Suvestinė redakcija nuo 2018-08-14 iki 2018-08-21

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-09-04, i. k. 2015-13563

 

Nauja redakcija nuo 2016-09-21:

Nr. 1V-651, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-20, i. k. 2016-23801

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VILNIAUS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2015 m. rugsėjo 3 d. Nr. 1V-685

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“, 7.8.7 papunkčiu,

t v i r t i n u Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą (pridedama).

 

 

 

Vidaus reikalų ministras                                                                                       Saulius Skvernelis

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-685

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. 1V-651 redakcija)

 

VILNIAUS REGIONO INTEGRUOTA TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje (toliau – Vilniaus regiono ITV programa) pateikiama Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė, vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės, programos veiksmų planas.

2. Vilniaus regiono ITV programoje ir jos prieduose vartojami šie sutrumpinimai:

2.1. AM – Aplinkos ministerija;

2.2. BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra;

2.3. BVP – bendrasis vidaus produktas;

2.4. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas;

2.5. ES – Europos Sąjunga;

2.6. EVRK 2 red. – Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“;

2.7. GIS – geografinės informacinės sistemos;

2.8. ITI – integruotos teritorinės investicijos;

2.9. KM – Kultūros ministerija;

2.10. KPPP – Kelių priežiūros ir plėtros programa;

2.11. LAKD – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

2.12. LAKIS – Lietuvos automobilių kelių informacinė sistema;

2.13. MVĮ – maža arba vidutinė įmonė;

2.14. SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

2.15. SĮ – savivaldybės įmonė;

2.16. SM – Susisiekimo ministerija;

2.17. ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija;

2.18. TEN-T – transeuropinis transporto tinklas;

2.19. UAB – uždaroji akcinė bendrovė;

2.20. VRM – Vidaus reikalų ministerija;

2.21. VšĮ – viešoji įstaiga;

2.22. VVG – vietos veiklos grupė.

 

II SKYRIUS

VILNIAUS REGIONO ITV PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ

 

3. Atliekant Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizę analizuojama apie regioną (apskritį) ir savivaldybes pateikiama statistinė ir kita informacija, ir, jeigu tokia informacija prieinama, statistinė arba GIS informacija apie gyvenamąsias vietoves ar jų dalis (Vilniaus regiono ITV programoje nurodytas tikslines ir susietas teritorijas). Kartu analizuojama Vilniaus miesto savivaldybės situacija, nes susiformavusi Vilniaus miesto metropolinė zona ir teritorijos, kuriose vyksta Vilniaus miesto aglomeruotos urbanizacijos procesai, yra už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų, o situacija Vilniaus mieste turi lemiamą poveikį situacijai visuose Vilniaus regiono miestuose ir savivaldybėse.

4. Rengiant Vilniaus regiono ITV programą vadovaujamasi šiais Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijai taikomais planavimo ir teritorijų planavimo dokumentais ir teisės aktais:

4.1. Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, patvirtintos 2014 m. birželio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2014) 4234 (toliau – Partnerystės sutartis) 1.1 dalies „Teritorinė plėtra ir regioninė politika“, 3.1 dalies „Integruotas teritorinės plėtros požiūris“, 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis;

4.2. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397 (toliau – Veiksmų programa), 4 skirsnio „Integruotos teritorinės plėtros aprašymas“, 7 ir 8 prioritetų „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ bei „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ nuostatomis;

4.3. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“;

4.4. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, nuostatomis: tikslu „didinti teritorinę sanglaudą regionuose“; uždaviniu „spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinant ekonomikos augimą“;

4.5. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (toliau – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas);

4.6. Vilniaus apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310 „Dėl Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ (toliau – Vilniaus apskrities bendrasis planas);

4.7. Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V- 480 „Dėl Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės).

5. Socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) regione didžiausią įtaką daro šie veiksniai:

5.1. Vilniaus regiono centre yra išsidėsčiusi Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miestas – Lietuvos sostinė ir pagrindinis urbanistinis, administracinis ir ekonominis centras. Vilniaus mieste veikia pagrindinės centrinės valdžios institucijos, didžiausia dalis aukštųjų mokyklų, įsikūrusios visoje Lietuvoje veikiančių įmonių pagrindinės buveinės, atliekama didžioji dalis Lietuvai tenkančių tiesioginių užsienio investicijų (2013 m. 65,6 procento visų šalies tiesioginių užsienio investicijų). Vilniaus miesto savivaldybėje 2014 m. gyveno dauguma (67 procentai) Vilniaus regiono gyventojų ir veikė absoliuti dauguma Vilniaus regiono įmonių (2015 m. sausio 1 d. – 87 proc.), kuriose mokamas darbo užmokestis yra ženkliai konkurencingesnis lyginant su kitomis regiono savivaldybėmis, (2014 m. Vilniaus miesto savivaldybėje mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 789 eurus ir viršijo likusiose Vilniaus regiono savivaldybėse mokamą vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestį vidutiniškai 40 procentų). Todėl Vilniaus miesto savivaldybėje vykstantys procesai neišvengiamai veikia socialinę, ekonominę, demografinę ir aplinkos būklę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus visame regione. Tačiau minėtas poveikis skirtingai pasireiškia skirtingose Vilniaus regiono dalyse:

5.1.1. Centrinei regiono daliai galima priskirti Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybes, kurių didžiausias miestas – Lentvaris ir Vilniaus apskrities bendrajame plane nurodyti pagrindiniai urbanistiniai centrai nuo Vilniaus miesto yra nutolę vidutiniškai 25 kilometrus (skaičiuojant svertinį vidurkį, atsižvelgus į atitinkamų urbanistinių centrų gyventojų skaičių). Šioje regiono dalyje vyksta aktyvūs aglomeruotos urbanizacijos procesai (Vilniaus miesto gyventojų išsikėlimas į priemiestines teritorijas, verslo plėtra Vilniaus miesto prieigose), būdingas aukštas tankus gyvenamųjų vietovių tinklas ir gyventojų tankumas (žr. 1 pav.), Vilniaus miesto plėtra turi ženklų neigiamą poveikį aplinkai.

5.1.2. Vidurinei regiono daliai galima priskirti savivaldybes, kuriose esantys Vilniaus apskrities bendrajame plane nurodyti pagrindiniai urbanistiniai centrai nuo Vilniaus miesto yra nutolę 25–50 km atstumu, t. y. Elektrėnų savivaldybė, Širvintų ir Šalčininkų rajono savivaldybės (Vilniaus miesto metropolinės įtakos zonos riba eina per šių savivaldybių administracinius centrus). Šiai regiono daliai būdingi aktyvios švytuoklinės migracijos procesai, vykstantys apie 40–50 km atstumu aplink Vilniaus miestą (palankiausios sąlygos tam susidaro ties pagrindiniais magistraliniais keliais) ir mažas vietinis ekonominis aktyvumas, slopinamas konkurencijos su Vilniaus miestu dėl darbo jėgos (bruto darbo užmokesčio skirtumai yra didesni, negu transporto sąnaudos) ir investicijų.

5.1.3. Periferinei regiono daliai galima priskirti Ukmergės ir Švenčionių rajonų savivaldybes, kurių pagrindiniai urbanistiniai centrai (išskyrus Pabradę) nuo Vilniaus miesto yra nutolę vidutiniu 75 kilometrų atstumu. Periferinei regiono daliai būdingi santykinai savarankiški regioniniai centrai: Ukmergė ir dviejų miestų – Švenčionių ir Švenčionėlių pagrindu susiformavęs regioninis centras. Šiose savivaldybėse tiek teigiama, tiek neigiama Vilniaus miesto įtaka pasireiškia silpniausiai, jų plėtrą labiau įtakoja veiksniai būdingi regionams, kuriuose nėra didžiųjų miestų.


 

1 pav. Gyventojų tankumas Vilniaus regione. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2011  m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenys.

5.2. Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) ekonominis aktyvumas daug mažesnis lyginant ne tik su Vilniaus miestu, bet ir su daugeliu Lietuvos regionų:

5.2.1. Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miestą) 2015 m. sausio 1 d. veikė 4055 įmonės. 1000 gyventojų teko 15,3 veikiančios įmonės.

5.2.2. Veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę) nesiekia šalies vidurkio (26,2 įmonės 1000 gyventojų) ir yra panašus kaip regionuose, kuriose nėra didžiųjų miestų. Pavyzdžiui, Tauragės apskrityje, kurios BVP vienam gyventojui buvo mažiausias tarp visų regionų ir siekė 56,9 proc. šalies vidurkio (Vilniaus regione – 143,7 proc.), veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (15,7) buvo aukštesnis, negu Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miestą). 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, tarp 10 Lietuvos regionų (neįskaitant jose esančių didžiųjų miestų savivaldybių) Vilniaus regionas (be Vilniaus miesto savivaldybės) užėmė tik 6 vietą pagal veikiančių įmonių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų (lenkė tik Utenos, Marijampolės, Panevėžio (be Panevėžio miesto savivaldybės) ir Šiaulių (be Šiaulių miesto savivaldybės) regionus.

5.2.3. Lyginant 5 regionus, kuriuose yra didieji miestai, Vilniaus regionas pasižymėjo didžiausiais ekonominio aktyvumo netolygumais, lyginant veikiančių įmonių skaičių tenkantį 1000 gyventojų regiono centro savivaldybėje ir likusioje regiono dalyje. Minėtas santykis Vilniaus regione siekė 4,3 karto (t. y. Vilniaus miesto savivaldybės veikiančių įmonių skaičius 1000 gyventojų buvo 4,3 karto aukštesnis, negu regiono (be Vilniaus miesto savivaldybės)), tuo tarpu kituose regionuose, kuriuose yra didieji miestai, skirtumai tarp regiono centro ir likusių regiono savivaldybių buvo ženkliai mažesni ir siekė nuo 1,7 karto (Klaipėdos regione) iki 2,2 karto (Kauno ir Šiaulių regionuose).

5.2.4. Ypač mažas veikiančių įmonių skaičius stebimas vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje esančiose Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių rajonų ir Elektrėnų savivaldybėse. Įmonių skaičius šiose savivaldybėse yra žemesnis už regiono (be Vilniaus miesto savivaldybės) vidurkį, o įmonių skaičiaus augimas (nuo 2011 m.) yra lėtesnis negu regione ir Vilniaus mieste, t. y. skirtumai toliau didėja.

5.2.5. Didžiausias veikiančių įmonių skaičius tiek absoliutine išraiška, tiek skaičiuojant 1000 gyventojų regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) stebimas Vilniaus rajono savivaldybėje. 2015 m. sausio 1 d. šioje savivaldybėje veikė 1871 įmonė, 1000 gyventojų teko 19,6 įmonės, taip pat tai buvo vienintelė Vilniaus regiono savivaldybė, kurioje veikiančių įmonių skaičius augo sparčiau, negu vidutiniškai regione ir Vilniaus miesto savivaldybėje (nuo 2011 m. Vilniaus miesto savivaldybėje veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų išaugo 27 procentais, Vilniaus regione (be Vilniaus miesto) – 29 procentais, Vilniaus rajono savivaldybėje – 47 procentais). Įmonių skaičiaus padidėjimas Vilniaus rajono savivaldybėje (absoliutine išraiška – 326 įmonės) lėmė apie 41 proc. viso regiono (be Vilniaus miesto) įmonių skaičiaus padidėjimo.

5.2.6. Santykinai gerą lyginant su likusiomis Vilniaus regiono savivaldybėmis 1000 gyventojų tenkančių įmonių rodiklį turėjo Trakų rajono savivaldybė (paprastai daug mažų įmonių veikia teritorijose, kur gerai išvystytas turizmo sektorius) ir Ukmergės rajono savivaldybė (tam turi įtakos Ukmergės miesto demografinis potencialas (22,5 tūkst. gyventojų) ir didesnis atstumas iki pagrindinių metropolinių centrų, kuris užtikrina ir įvairesnių paslaugų paklausą vietoje ir didesnę ūkinės veiklos įvairovę), šių dviejų savivaldybių rodikliai buvo artimi regiono (be Vilniaus miesto) vidurkiui, tačiau augo lėčiau (po 15 proc. nuo 2011 metų).

5.3. Materialinių investicijų vertinimas Vilniaus regione:

5.3.1. Šalyje ir daugelyje regionų materialinės investicijos ženkliau didėjo 2010–2011 m., kuomet investicijų suaktyvėjimą lėmė besibaigianti finansinė krizė ir ekonominė recesija bei prasidėjęs intensyvesnis 2007–2013 m. laikotarpio ES finansinės paramos naudojimas. 2010–2011 m. materialinių investicijų apimtis Lietuvoje padidėjo 22 procentais (915 milijonų eurų) ir iki 2013 m. iš esmės nesikeitė (padidėjo dar 2 procentais). Vertinant visą Vilniaus regioną, neišskiriant Vilniaus miesto savivaldybės, pastebima, kad materialinių investicijų apimtis 2010–2011 m. padidėjo 17 procentų, o nuo 2011 iki 2013 m. – dar 5 procentais, t. y. pokyčiai vyko panašiu tempu, kaip ir visoje šalyje. Tačiau kartu galima konstatuoti ir tai, kad šią tendenciją labiausiai lėmė išaugusios materialinės investicijos Vilniaus miesto savivaldybėje (kurioje 2013 m. buvo atlikta 83,1 proc. visų Vilniaus regiono materialinių investicijų).

5.3.2. Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) materialinės investicijos mažėjo tiek 2010–2011 m. (-6 proc.), tiek 2011–2013 m. (-24 proc.). T. y. 2013 m. Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) buvo atliekama mažiau investicijų, negu ekonominio nuosmukio metu. Šiuos pokyčius Vilniaus regione galima paaiškinti pavieniais stambiais investiciniais projektais, kurie sukelia ženklius momentinius statistinių rodiklių svyravimus (pavyzdžiui, 2010 m. pagal EVRK 2 red. D_E veiklas „Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas“ Elektrėnų savivaldybėje buvo atlikta 180 mln. eurų investicijų, tuo tarpu 2013 m. tik – 53,5 mln. eurų; galima daryti prielaidą, kad šie svyravimai susiję su AB „Lietuvos energija“ vykdomais projektais. Atitinkamai Vilniaus rajono savivaldybėje pagal EVRK 2 red. H veiklą „Transportas ir saugojimas“ buvo investuota 69,8 mln. eurų, tuo tarpu 2012 m. – jau tik 15,8 mln. eurų, ir tai galėjo lemti didelių su TEN-T automobilių kelių ir geležinkelių plėtra susijusių projektų užbaigimas);

5.3.3. Pašalinus didelių projektų poveikį (t. y. materialinių investicijų pokytį skaičiuojant be elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymo veikloms skirtų investicijų Elektrėnų savivaldybėje ir transporto ir saugojimo veikloms skirtų investicijų Vilniaus rajono savivaldybėje), pastebima, kad ir Vilniaus regione (be Vilniaus miesto) materialinės investicijos 2010–2011 m. padidėjo apie 13,5 procento, o 2011–2013 m. galėjo sumažėti apie 4-5 procentus (apytiksliu įvertinimu, nes 2013 m. statistinė informacija apie materialinių investicijų pasiskirstymą tarp EVRK 2 red. veiklų Vilniaus regiono ITV programos rengimo metu nebuvo paskelbta). T. y. nors materialinės investicijos  Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) pasibaigus ekonominei recesijai augo, augimo tempas buvo mažesnis už vidutinį šalyje beveik du kartus.

5.3.4. Vertinant materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui ir jų struktūrą pastebima, kad:

5.3.4.1. daugumoje Vilniaus regiono savivaldybių 2012 m. vienam gyventojui teko daug mažiau materialinių investicijų, negu vidutiniškai šalyje (materialinės investicijos vienam gyventojui Šalčininkų rajono savivaldybėje siekė – 34 proc., Širvintų rajono savivaldybėje – 41 proc., Švenčionių rajono savivaldybėje – 55 proc., Ukmergės rajono savivaldybėje – 41 proc. šalies vidurkio);

5.3.4.2. vienintelė savivaldybė regione (be Vilniaus miesto savivaldybės), kurioje buvo atliekama daugiau negu vidutiniškai šalyje materialinių investicijų buvo Elektrėnų savivaldybė. Materialinės investicijos tenkančios vienam gyventojui Elektrėnų savivaldybėje 2012 m. siekė 3417 eurų, arba 192 procentus šalies vidurkio (2013 m. sumažėjo iki 2284 eurų arba 131 procentų šalies vidurkio). Tačiau didesnes lyginant su kitomis Vilniaus regiono savivaldybėmis materialines investicijas Elektrėnų savivaldybėje (2012 m. viršijusias ir Vilniaus miesto savivaldybės rodiklį) iš esmės lemia energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriaus veikla (įvertinus 2012 m. materialinių investicijų struktūrą pastebima, kad investicijos vykdant elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymo veiklą lėmė apie 63 procentus materialinių investicijų Elektrėnų savivaldybėje);

5.3.4.3. artima šalies vidurkiui materialinių investicinių tenkančių vienam gyventojui apimtis 2012 m. buvo stebima Vilniaus rajono savivaldybėje – 1772 eurų, arba beveik 100 proc. šalies vidurkio, (2013 m. materialinių investicijų apimtis vienam gyventojui sumažėjo iki 1428 eurų, arba 82 proc. šalies vidurkio) ir Trakų rajono savivaldybė, kurioje 2012 m. vienam gyventojui teko 1282 eurų, arba 72 procentai šalies vidurkio (2013 m. materialinių investicijų apimtis vienam gyventojui padidėjo iki 1406 eurų, arba 81 proc. šalies vidurkio);

5.3.4.4. Vilniaus rajono savivaldybės 2012 m. materialinių investicijų struktūra rodo, kad šioje savivaldybėje vyrauja investicijos, susijusios su nekilnojamojo turto operacijomis (36,2 proc. visų materialinių investicijų), Trakų rajono savivaldybės investicijų struktūra labiau subalansuota – materialinės investicijos, susijusios su nekilnojamojo turto operacijomis, 2012 m. taip pat sudarė didžiausią dalį tarp ekonominės veiklos rūšims tenkančių investicijų ir siekė apie 20 procentų, tačiau panašiomis proporcijomis pasiskirstė materialinės investicijos tarp kitų 4 veiklų grupių: EVRK 2 red. B_C „Kasyba ir karjerų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba“ (14,7 proc.); D_E „Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas“ (14,0 proc.); F „Statyba“ (15,5 proc.); O „Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas“ (14,3 proc.).

5.3.5. Įvertinus materialinių investicijų apimtis ir struktūrą galima konstatuoti, kad Vilniaus regiono savivaldybėms (be Vilniaus miesto savivaldybės) būdinga arba mažai diversifikuota investicijų struktūra (t. y. investicijos Elektrėnų rajono savivaldybėje nukreiptos didžiąja dalimi į energetiką, centrinėje regiono dalyje – į gyvenamąją statybą ir nekilnojamojo turto operacijas) arba maža materialinių investicijų apimtis, ir į naujos gamybos ir paslaugų plėtrą investuojama nedaug. Galima daryti išvadą, kad daugelyje Vilniaus regiono savivaldybių (esančių vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje) naujų įmonių steigimąsi ir esamų augimą (su tam tikromis išimtimis) stabdo ribotos vietinių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų investicijų į modernizavimą bei infrastruktūrą galimybės ir pralaimima konkurencinė kova su Vilniaus miestu pritraukiant išorines investicijas.

5.4. Daugeliui Vilniaus regione esančių savivaldybių (išskyrus Ukmergės rajono savivaldybę) būdingas santykinai žemas registruoto nedarbo lygis ir (ar) spartus registruoto nedarbo lygio mažėjimas:

5.4.1. Žemiausias registruotas nedarbas 2014 m. buvo stebimas Elektrėnų ir Trakų rajono savivaldybėse. Šiose savivaldybėse registruoto nedarbo lygis buvo mažesnis ne tik už šalies ir Vilniaus regiono, bet ir už Vilniaus miesto savivaldybės rodiklį. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėms būdingas santykinai aukštesnis negu šalyje ir regione registruoto nedarbo lygis, tačiau apie 1,5 karto spartesnis negu šalyje nedarbo mažėjimas (lyginat su 2011 m.). Su aukštu registruoto nedarbo lygiu nesusiduria ir Širvintų bei Švenčionių rajonų savivaldybės, kurioje kartu stebimas ir spartesnis negu vidutinis Lietuvoje registruoto nedarbo mažėjimas. Vienintelė savivaldybė, pasižyminti aukštu ir lėtai mažėjančiu registruoto nedarbo lygiu 2014 m. buvo Ukmergės rajono savivaldybė.

5.4.2. Registruoto nedarbo lygiui Vilniaus regione turi įtakos šios priežastys:

5.4.2.1. aktyvus gamybos ir transporto sektorių įmonių kūrimasis stebimas Vilniaus miesto priemiestinėse teritorijose, turinčiose gerą prieigą prie TEN-T tinklo automobilių kelių (ši prieiga gerėja vystant Vilniaus miesto aplinkkelius) ir pagrindinių geležinkelio transporto mazgų. Dėl santykinai nedidelio atstumo iki Vilniaus miesto ir didelio gyventojų tankumo (žr. 1 pav.) artimiausiose Vilniaus miesto prieigose esančios Vilniaus regiono dalys nesusiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, tačiau kartu pasižymi didesne žemės sklypų pasiūla ir mažesnėmis žemės kainomis, lyginant su Vilniaus miestu. Dėl šios priežasties nuo 2011 m. iki 2015 m. sausio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybėje veikiančiose įmonėse darbuotojų padaugėjo 42,1 proc., arba 5,9 tūkst.;

5.4.2.2. aglomeruotos urbanizacijos procesai (išsikeliant į priemiesčius aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams, priemiestinėse teritorijose auga ir prekių bei paslaugų paklausa) kartu su darbo vietų skaičiaus augimu Vilniaus miesto savivaldybėje lemia spartų registruoto nedarbo lygio mažėjimą Vilniaus rajono savivaldybėje. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2011 m. iki 2015 m. sausio 1 d. registruotose ir veikiančiose įmonėse darbuotojų padaugėjo 11,6 procento, arba 35,2 tūkst.  (faktiškai apie 31,7 tūkst., nes 2012 m. Lietuvos statistikos departamento atliekamo verslo struktūros tyrimo duomenimis nustatomas Vilniaus miesto savivaldybės įmonių darbuotojų skaičius pagal faktinę veiklos vykdymo vietą siekė apie 90 proc. Vilniaus mieste registruotų ir veikiančiose įmonių darbuotojų skaičiaus). Išliekant šiai tendencijai, galima prognozuoti, kad artimiausiais metais registruoto nedarbo problema centrinėje regiono dalyje nebus esminė (Trakų rajono savivaldybė visą pastarąjį dešimtmetį pasižymėjo vienu žemiausių šalyje registruoto nedarbo lygiu);

5.4.2.3. švytuoklinės migracijos procesai, vykstantys apie 40-50 km atstumu aplink Vilniaus miestą (palankiausios sąlygos tam susidaro ties magistraliniais keliais), yra vienas iš žemą nedarbo lygį lemiančių veiksnių vidurinėje regiono dalyje. Vidurinėje regiono dalyje registruoto nedarbo lygį lemia ne tiek vietinė ekonominė plėtra, kiek Vilniaus mieste esanti didelė ir didėjanti darbo vietų pasiūla. Elektrėnų savivaldybės padėtis ypatinga tuo, kad šioje savivaldybėje pasireiškia ir ženkli Kauno miesto įtaka, taip pat veikia vienas iš didžiausių Lietuvos energetikos objektų – Lietuvos elektrinė.

5.4.3. Užimtumo galimybes ribojančiais aplinkos (geografiniais) veiksniais Vilniaus regione laikytina rytine regiono riba einanti išorinė ES siena (Šalčininkų rajono savivaldybėje esančią vadinamąją „Dieveniškių kilpą“ išorinė ES siena riboja beveik iš visų pusių) ir susiformavę labai retai gyvenami arealai, iš kurių didžiausi yra Trakų rajono savivaldybės pietuose ir Šalčininkų rajono savivaldybės šiaurės vakaruose (Rūdiškių giria), Švenčionių rajono savivaldybės vakaruose (Labanoro-Pabradės giria), Vilniaus rajono savivaldybės šiaurės rytuose ir Ukmergės rajono savivaldybės šiaurėje  (žr. 1 pav.). Valstybės siena ir gamtinės kliūtys riboja kasdienį darbo jėgos judėjimą, sunkiau suformuojami gyventojų aptarnavimo ir verslo ryšiai, pasienio teritorijoms ir retai gyvenamoms kaimo vietovėms įprastai būdingas ir didesnis šešėlinis užimtumas, didesnė nekvalifikuotų bedarbių dalis.

5.4.4. Dėl nepalankių aplinkos (geografinių) veiksnių Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybės, nepaisant santykinai nedidelio atstumo iki Vilniaus miesto ir augančio ekonominio aktyvumo, pasižymi aukštesniu už regiono vidurkį registruoto nedarbo lygiu. Tačiau registruotas nedarbas šiose savivaldybėse turi ženklią mažėjimo tendenciją, kuri gali būti susijusi ir su TEN-T tinklo jungčių plėtra – Vilniaus pietinio aplinkkelio statyba (2012–2013 m.), dėl kurios ženkliai pagerėjo į pietus nuo Vilniaus esančių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijų pasiekiamumas ir investicinis patrauklumas, ir sėkminga Šalčininkų rajono savivaldybės viešojo transporto sistemos plėtra – nuo 2011 m. iki 2013 m. Šalčininkų rajono savivaldybėje autobusais pervežamų keleivių skaičius išaugo milijonu keleivių per metus (nuo 1,7 iki 2,7 mln. keleivių per metus (7,3 tūkst. keleivių per dieną)), o vienam Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojui tenka po 82 keliones (tai beveik tris kartus daugiau, negu vidutiniškai Vilniaus regione (be Vilniaus miesto).

5.4.5. Periferinėje regiono dalyje esančios Ukmergės ir Švenčionių rajonų savivaldybės pasižymi ir darbo jėgos judumo galimybes ribojančiais aplinkos (geografiniais) veiksniais: didesniu atstumu iki Vilniaus miesto, retai gyvenamomis teritorijomis (abi savivaldybės), išorine ES siena (Švenčionių rajono savivaldybė), todėl jose registruoto nedarbo lygis priklauso nuo vidinių ekonominių išteklių ir savivaldybėje esančių miestų potencialo išnaudojimo. Ukmergės rajono savivaldybėje stebimas aukščiausias regione registruoto nedarbo lygis, 2014 m. siekęs 13,3 proc. (68 proc. aukštesnis už regiono vidurkį), Švenčionių rajono savivaldybėje registruoto nedarbo lygis siekė 9,8 proc., buvo artimas šalies vidurkiui ir apie 25 proc. aukštesnis už regiono vidurkį. Santykinai geresnius (lyginant su Ukmergės rajono savivaldybe) registruoto nedarbo rodiklius periferinėje regiono dalyje esančioje Švenčionių rajono savivaldybėje lemia spartus darbuotojų skaičiaus augimas Švenčionių rajono savivaldybėje registruotų didelių ir vidutinių įmonių grupėje (nuo 2011 m. didelių ir vidutinių įmonių darbuotojų padaugėjo 529 darbuotojais). Didelėms įmonėms priskiriama viena Švenčionių rajono įmonė – Pabradėje veikianti UAB „Intersurgical“, vien joje nuo 2011 m. iki 2015 m. vidutinis darbuotojų skaičius išaugo 321 darbuotoju, vidutinėse įmonėse per tą patį laikotarpį darbuotojų padaugėjo 208 darbuotojais. Bendras registruotų bedarbių skaičius per tą patį laikotarpį Švenčionių savivaldybėje sumažėjo 700 asmenų. Tai yra, galima daryti prielaidą, kad darbuotojų skaičius augimas vidutinėse ir didelėse įmonėse galėjo lemti apie 75 proc. absoliutinio registruotų bedarbių skaičiaus mažėjimo. Ukmergės rajono savivaldybėje per tą patį laikotarpį sparčiai augančių įmonių nebuvo, veikiančiose vidutinėse ir didelėse įmonėse darbuotojų skaičius sumažėjo 39 darbuotojais. Tai yra, lemiantis veiksnys, dėl kurio išaugo nedarbo lygio skirtumai tarp dviejų panašioje geografinėje padėtyje esančių savivaldybių, buvo pavienių vidutinių ir didelių įmonių ekonominė situacija.

5.4.6. Nepaisant santykinai žemo registruoto nedarbo lygio, dalis Vilniaus regiono  savivaldybių susiduria su žemo registruoto nedarbo lygio ir žemo užimtumo paradoksu:

5.4.6.1. užimtųjų skaičius (nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento atliekamą užimtumo tyrimą) Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miestą) 2014 m. buvo 113,7 tūkst. asmenų, tai atitinka 68,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Šis rodiklis Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miestą) yra vidutiniškai 4,2 procentinio punkto žemesnis už šalies vidurkį (72,5 proc.);

5.4.6.2. ypač nedidelis užimtųjų skaičius, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi, fiksuojamas Šalčininkų, Švenčionių ir Širvintų ir Trakų rajonų savivaldybėse, nors trys iš šių savivaldybių (Švenčionių ir Širvintų ir Trakų rajonų savivaldybės) nepasižymi santykinai aukštu registruoto nedarbo lygiu.

5.4.7. Net ir įvertinus tai, kad apie 10 proc. darbingo amžiaus gyventojų yra bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, profesinių mokyklų moksleiviai, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai ir kiti asmenys, nedirbantys ir neieškantys darbo dėl objektyvių priežasčių, didelis skirtumas tarp registruotų bedarbių ir užimtųjų skaičiaus sumos ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus rodo, kad Vilniaus regione yra susiformavusios teritorijos, kuriose daugiau neaktyvių (nedirbančių, nesimokančių ir neieškančių darbo) asmenų. Apytiksliu įvertinimu – Lietuvoje tokių asmenų dalis yra apie 12 proc. darbingo amžiaus gyventojų, Vilniaus regione (be Vilniaus miesto) – šis skaičius taip pat panašus (apie 11-12 procentų), tačiau dalyje Vilniaus regiono savivaldybių – Trakų, Švenčionių, Šalčininkų ir Širvintų rajonų savivaldybėse svyruoja apie 20 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Pastebėtina, kad didelė neaktyvių gyventojų dalis būdinga tiek žemu registruotu nedarbu pasižyminčioms savivaldybėms (pvz. Trakų rajono savivaldybei), tiek aukštesniu registruotu nedarbu pasižyminčioms savivaldybėms (pvz. Šalčininkų rajono savivaldybei).

5.4.8. Mažu darbo jėgos aktyvumu pasižyminčioms Trakų, Švenčionių, Šalčininkų ir Širvintų rajonų  savivaldybėms būdingi keletas bendrų požymių:

5.4.8.1. žemesnis urbanizacijos lygis (daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų iš minėtose savivaldybėse esančių miestų buvo Lentvario mieste, kuris nuo Vilniaus miesto yra skiriamas tik administracinės (bet ne fizinės) ribos ir iš esmės yra tapęs priemiesčiu);

5.4.8.2. Širvintų, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse didelė dalis gyventojų yra ar buvo užimti žemės ūkyje (2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis didžiausia regione užimtųjų žemės ūkyje dalis buvo šiose trijose savivaldybėse ir siekė atitinkamai 12, 10 ir 8 proc.);

5.4.8.3. dalis aptariamų savivaldybių teritorijos yra labai retai gyvenama ir (arba) yra netoli išorinės ES sienos (t. y. egzistuoja prielaidos šešėliniam užimtumui);

5.4.8.4. visoms minėtoms savivaldybėms būdingas mažas darbo vietų skaičius vietinėse įmonėse (visose nagrinėjamose savivaldybėse nesiekia 30 proc. visų užimtųjų skaičiaus, o Šalčininkų ir Širvintų rajono savivaldybėse – 20 proc.).

5.4.9. Pagal Vilniaus regiono ITV programos 5.4.8 papunktyje nurodytus požymius galima spręsti, kad švytuoklinės migracijos srautai regiono užimtumo problemas sprendžia tik iš dalies, mažiau esamomis mobilumo galimybėmis naudojasi gyventojai, priskirtini neaktyvių gyventojų grupei, gyvenantys atokesnėse centrinei ir vidurinei regiono zonoms priklausančių savivaldybių kaimo gyvenamosiose vietovėse. Taip pat pastebėtina ir tai, kad trijose iš aptariamų keturių savivaldybių kompaktiškai gyvena tautinių mažumų atstovai (daugiausiai – lenkų tautinė mažuma), t. y. kalbos barjeras ir mažesnė integracija į šalies visuomeninį gyvenimą ir kultūrinę aplinką  gali būti viena iš priežasčių, lemiančių mažesnį aktyvumą darbo rinkoje.

5.4.10. Mažiausia neaktyvių gyventojų dalis yra tose regiono savivaldybėse, kuriose daugiausiai darbo vietų (lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi) yra sukuriama jose registruotose ir veikiančiose (vietinėse) įmonėse. T. y. savivaldybėse, kurių gyventojai turi geresnes įsidarbinimo galimybes arčiau gyvenamosios vietos, – Vilniaus rajono, Elektrėnų ir Ukmergės rajono savivaldybėse; nepaisant registruoto nedarbo lygio tarp šių savivaldybių skirtumų, darbo jėgos aktyvumo lygis yra aukštas.

5.4.11. Augant šalies ir regiono ekonomikai ir registruoto nedarbo lygiui regione artėjant (dalyje savivaldybių jau pasiekus) prie natūralaus (frikcinio) 5-6 proc. registruoto nedarbo lygio, t. y. nedarbo lygio, kuris egzistuoja natūraliai, gyventojams keičiant darbus, persikvalifikuojant, įsidarbinant po studijų ir pan., pagrindinis neišnaudotas užimtumo didinimo potencialas Vilniaus regione (išskyrus aukštu registruoto nedarbo lygiu, tačiau ir pakankamai aukštu užimtumu ir darbo jėgos aktyvumu pasižyminčią Ukmergės rajono savivaldybę) bus neaktyvių gyventojų grupėje (t. y. tarp gyventojų, kurie šiuo metu nėra užimtieji, registruoti bedarbiai, nesimoko ir nestudijuoja).

5.5. Didelę įtaką Vilniaus regiono socialinei ir aplinkos būklei turi regiono spartūs ir netolygūs demografiniai pokyčiai ir regiono centrinėje dalyje vykstanti dispersiška urbanizacija:

5.5.1. Lietuvoje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius sumažėjo 7 procentais, sparčiausiai nagrinėjamu laikotarpiu gyventojų skaičius mažėjo 2010 m. (2,8 proc.), vėliau gyventojų skaičius mažėjo lėčiau, depopuliacijos tempas 2014 m. sumažėjo iki -0,8 proc. per metus, tačiau gyventojų skaičiaus pokytis išliko neigiamas. Vilniaus regione (įskaitant Vilniaus miesto savivaldybę) gyventojų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo tik 2 procentais, stabilizavosi (nustojo mažėti) 2012 m., o 2014 m. jau nežymiai didėjo (0,2 proc.).

5.5.2. Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) neigiami demografiniai pokyčiai buvo lėtesni negu vidutiniškai šalyje (nuo 2010 m. gyventojų skaičius sumažėjo 5,7 procentais), tačiau skirtingu tempu vyko skirtingose Vilniaus regiono dalyse ir skirtingose gyvenamųjų vietovių grupėse:

5.5.2.1. Pagrindiniuose Vilniaus regiono miestuose, be Vilniaus miesto savivaldybėje esančių Vilniaus ir Grigiškių miestų, t. y. savivaldybių centruose – Elektrėnuose, Trakuose, Švenčionyse, Širvintose, Šalčininkuose ir Ukmergėje bei Lentvaryje (didžiausiame Trakų rajono savivaldybės mieste) (toliau – pagrindiniai regiono miestai) gyventojų mažėjo sparčiausiai. Pagrindinių miestų gyventojų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo 8 proc. Labiausiai gyventojų skaičius sumažėjo Ukmergėje ir Širvintose (po 12 proc.). Gyventojų skaičius padidėjo tik Šalčininkų mieste, tačiau tai lėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1292 nutarimu „Dėl Šalčininkų miesto teritorijos ribų pakeitimo“ pakeistos Šalčininkų miesto ribos, Šalčininkų miesto teritorijai priskiriant aplinkinių gyvenamųjų vietovių dalis. Be šio sprendimo, pagrindiniuose regiono miestuose (be Vilniaus miesto savivaldybėje esančių Vilniaus ir Grigiškių miestų) gyventojų skaičiaus sumažėjimas būtų dar ženklesnis ir siektų daugiau kaip 9 proc. nuo 2010 m. sausio 1 d. Tai yra gyventojų pagrindiniuose regiono miestuose mažėjo 1,6 karto sparčiau, negu vidutiniškai Vilniaus regione (be Vilnius miesto savivaldybės). Pastebėtina, kad sparčiau negu vidutiniškai regione (nors ir nevienodu tempu) gyventojų mažėjo tiek centrinės regiono dalies pagrindiniuose miestuose (-7 proc.), tiek vidurinės regiono dalies pagrindiniuose miestuose (-8,9 proc.), tiek periferinės regiono dalies pagrindiniuose miestuose (-10,4 proc.);

5.5.2.2. Vilniaus miesto savivaldybėje 2015 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius jau buvo atsistatęs iki buvusio 2010 m. sausio 1 d. (pokytis buvo apie 0 proc.). T. y. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų skaičiaus pokyčiai neturėjo įtakos bendram regiono gyventojų skaičiaus pokyčiui vidutiniu laikotarpiu.

5.5.3. Vilniaus regiono teritorijos dalyse, kurios nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybės ir pagrindinių miestų teritorijai gyventojų skaičius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. sumažėjo 4,9 proc. Gyventojų skaičiaus pokyčius lėmė du priešingomis kryptimis vykstantys procesai: gyventojų skaičiaus mažėjimas vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje esančiose kaimo vietovėse ir centrinės regiono dalies teritorijų, besiribojančių su Vilniaus miestu apgyvendinimas (jose esančios kaimo gyvenamosios vietovės iš esmės tampa Vilniaus priemiesčiais):

5.5.3.1. Periferinėje regiono dalyje (be pagrindinių miestų) depopuliacija buvo ypač ženkli – per 5 metus pagrindiniams miestams nepriskiriamos gyvenamosios vietovės neteko apie 13 proc. gyventojų;

5.5.3.2. vidurinėje regiono dalyje pagrindiniams miestams nepriskirtose gyvenamosiose vietovėse gyventojų sumažėjo 8,6 proc. (t. y. beveik tiek pat, kaip ir šios regiono dalies pagrindiniuose miestuose);

5.5.3.3. centrinėje regiono dalyje (be pagrindinių miestų) gyventojų skaičius ženkliau nesikeitė (nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažėjo 0,6 proc., 2014 m. pradėjo didėti), t. y. mažiausių miestų ir kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų skaičius išliko stabilus, nors pagrindiniuose šios regiono dalies miestuose gyventojų skaičius mažėjo.

5.5.4. Dėl vykstančios Vilniaus plėtros į priemiesčius, gyventojų skaičius auga su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose teritorijose – Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano 17.4.3 papunkčiu siūloma numatyti gyvenamosios statybos plėtros galimybes ten, kur jau išplėtota infrastruktūra ir susisiekimo sistema, ir riboti gyvenamąją statybą neurbanizuotose teritorijose, neturinčiose nei darbo vietų, nei aptarnavimo infrastruktūros. Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano 29 punktu intensyvios urbanizacijos plėtros galimybė numatyta urbanistiniuose centruose, esančiuose Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonoje, kuri šiaurėje siekia Maišiagalą ir Nemenčinę, rytuose – Bezdonis ir Mickūnus, pietuose – Pastrėvį, Salkininkus ir Marijampolę, vakaruose – Elektrėnus ir toliau sujungiama su Kauno aglomeruotos urbanizacijos zona išilgai magistralinio kelio ir geležinkelio Vilnius–Kaunas. Aglomeruotos urbanizacijos zonoje nustatyta 40 urbanistinių centrų (iš jų – 3 pagrindiniai urbanistiniai centrai), kurių daugelis yra miestų inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros aptarnavimo zonoje.

5.5.5. Faktiškai intensyvi urbanizacija pastaruosius 15 metų intensyviai vyksta su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių teritorijose. Palyginus 2001 ir 2011 m. visuotinių gyventojų ir būstų surašymų duomenis pastebima, kad su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančių šių dviejų savivaldybių seniūnijų teritorijose gyventojų skaičius padidėjo 16 procentų (8,8 tūkstančio). Daugiausiai tai lėmė intensyvi plėtra šiaurės vakarų kryptimi nuo Vilniaus (apie 80 procentų naujų gyventojų teko Avižienių, Riešės ir Zujūnų seniūnijų teritorijoms). Pastebėtina, kad plėtra vyko dispersiškai – urbanistiniuose centruose (16 centrų, išskyrus Lentvarį), esančiuose su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose seniūnijose gyventojų skaičius padidėjo 2,3 tūkstančio (tačiau daugelyje urbanistinių centrų gyventojų skaičius sumažėjo), Lentvario miesto gyventojų skaičius sumažėjo 650 gyventojų (6 procentais), tuo tarpu teritorijose, esančiose už urbanistinių centrų ribų, neturinčiose esminės inžinerinės ir socialinės infrastruktūros ir pakankamo gyventojų tankumo (30 gyv./ha), kad šios infrastruktūros kūrimas finansiškai atsipirktų, gyventojų padaugėjo 6,5 tūkstančio (t. y beveik tris kartus daugiau, negu susiformavusiuose urbanistiniuose centruose).

5.5.6. Dispersiška plėtra buvo pristabdyta 2010 m. finansinės krizės (sumažėjus gyventojų pajamoms ir pasikeitus bankų skolinimo politikai), tačiau 2013–2014 m., sprendžiant iš vėl pradėjusio augti Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių gyventojų skaičiaus, urbanizacija su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose teritorijose vėl tampa spartesnė. Tuo tarpu Lentvario mieste (daugiausiai gyventojų turinčiame urbanistiniame centre, tiesiogiai besiribojančiame su Vilniaus miesto savivaldybe) gyventojų skaičius mažėja didėjančiu tempu (2001–2011 m. gyventojų mažėjo vidutiniškai 0,6 proc. per metus, 2011–2015 m. vidutiniškai 1,4 proc. per metus).

5.5.7. Tai yra, gyventojų skaičius augimas vyksta dėl gyvenamosios statybos anksčiau neurbanizuotose teritorijose, esančiose Vilniaus apskrities teritorijos bendrajame plane nustatytame Vilniaus priemiesčio žaliajame žiede. Žaliojo žiedo paskirtis – atlikti intensyviai urbanizuotos teritorijos ekologinės atsvaros (žaliasis žiedas gerina miesto mikroklimatą ir mažina oro taršą), miesto ir priemiesčių gyventojų poilsio vietos vaidmenį. Mažiausiai 16 proc. žaliajame žiede išaugęs gyventojų skaičius reiškia, kad šioje ekologine prasme vienoje svarbiausių regiono dalių tiek pat išaugo antropogeninis poveikis – dėl vykdomos gyvenamosios statybos ir naujos infrastruktūros įrengimo neatkuriamai pažeidžiamas dirvožemis, didėja transporto srautai ir poreikis naujiems vietiniams keliams, vandens paėmimas gyventojų ir ūkio reikmėms, nuotekų ir atliekų susidarymas.

5.6. Intensyvūs transporto srautai, iš kurių tik nedidelę dalį sudaro visuomeninis transportas, yra lemiantis veiksnys šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) išmetimams:

5.6.1 Vilniaus regione ties Vilniaus miestu susijungia 7 magistraliniai keliai (daugiausiai iš visų Lietuvos regionų). 6 šių kelių ruožuose, prasidedančiuose ties Vilniaus miesto savivaldybės administracine riba, remiantis 2012 m. LAKD atlikto strateginio triukšmo kartografavimo informacija ir LAKIS duomenimis, automobilių srautas viršija 3 mln. automobilių per metus. 3 mln. automobilių per metus rodiklis viršytas ir krašto kelio Vilnius − Švenčionys − Zarasai 16,30 − 21,09 km ruože. Bendras metinis automobilių srautas didžiausio intensyvumo kelio ruožuose (kurie sutampa su kelio ruožais, jungiančiais Vilnių ir pagrindinius miestus) siekia 40,25 mln. automobilių per metus (111,6 tūkst. automobilių per parą). Didžiausią dalį šio srauto (daugiau kaip 90 proc.) sudaro lengvieji automobiliai. Viešojo transporto sistema didesnėje dalyje regiono (išskyrus Šalčininkų rajono savivaldybę, su Vilniaus miestu besiribojančias Vilniaus rajono savivaldybės dalis ir Lentvarį, turintį tiesioginį susisiekimą tiek Vilniaus miesto viešuoju transportu, tiek traukiniais) išvystyta menkai (perskaičiavus kelionių autobusais skaičių iš darbo dienų ir gyventojų skaičiaus, galima daryti išvadą, kad priemiestiniu viešuoju transportu nuolat naudojasi tik apie 5-6 proc. Vilniaus regiono (be Vilniaus miesto) gyventojų.

5.6.2. Svarbiausios intensyvių transporto srautų (o kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų, kietųjų dalelių ir žmogui bei aplinkai kenksmingų cheminių junginių išmetimų) priežastys yra Vilniaus regionui (ypač centrinei ir vidurinei jo daliai) būdinga aktyvi švytuoklinė migracija, atsirandanti dėl nesubalansuoto gyvenamųjų ir darbo vietų išsidėstymo, taip pat gyventojų persikėlimas į gyvenamąsias vietoves, kuriose nėra teikiama daugelis miestuose prieinamų pagrindinių paslaugų (ikimokyklinio ugdymo, kultūros, finansinių ir pan.), arba jų infrastruktūra nepajėgi aptarnauti ženkliai išaugusio naudotojų skaičiaus (o persikeliant aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams – ir patenkinti subjektyvius paslaugų kokybės reikalavimus):

5.6.2.1. Apytikslis švytuoklinės migracijos mastas Vilniaus regione gali būti apskaičiuotas palyginus savivaldybių užimtumo (užimtųjų skaičiaus) ir ekonominio aktyvumo (vietinėse įmonėse sukuriamų darbo vietų skaičiaus) rodiklius (laikant kad darbo vietų skaičius viešojo valdymo ir viešųjų paslaugų srityse, kurių neapima Lietuvos statistikos departamento atliekamas verslo struktūros tyrimas, pasiskirstys panašiai). Taip nustatoma, kad apie 50 tūkst. Vilniaus regiono užimtųjų (40 proc. visų užimtųjų) dirba ne savo gyvenamoje savivaldybėje, bet Vilniuje arba artimiausiose Vilniaus miesto prieigose.

5.6.2.2. Su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose seniūnijose (be Lentvario miesto) gyventojų skaičius 2011 m. pasiekė 63,6 tūkst. gyventojų. Šių teritorijų gyventojai daugumą reguliariai reikalingų paslaugų gauna Vilniaus miesto savivaldybėje. 

5.6.3. Net ir laikant, kad Vilniaus regiono ITV programos 5.6.2.1 papunktyje nurodyta gyventojų grupė iš dalies sutampa su nurodyta Vilniaus regiono ITV programos 5.6.2.2 papunktyje, arba naudojasi tuo pačiu automobiliu (pvz., tėvai, vykdami į darbą, į mokyklą nuveža vaikus), transporto srautai, susidarantys dėl dispersiškai apgyvendintų Vilniaus miesto prieigų ir netolygaus darbo vietų pasiekiamumo, apytiksliu vertinimu lemia apie 500 tūkst. tonų išmetamo CO2 per metus. Toks CO2 kiekis išmetamas 50 tūkst. automobilių, kuriais per dieną nuvažiuojama vidutiniškai 60 km (minėti rodikliai įvertinti palyginus transporto srautus magistraliniuose keliuose ties Vilniaus regiono riba ir regiono viduje, apytikslį švytuoklinės migracijos mastą ir pagrindinių miestų geografinį išsidėstymą). Todėl CO2 išmetimai Vilniaus regione gali būti mažinami:

5.6.3.1. sumažinus kelionių būtinumą, pertvarkant pagrindinių miestų ir kitų svarbių urbanistinių centrų struktūrą taip, kad jose būtų galima kurti daugiau vietinių darbo vietų ir teikti daugiau paslaugų, taip pat sudarant sąlygas informacinių technologijų naudojimu pagrįstų darbo vietų kūrimui (sudarant sąlygas dirbti nuotoliniu būdu). Didžiausią galimybę kurti vietines darbo vietas turi pagrindiniai miestai – Ukmergė, Švenčionys, Elektrėnai, Trakai, Šalčininkai, Širvintos, taip pat kitos gyvenamosios vietovės, Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu priskiriamos pagrindinių lokalinių centrų kategorijai;

5.6.3.2. Plėtojant ekologiškesnes susisiekimo sistemas, pagrįstas viešojo transporto naudojimu ir skirtingų judėjimo būdų (pėsčiomis, automobiliu, traukiniu, dviračiu ir autobusu) sąveika.

6. Problemas ir vystymo galimybes lemia šie Vilniaus regiono ir jo tikslinių teritorijų urbanistinės struktūros ypatumai:

6.1. Vilniaus regionas, palyginti su ES valstybių narių sostinių regionais, pagal gyventojų skaičių yra 19-tas, pagal teritorijos dydį – 10-tas, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 25-tas. Remiantis šiais palyginimais, galima daryti išvadą, kad tiek Vilniaus regionas, palyginti su ES valstybių narių sostinių regionais, turi mažai gyventojų, užima didelę teritoriją ir yra labai retai apgyvendintas;

6.2. Vilniaus regionas yra pietrytinis Lietuvos pasienio regionas, kurio riba eina ES siena su Baltarusija. Ekonominių ir transporto ryšių plėtra su Baltarusija dažnai sunkiai prognozuojama ir susijusi su politinio pobūdžio rizikomis ir administracinio pobūdžio kliūtimis;

6.3. Vilniaus regionas pasižymi monocentrine urbanistinių centrų sistema, su aiškiai išreikštu regiono centru (ir šalies sostine) – Vilniumi.

6.4. Regiono urbanistinių centrų sistemą sudaro šalies masto centrai (numatytieji Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane) ir vietiniai – Vilniaus apskrities teritorijos bendrajame plane nustatyti urbanistiniai centrai (kiti apskrities urbanistiniai centrai). Visi pagrindiniai regiono miestai, išskyrus Lentvarį, ir dalis mažesnių gyvenamųjų vietovių priskirti šalies masto centrų kategorijai. Šalies masto centrų sistemą Vilniaus regione sudaro:

6.4.1. Valstybinio ir tarpvalstybinio masto centras. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo vieną pirmojo lygmens („T“ – tarptautinės, integruojamojo tipo metropolinio centro kategorijos) centrą – Vilnių.

6.4.2. Regioniniai centrai. Regione Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo du antrojo lygmens miestus:

6.4.2.1. „C“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami vidutinio dydžio miesto pagrindu centras) – Ukmergė;

6.4.2.2. „D“ kategorijos (neatliekantis regioninės administracinės funkcijos centras, formuojamas jungiant keletą gyvenamųjų vietovių) – Švenčionys (su Švenčionėliais).

6.4.3. Pagrindiniai lokaliniai centrai. Regione Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas Vilniaus regiono teritorijoje nurodo 14 trečiojo lygmens centrų:

6.4.3.1. „a“ kategorijos (pakankamo potencialo savivaldybių centrai) – Šalčininkai, Širvintos, Trakai;

6.4.3.2. „b“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami centrai) – Eišiškės, Elektrėnai, Nemenčinė, Pabradė, Rūdiškės, Švenčionėliai, Vievis;

6.4.3.3. „c“ kategorijos (nepakankamo potencialo, ypač aktyviai stiprinami centrai) – Aukštadvaris, Dieveniškės, Jašiūnai, Kalveliai.

6.5. Lentvaris (kartu su dar 111 gyvenamųjų vietovių) priskirtas kitų apskrities urbanistinių centrų kategorijai, tačiau iš kitų centrų išsiskiria gyventojų skaičiumi (gyventojų skaičius didesnis už bet kurio kito vietinio centro (kito apskrities urbanistinio centro) gyventojų skaičių bent 2,5 karto, ir yra išskirtinėje geografinėje padėtyje: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų 1 lygmens 1A ir 1B kategorijų šalies urbanistinės integracijos ašių sankirtoje ir ties fizine Vilniaus miesto riba. Po 2002 m. (kuomet buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas) įvykę reikšmingi Vilniaus regiono gyvenamųjų vietovių struktūros pokyčiai didina poreikį stiprinti Lentvario miestą, kurio vystymas (sudarant palankesnes sąlygas aglomeracijai ir veiklos koncentracijai, kuri įgalina taupyti regiono gamtinius išteklius, mažinti išlaidas inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai, racionaliai naudoti materialinius, laiko išteklius) gali suteikti atsvarą dispersiškai plėtrai su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose teritorijose.

7. Vilniaus regiono ITV programoje aptartiems miestams ir juos supančioms teritorijos būdingi šie funkciniai ryšiai ir tiesioginė sąveika:

7.1. Vilniaus miesto fizinė plėtra (daugiausiai dėl naujos gyvenamosios statybos periferinėje Vilniaus miesto dalyje) skatina intensyvų aglomeracijos procesą su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių seniūnijose. Šioje regiono dalyje nėra savivaldybės lygmens administracinę funkciją atliekančių centrų, ir kitų šalies masto centrų, jai būdingas bendras su Vilniaus miestu inžinerinės infrastruktūros ir socialinės infrastruktūros naudojimas (tiesioginė sąveika) ir silpni funkciniai ryšiai su kitais Vilniaus regiono miestais (Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje apskritai nėra savivaldybės lygmens administracinę funkciją atliekančių centrų, o pagrindiniai lokaliniai centrai nuo abiejose savivaldybėse nuo Vilniaus nutolę per 20–40 km., t. y daugelį paslaugų gyventojai gauna Vilniaus mieste).

7.2. Centrinei regiono daliai (išskyrus tiesiogiai su Vilniaus miestu besiribojančias seniūnijas), taip pat vidurinėje regiono dalyje esantiems pagrindiniams miestams būdinga aktyvi švytuoklinė darbo jėgos migracija, kuri susidaro ties pagrindinius regiono miestus jungiančiomis europinėmis magistralėmis, sutampančiomis su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytomis šalies urbanistinės integracijos ašimis: E28 (Berlynas-Gdanskas-Karaliaučius (Kaliningradas)-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas), Vilniaus regiono teritorijoje jungianti Trakus, Lentvarį ir Vilnių, E272 (Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda), Vilniaus regiono teritorijoje jungianti Ukmergę, Širvintas ir Vilnių, E85 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda- Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis), Vilniaus regiono teritorijoje jungianti Elektrėnus, Vilnių ir Šalčininkus ir praeinanti ties Lentvariu (dėl nedidelio atstumo iki pagrindinių miestų, Vilniaus regione šios magistralės daugiausiai naudojamos vietiniam susisiekimui). Šioje regiono dalyje išsidėstę pagrindiniai lokaliniai centrai iš esmės atlieka aplinkinių gyvenamųjų vietovių administracinio ir socialinio aptarnavimo funkciją.

7.3. Periferinėje regiono dalyje išsidėstę regioniniai centrai Ukmergė ir Švenčionys (su Švenčionėliais) ir pagrindiniams lokaliniams centrams priskiriama Pabradė atlieka ne tik aplinkinių gyvenamųjų vietovių administracinio ir socialinio aptarnavimo, bet ir gamybos ir verslo aptarnavimo centrų funkcijas. Periferinėje regiono dalyje esančiuose centruose koncentruojasi tradicinė pramonė (dėl šios priežasties Ukmergės ir Švenčionių rajonų savivaldybių įmonių dirbančiųjų struktūroje EVRK 2 red. veiklas B_C „Kasyba ir karjerų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba“ vykdančių įmonių darbuotojų dalis 2012 m. siekė atitinkamai 37,9 ir 47,4 proc. visų įmonių darbuotojų (palyginimui, šalyje ši dalis siekia 21,7 proc., Vilniaus regione – tik 14,9 proc.).

8. Vilniaus regiono ITV programa įgyvendinama šiose Vilniaus regiono tikslinėse teritorijose (žr. 2 pav.):

8.1. išskirtose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.1V-429 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų“:

8.1.1. Elektrėnų mieste;

8.1.2. Lentvario mieste;

8.1.3. Širvintų mieste;

8.1.4. Ukmergės mieste;

8.2. 2007–2013 m. finansiniam laikotarpiui nustatytų tikslinių teritorijų savivaldybių centruose, kurie vadovaujantis Partnerystės sutarties 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis yra laikomi pereinamojo laikotarpio tikslinėmis teritorijomis:

8.2.1. Švenčionių mieste;

8.2.2. Šalčininkų mieste.

9. Su Vilniaus regiono tikslinėmis teritorijomis susietomis teritorijomis, kuriose taip pat įgyvendinama Vilniaus regiono ITV programa, laikomos (žr. 2 pav.):

9.1. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. T3-376 „Dėl 2015 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-56 „Dėl pritarimo Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos projektui“ pakeitimo“, nustatytos susietos teritorijos, esančios Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje:

9.1.1. apskrities urbanistiniai centrai, kurie laikomi tikslinėmis teritorijomis įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1. uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t.y. mažieji miestai, miesteliai ir kaimai (turintys nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus), užtikrinantys pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius: Nemenčinės miestas, Juodšilių kaimas ir Maišiagalos miestelis;

9.1.2. pagrindinis lokalinis centras, kuris nenurodytas Vilniaus regiono ITV programos 9.1.1 papunktyje, tačiau būti aktyviai stiprinamas įgyvendinant Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį planą – Kalvelių kaimas;

9.1.3. konkretus geografinis objektas, kuriame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 14 d. pasitarimo protokoliniu sprendimu (protokolo Nr. 2, 4 klausimas) pasiūlyta įgyvendinti priemones, skirtas socialiniams ir ekonominiams skirtumams regionuose, kuriuose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, mažinti – Glitiškių dvaras;

9.1.4. pagrindinių lokalinių centrų ir kitų urbanistinių centrų, priskirtų tikslinėms ir susietoms teritorijoms, įtakos zonos ir į jas patenkančios jungtys su valstybinės reikšmės keliais (atsižvelgus į regiono teritorijose esančių kelių išsidėstymą ir Vilniaus apskrities teritorijos bendruoju planu nurodomą urbanistinių centrų aptarnaujamą teritoriją) – teritorijos, esančios 10 km spinduliu (Lietuvos Respublikos teritorijoje) nuo atitinkamo urbanistinio centro.

9.2. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-1369 „Dėl pritarimo Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos projektui“ ir Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-508 „Dėl susietų teritorijų, esančių Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, nustatymo“, nurodytos susietos teritorijos, esančios Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje:

9.2.1. apskrities urbanistiniai centrai, kurie laikomi tikslinėmis teritorijomis įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1 uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t. y. mažieji miestai, miesteliai ir kaimai (turintys nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus), užtikrinantys pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius: Baltosios Vokės ir Eišiškių miestai;

9.2.2. pagrindiniai lokaliniai centrai, kurie nenurodyti Vilniaus regiono ITV programos 9.2.1 papunktyje, tačiau aktyviai stiprinami įgyvendinant Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį planą – Jašiūnų ir Dieveniškių miesteliai;

9.2.3. konkretūs geografiniai objektai, kuriuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 14 d. pasitarimo protokoliniu sprendimu (protokolo Nr. 2, 4 klausimas) pasiūlyta įgyvendinti priemones, skirtas socialiniams ir ekonominiams skirtumams regionuose, kuriuose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, mažinti – Vilkiškių dvaras, Kalesninkų ir Tausiūnų kaimų pažeistos teritorijos, Dieveniškių istorinis regioninis parkas.

9.3. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-28 „Dėl pritarimo 20142020 m. Švenčionių rajono tikslinės teritorijos vystymo programos projektui“, nurodytos susietos teritorijos, esančios Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje – apskrities urbanistiniai centrai, kurie laikomi tikslinėmis teritorijomis įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1 uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“,  t.y. mažieji miestai, miesteliai ir kaimai (turintys nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus), užtikrinantys pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius: Pabradės ir Švenčionėlių miestai.

9.4. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. T-34 „Dėl pritarimo 20142020 m. Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos projekto Elektrėnų savivaldybės daliai“, nurodyta susieta teritorija, esanti Elektrėnų savivaldybės teritorijoje – apskrities urbanistinis centras, kuris laikomas tiksline teritorija įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1 uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t. y. mažiau kaip 6 tūkst., gyventojų turintis ir nesantis savivaldybės centru miestas, užtikrinantis pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius – Vievio miestas. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. V.TS-47 „Dėl 2014-2020 m. Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos Elektrėnų savivaldybės dalies dalinio keitimo“ nurodyta papildoma susieta teritorija Abromiškių kaimas, kurio urbanizuota dalis ribojasi su Elektrėnų miestu ir dėl patenkančių jungčių su valstybiniais keliais, taip pat dėl kultūriniu ir turizmo požiūriu Elektrėnų miestui svarbaus Abromiškių dvaro komplekso.

9.5. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. S1-3 „Dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams, įrašytiems į Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą“, nurodyta susieta teritorija, esanti Trakų rajono savivaldybės teritorijoje – apskrities urbanistinis centras, kuris laikomas tiksline teritorija įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1 uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t. y. mažiau kaip 6 tūkst., gyventojų turintis ir nesantis savivaldybės centru miestas, užtikrinantis pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius – Rūdiškių miestas.  2017 m. kovo 2 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos  sprendimu Nr.  S1-56 „Dėl papildomos susietos teritorijos, esančios Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, nustatymo“ nurodyta papildoma susieta teritorija – Senųjų Trakų kaimas, kuris Vilniaus apskrities teritorijos bendruoju planu yra priskirtas kitų apskrities urbanistinių centrų kategorijai, ir dėl geografinio artumo ir su savivaldybės centru – Trakais ir su tiksline teritorija – Lentvariu, jungčių su valstybiniais keliais ir gero pasiekiamumo geležinkeliu turi palankias sąlygas aglomeracijai ir ekonominės veiklos koncentracijai, gerinančiai užimtumo galimybes programos įgyvendinimo teritorijoje.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1V-579, 2017-08-11, paskelbta TAR 2017-08-14, i. k. 2017-13292

 

10. Tikslinių teritorijų, kuriose įgyvendinama Vilniaus regiono ITV programa gyventojų skaičius, remiantis ITV programos rengimo metu paskutiniais paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis – 61,7 tūkst. gyventojų; su Vilniaus regiono tikslinėmis teritorijomis susietų teritorijų gyventojų skaičius – 31,7 tūkst. gyventojų.“

2 pav. Tikslinės ir susietos teritorijos. Šaltiniai: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Hnit-Baltic“, VĮ „Registrų centras“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1V-579, 2017-08-11, paskelbta TAR 2017-08-14, i. k. 2017-13292

 

11. Vystymosi tendencijos ir problemos, į kurias atsižvelgus formuluojami tikslinių teritorijų ir su jomis susietų teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodomos 1 priede dėstomoje Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių lentelėje.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

12. Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės dėstomi 2 priede, programos veiksmų planas dėstomas 3 priede.

13. Vilniaus regiono ITV programa įgyvendinama Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių nustatyta tvarka.

 

___________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-651, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-20, i. k. 2016-23801

 

 

Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos

1 priedas

 

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ LENTELĖ

 

 

Stiprybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Daugeliui Vilniaus regione esančių savivaldybių (išskyrus Ukmergės rajono savivaldybę) būdingas santykinai žemas registruoto nedarbo lygis ir (ar) spartus registruoto nedarbo lygio mažėjimas

3

Daugelis Vilniaus regiono savivaldybių nesusiduria su aukšto nedarbo lygio problema, arba (vertinant registruoto nedarbo mažėjimo tendenciją) šią problemą gali artimiausiu metu išspręsti. Žemas registruoto nedarbo lygio (kaip teigiamo socialinio veiksnio) svarba Vilniaus regione vertintina kaip vidutinė, nes žemas registruotas nedarbas yra susijęs su aplinkai žalingais procesais (švytuokline migracija) ir nulemtas mažo darbo jėgos aktyvumo (kuomet į darbo biržą tiesiog nesikreipiama).

2. Gyventojų skaičius (vertinant viso regiono mastu) santykinai stabilus

3

Vilniaus regione (įskaitant Vilniaus miesto savivaldybę) gyventojų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo tik 2 procentais, stabilizavosi (nustojo mažėti) 2012 m., o 2014 m. jau nežymiai didėjo (0,2 proc.). Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) neigiami demografiniai pokyčiai taip pat buvo lėtesni negu vidutiniškai šalyje. Veiksnys vertintinas kaip vidutinės svarbos, nes santykinai stabilų gyventojų skaičių palaikė Vilniaus miesto savivaldybė ir centrinėje regiono dalyje esančios kaimo gyvenamosios vietovės. Pagrindinių miestų gyventojų skaičius (o kartu ir ekonominis potencialas) sparčiai mažėjo.

3. Aukštas artimiausiose Vilniaus miesto prieigose esančių Vilniaus regiono dalių investicinis potencialas

4

 

 

 

 

 

Dėl nedidelio atstumo iki Vilniaus miesto, šios regiono dalys nesusiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, tačiau kartu pasižymi didesne žemės sklypų pasiūla, prieiga prie pagrindinių TEN-T tinklų ir mažesnėmis žemės kainomis. Tai svarbus veiksnys, tačiau jo svarba yra didesnė tiesiogiai su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančioms teritorijoms.

Silpnybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Maža materialinių investicijų apimtis ir nediversifikuota šių investicijų struktūra

4

Įvertinus Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizėje aptartas materialinių investicijų apimtis ir struktūrą galima konstatuoti, kad Vilniaus regiono savivaldybėms (be Vilniaus miesto savivaldybės) būdinga arba mažai diversifikuota investicijų struktūra (pvz. investicijos Elektrėnų rajono savivaldybėje nukreiptos didžiąja dalimi į energetiką, centrinėje regiono dalyje – į gyvenamąją statybą ir nekilnojamojo turto operacijas) arba maža materialinių investicijų apimtis, ir į naujos gamybos ir paslaugų plėtrą investuojama nedaug. Veiksnys yra svarbus, nes daugelyje Vilniaus regiono savivaldybių (esančių vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje) riboja naujų įmonių steigimąsi ir esamų augimą (su tam tikromis išimtimis) stabdo ribotos vietinių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų investicijų į modernizavimą bei infrastruktūrą galimybės. Todėl veiksnys įvertintas kaip svarbus.

2. Dideli ekonominio aktyvumo netolygumai

5

Įvertinus Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizėje aptartus ekonominio aktyvumo netolygumus, galima konstatuoti, kad situacija Vilniaus regione yra išskirtinė (tokių, ar bent panašaus lygio netolygumų nėra nei viename regione). Veiksnys vertintinas kaip labai svarbus ir dėl to, kad yra tiesiogiai susijęs su kitomis Vilniaus regiono silpnybėmis. 

3. Žemas darbo jėgos aktyvumo lygis

4

Įvertinus Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizėje aptartas žemo darbo jėgos aktyvumo lygio priežastis ir galimas pasekmes, veiksnys vertintinas kaip svarbus. Nepašalinus šios silpnybės (problemos), gilės atokesnėse kaimo gyvenamosiose vietovėse gyvenančių gyventojų socialinė atskirtis, augant šalies ir regiono ekonomikai ir registruoto nedarbo lygiui regione artėjant prie natūralaus (frikcinio) 5-6 proc. registruoto nedarbo lygio, bus susidurta su darbo jėgos trūkumu.

4. Gyventojų skaičiaus mažėjimas miestuose (išskyrus Vilniaus miestą)

4

Veiksnys vertintinas kaip svarbus, nes pagrindiniuose Vilniaus regiono miestuose, (be Vilniaus miesto savivaldybėje esančių Vilniaus ir Grigiškių miestų) – Elektrėnuose, Trakuose, Švenčionyse, Širvintose, Šalčininkuose ir Ukmergėje bei Lentvaryje gyventojų skaičiui mažėjant sparčiau, negu gyventojų skaičiui šalyje, mažėja prielaidos veiklos koncentracijai urbanizuotose teritorijose (aglomeracijai) (didesnė veiklos koncentracija įgalina taupyti regiono gamtinius išteklius, išlaidas infrastruktūrai, racionaliai naudoti materialinius, laiko išteklius ir kt.).

5. Aktyvi švytuoklinė migracija (lemia didelius CO2 išmetimus)

4

Veiksnys vertintinas kaip svarbus. Dėl netolygaus gyvenamųjų ir darbo vietų išsidėstymo, Vilniaus regiono gyventojų (be Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų) transporto priemonių poveikis  CO2 išmetimams (klimato kaitai) yra panašus, kaip Vilniaus miesto savivaldybės (atitinkamai 500 ir 720 tūkst. tonų CO2), nors regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) gyvena 2 kartus mažiau gyventojų, negu Vilniaus miesto savivaldybėje.

6. Intensyvi ir dispersiška urbanizacija su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose teritorijose

4

Faktiškai intensyvi urbanizacija pastaruosius 15 metų intensyviai vyksta su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių teritorijose, tačiau susiformavusiems urbanistiniams centrams tenka tik nedidelė dalis naujų gyventojų. Veiksnys svarbus ekologiniu aspektu, nes kyla grėsmė Vilniaus priemiesčio žaliojo žiedo teritorijoms (žaliasis žiedas gerina miesto mikroklimatą ir mažina oro taršą), neracionaliai naudojami gamtiniai ištekliai, kuriant naują infrastruktūrą didėja antropogeninis poveikis.

Galimybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. TEN-T koridorių ir europinių magistralių jungčių plėtra šalyje

5

2014–2020 ES finansiniu laikotarpiu suplanuota įgyvendinti Vilniaus vakarinio aplinkkelio projekto III etapą, taip pat pagerinti infrastruktūrą magistralėje „Via Baltica“. Šis veiksnys labai svarbus tuo aspektu, kad gali padidinti Vilniaus regiono šiaurinėje ir pietinėje dalyje esančių teritorijų tarpusavio ryšius, taip pat pasiekiamumą iš priešingomis kryptimis išsidėsčiusių tarptautinių centrų – Minsko ir Rygos (o kartu ir regiono investicinį patrauklumą).

2. Paslaugų vartotojų suminės perkamosios galios augimas (dėl gyventojų pajamų augimo ir į Lietuvą atvykstančių turistų srauto augimo)

4

Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje kiekvienais metais turistų skaičius turi augimo tendenciją. Vilniaus regione per 2013 m. turistų išaugo 11,7 proc. (2013 m. turistų skaičius siekė 958 tūkst.). Šis rodiklis kiekvienais metais stabiliai auga. Tuo pat metu yra didinama minimali mėnesinė alga ir (sparčiau negu infliacija) auga vidutinis bruto darbo užmokestis. Laikantis prielaidos, kad šis procesas išliks tvarus Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo laikotarpiu, veiksnys gali būti svarbus ekonominio aktyvumo regione didinimui (pirmiausiai paslaugų sektoriaus).

3. Mažesnės nekilnojamojo turto kainos skatins rinktis gyvenamąją vietą ne regiono centre (Vilniaus mieste), o aplinkinėse teritorijose esančiose urbanistiniuose centruose

3

VĮ „Registrų centro“ atliekamo nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis, būsto kainų skirtumai tarp Vilniaus mieste esančių verčių zonų ir kituose urbanistiniuose centruose ar Vilniaus miesto priemiestinėse teritorijose skiriasi po keletą kartų (ypač lyginant gyvenamųjų namų paskirties pastatus). Prielaidą nekilnojamojo turto rinkos suaktyvėjimui Vilniaus regione daro augančios gyventojų pajamos ir santykinai nedidelis daugelio urbanistinių centrų atstumas iki Vilniaus miesto (25-50 km.), tačiau ateityje jo svarba gali mažėti mažėjant būsto likvidumui (ir kainai) Vilniaus mieste.

Grėsmės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Vilniaus regiono ekonominį augimą sustabdys darbo jėgos trūkumas

5

Veiksnys vertinamas kaip labai svarbus, nes Vilniaus regionas lyginant su likusiais šalies regionais turi didžiausią ekonominę svarbą. Remiamasi prielaida, prastėjant šalies demografinei situacijai (gyventojų skaičiui mažėjant apie 1 proc. per metus), mažės į Vilniaus regioną atvykstančių gyventojų, Vilniaus miesto savivaldybėje užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis artėja prie maksimalaus įmanomo (2014 m. siekė siekia 79,5 proc. ir gali didėti daugiausiai iki 85 procentų), t. y. regiono bendrojo vidaus produkto augimas dėl darbui imlių sektorių plėtros gali ženkliai sulėtėti.

2. Aktyvus aukštas pajamas gaunančių Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų persikėlimas į gretimas savivaldybes lems gentrifikacijos procesus ir pažeis ekologine prasme svarbias teritorijas

4

Gyvenamosios teritorijos patrauklumo didėjimas ir aukštas pajamas gaunančių gyventojų persikėlimas į teritorijas, kurių gyventojai gauna žemas pajamas sąlygoja gentrifikacijos procesą. Mažiau uždirbantieji (pvz. darbininkai, žemdirbiai) palaipsniui būna priversti palikti savo gyvenamas vietoves (dėl šios priežasties gali didėti užsienio migracija), keičiasi ekonominė vietovių struktūra, auga socialinė įtampa. Įvertinus Vilniaus regiono tautinę sudėtį, gentrifikacijos procesas gali tapti ir įtampos tautiniu pagrindu augimo priežastimi.

________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-651, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-20, i. k. 2016-23801

 

 

Vilniaus miesto integruotos teritorijų vystymo programos

2 priedas

 

 

VILNIAUS MIESTO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS VYSTYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

 

 

1. Tikslas: Padidinti Vilniaus gyventojų užimtumą, kuriant inovatyvias paslaugas, skatinant aktyvų dalyvavimą, pertvarkant apleistas erdves

 

1. Tikslo įgyvendinimas leis išnaudoti atlikus silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) analizę nustatytas Vilniaus miesto stiprybes – tai, kad Vilnius yra didžiausias Lietuvoje investicijų traukos centras, mieste stebima didelė paslaugas teikiančių įmonių koncentracija ir įvairovė ir spręsti didėjančios socialinės nelygybės, besiformuojančių skurdo, nusikalstamumo židinių problemą (silpnybę). Šių stiprybių išnaudojimas ir silpnybės (problemos) sprendimas būtinas tam, kad prisitaikyti prie pasaulinėje rinkoje egzistuojančių kūrybinių industrijų ir paslaugų paklausos augimo tendencijų (galimybės), ir sumažinti poveikį grėsmių, kylančių dėl globalios konkurencijos prekių ir paslaugų rinkoje (su besivystančiomis šalimis) ir blogėjančios šalies demografinės struktūros.

2. Įvertinti alternatyvūs tikslai: „Padidinti teritorijų patrauklumą investicijoms, aktualizuoti kultūros paveldą“, „Formuoti daugiafunkcius miesto traukos centrus, sutvarkant apleistas teritorijas ir statinius, naujai funkcijai pritaikyti kultūros paveldą“, „Padidinti teritorijų patrauklumą investicijoms, aktualizuoti kultūros paveldą“. Tikslų alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: tikslas „Padidinti Vilniaus gyventojų užimtumą, kuriant inovatyvias paslaugas, skatinant aktyvų dalyvavimą, pertvarkant apleistas erdves“ yra optimalus.

3. Tikslui priskirtas efekto rodiklis: užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, procentais. Numatyta, kad užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Vilniaus mieste 2023 m. sieks 83 procentus.

 

Programos efektas:

Kodas

Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė (2013 m.)

Siekiama reikšmė  (2020 m.)

Siekiama reikšmė (2023 m.)

1-E

Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Vilniaus miesto savivaldybėje, procentais

79,8

82

83

 

 

Programos rezultatai:

Kodas

Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė

(2013 m.)

Siekiama reikšmė

(2020 m.)

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

1-R-1

Įmonių dirbančiųjų skaičius kūrybinėse, meninėse ir pramogų organizavimo veiklose (EVRK 2 red. R sektorius, išskyrus azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veiklą) bei informacijos ir ryšių veiklose (EVRK 2 red. J sektorius) Vilniaus miesto savivaldybėje

24455

27500

29000

1-R-2

Lankytojų (aktyvių dalyvių ir stebėtojų) skaičius tikslinėse teritorijose sukurtose traukos zonose (sutvarkytose viešosiose erdvėse ir atnaujintuose pastatuose) vidutiniškai per metus (tūkst. asmenų/vidutiniškai per metus)

0

12000

16000

 

Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas:

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m. 

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

1-E-1

Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Vilniaus miesto savivaldybėje, procentais

79,8

79,9

80,2

80,6

81,2

81,7

82,0

82,4

82,7

83,0

1-R-1

Įmonių dirbančiųjų skaičius kūrybinėse, meninėse ir pramogų organizavimo veiklose (EVRK 2 red. R sektorius, išskyrus azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veiklą) bei informacijos ir ryšių veiklose (EVRK 2 red. J sektorius) Vilniaus miesto savivaldybėje

24455

24650

24900

25300

25700

26300

27500

27800

28900

29000

1-R-2

Lankytojų (aktyvių dalyvių ir stebėtojų) skaičius tikslinėse teritorijose sukurtose traukos zonose (sutvarkytose viešosiose erdvėse ir atnaujintuose pastatuose) vidutiniškai per metus (tūkst. asmenų/vidutiniškai per metus)

0

0

4000

6000

8000

10000

12000

14000

15000

16000

 

1.1. Uždavinys: Kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, plėtojant inovatyvias paslaugas

1. Uždaviniu siekiama išnaudoti atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – didelį investicinį patrauklumą. Tai, kad Vilnius yra didžiausias Lietuvoje investicijų traukos centras, yra esminis veiksnys siekiant pasinaudoti pasaulinėje rinkoje augančia kūrybinių industrijų pramonės ir paslaugų paklausa (galimybe).

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai „Suformuoti daugiafunkcius nacionalinės kultūros centrus su inovatyviomis erdvėmis“ ir „Padidinti teritorijų patrauklumą investicijoms, aktualizuojant kultūros paveldą“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, plėtojant inovatyvias paslaugas“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: įmonių dirbančiųjų skaičius kūrybinėse, meninėse ir pramogų organizavimo veiklose (EVRK 2 red. R sektorius, išskyrus azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veiklą) bei informacijos ir ryšių veiklose (EVRK 2 red. J sektorius). Numatoma, kad šių įmonių dirbančiųjų skaičius Vilniaus miesto savivaldybėje išaugs nuo 24455 dirbančiųjų 2013 metais iki 29000 dirbančiųjų 2023 metais.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m. 

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

1.1.-P-1

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km

0

0

0

0

0

1,0

1,7

1,7

1,7

1,7

1.1.-P-2

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos

0

0

0

0

0

0

1

1

1

1

1.1.-P-3

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, ha

0

0

0

315

315

315

315

315

315

315

1.1.-P-4

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, kv. m

0

0

4000

13000

35300

24000

35800

35800

35800

35800

1.1-P-5

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. m

0

0

0

 

0

105000

110000

110000

 

313388

 

313388

 

313388

1.1-P-6

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, skaičius

0

0

0

0

5

5

5

5

5

5

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios

lėšos

(tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos

(tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų) (toliau – viešųjų investicijų priemonės).

 

 

 

 

1.1. Suformuoti sveikatingumo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo paslaugų klasterį (kompleksą) Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje, Šeškinėje, konvertuojant ir pritaikant naujoms funkcijoms apleistą teritoriją ir statinius

55735,03

55735,03

47374,77

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 313388 kv. m

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 22000 kv. m

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 315 ha

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 1,7 km

1.2. Sukurti daugiafunkcį Lazdynų sveikatinimo centrą (Pietinėje tikslinėje teritorijoje)

22956,00

22956,00

16312,63

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 23000 kv. m

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 7000 kv. m

1.3. Modernizuoti ir pritaikyti kultūros produktų bei inovatyvių paslaugų sklaidai valstybinių kultūros įstaigų, esančių tikslinėje ir susietose teritorijose pastatus ir įrangą. Modernizuoti Nacionalinį dramos teatrą, Šiuolaikinio meno centrą, Nacionalinę filharmoniją, Valstybinį jaunimo teatrą, Keistuolių teatrą, Lietuvos rusų dramos teatrą, Vilniaus kongresų rūmus, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteką

34708,20

34708,20

29501,97

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, skaičius, 9

1.4. Atnaujinti ir pritaikyti naujų paslaugų teikimui Energetikos ir technikos muziejų

2819,91

2819,91

2396,92

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 2300 kv. m

1.5. Suformuoti daugiafunkcį Sapiegų technologijų ir meno parką pritaikant ir panaudojant  valstybinės reikšmės Sapiegų rūmų parko infrastruktūrą (jeigu Sapiegų rūmai bus įtraukti į kultūros ministro patvirtintą prioritetinių kultūros paveldo objektų sąrašą)

 

2434,99

 

2434,99

 

1877,41

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos,1 vnt.

2. Privačiomis lėšomis siūlomos įgyvendinti priemonės

 

 

 

 

2.1. Pritaikyti Vilniaus technologijų ir meno centro veiklai Antakalnio g. 17 esančius savivaldybės pastatus (prisidedant prie daugiafunkcio Sapiegų technologijų ir meno parko suformavimo)

2896,20

-

-

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, 5000 kv. m

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

121549,61

118653,41

97463,7

 

 

1.2. Uždavinys: Sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui, užimtumo augimui, atnaujinant apleistas miesto teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo erdves

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – didelę paslaugas teikiančių įmonių koncentraciją ir įvairovę. Ją tinkamai išnaudojus, galima sumažinti globalios tarptautinės konkurencijos (su besivystančiomis valstybėmis) grėsmės poveikį, nes uždavinio įgyvendinimo naudą gaus ekonomikos sektoriai, pirmiausiai paremti vidaus paklausa (vietos gyventojų aptarnavimu).

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui, užimtumo augimui, atnaujinant apleistas miesto teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo erdves“ ir „Vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, juos pritaikant multikultūrinio Vilniaus paveldo prezentacijai“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui, užimtumo augimui, atnaujinant apleistas miesto teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo erdves“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: lankytojų (aktyvių dalyvių ir stebėtojų) skaičius tikslinėse teritorijose sukurtose traukos zonose (sutvarkytose viešosiose erdvėse ir atnaujintuose pastatuose) vidutiniškai per metus, tūkstančiais asmenų. Numatoma, kad šis skaičius sieks vidutiniškai 16 milijonų lankytojų per metus 2023 metais.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m.

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

1.2-P-1

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km

0

0

0

0

1,2

1,2

1,2

1,2

1,2

1,2

1.2-P-2

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai

0

0

0

0

1

2

2

2

2

2

1.2-P-3

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, ha

0

0

0

3

8

8

8

8

8

8

1.2-P-4

Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas, apsilankymų per metus

0

0

0

0

0

20000

50000

50000

50000

50000

1.2-P-5

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. m

0

0

0

0

120000

223500

223500

274097

274097

274097

1.2-P-6

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, vnt.

0

0

0

0

2

3

3

3

3

3

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. (v) viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Sutvarkyti kultūrinį ir istorinį Vilniaus miesto paveldą reprezentuojančias viešąsias  erdves. Atkurti ir sutvarkyti Reformatų sodą, inventorizuoti Vilniaus istorines Rasų kapines, sutvarkyti jose esančias koplyčias, tvoras, atskirų paminklus, įrengti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus istorinę ekspoziciją

8404,90

8404,90

7144,16

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 27072 kv. m

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, 3 vnt.

Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas, 50000 apsilankymų per metus

1.2. Integruoti Neries upę į tikslinių teritorijų architektūrines erdves, sukuriant inovatyvias erdves kūrybai, sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams. Modernizuoti Neries krantines, sukuriant erdves kūrybai, aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams, įrengti Neries slėnio rekreacinės paskirties pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą (12,5 km); sutvirtinti Neries krantines  (žemutinę terasą) ir įrengti rekreacinės laivybos prieplaukas (Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje)

11663,81

11663,81

7851,39

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 149785 kv. m

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, 1 vnt.

 

1.3. Atkurti Neries senvagės žaliąsias jungtis Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje, suformuojant rekreacijai ir aktyviai miestiečių veiklai patrauklias erdves (šiuo metu apleistoje teritorijoje). Įrengti Neries senvagės rekreacinę ir aktyvaus poilsio infrastruktūrą, ekstremalių sporto šakų infrastruktūrą, rekreacines pėsčiųjų bei dviračių trasas; atkurti gamtinę Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklę (tarp Linkmenų g. ir Geležinio Vilko g.); įrengti Japonišką sodą teritorijoje prie Lvovo ir Geležinio Vilko g.

 

3731,57

 

3731,57

 

3139,20

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 97240 kv. m

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 8 ha

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, 1 vnt.

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 1,2 km

2. Privačiomis lėšomis siūlomos įgyvendinti priemonės:

 

 

 

 

2.1. Atstatyti Reformatų sode buvusį Sinodo pastatą (prisidedant prie kultūrinį ir istorinį Vilniaus miesto paveldą reprezentuojančių viešųjų erdvių tvarkymo)

318,58

-

-

Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas, apsilankymų per metus, 60000

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

23799,07

23799,07

18133,73

 

 

2. Tikslas: Padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, kompleksiškai tvarkant gerą urbanistinį potencialą turinčius miesto rajonus

 

1. Tikslo įgyvendinimas leis išnaudoti atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – patraukliomis investuotojams tampančias apleistas teritorijas, esančias netoli miesto centro, turinčias gerą urbanistinį ir ekonominį potencialą. Ši stiprybė yra svarbi siekiant spręsti gyventojų senėjimo ir netolygios amžiaus struktūros problemą, gyventojų nepasitenkinimo būstu, gyvenamąja aplinka, problemą, kuri lemia gyventojų išsikėlimą į miesto periferiją. Išnaudojus šią stiprybę ir išsprendus problemas, tikėtina, sumažės grėsmė, kad miesto periferijoje tęsis naujų teritorijų, neturinčių pakankamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, užstatymas.

2. Įvertinti alternatyvūs tikslai „Padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, kompleksiškai tvarkant gerą urbanistinį potencialą turinčius miesto rajonus“, „Padidinti gyvenamųjų rajonų atnaujinimo tempus, patrauklumą privačioms investicijoms“ ir „Formuoti darnią, tausojančią miesto socialinę inžinerinę infrastruktūrą, aplinką, skatinant būsto renovaciją“. Tikslų alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: tikslas „Padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, kompleksiškai tvarkant gerą urbanistinį potencialą turinčius miesto rajonus“ yra optimalus.

3. Tikslui priskirtas efekto rodiklis: gyventojų skaičius tikslinėse teritorijose. Numatoma, kad pasiekus tikslą šis skaičius 2023 m. padidės iki 94 tūkst. gyventojų (14,2 tūkst.).

 

Kodas

Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė

(2013 m.)

Siekiama reikšmė

(2020 m.)

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

2-E 

Gyventojų skaičius tikslinėse teritorijose (tūkst. gyv.)

               79,8

                  91,0

94,0

 

Kodas

Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė (2013 m.)

Siekiama reikšmė (2020 m.)

Siekiama reikšmė (2023 m.)

2-R-1

Gyventojų skaičiaus augimas konvertuojamose teritorijose (iš buvusių pramonės objektų ar apleistų teritorijų, tikslinėse teritorijose)  (gyventojų skaičiaus padidėjimas nuo 2013 metų)

0

7000

9000

2-R-2

Jaunimo skaičius 1000 gyventojų (tikslinių teritorijų ribose)

207,8

225

232

2-R-3

Jaunimo, romų bendruomenės narių, ilgalaikių bedarbių, kitų asmenų, buvusių nepalankioje situacijoje darbo rinkoje, kurių padėtis darbo rinkoje po dalyvavimo vietos plėtros projektuose pagerėjo, skaičius Vilniaus mieste

0

500

580

 

Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas:

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2-E-1

Gyventojų skaičius tikslinėse teritorijose

79,9

80,2

81,0

84,0

86,0

88,0

91,0

92,0

93,0

94,0

2-R-1

Gyventojų skaičiaus augimas konvertuojamose teritorijose (iš buvusių pramonės objektų ar apleistų teritorijų, tikslinėse teritorijose)  (gyventojų skaičiaus padidėjimas nuo 2013 metų)

200

400

1400

2900

4500

5800

7000

7900

8500

9000

2-R-2

Jaunimo skaičius 1000 gyventojų  (tikslinių teritorijų ribose)

207,8

210,6

213,4

216,2

219,1

220,0

225

227,3

229,7

232

2-R-3

Jaunimo, romų bendruomenės narių, ilgalaikių bedarbių, kitų asmenų, buvusių nepalankioje situacijoje darbo rinkoje, kurių padėtis darbo rinkoje po dalyvavimo vietos plėtros projektuose pagerėjo, skaičius Vilniaus mieste

0

0

0

200

400

460

500

530

560

580

 

2.1. Uždavinys: Skatinti aukštos kokybės miesto rajonų kūrimą, konvertuojant apleistas ir buvusias pramonės teritorijas miesto centrinėje dalyje

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – patraukliomis investuotojams tampa apleistos teritorijos netoli miesto centro, turinčios gerą urbanistinį ir ekonominį potencialą. Svarbu išnaudoti šią stiprybę, sumažinant grėsmę, kad miesto periferijoje tęsis naujų teritorijų, neturinčių pakankamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, užstatymas.

2. Įvertinti alternatyvus uždaviniai: „Skatinti aukštos kokybės miesto rajonų kūrimą, konvertuojant  apleistas ir buvusias pramonės  teritorijas miesto centrinėje dalyje ir „Konvertuoti apleistus rajonus į aukštos kokybės miesto rajonus, pertvarkant išlikusius pastatus“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis ir skirtingose teritorijose. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Skatinti aukštos kokybės miesto rajonų kūrimą, konvertuojant  apleistas ir buvusias pramonės  teritorijas miesto centrinėje dalyje“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: gyventojų skaičiaus augimas konvertuojamose teritorijose (iš buvusių pramonės objektų ar apleistų teritorijų, tikslinėse teritorijose). Numatoma, kad šis augimas sieks 9 tūkstančius gyventojų (laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2023 metų.)

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m. 

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

2.1-P-1

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km.

0

0

0

0

2,69

2,69

2,69

2,69

2,69

2,69

2.1-P-2

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai

0

0

0

0

0

1

1

1

1

1

2.1-P-3

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra,  ha

0

0

0

2,0

4,45

5,0

5,75

5,75

5,75

5,75

2.1-P-4

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos

0

0

0

1000

1800

2400

3200

3800

4600

4600

2.1-P-5

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, km

0

0

1,5

7,00

16,64

24,64

29,64

34,64

39,64

39,64

2.1-P-6

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. metrai

0

0

0

0

108200

152550

170400

170400

312040

312040

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Konvertuoti Šnipiškių rajono dalį, sukurti prielaidas naujojo miesto centro augimui: Kernavės g. nuo Žalgirio g. iki Lvovo g. rekonstrukcija, įrengiant modernias eismo saugos priemones; Kareivių g. atkarpos tarp Žirmūnų g. ir Verkių g. bei Kareivių g. ir Verkių g. sankryžos rekonstrukcija įrengiant eismo saugos priemones; Giedraičių g. rekonstravimas; viešųjų erdvių tvarkymas Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje tarp Giedraičių g. ir Kintų g., ir prie Giedraičių g. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste

14484,44

14484,44

7899,25

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 1,085 km

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 71400 kv. m

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 4,45 ha

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, 9,64 km

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos, 2800

1.2. Konvertuoti Paupio–Paplaujos pramonės rajoną į aukštos kokybės miesto rajoną –„Architektūros parką“, sukuriant ir atnaujinant tam reikalingą socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą (Vilnios pakrančių tvarkymas pietinėje teritorijoje, įrengiant rekreacinę infrastruktūrą, dviračių, pėsčiųjų takus, pėsčiųjų tiltą, kitą viešųjų erdvių infrastruktūrą; centrinės gatvės-bulvaro su rekreacine įranga įrengimas Paplaujos rajone; Vilnios upės šlaitų erozijos pažeistų teritorijų  tvarkymas; Aukštaičių g. įrengimas su įvažiavimu į Drujos g. ir Paupio g. rekonstravimu; viešųjų erdvių tvarkymas prie rekonstruojamų Aukštaičių, Paupio g. ir Drujos g.; Misionierių sodų atkūrimas

12816,05

12816,05

10893,60

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 179645,6 kv. m

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 1,3 ha

Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis, 6,0 km

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, 1 vnt.

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 1,6 km

1.3. Skatinti Pietinės tikslinės teritorijos viešųjų erdvių tvarkymą: viešosios erdvės tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie Vingrių g.;   viešosios erdvės tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie Amatų g.; Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje

12116,17

12116,17

10278,71

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 132394,03 kv. m

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

37781,42

37781,42

21172,31

 

 

2.2. Uždavinys: Optimizuoti socialinę-demografinę senos statybos gyvenamųjų rajonų struktūrą, didinant jų patrauklumą

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą gyventojų nepasitenkinimo būstu, gyvenamąja aplinka silpnybę (problemą). Išsprendus šią problemą, tai yra sukūrus gyvybingus, gyvenamuosius kvartalus su energiją tausojančia įranga, darnia gamtinių ir techninių struktūrų sąveika, kompleksiškai atnaujinus daugiaaukščius ir mažaaukščius gyvenamuosius kvartalus, suteikiančius gyventojams naują gyvenimo kokybę, gali būti sumažinta grėsmė, kad miesto periferijoje tęsis naujų teritorijų, neturinčių pakankamos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, užstatymas.

2. Įvertinti alternatyvus uždaviniai „Paskatinti sutankintą aukštos kokybės gyvenamųjų daugiaaukščių kvartalų statybą, nugriaunant neefektyvius pastatus ir paruošiant teritorijas naujų gyvenamųjų kvartalų statybai“ ir uždavinys „Optimizuoti socialinę-demografinę senos statybos gyvenamųjų rajonų struktūrą, didinant jų patrauklumą“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis ir skirtingose teritorijose. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Optimizuoti socialinę-demografinę senos statybos gyvenamųjų rajonų struktūrą, didinant jų patrauklumą“ yra optimalus. 

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: Jaunimo skaičius 1000-iui gyventojų (tikslinių teritorijų ribose). Iki 2023 metų numatomas jaunų gyventojų dalies augimas iki 232 tūkstančiui gyventojų (tikslinių teritorijų ribose).

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2.2-P-1

Įgyvendintų inovacijų paklausos skatinimo sprendimų skaičius

0

0

0

0

0

1

1

1

1

1

2.2-P-2

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas

0

0

0

0

1100

2000

2000

2000

2000

2000

2.2-P-3

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, kWh / per metus

0

0

400000

800000

1300000

1800000

2300000

2700000

3100000

3455000

2.2-P-4

Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, km

0

0

0

0

8,8

13,2

17,6

26,5

26,5

26,5

2.2-P-5

Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius

0

0

1620

3240

4860

6480

8100

8100

8100

8100

2.2-P-6

Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai, tonomis per metus

0

0

0

0

0

0

22877

22877

22877

22877

2.2-P-7

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. metrai

0

0

0

0

450000

70750

70750

70750

70750

70750

2.2-P-8

Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, skaičius

0

0

0

0

3

6

12

15

24

24

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Kompleksinis gyvenamojo rajono kvartalo Žirmūnų g., Minties g„ Tuskulėnų g. trikampyje, viešosios infrastruktūros atnaujinimas

7713,28

 

7713,28

 

66,29

 

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 70750, kv. m

 

1.2. Padidinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą statant modulinius darželius prie Vilniaus lopšelio-darželio „Gabijėlė“, Vilniaus lopšelio-darželio „Vandenis“, Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės“, Vilniaus lopšelio-darželio „Gintarėlis“, Vilniaus lopšelio-darželio „Strazdelis“, Vilniaus lopšelio-darželio Medynėlis“

6651,06

6651,06

4095,39

Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, skaičius, 6

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas,  2000

 

1.3. Tobulinti pradinio ir pagrindinio ugdymo, vidurinių ir progimnazijų, gimnazijų tipo mokyklų tinklą ir gerinant ugdymo kokybę per pastatų, ugdymo priemonių ir aplinkos modernizavimą skiriant didelį dėmesį kūrybiškumą skatinančiai ugdymosi aplinkai, užtikrinant vaikų saugumą ir pritaikant nenaudojamas švietimo įstaigų patalpas kitoms formalaus švietimo reikmėms

6407,77

 

6407,77

 

5446,60

 

Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, skaičius, 18

 

 

1.4. Modernizuoti atliekų tvarkymą, didinant antrinį jų panaudojimą: komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas Vilniaus mieste

8299,35

8229,35

7054,45

Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai, 22877 tonų per metus

2. Priemonės, kurių įgyvendinimui numatomos naudoti finansinės priemonės:

 

 

 

 

2.1. Skatinti tikslinių teritorijų daugiaaukščių gyvenamųjų namų energetinio efektyvumo didinimą: 128 daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija šiaurinėje teritorijoje (70 proc. visų daugiabučių) ir 18 daugiabučių etaloniniame gyvenamojo rajono kvartale (Žirmūnų g., Minties g., Tuskulėnų g. trikampyje); 240 daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija pietinėje teritorijoje (70 proc. visų daugiabučių)

106580,20

106580,20

21316,04

Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius, 8100

 

2.2. Didinti visų modernizuojamų darželių-mokyklų pastatų energinį efektyvumą (dviejų darželių-mokyklų renovavimas pietinėje teritorijoje didinant pastatų energinį efektyvumą („Vilkpėdės“, „Šaltinėlis“; darželio-mokyklos „Vaivorykštė“ renovavimas didinant pastatų energinį efektyvumą šiaurinėje teritorijoje)

782,00

782,00

156,40

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, 434000 kWh / per metus

3. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per konkurso būdu atrenkamus veiksmus:

 

 

 

 

3.1 Išbandyti Lietuvos mokslininkų kuriamas technologijas pasyvių, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius pastatų  statybai (bandomasis projektas Žirmūnų g.)

X

X

X

Įgyvendintų inovacijų paklausos skatinimo sprendimų skaičius, 1

3.2 Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, didinant jų efektyvumą

X

X

X

Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, 26,5 km

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

139389,86

13987,86

94235,44

 

 

2.3. Uždavinys: Padidinti socialinę integraciją, didinant bendruomenių vaidmenį, gerinant prieigą prie kokybiškų neformalaus ugdymo, socialinių paslaugų

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto silpnybę (problemą) – didėjančią socialinę nelygybę, besiformuojančius skurdo, nusikalstamumo židinius, kurią būtina išspręsti siekiant išvengti Vilniaus miestui kylančios grėsmės dėl prastėjančios demografinės struktūros. Vilniaus miesto vystymasis priklauso nuo atvykstančiųjų gyventi, dirbti ar studijuoti jaunų gyventojų srautų, kurie ateityje gali sumažėti. Todėl būtina geriau integruoti į darbo rinką ir visuomenės gyvenimą kuo didesnę dalį šiuo metu atskirtį patiriančių miesto gyventojų.

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Ugdyti bendruomeniškumą, solidarumą, savanorišką socialinę kultūrinę vietos veiklos grupių veiklą, orientuotą į aktyvų dalyvavimą ir gyvenimo būdo kaitą“, „Padidinti socialinę integraciją, didinant bendruomenių vaidmenį, gerinant prieigą prie kokybiškų neformalaus ugdymo, socialinių paslaugų“, „Stiprinti jaunų žmonių lyderystę, verslumą ir pasirengimą darbo rinkai“. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Padidinti socialinę integraciją, didinant bendruomenių vaidmenį, gerinant prieigą prie kokybiškų neformalaus ugdymo, socialinių  paslaugų“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: jaunimo, romų bendruomenės narių, ilgalaikių bedarbių, neįgaliųjų, kitų asmenų, buvusių nepalankioje situacijoje darbo rinkoje, kurių padėtis darbo rinkoje po dalyvavimo vietos plėtros projektuose pagerėjo, skaičius. Numatoma, kad šių asmenų skaičius Vilniaus mieste 2023 metais sieks 580.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m. 

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

2.3-P-1

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, kWh/per metus

0

0

177000

354000

531000

708000

885000

885000

885000

885000

2.3-P-2

Socialines paslaugas gavę tikslinių grupių asmenys (šeimos), skaičius

0

0

20

50

100

100

100

100

100

100

2.3-P-3

Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, skaičius

0

0

0

0

1

2

5

5

5

5

2.3-P-4

BIVP projektų veiklų dalyviai, skaičius

0

0

0

100

200

400

600

700

800

800

2.3-P-5

Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius

0

0

0

2

10

15

20

20

20

20

2.3-P-6

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, skaičius, vnt.

0

0

0

0

1

1

1

1

1

1

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. (v) Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Plėsti ir tobulinti bendruomenių užimtumui ir socialinei integracijai svarbių neformalaus ugdymo ir kultūros paslaugų infrastruktūrą, formas ir turinį (Karoliniškių muzikos, Vilniaus chorinio dainavimo „Liepaitės“, Grigiškių meno, Justino Vienožinskio dailės mokyklų – neformaliojo ugdymo įstaigų aplinkos modernizavimas, Lietuvos aklųjų bibliotekos modernizavimas,  Miesto sporto mokyklos ugdymo aplinkos modernizavimas)

2715,79

2715,79

2308,42

Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, skaičius. 5

Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, skaičius, 1

1.2. Plėtoti ir modernizuoti stacionarių ir nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą; Laikinųjų namų „Šv. Stepono g. 35/4 Vilniuje socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra; nakvynės namų A. Kojelavičiaus g. 50 rekonstrukcija

2304,46

2304,46

1958,79

Socialines paslaugas gavę tikslinių grupių asmenys (šeimos), skaičius, 100

2. Priemonės, kurių įgyvendinimui numatomos naudoti finansinės priemonės:

 

 

 

 

2.1. Didinti modernizuojamų neformalaus ugdymo įstaigų pastatų energinį efektyvumą (keturių neformalaus ugdymo įstaigų renovavimas didinant pastatų energinį efektyvumą: Karoliniškių muzikos mokyklos, Grigiškių meno mokyklos, Justino Vienožinskio dailės mokyklos, Chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“)

1592,90

1592,90

318,58

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, 885000 kWh / per metus

3. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą:

 

 

 

 

3.1. Pagal „Šiaurinėje“ ir „Pietinėje“ teritorijose veikiančių VVG parengtas vietos plėtros strategijas (bendradarbiaujant savivaldybei, įmonėms ir verslo asociacijoms, bendruomenėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms) įgyvendinti: vietos bendruomenių socialines ir kultūrines iniciatyvas socialinei integracijai didinti; jaunimo bei socialinio verslumo iniciatyvas, stažuočių, pameistrystės bei verslo akseleravimo projektus; sukurti vietines informavimo apie neformalaus ugdymo metu įgytas kompetencijas ir paslaugų paskirstymo sistemas, skatinančias jaunimo užimtumą, įdarbinimą ir verslumą; sukurti socialinio verslumo klasterio bei projektų idėjų pateikimo ir įgyvendinimo platformas; praplėsti (sukurti naujas) inovatyvias socialines ir švietimo paslaugas romų bendruomenei, siekiant mažinti jos socialinę atskirtį; plėtoti kūryba paremtas partnerystes ir iniciatyvas, skatinančias profesionalių menininkų dalyvavimą kūrybinėse partnerystėse, skirtose atskirtį patiriančių grupių įtraukimui į visuomenės gyvenimą ir kt.

X

X

X

BIVP projektų veiklų dalyviai, 800 asmenų;

Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, 20

 

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

6613,15

6613,15

4585,79

 

 

3. Tikslas: Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kuriant saugią ir darnią susisiekimo sistemą, tausojančią miesto ūkio infrastruktūrą

 

1. Tikslas iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą Vilniaus miesto stiprybę – mažėjantį automobilių naudojimą centrinėje miesto dalyje ir diegiamą konkurencingą greitąjį viešąjį transportą, kuri leidžia tikėtis, kad bus išspręstos susisiekimo sistemos problemos, ir ši sistema taps racionalesnė, o viešojo transporto konkurencingumas augs, ir taip bus prisitaikyta prie kylančių galimybių ir grėsmių – didėjančių tradicinio kuro kainų, kurios viena vertus didins infrastruktūros palaikymo kaštus (grėsmė), tačiau didins alternatyvių automobiliams transporto rūšių patrauklumą (galimybė), taip pat bus prisidėta prie globalių grėsmių, susijusių su klimato kaita, mažinimo, ir prisitaikymo prie jų (Lietuva pirmiausiai susiduria su didėjančia potvynių ir liūčių rizika).

2. Įvertinti alternatyvūs tikslai „Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kuriant saugią ir darnią susisiekimo sistemą, tausojančią miesto ūkio infrastruktūrą“, „Sukurti efektyvią, aplinką tausojančią, susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą“, „Aktyvi įtrauktis į saugų ir darnų susisiekimą ir atsinaujinančią energetiką“. Tikslų alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: tikslas „Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kuriant saugią ir darnią susisiekimo sistemą, tausojančią miesto ūkio infrastruktūrą“ yra optimalus.

3.Tikslui priskirtas efekto rodiklis: Metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) emisija Vilniaus mieste. Šių dujų emisiją Vilniaus mieste iki 2023 m. numatoma sumažinti iki 820 tūkst. tonų per metus.

 

Programos efektas:

Kodas

Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė

(2013 m.)

Siekiama reikšmė

(2020 m.)

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

3-E-1

Metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Vilniaus mieste (tūkst.

tonų per metus)

1020,0

870,0

820,0

 

Programos rezultatai:

Kodas

Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė

(2013 m.)

Siekiama reikšmė

(2020 m.)

Siekiama reikšmė

(2023 m.)

3-R-1

Viešojo transporto naudojimas Vilniaus miesto savivaldybėje (mln. kelionių per metus)

200,6

240,0

250,0

3-R-2

Pavojingos automobilių taršos (kietųjų dalelių) emisija Vilniaus miesto gatvėse (tūkst. tonų per metus)

170

150

142

 

Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas:

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

3-E-1

Metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Vilniaus mieste (tūkst. tonų per metus)

1020,0

1020,0

1000,0

970,0

930,0

900,0

870,0

840,0

830,0

820,0

2-R-1

Viešojo transporto naudojimas Vilniaus miesto savivaldybėje (mln. kelionių per metus)

200,6

200,6

206,0

210,0

220,0

230,0

240,0

245,0

250,0

250,0

2-R-2

Pavojingos automobilių taršos (kietųjų dalelių) emisija Vilniaus miesto gatvėse (tūkst. tonų per metus)

170

170

170

165

160

155

150

145

142

142

 

3.1. Uždavinys: Skatinti darnų ir saugų judumą, plėtojant viešąjį ir netaršų transportą

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atlikus SSGG analizę nustatytą silpnybę (problemą), kad Vilniaus miestui būdinga neracionali susisiekimo sistema, paremta automobilizacijos plėtra ir nekonkurencingas viešasis transportas, dėl ko vis didėja gatvių infrastruktūros poreikis ir kaštai, išsprendus šią problemą, tai yra padidinus viešojo transporto konkurencingumą komforto, greičio ir pasiekiamumo aspektais, sukūrus sąryšingą dviračių trasų tinklą, tinkamas stovėjimo vietas ir stovus, padidinus eismo saugumą, transporto sistemos prieinamumą žmonėms su specialiaisiais poreikiais, būtų geriau pasinaudota galimybe, kad didėjančios neatsinaujinančių energijos išteklių (naftos, dujų) kainos didins alternatyvių transporto rūšių patrauklumą ir jomis naudosis daugiau gyventojų.

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Skatinti darnų judumą, plėtojant viešąjį ir netaršų transportą bei eismo saugą“ ir „Modernizuoti ir plėtoti viešąjį transportą, didinti jo konkurencingumą ir patrauklumą“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Skatinti darnų judumą, plėtojant viešąjį ir netaršų transportą bei eismo saugą“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: viešojo transporto naudojimas Vilniaus miesto savivaldybėje (mln. kelionių / metai). Numatoma, kad 2023 m. viešuoju transportu bus atliekama 250 mln. kelionių per metus.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

3.1-P-1

Įgyvendintos darnaus judumo priemonės

0

0

0

0

12

16

21

21

21

21

3.1-P-2

Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės

0

0

0

0

35

50

50

50

50

50

3.1-P-3

Įdiegtos intelektinės  transporto sistemos, skaičius

0

0

0

1

2

2

3

3

3

3

3.1-P-4

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės

0

0

20

40

60

80

100

100

100

100

3.1-P-5

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis

0

0

0

3

6

9

13

13

13

13

3.1-P-6

Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis

0

0

3,5

7,0

11,0

14,2

14,2

14,2

14,2

14,2

3.1-P-7

Rekonstruotų dviračių ir (ar)  pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis

0

0

7,0

14,0

12,0

28,2

28,2

28,2

28,2

28,2

3.1-P-8

Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas, t CO2 ekvivalentu

0

0

0

0

27200

40800

68000

68000

68000

68000

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. (v) Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1. Modernizuoti ir plėtoti viešąjį transportą, didinti jo konkurencingumą ir patrauklumą (ekologiško viešojo transporto plėtojimas; ekologiškų transporto priemonių įsigijimas; viešojo transporto infrastruktūros plėtojimas: gatvių pritaikymas naujos rūšies ekologiškoms, greitoms ir talpioms viešojo transporto priemonėms)

17702,25

17702,25

15046,91

Įsigytos naujos ekologiškos viešojo transporto priemonės, skaičius, 50;

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, 13 km

1.2. Skatinti intermodalines (kompleksines) keliones, optimalią viešojo ir privataus transporto sąveiką (viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemos kūrimas, plėtojant kompleksinių kelionių aikšteles (visų pirma prie naujos transporto rūšies trasos); elektromobilių įkrovos aikštelių įrengimas (I etapas))

2446,82

2446,82

2079,80

Įgyvendintos darnaus judumo priemonės, 12 vnt.

1.3. Modernizuoti susisiekimo infrastruktūrą pagal universalaus dizaino principus (šaligatvių, pėsčiųjų, dviračių takų dangų įrengimas, rekonstravimas ir ženklinimas pagal universalaus dizaino principus)

831,38

831,38

706,67

Rekonstruotų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis, 25 km

1.4. Plėtoti dviračių transporto infrastruktūrą (pagrindinių dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas tikslinėse teritorijose ir tiesioginėje jų įtakos zonoje): Dviračių tako T. Narbuto g. nuo Pilaitės pr. iki Konstitucijos pr. statyba; Žirmūnų dviračių  trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas palei Ozo, P. Lukšio g., Apkasų g., Ulonų g. ir Žirmūnų g. (4,8 km); Žvėryno dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas palei A. Mickevičiaus g., Birutės g., Lenktąją g., Latgalių g., Paribio g., Pieninės g., Saltoniškių g., Liepyno g. ir T. Narbuto g. (5,1 km); Naujamiesčio dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas palei J. Tumo-Vaižganto g., V. Kudirkos g., M. Valančiaus g., V. Mykolaičio-Putino g., Švitrigailos g., Geležinkelio g., Pylimo g., Drujos g. (4,0 km); dviračių turizmo trasų ir maršrutų (jungčių su Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybėmis) ženklinimas (su Vilniaus, Trakų, Širvintų rajonų savivaldybėmis))

3787

3787

2804,36

Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis, 14,2 km

Rekonstruotų dviračių ir (ar)  pėsčiųjų takų, ir (ar) trasų ilgis, 3,2 km

1.5. Pavojingose vietose įrengti saugias perėjas ir kitas eismo saugos ir darnaus judumo priemones (; intelektinių transporto sistemų ir transporto saugumo priemonių diegimas; eismo pažeidimų modernių kontrolės sistemų diegimas (eismo sąlygų stebėjimo kamerų plėtra, vaizdo demonstravimas prijungties režimu ir pan.)

1207,06

1207,06

1026,00

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, skaičius, 100

1.6. Rengti darnaus judumo planus, diegti modernias judumo valdymo priemones (darnaus judumo ir eismo organizavimo planų rengimas; bendros transporto srautų ir keleivių (visų pirma viešojo) judumo stebėsenos ir modeliavimo sistemos formavimas; intelektualių sistemų diegimas multimodalinių maršrutų planavimo, e. bilieto, judumo optimizavimo sektoriuose).

2487,07

2487,07

2114,01

Įgyvendintos darnaus judumo priemonės, skaičius, 9

Įdiegtos intelektinės transporto sistemos, skaičius, 3

2. Priemonės, kurių įgyvendinimui numatomos naudoti finansinės priemonės:

 

 

 

 

2.1. Modernizuoti gatvių apšvietimą, skatinant energijos taupymą (dalis Vilniaus miesto gatvių apšvietimo modernizavimo projekto)

31279,0

31279,0

-

Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas,  68000 t. CO2 ekvivalentu

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

59740,58

59740,58

23777,78

 

 

3.2. Uždavinys: Mažinti autotransporto taršą, neigiamas klimato kaitos pasekmes

1. Įgyvendinant uždavinį numatyta spręsti Vilniaus miesto aplinkos taršos, triukšmo problemas, kartu siekiant išvengti ir su klimato kaita susijusių grėsmių, pirmiausiai – potvynių pavojų.

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Gerinti miesto fizinės aplinkos būklę, mažinti autotransporto taršą, neigiamas klimato kaitos pasekmes“ ir „Gerinti gatvių pralaidumą, formuoti greito eismo gatvių tinklą“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Mažinti autotransporto taršą, neigiamas klimato kaitos pasekmes“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: pavojingos automobilių taršos (kietųjų dalelių) emisija Vilniaus miesto gatvėse (tūkst. tonų per metus). Iki 2023 metų kietųjų dalelių emisiją mieste numatoma sumažinti iki 142 tūkst. t per metus.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

 

 

 

 

Siekiama reikšmė

 

 

 

2014 m.

2015 m.

2016 m. 

2017 m. 

2018 m. 

2019 m. 

2020 m. 

2021 m. 

2022 m. 

2023 m. 

3.2-P-1

Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis, km

0

0

2

5,4

5,4

5,4

5,4

5,4

5,4

5,4

3.2-P-2

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, vnt.

0

0

0

50

50

50

50

50

50

50

3.2-P-3

Įsigyti gatvių valymo įrengimai, vnt.

0

0

0

0

10

10

10

10

10

10

3.2-P-4

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, ha

0

0

800

1600

2400

3200

3200

3200

3200

3200

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis (tūkst. eurų)

Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)

Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1. Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.1 Formuoti greito eismo gatvių tinklą, minimizuojant automobilių srautus kitose gatvėse (transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio įrengimas (III etapas))

94452,00

94452,00

84062,00

Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis, 5,4 km

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, skaičius, 50

1.2. Mažinti gatvių aplinkos oro taršą, gerinant gatvių valymą, , modernizuojant oro taršos stebėseną ir operatyvų informavimą (Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės gerinimas)

3018,43

3018,43

2565,66

Įsigyti gatvių valymo įrenginiai, 10 vnt.

Įgyvendintos visuomenės informavimo kampanijos apie galimybes gyventojams prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, aplinkos oro kokybės gerinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes – 2 vnt.

1.3. Mažinti neigiamas klimato kaitos pasekmes plėtojant ir modernizuojant lietaus nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (T. Narbuto– Saltoniškių gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukcija su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu; Geležinio Vilko lietaus nuotekynės kolektoriaus rekonstrukcija su kaupyklų-valyklų ir taršos monitoringo mazgų įrengimu; Karoliniškių valymo įrenginių rekonstrukcija; Vilniaus miesto lietaus nuotekinės tinklų inventorizavimas, duomenų skaitmeninimas ir registravimas).

26055,64

26055,64

22147,30

Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, 3200 ha

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

123526

123526

108775

 

 

 

____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-651, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-20, i. k. 2016-23801

Nr. 1V-933, 2016-12-22, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29285

Nr. 1V-579, 2017-08-11, paskelbta TAR 2017-08-14, i. k. 2017-13292

Nr. 1V-589, 2018-08-13, paskelbta TAR 2018-08-13, i. k. 2018-13041

 

 

Vilniaus miesto integruotos teritorijų vystymo programos

3 priedas

 

 

VILNIAUS MIESTO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS VEIKSMŲ PLANAS

 

1. Tikslas. Padidinti Vilniaus gyventojų užimtumą, kuriant inovatyvias paslaugas, skatinant aktyvų dalyvavimą, pertvarkant apleistas erdves:

1.1. Uždavinys. Kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, plėtojant inovatyvias paslaugas:

 

1.1.1v Veiksmas: Apleistos teritorijos sutvarkymas ir bendro naudojimo žemės sklypų inžinerinių tinklų nutiesimas, pritaikant kuriamo sveikatingumo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo paslaugų komplekso Šeškinėje (toliau – Šeškinės kompleksas) teritoriją naujai veiklai.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2019

2022

Vilniaus miesto savivaldybė (toliau –

VMS)

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur.):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

9640406

723030

723030

723031

723031

-

-

-

-

8194345

 

1.1.2v Veiksmas: Vaikų darželio pastato statyba ir įrengimas Šeškinės komplekso teritorijoje, darželiui veikti reikalingos inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir teritorijos sutvarkymas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2019

2022

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3121314

234098

234098

234099

234099

-

-

-

-

2653117

 

1.1.3v Veiksmas: Neformaliojo švietimo infrastruktūros sukūrimas ir įrengimas Šeškinės komplekso teritorijoje: futbolo ir lengvosios atletikos aikščių, fiziniam aktyvumui skirtų salių ir administracinių patalpų sukūrimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2019

2022

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

14400556

1080041

1080041

1080042

1080042

-

-

-

-

12240473

 

1.1.4v Veiksmas: Kultūrinio ugdymo centro ir bibliotekos sukūrimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2019

2022

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3917393

293804

293804

293805

293805

-

-

-

-

3329784

 

1.1.5v Veiksmas: Sporto muziejaus Šeškinės komplekso teritorijoje statyba ir įrengimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2019

2022

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

 

1.1.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3601926

270144

270144

270145

270145

-

-

-

-

3061637

 

1.1.6v Veiksmas: Masinių kultūros ir sporto renginių infrastruktūros sukūrimas Šeškinės komplekso teritorijoje: tribūnų ir potribūninių patalpų, masinių renginių aikštės, komercinių plotų įrengimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2019

2022

VMS kartu su

Vyriausybės įgaliota įstaiga

VRM

-

-

-

 

1.1.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

33573504

33573504

-

-

-

-

-

-

-

-

 

1.1.7v Veiksmas: Susisiekimo optimizavimas pagal darnaus judumo principus Šeškinės komplekso prieigose, įrengiant tam tinkamą infrastruktūrą su inžinerinėmis komunikacijomis (veiksmas bus konkretizuojamas parengus investicinį projektą, vadovaujantis Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimo kokybės vertinimo metodika, patvirtinta 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos valdymo komiteto 2014 m. spalio 13 d.

posėdžio sprendimu, (protokolas Nr. 35) pasirinkus optimalią alternatyvą bei atsižvelgus į Šeškinės komplekso teritorijoje vykdomų veiksmų poveikį transporto sistemos efektyvumui, kelionės trukmei ir eismo saugumui).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2019

2022

VMS

SM

6.2.1

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

V

 

1.1.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

17036471

-

-

2555470

2555470

-

-

-

-

14481001

 

1.1.8v Veiksmas: Šeškinės komplekso prieigų aplinkos išvalymas ir sutvarkymas (teritorijos kompleksinis sutvarkymas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2019

2022

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3980867

298565

298565

298565

298565

-

-

-

-

3383737

 

1.1.9v Veiksmas: Daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro įkūrimas (Lazdynų baseino nugriovimas ir daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro įkūrimas: 50 m takelio ilgio plaukimo baseino su pertvara ir pakeliamu dugnu įrengimas, 25 m takelio ilgio plaukimo baseino su pakeliamu dugnu ir šuolių į vandenį įranga įrengimas, tribūnų žiūrovams įrengimas, SPA patalpų, treniruoklių patalpų, maitinimo paslaugų patalpų įrengimas, inventoriaus saugojimo, persirengimo, plaukimo parengimo (dušo kabinos ir kt.), administracinių patalpų įrengimas, įrangos, reikalingos funkcijų užtikrinimui, pirkimas – 50 metrų takelių ilgio baseino pakeliamas dugnas bei pertvara, 25 metrų takelių ilgio baseino pakeliamas dugnas, baldai, kompiuterinė technika, programinė įranga ir kt.).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2019

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos

 

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

21167932

2250244

1305244

2985674

2985674

-

-

1139244

-

14792770

 

1.1.10v Veiksmas: Lazdynų sveikatinimo centro prieigų aplinkos sutvarkymas (pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Lazdynų sveikatinimo centro prieigose prie Erfurto g., apšvietimo įrengimas, želdynų tvarkymas ir naujų formavimas, mažosios architektūros elementų įrengimas abejose Erfurto g. prieigų pusėse ).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2020

VMS

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1788071

134105

134105

134106

134106

-

-

-

-

1519860

 

1.1.11v Veiksmas: Keistuolių teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

VšĮ Vilniaus keistuolių teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3806140

570921

570921

-

-

-

-

-

-

3235219

 

1.1.12v Veiksmas: Lietuvos nacionalinės filharmonijos modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

2420000

363000

363000

-

-

-

-

-

-

2057000

 

1.1.13v Veiksmas: Šiuolaikinio meno centro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

VšĮ Šiuolaikinio meno centras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

913931

137090

137090

-

-

-

-

-

-

776841

 

1.1.14v Veiksmas: Valstybinio jaunimo teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Valstybinis jaunimo teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

5000000

750000

750000

-

-

-

-

-

-

4250000

 

1.1.15v Veiksmas: Lietuvos nacionalinio dramos teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.15v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

4999500

749925

749925

-

-

-

-

-

-

4249575

 

1.1.16v Veiksmas: Vilniaus kongresų rūmų (Vilniaus g. 6) modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.16v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3667441

550116

550116

-

-

-

-

-

-

3117325

 

1.1.17v Veiksmas: Lietuvos rusų dramos teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Lietuvos rusų dramos teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.17v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

5000000

750000

750000

-

-

-

-

-

-

4250000

 

1.1.18v Veiksmas: Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

1.1.18v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3905820

585873

585873

-

-

-

-

-

-

3319947

 

 

1.1.19v Veiksmas: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

1.1.19v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

 

 

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

4995366

749305

749305

-

-

-

-

-

-

4246061

 

1.1.20v Veiksmas: Energetikos ir technikos muziejaus paslaugų išplėtimas (atnaujinant ir sukuriant ekspozicines erdves).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VšĮ Energetikos ir technikos muziejus

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.1.20v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

2819911

-

-

422987

422987

-

-

-

-

2396924

 

1.1.21v  Veiksmas: Valstybinio Sapiegų parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui ir tausojančiam naudojimui.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

 

2020

VMS

AM

5.4.1.

Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką

V

 

1.1.21v  Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

2434988,43

-

-

557576,73

557576,73

-

-

-

-

1877411,70

Iš viso pagal 1.1 uždavinį:

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

152191537,43

44063765

9545261

9555500,73

9555500,73

-

-

1139244

-

97433027,7

 

1.2. Uždavinys. Sudaryti sąlygas darbo vietų kūrimui, užimtumo augimui, atnaujinant apleistas miesto teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo erdves:

 

1.2.1v Veiksmas: Kultūrinį-istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas (betono konstrukcijų demontavimas, želdynų tvarkymas ir naujų formavimas, vietos lauko kavinei įrengimas, takelių, vaikų žaidimo aikštelės įrengimas, fontano ir konteinerio tualeto įrengimas, rekreacijai reikalingos mažosios architektūros elementų įrengimas ir kitos viešųjų erdvių infrastruktūros atnaujinimas ar įrengimas, lietaus nuotekų ir apšvietimo įrengimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2019

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.2.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

2026131

202613

202613

101307

101307

-

-

-

-

1722211

 

1.2.2v Veiksmas: Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorinės ekspozicijos įrengimas (Pylimo g. 4 esančio pastato pritaikymas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2018

Valstybinis Vilniaus

Gaono žydų muziejus

KM

5.4.1

Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką

V

 

1.2.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3973400

596010

596010

-

-

-

-

-

-

3377390

 

1.2.3v Veiksmas: Vilniaus istorinių  Rasų kapinių koplyčių, tvorų, atskirų paminklų tvarkyba.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2020

VMS

KM

5.4.1

Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką

R

 

1.2.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

2404158

-

-

360624

360624

-

-

-

-

2043534

 

1.2.4v Veiksmas: Neries krantinių modernizavimas, sukuriant inovatyvias erdves kūrybai, sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams Šiaurinėje teritorijoje (betoninių plokščių demontavimas, takų, pandusų, laiptų ir terasų įrengimas, reljefo formavimas, aktyvaus laisvalaikio zonos rekonstrukcija, apšvietimo ir lietaus nuotekų  įrengimas, mažosios architektūros elementų įrengimas, želdynų tvarkymas ir naujų formavimas, kitos viešųjų erdvių infrastruktūros ir mažosios architektūros elementų įrengimas ar atnaujinimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

 

2017

 

2020

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui,

R

 

1.2.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

5808711

435653

435653

435654

435654

-

-

-

-

4937404

 

1.2.5v Veiksmas: Neries slėnio rekreacinės paskirties takų ir  jų jungčių, saugos ir kitos viešųjų erdvių infrastruktūros įrengimas (pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros darbai (takų dangų, apšvietimo įrengimas, želdinių sutvarkymas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

 

2017

 

2020

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.2.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

5572867

417965

417965

417965

417965

-

-

-

-

4736937

 

1.2.6v veiksmas: Neries senvagės rekreacinės infrastruktūros įrengimas su aktyvaus poilsio ir pėsčiųjų bei dviračių trasomis (planuojama įrengti medines terasas ant vandens telkinių; apie 4 km dviračių ir pėsčiųjų takų; krepšinio, lauko treniruoklių ir vaikų žaidimų aikšteles; uždarą šunų treniravimo aikštelę; rekreacinę zoną apie vandens telkinius (Senvagės parką)).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

017

020

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.2.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

2278718

170904

170904

170904

170904

-

-

-

-

1936910

 

1.2.7v Veiksmas: Gamtinės Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklės atkūrimas (tarp Linkmenų g. ir Geležinio Vilko g.).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2019

VMS

AM

5.5.1

Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę

R

 

1.2.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

255974,19

-

-

38396,13

38396,13

-

-

-

-

217578,06

 

1.2.8v  Veiksmas: Japoniško sodo įkūrimas teritorijoje prie Lvovo ir Geležinio Vilko g. (reljefo ir želdynų formavimas, pėsčiųjų takų,  tiltelių, automobilių parkavimo aikštelės, mažosios architektūros elementų, vaikų žaidimo aikštelės, lauko tualeto ir lauko inžinerinių tinklų įrengimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2020

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

1.2.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1158480

86886

86886

86886

86886

-

-

-

-

984708

Iš viso pagal 1.2 uždavinį:

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

23478439,19

1910031

1910031

1611736,13

1611736,13

-

-

-

-

19956672,06

Iš viso pagal 1 tikslą:

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

175669976,62

45973796

11455292

11167236,86

11167236,86

-

-

1139244

-

117389699,76

 

 

2. Tikslas. Padidinti gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, kompleksiškai tvarkant gerą urbanistinį potencialą turinčius miesto rajonus:

2.1. Uždavinys. Skatinti aukštos kokybės miesto rajonų kūrimą, konvertuojant apleistas ir buvusias pramonės teritorijas miesto centrinėje dalyje:

 

2.1.1v Veiksmas: Kernavės g. nuo Žalgirio g. iki Lvovo g. rekonstrukcija, įrengiant modernias eismo saugos priemones.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2019

VMS

SM

6.2.1

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

R

 

2.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

4233623

-

-

2602005

2682005

-

-

-

-

1631618

 

2.1.2v Veiksmas: Kareivių g. atkarpos tarp Žirmūnų g. ir Verkių g. bei Kareivių g. ir Verkių g. sankryžos rekonstrukcija įrengiant eismo saugos priemones.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2018

VMS

SM

6.2.1

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

R

 

2.1.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1800000

-

-

422998,32

422998,32

-

-

-

-

1377001,68

 

2.1.3v Veiksmas: Giedraičių  g. rekonstravimas, įrengiant modernias eismo saugos priemones.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2019

VMS

SM

6.2.1

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

R

 

2.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1336938

-

-

200541

200541

-

-

-

-

1136397

 

2.1.4v Veiksmas: Viešųjų erdvių tvarkymas Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje tarp Giedraičių g. ir Kintų g., ir prie Giedraičių g.  . (šaligatvių,  dviejų skverų, Kintų g. dangos, jungties dangos tarp Giedraičių g. ir Kintų g. bei Šilutės g., esančios prie skvero „Drakono pieva“ dangos, vaikų žaidimų aikštelių, sporto aikštelių, lauko tualeto įrengimas, inžinerinio statinio – apžvalgos bokšto, įrengimas ir pritaikymas verslo bei bendruomenės poreikiams,  lietaus nuotekų ir apšvietimo tinklų įrengimas, naujų želdinių formavimas, mažosios architektūros elementų įrengimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos

2018

2021

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

2.1.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1768129

132610

132610

132610

132610

-

-

-

-

1502909

 

2.1.5v Veiksmas: Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste (nuotekų kolektoriaus rekonstrukcija nuo Ozo iki nuotekų siurblinės Upės g., magistralinio vandentiekio ir buitinių nuotekų kolektoriaus Aukštaičių g., Vilniaus m., rekonstrukcija; diukerio per Vilnelės upę Paplaujos g. rekonstrukcija, nuotekų diukerio d400 mm per Nerį tarp Goštauto g. ir Žvėryno rekonstrukcija; Goštauto g. – Upės g. nuotekų kolektoriaus ruožo; diukerio per Neries upę Goštauto g., Upės g. nuotekų siurblinės (Upės g. 15) Vilniaus m. rekonstravimo darbai; slėginio magistralinio nuotekų tinklo nuo siurblinės Upės g. 15 iki kameros Latvių g. Nr. 197 ir nuo kameros Nr. 21 iki rekonstruoto tinklo vietos Vilniuje rekonstrukcija; vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Šnipiškių rajone tarp Žalgirio g., Lvovo g., Linkmenų g. ir Trimitų g. (pietinė dalis) Vilniuje statyba; vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Šnipiškių rajone tarp Ozo, Žalgirio g., Maišiagalos g. (šiaurinė dalis) Vilniuje statyba; vandentiekio ir nuotekų tinklų Naujininkų sen.: Pumpurų g., Alytaus g., Merkinės g., Tyzenhauzų g., Perlojos g., Varėnos g., J. Bielinio g., Butrimonių g., Tarpkalnio g., Riešutų g., Jotvingių g., Lenkų g., Konduktorių g., Panevėžio g., Vaivorykštės g., Alšėnų g., Iešmininkų g., Pabarės g.Vilniuje statyba).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

UAB Vilniaus vandenys

AM

5.3.2

Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą

R

 

2.1.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

6987320

-

-

-

-

3493660

3493660

-

-

3493660

 

2.1.6v  Veiksmas: Vilnios pakrančių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje (įrengiant rekreacinę infrastruktūrą, dviračių, pėsčiųjų takus, pėsčiųjų tiltą, kitą viešųjų erdvių infrastruktūrą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2020

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

2.1.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3004385

300439

300439

150219

150219

-

-

-

-

2553727

 

2.1.7v  Veiksmas: Centrinės gatvės – bulvaro su rekreacine įranga įrengimas Paplaujos rajone (Paplaujos rajono centrinės gatvės rekonstravimas, naujų šaligatvių pėstiesiems,  dviračių tako įrengimas,  vaikų žaidimų aikštelės , lietaus nuotekų ir apšvietimo tinklų įrengimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2021

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

2.1.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

2026711

152004

152004

152003

152003

-

-

-

-

1722704

 

2.1.8v Veiksmas: Vilnios  upės šlaitų erozijos pažeistų teritorijų  tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VMS

AM

5.5.1

Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę

R

 

2.1.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

374802

-

-

56220

56220

-

-

-

-

318582

 

2.1.9v Veiksmas: Viešųjų erdvių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie rekonstruojamų Aukštaičių g., Paupio g. ir Drujos g. (teritorijos kompleksinis sutvarkymas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2020

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

2.1.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

2021804

151635

151635

151635

151635

-

-

-

-

1718534

 

2.1.10v Veiksmas: Misionierių sodų atkūrimas (reljefo formavimas, želdyno formavimas, vaikų žaidimo aikštelių, edukacinio sodo, ūkinio kiemo, vaismedžių sodų įrengimas, pėsčiųjų takų, aikštelių, tiltelių, terasų įrengimas, vandens telkinių pakrančių tvarkymas, kitos viešųjų erdvių infrastruktūros ir mažosios architektūros elementų įrengimas ar atnaujinimas, apšvietimo ir lietaus nuotekų įrengimas, Maironio g. ir Aukštaičių g. siaurinimas, lėlių kiosko, tualeto ir paviljono įrengimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2020

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

2.1.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3744974

280873

280873

280873

280873

-

-

-

-

3183228

 

2.1.11v Veiksmas: Aukštaičių g. įrengimas su įvažiavimų į Drujos  g. ir Paupio g. rekonstravimu.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VMS

SM

6.2.1.

Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones

R

 

2.1.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1643321

-

-

246498

246498

-

-

-

-

1396823

 

2.1.12v Veiksmas: Viešosios erdvės tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie Vingrių g. (pėsčiųjų zonų, senosios vandenvietės aikštės ir vaikų žaidimo aikštelių įrengimas, lietaus nuotekų ir apšvietimo tinklų įrengimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2021

VMS

VRM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

2.1.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1555760

116682

116682

116682

116682

-

-

-

-

1322396

 

2.1.13v Veiksmas: Viešosios erdvės tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie Amatų g. (stacionaraus parko tipo paviljono, skirto bendruomenės renginiams įgyvendinti įrengimas, bendruomenės pievos, riedėjimo zonos, vaikų žaidimo aikštelės ir šunų vedžiojimo aikštelės sukūrimas ir įrengimas, takai, apšvietimas, naujų želdynų formavimas, mažosios architektūros elementų įrengimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2021

VMS

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

2.1.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos

 

Savivaldybės biudžeto

 

Kitos viešosios lėšos

 

Privačios lėšos

 

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

671253

50344

50344

50344

50344

-

-

-

-

570565

 

2.1.14v Veiksmas: Tauro kalno parko ir Liuteronų sodų tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje (pėsčiųjų dviračių takų, stovėjimo, apžvalgos aikštelių bei vaikų žaidimų aikštelių, viaduko/pėsčiųjų tako virš Tauro g., apšvietimo įrengimas, Liuteronų sodų teritorijos aptvėrimas ir atskyrimas nuo gretimybių).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2021

VMS

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

2.1.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos

 

Savivaldybės biudžeto

 

Kitos viešosios lėšos

 

Privačios lėšos

 

ES lėšos (Eur):

 

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

 

8070023

603484

603484

627058

627058

-

-

-

-

6839481

Iš viso pagal 2.1 uždavinį (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

39239043

1788071

1788071

5189686,32

5189686,32

3493660

3493660

-

-

28767625,68

 

2.2 uždavinys: optimizuoti socialinę-demografinę senos statybos gyvenamųjų rajonų struktūrą, didinant jų patrauklumą.

 

2.2.1v Veiksmas: Kompleksinis gyvenamojo rajono kvartalo Žirmūnų g., Minties g., Tuskulėnų g. trikampyje viešosios infrastruktūros atnaujinimas ( pėsčiųjų ir dviračių takų,   automobilių stovėjimo vietų, vaikų žaidimų ir ramaus poilsio aikštelių, sporto ir aktyvaus poilsio aikštelių įrengimas, paviršinių lietaus nuotekų ir apšvietimo tinklų įrengimas, mažosios architektūros elementų ir vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas,  apželdinimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2021

VMS

VRM

7.1.1.

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

 

2.2.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos

 

Savivaldybės biudžeto

 

Kitos viešosios lėšos

 

Privačios lėšos

 

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

5792400

434430

434430

434430

434430

-

-

-

-

4923540

 

2.2.2v Veiksmas: Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo didinimas Vilniaus mieste (statant modulinius darželius prie Vilniaus lopšelio-darželio „Gabijėlė“, Vilniaus lopšelio-darželio „Vandenis“, Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės“, Vilniaus lopšelio-darželio „Gintarėlis“, Vilniaus lopšelio-darželio „Strazdelis“, Vilniaus lopšelio-darželio Medynėlis“).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2018

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

6651055,40

361357,60

361357,60

2194311,62

2194311,62

-

-

-

-

4095386,18

 

2.2.3v Veiksmas: Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos efektyvumo didinimas

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2019

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos

 

Savivaldybės biudžeto

 

Kitos viešosios lėšos

 

Privačios lėšos

 

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

 

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.4v Veiksmas: Vilniaus Baltupių progimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

-2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.5v Veiksmas: Lazdynų mokyklos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.6v Veiksmas: Vilniaus Genio progimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355986,99

26699,02

26699,02

26699,03

26699,03

-

-

-

-

302588,94

 

2.2.7v Veiksmas: Vilniaus Jeruzalės progimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.8v Veiksmas: Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

 

 

26699,03

 

26699,03

 

26699,05

 

26699,05

-

-

-

-

 

302589,10

 

2.2.9v Veiksmas: Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.10v Veiksmas: Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos

 

Savivaldybės biudžeto

 

Kitos viešosios lėšos

 

Privačios lėšos

 

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.11v Veiksmas: Vilniaus Ąžuolyno progimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.12v Veiksmas: Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

 

2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.13v Veiksmas: Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2019

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.14v Veiksmas: Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355986,99

26699,02

26699,02

26699,03

26699,03

-

-

-

-

302588,94

 

2.2.15v Veiksmas: Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.15v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355986,99

26699,02

26699,02

26699,03

26699,03

-

-

-

-

302588,94

 

 

2.2. 16v Veiksmas: Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

2.2.16v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.17v Veiksmas: Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos/progimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.17v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.18v Veiksmas: Vilniaus Spindulio progimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.18v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.19v Veiksmas: Vilniaus Žemynos gimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.19v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355987,18

26699,03

26699,03

26699,05

26699,05

-

-

-

-

302589,10

 

2.2.20v Veiksmas: Vilniaus Žemynos progimnazijos efektyvumo didinimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2020

 

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.2.20v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

355986,99

26699,02

26699,02

26699,03

26699,03

-

-

-

-

302588,94

 

2.2.21v Veiksmas: Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas  ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms  įsigijimas Vilniaus mieste.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2019

VMS

AM

5.2.1.

Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą

R

 

2.2.21v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

8299352

-

-

1244903

1244903

-

-

-

-

7054449

Iš viso pagal 2.2 uždavinį (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

27150575,88

1276370,1

1276370,1

4354227,44

4354227,44

-

-

-

-

21519978,34

 

2.3. Uždavinys. Padidinti socialinę integraciją, didinant bendruomenių vaidmenį, gerinant prieigą prie kokybiškų neformalaus ugdymo, socialinių  paslaugų:

2.3.1v Veiksmas: Karoliniškių muzikos mokyklos ugdymo aplinkos modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2020

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.3.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

74307,54

-

-

11146

11146

-

-

-

-

63161,54

 

2.3.2v Veiksmas: Grigiškių meno mokyklos ugdymo aplinkos modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2020

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.3.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

152705,9

-

-

22905,88

22905,88

-

-

-

-

129800,02

 

2.3.3v Veiksmas: Justino Vienožinskio dailės mokyklos ugdymo aplinkos modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2020

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.3.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

648160,6

-

-

97224,09

97224,09

-

-

-

-

550936,51

 

2.3.4v Veiksmas: Chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ ugdymo aplinkos modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2020

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.3.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

113552,9

-

-

17032,9

17032,9

-

-

-

-

96520

 

2.3.5v Veiksmas: Lietuvos aklųjų bibliotekos (Skroblų g. 20) modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2019

Lietuvos aklųjų biblioteka

KM

7.1.1

Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

V

 

 

2.3.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1179088

176863

176863

-

-

-

-

-

-

1002225

 

2.3.6v Veiksmas: Laikinųjų namų „Šv. Stepono g. 35/4 Vilniuje socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2020

Vilniaus arkivyskupijos CARITAS

 

SADM

8.1.1

Padidinti bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų dalį pereinant nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų

R

 

2.3.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

335305

50295,75

50295,75

          -

-

-

-

-

-

285 009,25

 

2.3.7v Veiksmas: nakvynės namų A. Kojelavičiaus g. 50 rekonstrukcija.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2020

VMS

SADM

8.1.1

Padidinti bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų dalį pereinant nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų

R

 

2.3.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1969153,83

-

-

295373,08

295373,08

-

-

-

-

1673780,75

 

2.3.8v Veiksmas: Miesto sporto mokyklos ugdymo aplinkos modernizavimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2020

VMS

ŠMM

9.1.3

Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

 

2.3.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

 

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

547972,9

-

-

82195,94

82195,94

-

-

-

-

465776,96

 

Iš viso pagal 2.3 uždavinį (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

5020246,67

227158,75

227158,75

525877,89

525877,89

-

-

-

-

4267210,03

Iš viso pagal 2 tikslą (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

71409865,55

3291599,85

3291599,85

10069791,65

10069791,65

3493660

3493660

-

-

54554814,05

 

3. Tikslas. Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kuriant saugią ir darnią susisiekimo sistemą, tausojančią miesto ūkio infrastruktūrą:

3.1. Uždavinys. Skatinti darnų judumą, plėtojant viešąjį ir netaršų transportą:

 

3.1.1v Veiksmas: Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Vilniaus mieste.

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2018

VMS

SM

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

V

 

3.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

15829000

-

-

2374350

2374350

-

-

-

-

13454650

 

3.1.2v Veiksmas: Viešojo transporto infrastruktūros plėtojimas: gatvių pritaikymas naujos rūšies ekologiškoms, greitoms ir talpioms viešojo transporto priemonėms (veiksmas bus konkretizuojamas parengus Vilniaus miesto darnaus judumo planą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2020

VMS

SM

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

3.1.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1874012

-

-

281102

281102

-

-

-

-

1592910

 

3.1.3v Veiksmas: Viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemos kūrimas, plėtojant kompleksinių kelionių aikšteles (visų pirma, prie planuojamos naujos transporto rūšies trasos) (veiksmas bus konkretizuojamas parengus Vilniaus miesto darnaus judumo planą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2020

VMS

SM

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

3.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1976231

-

-

296435

296435

-

-

-

-

1679796

 

3.1.4v Veiksmas: Vilniaus miesto savivaldybės elektromobilių įkrovimo aikštelių plėtra.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2019

VMS

SM

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

V

 

3.1.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

273300

-

-

41000

41000

-

-

-

-

232300

 

3.1.5v Veiksmas: Pėsčiųjų ir dviračių takų dangų įrengimas ir ženklinimas pagal universalaus dizaino principus (veiksmas bus konkretizuojamas parengus investicinį projektą, vadovaujantis Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimo kokybės vertinimo metodika pasirinkus optimalią alternatyvą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VMS

SM

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

3.1.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

831380

-

-

124707

124707

-

-

-

-

706673

 

3.1.6v Veiksmas: Dviračių tako T. Narbuto g. nuo Pilaitės pr iki Konstitucijos pr. statyba.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2020

VMS

SM

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

3.1.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1529931,8

-

-

644657,9

644657,9

-

-

-

-

885273,9

 

3.1.7v Veiksmas: Žirmūnų dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas šalia Ozo g., P. Lukšio g., Apkasų g., Ulonų g. ir Žirmūnų g. (4,8 km) (veiksmas bus konkretizuojamas (prireikus – tikslinamas) parengus investicinį projektą ir vadovaujantis Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimo kokybės vertinimo metodika pasirinkus optimalią alternatyvą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VMS

SM

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

 

3.1.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

587902

-

-

88185

88185

-

-

-

-

499717

 

3.1.8v Veiksmas: Žvėryno dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas palei A. Mickevičiaus g., Birutės g., Lenktąją g., Latgalių g., Paribio g., Pieninės g., Saltoniškių g., Liepyno g. ir T. Narbuto g. (5,1 km) (veiksmas bus konkretizuojamas (prireikus – tikslinamas) parengus investicinį projektą ir vadovaujantis Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimo kokybės vertinimo metodika pasirinkus optimalią alternatyvą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VMS

SM

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

3.1.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

619697

-

-

92955

92955

-

-

-

-

526742

 

3.1.9v Veiksmas: Naujamiesčio dviračių trasų, jų jungčių, saugos ir kitos infrastruktūros įrengimas palei J. Tumo-Vaižganto g., V. Kudirkos g., M. Valančiaus g., V. Mykolaičio-Putino g., Švitrigailos g., Geležinkelio g., Pylimo, Drujos g. (4,0 km) (veiksmas bus konkretizuojamas (prireikus – tikslinamas) parengus investicinį projektą ir vadovaujantis Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimo kokybės vertinimo metodika pasirinkus optimalią alternatyvą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2019

VMS

SM

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

3.1.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

441894

-

-

66284

66284

-

-

-

-

375610

 

3.1.10v Veiksmas: Dviračių turizmo trasų ir maršrutų (jungčių su Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybėmis) ženklinimas (bus įgyvendinama priėmus susitarimus su Vilniaus, Trakų, Širvintų rajonų savivaldybėmis).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2019

VMS

ŪM

5.4.1

Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką

R

 

3.1.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

608202

-

-

91230

91230

-

-

-

-

516972

 

3.1.11v Intelektinių transporto sistemų ir transporto saugumo priemonių diegimas (sumanaus šviesoforinio reguliavimo plėtra, eismo saugumo gerinimo priemonių diegimas pavojingose sankryžose) (veiksmas bus konkretizuojamas parengus Vilniaus miesto darnaus judumo planą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

VMS

SM

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

3.1.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

658824

-

-

98824

98824

-

-

-

-

560000

 

3.1.12v Veiksmas: Modernių eismo pažeidimų kontrolės sistemų diegimas (eismo sąlygų stebėjimo kamerų plėtra, vaizdo demonstravimas prijungties režimu ir pan.) (veiksmas bus konkretizuojamas parengus Vilniaus miesto darnaus judumo planą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2019

VMS

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

3.1.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

548235

-

-

82235

82235

-

-

-

-

466000

 

3.1.13v Veiksmas: Bendros transporto srautų ir keleivių (visų pirma viešojo transporto) judumo stebėsenos ir modeliavimo sistemos sukūrimas (veiksmas bus konkretizuojamas parengus Vilniaus miesto darnaus judumo planą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2018

2020

VMS

SM

4.5.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

3.1.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

1146895

-

-

172034

172034

-

-

-

-

974861

 

3.1.14v Veiksmas: Intelektinių sistemų diegimas multimodalinių maršrutų planavimo, e. bilieto, judumo optimizavimo sektoriuose (veiksmas bus konkretizuojamas parengus Vilniaus miesto darnaus judumo planą).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2017

2019

VMS

SM

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

R

 

3.1.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

860172

-

-

129026

129026

-

-

-

-

731146

 

3.1.15v Veiksmas: Darnaus judumo plano parengimas.

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2019

VMS

SM

4.5.1

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

V

 

3.1.15v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

480000

 

 

72000

72000

 

 

 

 

408000

Iš viso pagal 3.1 uždavinį (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

28265675,8

-

-

4655024,9

4655024,9

-

-

-

-

23610650,9

 

 

3.2. Uždavinys. Mažinti autotransporto taršą, neigiamas klimato kaitos pasekmes:

 

3.2.1v Veiksmas: Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio statyba (III etapas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2015

2017

VMS

SM

6.1.1

Padidinti šalies  daugiarūšės susisiekimo sistemos ir tarpeuropinių transporto tinklų sąveiką

V

 

3.2.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

98896471

-

-

14834471

14834471

-

-

-

-

84062000

 

3.2.2v Veiksmas: Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės gerinimas (specialiosios gatvių dangų valymo technikos ir priemonių įsigijimas, siekiant mažinti oro taršą nuo gatvių; miesto oro kokybės valdymo priemonių plano parengimas; visuomenės informavimas apie oro kokybę, užterštumo pasekmes ir galimybes prisidėti prie oro taršos mažinimo (interaktyvių žemėlapių svetainės ir grįžtamojo ryšio tobulinimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

 

2017

 

2019

VMS

AM

5.6.1

Sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir aplinkai taršos lygį

V

 

3.2.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

3018429

-

-

452765

452765

-

-

-

-

2565664

 

3.2.3v Veiksmas: paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste (lietaus nuotekynės įrengimas Šeškinės komplekso prieigose; Narbuto–Saltoniškių gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukcija su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu; Geležinio Vilko lietaus nuotekynės kolektoriaus rekonstrukcija su kaupyklų-valyklų ir taršos monitoringo mazgų įrengimu;  Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija; Vilniaus miesto lietaus nuotekynės tinklų inventorizavimas, duomenų skaitmenizavimas ir registravimas).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas

(R, V, –)

2016

2018

UAB Grinda

AM

5.1.1

Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius

R

 

3.2.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai.

Iš viso veiksmui įgyvendinti (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

 

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

 

Kitos viešosios lėšos (Eur):

 

Privačios lėšos (Eur):

 

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

26055640

-

-

3908346

3908346

-

-

-

-

22147294

Iš viso pagal 3.2 uždavinį (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

127970540

-

-

19195582

19195582

-

-

-

-

108774958

Iš viso pagal 3 tikslą:

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

156236215,8

-

-

23850606,90

23850606,90

-

-

-

-

132385608,90

Iš viso pagal Vilniaus ITV programos veiksmų planą (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

 

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

 

403316057,97

49265395,85

14746891,85

45087635,41

45087635,41

3493660

3493660

1139244

-

304330122,71

 

____________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-651, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-20, i. k. 2016-23801

Nr. 1V-933, 2016-12-22, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29285

Nr. 1V-579, 2017-08-11, paskelbta TAR 2017-08-14, i. k. 2017-13292

Nr. 1V-589, 2018-08-13, paskelbta TAR 2018-08-13, i. k. 2018-13041

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas

Nr. 1V-651, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-20, i. k. 2016-23801

Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1V-685 „Dėl Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas

Nr. 1V-933, 2016-12-22, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29285

Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1V-685 „Dėl Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas

Nr. 1V-457, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10806

Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1V-685 „Dėl Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas

Nr. 1V-579, 2017-08-11, paskelbta TAR 2017-08-14, i. k. 2017-13292

Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1V-685 „Dėl Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas

Nr. 1V-589, 2018-08-13, paskelbta TAR 2018-08-13, i. k. 2018-13041

Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1V-685 „Dėl Vilniaus miesto integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo