjektas, gavęs tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties tol, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 109 straipsnio 2 dalyje, 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 3 punkte nurodyti terminai ir kol perkantysis subjektas negavo teismo pranešimo apie:

1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį;

2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo;

3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.

3. Jeigu dėl tiekėjo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkantysis subjektas išsiunčia tiekėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.

4. Perkantysis subjektas, sužinojęs apie teismo sprendimą dėl tiekėjo prašymo ar ieškinio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus.

111 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia

1. Teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:

1) perkantysis subjektas sudarė pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį nepaskelbęs apie tarptautinį pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbęs apie supaprastintą pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus;

2) perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje, 109 straipsnio 2 dalyje ar 110 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko teismui prašymą pateikęs ar ieškinį pareiškęs dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, ir kartu perkantysis subjektas pažeidė ir kitus šio įstatymo reikalavimus, jeigu tas pažeidimas turėjo neigiamos įtakos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

3) perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 87 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas ir, sudarydamas pirkimo sutartį, pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino;

4) nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščių pažeidimų.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

2. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) perkantysis subjektas nusprendė, kad šiuo įstatymu leidžiama nepaskelbti apie tarptautinį pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbti apie supaprastintą pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;

2) perkantysis subjektas paskelbė savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą;

3) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta ne anksčiau negu po 10 dienų (supaprastinto pirkimo atveju – ne anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo savanoriško ex ante skaidrumo skelbimo paskelbimo dienos.

3. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) perkantysis subjektas mano, kad sudarydamas pirkimo sutartį jis laikėsi šio įstatymo 87 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatų;

2) perkantysis subjektas suinteresuotiems dalyviams išsiuntė pranešimus apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pagal šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau negu po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo pranešimų apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šie pranešimai nebuvo siunčiami elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau negu po 15 dienų.

112 straipsnis. Alternatyvios sankcijos ir jų taikymas

1. Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje, 109 straipsnio 2 dalyje ar 110 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.

2. Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia.

3. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas taiko šias alternatyvias sankcijas:

1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą;

2) perkančiajam subjektui skiriamą baudą. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės.

4. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiojo subjekto elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajam subjektui skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime.

113 straipsnis. Žalos atlyginimas dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo

1. Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 64 straipsnio 8 dalies, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 1 ir 8 dalių, 108 straipsnio, 109 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 2 dalies, 111 straipsnio, 112 straipsnio nuostatų ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostatos.

2. Tiekėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad perkantysis subjektas nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Kai tiekėjas reikalauja atlyginti žalą, kuri apima ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius, teismas tenkina didesnės vertės reikalavimą.

3. Kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio paties dydžio kaip pasiūlymo parengimo arba dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidos, žalos atlyginimo reikalaujantis tiekėjas turi įrodyti žalos dydį, taip pat tai, kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.

114 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalį, 100 straipsnio 8 dalį, 101 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 104 straipsnį ir šio straipsnio 3, 4 ir 7 dalis, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalis ir 100 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

3. Šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai pateikia iki 2017 m. balandžio 18 d.

4. Kompetentingos institucijos iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojančias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

6. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 97 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkantysis subjektas gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytų pirkimo sutarčių vykdymas turi būti tęsiamas taikant šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7. 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies redakcija:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 38, 44, 47 straipsnių, 68 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir perkančiojo subjekto patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

8. 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio redakcija:

„a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas. Darbų pirkimuose privaloma įtraukti šį kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį;“.

9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuvos Respublikos

pirkimų, atliekamų vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srities perkančiųjų subjektų,

