Suvestinė redakcija nuo 2009-07-01 iki 2009-12-17

 

Sprendimas paskelbtas: TAR 2016-06-09; TAR 2016-06-09, i. k. 2016-15983

 

KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS taryba

 

SPRENDIMAS

DĖL KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO

 

2009 m. kovo 26 d Nr. T2-77

Kretinga

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr.55 - 1049; 2008, Nr.113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Kretingos rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti naujos redakcijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą

(pridedama).

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                     Juozas Mažeika


 

PATVIRTINTA

Kretingos rajono savivaldybės tarybos

2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr.T2-77

(nauja redakcija)

 

KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS

VEIKLOS  REGLAMENTAS

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato savivaldybės Tarybos (toliau – Tarybos) struktūrą, veiklos tvarką, formas ir kompetenciją.

2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos vietos savivaldos chartijos, Vietos savivaldos įstatymo ir kitų  teisės aktų nuostatomis.          

3. Visa Tarybos, jos suformuotų institucijų ir atskirų Tarybos narių veikla turi būti vykdoma laikantis Reglamento nuostatų. Reglamentas turi atitikti galiojančius įstatymus; pakeitus įstatymus, keičiamos atitinkamos Reglamento nuostatos.

4. Tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti pakeisti ar panaikinti pati Taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją Taryba.

5. Savivaldybės institucijų ir kitų Savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui.

6. Reglamentas tvirtinamas ir gali būti keičiamas Tarybos sprendimu. Tarybos patvirtinto Reglamento nuostatos galioja ir naujai išrinktai Tarybai.

 

II. TARYBA

 

7. Taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės Tarybos narių (toliau -  Tarybos nariai).

8. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti Tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti Tarybos nariai. Tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

9. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos  savivaldybės Tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras (toliau – meras), paskirtas mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta Tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.

 

III. TARYBOS VEIKLOS FORMOS

 

10. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai Tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės Tarybos  komitetai  (toliau - Komitetai) bei komisijos savo  posėdžiuose, Tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, Tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, meras ir Savivaldybės administracijos direktorius. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.       

11. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus Reglamento 255 -  257 p. nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą  Tarybos vardu pateikia meras.

12. Tarybos veikla tarp Tarybos posėdžių tęsiama Komitetuose ir komisijose, taip pat Tarybos nariams  bendraujant su rinkėjais.

 

IV. TARYBOS KOMPETENCIJA

 

13. Tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji.

14.1. Išimtinė Tarybos kompetencija:

14.1.1. tvirtinti Reglamentą;

14.1.2. mero rinkimai, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas;

14.1.3. mero pavaduotojo skyrimas mero teikimu  ir atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;

14.1.4. mero pavaduotojo  veiklos sričių nustatymas mero teikimu;

14.1.5. sprendimo dėl savivaldybės Tarybos kolegijos sudarymo priėmimas ir Tarybos kolegijos sudarymas mero teikimu;

14.1.6. Tarybos Komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas;

14.1.7. Kontrolės komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas;

14.1.8. pretendentų  į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus  priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės kontrolieriaus  teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas, įstatymo numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas;

14.1.9. savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės steigimo priėmimas; sprendimų dėl Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir, jei tokia pareigybė steigiama, savivaldybės administracijos pavaduotojui priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas; 

14.1.10. Savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus Savivaldybės administracijoje nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu;

14.1.11. sprendimų dėl mero politinio ( asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, jų skaičiaus nustatymo ir Tarybos sekretoriato sudarymo priėmimas mero siūlymu;

14.1.12. sprendimo išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatitikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, priėmimas, kai šie savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

14.1.13.  sprendimų dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo ( prireikus ir įvertinus gyventojų nuomonę) priėmimas;

14.1.14. gyvenamųjų vietovių ir jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;

14.1.15. savivaldybės biudžeto, jo vykdymo ataskaitų rinkinio ir savivaldybės finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas Biudžeto sandaros įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, prireikus -  savivaldybės biudžeto tikslinimas;

14.1.16. sprendimo dėl mero fondo sudarymo, mero fondo dydžio ir naudojimo priėmimas;

14.1.17. sprendimų dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo priėmimas;

14.1.18. sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas, atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;

14.1.19. mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų ( kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į Tarybos narių paklausimus išklausymas, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas;

14.1.20. pasiūlymų valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų padalinių veiklos gerinimo teikimas, prireikus -  šių padalinių vadovų išklausymas;

14.1.21 savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir šeimynų (toliau- savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis;

14.1.22. sprendimų dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas;

14.1.23. sprendimų  dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo priėmimas;

14.1.24. sprendimų  dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar savivaldybės  kontroliuojamose įmonėse priėmimas;

14.1.25. savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo  tvarkos aprašo tvirtinimas; šiame apraše turi būti  nustatyta, kokios sutartys  negali  būti  sudaromos  be  išankstinio savivaldybės Tarybos pritarimo;

14.1.26.  sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės  teise priklausančiu  turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo  juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus  atvejus, kai  tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose;

14.1.27. sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės  žemės ir  kito  valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo   juo patikėjimo teise priėmimas;

14.1.28. sprendimų  dėl  paskolų ėmimo ir garantijų  teikimo   už ilgalaikes  paskolas  priėmimas; šios paskolos  naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės   nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir  gavus Savivaldybės kontrolės ir   audito tarnybos išvadą;

14.1.29. sprendimų dėl koncesijų suteikimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą iki konkurso paskelbimo, koncesijos  konkurso sąlygų ir pagrindinės koncesijos   sutarties sąlygų tvirtinimas,  konkurso etapų  nustatymas  ir,  gavus savivaldybės kontrolieriaus  išvadą, pritarimas galutiniam koncesijos sutarties projektui  iki  koncesijos sutarties pasirašymo;

14.1.30. sprendimų  dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, dėl  pavedimo savivaldybės administracijai ir kitiems subjektams atlikti šių darbų užsakovo funkcijas priėmimas;

14.1.31 sprendimų dėl socialinio būsto fondo sudarymo  (statybos, pirkimo  ir  t. t.)  tvarkos, būsto suteikimo  tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio priėmimas;

14.1.32. teritorijų planavimo  dokumentų  tvirtinimas įstatymų nustatyta  tvarka,  išskyrus specialiųjų  ir  detaliųjų planų tvirtinimą;

14.1.33. savivaldybės saugomų teritorijų steigimas pagal  Saugomų teritorijų  įstatymo  nustatytą  tvarką,  savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektų skelbimas;

14.1.34. sprendimų  dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti  ir keisti savivaldybės  pavadinimą,   sudaryti gyvenamąsias  vietoves,  nustatyti  ir keisti  jų pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių, pastatų, statinių  ir  kitų  savivaldybei  nuosavybės teise priklausančių  objektų  pavadinimų suteikimas ir keitimas pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus;

14.1.35. savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų plano, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių ir triukšmo prevencijos viešose vietose  taisyklių tvirtinimas, tyliųjų zonų nustatymas. Savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų kompetencijos triukšmo valdymo srityje nustatymas ir įgyvendinimo priežiūra;

14.1.36. taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas;

14.1.37. kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė  yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių  vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos,  šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių  tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;

14.1.38. sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų  grupėms mokėjimo  priėmimas,  papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui) už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas;

14.1.39  savivaldybės biudžetinės įstaigos vardu gautos   paramos skirstymo taisyklių nustatymas;

14.1.40. savivaldybės  socialinių, ekonominių, kaimo plėtros   ir kitų programų tvirtinimas;

14.1.41. sprendimų dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės ir dėl bendrųjų ilgalaikių  socialinių,  kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos  ir kitų  programų  projektų rengimo priėmimas;

14.1.42. sprendimų  dėl jungimosi į savivaldybių  sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų priėmimas;

14.1.43. Tarybos narių delegavimas į įstatymų nustatytas regionines  tarybas, komisijas ir  įgaliojimų jiems suteikimas reglamento nustatyta tvarka;

14.1.44. sprendimų skelbti vietos gyventojų apklausą priėmimas;

14.1.45. siūlymų nustatyta  tvarka  tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų  vietovių herbus teikimas, kitų savivaldybės  simbolių ir  jų naudojimo tvarkos tvirtinimas, teisė nustatyta tvarka   už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovės) garbės piliečio vardą.

15. Išimtinei Tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų Taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

16.Paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija:

16.1. savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas  ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka,  kitų funkcijų, susijusių  su  šių  juridinių  asmenų  vadovų darbo santykiais,  įgyvendinimas  Darbo  kodeksoLLR120 ir kitų  teisės aktų nustatyta tvarka;

16.2. savivaldybės  biudžetinių įstaigų  finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;

16.3.  savivaldybės  viešųjų  įstaigų  (kurių  savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų,  susijusių su  šių  juridinių  asmenų  vadovų    darbo santykiais,  įgyvendinimas  Darbo  kodeksoLLR120 ir kitų  teisės aktų nustatyta tvarka;

16.4. savivaldybės  viešųjų  įstaigų  (kurių  savininkė  yra savivaldybė)  kolegialių  organų  sudarymas,  kai  tai   numatyta viešosios įstaigos įstatuose;

16.5 savivaldybės  viešųjų įstaigų  (kurių savininkė yra savivaldybė) finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;

16.6. savivaldybės  viešųjų  įstaigų  (kurių  savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos nustatymas;

16.7. sprendimų dėl valstybės socialinių ir ekonominių  programų tikslinių  lėšų, kitų valstybės fondų lėšų ir materialiojo  turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms priėmimas;

16.8. specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas;

16.9. juridinio  asmens dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtų teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas;

16.10. sprendimų dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo   turto  nuosavybės  teisių  atkūrimo  religinėms bendrijoms ir bendruomenėms priėmimas.

17. Konkrečius įgaliojimus, nustatytus Reglamento 16 punkte, Taryba savo sprendimu gali pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui. Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto negali vykdyti 16 punkte nustatytų ir Tarybos jai perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo Taryba.

18. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso Tarybai.

 

V. TARYBOS POSĖDŽIAI, JŲ ORGANIZAVIMAS IR DARBO TVARKA

 

Pirmasis Tarybos posėdis

 

19. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų Tarybos narių dauguma.

20. Pirmąjį naujai išrinktos Tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu rinkimai vyko po to, kai savivaldybėje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 str. numatytu atveju, - ne vėliau kaip per 2 savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Apie pirmojo Tarybos posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos Tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šiame punkte nustatyto termino pabaigos, išrinktos naujos Tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias Tarybos narys.

21. Pirmam ir kitiems išrinktos naujos Tarybos posėdžiams, iki bus išrinktas meras, pirmininkauja Reglamento 20 punkte nurodyti asmenys.

22. Patalpas posėdžiui parengia savivaldybės administracija (turi būti parengtos vietos naujai išrinktiems Tarybos nariams bei kitiems posėdžio dalyviams, patalpos aprūpintos garso bei įrašų aparatūra, turi būti parengta balsadėžė bei vieta slaptam balsavimui). Atsakingas už tinkamą pasirengimą pirmajam posėdžiui yra Savivaldybės administracijos direktorius.

23. Posėdžio metu salėje naujai išrinkti Tarybos nariai turi sėdėti atskirai nuo kitų posėdžio dalyvių.

24. Posėdį pradeda apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Jis skelbia naujai išrinktų Tarybos narių registraciją. Posėdis tęsiamas, jeigu dalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos narių.

25. Pirmajame išrinktos naujos Tarybos posėdyje svarstomi  du klausimai:      

25.1.  priimamas  sprendimas  dėl  savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi  jo įgaliojimų laikas, ir pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybė administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;

25.2. renkamas  meras,  gali  būti  skiriamas   mero pavaduotojas  ir  savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neišrenkamas. Jeigu  per  pirmąjį  posėdį  meras neišrenkamas, Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi  įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po  pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų  komisijos pirmininkas.         

26. Išrenkama balsų skaičiavimo komisija, į kurią kiekviena rinkimus laimėjusi partija ar koalicija gali deleguoti savo atstovą. Balsų skaičiavimo komisijos nariai išsirenka komisijos pirmininką.

27. Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas supažindina Tarybos narius su mero rinkimų procedūra ir pateikia Tarybai tvirtinti Savivaldybės administracijos parengtą slapto balsavimo biuletenio pavyzdį.

Mero rinkimų procedūra.

 

28. Mero kandidatūrą gali siūlyti partijos, frakcijos, koalicijos ir atskiri Tarybos nariai. Atskiro Tarybos nario pasiūlytai kandidatūrai turi pritarti dar bent vienas Tarybos narys. Tarybos narys gali siūlyti tik vieną ir pritarti tik vienam kandidatui. Tarybos narys gali siūlyti ir savo kandidatūrą.

29. Baigus siūlyti kandidatus, posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų vardus ir pavardes. Sutikę balotiruotis kandidatai savo pavardžių abėcėlės tvarka pristato būsimos veiklos programas, atsako į Tarybos narių klausimus. Veiklos programai pristatyti skiriama iki 20 minučių, klausimams – iki 20 minučių.

30. Tarybos nariai apsvarsto kandidatų pristatytas programas. Diskusijoje turi teisę kalbėti iki 5 minučių visi Tarybos nariai.

31. Po programų svarstymo kandidatui suteikiamas 5 minučių baigiamasis žodis, kurio metu kandidatas gali atsisakyti balotiruotis rinkimuose į mero pareigas.

32. Visų sutikusių balotiruotis kandidatų vardai ir pavardės abėcėlės tvarka įrašomos į slapto balsavimo biuletenį.

33. Posėdžio pirmininkas skelbia balsavimo pradžią.

34. Už balsavimo organizavimą yra atsakinga Tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija. Ji antspauduotus, balsavimo komisijos pirmininko ir vieno nario pasirašytus, balsavimo biuletenius išdalina Tarybos nariams, kurie pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo sąraše.

35. Tarybos narys balsavimo biuletenyje pažymi tik vieno kandidato, už kurį jis balsuoja, pavardę. Pažymi žymą, nurodytą balsavimo biuletenyje.

36. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtintos formos biuleteniai, neužpildyti biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose pažymėta daugiau kaip vienas kandidatas bei papildomai įrašytos pavardės.

37. Užpildytus balsavimo biuletenius Tarybos nariai sumeta į balsadėžę. Pasibaigus balsuoti skirtam laikui, balsų skaičiavimo komisija išima balsavimo biuletenius iš balsadėžės,  suskaičiuoja balsus, atiduotus už kiekvieną kandidatą, ir apie tai balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas informuoja Tarybą, perskaitydamas protokolą.

38. Jeigu vienas iš biuletenyje įrašytų kandidatų gavo daugiau kaip pusę visų Tarybos narių balsų, jis laikomas išrinktas meru, ir posėdžio pirmininkas teikia Tarybai tvirtinti mero rinkimų rezultatus.

39. Taryba balsavimu priima sprendimą dėl mero išrinkimo, kurį pasirašo posėdžio pirmininkas, ir mero įgaliojimai prasideda.

40. Jeigu buvo pasiūlyti daugiau kaip du kandidatai ir  nė vienas kandidatas nesurinko visų Tarybos narių daugumos, į biuletenį įrašomi dviejų daugiausia balsų surinkusių kandidatų vardai ir pavardės ir balsavimas kartojamas.

41 Jeigu dalyvaujant 2 daugiausiai balsų surinkusiems kandidatams nė vienas iš jų  nesurinko daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų, skelbiami nauji mero rinkimai, kurie turi vykti kito Tarybos posėdžio metu. Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Kitas posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per  5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio.

42. Kito Tarybos posėdžio metu kandidatai siūlomi iš naujo ir procedūros kartojamos.

43. Išrinkus merą, posėdis tęsiamas. Taryba gali papildyti  tęsiamo posėdžio darbotvarkę.

44. Taryba mero siūlymu  skiria mero pavaduotoją. Taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

45. Mero pavaduotojo kandidatūrą siūlo meras. Sutikęs balotiruotis, kandidatas pristato savo veiklos programą. Jeigu už mero pasiūlytą kandidatą nebalsuoja visų Tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrą kartą pasiūlytai kandidatūrai Taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą. Tame pačiame  posėdyje siūlomas vienas kandidatas.

46.  Balsuojama ta pačia tvarka kaip ir renkant merą.

47. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų Tarybos narių dauguma.         

48. Mero pavaduotojo įgaliojimai prasideda, kai Taryba patvirtina slapto balsavimo rezultatus, priima sprendimą dėl mero pavaduotojo paskyrimo, kurį pasirašo posėdžio pirmininkas.

49. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu Tarybos sprendimu Tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

50. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ( jeigu ši pareigybė steigiama) į pareigas skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu Tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

51. Vadovaudamasi Tarybos sprendimais, Savivaldybės administracija informuoja SODRĄ apie mero ir mero pavaduotojo darbo pradžią, darbo pabaigą ir gautą atlyginimą.

 

Kitų Tarybos posėdžių organizavimas

 

52. Tarybos posėdžiai yra eiliniai ir neeiliniai. Eiliniai posėdžiai šaukiami paprastai  kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį. Esant būtinumui, posėdžiai gali vykti ir kitomis dienomis. Juos prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesius šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas. Skubiai spręstiniems klausimams nagrinėti gali būti šaukiamas neeilinis Tarybos posėdis.

53. Tarybos posėdžio sušaukimą raštu gali inicijuoti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais. Meras, o kai jo nėra - mero pavaduotojas privalo sušaukti posėdį ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar mero pavaduotojas, reikalaujant ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių, Tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali sušaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo Tarybos paskirtas Tarybos narys.

54. Jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių nusprendžia šaukti Tarybos posėdį, jie rašo merui, o jo nesant -  mero pavaduotojui - pareiškimą, nurodydami Tarybos posėdžio sušaukimo motyvus bei Tarybos posėdžio darbotvarkę ir datą. Pareiškimą pasirašo visi Tarybos nariai, inicijuojantys Tarybos posėdžio sušaukimą.

55. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra dėl ligos, komandiruotės, atostogų, nusišalinus nuo pareigų, pareiškus nepasitikėjimą bei kitais atvejais, kai meras negali dalyvauti dėl kitų objektyvių priežasčių, - mero pavaduotojas.

56. Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei meras, nei mero pavaduotojas negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių  priežasčių, Tarybos posėdžius, pateikdami raštu svarstytinus klausimus ir sprendimų projektus, šaukia 1/3 Tarybos narių, o mero pareigas vykdo Tarybos sprendimu paskirtas Tarybos narys. Iki bus paskirtas mero pareigas vykdantis Tarybos narys, sušauktam Tarybos posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Tarybos narys.

57. Tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia Komitetai, komisijos, Tarybos nariai, Tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.

58. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento 206 -209, 211 punktuose nustatyta tvarka yra parengti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami Bendrajame skyriuje Savivaldybės tarybos sprendimų projektų registravimo žurnale, kuris gali būti pildomas ir kompiuterinėse laikmenose, nurodant projekto numerį, gavimo datą, rengėją, kas teikia projektą, ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami Savivaldybės interneto tinklalapyje.

59. Tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Taryba.

60. Darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu, Komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimus ir siūlyti priimti sprendimus skubos tvarka.

61. Apie posėdžio tikslų laiką (mėnuo, diena bei posėdžio pradžios valanda), vietą bei svarstyti parengtus ir Bendrajame skyriuje įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra dėl ligos, komandiruotės, atostogų, nusišalinus nuo pareigų, pareiškus nepasitikėjimą bei kitais atvejais, kai meras negali dalyvauti dėl kitų objektyvių priežasčių,  - mero pavaduotojas arba įgaliojimus (rašytiniu sutikimu) iš 1/3 išrinktų Tarybos narių gavęs Tarybos narys ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki posėdžio pradžios paskelbia Savivaldybės interneto tinklalapyje ir rajono laikraščiuose ( išskyrus sprendimų projektus laikraštyje) visiems Tarybos nariams, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui - seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene.

62. Kiekvieno Tarybos posėdžio pradžioje registruojami Tarybos nariai ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių (toliau – posėdžio kvorumas).

63. Jeigu Tarybos narys negali atvykti į Tarybos posėdį, apie tai jis raštu arba kitais būdais praneša iki Tarybos posėdžio merui ar jo pavaduotojui, nurodydamas priežastį. Jeigu paaiškėja, kad nebus posėdžio kvorumo, posėdžio organizatorius paskiria kitą posėdžio datą ir apie tai praneša Tarybos nariams, paskelbia per vietines informavimo priemones ( rajono laikraščiuose) bei Savivaldybės interneto svetainėje.

64. Į Tarybos posėdžius kviečiami savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojas (pavaduotojai), Juridinio skyriaus vedėjas arba vyr.specialistas,  klausimus posėdžiui rengusių komisijų pirmininkai (arba jų įgalioti komisijų nariai), su svarstomu klausimu susijusių Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovai arba jų atstovai, gali būti kviečiami seniūnai, seniūnaičiai bei kiti su svarstomu klausimu tiesiogiai susiję asmenys. Apie Tarybos posėdžius turi būti informuojamas Vyriausybės atstovas apskrityje, pateikiant jam visą preliminarią posėdžio medžiagą.

65. Tarybos posėdžiai yra atviri. Asmenys, pageidaujantys dalyvauti posėdyje, prieš vieną dieną iki posėdžio registruojasi  pas savivaldybės Tarybos sekretorių. Taryba gali nuspręsti klausimus, susijusius su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi, nagrinėti uždarame posėdyje.

 

Tarybos posėdžio darbo tvarka

 

66. Jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių, meras arba kitas posėdžio pirmininkas skelbia posėdį pradėtą.

67. Posėdžio pirmininkui paskelbus posėdžio pradžią, iš 3 Tarybos narių išrenkama balsų skaičiavimo komisija. Į komisiją negali būti siūlomas Tarybos narys, tiesiogiai susijęs su posėdyje svarstomais klausimais.  Balsų skaičiavimo komisijos nariai laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma. Balsų skaičiavimo komisija išsirenka pirmininką. Balsavimo rezultatus skelbia komisijos pirmininkas.

68. Darbotvarkė patvirtinama atviru balsavimu, jeigu už ją balsuoja Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.

69. Posėdžio pirmininkas:

69.1. skelbia posėdžio pradžią, pertraukas kas 1,5 val. ir pabaigą, prireikus, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą 15 min. posėdžio pertrauką;

69.2. tikrina, ar Tarybos posėdyje yra kvorumas;

69.3. stebi, kad Tarybos posėdyje būtų laikomasi šio Reglamento reikalavimų;

69.4. suteikia žodį Tarybos nariams bei kviestiesiems Tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims ir, jeigu Taryba neprieštarauja, kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims; vadovauja klausimų svarstymo eigai;

69.5. kontroliuoja kalbų trukmę ir, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

69.6. jeigu klausimas svarbus ir Taryba neprieštarauja, gali pratęsti kalbėjimo laiką;

69.7. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;

69.8. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsavimui ir pagal balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;

69.9. pareiškia Tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko šio Reglamento arba trukdo Tarybos darbui;

69.10. pareiškia pastabas arba siūlo pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius arba kitus asmenis, trukdančius posėdžiui.

70. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Tarybos posėdžiuose sekretoriauja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas už protokolus atsakingas valstybės tarnautojas.

71. Į patvirtintą darbotvarkę įrašytus klausimus Tarybos posėdyje pristato pranešėjas iki 10 minučių ( Jeigu klausimas visiškai aiškus, Taryba bendru sutarimu gali  darbotvarkės klausimus svarstyti ir be pranešėjo pristatymo), atskirais atvejais Taryba gali pristatymo laiką pratęsti.

72. Vėliau pranešėjas atsako į Tarybos narių klausimus. Vienas Tarybos narys vienu svarstomu klausimu gali paklausti pranešėjo ne daugiau kaip 2 kartus. Klausimui pateikti skiriama 1 minutė, atsakymui – iki 3 minučių. Antrą kartą klausti galima tik po to, kai nebėra norinčių paklausti pirmą kartą.

73. Pagrindiniam pranešėjui atsakius į Tarybos narių klausimus, žodis suteikiamas (iki 5 minučių) papildomam pranešėjui, jei toks yra numatytas darbotvarkėje. Jis taip pat atsako į Tarybos narių klausimus (iki 7 minučių).

74. Pranešėjams atsakius į Tarybos narių klausimus, išvadą dėl pateikto Tarybos sprendimo projekto pateikia (iki 5 minučių)  Komitetai, frakcijos ir koalicijos.

75. Diskusijose kiekvienu svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti iki 5 minučių. Be to, kiekvienu svarstomu klausimu frakcijos bei koalicijos vardu turi teisę kalbėti (iki 5 minučių) tik tos koalicijos ar frakcijos narys. Svarstomu klausimu galimas tik vienas pasisakymas ir viena replika.

76. Posėdžio pirmininkas, Tarybai sutikus, svarstomu klausimu iki 3 minučių gali leisti kalbėti ir kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Norintieji kalbėti ne Tarybos nariai iki posėdžio pradžios užsiregistruoja pas Tarybos sekretorių.

77. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę kalbėti (iki 5 minučių) Seimo narys, Vyriausybės atstovas apskrityje arba jo įgaliotas asmuo.

78. Jeigu Tarybos narys be įspėjimo išėjo iš posėdžių salės ir jo nėra, kai pirmininkas suteikė jam žodį, jis laikomas atsisakiusiu kalbėti.

79. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjai ir papildomi pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį (iki 3 minučių).

80. Baigus diskusijas, dėl svarstomo klausimo balsavimu yra priimamas Tarybos sprendimas. Tarybos nariai gali išsakyti siūlymus dėl balsavimo motyvų. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.

81. Prieš balsavimą, jei frakcija ar koalicija pareikalauja, skelbiama iki 15 minučių pertrauka.

82. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai  pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas, Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

83. Tarybos posėdžio metu nagrinėjant pateiktus klausimus, gali būti priimami protokoliniai sprendimai (protokole užfiksuotas, be atskiro dokumento tik protokolo būdu įformintas sprendimas), kuriais savivaldybės institucijoms, Komitetams bei komisijoms, įstaigoms pavedama atlikti tam tikrus veiksmus.

84. Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Apie nusišalinimą Tarybos narys privalo informuoti posėdžio pirmininką. Nusišalinimas  užfiksuojamas posėdžio protokole.

85. Tarybos sprendimai priimami atviru, slaptu ar vardiniu balsavimu.

86. Paprastai balsuojama atvirai, rankos pakėlimu. Tokį balsavimą galima vieną kartą pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas ir šį reikalavimą paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių.

87. Slaptai balsuojama Vietos savivaldos įstatyme ir šiame Reglamente nustatytais atvejais, taip pat nusprendus Tarybai, kai to pageidauja frakcija arba ne mažiau kaip 5 Tarybos nariai. Šiuo būdu paprastai balsuojama pertraukos metu, naudojant specialios formos balsavimo biuletenius. Balsavimo biuletenius parengia Savivaldybės administracija ir tvirtina Taryba, o Tarybos nariams juos išduoda balsų skaičiavimo komisija. Balsuojant specialios formos balsavimo biuleteniais, balsavimo vietoje turi būti balsadėžė. Balsavimo biuleteniai iš balsavimo patalpos neišnešami.

88. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose pasirinktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas pasiūlymas.          

89. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai turi būti nurodyta, dėl ko balsuojama.

90. Slapto balsavimo rezultatus skelbia Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Slapto balsavimo rezultatus tvirtina Taryba.

91. Vardinis balsavimas gali būti, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Šiuo atveju kiekvienas Tarybos narys turi užpildyti balsavimo kortelę, ją pasirašyti ir įteikti balsų skaičiavimo komisijai. Pasibaigus balsavimui, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas Tarybos narys, garsiai perskaitydamas Tarybos narių pavardes ir jų balsavimo rezultatus.

92. Balsuojant rankos pakėlimu, biuleteniais ar balsavimo kortele, balsus skaičiuoja Tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija.

93. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti svarstomas tik kitame Tarybos posėdyje.

94. Sprendimai priimami balsuojant „už“, „prieš“ arba „susilaikė“.

95. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama “už”, “prieš” arba “susilaikoma”. Antruoju atveju vienas Tarybos narys balsuoja tik už vieną pasirinktą teiginį; kai balsuojama biuleteniais arba kortelėmis, kiti teiginiai išbraukiami.

96. Alternatyvūs teiginiai paprastai pateikiami balsuoti pagal pateikimo svarstyti eilės tvarką, pirmiausia balsuojant už pateiktą projektą.

97. Tarybos posėdžio metu turi būti išjungti visų salėje esančių mobiliųjų telefonų garsiniai skambučiai ir kt. elektroninių prietaisų garsiniai signalai.

 

VI. TARYBOS KOMITETAI

 

98. Tarybos komitetai (toliau-Komitetai) sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir kaip vykdomi Tarybos, mero sprendimai.           

99. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3  Tarybos narių Tarybos sprendimu. Kontrolės komitetas privalomas, į jį įeina vienodas visų Taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius. Kelios partijos arba koalicijos gali susijungti ir deleguoti vieną atstovą į Kontrolės komitetą. Apie tai jos raštu turi informuoti Tarybą. Taryba gali pasiūlyti partijai arba koalicijai pakeisti pirmą kartą pasiūlytą atstovą į Kontrolės komiteto narius, nurodydama motyvus.

100. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir pavaduotojus renka komitetų nariai. Komiteto pirmininką ir pavaduotoją  keičia atitinkamo komiteto nariai  daugumos siūlymu. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo dauguma Komiteto narių. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės Tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu iš Kontrolės komiteto narių skiria Taryba. Kontrolės komiteto pirmininkas laikomas paskirtu, jei už jo kandidatūrą balsavo išrinktų Tarybos narių dauguma.

101. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją  mero siūlymu Tarybos sprendimu skiria Taryba. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas laikomas paskirtu, jeigu už  tai  balsuoja išrinktų Tarybos narių dauguma. Jeigu nėra paskelbta Tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Taryba mero siūlymu.

102. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės, viešosios įstaigos ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie rezultatus pranešti komitetams.

103. Kontrolės komitetas sprendimus priima Komiteto posėdyje, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komiteto narių. Sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo posėdyje dalyvavusių Komiteto narių dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komiteto pirmininko ar kito Komiteto posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas. Kontrolės komiteto siūlymus ir teikimus pagal jo kompetenciją Taryba privalo svarstyti Tarybos posėdyje.

104. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

105. Be Kontrolės komiteto Taryboje sudaromi tokie komitetai:

105.1. Ekonomikos ir finansų;

105.2. Ekonominės plėtros ir ūkio;

105.3. Kaimo reikalų ir ekologijos;

105.4. Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų;

105.5. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų;

105.6. Švietimo.

106. Taryba gali sudaryti ir kitus komitetus. Komitetų pavadinimus, jų skaičių ir jų narių skaičių Tarybai siūlo meras. Komitetų ir jų narių skaičių bei įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komiteto, nustato Taryba.

107. Kiekvienas Tarybos narys, išskyrus merą, privalo būti vieno Komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) nariu. Kandidatus į Komitetų narius siūlo partijos, frakcijos bei koalicijos. Komiteto sudėtį patvirtina ir keičia Taryba.

 

Komitetų darbo tvarka

 

108. Komitetai pagal savo kompetenciją:

108.1. svarsto parengtus Tarybos sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų;

108.2. savo iniciatyva arba Tarybos ar mero pavedimu pagal savo kompetenciją rengia Tarybos sprendimų  projektus;

108.3. preliminariai svarsto savivaldybės biudžeto projektą bei biudžeto įvykdymo apyskaitą;

108.4. pagal Komiteto kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų, kaip įgyvendinami Tarybos  sprendimai bei mero potvarkiai;

108.5. nagrinėja gyventojų bei juridinių asmenų pasiūlymus bei skundus pagal savo veiklos sritį ir, jei reikia, juos su savo rekomendacijomis perduoda  administracijos direktoriui, merui arba pateikia svarstyti Tarybai;

108.6. siūlo Tarybai keisti ir papildyti Tarybos posėdžių darbotvarkes.

109. Komitetai dirba pagal Tarybos patvirtintus planus, kuriuose nurodomi atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Komitetų  posėdžių darbotvarkės pateikiamos merui.

110. Pagrindinė  Komiteto veiklos forma yra Komiteto posėdžiai.   

111. Komiteto pirmininkas:

111.1. šaukia Komiteto posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą;

111.2. duoda Komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus,  susijusius su Komiteto veikla;

111.3. kviečia dalyvauti Komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;

111.4. pirmininkauja Komiteto posėdžiams;

111.5. organizuoja Komiteto sprendimų vykdymą;

111.6. informuoja Komiteto narius apie Komiteto sprendimų bei rekomendacijų vykdymą;

111.7. pasirašo Komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat Komiteto rengtus Tarybos sprendimų projektus;

112. Komiteto pirmininkui negalint eiti pareigų, jas eina Komiteto pirmininko pavaduotojas.

113. Komiteto posėdį taip pat gali sušaukti 2 Komiteto nariai, apie tai raštu, kuriame išdėstomi posėdžio sušaukimo motyvai ir posėdžio darbotvarkės klausimai, informavę Komiteto pirmininką ir Komiteto narius.

114. Komiteto posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Komiteto posėdis būtinai šaukiamas prieš paskelbtą Tarybos posėdį. Šiame Komiteto posėdyje svarstomi Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai ir priimamos pastabos bei pasiūlymai dėl parengtų Tarybos sprendimų projektų.

115. Komiteto posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja Komiteto narių dauguma. Kontrolės komiteto posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.

116. Komitetas pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus, kurie priimami atviru balsavimu paprasta Komiteto posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

117. Komiteto rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo Komiteto pirmininkas, o jo nesant – Komiteto pirmininko pavaduotojas, pirmininkavęs posėdžiui.                

118. Visi komitetai, siūlydami Tarybai sprendimų projektus, turi turėti raštu pateiktas Savivaldybės administracijos  išvadas apie sprendimo įgyvendinimo galimybes ir galimus rezultatus.

119. Komitetas turi teisę pasiūlyti Tarybai papildyti arba pakeisti Tarybos posėdžio darbotvarkę. Sprendimą dėl Komiteto pasiūlymo priima Taryba.

120. Komiteto posėdžiai yra protokoluojami. Jiems sekretoriauja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas už protokolus atsakingas valstybės tarnautojas arba Tarybos sekretorius. Komitetas gali išsirinkti sekretorių ir iš Komiteto narių.

121. Keli Komitetai savo iniciatyva pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrą posėdį. Bendram posėdžiui vadovauja vieno iš Komitetų pirmininkas. Sprendimai priimami visų Komitetų narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma. Posėdžio rekomendacinį sprendimą ir protokolą pasirašo visų Komitetų, sušaukusių bendrą posėdį, pirmininkai. Bendrame posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė kiekvieno Komiteto narių.

122. Komitetai, svarstydami savo kompetencijos klausimus, turi lygias teises.

123. Komitetų pirmininkai arba Komitetų atstovai Tarybos posėdžiuose daro pranešimus Komiteto kompetencijos klausimais ir gali daryti papildomus pranešimus visais svarstomais klausimais. Komiteto teikiamiems Tarybai svarstyti klausimams pristatyti arba Komiteto pasiūlymams bei išvadoms pateikti dėl kitų svarstomų klausimų Komitetas skiria pranešėjus.

124. Komitetai, bendrame posėdyje svarstę klausimus ir kartu rengę Tarybos sprendimų projektus, gali daryti bendrą pranešimą arba atskirai pateikti savo pastabas bei pasiūlymus.

125. Komitetai turi teisę pateikti Tarybai pasiūlymus, kad Tarybos sprendimų projektai bei kiti savivaldybės gyventojams ir juridiniams asmenims svarbūs klausimai būtų pateikti svarstyti visuomenei.

126. Komitetų rekomendaciniai sprendimai ir išvados teikiami Savivaldybės administracijai, Savivaldybės įstaigoms bei kontroliuojamoms įmonėms. Taip pat Komitetų rekomendaciniai sprendimai, išvados, merui pritarus, gali būti teikiami savivaldybės teritorijoje esančioms valstybės įstaigoms bei visų nuosavybės formų įmonėms.

127. Komitetų rekomendacijas jų gavėjai per 2 savaites privalo apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus informuoti Komitetą.

128. Komitetai savo kompetencijos klausimais  turi teisę pakviesti į posėdžius savivaldybės administracijos direktorių arba jo įgaliotą atstovą, Savivaldybės įstaigų bei Savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovus ir pareikalauti iš jų pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.

129. Atskirais atvejais, jeigu svarstomi klausimai yra susiję su kitų įstaigų ir įmonių, esančių savivaldybės teritorijoje, tiesiogine veikla, Komitetas gali kviesti į posėdžius atitinkamų įmonių bei įstaigų vadovus ar jų atstovus ir prašyti iš jų paaiškinimų.

130. Komitetai savo kompetencijos klausimais  turi teisę reikalauti iš savivaldybės administracijos  direktoriaus, Savivaldybės įstaigų ir kontroliuojamų įmonių vadovų ataskaitinių duomenų  ar kitos klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos, o savivaldybės administracijos direktorius ir įstaigų bei įmonių vadovai privalo reikalaujamus duomenis pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

131. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę teikti paklausimus visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms ir pareigūnams.

132. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę tikrinti, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į rekomendacijas ir pasiūlymus.

133. Komitetų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti ir  kiti Tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės Tarybos sekretorius, Savivaldybės administracijos direktorius ir pavaduotojas, valstybės tarnautojai. Taip pat visuomenės atstovai-seniūnaičiai, ekspertai bei svarstomais klausimais suinteresuoti asmenys, prieš Komiteto posėdį užsiregistravę pas Tarybos sekretorių.

134. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais Komitete svarstomais klausimais, taip pat turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant, teikti pasiūlymus dėl Savivaldybės institucijų, įstaigų ir Savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklos patikrinimo.

135. Komiteto narys, kurio pasiūlymams Komitetas nepritarė, gali raštu arba žodžiu juos pateikti svarstyti Tarybai, jeigu tam pritaria dar bent vienas Tarybos narys.

136. Komitetų veiklos organizacinį, informacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Savivaldybės administracija.

 

Tarybos komitetų veiklos kryptys

 

137. Kontrolės komitetas:

137.1. siūlo Tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

137.2. teikia Tarybai išvadas dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos rezultatų;

137.3. svarsto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo. Po Komiteto posėdžio Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano projektą kartu su Komiteto protokolo išrašu iki einamųjų metų lapkričio 5 d. grąžina savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;

137.4. įvertina Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia Tarybai;

137.5. svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia Tarybai išvadas dėl Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos;

137.6. siūlo Tarybai atlikti nepriklausomą Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei Savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

137.7 periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva  išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba Tarybą dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos rekomendacijų vykdymo;

137.8. dirba pagal Tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito Tarybai.

 

138. Ekonomikos ir finansų komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

138.1. savivaldybės biudžeto projekto;

138.2. savivaldybės biudžeto įvykdymo apyskaitos;

138.3. papildomų savivaldybės biudžeto lėšų skirstymo;

138.4. iš savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendros asignavimų sumos ir darbo užmokesčio fondo nustatymo;

138.5. banko kreditų panaudojimo, paskolų paėmimo;

138.6. mokesčių, rinkliavų nustatymo;

138.7. mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymų nustatytų lengvatų suteikimo;

138.8. sprendimų steigti, reorganizuoti ar likviduoti Savivaldybės įmones, įstaigas, organizacijas;

138.9. kitų klausimų.

 

139. Ekonominės plėtros ir ūkio komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

139.1. rajono strateginio planavimo ir plėtros;

139.2. Savivaldybės nuosavybės;

139.3. investicijų;

139.4. komunalinio ūkio;

139.5. keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo;

139.6. saugaus eismo organizavimo;

139.7. nekilnojamojo turto grąžinimo;

139.8. energetikos, statybos,  komunikacijų, kelių, gatvių priežiūros ir remonto;

139.9. bendrojo plano, specialiųjų bei detaliųjų planų;

139.10. Savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklos ir jų paslaugų įkainių;

139.11. subsidijų skyrimo smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti;

139.12. kitų klausimų.

 

140. Kaimo reikalų ir ekologijos komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

140.1. žemės ūkio produkcijos gamybos ir rajono plėtros;

140.2. seniūnijų veiklos;

140.3. melioracijos darbų programų vykdymo, lėšų panaudojimo;

140.4. kaimo infrastruktūros, gamtosaugos ir ekologijos, Gamtos apsaugos programos lėšų paskirstymo ir panaudojimo;

140.5. savivaldybės aplinkos apsaugos politikos;

140.6. kaimo gyventojų socialinių reikmių;

140.7. žemės ir žemės nuomos mokesčių;

140.8. vandens telkinių būklės, racionalaus jų panaudojimo ir nuomos;

140.9. ūkininkų ir bendrovių rėmimo, kooperacijos vystymo, kaimo plėtros programų lėšų panaudojimo;

140.10. kitų su kaimo reikalais ir ekologija susijusių klausimų.

 

141. Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

141.1. kūno kultūros ir sporto plėtojimo;

141.2. gyventojų bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo;

141.3.  vaikų ir jaunimo teisių apsaugos;

141.4. kitų klausimų.

 

142. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

142.1. gyventojų pirminės sveikatos apsaugos ir sergamumo prevencijos, ligonių, invalidų reabilitacijos, senelių slaugos organizavimo;

142.2. sveikatos įstaigų išdėstymo, plėtros, restruktūrizavimo;

142.3. sanitarijos ir higienos reikalavimų laikymosi;

142.4. gyventojų socialinių reikalų, socialinio būsto formavimo, būsto suteikimo tvarkos;

142.5. darbo rinkos politikos priemonių bei gyventojų užimtumo programų įgyvendinimo;   

142.6. globos, rūpybos, šalpos, labdaros renginių organizavimo, neįgaliųjų žmonių reikalų;

142.7. Savivaldybės sveikatos programų rengimo ir įgyvendinimo;

142.8. kitų klausimų.

 

143. Švietimo komitetas svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

143.1. vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimo;

143.2. ikimokyklinio vaikų ugdymo, vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo bei užimtumo, profesinio mokymo;

143.3. švietimo įstaigų veiklos;

143.4. kitų klausimų.

 

VII. TARYBOS KOMISIJOS

 

144. Taryboje sudaromos nuolatinės ir laikinosios komisijos.

145. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro nuolatines Administracinę, Peticijų, Etikos, komisijas. Įstatymų nustatytais atvejais arba Tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei  laikinosios ( atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.

146. Sudarydama bet kokią komisiją, Taryba pirmiausia nustato komisijos narių skaičių ir mero teikimu iš Tarybos narių skiria jos pirmininką, patvirtina  nuostatus,  laikinosioms komisijoms nustato komisijos veiklos užduotis ir terminus. Jeigu yra paskelbta savivaldybės Tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą meras teikia Tarybos mažumos (opozicijos)  siūlymu, pateikdamas sprendimo projektą dėl Etikos komisijos pirmininko skyrimo Reglamento XIII skyriaus nustatyta tvarka. Jeigu balsuojant dėl Etikos komisijos pirmininko kandidatūros jis nesurinko balsų daugumos, Tarybos mažuma (opozicija) merui siūlo kitą kandidatą.

147. Komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrą iš komisijos narių Tarybai tvirtinti siūlo komisijos pirmininkas.

148. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. Šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.

149. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti: Tarybos nariai,  valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai, jiems sutikus. Etikos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.

150. Po vieną kandidatą į Etikos komisijos narius gali siūlyti kiekviena partija, frakcija ar koalicija. Jeigu kandidatų pasiūloma daugiau negu Taryba nusprendė skirti narių į komisiją, balsuojama ir komisijos nariais tampa tie kandidatai, kurie surinko daugiausiai balsų.

151. Etikos komisija:

151.1. prižiūri, kaip Tarybos nariai laikosi įstatymų, Valstybės politikų elgesio kodekso, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;

151.2. nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl Tarybos narių veiklos skaidrumo;

151.3 teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl Tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis Tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris Tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties;         

151.4. analizuoja Tarybos narių nedalyvavimo Tarybos, Komitetų, komisijų posėdžiuose ir Vietos savivaldos įstatymo  nustatytų pareigų nevykdymo  priežastis;

151.5. nagrinėja gautą informaciją dėl Tarybos nario veiklos ar jo viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo.       

152. Administracinė komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas.

153. Administracinė komisija priima nutarimus.

154. Peticijų komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymu, kitais teisės aktais ir savo nuostatais, patvirtintais Tarybos sprendimu, sprendžia klausimus dėl pareiškėjų kreipimosi į Savivaldybę pripažinimo peticija, nagrinėja peticijas ir teikia Tarybai išvadas ir sprendimo projektą dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo. Išnagrinėtos peticijos išvadą artimiausiame Tarybos posėdyje pristato Peticijų komisijos pirmininkas.

155. Peticijų komisija yra atskaitinga Tarybai.

156. Sudėtingiems, svarbiems, skubiems ar kitiems klausimams spręsti ir pasiūlymams bei išvadoms parengti Taryba gali sudaryti laikinąsias komisijas. Laikinosios komisijos pirmininką paprastai iš Tarybos narių Tarybai tvirtinti siūlo meras. Taryba skiria komisijai užduotį ir nustato jai darbo trukmę. Komisija savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir šiuo Reglamentu.

157. Tarybos sprendimu Tarybos nariai gali būti deleguojami į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas, sprendime nurodomi Tarybos nariui suteikiami įgaliojimai.

 

VIII. TARYBOS NARIŲ FRAKCIJOS

 

158. Pagal partijų, politinių organizacijų ar jų koalicijų rinkimų sąrašus (toliau-rinkimų sąrašai) išrinkti Tarybos nariai partijos politikai vykdyti gali jungtis į frakcijas. Frakciją gali sudaryti pagal  vieną rinkimų sąrašą išrinkti Tarybos nariai, pagal kelis rinkimų sąrašus išrinkti Tarybos nariai ir dalis vieno rinkimų sąrašo Tarybos narių.

159. Frakcijos įregistruojamos, jeigu pareiškimą dėl jų įregistravimo pasirašo ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai.

160. Frakcijos gali jungtis į koalicijas.           

161. Rinkimų sąrašų skaičius, sudarant koaliciją, neribojamas. Frakcijas bei koalicijas Taryba įregistruoja protokoliniu sprendimu pagal bendrą visų frakcijas ir koalicijas sudarančių Tarybos narių pasirašytą pareiškimą.

162. Kiekvienas Tarybos narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. Tarybos nariai gali nesijungti į frakcijas bei koalicijas.

163. Pasikeitus frakcijos pavadinimui, sudėčiai ar vadovui, frakcijai iširus ar nutraukus veiklą, taip pat susidarius koalicijai, turi būti raštu pranešta merui, kuris apie tai paskelbia artimiausiame Tarybos posėdyje.

164. Frakcijos bei koalicijos turi teisę siūlyti savo atstovus į Komitetus bei Tarybos komisijas.

165. Tarybos narių frakcijos arba jų koalicijos gali pasiskelbti mažuma (opozicinėmis).

166. Atskiriems klausimams nagrinėti bei teikti jiems svarstyti Tarybos posėdžiuose Tarybos nariai gali jungtis į laikinas grupes. Grupę gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, išrinkti pagal vieną ar kelis rinkimų sąrašus.           

 

IX. MERAS IR MERO PAVADUOTOJAS

 

167. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu skiria mero pavaduotoją. Meras yra savivaldybės vadovas. Meras ir mero pavaduotojas gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų Tarybos narių dauguma. Su meru ir mero pavaduotoju darbo sutartis nesudaroma.

168. Meras ir mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės Tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų Tarybos narių dauguma:

168.1. Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei;

168.2. kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;

168.3. kai  pateikia atsistatydinimo prašymą.

169. Be to, meras, mero pavaduotojas  netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių raštu pareiškia nepasitikėjimą jais, Taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau  kaip ½ visų Tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės  metų.

170. Mero pavaduotojas mero teikimu  prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją  balsuoja visų Tarybos narių dauguma.

171. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar netenka Tarybos nario mandato.

172. Pasibaigus Tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios Tarybos išrinkto mero bei mero pavaduotojo įgaliojimai.

173. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų ( išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės  kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms.  Be to, 2 dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, - į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo Tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų ( išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienerius metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama 1 mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero bei mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą, kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip ½ visų Tarybos narių, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

174. Mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina Taryba.

175. Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, materialinę atsakomybę, darbų saugą ir sveikatą.

176. Merui ir mero pavaduotojui atostogos suteikiamos jų raštišku prašymu Tarybos sprendimu, dėl tikslinių atostogų pateikiami tai patvirtinantys dokumentai. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas, Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos atostogos. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar Tarybos rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Atostogų metu jie neatlieka savo pareigų, tačiau gali atlikti Tarybos nario pareigas.

177. Meras priima potvarkius dėl savivaldybės mero, mero pavaduotojo, Tarybos narių, savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo, savivaldybės kontrolieriaus komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje, komandiruočių oficialiais reikalais užsienyje, kvalifikacijos kėlimo klausimais bei savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus atostogų. Dėl mero ir mero pavaduotojo atostogų sprendimą priima Taryba.

178. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose bei gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

179. Mero pavaduotojas pirmininkauja Tarybos posėdžiui, kai, priimant sprendimą, meras negali dalyvauti.

180. Tarybos posėdžiams, Komitetams, merui aptarnauti, taip pat Tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl Tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės Tarybos sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą atlieka Savivaldybės administracija. Taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jei sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų.

181. Atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti skirto mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų iki vieno Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio sumą.

 

 

X. MERO, MERO PAVADUOTOJO ĮGALIOJIMAI, MERO IR SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS PAVADAVIMAS

 

182. Meras yra atskaitingas Tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą.

183. Meras:

183.1. planuoja Tarybos veiklą, nustato ir sudaro Tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia Tarybos sprendimų projektus, šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Koordinuoja Komitetų ir komisijų  veiklą, pasirašo Tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;

183.2. be atskiro Tarybos įgaliojimo atstovauja pats arba savo potvarkiu įgalioja kitus asmenis atstovauti (atlikti visus procesinius veiksmus) Savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;             

183.3. atstovauja savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

183.4. teikia Tarybai mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus,  savivaldybės administracijos  direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus  siūlymu) ir Tarybos sudaromų komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų bei siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui;

183.5. teikia Tarybai projektą dėl mero pavaduotojo veiklos sričių nustatymo;

183.6. teikia Tarybai siūlymą dėl Tarybos kolegijos sudarymo;

183.7. teikia Tarybai siūlymus dėl Tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas);

183.8. tvirtina Tarybos sekretoriato, jeigu jis sudaromas, nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus ir vadovauja Tarybos sekretoriato darbui;

183.9. savo iniciatyva arba Komitetui  ar frakcijai kreipusis motyvuotu prašymu, teikdamas Tarybos sprendimo projektą, gali siūlyti Tarybai pavesti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti veiklos plane nenumatytą Savivaldybės administracijos, Savivaldybės administravimo subjektų bei Savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą. Taryba priima sprendimą dėl pavedimo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti minėtą auditą. Meras priima Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą Komitetų ir Tarybos posėdžiuose;

183.10. kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų bei įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir Tarybos sprendimus;

183.11. gavęs Tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis sutartis;

183.12. kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja;

183.13. pagal Tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas.

184. Meras rūpinasi, kad:       

184.1. savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama Regionų   plėtros taryboje  ir šios  tarybos  priimti  sprendimai  būtų   tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;

184.2  laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės  teritorijos raidos  analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių,   ūkinių, investicinių   ir  kitų  programų  projektai,  užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;

184.3. būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą;

184.4.  būtų  užtikrinamas Tarybos  narių   tolygus bendravimas su visais savivaldybės rinkėjais (visoje savivaldybės teritorijoje);

184.5. būtų tobulinamas Tarybos sprendimų priėmimas ir Tarybos komitetų veikla;

184.6. būtų deramai  atstovaujama  savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio valstybių savivaldybėmis.

185. Mero sprendimai  įforminami potvarkiais. Jie įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenurodyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Potvarkiai gali būti skelbiami viešai, dėl jų paskelbimo sprendžia meras.

186. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš Tarybos narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.

187. Meras negali būti Tarybos sudaromų Komitetų nariu.

188. Meras ne rečiau kaip kartą per metus, iki kovo 1d., atsiskaito Tarybai už savo veiklą,  taip pat rengia ir pateikia iki balandžio 30 d. rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaitą..

189. Mero pavaduotojas atlieka Tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo  20 str. 2 dalies 4-8 punktuose numatytus įgaliojimus. Potvarkį perduoti mero pavaduotojui visas mero pareigas dėl mero išvykimo meras pasirašo iš anksto, nurodydamas terminą, kuriam perduodamos mero funkcijos. Potvarkį perimti visas mero pareigas dėl mero ligos pasirašo mero pavaduotojas, remdamasis nustatyta tvarka merui išduotu laikino nedarbingumo pažymėjimu.

190. Administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose, Tarybos sprendimu patvirtintuose Savivaldybės administracijos nuostatuose, nustatyta tvarka atlieka administracijos direktoriaus pavaduotojas.

XI. TARYBOS NARIAI, JŲ PAREIGOS IR TEISĖS

 

191. Tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Tarybos nario pareigos ir teisės nustatytos Konstitucijoje, Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose, šiame Reglamente.

 

192. Tarybos narys turi teisę gauti Savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą po Tarybos nario priesaikos jam įteikia priesaką priimantis asmuo.

193. Draudžiama Tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę  Tarybos ar jos Komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą Tarybos  narys atsako įstatymų nustatyta tvarka. 

194. Tarybos narys privalo: 

194.1. dalyvauti Tarybos posėdžiuose; 

194.2. būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; 

194.3. dalyvauti Komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose; 

194.4. nebalsuoti Tarybos ir jos Komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui; 

194.5. nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams pagal Tarybos patvirtintą susitikimų su gyventojais grafiką, kuris paskelbiamas vietos laikraščiuose ir Savivaldybės interneto svetainėje. 

195. Tarybos narys turi teisę: 

195.1. Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas Savivaldybės institucijose; 

195.2. Reglamento V skyriaus skirsnio „ Tarybos posėdžio darbo tvarka“ numatyta tvarka siūlyti Tarybai svarstyti klausimus, rengti Tarybos sprendimų projektus, iš Savivaldybės administracijos ar kitų Savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą Tarybos nario veiklai reikalingą su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, dėl Tarybos darbo tvarkos ir kt., Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjų, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į Savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos, kitų Savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;

195.3. dalyvauti ir kalbėti Komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;

195.4. jungtis į frakcijas, koalicijas Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 158-160,162,163 punktuose nustatyta tvarka;

195.5. gauti iš Savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones Tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

196. Tarybos narys Tarybos, Komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžių metu, taip pat atliekant kitus su Tarybos veikla susijusius darbus, atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. 

197. Tarybos narys įgaliojimų netenka prieš terminą Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos  įstatymuose numatytais atvejais.

 

XIITARYBOS  DARBO  PLANAVIMAS

 

198. Taryba savo darbą planuoja pusmečiui. 

199. Tarybos darbo planą rengia meras, gavęs Komitetų, frakcijų, komisijų ir atskirų Tarybos narių  pasiūlymus.

200. Planas sudaromas tokia tvarka:

200.1. Tarybos komitetai, frakcijos, komisijos, Tarybos nariai bei Savivaldybės administracija ne vėliau kaip prieš mėnesį iki datos, kada turi būti patvirtintas kito pusmečio darbo planas, pateikia merui savo pasiūlymus dėl Tarybos posėdžiuose svarstytinų klausimų bei kitų renginių;

200.2. meras apibendrina pasiūlymus, parengia pusmečio darbo plano projektą ir pateikia svarstyti Komitetams.

201. Pusmečio darbo planas tvirtinamas Tarybos posėdyje.

202. Darbo plane turi būti nurodyta:

202.1. Tarybos posėdžių data, numatomi svarstyti klausimai bei atsakingi asmenys už jų parengimą;

202.2. Komitetų posėdžiai ir juose numatomi svarstyti klausimai;

202.3. priimtų Tarybos sprendimų įgyvendinimo kontrolė;

202.4. susitikimai su gyventojais;

202.5. priimtų Tarybos sprendimų įgyvendinimo kontrolė;

202.6. biudžetinių, viešųjų įstaigų ir organizacijų vadovų ataskaitos Taryboje;

202.7. kiti renginiai.

203. Patvirtintas darbo planas pateikiamas Komitetams, frakcijoms, Savivaldybės administracijai.

204. Patvirtinti darbo planai skelbiami Savivaldybės interneto puslapyje.

 

XIII. TARYBOS POSĖDŽIUI PATEIKIAMŲ SVARSTYTI KLAUSIMŲ RENGIMAS

 

205. Taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia Komitetai, komisijos, Tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip 10 dienų iki Tarybos posėdžio. Savivaldybės biudžeto projektą Savivaldybės administracijos direktorius teikia tvirtinti Tarybai ne vėliau kaip mėnuo iki Tarybos posėdžio. Savivaldybės biudžetas rengiamas, tvirtinamas ir vykdomas vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr.T2-326 patvirtintu Kretingos rajono savivaldybės biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių aprašu.

206. Sprendimo projektas turi būti pasirašytas rengėjų, suderintas su savivaldybės administracijos direktoriumi arba direktoriaus pavaduotoju, skyriaus vedėju, Juridiniu skyriumi, Ekonomikos ir biudžeto skyriumi, jeigu projektas susijęs  finansiniais klausimais, kalbos tvarkytoju ir savivaldybės Tarybos sekretoriumi.

207. Parengti Tarybos sprendimo projektai pateikiami svarstyti Tarybos komitetams, kurie projektą turi apsvarstyti per 7 kalendorines dienas. Visi projektų rengėjai Tarybos sprendimų projektus turi derinti su Savivaldybės administracija. Savivaldybės administracija išvadas dėl projektų rengėjams turi pateikti per 3 darbo dienas. Jeigu  Komitetai atsisako  svarstyti projektą arba laiku nepateikia dėl jo išvadų, jie rašte merui turi išdėstyti atsisakymo svarstyti arba vėlavimo motyvus. Už Savivaldybės administracijos išvadų pateikimą dėl Tarybos sprendimų projektų atsakingas savivaldybės administracijos direktorius.

208. Sprendimų projektuose turi būti  nurodyti: vykdytojai ir įvykdymo terminai bei lėšų poreikis, reikalingas sprendimui įgyvendinti.

209. Kartu su sprendimo  projektu pateikiami su sprendimo projektu susiję svarbiausi

dokumentai bei aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma:

- parengto projekto tikslai ir uždaviniai,

- kaip šiuo metu yra sureguliuoti projekte aptarti klausimai,

- lėšų poreikis sprendimui įgyvendinti, projekto ekonominis pagrindimas,

- vykdytojai,

- įvykdymo terminai,

- finansavimo šaltiniai,

- autorius ar autorių grupės.

210. Jeigu projekto iniciatorius negali pateikti aiškinamojo rašto, jis gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas, kad tokį raštą padėtų parengti Administracijos specialistai.

211. Kartu su projektu paprastai pateikiami projektai dėl kitų sprendimų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą sprendimo projektą.

212. Meras, gavęs iš projektų rengėjų medžiagą, parengia Tarybos posėdžio darbotvarkę, kurioje nurodo pranešėjus ir papildomus pranešėjus. Jeigu gaunami keli alternatyvūs Tarybos sprendimo projektai tuo pačiu klausimu, jie į darbotvarkę įrašomi vienu punktu ir nagrinėjami kartu.

 

213. Komitetai dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės ir Tarybos sprendimų projektų gali merui ir Tarybos sprendimų projektų rengėjams raštu pateikti pastabas. Gautos pastabos apsvarstomos Tarybos posėdyje.

214. Jeigu meras į Tarybos posėdžio darbotvarkę neįrašo iš projektų rengėjų gauto parengto klausimo, jis apie tai per 2 darbo dienas privalo informuoti projekto rengėją, nurodydamas motyvus, kodėl klausimas nebuvo įrašytas į posėdžio darbotvarkę. Projektų rengėjai per Komitetus, komisijas, frakcijas ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių šiuos klausimus gali pasiūlyti įrašyti į darbotvarkę Tarybos posėdyje, svarstant darbotvarkę.

215. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos posėdžio, kuriame bus svarstomas ir tvirtinamas rajono savivaldybės biudžetas, biudžeto projektas skelbiamas gyventojams rajono spaudoje ir Savivaldybės interneto svetainėje. Gyventojų pastabas ir pasiūlymus raštu ir žodžiu dėl biudžeto projekto priima Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas ir pateikia merui bei savivaldybės administracijos direktoriui.

 

XIV. TARYBOS POSĖDYJE PRIIMTŲ DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SKELBIMAS

216. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas)  paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis Savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį, bei Tarybos sekretorius.

217. Tarybos posėdžio protokole nurodoma: Tarybos pavadinimas, posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, visų Tarybos narių, iš jų dalyvavusių ir nedalyvavusių posėdyje, skaičius ir vardai bei pavardės, kviestųjų asmenų bei svečių vardai ir pavardės, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių asmenų vardai, pavardės ir pareigos, taip pat asmenų, pateikusių klausimus (raštu ir žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams, vardai ir pavardės, trumpas šių kalbų ar klausimų išdėstymas, priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai.

218. Prie posėdžio protokolo pridedama: Tarybos priimti sprendimai, su sprendimo projektu susiję dokumentai, pranešimai ir papildomi pranešimai, Tarybos narių raštu perduoti siūlymai ir pastabos, vardinio ir slapto balsavimo rezultatai, posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas, posėdyje nedalyvavusių Tarybos narių sąrašas.    

219. Daromas Tarybos posėdžio skaitmeninis įrašas. Įrašai saugomi Savivaldybės administracijoje 4 metus. Už jų saugumą atsako Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

220. Priimti Tarybos sprendimai, prieš perduodant juos pasirašyti posėdžio pirmininkui, pateikiami vizuoti rengėjams. Tarybos sprendimą posėdžio pirmininkas turi pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po priėmimo.

221. Norminiai Tarybos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto teksto paskelbimo Savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Informacinį pranešimą spaudai rengia Tarybos sekretorė.

222. Tarybos individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

223. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje.

224. Tarybos posėdžio protokolas kartu su priedais sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per 2 savaites po įvykusio posėdžio.

225. Tarybos nariai ir savivaldybės gyventojai su posėdžių protokolais, jų priedais gali susipažinti Savivaldybėje (Savanorių g.29a), 205 kabinete, o su Tarybos sprendimų projektais bei galiojančiais Tarybos sprendimais – Savivaldybės interneto tinklalapyje adresu www.kretinga.lt.

226. Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo artimiausiame Tarybos posėdyje.

227. Tarybos posėdžio protokolo išrašas Tarybos nariui daromas jo prašymu, kitais atvejais – tik mero  sprendimu.

228. Tarybos sprendimus atitinkamoms valstybės institucijoms, visuomeninėms organizacijoms, įmonėms, įstaigoms bei pareigūnams Savivaldybės administracija perduoda ne vėliau kaip per 10 dienų po posėdžio.

229. Už Tarybos ir jos sudarytų komitetų, komisijų ir kitų struktūrų raštvedybos tvarkymą yra atsakingas savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

230. Savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja Savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina.

 

XV. TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI

 

231. Paklausimu laikomas toks Tarybos kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio Tarybos narys ar jų grupė Tarybos posėdžio metu kreipėsi į merą, mero pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių, savivaldybės administracijos direktorių, Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ar kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų, esančių savivaldybės teritorijoje, vadovus ar kitus darbuotojus. Į šiuos vadovus ar darbuotojus su paklausimu Tarybos narys arba jų grupė gali raštu kreiptis ir ne posėdžio metu. Šie raštai – paklausimai turi būti įteikti atitinkamam vadovui, o jų kopijos – merui. Paklausimu gali būti laikomas ir toks klausimas, kurio reikšmingumą balsuodama pripažįsta Taryba.

232. Paklausimo teikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų vadovą ar darbuotoją, į kurį jis (jie) kreipiasi, išdėstyti problemą, dėl kurios jis (jie) kreipiasi, esmę ir kokios atsakymo – žodžiu ar raštu – laukia.

233. Atsakymo į paklausimą terminas paprastai negali viršyti 10 dienų. Jeigu vadovas ar darbuotojas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 dienų nuo paklausimo gavimo dienos.

234.Ar paklausimo svarstymą įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę, sprendžia Taryba.

235. Nagrinėjant paklausimą Tarybos posėdyje, turi dalyvauti bent vienas iš paklausimo pateikėjų ir vadovas arba darbuotojas, kuriam buvo adresuotas paklausimas. Jeigu posėdyje nedalyvauja paklausėjas, paklausimo nagrinėjimas atidedamas.

236. Paklausimo pateikėjas negali pirmininkauti Tarybos posėdžiui, kai nagrinėjamas jo paklausimas.

237. Apsvarsčiusi pareigūno ar darbuotojo, kuriam adresuotas Tarybos nario paklausimas, atsakymą, Taryba priima dėl jo sprendimą. Sprendimo projektą pateikia paklausimo autorius  (autoriai).

238. Sprendimų dėl paklausimų vykdymą pagal kompetenciją kontroliuoja meras arba savivaldybės administracijos direktorius. Jie nuolat turi informuoti Tarybą, kaip vykdomi sprendimai dėl Tarybos narių paklausimų.

 

 

XVI. GYVENTOJŲ PRIĖMIMO ORGANIZAVIMAS, JŲ PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

 

239. Meras, jo pavaduotojas, savivaldybės kontrolierius privalo asmeniškai priimti gyventojus.

240. Meras, jo pavaduotojas gyventojus priima ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir ne mažiau kaip dvi valandas, savivaldybės kontrolierius gyventojus priima ne rečiau kaip du kartus per mėnesį po dvi valandas. Taryba turi nustatyti konkrečias dienas, valandas ir vietą, kur ir kada meras, mero pavaduotojas ir savivaldybės kontrolierius priima gyventojus.

241. Už gyventojų priėmimo organizavimą, jų prašymų, skundų ir pasiūlymų (toliau – prašymų) nagrinėjimą atsako meras arba mero pavedimu - mero pavaduotojas.

242. Dokumentus, susijusius su gyventojų priėmimu ir iš jų gautais prašymais, bei jų apskaitą tvarko Savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už gyventojų priėmimo organizavimą.

243. Prašymai turi būti išnagrinėti Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka.

244. Apie prašymo nagrinėjimo rezultatus raštu pranešama jį pateikusiam gyventojui. Jei prašymas atmetamas, būtinai turi būti nurodomi atmetimo motyvai bei apskundimo tvarka.

245. Tarybos nariai jų vardu gautus rinkėjų prašymus (užregistruotus Savivaldybės administracijos padalinyje, atsakingame už gyventojų aptarnavimą) nagrinėja patys arba siunčia juos nagrinėti atitinkamai institucijai, prašydami šios institucijos atsakyti pareiškėjui bei kopiją pateikti Tarybos nariui. Apie prašymų nagrinėjimo rezultatus pareiškėją Viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais informuoja pats Tarybos narys arba Tarybos nario paprašyta prašymą nagrinėjusi atitinkama institucija. Tarybos nario atsakymai registruojami Administracijos padalinyje, atsakingame už gyventojų aptarnavimą.

246. Tarybos ar Tarybos nario vardu gauti prašymai gali būti nagrinėjami  Komitetuose.

247. Prašymai, kurie jau buvo nagrinėti Savivaldybės administracijos, tačiau nagrinėjimo rezultatai netenkina pareiškėjų, Komiteto, kuriam buvo nukreiptas prašymas, siūlymu gali būti svarstomi Tarybos posėdyje.

 

XVII. TARYBOS NARIŲ VEIKLOS APMOKĖJIMAS

 

248. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant Tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė nustatyta Reglamento 250 punkte.

Faktiškai dirbtas laikas – tai laikas, praleistas Tarybos, Komitetų, komisijų posėdžiuose, vykdant Tarybos nario pareigas, mero, Komitetų pirmininkų pavedimus.

Taryba, meras ir Komitetų pirmininkai, pavesdami Tarybos nariams (to komiteto nariams) atlikti tam tikrus darbus, susijusius su Tarybos veikla, pavedime turi nurodyti, per kokį laiką tie darbai turi būti atlikti.

249. Jeigu pagal mero potvarkį Tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas. 

250. Tarybos posėdžių darbotvarkės turi būti patvirtintos tokios ir posėdžiai turi būti organizuoti taip, kad:

250.1. Tarybos posėdis nesitęstų ilgiau kaip 6 valandas;

250.2. Komitetų ir komisijų posėdžiai nesitęstų ilgiau kaip 3 valandas;

250.3. jeigu posėdis tęsiasi ilgiau, kaip nurodyta, už  jį Tarybos nariams neatlyginama (nemokama).

251. Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti mokamos išmokos:

251.1 transporto išlaidoms padengti (minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiais):

251.1.1. Kretingos mieste – 10 proc. MMA;

251.1.2. iki 10 km atstumu nuo Kretingos miesto – 15 proc. MMA;

251.1.3. 11 – 20 km atstumu nuo Kretingos miesto – 20 proc. MMA;

251.1.4. 21 km ir daugiau nuo Kretingos miesto – 25 proc. MMA;

251.2. kanceliarijos, pašto, interneto bei telefono ryšio išlaidoms padengti, kiek jų  nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti mokama iki 500 Lt  per mėnesį.

252. Tarybos nariui nedalyvavus Tarybos ar jos komiteto posėdyje, Reglamento 251.l  ir 251.2 papunkčiuose numatytos išmokos mažinamos ¼ už kiekvieną praleistą posėdį, bet ne daugiau kaip1/2 visų išmokų.

253. Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus valstybės tarnautojas pateikia Administracijos buhalterinės apskaitos skyriui mero patvirtintą pažymą apie Tarybos narių gyvenamąją vietą ir atstumą nuo jų gyvenamosios vietos iki Kretingos miesto.

Mėnesiui pasibaigus, Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus valstybės  tarnautojas parengia Tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame turi būti nurodyta  Tarybos, Komitetų, komisijos posėdžių data, Tarybos narių, dalyvavusių posėdžiuose, vardas ir pavardė bei kiekvieno Tarybos nario faktiškai dirbtas laikas atliekant Tarybos nario pareigas. Savivaldybės mero patvirtintas žiniaraštis pateikiamas Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 5 kalendorinės dienos.

Pagal pateiktą žiniaraštį Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrius,  vadovaudamasis viešai paskelbtu VMDU (1 mėnesio bruto) dydžiu, ir gavęs Tarybos nario pažymą apie tai, kad jam nemokamas atlyginimas už tą laiką pagrindinėje darbovietėje, apskaičiuoja 1 valandos įkainį ir kiekvienam Tarybos nariui priklausantį atlyginimą.

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. T2-203, 2009-06-30, paskelbta TAR 2016-06-09; paskelbta TAR 2016-06-09, i. k. 2016-15984

 

XVIII. TARYBOS, TARYBOS NARIŲ IR MERO ATASKAITOS

 

254. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi pateikti savivaldybės  bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą.

255. Komitetų, komisijų bei atskirų Tarybos narių arba Tarybos sudarytos darbo grupės parengtas metinis Tarybos ataskaitos projektas kiekvienais metais vasario – kovo mėnesį turi būti svarstomas Tarybos posėdyje. Metinę ataskaitą Taryba patvirtina sprendimu.

256. Ataskaitoje turi būti apibūdinama Tarybos, jos suformuotų komitetų, komisijų ir mero metų veikla.

257. Sutrumpintą Tarybos ataskaitą tiesiogiai gyventojams meras turi pateikti savivaldybės seniūnijose ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos patvirtinimo. Laiką ir vietą meras paskelbia viešai. Ataskaita gali būti skelbiama rajono laikraštyje, Savivaldybės interneto tinklalapyje. Kiekvienoje seniūnijoje ir Savivaldybės administracijoje turi būti visas ataskaitos tekstas, su kuriuo savivaldybės gyventojai galėtų susipažinti.

258. Meras ne rečiau kaip kartą per metus iki kovo l d atsiskaito Tarybai už savo veiklą ir iki balandžio 30 d. rengia ir pateikia rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaitą. Taryba dėl mero ataskaitos priima sprendimą.

259. Tarybos nariai ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaito rinkėjams.

260. Taryba tvirtina Tarybos narių ataskaitų gyventojams arba jų susitikimų su gyventojais grafikus, kuriose numatyta, kokiose vietose, kada, kokie Tarybos nariai ir kiek laiko susitinka su gyventojais arba jiems atsiskaito. Pagal Tarybos patvirtintus grafikus Savivaldybės administracija privalo sudaryti sąlygas Tarybos nariams susitikti su gyventojais, t. y. paskelbti informaciją gyventojams apie rengiamus susitikimus, parengti patalpas, užtikrinti tvarką ir t.t. Tarybos nariai gali susitikti seniūnijose, gyvenamosiose vietovėse ir kitose gyventojams patogiose vietose.

261. Taryba, tvirtindama Tarybos narių susitikimų su gyventojais grafikus, turi atsižvelgti į tai, kad su gyventojais vienodomis sąlygomis galėtų susitikti visi Tarybos nariai.

262. Kiekvienas Tarybos narys pats gali organizuoti susitikimus su gyventojais savarankiškai, neatsižvelgdamas į  Tarybos patvirtintuose grafikuose numatytas datas bei vietas. Tokius susitikimus Savivaldybės administracija nėra įpareigota rengti..

 

XIX. ATASKAITŲ PATEIKIMAS TARYBAI

 

263.Savivaldybės administracijos direktorius ne rečiau kaip kartą per metus iki kovo1d.:

263.1. atsiskaito už savo ir Savivaldybės administracijos veiklą, teikdamas veiklos ataskaitas už kalendorinius metus Tarybai ir merui;

263.2. informuoja apie savo veiklą savivaldybės gyventojus Savivaldybės interneto svetainėje.

264. Savivaldybės kontrolierius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito už Tarnybos veiklą. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaita Tarybai pateikiama iki balandžio 1 dienos. Jos santrauka turi būti paskelbta vietinėje spaudoje, Savivaldybės interneto tinklalapyje.

265. Savivaldybės kontrolierius:

265.1. kiekvienais metais birželio mėn. teikia Tarybai išvadą dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto  bei patikėjimo   teise  valdomo  valstybės  turto  ataskaitos; 

265.2. kiekvienais metais gegužės mėn.. teikia Tarybai išvadą dėl Savivaldybės administracijos pateiktų tvirtinti metinių savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio, metinių Savivaldybės finansinių ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo. Šios išvados pateikiamos Komitetams ir artimiausiam Tarybos posėdžiui kartu su 266-267 p. nurodytomis ataskaitomis.

266. Savivaldybės administracijos parengta Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto  bei patikėjimo   teise  valdomo  valstybės  turto ataskaita Tarybai pateikiama kiekvienais metais birželio mėn.

267. Savivaldybės administracijos parengtas  metinių Savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų  rinkinys pateikiama tvirtinti Tarybai kiekvienais metais gegužės mėn.

268. Tarybai pateikia ataskaitas:

268.1. vieną kartą per metus –iki gegužės l d. - biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė), Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovai, jeigu ataskaitų tvirtinimas Tarybos sprendimu nėra pavestas administracijos direktoriui arba administracijos direktoriaus pavaduotojui;

268.2. prireikus – Centralizuotas vidaus audito skyrius (atlikto vidaus audito ataskaitos).

269. Taryba, išklausiusi vadovų ataskaitas, priima sprendimą.

 

XX. GYVENTOJŲ APKLAUSOS ORGANIZAVIMO TVARKA

 

270. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa). Apklausa atliekama vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir šiuo Reglamentu.

271. Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio.

272. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas (savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę.

273. Apklausoje gali dalyvauti savivaldybės apklausiamos teritorijos gyventojai, turintys teisę rinkti šios savivaldybės Tarybą.

274. Atrankinės apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas, kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų patikimumo duomenys.

275. Apklausa yra tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama.

276. Negalima varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

 

Apklausai teikiami klausimai

 

277. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos Savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias, priskirtąsias (ribotai savarankiškas) bei sutartines funkcijas.

278. Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.

279. Apklausos būdai:

279.1. tiesioginis gyventojų nuomonės pareiškimas apklausos dalyvių sąrašo lapuose;

279.2. gyventojų nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant;

279.3. atrankinė gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose;

279.4. atrankinė gyventojų apklausa telefonu.

280. Apklausos būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima Taryba, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes.

281. Taryba patvirtina nustatytu būdu vykdomos apklausos tvarką bei apklausos komisijos įgaliojimus.

Apklausos teritorija

 

282. Apklausa gali būti surengta savivaldybės, seniūnijos (kelių seniūnijų) arba gyvenamosios vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje. Apklausos teritorija negali būti mažesnė kaip gyvenamosios vietovės teritorija.

 

Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė

 

283. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams ir savivaldybės Tarybai.

284. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės Tarybą, reikalavimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

285. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4  Tarybos narių grupės reikalavimu šia tvarka:

285.1.  Tarybos narių grupė (ne mažiau kaip 1/4 Tarybos narių) pateikia prašymą merui dėl gyventojų apklausos organizavimo ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki numatomo Tarybos posėdžio;

285.2. meras paveda savivaldybės administracijos direktoriui parengti Tarybai sprendimo projektą dėl gyventojų apklausos paskelbimo ir organizavimo, jei Tarybos nariai, pareiškę prašymą, nepateikė sprendimo projekto.

286. Taryba:

286.1. nustato apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstą, apklausos teritoriją, apklausos būdą;

286.2. nustato apklausos datą ir vietą;

286.3. nustato savivaldybės gyventojų skaičių ar dalį savivaldybės gyventojų, kurie bus apklausiami;

286.4. sudaro apklausos organizavimo komisiją;

286.5. suteikia apklausos organizavimo komisijai įgaliojimus.

287. Tarybos sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas rajono spaudoje, oficialiame tinklalapyje ir skelbimų lentose (ten, kur jos apklausiamoje teritorijoje oficialiai įrengtos).

288. Taryba svarsto apklausos rezultatus Tarybos posėdyje Reglamento 71–81 p. nustatyta tvarka ir į juos gali atsižvelgti priimdama sprendimą dėl apklausai teikto(-ų) klausimo(-ų).

289. Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš Savivaldybės biudžeto.

 

_________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Kretingos rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-203, 2009-06-30, paskelbta TAR 2016-06-09; paskelbta TAR 2016-06-09, i. k. 2016-15984

Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. T2-77„Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento“ dalinio pakeitimo