Suvestinė redakcija nuo 2019-11-19 iki 2019-12-27

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-09-04, i. k. 2015-13563

 

Nauja redakcija nuo 2016-09-21:

Nr. 1V-651, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-20, i. k. 2016-23801

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VILNIAUS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2015 m. rugsėjo 3 d. Nr. 1V-685

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“, 7.8.7 papunkčiu,

t v i r t i n u Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą (pridedama).

 

 

 

Vidaus reikalų ministras                                                                                       Saulius Skvernelis

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-685

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 1V-651 redakcija)

 

VILNIAUS REGIONO INTEGRUOTA TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje (toliau – Vilniaus regiono ITV programa) pateikiama Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė, vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės, programos veiksmų planas.

2. Vilniaus regiono ITV programoje ir jos prieduose vartojami šie sutrumpinimai:

2.1. AM – Aplinkos ministerija;

2.2. BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra;

2.3. BVP – bendrasis vidaus produktas;

2.4. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas;

2.5. ES – Europos Sąjunga;

2.6. EVRK 2 red. – Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“;

2.7. GIS – geografinės informacinės sistemos;

2.8. ITI – integruotos teritorinės investicijos;

2.9. KM – Kultūros ministerija;

2.10. KPPP – Kelių priežiūros ir plėtros programa;

2.11. LAKD – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

2.12. LAKIS – Lietuvos automobilių kelių informacinė sistema;

2.13. MVĮ – maža arba vidutinė įmonė;

2.14. SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

2.15. SĮ – savivaldybės įmonė;

2.16. SM – Susisiekimo ministerija;

2.17. ŠMSM – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1V-384, 2019-04-23, paskelbta TAR 2019-04-23, i. k. 2019-06621

 

2.18. TEN-T – transeuropinis transporto tinklas;

2.19. UAB – uždaroji akcinė bendrovė;

2.20. VRM – Vidaus reikalų ministerija;

2.21. VšĮ – viešoji įstaiga;

2.22. VVG – vietos veiklos grupė.

 

II SKYRIUS

VILNIAUS REGIONO ITV PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ

 

3. Atliekant Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizę analizuojama apie regioną (apskritį) ir savivaldybes pateikiama statistinė ir kita informacija, ir, jeigu tokia informacija prieinama, statistinė arba GIS informacija apie gyvenamąsias vietoves ar jų dalis (Vilniaus regiono ITV programoje nurodytas tikslines ir susietas teritorijas). Kartu analizuojama Vilniaus miesto savivaldybės situacija, nes susiformavusi Vilniaus miesto metropolinė zona ir teritorijos, kuriose vyksta Vilniaus miesto aglomeruotos urbanizacijos procesai, yra už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų, o situacija Vilniaus mieste turi lemiamą poveikį situacijai visuose Vilniaus regiono miestuose ir savivaldybėse.

4. Rengiant Vilniaus regiono ITV programą vadovaujamasi šiais Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijai taikomais planavimo ir teritorijų planavimo dokumentais ir teisės aktais:

4.1. Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, patvirtintos 2014 m. birželio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2014) 4234 (toliau – Partnerystės sutartis) 1.1 dalies „Teritorinė plėtra ir regioninė politika“, 3.1 dalies „Integruotas teritorinės plėtros požiūris“, 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis;

4.2. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397 (toliau – Veiksmų programa), 4 skirsnio „Integruotos teritorinės plėtros aprašymas“, 7 ir 8 prioritetų „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ bei „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ nuostatomis;

4.3. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“;

4.4. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, nuostatomis: tikslu „didinti teritorinę sanglaudą regionuose“; uždaviniu „spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinant ekonomikos augimą“;

4.5. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (toliau – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas);

4.6. Vilniaus apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310 „Dėl Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ (toliau – Vilniaus apskrities bendrasis planas);

4.7. Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V- 480 „Dėl Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės).

5. Socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) regione didžiausią įtaką daro šie veiksniai:

5.1. Vilniaus regiono centre yra išsidėsčiusi Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miestas – Lietuvos sostinė ir pagrindinis urbanistinis, administracinis ir ekonominis centras. Vilniaus mieste veikia pagrindinės centrinės valdžios institucijos, didžiausia dalis aukštųjų mokyklų, įsikūrusios visoje Lietuvoje veikiančių įmonių pagrindinės buveinės, atliekama didžioji dalis Lietuvai tenkančių tiesioginių užsienio investicijų (2013 m. 65,6 procento visų šalies tiesioginių užsienio investicijų). Vilniaus miesto savivaldybėje 2014 m. gyveno dauguma (67 procentai) Vilniaus regiono gyventojų ir veikė absoliuti dauguma Vilniaus regiono įmonių (2015 m. sausio 1 d. – 87 proc.), kuriose mokamas darbo užmokestis yra ženkliai konkurencingesnis lyginant su kitomis regiono savivaldybėmis, (2014 m. Vilniaus miesto savivaldybėje mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 789 eurus ir viršijo likusiose Vilniaus regiono savivaldybėse mokamą vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestį vidutiniškai 40 procentų). Todėl Vilniaus miesto savivaldybėje vykstantys procesai neišvengiamai veikia socialinę, ekonominę, demografinę ir aplinkos būklę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus visame regione. Tačiau minėtas poveikis skirtingai pasireiškia skirtingose Vilniaus regiono dalyse:

5.1.1. Centrinei regiono daliai galima priskirti Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybes, kurių didžiausias miestas – Lentvaris ir Vilniaus apskrities bendrajame plane nurodyti pagrindiniai urbanistiniai centrai nuo Vilniaus miesto yra nutolę vidutiniškai 25 kilometrus (skaičiuojant svertinį vidurkį, atsižvelgus į atitinkamų urbanistinių centrų gyventojų skaičių). Šioje regiono dalyje vyksta aktyvūs aglomeruotos urbanizacijos procesai (Vilniaus miesto gyventojų išsikėlimas į priemiestines teritorijas, verslo plėtra Vilniaus miesto prieigose), būdingas aukštas tankus gyvenamųjų vietovių tinklas ir gyventojų tankumas (žr. 1 pav.), Vilniaus miesto plėtra turi ženklų neigiamą poveikį aplinkai.

5.1.2. Vidurinei regiono daliai galima priskirti savivaldybes, kuriose esantys Vilniaus apskrities bendrajame plane nurodyti pagrindiniai urbanistiniai centrai nuo Vilniaus miesto yra nutolę 25–50 km atstumu, t. y. Elektrėnų savivaldybė, Širvintų ir Šalčininkų rajono savivaldybės (Vilniaus miesto metropolinės įtakos zonos riba eina per šių savivaldybių administracinius centrus). Šiai regiono daliai būdingi aktyvios švytuoklinės migracijos procesai, vykstantys apie 40–50 km atstumu aplink Vilniaus miestą (palankiausios sąlygos tam susidaro ties pagrindiniais magistraliniais keliais) ir mažas vietinis ekonominis aktyvumas, slopinamas konkurencijos su Vilniaus miestu dėl darbo jėgos (bruto darbo užmokesčio skirtumai yra didesni, negu transporto sąnaudos) ir investicijų.

5.1.3. Periferinei regiono daliai galima priskirti Ukmergės ir Švenčionių rajonų savivaldybes, kurių pagrindiniai urbanistiniai centrai (išskyrus Pabradę) nuo Vilniaus miesto yra nutolę vidutiniu 75 kilometrų atstumu. Periferinei regiono daliai būdingi santykinai savarankiški regioniniai centrai: Ukmergė ir dviejų miestų – Švenčionių ir Švenčionėlių pagrindu susiformavęs regioninis centras. Šiose savivaldybėse tiek teigiama, tiek neigiama Vilniaus miesto įtaka pasireiškia silpniausiai, jų plėtrą labiau įtakoja veiksniai būdingi regionams, kuriuose nėra didžiųjų miestų.


 

1 pav. Gyventojų tankumas Vilniaus regione. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2011  m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenys.

5.2. Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) ekonominis aktyvumas daug mažesnis lyginant ne tik su Vilniaus miestu, bet ir su daugeliu Lietuvos regionų:

5.2.1. Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miestą) 2015 m. sausio 1 d. veikė 4055 įmonės. 1000 gyventojų teko 15,3 veikiančios įmonės.

5.2.2. Veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę) nesiekia šalies vidurkio (26,2 įmonės 1000 gyventojų) ir yra panašus kaip regionuose, kuriose nėra didžiųjų miestų. Pavyzdžiui, Tauragės apskrityje, kurios BVP vienam gyventojui buvo mažiausias tarp visų regionų ir siekė 56,9 proc. šalies vidurkio (Vilniaus regione – 143,7 proc.), veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (15,7) buvo aukštesnis, negu Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miestą). 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, tarp 10 Lietuvos regionų (neįskaitant jose esančių didžiųjų miestų savivaldybių) Vilniaus regionas (be Vilniaus miesto savivaldybės) užėmė tik 6 vietą pagal veikiančių įmonių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų (lenkė tik Utenos, Marijampolės, Panevėžio (be Panevėžio miesto savivaldybės) ir Šiaulių (be Šiaulių miesto savivaldybės) regionus.

5.2.3. Lyginant 5 regionus, kuriuose yra didieji miestai, Vilniaus regionas pasižymėjo didžiausiais ekonominio aktyvumo netolygumais, lyginant veikiančių įmonių skaičių tenkantį 1000 gyventojų regiono centro savivaldybėje ir likusioje regiono dalyje. Minėtas santykis Vilniaus regione siekė 4,3 karto (t. y. Vilniaus miesto savivaldybės veikiančių įmonių skaičius 1000 gyventojų buvo 4,3 karto aukštesnis, negu regiono (be Vilniaus miesto savivaldybės)), tuo tarpu kituose regionuose, kuriuose yra didieji miestai, skirtumai tarp regiono centro ir likusių regiono savivaldybių buvo ženkliai mažesni ir siekė nuo 1,7 karto (Klaipėdos regione) iki 2,2 karto (Kauno ir Šiaulių regionuose).

5.2.4. Ypač mažas veikiančių įmonių skaičius stebimas vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje esančiose Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių rajonų ir Elektrėnų savivaldybėse. Įmonių skaičius šiose savivaldybėse yra žemesnis už regiono (be Vilniaus miesto savivaldybės) vidurkį, o įmonių skaičiaus augimas (nuo 2011 m.) yra lėtesnis negu regione ir Vilniaus mieste, t. y. skirtumai toliau didėja.

5.2.5. Didžiausias veikiančių įmonių skaičius tiek absoliutine išraiška, tiek skaičiuojant 1000 gyventojų regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) stebimas Vilniaus rajono savivaldybėje. 2015 m. sausio 1 d. šioje savivaldybėje veikė 1871 įmonė, 1000 gyventojų teko 19,6 įmonės, taip pat tai buvo vienintelė Vilniaus regiono savivaldybė, kurioje veikiančių įmonių skaičius augo sparčiau, negu vidutiniškai regione ir Vilniaus miesto savivaldybėje (nuo 2011 m. Vilniaus miesto savivaldybėje veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų išaugo 27 procentais, Vilniaus regione (be Vilniaus miesto) – 29 procentais, Vilniaus rajono savivaldybėje – 47 procentais). Įmonių skaičiaus padidėjimas Vilniaus rajono savivaldybėje (absoliutine išraiška – 326 įmonės) lėmė apie 41 proc. viso regiono (be Vilniaus miesto) įmonių skaičiaus padidėjimo.

5.2.6. Santykinai gerą lyginant su likusiomis Vilniaus regiono savivaldybėmis 1000 gyventojų tenkančių įmonių rodiklį turėjo Trakų rajono savivaldybė (paprastai daug mažų įmonių veikia teritorijose, kur gerai išvystytas turizmo sektorius) ir Ukmergės rajono savivaldybė (tam turi įtakos Ukmergės miesto demografinis potencialas (22,5 tūkst. gyventojų) ir didesnis atstumas iki pagrindinių metropolinių centrų, kuris užtikrina ir įvairesnių paslaugų paklausą vietoje ir didesnę ūkinės veiklos įvairovę), šių dviejų savivaldybių rodikliai buvo artimi regiono (be Vilniaus miesto) vidurkiui, tačiau augo lėčiau (po 15 proc. nuo 2011 metų).

5.3. Materialinių investicijų vertinimas Vilniaus regione:

5.3.1. Šalyje ir daugelyje regionų materialinės investicijos ženkliau didėjo 2010–2011 m., kuomet investicijų suaktyvėjimą lėmė besibaigianti finansinė krizė ir ekonominė recesija bei prasidėjęs intensyvesnis 2007–2013 m. laikotarpio ES finansinės paramos naudojimas. 2010–2011 m. materialinių investicijų apimtis Lietuvoje padidėjo 22 procentais (915 milijonų eurų) ir iki 2013 m. iš esmės nesikeitė (padidėjo dar 2 procentais). Vertinant visą Vilniaus regioną, neišskiriant Vilniaus miesto savivaldybės, pastebima, kad materialinių investicijų apimtis 2010–2011 m. padidėjo 17 procentų, o nuo 2011 iki 2013 m. – dar 5 procentais, t. y. pokyčiai vyko panašiu tempu, kaip ir visoje šalyje. Tačiau kartu galima konstatuoti ir tai, kad šią tendenciją labiausiai lėmė išaugusios materialinės investicijos Vilniaus miesto savivaldybėje (kurioje 2013 m. buvo atlikta 83,1 proc. visų Vilniaus regiono materialinių investicijų).

5.3.2. Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) materialinės investicijos mažėjo tiek 2010–2011 m. (-6 proc.), tiek 2011–2013 m. (-24 proc.). T. y. 2013 m. Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) buvo atliekama mažiau investicijų, negu ekonominio nuosmukio metu. Šiuos pokyčius Vilniaus regione galima paaiškinti pavieniais stambiais investiciniais projektais, kurie sukelia ženklius momentinius statistinių rodiklių svyravimus (pavyzdžiui, 2010 m. pagal EVRK 2 red. D_E veiklas „Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas“ Elektrėnų savivaldybėje buvo atlikta 180 mln. eurų investicijų, tuo tarpu 2013 m. tik – 53,5 mln. eurų; galima daryti prielaidą, kad šie svyravimai susiję su AB „Lietuvos energija“ vykdomais projektais. Atitinkamai Vilniaus rajono savivaldybėje pagal EVRK 2 red. H veiklą „Transportas ir saugojimas“ buvo investuota 69,8 mln. eurų, tuo tarpu 2012 m. – jau tik 15,8 mln. eurų, ir tai galėjo lemti didelių su TEN-T automobilių kelių ir geležinkelių plėtra susijusių projektų užbaigimas);

5.3.3. Pašalinus didelių projektų poveikį (t. y. materialinių investicijų pokytį skaičiuojant be elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymo veikloms skirtų investicijų Elektrėnų savivaldybėje ir transporto ir saugojimo veikloms skirtų investicijų Vilniaus rajono savivaldybėje), pastebima, kad ir Vilniaus regione (be Vilniaus miesto) materialinės investicijos 2010–2011 m. padidėjo apie 13,5 procento, o 2011–2013 m. galėjo sumažėti apie 4-5 procentus (apytiksliu įvertinimu, nes 2013 m. statistinė informacija apie materialinių investicijų pasiskirstymą tarp EVRK 2 red. veiklų Vilniaus regiono ITV programos rengimo metu nebuvo paskelbta). T. y. nors materialinės investicijos  Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) pasibaigus ekonominei recesijai augo, augimo tempas buvo mažesnis už vidutinį šalyje beveik du kartus.

5.3.4. Vertinant materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui ir jų struktūrą pastebima, kad:

5.3.4.1. daugumoje Vilniaus regiono savivaldybių 2012 m. vienam gyventojui teko daug mažiau materialinių investicijų, negu vidutiniškai šalyje (materialinės investicijos vienam gyventojui Šalčininkų rajono savivaldybėje siekė – 34 proc., Širvintų rajono savivaldybėje – 41 proc., Švenčionių rajono savivaldybėje – 55 proc., Ukmergės rajono savivaldybėje – 41 proc. šalies vidurkio);

5.3.4.2. vienintelė savivaldybė regione (be Vilniaus miesto savivaldybės), kurioje buvo atliekama daugiau negu vidutiniškai šalyje materialinių investicijų buvo Elektrėnų savivaldybė. Materialinės investicijos tenkančios vienam gyventojui Elektrėnų savivaldybėje 2012 m. siekė 3417 eurų, arba 192 procentus šalies vidurkio (2013 m. sumažėjo iki 2284 eurų arba 131 procentų šalies vidurkio). Tačiau didesnes lyginant su kitomis Vilniaus regiono savivaldybėmis materialines investicijas Elektrėnų savivaldybėje (2012 m. viršijusias ir Vilniaus miesto savivaldybės rodiklį) iš esmės lemia energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriaus veikla (įvertinus 2012 m. materialinių investicijų struktūrą pastebima, kad investicijos vykdant elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymo veiklą lėmė apie 63 procentus materialinių investicijų Elektrėnų savivaldybėje);

5.3.4.3. artima šalies vidurkiui materialinių investicinių tenkančių vienam gyventojui apimtis 2012 m. buvo stebima Vilniaus rajono savivaldybėje – 1772 eurų, arba beveik 100 proc. šalies vidurkio, (2013 m. materialinių investicijų apimtis vienam gyventojui sumažėjo iki 1428 eurų, arba 82 proc. šalies vidurkio) ir Trakų rajono savivaldybė, kurioje 2012 m. vienam gyventojui teko 1282 eurų, arba 72 procentai šalies vidurkio (2013 m. materialinių investicijų apimtis vienam gyventojui padidėjo iki 1406 eurų, arba 81 proc. šalies vidurkio);

5.3.4.4. Vilniaus rajono savivaldybės 2012 m. materialinių investicijų struktūra rodo, kad šioje savivaldybėje vyrauja investicijos, susijusios su nekilnojamojo turto operacijomis (36,2 proc. visų materialinių investicijų), Trakų rajono savivaldybės investicijų struktūra labiau subalansuota – materialinės investicijos, susijusios su nekilnojamojo turto operacijomis, 2012 m. taip pat sudarė didžiausią dalį tarp ekonominės veiklos rūšims tenkančių investicijų ir siekė apie 20 procentų, tačiau panašiomis proporcijomis pasiskirstė materialinės investicijos tarp kitų 4 veiklų grupių: EVRK 2 red. B_C „Kasyba ir karjerų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba“ (14,7 proc.); D_E „Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas“ (14,0 proc.); F „Statyba“ (15,5 proc.); O „Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas“ (14,3 proc.).

5.3.5. Įvertinus materialinių investicijų apimtis ir struktūrą galima konstatuoti, kad Vilniaus regiono savivaldybėms (be Vilniaus miesto savivaldybės) būdinga arba mažai diversifikuota investicijų struktūra (t. y. investicijos Elektrėnų rajono savivaldybėje nukreiptos didžiąja dalimi į energetiką, centrinėje regiono dalyje – į gyvenamąją statybą ir nekilnojamojo turto operacijas) arba maža materialinių investicijų apimtis, ir į naujos gamybos ir paslaugų plėtrą investuojama nedaug. Galima daryti išvadą, kad daugelyje Vilniaus regiono savivaldybių (esančių vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje) naujų įmonių steigimąsi ir esamų augimą (su tam tikromis išimtimis) stabdo ribotos vietinių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų investicijų į modernizavimą bei infrastruktūrą galimybės ir pralaimima konkurencinė kova su Vilniaus miestu pritraukiant išorines investicijas.

5.4. Daugeliui Vilniaus regione esančių savivaldybių (išskyrus Ukmergės rajono savivaldybę) būdingas santykinai žemas registruoto nedarbo lygis ir (ar) spartus registruoto nedarbo lygio mažėjimas:

5.4.1. Žemiausias registruotas nedarbas 2014 m. buvo stebimas Elektrėnų ir Trakų rajono savivaldybėse. Šiose savivaldybėse registruoto nedarbo lygis buvo mažesnis ne tik už šalies ir Vilniaus regiono, bet ir už Vilniaus miesto savivaldybės rodiklį. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėms būdingas santykinai aukštesnis negu šalyje ir regione registruoto nedarbo lygis, tačiau apie 1,5 karto spartesnis negu šalyje nedarbo mažėjimas (lyginat su 2011 m.). Su aukštu registruoto nedarbo lygiu nesusiduria ir Širvintų bei Švenčionių rajonų savivaldybės, kurioje kartu stebimas ir spartesnis negu vidutinis Lietuvoje registruoto nedarbo mažėjimas. Vienintelė savivaldybė, pasižyminti aukštu ir lėtai mažėjančiu registruoto nedarbo lygiu 2014 m. buvo Ukmergės rajono savivaldybė.

5.4.2. Registruoto nedarbo lygiui Vilniaus regione turi įtakos šios priežastys:

5.4.2.1. aktyvus gamybos ir transporto sektorių įmonių kūrimasis stebimas Vilniaus miesto priemiestinėse teritorijose, turinčiose gerą prieigą prie TEN-T tinklo automobilių kelių (ši prieiga gerėja vystant Vilniaus miesto aplinkkelius) ir pagrindinių geležinkelio transporto mazgų. Dėl santykinai nedidelio atstumo iki Vilniaus miesto ir didelio gyventojų tankumo (žr. 1 pav.) artimiausiose Vilniaus miesto prieigose esančios Vilniaus regiono dalys nesusiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, tačiau kartu pasižymi didesne žemės sklypų pasiūla ir mažesnėmis žemės kainomis, lyginant su Vilniaus miestu. Dėl šios priežasties nuo 2011 m. iki 2015 m. sausio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybėje veikiančiose įmonėse darbuotojų padaugėjo 42,1 proc., arba 5,9 tūkst.;

5.4.2.2. aglomeruotos urbanizacijos procesai (išsikeliant į priemiesčius aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams, priemiestinėse teritorijose auga ir prekių bei paslaugų paklausa) kartu su darbo vietų skaičiaus augimu Vilniaus miesto savivaldybėje lemia spartų registruoto nedarbo lygio mažėjimą Vilniaus rajono savivaldybėje. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2011 m. iki 2015 m. sausio 1 d. registruotose ir veikiančiose įmonėse darbuotojų padaugėjo 11,6 procento, arba 35,2 tūkst.  (faktiškai apie 31,7 tūkst., nes 2012 m. Lietuvos statistikos departamento atliekamo verslo struktūros tyrimo duomenimis nustatomas Vilniaus miesto savivaldybės įmonių darbuotojų skaičius pagal faktinę veiklos vykdymo vietą siekė apie 90 proc. Vilniaus mieste registruotų ir veikiančiose įmonių darbuotojų skaičiaus). Išliekant šiai tendencijai, galima prognozuoti, kad artimiausiais metais registruoto nedarbo problema centrinėje regiono dalyje nebus esminė (Trakų rajono savivaldybė visą pastarąjį dešimtmetį pasižymėjo vienu žemiausių šalyje registruoto nedarbo lygiu);

5.4.2.3. švytuoklinės migracijos procesai, vykstantys apie 40-50 km atstumu aplink Vilniaus miestą (palankiausios sąlygos tam susidaro ties magistraliniais keliais), yra vienas iš žemą nedarbo lygį lemiančių veiksnių vidurinėje regiono dalyje. Vidurinėje regiono dalyje registruoto nedarbo lygį lemia ne tiek vietinė ekonominė plėtra, kiek Vilniaus mieste esanti didelė ir didėjanti darbo vietų pasiūla. Elektrėnų savivaldybės padėtis ypatinga tuo, kad šioje savivaldybėje pasireiškia ir ženkli Kauno miesto įtaka, taip pat veikia vienas iš didžiausių Lietuvos energetikos objektų – Lietuvos elektrinė.

5.4.3. Užimtumo galimybes ribojančiais aplinkos (geografiniais) veiksniais Vilniaus regione laikytina rytine regiono riba einanti išorinė ES siena (Šalčininkų rajono savivaldybėje esančią vadinamąją „Dieveniškių kilpą“ išorinė ES siena riboja beveik iš visų pusių) ir susiformavę labai retai gyvenami arealai, iš kurių didžiausi yra Trakų rajono savivaldybės pietuose ir Šalčininkų rajono savivaldybės šiaurės vakaruose (Rūdiškių giria), Švenčionių rajono savivaldybės vakaruose (Labanoro-Pabradės giria), Vilniaus rajono savivaldybės šiaurės rytuose ir Ukmergės rajono savivaldybės šiaurėje  (žr. 1 pav.). Valstybės siena ir gamtinės kliūtys riboja kasdienį darbo jėgos judėjimą, sunkiau suformuojami gyventojų aptarnavimo ir verslo ryšiai, pasienio teritorijoms ir retai gyvenamoms kaimo vietovėms įprastai būdingas ir didesnis šešėlinis užimtumas, didesnė nekvalifikuotų bedarbių dalis.

5.4.4. Dėl nepalankių aplinkos (geografinių) veiksnių Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybės, nepaisant santykinai nedidelio atstumo iki Vilniaus miesto ir augančio ekonominio aktyvumo, pasižymi aukštesniu už regiono vidurkį registruoto nedarbo lygiu. Tačiau registruotas nedarbas šiose savivaldybėse turi ženklią mažėjimo tendenciją, kuri gali būti susijusi ir su TEN-T tinklo jungčių plėtra – Vilniaus pietinio aplinkkelio statyba (2012–2013 m.), dėl kurios ženkliai pagerėjo į pietus nuo Vilniaus esančių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijų pasiekiamumas ir investicinis patrauklumas, ir sėkminga Šalčininkų rajono savivaldybės viešojo transporto sistemos plėtra – nuo 2011 m. iki 2013 m. Šalčininkų rajono savivaldybėje autobusais pervežamų keleivių skaičius išaugo milijonu keleivių per metus (nuo 1,7 iki 2,7 mln. keleivių per metus (7,3 tūkst. keleivių per dieną)), o vienam Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojui tenka po 82 keliones (tai beveik tris kartus daugiau, negu vidutiniškai Vilniaus regione (be Vilniaus miesto).

5.4.5. Periferinėje regiono dalyje esančios Ukmergės ir Švenčionių rajonų savivaldybės pasižymi ir darbo jėgos judumo galimybes ribojančiais aplinkos (geografiniais) veiksniais: didesniu atstumu iki Vilniaus miesto, retai gyvenamomis teritorijomis (abi savivaldybės), išorine ES siena (Švenčionių rajono savivaldybė), todėl jose registruoto nedarbo lygis priklauso nuo vidinių ekonominių išteklių ir savivaldybėje esančių miestų potencialo išnaudojimo. Ukmergės rajono savivaldybėje stebimas aukščiausias regione registruoto nedarbo lygis, 2014 m. siekęs 13,3 proc. (68 proc. aukštesnis už regiono vidurkį), Švenčionių rajono savivaldybėje registruoto nedarbo lygis siekė 9,8 proc., buvo artimas šalies vidurkiui ir apie 25 proc. aukštesnis už regiono vidurkį. Santykinai geresnius (lyginant su Ukmergės rajono savivaldybe) registruoto nedarbo rodiklius periferinėje regiono dalyje esančioje Švenčionių rajono savivaldybėje lemia spartus darbuotojų skaičiaus augimas Švenčionių rajono savivaldybėje registruotų didelių ir vidutinių įmonių grupėje (nuo 2011 m. didelių ir vidutinių įmonių darbuotojų padaugėjo 529 darbuotojais). Didelėms įmonėms priskiriama viena Švenčionių rajono įmonė – Pabradėje veikianti UAB „Intersurgical“, vien joje nuo 2011 m. iki 2015 m. vidutinis darbuotojų skaičius išaugo 321 darbuotoju, vidutinėse įmonėse per tą patį laikotarpį darbuotojų padaugėjo 208 darbuotojais. Bendras registruotų bedarbių skaičius per tą patį laikotarpį Švenčionių savivaldybėje sumažėjo 700 asmenų. Tai yra, galima daryti prielaidą, kad darbuotojų skaičius augimas vidutinėse ir didelėse įmonėse galėjo lemti apie 75 proc. absoliutinio registruotų bedarbių skaičiaus mažėjimo. Ukmergės rajono savivaldybėje per tą patį laikotarpį sparčiai augančių įmonių nebuvo, veikiančiose vidutinėse ir didelėse įmonėse darbuotojų skaičius sumažėjo 39 darbuotojais. Tai yra, lemiantis veiksnys, dėl kurio išaugo nedarbo lygio skirtumai tarp dviejų panašioje geografinėje padėtyje esančių savivaldybių, buvo pavienių vidutinių ir didelių įmonių ekonominė situacija.

5.4.6. Nepaisant santykinai žemo registruoto nedarbo lygio, dalis Vilniaus regiono  savivaldybių susiduria su žemo registruoto nedarbo lygio ir žemo užimtumo paradoksu:

5.4.6.1. užimtųjų skaičius (nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento atliekamą užimtumo tyrimą) Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miestą) 2014 m. buvo 113,7 tūkst. asmenų, tai atitinka 68,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Šis rodiklis Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miestą) yra vidutiniškai 4,2 procentinio punkto žemesnis už šalies vidurkį (72,5 proc.);

5.4.6.2. ypač nedidelis užimtųjų skaičius, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi, fiksuojamas Šalčininkų, Švenčionių ir Širvintų ir Trakų rajonų savivaldybėse, nors trys iš šių savivaldybių (Švenčionių ir Širvintų ir Trakų rajonų savivaldybės) nepasižymi santykinai aukštu registruoto nedarbo lygiu.

5.4.7. Net ir įvertinus tai, kad apie 10 proc. darbingo amžiaus gyventojų yra bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, profesinių mokyklų moksleiviai, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai ir kiti asmenys, nedirbantys ir neieškantys darbo dėl objektyvių priežasčių, didelis skirtumas tarp registruotų bedarbių ir užimtųjų skaičiaus sumos ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus rodo, kad Vilniaus regione yra susiformavusios teritorijos, kuriose daugiau neaktyvių (nedirbančių, nesimokančių ir neieškančių darbo) asmenų. Apytiksliu įvertinimu – Lietuvoje tokių asmenų dalis yra apie 12 proc. darbingo amžiaus gyventojų, Vilniaus regione (be Vilniaus miesto) – šis skaičius taip pat panašus (apie 11-12 procentų), tačiau dalyje Vilniaus regiono savivaldybių – Trakų, Švenčionių, Šalčininkų ir Širvintų rajonų savivaldybėse svyruoja apie 20 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Pastebėtina, kad didelė neaktyvių gyventojų dalis būdinga tiek žemu registruotu nedarbu pasižyminčioms savivaldybėms (pvz. Trakų rajono savivaldybei), tiek aukštesniu registruotu nedarbu pasižyminčioms savivaldybėms (pvz. Šalčininkų rajono savivaldybei).

5.4.8. Mažu darbo jėgos aktyvumu pasižyminčioms Trakų, Švenčionių, Šalčininkų ir Širvintų rajonų  savivaldybėms būdingi keletas bendrų požymių:

5.4.8.1. žemesnis urbanizacijos lygis (daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų iš minėtose savivaldybėse esančių miestų buvo Lentvario mieste, kuris nuo Vilniaus miesto yra skiriamas tik administracinės (bet ne fizinės) ribos ir iš esmės yra tapęs priemiesčiu);

5.4.8.2. Širvintų, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse didelė dalis gyventojų yra ar buvo užimti žemės ūkyje (2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis didžiausia regione užimtųjų žemės ūkyje dalis buvo šiose trijose savivaldybėse ir siekė atitinkamai 12, 10 ir 8 proc.);

5.4.8.3. dalis aptariamų savivaldybių teritorijos yra labai retai gyvenama ir (arba) yra netoli išorinės ES sienos (t. y. egzistuoja prielaidos šešėliniam užimtumui);

5.4.8.4. visoms minėtoms savivaldybėms būdingas mažas darbo vietų skaičius vietinėse įmonėse (visose nagrinėjamose savivaldybėse nesiekia 30 proc. visų užimtųjų skaičiaus, o Šalčininkų ir Širvintų rajono savivaldybėse – 20 proc.).

5.4.9. Pagal Vilniaus regiono ITV programos 5.4.8 papunktyje nurodytus požymius galima spręsti, kad švytuoklinės migracijos srautai regiono užimtumo problemas sprendžia tik iš dalies, mažiau esamomis mobilumo galimybėmis naudojasi gyventojai, priskirtini neaktyvių gyventojų grupei, gyvenantys atokesnėse centrinei ir vidurinei regiono zonoms priklausančių savivaldybių kaimo gyvenamosiose vietovėse. Taip pat pastebėtina ir tai, kad trijose iš aptariamų keturių savivaldybių kompaktiškai gyvena tautinių mažumų atstovai (daugiausiai – lenkų tautinė mažuma), t. y. kalbos barjeras ir mažesnė integracija į šalies visuomeninį gyvenimą ir kultūrinę aplinką  gali būti viena iš priežasčių, lemiančių mažesnį aktyvumą darbo rinkoje.

5.4.10. Mažiausia neaktyvių gyventojų dalis yra tose regiono savivaldybėse, kuriose daugiausiai darbo vietų (lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi) yra sukuriama jose registruotose ir veikiančiose (vietinėse) įmonėse. T. y. savivaldybėse, kurių gyventojai turi geresnes įsidarbinimo galimybes arčiau gyvenamosios vietos, – Vilniaus rajono, Elektrėnų ir Ukmergės rajono savivaldybėse; nepaisant registruoto nedarbo lygio tarp šių savivaldybių skirtumų, darbo jėgos aktyvumo lygis yra aukštas.

5.4.11. Augant šalies ir regiono ekonomikai ir registruoto nedarbo lygiui regione artėjant (dalyje savivaldybių jau pasiekus) prie natūralaus (frikcinio) 5-6 proc. registruoto nedarbo lygio, t. y. nedarbo lygio, kuris egzistuoja natūraliai, gyventojams keičiant darbus, persikvalifikuojant, įsidarbinant po studijų ir pan., pagrindinis neišnaudotas užimtumo didinimo potencialas Vilniaus regione (išskyrus aukštu registruoto nedarbo lygiu, tačiau ir pakankamai aukštu užimtumu ir darbo jėgos aktyvumu pasižyminčią Ukmergės rajono savivaldybę) bus neaktyvių gyventojų grupėje (t. y. tarp gyventojų, kurie šiuo metu nėra užimtieji, registruoti bedarbiai, nesimoko ir nestudijuoja).

5.5. Didelę įtaką Vilniaus regiono socialinei ir aplinkos būklei turi regiono spartūs ir netolygūs demografiniai pokyčiai ir regiono centrinėje dalyje vykstanti dispersiška urbanizacija:

5.5.1. Lietuvoje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius sumažėjo 7 procentais, sparčiausiai nagrinėjamu laikotarpiu gyventojų skaičius mažėjo 2010 m. (2,8 proc.), vėliau gyventojų skaičius mažėjo lėčiau, depopuliacijos tempas 2014 m. sumažėjo iki -0,8 proc. per metus, tačiau gyventojų skaičiaus pokytis išliko neigiamas. Vilniaus regione (įskaitant Vilniaus miesto savivaldybę) gyventojų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo tik 2 procentais, stabilizavosi (nustojo mažėti) 2012 m., o 2014 m. jau nežymiai didėjo (0,2 proc.).

5.5.2. Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) neigiami demografiniai pokyčiai buvo lėtesni negu vidutiniškai šalyje (nuo 2010 m. gyventojų skaičius sumažėjo 5,7 procentais), tačiau skirtingu tempu vyko skirtingose Vilniaus regiono dalyse ir skirtingose gyvenamųjų vietovių grupėse:

5.5.2.1. Pagrindiniuose Vilniaus regiono miestuose, be Vilniaus miesto savivaldybėje esančių Vilniaus ir Grigiškių miestų, t. y. savivaldybių centruose – Elektrėnuose, Trakuose, Švenčionyse, Širvintose, Šalčininkuose ir Ukmergėje bei Lentvaryje (didžiausiame Trakų rajono savivaldybės mieste) (toliau – pagrindiniai regiono miestai) gyventojų mažėjo sparčiausiai. Pagrindinių miestų gyventojų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo 8 proc. Labiausiai gyventojų skaičius sumažėjo Ukmergėje ir Širvintose (po 12 proc.). Gyventojų skaičius padidėjo tik Šalčininkų mieste, tačiau tai lėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1292 nutarimu „Dėl Šalčininkų miesto teritorijos ribų pakeitimo“ pakeistos Šalčininkų miesto ribos, Šalčininkų miesto teritorijai priskiriant aplinkinių gyvenamųjų vietovių dalis. Be šio sprendimo, pagrindiniuose regiono miestuose (be Vilniaus miesto savivaldybėje esančių Vilniaus ir Grigiškių miestų) gyventojų skaičiaus sumažėjimas būtų dar ženklesnis ir siektų daugiau kaip 9 proc. nuo 2010 m. sausio 1 d. Tai yra gyventojų pagrindiniuose regiono miestuose mažėjo 1,6 karto sparčiau, negu vidutiniškai Vilniaus regione (be Vilnius miesto savivaldybės). Pastebėtina, kad sparčiau negu vidutiniškai regione (nors ir nevienodu tempu) gyventojų mažėjo tiek centrinės regiono dalies pagrindiniuose miestuose (-7 proc.), tiek vidurinės regiono dalies pagrindiniuose miestuose (-8,9 proc.), tiek periferinės regiono dalies pagrindiniuose miestuose (-10,4 proc.);

5.5.2.2. Vilniaus miesto savivaldybėje 2015 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius jau buvo atsistatęs iki buvusio 2010 m. sausio 1 d. (pokytis buvo apie 0 proc.). T. y. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų skaičiaus pokyčiai neturėjo įtakos bendram regiono gyventojų skaičiaus pokyčiui vidutiniu laikotarpiu.

5.5.3. Vilniaus regiono teritorijos dalyse, kurios nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybės ir pagrindinių miestų teritorijai gyventojų skaičius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. sumažėjo 4,9 proc. Gyventojų skaičiaus pokyčius lėmė du priešingomis kryptimis vykstantys procesai: gyventojų skaičiaus mažėjimas vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje esančiose kaimo vietovėse ir centrinės regiono dalies teritorijų, besiribojančių su Vilniaus miestu apgyvendinimas (jose esančios kaimo gyvenamosios vietovės iš esmės tampa Vilniaus priemiesčiais):

5.5.3.1. Periferinėje regiono dalyje (be pagrindinių miestų) depopuliacija buvo ypač ženkli – per 5 metus pagrindiniams miestams nepriskiriamos gyvenamosios vietovės neteko apie 13 proc. gyventojų;

5.5.3.2. vidurinėje regiono dalyje pagrindiniams miestams nepriskirtose gyvenamosiose vietovėse gyventojų sumažėjo 8,6 proc. (t. y. beveik tiek pat, kaip ir šios regiono dalies pagrindiniuose miestuose);

5.5.3.3. centrinėje regiono dalyje (be pagrindinių miestų) gyventojų skaičius ženkliau nesikeitė (nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažėjo 0,6 proc., 2014 m. pradėjo didėti), t. y. mažiausių miestų ir kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų skaičius išliko stabilus, nors pagrindiniuose šios regiono dalies miestuose gyventojų skaičius mažėjo.

5.5.4. Dėl vykstančios Vilniaus plėtros į priemiesčius, gyventojų skaičius auga su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose teritorijose – Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano 17.4.3 papunkčiu siūloma numatyti gyvenamosios statybos plėtros galimybes ten, kur jau išplėtota infrastruktūra ir susisiekimo sistema, ir riboti gyvenamąją statybą neurbanizuotose teritorijose, neturinčiose nei darbo vietų, nei aptarnavimo infrastruktūros. Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano 29 punktu intensyvios urbanizacijos plėtros galimybė numatyta urbanistiniuose centruose, esančiuose Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonoje, kuri šiaurėje siekia Maišiagalą ir Nemenčinę, rytuose – Bezdonis ir Mickūnus, pietuose – Pastrėvį, Salkininkus ir Marijampolę, vakaruose – Elektrėnus ir toliau sujungiama su Kauno aglomeruotos urbanizacijos zona išilgai magistralinio kelio ir geležinkelio Vilnius–Kaunas. Aglomeruotos urbanizacijos zonoje nustatyta 40 urbanistinių centrų (iš jų – 3 pagrindiniai urbanistiniai centrai), kurių daugelis yra miestų inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros aptarnavimo zonoje.

5.5.5. Faktiškai intensyvi urbanizacija pastaruosius 15 metų intensyviai vyksta su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių teritorijose. Palyginus 2001 ir 2011 m. visuotinių gyventojų ir būstų surašymų duomenis pastebima, kad su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančių šių dviejų savivaldybių seniūnijų teritorijose gyventojų skaičius padidėjo 16 procentų (8,8 tūkstančio). Daugiausiai tai lėmė intensyvi plėtra šiaurės vakarų kryptimi nuo Vilniaus (apie 80 procentų naujų gyventojų teko Avižienių, Riešės ir Zujūnų seniūnijų teritorijoms). Pastebėtina, kad plėtra vyko dispersiškai – urbanistiniuose centruose (16 centrų, išskyrus Lentvarį), esančiuose su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose seniūnijose gyventojų skaičius padidėjo 2,3 tūkstančio (tačiau daugelyje urbanistinių centrų gyventojų skaičius sumažėjo), Lentvario miesto gyventojų skaičius sumažėjo 650 gyventojų (6 procentais), tuo tarpu teritorijose, esančiose už urbanistinių centrų ribų, neturinčiose esminės inžinerinės ir socialinės infrastruktūros ir pakankamo gyventojų tankumo (30 gyv./ha), kad šios infrastruktūros kūrimas finansiškai atsipirktų, gyventojų padaugėjo 6,5 tūkstančio (t. y beveik tris kartus daugiau, negu susiformavusiuose urbanistiniuose centruose).

5.5.6. Dispersiška plėtra buvo pristabdyta 2010 m. finansinės krizės (sumažėjus gyventojų pajamoms ir pasikeitus bankų skolinimo politikai), tačiau 2013–2014 m., sprendžiant iš vėl pradėjusio augti Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių gyventojų skaičiaus, urbanizacija su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose teritorijose vėl tampa spartesnė. Tuo tarpu Lentvario mieste (daugiausiai gyventojų turinčiame urbanistiniame centre, tiesiogiai besiribojančiame su Vilniaus miesto savivaldybe) gyventojų skaičius mažėja didėjančiu tempu (2001–2011 m. gyventojų mažėjo vidutiniškai 0,6 proc. per metus, 2011–2015 m. vidutiniškai 1,4 proc. per metus).

5.5.7. Tai yra, gyventojų skaičius augimas vyksta dėl gyvenamosios statybos anksčiau neurbanizuotose teritorijose, esančiose Vilniaus apskrities teritorijos bendrajame plane nustatytame Vilniaus priemiesčio žaliajame žiede. Žaliojo žiedo paskirtis – atlikti intensyviai urbanizuotos teritorijos ekologinės atsvaros (žaliasis žiedas gerina miesto mikroklimatą ir mažina oro taršą), miesto ir priemiesčių gyventojų poilsio vietos vaidmenį. Mažiausiai 16 proc. žaliajame žiede išaugęs gyventojų skaičius reiškia, kad šioje ekologine prasme vienoje svarbiausių regiono dalių tiek pat išaugo antropogeninis poveikis – dėl vykdomos gyvenamosios statybos ir naujos infrastruktūros įrengimo neatkuriamai pažeidžiamas dirvožemis, didėja transporto srautai ir poreikis naujiems vietiniams keliams, vandens paėmimas gyventojų ir ūkio reikmėms, nuotekų ir atliekų susidarymas.

5.6. Intensyvūs transporto srautai, iš kurių tik nedidelę dalį sudaro visuomeninis transportas, yra lemiantis veiksnys šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) išmetimams:

5.6.1 Vilniaus regione ties Vilniaus miestu susijungia 7 magistraliniai keliai (daugiausiai iš visų Lietuvos regionų). 6 šių kelių ruožuose, prasidedančiuose ties Vilniaus miesto savivaldybės administracine riba, remiantis 2012 m. LAKD atlikto strateginio triukšmo kartografavimo informacija ir LAKIS duomenimis, automobilių srautas viršija 3 mln. automobilių per metus. 3 mln. automobilių per metus rodiklis viršytas ir krašto kelio Vilnius − Švenčionys − Zarasai 16,30 − 21,09 km ruože. Bendras metinis automobilių srautas didžiausio intensyvumo kelio ruožuose (kurie sutampa su kelio ruožais, jungiančiais Vilnių ir pagrindinius miestus) siekia 40,25 mln. automobilių per metus (111,6 tūkst. automobilių per parą). Didžiausią dalį šio srauto (daugiau kaip 90 proc.) sudaro lengvieji automobiliai. Viešojo transporto sistema didesnėje dalyje regiono (išskyrus Šalčininkų rajono savivaldybę, su Vilniaus miestu besiribojančias Vilniaus rajono savivaldybės dalis ir Lentvarį, turintį tiesioginį susisiekimą tiek Vilniaus miesto viešuoju transportu, tiek traukiniais) išvystyta menkai (perskaičiavus kelionių autobusais skaičių iš darbo dienų ir gyventojų skaičiaus, galima daryti išvadą, kad priemiestiniu viešuoju transportu nuolat naudojasi tik apie 5-6 proc. Vilniaus regiono (be Vilniaus miesto) gyventojų.

5.6.2. Svarbiausios intensyvių transporto srautų (o kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų, kietųjų dalelių ir žmogui bei aplinkai kenksmingų cheminių junginių išmetimų) priežastys yra Vilniaus regionui (ypač centrinei ir vidurinei jo daliai) būdinga aktyvi švytuoklinė migracija, atsirandanti dėl nesubalansuoto gyvenamųjų ir darbo vietų išsidėstymo, taip pat gyventojų persikėlimas į gyvenamąsias vietoves, kuriose nėra teikiama daugelis miestuose prieinamų pagrindinių paslaugų (ikimokyklinio ugdymo, kultūros, finansinių ir pan.), arba jų infrastruktūra nepajėgi aptarnauti ženkliai išaugusio naudotojų skaičiaus (o persikeliant aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams – ir patenkinti subjektyvius paslaugų kokybės reikalavimus):

5.6.2.1. Apytikslis švytuoklinės migracijos mastas Vilniaus regione gali būti apskaičiuotas palyginus savivaldybių užimtumo (užimtųjų skaičiaus) ir ekonominio aktyvumo (vietinėse įmonėse sukuriamų darbo vietų skaičiaus) rodiklius (laikant kad darbo vietų skaičius viešojo valdymo ir viešųjų paslaugų srityse, kurių neapima Lietuvos statistikos departamento atliekamas verslo struktūros tyrimas, pasiskirstys panašiai). Taip nustatoma, kad apie 50 tūkst. Vilniaus regiono užimtųjų (40 proc. visų užimtųjų) dirba ne savo gyvenamoje savivaldybėje, bet Vilniuje arba artimiausiose Vilniaus miesto prieigose.

5.6.2.2. Su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose seniūnijose (be Lentvario miesto) gyventojų skaičius 2011 m. pasiekė 63,6 tūkst. gyventojų. Šių teritorijų gyventojai daugumą reguliariai reikalingų paslaugų gauna Vilniaus miesto savivaldybėje. 

5.6.3. Net ir laikant, kad Vilniaus regiono ITV programos 5.6.2.1 papunktyje nurodyta gyventojų grupė iš dalies sutampa su nurodyta Vilniaus regiono ITV programos 5.6.2.2 papunktyje, arba naudojasi tuo pačiu automobiliu (pvz., tėvai, vykdami į darbą, į mokyklą nuveža vaikus), transporto srautai, susidarantys dėl dispersiškai apgyvendintų Vilniaus miesto prieigų ir netolygaus darbo vietų pasiekiamumo, apytiksliu vertinimu lemia apie 500 tūkst. tonų išmetamo CO2 per metus. Toks CO2 kiekis išmetamas 50 tūkst. automobilių, kuriais per dieną nuvažiuojama vidutiniškai 60 km (minėti rodikliai įvertinti palyginus transporto srautus magistraliniuose keliuose ties Vilniaus regiono riba ir regiono viduje, apytikslį švytuoklinės migracijos mastą ir pagrindinių miestų geografinį išsidėstymą). Todėl CO2 išmetimai Vilniaus regione gali būti mažinami:

5.6.3.1. sumažinus kelionių būtinumą, pertvarkant pagrindinių miestų ir kitų svarbių urbanistinių centrų struktūrą taip, kad jose būtų galima kurti daugiau vietinių darbo vietų ir teikti daugiau paslaugų, taip pat sudarant sąlygas informacinių technologijų naudojimu pagrįstų darbo vietų kūrimui (sudarant sąlygas dirbti nuotoliniu būdu). Didžiausią galimybę kurti vietines darbo vietas turi pagrindiniai miestai – Ukmergė, Švenčionys, Elektrėnai, Trakai, Šalčininkai, Širvintos, taip pat kitos gyvenamosios vietovės, Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu priskiriamos pagrindinių lokalinių centrų kategorijai;

5.6.3.2. Plėtojant ekologiškesnes susisiekimo sistemas, pagrįstas viešojo transporto naudojimu ir skirtingų judėjimo būdų (pėsčiomis, automobiliu, traukiniu, dviračiu ir autobusu) sąveika.

6. Problemas ir vystymo galimybes lemia šie Vilniaus regiono ir jo tikslinių teritorijų urbanistinės struktūros ypatumai:

6.1. Vilniaus regionas, palyginti su ES valstybių narių sostinių regionais, pagal gyventojų skaičių yra 19-tas, pagal teritorijos dydį – 10-tas, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 25-tas. Remiantis šiais palyginimais, galima daryti išvadą, kad tiek Vilniaus regionas, palyginti su ES valstybių narių sostinių regionais, turi mažai gyventojų, užima didelę teritoriją ir yra labai retai apgyvendintas;

6.2. Vilniaus regionas yra pietrytinis Lietuvos pasienio regionas, kurio riba eina ES siena su Baltarusija. Ekonominių ir transporto ryšių plėtra su Baltarusija dažnai sunkiai prognozuojama ir susijusi su politinio pobūdžio rizikomis ir administracinio pobūdžio kliūtimis;

6.3. Vilniaus regionas pasižymi monocentrine urbanistinių centrų sistema, su aiškiai išreikštu regiono centru (ir šalies sostine) – Vilniumi.

6.4. Regiono urbanistinių centrų sistemą sudaro šalies masto centrai (numatytieji Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane) ir vietiniai – Vilniaus apskrities teritorijos bendrajame plane nustatyti urbanistiniai centrai (kiti apskrities urbanistiniai centrai). Visi pagrindiniai regiono miestai, išskyrus Lentvarį, ir dalis mažesnių gyvenamųjų vietovių priskirti šalies masto centrų kategorijai. Šalies masto centrų sistemą Vilniaus regione sudaro:

6.4.1. Valstybinio ir tarpvalstybinio masto centras. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo vieną pirmojo lygmens („T“ – tarptautinės, integruojamojo tipo metropolinio centro kategorijos) centrą – Vilnių.

6.4.2. Regioniniai centrai. Regione Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo du antrojo lygmens miestus:

6.4.2.1. „C“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami vidutinio dydžio miesto pagrindu centras) – Ukmergė;

6.4.2.2. „D“ kategorijos (neatliekantis regioninės administracinės funkcijos centras, formuojamas jungiant keletą gyvenamųjų vietovių) – Švenčionys (su Švenčionėliais).

6.4.3. Pagrindiniai lokaliniai centrai. Regione Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas Vilniaus regiono teritorijoje nurodo 14 trečiojo lygmens centrų:

6.4.3.1. „a“ kategorijos (pakankamo potencialo savivaldybių centrai) – Šalčininkai, Širvintos, Trakai;

6.4.3.2. „b“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami centrai) – Eišiškės, Elektrėnai, Nemenčinė, Pabradė, Rūdiškės, Švenčionėliai, Vievis;

6.4.3.3. „c“ kategorijos (nepakankamo potencialo, ypač aktyviai stiprinami centrai) – Aukštadvaris, Dieveniškės, Jašiūnai, Kalveliai.

6.5. Lentvaris (kartu su dar 111 gyvenamųjų vietovių) priskirtas kitų apskrities urbanistinių centrų kategorijai, tačiau iš kitų centrų išsiskiria gyventojų skaičiumi (gyventojų skaičius didesnis už bet kurio kito vietinio centro (kito apskrities urbanistinio centro) gyventojų skaičių bent 2,5 karto, ir yra išskirtinėje geografinėje padėtyje: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų 1 lygmens 1A ir 1B kategorijų šalies urbanistinės integracijos ašių sankirtoje ir ties fizine Vilniaus miesto riba. Po 2002 m. (kuomet buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas) įvykę reikšmingi Vilniaus regiono gyvenamųjų vietovių struktūros pokyčiai didina poreikį stiprinti Lentvario miestą, kurio vystymas (sudarant palankesnes sąlygas aglomeracijai ir veiklos koncentracijai, kuri įgalina taupyti regiono gamtinius išteklius, mažinti išlaidas inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai, racionaliai naudoti materialinius, laiko išteklius) gali suteikti atsvarą dispersiškai plėtrai su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose teritorijose.

7. Vilniaus regiono ITV programoje aptartiems miestams ir juos supančioms teritorijos būdingi šie funkciniai ryšiai ir tiesioginė sąveika:

7.1. Vilniaus miesto fizinė plėtra (daugiausiai dėl naujos gyvenamosios statybos periferinėje Vilniaus miesto dalyje) skatina intensyvų aglomeracijos procesą su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių seniūnijose. Šioje regiono dalyje nėra savivaldybės lygmens administracinę funkciją atliekančių centrų, ir kitų šalies masto centrų, jai būdingas bendras su Vilniaus miestu inžinerinės infrastruktūros ir socialinės infrastruktūros naudojimas (tiesioginė sąveika) ir silpni funkciniai ryšiai su kitais Vilniaus regiono miestais (Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje apskritai nėra savivaldybės lygmens administracinę funkciją atliekančių centrų, o pagrindiniai lokaliniai centrai nuo abiejose savivaldybėse nuo Vilniaus nutolę per 20–40 km., t. y daugelį paslaugų gyventojai gauna Vilniaus mieste).

7.2. Centrinei regiono daliai (išskyrus tiesiogiai su Vilniaus miestu besiribojančias seniūnijas), taip pat vidurinėje regiono dalyje esantiems pagrindiniams miestams būdinga aktyvi švytuoklinė darbo jėgos migracija, kuri susidaro ties pagrindinius regiono miestus jungiančiomis europinėmis magistralėmis, sutampančiomis su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytomis šalies urbanistinės integracijos ašimis: E28 (Berlynas-Gdanskas-Karaliaučius (Kaliningradas)-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas), Vilniaus regiono teritorijoje jungianti Trakus, Lentvarį ir Vilnių, E272 (Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda), Vilniaus regiono teritorijoje jungianti Ukmergę, Širvintas ir Vilnių, E85 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda- Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis), Vilniaus regiono teritorijoje jungianti Elektrėnus, Vilnių ir Šalčininkus ir praeinanti ties Lentvariu (dėl nedidelio atstumo iki pagrindinių miestų, Vilniaus regione šios magistralės daugiausiai naudojamos vietiniam susisiekimui). Šioje regiono dalyje išsidėstę pagrindiniai lokaliniai centrai iš esmės atlieka aplinkinių gyvenamųjų vietovių administracinio ir socialinio aptarnavimo funkciją.

7.3. Periferinėje regiono dalyje išsidėstę regioniniai centrai Ukmergė ir Švenčionys (su Švenčionėliais) ir pagrindiniams lokaliniams centrams priskiriama Pabradė atlieka ne tik aplinkinių gyvenamųjų vietovių administracinio ir socialinio aptarnavimo, bet ir gamybos ir verslo aptarnavimo centrų funkcijas. Periferinėje regiono dalyje esančiuose centruose koncentruojasi tradicinė pramonė (dėl šios priežasties Ukmergės ir Švenčionių rajonų savivaldybių įmonių dirbančiųjų struktūroje EVRK 2 red. veiklas B_C „Kasyba ir karjerų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba“ vykdančių įmonių darbuotojų dalis 2012 m. siekė atitinkamai 37,9 ir 47,4 proc. visų įmonių darbuotojų (palyginimui, šalyje ši dalis siekia 21,7 proc., Vilniaus regione – tik 14,9 proc.).

8. Vilniaus regiono ITV programa įgyvendinama šiose Vilniaus regiono tikslinėse teritorijose (žr. 2 pav.):

8.1. išskirtose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.1V-429 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų“:

8.1.1. Elektrėnų mieste;

8.1.2. Lentvario mieste;

8.1.3. Širvintų mieste;

8.1.4. Ukmergės mieste;

8.2. 2007–2013 m. finansiniam laikotarpiui nustatytų tikslinių teritorijų savivaldybių centruose, kurie vadovaujantis Partnerystės sutarties 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis yra laikomi pereinamojo laikotarpio tikslinėmis teritorijomis:

8.2.1. Švenčionių mieste;

8.2.2. Šalčininkų mieste.

9. Su Vilniaus regiono tikslinėmis teritorijomis susietomis teritorijomis, kuriose taip pat įgyvendinama Vilniaus regiono ITV programa, laikomos (žr. 2 pav.):

9.1. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. T3-376 „Dėl 2015 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-56 „Dėl pritarimo Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos projektui“ pakeitimo“, nustatytos susietos teritorijos, esančios Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje:

9.1.1. apskrities urbanistiniai centrai, kurie laikomi tikslinėmis teritorijomis įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1. uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t.y. mažieji miestai, miesteliai ir kaimai (turintys nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus), užtikrinantys pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius: Nemenčinės miestas, Juodšilių kaimas ir Maišiagalos miestelis;

9.1.2. pagrindinis lokalinis centras, kuris nenurodytas Vilniaus regiono ITV programos 9.1.1 papunktyje, tačiau būti aktyviai stiprinamas įgyvendinant Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį planą – Kalvelių kaimas;

9.1.3. konkretus geografinis objektas, kuriame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 14 d. pasitarimo protokoliniu sprendimu (protokolo Nr. 2, 4 klausimas) pasiūlyta įgyvendinti priemones, skirtas socialiniams ir ekonominiams skirtumams regionuose, kuriuose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, mažinti – Glitiškių dvaras;

9.1.4. pagrindinių lokalinių centrų ir kitų urbanistinių centrų, priskirtų tikslinėms ir susietoms teritorijoms, įtakos zonos ir į jas patenkančios jungtys su valstybinės reikšmės keliais (atsižvelgus į regiono teritorijose esančių kelių išsidėstymą ir Vilniaus apskrities teritorijos bendruoju planu nurodomą urbanistinių centrų aptarnaujamą teritoriją) – teritorijos, esančios 10 km spinduliu (Lietuvos Respublikos teritorijoje) nuo atitinkamo urbanistinio centro.

9.2. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-1369 „Dėl pritarimo Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos projektui“ ir Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-508 „Dėl susietų teritorijų, esančių Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, nustatymo“, nurodytos susietos teritorijos, esančios Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje:

9.2.1. apskrities urbanistiniai centrai, kurie laikomi tikslinėmis teritorijomis įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1 uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t. y. mažieji miestai, miesteliai ir kaimai (turintys nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus), užtikrinantys pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius: Baltosios Vokės ir Eišiškių miestai;

9.2.2. pagrindiniai lokaliniai centrai, kurie nenurodyti Vilniaus regiono ITV programos 9.2.1 papunktyje, tačiau aktyviai stiprinami įgyvendinant Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį planą – Jašiūnų ir Dieveniškių miesteliai;

9.2.3. konkretūs geografiniai objektai, kuriuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 14 d. pasitarimo protokoliniu sprendimu (protokolo Nr. 2, 4 klausimas) pasiūlyta įgyvendinti priemones, skirtas socialiniams ir ekonominiams skirtumams regionuose, kuriuose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, mažinti – Vilkiškių dvaras, Kalesninkų ir Tausiūnų kaimų pažeistos teritorijos, Dieveniškių istorinis regioninis parkas.

9.3. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-28 „Dėl pritarimo 20142020 m. Švenčionių rajono tikslinės teritorijos vystymo programos projektui“, nurodytos susietos teritorijos, esančios Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje – apskrities urbanistiniai centrai, kurie laikomi tikslinėmis teritorijomis įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1 uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“,  t.y. mažieji miestai, miesteliai ir kaimai (turintys nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus), užtikrinantys pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius: Pabradės ir Švenčionėlių miestai.

9.4. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. T-34 „Dėl pritarimo 20142020 m. Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos projekto Elektrėnų savivaldybės daliai“, nurodyta susieta teritorija, esanti Elektrėnų savivaldybės teritorijoje – apskrities urbanistinis centras, kuris laikomas tiksline teritorija įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1 uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t. y. mažiau kaip 6 tūkst., gyventojų turintis ir nesantis savivaldybės centru miestas, užtikrinantis pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius – Vievio miestas. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. V.TS-47 „Dėl 2014-2020 m. Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos Elektrėnų savivaldybės dalies dalinio keitimo“ nurodyta papildoma susieta teritorija Abromiškių kaimas, kurio urbanizuota dalis ribojasi su Elektrėnų miestu ir dėl patenkančių jungčių su valstybiniais keliais, taip pat dėl kultūriniu ir turizmo požiūriu Elektrėnų miestui svarbaus Abromiškių dvaro komplekso.

9.5. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. S1-3 „Dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams, įrašytiems į Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą“, nurodyta susieta teritorija, esanti Trakų rajono savivaldybės teritorijoje – apskrities urbanistinis centras, kuris laikomas tiksline teritorija įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1 uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t. y. mažiau kaip 6 tūkst., gyventojų turintis ir nesantis savivaldybės centru miestas, užtikrinantis pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius – Rūdiškių miestas.  2017 m. kovo 2 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos  sprendimu Nr.  S1-56 „Dėl papildomos susietos teritorijos, esančios Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, nustatymo“ nurodyta papildoma susieta teritorija – Senųjų Trakų kaimas, kuris Vilniaus apskrities teritorijos bendruoju planu yra priskirtas kitų apskrities urbanistinių centrų kategorijai, ir dėl geografinio artumo ir su savivaldybės centru – Trakais ir su tiksline teritorija – Lentvariu, jungčių su valstybiniais keliais ir gero pasiekiamumo geležinkeliu turi palankias sąlygas aglomeracijai ir ekonominės veiklos koncentracijai, gerinančiai užimtumo galimybes programos įgyvendinimo teritorijoje.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1V-579, 2017-08-11, paskelbta TAR 2017-08-14, i. k. 2017-13292

 

10. Tikslinių teritorijų, kuriose įgyvendinama Vilniaus regiono ITV programa gyventojų skaičius, remiantis ITV programos rengimo metu paskutiniais paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis – 61,7 tūkst. gyventojų; su Vilniaus regiono tikslinėmis teritorijomis susietų teritorijų gyventojų skaičius – 31,7 tūkst. gyventojų.“

2 pav. Tikslinės ir susietos teritorijos. Šaltiniai: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Hnit-Baltic“, VĮ „Registrų centras“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-579, 2017-08-11, paskelbta TAR 2017-08-14, i. k. 2017-13292

 

11. Vystymosi tendencijos ir problemos, į kurias atsižvelgus formuluojami tikslinių teritorijų ir su jomis susietų teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodomos 1 priede dėstomoje Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių lentelėje.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

12. Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės dėstomi 2 priede, programos veiksmų planas dėstomas 3 priede.

13. Vilniaus regiono ITV programa įgyvendinama Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių nustatyta tvarka.

 

___________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-651, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-20, i. k. 2016-23801

 

 

Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos

1 priedas

 

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ LENTELĖ

 

 

Stiprybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Daugeliui Vilniaus regione esančių savivaldybių (išskyrus Ukmergės rajono savivaldybę) būdingas santykinai žemas registruoto nedarbo lygis ir (ar) spartus registruoto nedarbo lygio mažėjimas

3

Daugelis Vilniaus regiono savivaldybių nesusiduria su aukšto nedarbo lygio problema, arba (vertinant registruoto nedarbo mažėjimo tendenciją) šią problemą gali artimiausiu metu išspręsti. Žemas registruoto nedarbo lygio (kaip teigiamo socialinio veiksnio) svarba Vilniaus regione vertintina kaip vidutinė, nes žemas registruotas nedarbas yra susijęs su aplinkai žalingais procesais (švytuokline migracija) ir nulemtas mažo darbo jėgos aktyvumo (kuomet į darbo biržą tiesiog nesikreipiama).

2. Gyventojų skaičius (vertinant viso regiono mastu) santykinai stabilus

3

Vilniaus regione (įskaitant Vilniaus miesto savivaldybę) gyventojų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo tik 2 procentais, stabilizavosi (nustojo mažėti) 2012 m., o 2014 m. jau nežymiai didėjo (0,2 proc.). Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) neigiami demografiniai pokyčiai taip pat buvo lėtesni negu vidutiniškai šalyje. Veiksnys vertintinas kaip vidutinės svarbos, nes santykinai stabilų gyventojų skaičių palaikė Vilniaus miesto savivaldybė ir centrinėje regiono dalyje esančios kaimo gyvenamosios vietovės. Pagrindinių miestų gyventojų skaičius (o kartu ir ekonominis potencialas) sparčiai mažėjo.

3. Aukštas artimiausiose Vilniaus miesto prieigose esančių Vilniaus regiono dalių investicinis potencialas

4

 

 

 

 

 

Dėl nedidelio atstumo iki Vilniaus miesto, šios regiono dalys nesusiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, tačiau kartu pasižymi didesne žemės sklypų pasiūla, prieiga prie pagrindinių TEN-T tinklų ir mažesnėmis žemės kainomis. Tai svarbus veiksnys, tačiau jo svarba yra didesnė tiesiogiai su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančioms teritorijoms.

Silpnybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Maža materialinių investicijų apimtis ir nediversifikuota šių investicijų struktūra

4

Įvertinus Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizėje aptartas materialinių investicijų apimtis ir struktūrą galima konstatuoti, kad Vilniaus regiono savivaldybėms (be Vilniaus miesto savivaldybės) būdinga arba mažai diversifikuota investicijų struktūra (pvz. investicijos Elektrėnų rajono savivaldybėje nukreiptos didžiąja dalimi į energetiką, centrinėje regiono dalyje – į gyvenamąją statybą ir nekilnojamojo turto operacijas) arba maža materialinių investicijų apimtis, ir į naujos gamybos ir paslaugų plėtrą investuojama nedaug. Veiksnys yra svarbus, nes daugelyje Vilniaus regiono savivaldybių (esančių vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje) riboja naujų įmonių steigimąsi ir esamų augimą (su tam tikromis išimtimis) stabdo ribotos vietinių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų investicijų į modernizavimą bei infrastruktūrą galimybės. Todėl veiksnys įvertintas kaip svarbus.

2. Dideli ekonominio aktyvumo netolygumai

5

Įvertinus Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizėje aptartus ekonominio aktyvumo netolygumus, galima konstatuoti, kad situacija Vilniaus regione yra išskirtinė (tokių, ar bent panašaus lygio netolygumų nėra nei viename regione). Veiksnys vertintinas kaip labai svarbus ir dėl to, kad yra tiesiogiai susijęs su kitomis Vilniaus regiono silpnybėmis. 

3. Žemas darbo jėgos aktyvumo lygis

4

Įvertinus Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizėje aptartas žemo darbo jėgos aktyvumo lygio priežastis ir galimas pasekmes, veiksnys vertintinas kaip svarbus. Nepašalinus šios silpnybės (problemos), gilės atokesnėse kaimo gyvenamosiose vietovėse gyvenančių gyventojų socialinė atskirtis, augant šalies ir regiono ekonomikai ir registruoto nedarbo lygiui regione artėjant prie natūralaus (frikcinio) 5-6 proc. registruoto nedarbo lygio, bus susidurta su darbo jėgos trūkumu.

4. Gyventojų skaičiaus mažėjimas miestuose (išskyrus Vilniaus miestą)

4

Veiksnys vertintinas kaip svarbus, nes pagrindiniuose Vilniaus regiono miestuose, (be Vilniaus miesto savivaldybėje esančių Vilniaus ir Grigiškių miestų) – Elektrėnuose, Trakuose, Švenčionyse, Širvintose, Šalčininkuose ir Ukmergėje bei Lentvaryje gyventojų skaičiui mažėjant sparčiau, negu gyventojų skaičiui šalyje, mažėja prielaidos veiklos koncentracijai urbanizuotose teritorijose (aglomeracijai) (didesnė veiklos koncentracija įgalina taupyti regiono gamtinius išteklius, išlaidas infrastruktūrai, racionaliai naudoti materialinius, laiko išteklius ir kt.).

5. Aktyvi švytuoklinė migracija (lemia didelius CO2 išmetimus)

4

Veiksnys vertintinas kaip svarbus. Dėl netolygaus gyvenamųjų ir darbo vietų išsidėstymo, Vilniaus regiono gyventojų (be Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų) transporto priemonių poveikis  CO2 išmetimams (klimato kaitai) yra panašus, kaip Vilniaus miesto savivaldybės (atitinkamai 500 ir 720 tūkst. tonų CO2), nors regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) gyvena 2 kartus mažiau gyventojų, negu Vilniaus miesto savivaldybėje.

6. Intensyvi ir dispersiška urbanizacija su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose teritorijose

4

Faktiškai intensyvi urbanizacija pastaruosius 15 metų intensyviai vyksta su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių teritorijose, tačiau susiformavusiems urbanistiniams centrams tenka tik nedidelė dalis naujų gyventojų. Veiksnys svarbus ekologiniu aspektu, nes kyla grėsmė Vilniaus priemiesčio žaliojo žiedo teritorijoms (žaliasis žiedas gerina miesto mikroklimatą ir mažina oro taršą), neracionaliai naudojami gamtiniai ištekliai, kuriant naują infrastruktūrą didėja antropogeninis poveikis.

Galimybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. TEN-T koridorių ir europinių magistralių jungčių plėtra šalyje

5

2014–2020 ES finansiniu laikotarpiu suplanuota įgyvendinti Vilniaus vakarinio aplinkkelio projekto III etapą, taip pat pagerinti infrastruktūrą magistralėje „Via Baltica“. Šis veiksnys labai svarbus tuo aspektu, kad gali padidinti Vilniaus regiono šiaurinėje ir pietinėje dalyje esančių teritorijų tarpusavio ryšius, taip pat pasiekiamumą iš priešingomis kryptimis išsidėsčiusių tarptautinių centrų – Minsko ir Rygos (o kartu ir regiono investicinį patrauklumą).

2. Paslaugų vartotojų suminės perkamosios galios augimas (dėl gyventojų pajamų augimo ir į Lietuvą atvykstančių turistų srauto augimo)

4

Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje kiekvienais metais turistų skaičius turi augimo tendenciją. Vilniaus regione per 2013 m. turistų išaugo 11,7 proc. (2013 m. turistų skaičius siekė 958 tūkst.). Šis rodiklis kiekvienais metais stabiliai auga. Tuo pat metu yra didinama minimali mėnesinė alga ir (sparčiau negu infliacija) auga vidutinis bruto darbo užmokestis. Laikantis prielaidos, kad šis procesas išliks tvarus Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo laikotarpiu, veiksnys gali būti svarbus ekonominio aktyvumo regione didinimui (pirmiausiai paslaugų sektoriaus).

3. Mažesnės nekilnojamojo turto kainos skatins rinktis gyvenamąją vietą ne regiono centre (Vilniaus mieste), o aplinkinėse teritorijose esančiose urbanistiniuose centruose

3

VĮ „Registrų centro“ atliekamo nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis, būsto kainų skirtumai tarp Vilniaus mieste esančių verčių zonų ir kituose urbanistiniuose centruose ar Vilniaus miesto priemiestinėse teritorijose skiriasi po keletą kartų (ypač lyginant gyvenamųjų namų paskirties pastatus). Prielaidą nekilnojamojo turto rinkos suaktyvėjimui Vilniaus regione daro augančios gyventojų pajamos ir santykinai nedidelis daugelio urbanistinių centrų atstumas iki Vilniaus miesto (25-50 km.), tačiau ateityje jo svarba gali mažėti mažėjant būsto likvidumui (ir kainai) Vilniaus mieste.

Grėsmės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Vilniaus regiono ekonominį augimą sustabdys darbo jėgos trūkumas

5

Veiksnys vertinamas kaip labai svarbus, nes Vilniaus regionas lyginant su likusiais šalies regionais turi didžiausią ekonominę svarbą. Remiamasi prielaida, prastėjant šalies demografinei situacijai (gyventojų skaičiui mažėjant apie 1 proc. per metus), mažės į Vilniaus regioną atvykstančių gyventojų, Vilniaus miesto savivaldybėje užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis artėja prie maksimalaus įmanomo (2014 m. siekė siekia 79,5 proc. ir gali didėti daugiausiai iki 85 procentų), t. y. regiono bendrojo vidaus produkto augimas dėl darbui imlių sektorių plėtros gali ženkliai sulėtėti.

2. Aktyvus aukštas pajamas gaunančių Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų persikėlimas į gretimas savivaldybes lems gentrifikacijos procesus ir pažeis ekologine prasme svarbias teritorijas

4

Gyvenamosios teritorijos patrauklumo didėjimas ir aukštas pajamas gaunančių gyventojų persikėlimas į teritorijas, kurių gyventojai gauna žemas pajamas sąlygoja gentrifikacijos procesą. Mažiau uždirbantieji (pvz. darbininkai, žemdirbiai) palaipsniui būna priversti palikti savo gyvenamas vietoves (dėl šios priežasties gali didėti užsienio migracija), keičiasi ekonominė vietovių struktūra, auga socialinė įtampa. Įvertinus Vilniaus regiono tautinę sudėtį, gentrifikacijos procesas gali tapti ir įtampos tautiniu pagrindu augimo priežastimi.

________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-651, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-20, i. k. 2016-23801

 

 

Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos

2 priedas

 

VILNIAUS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS VYSTYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

 

1. Tikslas: padidinti užimtųjų skaičių Vilniaus regione, skatinant naujų vietinių darbo vietų kūrimą tikslinėse ir susietose teritorijose.

1. Tikslas iškeltas siekiant spręsti stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) analizėje nurodytas problemas: Vilniaus regiono savivaldybėms (be Vilniaus miesto savivaldybės) būdingą mažą materialinių investicijų apimtį ir nediversifikuotą investicijų struktūrą, Vilniaus regionui būdingus didelius ekonominio aktyvumo netolygumus, didelei regiono daliai regiono savivaldybių būdingą žemą darbo jėgos aktyvumo lygį ir gyventojų skaičiaus mažėjimą (ypač miestuose, išskyrus Vilniaus miestą). Siekiant spręsti šias problemas, numatoma pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia TEN-T koridorių ir europinių magistralių jungčių plėtra šalyje (ir Vilniaus mieste), paslaugų vartotojų suminės perkamosios galios augimas (tiek dėl vietos gyventojų pajamų augimo, tiek dėl į Lietuvą atvykstančių turistų srauto augimo), mažesnės nekilnojamojo turto kainos, kurios skatins rinktis gyvenamąją vietą ne regiono centre ir išvengti grėsmės, kad Vilniaus regiono ekonominį augimą sustabdys darbo jėgos trūkumas.

2. Svarstyti alternatyvūs tikslai: „Padidinti užimtųjų skaičių Vilniaus regione, skatinant naujų vietinių darbo vietų kūrimą tikslinėse ir susietose teritorijose“ ir „Prisitaikyti prie demografinių pokyčių regione, padidinant tikslinių teritorijų gyvenamosios aplinkos patrauklumą“. Tikslo alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: tikslas „Padidinti užimtųjų skaičių Vilniaus regione, skatinant naujų vietinių darbo vietų kūrimą tikslinėse ir susietose teritorijose“ yra optimalus.

3. Tikslui priskirtas programos efektas: užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, proc. Siekiama reikšmė 2023 m. – 70,9 proc.

 

Kodas

Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė (2013 m.)

Siekiama reikšmė (2020 m.)

Siekiama reikšmė (2023 m.)

1-E

Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, proc.

65,9

67,9

70,9

 

Kodas

Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė (2013 m.)

Siekiama reikšmė (2020 m.)

Siekiama reikšmė (2023 m.)

1-R-1

Materialinės investicijos Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, tūkst. Eur

73 723

77 000

78 883

1-R-2

Veikiančių MVĮ skaičius savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, vnt. / 1 000 gyv.

12,7

14,1

14,1

1-R-3

Neaktyvių gyventojų dalis (nepriskirtų užimtiesiems ir registruotiems bedarbiams darbingo amžiaus gyventojų ir visų darbingo gyventojų santykis) Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę), proc.

23,4

22,4

22

1-R-4

Vilniaus regiono urbanizacijos lygis (be Vilniaus miesto savivaldybės), proc.

35

36

36

 

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1-E

Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, proc.

65,9

66,3

66,6

66,9

67,2

67,5

67,9

70,3

70,6

70,9

1-R-1

Materialinės investicijos Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, tūkst. Eur

73 723

74 000

74 500

75 000

75 750

76 000

77 000

77 750

78 500

78 883

1-R-2

Veikiančių MVĮ skaičius savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, vnt. / 1000 gyv.

12,7

12,9

13,1

13,3

13,5

13,8

14,1

14,1

14,1

14,1

1-R-3

Nepriskirtų užimtiesiems ir registruotiems bedarbiams gyventojų ir darbingo gyventojų santykis Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės), proc.

23,4

23,4

23,2

22

22,8

22,6

22,4

22,2

22

22

1-R-4

Vilniaus regiono urbanizacijos lygis (be Vilniaus miesto savivaldybės), proc.

35

35

35

35

35

35

36

36

36

36

 

1.1. Uždavinys: pritraukti investicijas į Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse esančias tikslines ir susietas teritorijas.

1. Uždavinys formuluotas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytą problemą – Vilniaus regiono savivaldybėms (be Vilniaus miesto savivaldybės) būdingą mažą materialinių investicijų apimtį. Ši problema gali būti išspręsta pasinaudojant galimybe, kuri atsiras šalyje vykdant TEN- T koridorių ir europinių magistralių jungčių projektus (Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapą, geležinkelių modernizavimo projektus, o už Vilniaus regiono ribų vystant magistralę „Via Baltica“ (kuri ties Panevėžiu susijungia su vienu svarbiausių Vilniaus regiono teritoriją aptarnaujančių magistralinių kelių (A2 / E272); tai leistų pagerinti pietinėje ir šiaurinėje regiono dalyse esančių tikslinių teritorijų tarpusavio integraciją ir integraciją su anksčiau sunkiau pasiekiamomis užsienio valstybių sostinėmis (Ryga, Minsku) bei Klaipėdos uostu, ir (esant pakankamai investicijoms pritaikytų teritorijų ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlai) padidinti Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų miestų investicinį patrauklumą.

2. Svarstytos uždavinio „Pritraukti investicijas į Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse esančias tikslines ir susietas teritorijas“ alternatyvos, kurias galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis (vykdant kompleksines investicijas į pramonines / verslo zonas bei gyvenamąją aplinką; pritaikant naujas teritorijas pramonės veiklai ir regeneruojant apleistas pramonės teritorijas; vystant viešąsias erdves ir didinant gyvenamosios aplinkos patrauklumą“. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys Pritraukti investicijas į Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse esančias tikslines ir susietas teritorijas“ (kuris būtų įgyvendinamas vykdant kompleksines investicijas į pramonines ir verslo zonas bei gyvenamąją aplinką) yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: materialinės investicijos Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, tūkst. Eur. Siekiama reikšmė 2023 m. – 78 883 tūkst. Eur.

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1.1-P-1

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, m2

0

0

0

0

0

0

175 500

175 500

175 500

175 500

1.1-P-2

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, ha

0

0

0

0

0

0

50,2

50,2

50,2

50,2

1.1-P-3

Subsidijas gaunančių įmonių skaičius, vnt.

0

1

3

5

7

9

10

10

10

10

1.1-P-4

Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (subsidijos), Eur

0

0

0

1 000 000

2 000 000

2 500 000

3 000 000

3 000 000

3 000 000

3 000 000

1.1-P-5

Investicijas gavusių inkubatorių infrastruktūros plotas, m2

0

0

0

0

0

0

5 000

5 000

5 000

5 000

1.1-P-6

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km

0

0

0

0

0,528

0,528

0,528

0,528

0,528

0,528

1.1-P-7

Bent už 289 tūkst. Eur pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos, vnt.

0

0

0

1

1

1

1

1

1

1

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis tūkst. Eur

Iš jų viešosios lėšos, tūkst. Eur

Iš jų ES lėšos, tūkst. Eur

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.1.1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų) (toliau – viešųjų investicijų priemonės):

 

 

 

 

1.1.1.1. Ukmergės mieste buvusio karinio miestelio konversija ir prieigų sutvarkymas, pritaikant teritoriją naujai komercinei veiklai ir gyvenamajai statybai: karinio miestelio ir šalia esančių teritorijų viešųjų erdvių infrastruktūros vystymas, paviršinių nuotekų tinklų tiesimas ir rekonstravimas.

7 096

7 096

5 863

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra – 50,2 ha plote;

sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 175 500 m2.

1.1.1.2. Teritorijos paruošimas plyno lauko investicijoms Švenčionėlių mieste (transporto infrastruktūros sutvarkymas).

724

724

0

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 0,528 km.

1.1.1.3. Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos materialinės ir mokymo bazės modernizavimas, pritaikant ją darbo jėgai perkvalifikuoti.

300

300

255

Bent už 289 tūkst. Eur pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos – 1 vnt.

1.1.2. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per konkurso būdu atrenkamus veiksmus:

 

 

 

 

1.1.2.1. Inovatyvių technologijų verslo skatinimas Šalčininkuose, paruošiant teritoriją pramonės plėtrai (pramonės parką); Šalčininkų, Švenčionių ir Ukmergės rajonų savivaldybėse veikiančių įmonių modernizavimas, skatinant diegti inovatyvius gamybos metodus ir technologijas.

X

X

X

Subsidijas gaunančių įmonių skaičius – 10;

privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (subsidijos) – 3 000 000 Eur;

investicijas gavusių inkubatorių infrastruktūros plotas – 5 000 m2.

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

8 120

8 120

6 118

 

 

1.2. Uždavinys: pagerinti sąlygas smulkiajam verslui Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Lentvario ir Elektrėnų miestuose bei susietose teritorijose.

1. Uždavinys formuluotas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytą problemą – Vilniaus regionui būdingus didelius ekonominio aktyvumo netolygumus, lyginant veikiančių įmonių skaičių, tenkantį 1 000 gyventojų, regiono centro savivaldybėje (Vilniaus miesto savivaldybėje) ir likusioje regiono dalyje (kurie yra viena iš aukšto registruoto nedarbo lygio priežasčių periferinėje regiono dalyje, esančioje Ukmergės rajono savivaldybėje, ir lemia didelius švytuoklinės migracijos srautus centrinėje ir vidurinėje regiono dalyje). Minėtą problemą galima išspręsti pasinaudojant galimybe, kad Vilniaus regiono (be Vilniaus miesto savivaldybės) paslaugų vartotojų suminė perkamoji galia augs dėl išorinių priežasčių – atskirų ūkio šakų (žemės ūkio, pramonės) modernizacijos dėl atsirandančių naujų technologijų (dėl to didėjančio darbo našumo ir  šiuose sektoriuose dirbančių žmonių pajamų augimo), aukštesnes pajamas gaunančių Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų persikėlimo į centrinę ir vidurinę regiono dalį, minimalaus darbo užmokesčio didėjimo ir į Lietuvą atvykstančių turistų skaičiaus didėjimo. Tam, kad problema būtų išspręsta, pasinaudojus nurodyta galimybe, reikalingos investicijos sąlygoms paslaugas gyventojams ir atvykstantiems turistams teikiančiam verslui pagerinti (šiam ūkio sektoriui būdingos vyraujančios mažos įmonės, didelis imlumas darbo jėgai, reikalingos aktyviai lankomos miestų viešosios erdvės ir traukos centrai).

2. Svarstytos uždavinio „Pagerinti sąlygas smulkiam verslui Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Lentvario ir Elektrėnų miestuose“ alternatyvos, kurias galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis (vykdant kompleksines viešojo sektoriaus investicijas, didinančias vietos gyventojų srautus ir sudarančias sąlygas smulkiam prekybos ir gyventojų aptarnavimo verslui viešosiose erdvėse; vykdant viešojo sektoriaus investicijas į sporto, rekreacijos, laisvalaikio sektorių; skatinat pažintinį ir kultūrinį turizmą). Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Pagerinti sąlygas smulkiam verslui Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Lentvario ir Elektrėnų miestuose“ (kuris būtų įgyvendinamas vykdant kompleksines viešojo sektoriaus investicijas, didinančias vietos gyventojų srautus ir sudarančias sąlygas smulkiam prekybos ir gyventojų aptarnavimo verslui viešosiose erdvėse) yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: veikiančių MVĮ skaičius tikslinėse teritorijose, vnt. / 1 000 gyventojų. Siekiama reikšmė 2023 m. – 14,1 vnt. / 1 000 gyv.

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1.2-P-1

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, m2

0

0

0

2 365,2

2 365,2

2 365,2

2 365,2

2 365,2

2 365,2

2 365,2

1.2-P-2

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, m2

0

0

30 000

30 000

205 873

286 549

326 855

326 855

326 855

326 855

1.2-P-3

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos

0

0

0

3

4

4

4

4

4

4

1.2-P-4

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, vnt.

0

0

0

0

1

1

1

1

1

1

1.2-P-5

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km

0

0

0

0

0

4,321

4,321

4,321

5,291

5,291

1.2.-P-6

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, vnt.

0

0

0

0

4

4

4

4

5

5

1.2-P-7

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, vnt.

0

0

1

3

3

3

3

3

3

3

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis tūkst. Euų

Iš jų viešosios lėšos, tūkst. Eur

Iš jų ES lėšos, tūkst. Eur

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.2.1.(v) Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.2.1.1. Elektrėnų miesto viešųjų erdvių pertvarkymas didinant Elektrėnų savivaldybėje vykdomų veiklų įvairovę (skatinant veiklas, susijusias su smulkiąja prekyba, paslaugomis, rekreacija ir pramogų organizavimu): buvusio „Vaikų pasaulio“ (atrakcionų ir pramogų parko) konversija į viešąją rekreacinę teritoriją – Elektrėnų marių pakrančių, paplūdimio sutvarkymas ir bendruomeninės infrastruktūros įrengimas daugiabučių namų kiemuose; Elektrėnų miesto centrinės dalies ir jos prieigų (įvažiavimo į miestą žiedinės sankryžos, apleistos teritorijos šalia Rungos gatvės 18 A) sutvarkymas; Abromiškių svirno pritaikymas muziejaus veiklai. Elektrėnų savivaldybės bendrojo plano keitimas ir kraštovaizdžio formavimas gamtinio karkaso teritorijoje.

6 193,5

6 193,5

5 264,5

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 40 000 m2;

išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai – 1 vnt.;

pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 1 874 m2;

sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos 1 vnt.

1.2.1.2. Ukmergės miesto viešųjų erdvių infrastruktūros sutvarkymas taip skatinant aktyvesnį miesto centro panaudojimą gyventojų ir verslo reikmėms: aikščių, parkų, skverų, kitų pagrindinių viešųjų erdvių su prieigomis atnaujinimas ir įrengimas; Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas; Sodų ir Paupio gatvių rekonstravimas; Klaipėdos gatvės dalies rekonstravimas; Vilniaus gatvės skvero ir Ligoninės parko su prieigomis infrastruktūros įrengimas; Šventosios upės pakrantės pritaikymas aktyviam laisvalaikiui, renginiams, gyventojams aptarnauti; Ukmergės dailės mokyklos pastato pritaikymas Tolerancijos centrui.

8 909,0

8 909,0

7 066,0

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse 78 856 m2;

pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 474 m2;

bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 1,9 km;

įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės – 1 vnt.

1.2.1.3. Širvintų miesto viešųjų erdvių atnaujinimas ir pastatų konversija, kuriant naujus ir atgaivinant esamus traukos centrus: kompleksinis teritorijos prie Širvintų tvenkinio sutvarkymas (pėsčiųjų, pėsčiųjų-dviračių takų, šaligatvių remontas, viešosios erdvės prie skulptūros „Širvinta“ sutvarkymas, amfiteatro ant šlaito takų sėdimų vietų įrengimas, terasos ant vandens įrengimas, fontanų įrengimas, vaikų žaidimų aikštelės įrengimas, pėsčiųjų tilto pastatymas per tvenkinį, lauko treniruoklių įrengimas, apšvietimo ir mažosios architektūros elementų įrengimas), Širvintų miesto laisvalaikio ir poilsio zonos įrengimas šalia Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos (poilsio zonų sukūrimas ir atstatymas, aplinkos pritaikymas visuomenės poreikiams, vaikų žaidimo aikštelės ir automobilių stovėjimo aikštelių įrengiamas, mažosios architektūros ir želdinių įrengimas).

2 255,4

2 255,4

1 873

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse –37 358 m2.

 

1.2.1.4. Daugiafunkcių poilsio ir laisvalaikio zonų sukūrimas prie Lentvario miesto Lentvario (Graužio) ir Bevardžio ežerų, didinat teritorijų patrauklumą smulkiam verslui: prekybai, nuomos ir maitinimo paslaugoms teikti.

3 000,9

3 000,9

2 550,7

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 170 641 m2;

pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 17,2 m2.

 

1.2.1.5. Kultūros įstaigų, esančių tikslinėse teritorijose, funkcionalumo didinimas: Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos, Šalčininkų kultūros centro modernizavimas, Trakų rajono viešosios bibliotekos Lentvario filialo ir Lentvario kultūros rūmų įrengimas.

2 278,7

2 278,7

1 366,9

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai 3 vnt.

1.2.1.6. Vilniaus krašto paveldą reprezentuojančių teritorijų ir objektų aktualizavimas: Dieveniškių istorinio regioninio parko pritaikymas lankymui; Glitiškių dvaro atnaujinimas pritaikant kultūros paslaugų teikimui ir kitoms bendruomenės reikmėms; Jašiūnų dvaro sodybos-rūmų restauravimas (III etapas) pritaikant kultūrinėms veikloms organizuoti.

2 311,4

2 311,4

1 601,3

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos – 3 vnt.

1.2.1.7. Eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas vietinės reikšmės gatvėse bei vietinės reikšmės gatvių transporto infrastruktūros vystymas Vilniaus rajone (Rudaminos k., Baltosios Vokės ir Vaidotų gyvenvietėje, Skaidiškių k., Pagirių k.).

3 081,9

3 081,9

2 349,9

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 3,391 km;

įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės – 4 vnt.

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

28 030,8

28 030,8

22 072,3

 

 

1.3. Uždavinys: sumažinti neaktyvių gyventojų dalį savivaldybėse, kuriose yra tikslinės ir susietos teritorijos.

1. Uždavinys formuluotas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytą problemą – didelei regiono daliai regiono savivaldybių būdingą žemą darbo jėgos aktyvumo lygį. Šią problemą būtina išspręsti siekiant išvengti grėsmės, kad Vilniaus regiono ekonominį augimą sustabdys darbo jėgos trūkumas (prastėjant šalies demografinei struktūrai, mažėjant į Vilniaus regioną atvykstančių gyventojų, Vilniaus miesto savivaldybėje užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykiui pasiekus teorinį maksimumą (2014 m. užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis siekia 79,5 proc. ir gali didėti iki 85 proc. (įvertinus, kad dalis gyventojų liks neužimti dėl to, kad mokysis ar studijuos, taip pat išliks natūralus (frikcinis) nedarbas).

2. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: nepriskirtų užimtiesiems ir registruotiems bedarbiams gyventojų ir darbingų gyventojų santykis Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę), proc. Siekiama reikšmė 2023 m. – 20 proc.

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1.3-P-1

BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes)

0

0

0

50

100

150

200

200

367

367

1.3-P-2

Specialiojo transporto priemonės, vnt.

0

0

0

0

1

1

1

1

1

1

 

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis tūkst. Eurų

Iš jų viešosios lėšos, tūkst. Eurų

Iš jų ES lėšos, tūkst. Eurų

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.3.1. Organizacinio ir administracinio pobūdžio priemonės:

 

 

 

 

1.3.1.1. Specialiojo transporto priemonių, pritaikytų vežti neįgaliesiems, įsigijimas.

30

30

0

Specialiojo transporto priemonės – 1 vnt.

1.3.2. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą:

 

 

 

 

1.3.2.1. Pagal VVG parengtas vietos plėtros strategijas (bendradarbiaujant savivaldybei, įmonėms ir verslo asociacijoms, bendruomenėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms) įgyvendinti iniciatyvas, skirtas: vietos bendruomenių socialinei integracijai didinti, diegiant inovatyvias socialines ir švietimo paslaugas; plėtoti kūryba paremtas partnerystes (taip pat ir susijusias su tautinių bendrijų kultūra ir paveldu), skirtas atskirtį patiriančioms grupėms įtraukti į visuomenės gyvenimą ir kitas socialinės įtraukties didinimo ir užimtumo skatinimo iniciatyvas.

X

X

X

BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) – 367.

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

30

30

0

 

 

1.4. Uždavinys: pagerinti funkcinį Vilniaus regiono balansą, skatinant rinktis gyvenamąją vietą darbo vietų kūrimo potencialą turinčiuose urbanistiniuose centruose (tikslinėse teritorijose ir susietoms teritorijoms priskirtuose urbanistiniuose centruose).

1. Uždavinys formuluotas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytą problemą – Vilniaus regiono miestų (išskyrus Vilniaus miestą) gyventojų skaičius mažėja sparčiau, palyginti su Vilniaus miestu ir Vilniaus regiono kaimo gyvenamosiomis vietovėmis (t .y. aglomeracija – gyventojų ir su gyventojų aptarnavimu susijusios ūkinės veiklos koncentracija urbanistiniuose centruose mažėja, vienu metu vykstant dviem procesams – dispersiškai Vilniaus miesto plėtrai į priemiesčius ir gyventojų skaičiaus mažėjimui vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje). Sprendžiant šią problemą gali būti pasinaudota galimybe, kad mažesnės nekilnojamojo turto kainos skatins rinktis gyvenamąją vietą ne regiono centre, o aplinkinėse teritorijose esančiose urbanistiniuose centruose, tačiau tam vietinė socialinė ir inžinerinė infrastruktūra, viešųjų ir socialinių paslaugų kokybė ir gyvenamoji aplinka turi būti konkurencinga, palyginti su Vilniaus miesto savivaldybe (ypač infrastruktūra ir paslaugos, kurios yra svarbios jaunoms vaikus auginančioms šeimoms – ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo švietimo ir bendrojo lavinimo infrastruktūra ir paslaugos, kokybiška ir saugi gyvenamųjų teritorijų aplinka).

2. Svarstyti uždaviniai: „Pagerinti funkcinį Vilniaus regiono balansą, skatinant rinktis gyvenamąją vietą darbo vietų kūrimo potencialą turinčiuose urbanistiniuose centruose“ (kurį numatoma įgyvendinti visose Vilniaus regiono savivaldybėse), Pagerinti funkcinį Vilniaus regiono balansą, skatinant rinktis gyvenamąją vietą Vilniaus miesto aglomeruotos urbanizacijos zonoje esančiuose urbanistiniuose centruose“, Pagerinti funkcinį Vilniaus regiono balansą, skatinant rinktis gyvenamąją vietą vidurinėje regiono dalyje esančiuose urbanistiniuose centruose“. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Pagerinti funkcinį Vilniaus regiono balansą, skatinant rinktis gyvenamąją vietą darbo vietų kūrimo potencialą turinčiuose urbanistiniuose centruose (tikslinėse teritorijose ir susietoms teritorijoms priskirtuose urbanistiniuose centruose)“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: Vilniaus regiono urbanizacijos lygis (be Vilniaus miesto savivaldybės), proc. Siekiama reikšmė 2023 m. – 36 proc.

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1.4-P-1

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, m2

0

0

0

0

107 668

101 860

101 860

101 860

101 860

101 860

1.4-P-2

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, m2

0

0

0

0

18

18

18

18

18

18

1.4-P-3

Renovuoti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai, km

0

0

0

0

2,7

4,36

4,36

4,36

4,36

4,36

1.4-P-4

Bendras rekonstruotų apšvietimo tinklų ilgis, km

0

0

0

0

10

10

10

10

10

10

1.4-P-5

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, iš jų geležinkelių pervažose, vnt.

0

0

0

0

0

0

1

1

1

1

1.4-P-6

Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus), m2

0

0

0

0

117 512

263 331

295 476

295 476

295 476

295 476

1.4-P-7

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, skaičius

0

0

0

0

0

0

1

1

1

1

1.4-P-8

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas

0

0

0

0

1 170

1 221

1 221

1 221

1 221

1 221

1.4-P-9

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, kWh / m.

0

0

0

0

0

0

150 000

150 000

150 000

150 000

1.4-P-10

Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse, m2

0

0

0

0

2 500

2 580

2 580

2 580

2 580

2 580

1.4-P-11

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km

0

0

0

0

3,679

12,48

12,48

12,64

13,33

13,33

1.4-P-12

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, vnt.

0

0

0

0

4

5

5

5

5

5

1.4-P-13

Bendras naujai nutiestų kelių ilgis, km

0

0

0

0

0

0,159

0,159

0,159

0,159

0,159

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis tūkst. Eur

Iš jų viešosios lėšos, tūkst. Eur

Iš jų ES lėšos, tūkst. Eur

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.4.1.(v) Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.4.1.1. Šalčininkų miesto (tikslinės teritorijos) daugiabučių namų gyvenamojo rajono tarp Mokyklos ir Pramonės gatvių kompleksinis infrastruktūros sutvarkymas (kvartalinės renovacijos principais); geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Šalčininkų rajone (Šalčininkų m., Baltojoje Vokėje ir Jašiūnuose); kraštovaizdžio formavimas prie Šalčininkų tvenkinio, pritaikant rekreaciniams, poilsio ir sveikatinimo poreikiams; vietinių kelių vystymas Šalčininkų rajono savivaldybėje (A. Mickevičiaus ir M. Balinskio gatvių ruožų rekonstrukcija, Naujosios gatvės ruožo rekonstrukcija, Šalčios skg. ruožo, J. Sniadeckio gatvės ruožo rekonstrukcija Šalčininkų mieste; Naujosios ir J. Sniadeckio gatvių ruožų rekonstrukcija Jašiūnų miestelyje).

5 104,9

5 104,9

3 761,4

Renovuotų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis – 1,66 km;

sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 19 440 m2;

išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai – 1 vnt.;

bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 3,16 km.

1.4.1.2. Eišiškių ir Baltosios Vokės miestų (susietų teritorijų) gyvenamosios aplinkos pagerinimas: Baltosios Vokės mieste kompleksiškai sutvarkant daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų viešąsias erdves, Eišiškių mieste atliekant Stanislovo Rapolionio gimnazijos „Vilties“ skyriaus pastato konversiją ir sukuriant daugiafunkcinę erdvę, skirtą Eišiškių seniūnijos gyventojų bendruomeninei veiklai.

2 079,9

2 079,9

1756,1

Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse – 2 500 m2;

naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus – 5 000 m2.

 

1.4.1.3. Širvintų miesto (tikslinės teritorijos) centrinės miesto aikštės įrengimas, Kalnalaukio gatvės ruožo nuo 0,381 km iki 2,655 km rekonstravimas, Šiaurinės ir Kaštanėlių gatvių rekonstrukcija, daugiabučių namų kiemų sutvarkymas.

2 699,4

2 699,4

2 074,4

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse –7 376 m2;

bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 2,574 km.

1.4.1.4. Švenčionių miesto (tikslinės teritorijos), Švenčionėlių ir Pabradės miestų (susietų teritorijų) daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų kompleksinis sutvarkymas (kvartalinės renovacijos principais): sutvarkant viešąsias erdves ir inžinerinę infrastruktūrą (transporto, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą), gamtinio karkaso teritorijas; gatvių rekonstravimas Švenčionių rajone (Saulėtekio gatvės ruožo, Švenčionėlių gatvės ruožo, Ryto gatvės), Ateities gatvės, Turgaus gatvės.

7 302,0

7 302,0

5 232,6

Renovuoti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai – 2,7 km;

naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus) – 97 500;

bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 3,15 km;

1.4.1.5. Lentvario miesto (tikslinės teritorijos) gyvenamųjų teritorijų ir viešųjų erdvių sistemos kompleksinis sutvarkymas (kvartalinės renovacijos principais): įkuriant šeimos parką ir skverus, sutvarkant prieigų bei jungties tarp jų infrastruktūrą, sutvarkant gyvenamųjų namų kiemus (atnaujinant arba įrengiant automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikšteles, želdinius, mažąją architektūrą), įrengiant daugiafunkcines aikšteles prie Lentvario Motiejaus Šimelionio, Lentvario m. „Versmės“ ir Henriko Senkevičiaus gimnazijų, statant sporto salę prie Lentvario pradinės mokyklos. Kartu bus atliekamas eismo saugumo ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas, vystant Lentvario m. Trumposios, Pakalnės ir Gėlių gatvių infrastruktūrą.

4 895,9

4 895,9

3 410,7

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 75 044 m2;

pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 18 m2;

bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 1,7 km.

1.4.1.6. Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcija.

12 598,5

12 598,5

9 673,3

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, iš jų geležinkelių pervažose – 1 vnt.

1.4.1.7. Nemenčinės miesto, Juodšilių gyvenvietės ir Maišiagalos miestelio (susietų teritorijų) viešųjų erdvių sutvarkymas, gerinant gyvenamosios aplinkos kokybę. Nemenčinės miesto pagrindinės miesto aikštės, šaligatvių ir turgavietės sutvarkymas, laisvalaikio ir aktyvaus poilsio infrastruktūros sukūrimas, sporto aikštyno pritaikymas bendruomenės poreikiams, sporto mokyklos administracinio pastato ir biatlono šaudyklos statyba. Juodšilių gyvenvietės sporto aikštyno ir pėsčiųjų takų sutvarkymas. Maišiagalos miestelio prekyvietės, skvero ir sporto aikštyno sutvarkymas.

5 500,1

5 500,1

3 572,9

Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus) – 113 976 m2;

pastatytas ir įrengtas sporto mokyklos pastatas – 1 vnt.;

įrengtas biatlono šaudyklos kompleksas – 1 vnt.

 

1.4.1.8. Rūdiškių miesto (susietos teritorijos) kompleksinis sutvarkymas, pritaikant ją gyventojų bendruomeninei veiklai ir verslumui skatinti: sutvarkant parko, skvero, miesto aikštės infrastruktūrą, įrengiant mažosios architektūros elementus (suoliukus, suoliukus su stalais, dviračių stovus), pėsčiųjų takus, vaikų žaidimo aikštelę, lauko treniruoklius, privažiavimo kelius su automobilių stovėjimo aikštelėmis; aktyviam poilsiui įrengiant infrastruktūrą prie Rūdiškių gimnazijos.

1 441,8

1 441,8

1 225,5

Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus) – 63 000 m2.

1.4.1.9. Vievio miesto (susietos teritorijos) kompleksinis sutvarkymas, pritaikant ją gyventojų bendruomeninei veiklai ir verslumui skatinti: atnaujinant Vilniaus gatvės pėsčiųjų takus, įrengiant automobilių stovėjimo vietas, atnaujinant centrinę miesto aikštę ir sutvarkant želdynus, įrengiant mažąją architektūrą; Vievio miesto ežero pakrantėje įrengiant pėsčiųjų takus, sutvarkant pakrantę, įrengiant mažosios architektūros elementus, sutvarkant viešąją erdvę tarp Semeliškių ir Šviesos gatvių, stacionarią miesto estradą, įrengiant mažąją architektūrą, privažiavimus ir automobilių stovėjimo aikštelę, įrengiant aikštyną aktyviam laisvalaikiui leisti.

781,5

781,5

664,3

Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus) – 16 000 m2;

atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse –80 m2.

1.4.1.10. Neformaliojo švietimo edukacinių erdvių atnaujinimas: Ukmergės sporto centro paslaugų plėtra, Širvintų sporto mokyklos vidaus patalpų sutvarkymas, Širvintų meno mokyklos infrastruktūros modernizavimas.

959,0

959,0

779,6

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas –

539.

1.4.1.11. Bendrojo lavinimo mokyklų edukacinių erdvių atnaujinimas: Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ugdymo erdvių modernizavimas, Šalčininkų „Santarvės“ vidurinės mokyklos remontas, aplinkos tvarkymas.

1 216,6

1 216,6

1 034,0

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – 682.

 

 

1.4.1.12. Eismo saugos priemonių diegimas Elektrėnų savivaldybėje: Sanatorijos gatvėje, ruože tarp Dubijos ir Dvaro gatvių, Abromiškėse, Rungos gatvėje Elektrėnų mieste. Gatvių rekonstravimas Elektrėnų savivaldybėje: gatvės ruožo nuo Abromiškių reabilitacinės ligoninės iki Vaikų skyriaus, Abromiškėse; Rungos gatvės Elektrėnų mieste; Vilniaus gatvės Vievio mieste; Saulės gatvės Elektrėnų mieste. Naujos gatvės Nr. 1 tiesimas Elektrėnų mieste, Draugystės g. Elektrėnuose rekonstrukcija, įdiegiant eismo saugos priemones.

1 737,1

1 737,1

1 476,5

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės 5 vnt.;

bendras naujai nutiestų kelių ilgis – 0,159 km;

bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 2,748 km.

 

1.4.2. Priemonės, kurioms įgyvendinti numatomos naudoti finansinės priemonės:

 

 

 

 

1.4.2.1. Lentvario miesto apšvietimo tinklų modernizavimas.

868,9

0

0

Bendras rekonstruotų apšvietimo tinklų ilgis – 10 km.

1.4.2.2. Rūdiškių vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ rekonstravimas, siekiant padidinti energetinį efektyvumą.

434,4

0

0

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas – 150 000 kWh per metus.

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

47 620,0

46 316,7

34 661,3

 

 

_____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-651, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-20, i. k. 2016-23801

Nr. 1V-933, 2016-12-22, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29285

Nr. 1V-579, 2017-08-11, paskelbta TAR 2017-08-14, i. k. 2017-13292

Nr. 1V-599, 2018-08-20, paskelbta TAR 2018-08-21, i. k. 2018-13215

Nr. 1V-940, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20687

Nr. 1V-384, 2019-04-23, paskelbta TAR 2019-04-23, i. k. 2019-06621

Nr. 1V-929, 2019-11-18, paskelbta TAR 2019-11-18, i. k. 2019-18437

 

 

Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos

3 priedas

 

 

 

VILNIAUS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS VEIKSMŲ PLANAS

 

1 Tikslas: padidinti užimtųjų skaičių Vilniaus regione, skatinant naujų vietinių darbo vietų kūrimą tikslinėse ir susietose teritorijose.

1.1. Uždavinys: pritraukti investicijas į Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse esančias tikslines ir susietas teritorijas.

 

1.1.1v Veiksmas: Ukmergės miesto buvusio karinio miestelio ir šalia esančių teritorijų viešųjų erdvių infrastruktūros vystymas (buvusiame kariniame miestelyje tarp Žiedo, Deltuvos ir A. Smetonos gatvių numatoma atnaujinti viešųjų erdvių infrastruktūrą: Vasario 16-osios parko, Klaipėdos g. skvero, A. Smetonos g. ir Vasario 16 g., ir sudaryti palankias sąlygas įsikurti verslo ir pramogų parko kompleksui).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2021

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

4 700 898

352 567

352 567

352 568

352 568

3 995 763

 

1.1.2v Veiksmas: paviršinių nuotekų tinklų statyba ir rekonstravimas Ukmergės mieste (tvarkant miesto viešąsias erdves ir A. Smetonos ir Vasario 16-osios gatvių ruožus, lygiagrečiai planuojama įrengti paviršinio lietaus nuotekų tinklus).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2020

„Ukmergės vandenys“

AM

5.1.1. Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius.

R

 

1.1.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

2 395 079,60

338 338,65

338 338,65

189 488,60

189 488,60

1 867 252,35

 

1.1.3v Veiksmas: teritorijos paruošimas ir transporto infrastruktūros sutvarkymas plyno lauko investicijoms Švenčionėlių mieste (veiksmą atitinkantis projektas turės būti atrinktas vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, SM nustatyta tvarka).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Švenčionių rajono savivaldybės administracija

 

1.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos (KPPP)

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

724 000

724 000

724 000

 

1.1.4 v Veiksmas: Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos materialinės ir mokymo bazės atnaujinimas, pritaikant ją darbo jėgai perkvalifikuoti.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2017

Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla

ŠMSM

9.1.2. Padidinti kokybiško profesinio ir suaugusiųjų mokymo prieinamumą, investuojant į infrastruktūrą.

V

 

1.1.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

300 000

45 000

45 000

255 000

 

Iš viso pagal  1.1 uždavinį (Eur)

Valstybės biudžeto lėšos (Eur)

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur)

Kitos viešosios lėšos (Eur)

Privačios lėšos (Eur)

ES lėšos (Eur)

Iš viso

iš jų BF

Iš viso

iš jų BF

Iš viso

iš jų BF

Iš viso

iš jų BF

8 119 977,60

397 567

397 567

690 906,65

690 906,65

724 000

724 000

189 488,60

189 488,60

6 118 015,35

 

1.2. Uždavinys: pagerinti sąlygas smulkiajam verslui Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Lentvario ir Elektrėnų miestuose bei susietose teritorijose.

 

1.2.1v Veiksmas: centrinės Elektrėnų miesto dalies ir jos prieigų: įvažiavimo į miestą žiedinės sankryžos, apleistos teritorijos šalia Rungos gatvės 18A sutvarkymas, pritaikant infrastruktūrą aktyvaus poilsio, fizinio tobulėjimo ir pramogų veiklai, didinant lankytojų srautus (planuojama sutvarkyti centrinę miesto dalį, šalia naujo savivaldybės administracijos pastato įrengiant miesto aikštę, sutvarkant šalia esančius skverus, įrengti mažosios architektūros elementus ir apšvietimą, rekonstruoti skersinius pėsčiųjų ir dviračių takus Rungos ir Taikos gatvėse, jungiančius miesto žiedinį dviračių taką, atnaujinti įvažiavimo į miestą žiedinės sankryžos bortus. Apleistoje teritorijoje šalia Rungos gatvės 18A planuojama atlikti pastato konversiją, pritaikant bendruomenės socialinei veiklai (laisvalaikio užimtumo, bendruomenės renginių, mokymų organizavimo, parodų veiklai), įrengti takus, automobilių stovėjimo aikštelę (įrengus drenažą), lengvų konstrukcijų viešąjį lauko tualetą, prekybos paviljonus, stogines. Planuojamą vystyti teritoriją supa daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, profesinio mokymo centras, pagrindinė mokykla, miesto turgus, todėl teritorijos sutvarkymas gali pritraukti investicijas į šalia esančią teritoriją (butų pirkimas, verslo įmonių steigimasis pirmuosiuose gyvenamųjų namų aukštuose ir pan.). Tikimasi, kad veiksmą įgyvendinus bus pritrauktos investicijos viešojo maitinimo taškams (pvz., kavinės), smulkiosios prekybos vietoms įrengti).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2016

Elektrėnų savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

2 981 533,99

223 615,05

223 615,05

223 615,06

223 615,06

2 534 303,88

 

1.2.2v Veiksmas: Elektrėnų savivaldybės bendrojo plano keitimas ir kraštovaizdžio formavimas gamtinio karkaso teritorijoje (planuojama atlikti kraštovaizdžio sprendinių korekciją Elektrėnų savivaldybės bendrajame plane, kurio pagrindu būtų suformuotas kraštovaizdis gamtinio karkaso teritorijoje, sutvarkant želdinius ir įrengiant mažos apimties viešąją infrastruktūrą, išlaikant susiformavusią ekosistemą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Elektrėnų savivaldybės administracija

AM

5.5.1. Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę.

R

 

1.2.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

306 595

45 989

45 989

260 606

 

1.2.3v Veiksmas: Elektrėnų marių pakrančių, paplūdimio ir daugiabučių namų kiemų sutvarkymas, šiose teritorijose įrengiant bendruomeninę, aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą (planuojama praplėsti miesto poilsio zoną prie vandens ir daugiabučių kiemų, įrengiant bendruomeninę aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą: sutvarkyti sporto ir vaikų žaidimo aikštynus, praplėsti miesto paplūdimio infrastruktūrą (įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, mažosios architektūros formas, sutvarkyti želdynus ir kraštovaizdį).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Elektrėnų savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 053 445,61

79 008,42

79 008,42

79 008,43

79 008,43

895 428,76

 

1.2.4v Veiksmas: buvusio „Vaikų pasaulio“ (atrakcionų ir pramogų parko) konversija į viešąją rekreacinę teritoriją (didinant teritorijos patrauklumą investicijoms ir verslo plėtrai) Elektrėnų mieste (planuojama demontuoti buvusio atrakcionų parko įrenginius, nenaudojamus pastatus pritaikyti investicijoms ir verslo plėtrai, sutvarkytoje teritorijoje įrengti inžinerinius tinklus, sutvarkyti kraštovaizdį ir želdynus, suremontuoti esamus privažiavimus, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti krantinę su pontoniniu tiltu, įrengti mažosios architektūros elementus, apšvietimą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2020

Elektrėnų savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 583 751,41

118 781,65

118 781,65

118 781,64

118 781,64

1 346 188,12

 

1.2.5v Veiksmas: Abromiškių svirno pritaikymas muziejaus veiklai (projektu planuojama į rekonstruotą svirno pastatą perkelti Literatūros ir meno muziejų).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija (-os)

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

Elektrėnų savivaldybės administracija

KM

5.4.1. Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką.

R

 

1.2.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

268 235

40 235

40 235

228 000

 

1.2.6v Veiksmas: Ukmergės miesto centro viešųjų erdvių infrastruktūros sutvarkymas, I etapas: Kęstučio aikštės, Draugystės skvero ir Pilies parko su prieigomis įrengimas (planuojama pagerinti miesto įvaizdį, verslo ir gyvenamąją aplinką. Bus sutvarkyta Ukmergės miesto centre esanti Kęstučio aikštė, Draugystės skveras, Pilies parkas su prieigomis (Pilies g., Pirties g., Vilkmergėlės upelio pakrantė su prieigomis).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2021

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

3 501 023

262 576,72

262 576,72

262 576,73

262 576,73

2 975 869,55

 

1.2.7v Veiksmas: Ukmergės miesto viešųjų erdvių infrastruktūros sutvarkymas, II etapas: Vilniaus gatvės skvero ir Ligoninės parko su prieigomis infrastruktūros įrengimas (bus tvarkomi Vilniaus g. skveras ir Ligoninės parkas su prieigomis. Tvarkant Vilniaus g. skverą – atnaujinta jo danga, sutvarkyta paminklo „Vilkmergė“ aplinka, atnaujinti šaligatviai, įrengtas apšvietimas, mažosios architektūros elementai, įrengiamas privažiavimas prie rekonstruojamos prekybinių paviljonų aikštelės. Ligoninės parke numatoma suformuoti reprezentacinę, rimties, ramaus poilsio ir aktyvaus laisvalaikio zonas – įrengiamas apšvietimas, mažoji architektūra, automobilių stovėjimo aikštelės, įrengiami ar rekonstruojami pėsčiųjų, dviračių takai, įrengiamas viešasis tualetas, suformuojami želdiniai ir kt.)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2020

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

2 169 487,66

125 144,11

125 144,11

626 043,55

626 043,55

1 418 300

 

1.2.8v Veiksmas: Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas (Projekto metu bus įrengtas takas į piliakalnį, laiptai į Vytauto gatvę, sutvarkyta palei piliakalnį tekančio Vilkmergėlės upelio pakrantė, įrengtas laiptas per upelį, suformuota vieta skulptūrų parkui palei kairįjį krantą, įrengtas piliakalnio ir jo prieigų apšvietimas, sutvarkyti želdiniai, mažoji architektūra).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2019

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

338 171,29

33 817,13

33 817,13

16 908,57

16 908,57

287 445,59

 

1.2.9v Veiksmas: Ukmergės miesto Šventosios upės pakrantės sutvarkymas (Šventosios upės pakrantėje bus sukurta bendruomeninė erdvė, pritaikyta pasyviam ir aktyviam laisvalaikiui praleisti. Numatomos pagrindinės veiklos: pėsčiųjų-dviračių tako, apšvietimo, mažosios architektūros elementų, įrengimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2021

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

313 685

23 526

23 526

23 527

23 527

266 632

 

1.2.10v Veiksmas: Tolerancijos centro įkūrimas, rekonstruojant buvusios Ukmergės dailės mokyklos pastatą (planuojama atlikti nenaudojamo buvusios Ukmergės dailės mokyklos pastato (Vasario 16-osios g. 11) konversiją, įkuriant daugiafunkcę kultūrinę, edukacinę ir renginių ir bendruomeninės veiklos erdvę – Tolerancijos centrą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2019

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

 

 

R

 

1.2.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

388 127,33

29 109,55

29 109,55

29 109,56

29 109,56

329 908,22

 

1.2.11v Veiksmas: kompleksinis teritorijos prie Širvintų tvenkinio sutvarkymas (planuojamas dokumentacijos parengimas, pėsčiųjų, pėsčiųjų-dviračių takų, šaligatvių remontas, viešosios erdvės prie skulptūros „Širvinta“ sutvarkymas, amfiteatro ant šlaito takų sėdimų vietų įrengimas, terasos ant vandens įrengimas, fontanų įrengimas, vaikų žaidimo aikštelių įrengimas, pėsčiųjų tilto pastatymas per tvenkinį, lauko treniruoklių įrengimas, apšvietimo ir mažosios architektūros elementų įrengimas, sutvarkyti seni ir įrengti nauji želdynai).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

Širvintų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

2 051 965,46

150 262,70

150 262,70

198 725,55

198 725,55

1 702 977,21

 

1.2.12v Veiksmas: Širvintų miesto laisvalaikio ir poilsio zonos įrengimas šalia Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos (planuojamos dokumentacijos parengimas, numatomas poilsio zonų sukūrimas ir atstatymas, aplinka būtų pritaikyta visuomenės poreikiams, įrengiama vaikų žaidimo aikštelė, automobilių stovėjimo aikštelė ir suformuojama mažoji architektūra, sutvarkyti seni ir įrengti nauji želdynai).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

Širvintų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

203 403,81

15 000

15 000

18 403,81

18 403,81

170 000

 

1.2.13v Veiksmas: poilsio ir rekreacijos zonos prie Lentvario (Graužio) ežero sukūrimas (projekto tikslas – sukurti kokybišką rekreacinę zoną vietinių gyventojų ir lankytojų poilsiui gamtinėje aplinkoje. Pietinė Lentvario ežero pakrantė yra populiari miestelėnų poilsio vieta su natūraliai susiformavusiais takais ir privažiavimais. Projekto sprendiniais siekiama išsaugoti vertingus teritorijos elementus, tokius kaip įspūdingas reljefas ir želdiniai, ir sukurti vizualiai derančią ir funkcionalią aplinką. Lankytojų pasyviam poilsiui išilgai ežero pakrantės numatomos poilsio aikštelės su stalais ir suoliukais ir ugniakuro zonos. Aktyviam poilsiui numatomos lauko teniso, krepšinio, tinklinio aikštelės, lauko treniruokliai ir vaikų žaidimo aikštelės. Papildomai ežero pakrantėje numatoma įrengti lieptus su valčių prieplauka ir poilsio zonomis. Šalia aikštynų numatoma įrengti lauko dušus ir tualeto pastatą, o visoje teritorijoje – persirengimo kabinas ir tualetus. Sklype esantį takų tinklą numatoma išplėtoti ir pritaikyti pėstiesiems, dviratininkams ir aptarnaujančiam transportui. Lankytojų saugumui numatomas teritorijos apšvietimas ir stebėjimo kameros. Projekto įgyvendinimo metu planuojama sutvarkyti į poilsio zoną vedančius privažiavimus, t. y. nuo Vytauto, Grafų gatvių ir nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4729 Lentvaris – Kariotiškės – Raudonė I iki sklypo, kurio unik. Nr. 4400-1638-2433. Numatoma įrengti šaligatvius, automobilių stovėjimo ir apsisukimo aikšteles, gatvių apšvietimą ir lietaus vandens nuotekų šalinimo sistemas, asfalto ir žvyro dangas).

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

Trakų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 496 820,80

112 261,56

112 261,56

112 261,56

112 261,56

1 272 297,68

 

1.2.14v Veiksmas: daugiafunkcės laisvalaikio zonos Lentvario mieste prie Bevardžio ežero įrengimas, kartu rekonstruojant į teritoriją vedančius privažiavimus (planuojamas takelių, aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelės ir mažosios architektūros elementų įrengimas, aplinka būtų pritaikyta bendruomenės veiklai).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2020

Trakų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 504 039,30

112 803,20

112 803,20

112 803,20

112 803,20

1 278 432,90

 

1.2.15v Veiksmas: Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos modernizavimas (Projekto metu bus atliktas bibliotekos pastato, esančio Vytauto g. 30, Ukmergėje, kapitalinis remontas (apšiltintas pastatas, sutvarkytas stogas, perplanuotos ir suremontuotos vidaus patalpos, įrengti liftai neįgaliesiems, atnaujintos šildymo, vėdinimo, elektros, vandentiekio, nuotekų sistemos, įrengta gaisrinė signalizacija, apsaugos sistemos, atnaujinta ir išplėsta knygų apsaugos sistema, sutvarkyta kiemo aikštelė bei priėjimas prie bibliotekos) ir įsigyta įranga bei baldai, reikalingi naujoms, šiuolaikiškoms paslaugoms teikti).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

KM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

 

 

R

 

1.2.15v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 180 740,05

580 274,05

580 274,05

600 466

 

1.2.16v Veiksmas: Šalčininkų kultūros centro modernizavimas (planuojama padidinti Šalčininkų kultūros centro patrauklumą, siekiant tenkinti visuomenės poreikius ir pritraukti naujus lankytojus. Šiuo metu pastatas yra renovuojamas, panaudojant lėšas iš įvairių galimų šaltinių. Už numatytą finansavimą planuojama atlikti: pirmo aukšto choreografijos salės ir fojė remontus, sanitarinių mazgų remontus, laiptinės remontą ir lifto įrengimą, taip pat suaugusiųjų bibliotekos patalpų remontą. Įgyvendinant veiksmą siekiama prisidėti prie pradėtų darbų užbaigimo ir paspartinti jau pradėtus darus, atliekant kultūros centro patalpų remonto darbus, įsigyjant kultūros centrui reikalingą įrangą ir atliekant remontą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

KM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.16v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

285 117

131 000

23 117

23 117

131 000

 

1.2.17v Veiksmas: Trakų rajono viešosios bibliotekos Lentvario filialo ir Lentvario kultūros rūmų įrengimas rekonstruotame pastate (planuojama pastato rekonstrukcija ir pritaikymas Lentvario filialo ir Lentvario kultūros rūmų veiklai).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

Trakų rajono savivaldybės administracija

KM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.2.17v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos:

Savivaldybės biudžeto lėšos

 

lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

812 922,63

177 471,98

177 471,98

635 450,65

 

1.2.18v Veiksmas: Glitiškių dvaro atnaujinimas, jį pritaikant teikti kultūros paslaugas ir kitoms bendruomenės reikmėms (atnaujinat kultūros centro, bibliotekos patalpas, administracines patalpas, muziejaus patalpas ir ekspoziciją, dvaro sodybos parką, įrengiant patalpas naujoms veikloms: amatininkų dirbtuvėms, bendruomenės veiklai. Tai sudarys geresnes sąlygas gyventojų kultūriniam gyvenimui gerinti, tolerancijai, kultūrų įvairovei ir tarpkultūriniam dialogui skatinti).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

Vilniaus rajono savivaldybės administracija

KM

5.4.1. Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką.

 

R

 

1.2.18v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 448 929

580 735

580 735

868 194

 

1.2.19v Veiksmas: Dieveniškių istorinio regioninio parko pritaikymas lankymui (planuojamos veiklos: pėsčiųjų, dviračių takų įrengimas, mažosios architektūros elementų įrengimas, istoriškai susiformavusių parko kompozicijų, parko medžių, želdinių išsaugojimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2016

Dieveniškių istorinis regioninis parkas

AM

5.4.1. Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką.

V

 

1.2.19v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

474 118

71 118

71 118

403 000

 

1.2.20v Veiksmas: eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas vietinės reikšmės gatvėse Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijos Rudaminos kaime (Mokyklos, Žaibo, Taikos, Lydos gatvėse).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2021

Vilniaus rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1. Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones.

 

R

 

 

1.2.20v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

 

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

497 000

281 709

281 709

17 456

17 456

197 835

 

1.2.21v Veiksmas: eismo saugos priemonių diegimas Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Baltosios Vokės ir Vaidotų gyvenvietėse (Parko, Krantinės, Statybininkų, Šaltinio gatvėse).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2021

Vilniaus rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1. Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones.

 

R

 

 

1.2.21v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

431 000

32 325

32 325

32 325

32 325

366 350

 

1.2.22v Veiksmas: vietinės reikšmės gatvių transporto infrastruktūros vystymas Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos Skaidiškių kaime (Kaštonų, Akacijų, Beržų gatvėse).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2020

Vilniaus rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1. Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones.

 

R

 

 

1.2.22v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 452 084,31

217 812,65

217 812,65

0

0

1 234 271,66

 

1.2.23v Veiksmas: eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas vietinės reikšmės Durpių gatvėje, Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2021

Vilniaus rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1. Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones.

 

R

 

1.2.23v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

101 792,22

15 269,22

15 269,22

0

0

86 523

 

1.2.24v Veiksmas: Šalčininkų rajono kultūros paveldo objekto – Jašiūnų dvaro sodybos-rūmų restauravimas, III etapas (projekto metu bus baigti vykdyti tvarkomieji kultūros paveldo darbai (lubų ir sienų paauksavimo darbai, lipdinių atkūrimas, polichrominis dažymas), bus pritaikytos patalpos kultūrinėms veikloms organizuoti, įsigyti baldai ir įranga).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

KM

5.4.1. Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką.

R

 

1.2.24v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

388 369

58 256

58 256

330 113

 

1.2.25v Veiksmas: gatvių rekonstravimas Ukmergės mieste (rekonstruojamos Sodų ir Paupio gatvės, bendras rekonstruotų gatvių ilgis – 1,4 km).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2020

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1. Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones.

R

 

1.2.25v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 309 666,82

-

-

98 225,01

98 225,01

98 225,01

98 225,01

1 113 216,80

 

1.2.26v Veiksmas: gatvių rekonstravimas Ukmergės mieste, II etapas (rekonstruojama Klaipėdos gatvės dalis, bendras rekonstruotos gatvės ilgis – 0,5 km.)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2019

2021

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1. Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones.

R

 

1.2.26v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

527 746,21

-

-

79 161,94

79 161,94

448 584,27

 

1.2.27v Veiksmas: gatvių rekonstravimas Ukmergės mieste, III etapas (Žiedo g. ir Deltuvos g. žiedinės sankryžos įrengimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2020

2022

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1. Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones.

R

 

1.2.27v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

361 000,00

0

0

135 011,07

135 011,07

225 988,93

 

1.2.28v Veiksmas: Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijos kelio ruožo Rudamina–Šveicarai–Daubėnai nuo 0,00 km iki 0,97 km infrastruktūros vystymas ir eismo saugos priemonių diegimas (Vilniaus rajono Rudaminos gyvenvietėje vietinės reikšmės kelio ruože nuo Naujakurių ir Vilniaus g. sankryžos iki Čekėnų g. 26 planuojama įrengti asfaltbetonio dangą su pagrindais, nutiesti lietaus nuotekų tinklus, apšvietimo tinklus, įrengti pėsčiųjų takus, pritaikytus judėti žmonėms su negalia).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija (-os)

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2020

2022

Vilniaus rajono savivaldybės administracija

SM

6.2.1. Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir įdiegiant eismo saugos priemones.

R

 

1.2.28v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

600 000,00

-

-

135 121

135 121

464 879

 

 

 

Iš viso pagal 1.2 uždavinį (Eur)

Valstybės biudžeto lėšos (Eur)

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur)

Kitos viešosios lėšos (Eur)

Privačios lėšos (Eur)

ES lėšos (Eur)

Iš viso

iš jų BF

Iš viso

iš jų BF

Iš viso

iš jų BF

Iš viso

iš jų BF

28 030 769,90

1 488 024,09

1 357 024,09

4 322 477,58

4 322 477,58

148 006,01

148 006,01

22 072 262,22

 

1.4. Uždavinys: pagerinti funkcinį Vilniaus regiono balansą, skatinant rinktis gyvenamąją vietą darbo vietų kūrimo potencialą turinčiuose urbanistiniuose centruose (tikslinėse teritorijose ir susietoms teritorijoms priskirtuose urbanistiniuose centruose).

 

1.4.1v Veiksmas: Šalčininkų miesto gyvenamojo rajono tarp Mokyklos ir Pramonės gatvių viešosios infrastruktūros sutvarkymas (planuojama investuoti į daugiabučių namų gyvenamosios aplinkos tvarkymo darbus: įrengti vaikų žaidimų aikšteles, rekonstruoti ir atnaujinti šaligatvius, gatvių ruožus, pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikšteles ir įvažiavimus į kiemus. Šių daugiabučių kvartalai pasirinkti, atsižvelgiant į didžiausią gyventojų koncentraciją, prastą daugiabučių namų ir jų aplinkos būklę, taip pat jau įvykdytus ar planuojamus vykdyti daugiabučių namų modernizavimo projektus).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.4.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 039 534

77 965

77 965

77 965

77 965

883 604

 

1.4.2v Veiksmas: geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Šalčininkų rajone (Šalčininkų m., Baltojoje Vokėje ir Jašiūnuose).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

UAB „Tvarkyba“

AM

5.3.2. Didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos

efektyvumą.

R

 

1.4.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-mas

1 650 500

825 250

825 250

825 250

 

1.4.3v Veiksmas: kraštovaizdžio formavimas prie Šalčininkų tvenkinio (planuojama sutvarkyti teritoriją prie Šalčininkų tvenkinio, pritaikant ją rekreaciniams, poilsio ir sveikatinimo poreikiams. Numatomos pagrindinės veiklos: pasivaikščiojimo takų įrengimas, pakrantės sutvarkymas, želdinių sutvarkymas, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2020

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

AM

5.5.1. Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę.

R

 

1.4.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

478 840

71 826

71 826

407 014

 

1.4.4v Veiksmas: Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos „Vilties“ skyriaus pastato pritaikymas bendruomenės poreikiams (Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos „Vilties“ skyriaus pastate siekiama sukurti daugiafunkcę erdvę, kuri tenkintų Eišiškių seniūnijos gyventojų bendruomeninius poreikius. Taip pat numatoma sudaryti sąlygas verslui plėtoti – nuomoti sutvarkytas patalpas. Numatomos pagrindinės veiklos: planuojama perplanuoti pastato vidaus patalpas, numatant renginių salę ir kitas erdves, būtinas daugiafunkcio centro veiklai, atlikti šių patalpų remontą ir aprūpinti reikalinga įranga. Pastate yra įdiegtos energijos taupymo priemonės: apšiltintos išorės sienos, stogas, pakeisti langai, lauko durys, rekonstruoti vidaus elektros tinklai, šildymo sistema).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

VRM

8.2.1. Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus.

R

 

1.4.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 439 164,50

107 937,50

107 937,50

107 938

107 938

1 223 289

 

1.4.5v Veiksmas: Baltosios Vokės daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo viešosios infrastruktūros sutvarkymas (siekiama kurti patrauklią gyvenamąją aplinką Baltosios Vokės mieste, užtikrinant sveiką, saugią ir patogią aplinką daugiabučių gyvenamajame kvartale. Veiksmo metu planuojama investuoti į daugiabučių namų gyvenamosios aplinkos tvarkymo darbus, įrengiant vaikų žaidimų aikšteles, rekonstruojant ir atnaujinant šaligatvius, gatvių ruožus, pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikšteles ir įvažiavimus į kiemus).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

VRM

8.2.1. Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus.

R

 

1.4.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

640 718,56

62 678,05

62 678,05

45 277,08

45 277,08

532 763,43

 

1.4.6v Veiksmas: Širvintų miesto centrinės aikštės įrengimas (planuojamas dokumentacijos parengimas, miesto centrinės aikštės įrengimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2020

Širvintų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.4.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

713 500,11

48 530

48 530

114 970,11

114 970,11

550 000

 

1.4.7v Veiksmas: Širvintų meno mokyklos infrastruktūros modernizavimas (planuojama parengti dokumentaciją, investicijų  į savivaldybės nuosavybės teise priklausančią Meno mokyklos infrastruktūrą planą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

Širvintų rajono savivaldybės administracija

ŠMSM

9.1.3. Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą.

R

 

1.4.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

157 031,71

29 639,69

29 639,69

127 392,02

 

1.4.8v Veiksmas: Širvintų sporto mokyklos vidaus patalpų sutvarkymas (patalpų pritaikymas Širvintų sporto mokyklos veiklai).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

Širvintų rajono savivaldybės administracija

ŠMSM

9.1.3. Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą.

R

 

1.4.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

442 441,40

66 366,21

66 366,21

376 075,19

 

1.4.9v Veiksmas: kompleksinis Švenčionių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio tarp Taikos ir Švenčionėlių gatvių, sutvarkymas (planuojama sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio tarp Taikos ir Švenčionėlių gatvių, teritorijoje. Šiame kvartale buvo įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų energijos efektyvumo gerinimo projektai. Numatomos pagrindinės veiklos: privažiavimo kelių sutvarkymas; automobilių stovėjimo aikštelių sutvarkymas; vaikų žaidimų aikštelių, poilsio aikštelių, sporto infrastruktūros bendruomenės poreikiams tenkinti įrengimas, lauko treniruoklių, mažosios architektūros elementų ir pan. infrastruktūros objektų įrengimas; buitinių atliekų aikštelių įrengimas / atnaujinimas, atraminių sienelių įrengimas; apšvietimo sistemos atnaujinimo darbai, pėsčiųjų takų, šaligatvių įrengimas / atnaujinimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Švenčionių rajono savivaldybės administracija

 

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose).

R

 

1.4.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

936 374

70 228

70 228

70 228

70 228

795 918

 

1.4.10v Veiksmas: Kompleksiškas Švenčionių rajono Pabradės miesto viešųjų erdvių sutvarkymas (planuojama kompleksiškai sutvarkyti gyvenamąją aplinką šalia daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo Vilniaus g. ir atnaujinti viešąją erdvę prie Žeimenos upės, pritaikant vietos bendruomenės poreikiams. Numatomos pagrindinės veiklos: privažiavimo kelių sutvarkymas; automobilių stovėjimo aikštelių sutvarkymas; vaikų žaidimų aikštelių, poilsio aikštelių, sporto infrastruktūros bendruomenės poreikiams tenkinti įrengimas, lauko treniruoklių, mažosios architektūros elementų ir pan. infrastruktūros objektų įrengimas; apšvietimo sistemos atnaujinimo darbai, pėsčiųjų takų, šaligatvių įrengimas / atnaujinimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2020

Švenčionių rajono savivaldybės administracija

VRM

8.2.1. Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus.

R

 

1.4.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 488 329,06

88 663,01

88 663,01

307 906,10

307 906,10

1 091 759,95

 

1.4.11v Veiksmas: Kompleksinis Švenčionėlių miesto viešųjų erdvių sutvarkymas (planuojama sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką Švenčionėlių miesto gyventojams, numatoma atnaujinti Švenčionėlių miesto kvartalo, esančio tarp Žemutinės ir Žilvičių g., viešąją erdvę bei sporto aikštyną prie Švenčionėlių progimnazijos. Numatomos pagrindinės veiklos: daugiabučių namų kvartalo teritorijoje privažiavimo kelių sutvarkymas; automobilių stovėjimo aikštelių sutvarkymas; vaikų žaidimo aikštelių, poilsio aikštelių, sporto infrastruktūros bendruomenės poreikiams tenkinti įrengimas (teniso kortų ir riedučių rampos įrengimas), mažosios architektūros elementų ir pan. infrastruktūros objektų įrengimas; apšvietimo sistemos atnaujinimo darbai, pėsčiųjų takų, šaligatvių įrengimas / atnaujinimas); sporto aikštyno įrengimas prie Švenčionėlių progimnazijos).

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2019

Švenčionių rajono savivaldybės administracija

 

VRM

8.2.1. Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus.

R

 

1.4.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 494 032,05

88 625,05

88 625,05

314 077,44

314 077,44

1 091 329,56

 

1.4.12v Veiksmas: vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Švenčionių, Pabradės, Švenčionėlių miestuose (kompleksiškai tvarkomose teritorijose) (planuojama atnaujinti ir (arba) įrengti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus Švenčionių, Pabradės, Švenčionėlių miestuose (planuojamuose kompleksiškai tvarkyti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose). Šių miestų kvartaluose buvo įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų energijos efektyvumo gerinimo projektai).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016