įstatymo

1 priedas

LIETUVoS RESPUBLIKOS

Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto Ar pašto paslaugų sritIeS PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 3 DALIES 1 PUNKTE NURODYTŲ  VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Veiklos rūšys pagal Europos Bendrijos statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (NACE 1 red.)					Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) kodas
	F SEKCIJA			STATYBA
	Skyrius	Grupė	Klasė	Pavadinimas	Pastabos
1.	45			Statyba	Šis skyrius apima naujų pastatų statybą ir darbus, atnaujinimą ir įprastus remonto darbus.	45000000
2.		45.1		Statybvietės paruošimas		45100000
3.			45.11	Pastatų nugriovimas, išardymas; grunto pervežimas	Ši klasė apima: – pastatų ir kitų statinių nugriovimą, – statybviečių valymą, – grunto pervežimą: iškasimą, užkasimą, statybvietės išlyginimą, griovių kasimą, akmenų pašalinimą, sprogdinimą ir t. t., – vietovės paruošimą kasybos darbams: nuodangos pašalinimą ir kitokį statybviečių bei kasybos darbų plėtojimą bei ruošimą. Ši klasė taip pat apima: – statybviečių drenažą, – žemės ir miškų ūkio paskirties naudmenų drenažą.	45110000
4.			45.12	Žvalgomasis gręžimas	Ši klasė apima žvalgomąjį gręžimą ir gręžinių atrinkimą statybinėms, geofizinėms, geologinėms ar panašioms reikmėms. Ši klasė neapima: – naftos ir gamtinių dujų pramoninės gavybos gręžinių gręžimo (žr. 11.20), – vandens gręžinių gręžimo (žr. 45.25), – šachtų įrengimo (žr. 45.25), – naftos ir gamtinių dujų telkinių žvalgymo, geofizinių, geologinių ir seisminių matavimų (žr. 74.20).	45120000
5.		45.2		Pastatų ar jų dalių statyba; civilinė inžinerija		45200000
6.			45.21	Bendroji pastatų statyba ir civilinės inžinerijos darbai	Ši klasė apima: – visų rūšių pastatų statybą, civilinės inžinerijos statinių statybą: – tiltus, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminėms perėjoms, – ilgų nuotolių vamzdynus ir elektros linijas, – miesto vamzdynų, miesto komunikacijų ir elektros linijas, – papildomus miesto darbus, – surenkamų statinių statymą ir įrengimą statybvietėje. Ši klasė neapima: – paslaugų, susijusių su naftos ir gamtinių dujų gavyba (žr. 11.20), – surenkamų statinių, kurių dalys nėra betoninės ir yra pačių pagamintos, įrengimo statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius), – stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių, teniso ir golfo aikštelių ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbų (išskyrus pastatų statybos darbus) (žr. 45.23), – pastatų įrengimo (žr. 45.3), – pastatų apdailos (žr. 45.4), – architektūrinės ir inžinerinės veiklos (žr. 74.20), – statybos projektų valdymo (žr. 74.20).	45210000 (išskyrus 45213316), 45220000, 45231000, 45232000
7.			45.22	Stogų dangos ir stogo konstrukcijų įrengimas	Ši klasė apima: – stogų įrengimą, – stogo dangų įrengimą, – sandarinimą.	45261000
8.			45.23	Automagist-ralių, kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba	Ši klasė apima: – automagistralių, gatvių, kelių, kitų transporto ir pėsčiųjų kelių statybą, – geležinkelių statybą, – oro uosto pakilimo takų statybą, – stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių, teniso ir golfo aikštelių statybą ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbus (išskyrus pastatų statybos darbus), – kelių ir stovėjimo aikštelių ženklinimą. Ši klasė neapima pirminio grunto pervežimo (žr. 45.11).	45212212 ir DA03, 45230000, išskyrus: 45231000, 45232000, 45234115
9.			45.24	Vandens statinių statyba	Ši klasė apima: – statybą: – vandens kelių, uostų ir upių darbų, poilsinių prieplaukų (valčių prieplaukų), šliuzų ir t. t., – užtvankų ir nutekamųjų griovių, – dugno valymo darbus, – darbus po vandeniu.	45240000
10.			45.25	Kiti statybos darbai, įskaitant specialiuo-sius profesinius darbus	Ši klasė apima: – statybos darbus, apimančius vieną konkrečią statybos sritį, kuriems atlikti reikia specialių žinių arba įrangos, – pamatų įrengimą, įskaitant polių įleidimą, – vandens šulinių gręžimą ir statybą, šachtų įrengimą, – ne savos gamybos plieno detalių montavimą, – plieno lankstymą, – mūrijimą ir grindimą, – pastolių ir darbo platformų įrengimą ir išardymą, įskaitant pastolių ir darbo platformų nuomą, – kaminų ir pramoninių krosnių įrengimą. Ši klasė neapima pastolių nuomos be jų įrengimo ir išardymo (žr. 71.32).	45250000, 45262000
11.		45.3		Pastatų įrengimas		45300000
12.			45.31	Elektros laidų ir kitokios armatūros įrengimas	Ši klasė apima įrengimą pastatuose ar kituose statiniuose: – elektros laidų ir armatūros, – telekomunikacijos sistemų, – elektrinių šildymo sistemų, – radijo ir televizijos antenų (gyvenamiesiems namams), – priešgaisrinės signalizacijos, – įsilaužimo signalizacijos sistemų, – liftų ir eskalatorių, – žaibolaidžių ir t. t.	45213316, 45310000, išskyrus 45316000
13.			45.32	Veikla, susijusi su izoliacijos darbais	Ši klasė apima šiluminės, garso arba vibracijos izoliacijos įrengimą pastatuose arba kituose statiniuose. Ši klasė neapima sandarinimo darbų (žr. 45.22).	45320000
14.			45.33	Santechnikos darbai	Ši klasė apima šiuos darbus pastatuose arba kituose statiniuose: – santechnikos ir sanitarijos įrangos montavimą, – dujotiekio armatūros įrengimą, – šildymo, vėdinimo, šaldymo ar kondicionavimo įrangos ir kanalų įrengimą, – automatinių gesinimo sistemų įrengimą. Ši klasė neapima elektrinių šildymo sistemų įrengimo (žr. 45.31).	45330000
15.			45.34	Kiti pastatų įrengimo darbai	Ši klasė apima: – kelių, geležinkelių, oro ir jūrų uostų apšvietimo ir signalų sistemų įrengimą, – armatūros ir armatūros reikmenų pastatuose ir kituose statiniuose įrengimą (niekur kitur nepriskirta).	45234115, 45316000, 45340000
16.		45.4		Pastatų apdaila		45400000
17.			45.41	Tinkavimas	Ši klasė apima vidaus ir išorės tinkavimo ar gipso klojimo darbus pastatuose ir kituose statiniuose, įskaitant grebėstų medžiagas.	45410000
18.			45.42	Staliaus dirbinių įrengimas	Ši klasė apima: – ne savos gamybos durų, langų, durų ir langų rėmų, sumontuojamųjų virtuvių, laiptinių, parduotuvių armatūros ir pan. iš medžio arba kitų medžiagų įrengimą, – vidaus apdailos darbus, pavyzdžiui, lubų, medinių sienų dangos, slankiųjų pertvarų ir t. t. įrengimą. Ši klasė neapima parketo ir kitokių medinių grindų dangos klojimo (žr. 45.43).	45420000
19.			45.43	Grindų ir sienų dengimas	Ši klasė apima šiuos klojimo, dengimo, kabinimo arba tiesimo darbus pastatuose ar kituose statiniuose: – keraminių, betoninių arba graviruoto akmens sienų arba grindų plytelių klojimą, – parketo ir kitokių medinių grindų dangos, kiliminių ir linoleumo grindų dangos klojimą, įskaitant pagamintą iš gumos arba plastiko grindų dangą, – terrazzo, marmuro, granito arba skalūno grindų dangos klojimą arba sienų dangos įrengimą, – tapetų klijavimą.	45430000
20.			45.44	Dažymas ir stiklinimas	Ši klasė apima: – pastatų išorės ir vidaus dažymą, – civilinės inžinerijos konstrukcijų dažymą, – stiklų, veidrodžių ir pan. įrengimą. Ši klasė neapima langų montavimo (žr. 45.42).	45440000
21.			45.45	Kiti statybos apdailos darbai	Ši klasė apima: – privačių baseinų įrengimą, – pastatų valymo garais, smėliasraučiu ir panašius pastatų išorės darbus, – kitus pastatų apdailos ir užbaigimo darbus (niekur kitur nepriskirtus). Ši klasė neapima pastatų ir kitų statinių vidaus valymo darbų (žr. 74.70).	45212212 ir DA04, 45450000
22.		45.5		Statybos ar griovimo įrenginių nuoma (su operatorių samdymu)		45500000
23.			45.50	Statybos ar griovimo įrenginių nuoma (su operatorių samdymu)	Ši klasė neapima statybos ar griovimo mašinų ir įrenginių nuomos nesamdant operatorių (žr. 71.32).	45500000

Priedo pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

Lietuvos Respublikos

pirkimų, atliekamų vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srities perkančiųjų subjektų,

įstatymo

2 priedas

TEISĖS AKTŲ, PAGAL KURIUOS SUTEIKIAMI ĮGALIOJIMAI NELAIKOMI SPECIALIOSIOMIS ARBA IŠIMTINĖMIS TEISĖMIS, SĄRAŠAS

Specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, nelaikomi įgaliojimai, suteikiami pagal šiuose teisės aktuose apibrėžtas objektyviais kriterijais pagrįstas ir skaidrias procedūras:

1. Teisės plėtoti gamtinių dujų sistemas ir gamtinių dujų įrenginius suteikimas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka.

2. Leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimas pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytas procedūras.

3. Teisės teikti pašto paslaugą suteikimas Lietuvos Respublikos pašto įstatyme nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma suteikiant įpareigojimą teikti universaliąją pašto paslaugą.

4. Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatyta tvarka.

5. Viešojo paslaugų pirkimo sutarčių, kaip apibrėžta 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų, panaikinančiame Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL 2007 L 315, p. 1), keleivinio miesto autobusų, tramvajų, geležinkelių ar metro transporto viešosioms paslaugoms teikti sudarymas konkurso tvarka pagal šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį, jeigu šių sutarčių trukmė atitinka šio reglamento 4 straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytą viešojo paslaugų pirkimo sutarčių trukmę.

Lietuvos Respublikos

pirkimų, atliekamų vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srities perkančiųjų subjektų,

įstatymo

3 priedas

LIETUVoS RESPUBLIKOS Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto Ar pašto paslaugų sritIeS PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO 5 DALYJE NURODYTŲ EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

1. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OL 1994 L 164, p. 3), taikoma perkantiesiems subjektams, veikiantiems naftos ar dujų gavybos srityje.

2. 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL 1997 L 52, p. 3), taikoma perkantiesiems subjektams, veikiantiems pašto paslaugų srityje.

3. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), taikoma perkantiesiems subjektams, veikiantiems elektros gamybos, perdavimo ar paskirstymo srityje.

4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), taikoma perkantiesiems subjektams, veikiantiems dujų ar šilumos perdavimo ar paskirstymo srityje.

5. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2009 L 343, p. 32), taikoma perkantiesiems subjektams, veikiantiems krovininio geležinkelių transporto srityje, ir perkantiesiems subjektams, veikiantiems tarptautinio keleivių vežimo geležinkelių transportu srityje.

Lietuvos Respublikos

pirkimų, atliekamų vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srities perkančiųjų subjektų,

įstatymo

4 priedas

SOCIALINĖS IR KITOS SPECIALIOSIOS PASLAUGOS

Eil. Nr.	Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) kodas	Aprašymas
1.	75200000-8; 75231200-6; 75231240-8; 79611000-0; 79622000-0 [Namų ūkio pagalbinių darbininkų parūpinimo paslaugos]; 79624000-4 [Slaugos personalo parūpinimo paslaugos] ir 79625000-1 [Medicinos personalo parūpinimo paslaugos] nuo 85000000-9 iki 85323000-9; 98133100-5; 98133000-4; 98200000-5; 98500000-8 [Privatūs namų ūkiai, samdantys namų ūkio darbininkus] ir 98513000-2–98514000-9 [Namų ūkių darbo jėgos paslaugos, namų ūkių agentūrų darbuotojų paslaugos, namų ūkių raštinės darbuotojų paslaugos, namų ūkių laikinųjų darbuotojų paslaugos, pagalbos namuose paslaugos ir namų ūkio paslaugos]	Sveikatos, socialinės ir susijusios paslaugos
2.	85321000-5 ir 85322000-2; 75000000-6 [Administracinės, gynybos ir socialinės apsaugos paslaugos]; 75121000-0; 75122000-7; 75124000-1; nuo 79995000-5 iki 79995200-7; nuo 80000000-4 [Švietimo ir mokymo paslaugos] iki 80660000-8; nuo 92000000-1 iki 92700000-8; 79950000-8 [Parodų, mugių ir kongresų organizavimo paslaugos]; 79951000-5 [Seminarų organizavimo paslaugos]; 79952000-2 [Su renginiais susijusios paslaugos]; 79952100-3 [Kultūrinių renginių organizavimo paslaugos]; 79953000-9 [Festivalių organizavimo paslaugos]; 79954000-6 [Pobūvių organizavimo paslaugos]; 79955000-3 [Madų šou organizavimo paslaugos]; 79956000-0 [Mugių ir parodų organizavimo paslaugos]	Administracinės, socialinės, švietimo, sveikatos priežiūros ir kultūros paslaugos
3.	75300000-9	Privalomojo socialinio draudimo paslaugos. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas netaikomas, jeigu šios paslaugos yra organizuojamos kaip viešojo intereso neekonominės paslaugos.
4.	75310000-2; 75311000-9; 75312000-6; 75313000-3; 75313100-4; 75314000-0; 75320000-5; 75330000-8; 75340000-1	Išmokų paslaugos
5.	98000000-3; 98120000-0; 98132000-7; 98133110-8 ir 98130000-3	Kitos bendruomenės, socialinės ir asmeninės aptarnavimo paslaugos, įskaitant profesinių organizacijų, politinių organizacijų, jaunimo asociacijų ir kitų narystės organizacijų teikiamas paslaugas
6.	98131000-0	Religinės paslaugos
7.	55100000-1–55410000-7; 55521000-8–55521200-0 [55521000-8 Pagaminto valgio tiekimo privatiems namų ūkiams paslaugos, 55521100-9 Skubaus valgių pristatymo į namus paslaugos, 55521200-0 Maisto pristatymo paslaugos]; 55520000-1 [Pagaminto valgio tiekimo paslaugos]; 55522000-5 [Pagaminto valgio tiekimo transporto įmonėms paslaugos]; 55523000-2 [Pagaminto valgio tiekimo kitoms įmonėms ar kitoms institucijoms paslaugos]; 55524000-9 [Pagaminto valgio tiekimo mokykloms paslaugos]; 55510000-8 [Valgyklų paslaugos]; 55511000-5 [Valgyklų ir kitų ribotos klientūros užkandinių paslaugos]; 55512000-2 [Valgyklų valdymo paslaugos]; 55523100-3 [Maisto mokykloms paslaugos]	Viešbučių ir restoranų paslaugos
8.	79100000-5–79140000-7; 75231100-5	Teisinės paslaugos, išskyrus tas, kurios nepatenka į taikymo sritį pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 16 straipsnio 4 punktą
9.	75100000-7–75120000-3; 75123000-4; 75125000-8–75131000-3	Kitos administracinės ir valdžios paslaugos
10.	75200000-8–75231000-4	Paslaugų teikimas bendruomenei
11.	75231210-9–75231230-5; 75240000-0–75252000-7; 794300000-7; 98113100-9	Kalėjimų paslaugos, visuomenės saugumo ir gelbėjimo paslaugos, išskyrus tas, kurios nepatenka į taikymo sritį pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 16 straipsnio 9 punktą
12.	79700000-1–79721000-4 [Tyrimo ir apsaugos paslaugos, apsaugos paslaugos, signalizacijos sistemų stebėsenos paslaugos, stebėjimo paslaugos, suradimo sistemų paslaugos, pasislėpusių asmenų radimo paslaugos, patrulių paslaugos, tapatybės kortelių išleidimo paslaugos, tyrimo paslaugos ir detektyvų agentūrų paslaugos] 79722000-1 [Grafologijos paslaugos]; 79723000-8 [Atliekų analizės paslaugos]	Tyrimo ir apsaugos paslaugos
13.	98900000-2 [Ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų paslaugos] ir 98910000-5 [Specifinės tarptautinių organizacijų ir institucijų paslaugos]	Tarptautinės paslaugos
14.	64000000-6 [Pašto ir telekomunikacijų paslaugos]; 64100000-7 [Pašto ir kurjerių paslaugos]; 64110000-0 [Pašto paslaugos]; 64111000-7 [Pašto paslaugos, susijusios su laikraščiais ir periodiniais leidiniais]; 64112000-4 [Pašto paslaugos, susijusios su laiškais]; 64113000-1 [Pašto paslaugos, susijusios su siuntiniais]; 64114000-8 [Pašto skyrių langelių paslaugos]; 64115000-5 [Pašto dėžučių nuoma]; 64116000-2 [Pašto paslaugos „iki pareikalavimo“]; 64122000-7 [Vidaus pašto ir kurjerių paslaugos]	Pašto paslaugos
15.	50116510-9 [Padangų restauravimo paslaugos]; 71550000-8 [Kalvystės paslaugos]	Įvairios paslaugos

Lietuvos Respublikos

pirkimų, atliekamų vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srities perkančiųjų subjektų,

įstatymo

5 priedas

KVIETIMO PATEIKTI PASIŪLYMĄ, DALYVAUTI DIALOGE, DALYVAUTI DERYBOSE IR KVIETIMO PATVIRTINTI SUSIDOMĖJIMĄ TURINYS

1. Kvietime pateikti pasiūlymą, dalyvauti dialoge ar dalyvauti derybose perkantysis subjektas pateikia šią informaciją:

1) interneto adresą, kuriuo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ar kitur paskelbti pirkimo dokumentai;

2) prideda pirkimo dokumentus, jeigu jie dėl šio įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje ar 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių neskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje arba su jais susipažinti nebuvo leista kitu būdu;

3) nuorodą į paskelbtą skelbimą apie pirkimą, skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kuriuo kviečiama dalyvauti pirkime;

4) jeigu taikoma, perkančiojo subjekto pateiktos konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimus pagal šio įstatymo 32 straipsnio 5 dalį;

5) kai kviečiama pateikti pasiūlymus, – pasiūlymo pateikimo termino pabaigą, adresą ir kalbą (kalbas), kuria (kuriomis) turi būti parengtas pasiūlymas, o kai kviečiama dalyvauti dialoge, – dialogo pradžios adresą ir kalbą (kalbas), kuria (kuriomis) jis vyks;

6) jeigu reikia, nurodo, kokius papildomus dokumentus, patvirtinančius atitiktį nustatytiems reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos, turi pateikti tiekėjai;

7) pasiūlymų vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumą mažėjimo tvarka, jeigu atitinkama informacija nebuvo pateikta skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, techninėse specifikacijose arba kituose pirkimo dokumentuose;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

8) kitą, perkančiojo subjekto nuomone, reikalingą informaciją.

2. Kvietime patvirtinti susidomėjimą perkantysis subjektas pateikia šią informaciją:

1) interneto adresą, kuriuo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ar kitur paskelbti pirkimo dokumentai;

2) prideda pirkimo dokumentus, jeigu jie dėl šio įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje ar 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių neskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje arba su jais susipažinti nebuvo leista kitu būdu;

3) jeigu taikytina, perkančiojo subjekto pateiktos konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimus pagal šio įstatymo 32 straipsnio 5 dalį;

4) adresą, galutinę datą ir kalbą (kalbas), kuria (kuriomis) galima kreiptis norint gauti likusius pirkimo dokumentus, kurie dar nebuvo pateikti;

5) perkamo objekto pobūdžio ir apimties aprašymą, įskaitant galimybes sudaryti papildomas sutartis, jų sudarymo laiką (jeigu įmanoma jį nurodyti), numatomas skelbimų dėl darbų, prekių ar paslaugų pirkimo konkursų paskelbimo datas (jeigu įmanoma jas nurodyti);

6) kad pirkimo būdas yra ribotas konkursas arba skelbiamos derybos;

7) jeigu įmanoma, – datas, kada turi būti pradedamas ir baigiamas prekių tiekimas, paslaugų teikimas, darbų atlikimas;

8) perkančiojo subjekto, kuris sudaro pirkimo sutartį, adresą;

9) apie ekonomines ir technines sąlygas, finansines garantijas ir informaciją, kurios reikalaujama iš tiekėjo;

10) apie sutarties, kurią ketinama sudaryti, rūšį: pirkimas, finansinė nuoma (lizingas), nuoma, pirkimas išsimokėtinai ar šių būdų derinys;

11) pasiūlymų vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius ar, jeigu reikia, – šių kriterijų išdėstymą pagal svarbą, jeigu atitinkama informacija nebuvo pateikta reguliariame orientaciniame skelbime, techninėse specifikacijose arba kituose pirkimo dokumentuose;

12) kitą, perkančiojo subjekto nuomone, reikalingą informaciją.

Lietuvos Respublikos

pirkimų, atliekamų vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srities perkančiųjų subjektų,

įstatymo

6 priedas

PASIŪLYMŲ, PARAIŠKŲ, PROJEKTO KONKURSŲ PLANŲ IR PROJEKTŲ ELEKTRONINĖMS GAVIMO PRIEMONĖMS IR PRIETAISAMS KELIAMI REIKALAVIMAI

Pasiūlymų, paraiškų, projekto konkursų planų ir projektų elektroninės gavimo priemonės ir prietaisai, naudojant technines priemones ir laikantis atitinkamų procedūrų, turi užtikrinti, kad:

1. Būtų galima nustatyti tikslų pasiūlymų, paraiškų, planų ir projektų pateikimo laiką ir datą.

2. Būtų tinkamai užtikrinta, kad iki nustatyto termino pabaigos niekas negalėtų susipažinti su duomenimis, perduotais pagal šiuos reikalavimus.

3. Tik valstybės informacinės sistemos tvarkytojo ar analogiškas funkcijas atliekančio asmens, jeigu naudojama ne valstybės informacinė sistema, įgalioti asmenys (toliau šiame priede – įgalioti asmenys) galėtų nustatyti arba keisti prieigos prie gautų duomenų datas.

4. Skirtingais pirkimo procedūros arba projekto konkurso etapais prieiga prie visų pateiktų duomenų arba jų dalies būtų įmanoma tik įgaliotiems asmenims.

5. Tik įgalioti asmenys galėtų suteikti prieigą prie perduotų duomenų, kuri būtų galima tik po nustatyto termino.

6. Laikantis šių reikalavimų gauti ir peržiūrėti duomenys ir toliau būtų prieinami tik tiems asmenims, kurie yra įgalioti susipažinti su tokiais duomenimis.

7. Būtų galima tiksliai nustatyti draudimo susipažinti su duomenimis ir šio priedo 2–6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimus ar bandymus padaryti tokius pažeidimus.

Lietuvos Respublikos

pirkimų, atliekamų vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srities perkančiųjų subjektų,

įstatymo

7 priedas

LIETUVoS RESPUBLIKOS Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto Ar pašto paslaugų sritIeS PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO 2 DALIES 2 PUNKTE NURODYTŲ TARPTAUTINIŲ SOCIALINIŲ IR APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJŲ SĄRAŠAS

1. Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. birželio 10 d. konvencija Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo.

2. Tarptautinės darbo organizacijos 1948 m. birželio 17 d. konvencija Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo.

3. Tarptautinės darbo organizacijos 1949 m. liepos 1 d. konvencija Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo.

4. Tarptautinės darbo organizacijos 1951 m. birželio 29 d. konvencija Nr. 100 dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą.

5. Tarptautinės darbo organizacijos 1957 m. birželio 25 d. konvencija Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo.

6. Tarptautinės darbo organizacijos 1958 m. birželio 25 d. konvencija Nr. 111 dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje.

7. Tarptautinės darbo organizacijos 1973 m. birželio 26 d. konvencija Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus.

8. 1985 m. kovo 22 d. Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos ir jos 1987 m. rugsėjo 16 d. Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų.

9. 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija).

10. 1998 m. rugsėjo 10 d. Roterdamo konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (UNEP/FAO) (IAPS, arba PIC konvencija), ir jos 3 regioniniai protokolai.

11. Tarptautinės darbo organizacijos 1999 m. birželio 17 d. konvencija Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti.

12. 2001 m. gegužės 22 d. Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų (Stokholmo POT konvencija).

Lietuvos Respublikos

pirkimų, atliekamų vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srities perkančiųjų subjektų,

įstatymo

8 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 315) su pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB (OL 2007 L 335, p. 31), ir paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES (OL 2014 L 94, p. 1).

2. 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 5 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (OL 2009 L 188, p. 14).

3. 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL 2003 L 154, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2391 (OL 2017 L 350, p. 1).

Punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

4. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL 2009 L 120, p. 5).

5. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/12/ES (OL 2013 L 141, p. 28).

Punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

6. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL 2014 L 94, p. 243), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/2364 (OL 2017 L 337, p. 17).

Punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

7. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose (OL 2014 L 133, p. 1).

Papildyta punktu:

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2159, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09412

Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2766, 2019-12-20, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21572

Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3259, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15774

Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 39, 48, 50, 95 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymas