Suvestinė redakcija nuo 2023-09-01

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-04-26, i. k. 2019-06796

 

Nauja redakcija nuo 2020-11-27:

Nr. V-2740, 2020-11-26, paskelbta TAR 2020-11-26, i. k. 2020-25118

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL MENO TERAPEUTO VEIKLOS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2019 m. balandžio 23 d. Nr. V-457
Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 14 straipsnio 5 punktu ir įgyvendindamas Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1427 „Dėl Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“, 4 punktą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. V-1423 „Dėl Kitą sveikatinimo veiklą vykdančių subjektų veiklos reikalavimų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1. T v i r t i n u  Meno terapeuto veiklos reikalavimų aprašą (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                    Aurelijus Veryga

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-457

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2020 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. V-2740

redakcija)

 

 

MENO TERApEUTO veiklos REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I Skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.       Meno terapeuto veiklos reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) nustato meno terapeuto veiklą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vykdančio meno terapeuto profesinės kvalifikacijos įgijimo tvarką, meno terapeuto veiklos sritį, teises, pareigas, kompetenciją bei atsakomybę ir asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje jis vykdo veiklą, taikomus reikalavimus.

2.       Aprašas privalomas asmenims, asmens sveikatos priežiūros įstaigose užsiimantiems meno terapija, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms meno terapeutus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei prižiūrinčioms jų veiklą.

3.       Apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1.    Dailės terapeutas – asmuo, Aprašo nustatyta tvarka įgijęs dailės terapeuto  profesinę kvalifikaciją.

3.21Dramos terapeutas – asmuo, Aprašo nustatyta tvarka įgijęs dramos terapeuto profesinę kvalifikaciją

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

3.2.    Dailės terapija – paciento sveikatai stiprinti skirta dailės terapeuto vykdoma veikla, integruojanti  dailės ir medicinos, psichologijos, psichoterapijos, specialiojo ugdymo, socialinio darbo žinias, gebėjimus ir praktikas.

3.22Dramos terapija – paciento fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti skirta dramos terapeuto veikla, integruojanti dramos ir medicinos, psichologijos, specialiojo ugdymo, socialinio darbo žinias, gebėjimus ir praktikas.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

3.3. Meno terapeutas – asmuo, Aprašo nustatyta tvarka įgijęs tam tikros meno rūšies terapijos specializacijos profesinę kvalifikaciją.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

3.4. Meno terapija – dailės, muzikos, dramos ar šokio-judesio terapija.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

3.5. Meno terapijos specializacija – viena iš meno terapeuto profesinės veiklos sričių – dailės, muzikos, dramos arba šokio-judesio.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

3.6.    Muzikos terapeutas – asmuo, Aprašo nustatyta tvarka įgijęs muzikos terapeuto profesinę kvalifikaciją.

3.7.    Muzikos terapija – paciento sveikatai stiprinti skirta muzikos terapeuto vykdoma veikla, integruojanti muzikos ir medicinos, psichologijos, psichoterapijos, specialiojo ugdymo, socialinio darbo žinias, gebėjimus ir praktikas.

3.8. Šokio-judesio terapeutas – asmuo, Aprašo nustatyta tvarka įgijęs šokio-judesio terapeuto profesinę kvalifikaciją.

3.9. Šokio-judesio terapijapaciento sveikatai stiprinti skirta šokio-judesio terapeuto vykdoma veikla, skirta paciento sveikatai stiprinti, integruojanti šokio, judesio ir medicinos, psichologijos, specialiojo ugdymo, socialinio darbo žinias, gebėjimus ir praktikas.

3.10.  Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kitą sveikatinimo veiklą ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Asmuo, norintis užsiimti meno terapija, turi būti įgijęs atitinkamos specializacijos meno terapeuto profesinę kvalifikaciją.

5. Įgijusiu dailės terapeuto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

5.1. turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus pirmosios ir antrosios studijų pakopų dailės, menotyros, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, socialinio darbo, psichologijos studijų krypties ar ugdymo mokslų (dailės pedagogikos, specialiosios pedagogikos, ikimokyklinės, priešmokyklinės, vaikystės pedagogikos, dalyko pedagogikos, andragogikos) studijų krypčių grupės studijas, arba medicinos studijų krypties studijas, arba jai  lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir iki 2018 m. gegužės 1 d. ne mažiau kaip 3 metus dailės terapiją taikęs asmens sveikatos priežiūros įstaigoje bei baigęs ne mažiau kaip 400 valandų trukmės dailės terapijos srities kvalifikacijos tobulinimo kursus (programą);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-325, 2021-02-18, paskelbta TAR 2021-02-18, i. k. 2021-03113

 

5.2. baigęs antrosios pakopos dailės terapijos studijų programą (specializaciją) ir turintis tai patvirtinantį diplomą;

5.3. turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus antrosios studijų pakopos dailės, menotyros, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, socialinio darbo, psichologijos studijų krypties ar ugdymo mokslų (dailės pedagogikos, specialiosios pedagogikos, ikimokyklinės, priešmokyklinės, vaikystės, dalyko pedagogikos, andragogikos) studijų krypčių grupės studijas, arba medicinos studijų krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. baigęs ne mažiau kaip 30 kreditų kvalifikacijos tobulinimo programą, suteikiančią dailės terapijos metodų taikymo kompetencijas.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-325, 2021-02-18, paskelbta TAR 2021-02-18, i. k. 2021-03113

 

6. Įgijusiu muzikos terapeuto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

6.1. turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus pirmosios ir antrosios studijų pakopų muzikos, menotyros, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, socialinio darbo, psichologijos studijų krypties ar ugdymo mokslų (muzikos pedagogikos, specialiosios pedagogikos, ikimokyklinės, priešmokyklinės, vaikystės, dalyko pedagogikos, andragogikos) studijų krypčių grupės studijas, arba medicinos studijų krypties  studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir iki 2018 m. gegužės 1 d. ne mažiau kaip 3 metus taikęs muzikos terapiją asmens sveikatos priežiūros įstaigoje bei baigęs ne mažiau kaip 400 valandų trukmės muzikos terapijos srities kvalifikacijos tobulinimo kursus (programą);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-325, 2021-02-18, paskelbta TAR 2021-02-18, i. k. 2021-03113

 

6.2. baigęs antrosios pakopos muzikos terapijos studijų programą (specializaciją) ir turintis tai patvirtinantį diplomą;

6.3. turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją,  įgytą baigus antrosios studijų pakopos muzikos, menotyros, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, socialinio darbo, psichologijos studijų krypties ar ugdymo mokslų (muzikos pedagogikos, specialiosios pedagogikos, ikimokyklinės, priešmokyklinės, vaikystės, dalyko pedagogikos, andragogikos) studijų krypčių grupės studijas, arba medicinos studijų krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. baigęs ne mažiau kaip 30 kreditų kvalifikacijos tobulinimo programą, suteikiančią muzikos terapijos metodų taikymo kompetencijas.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-325, 2021-02-18, paskelbta TAR 2021-02-18, i. k. 2021-03113

 

7. Įgijusiu šokio-judesio terapeuto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

7.1. turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus pirmosios ir antrosios studijų pakopų šokio, menotyros, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, socialinio darbo, psichologijos studijų krypties ar ugdymo mokslų (muzikos pedagogikos, specialiosios pedagogikos, ikimokyklinės, priešmokyklinės, vaikystės, dalyko pedagogikos, andragogikos) studijų krypčių grupės studijas, arba medicinos studijų krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažiau kaip 400 valandų trukmės šokio-judesio terapijos srities kvalifikacijos tobulinimo kursus ar 30 kreditų apimties neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą ir turintis tai patvirtinantį švietimo teikėjo išduotą pažymėjimą bei turintis šokio-judesio terapijos taikymo patirties asmens sveikatos priežiūros įstaigoje;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-2740, 2020-11-26, paskelbta TAR 2020-11-26, i. k. 2020-25118

Nr. V-325, 2021-02-18, paskelbta TAR 2021-02-18, i. k. 2021-03113

 

7.2. baigęs antrosios pakopos šokio-judesio terapijos studijų programą (specializaciją) ir turintis tai patvirtinantį diplomą.

71. Įgijusiu dramos terapeuto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

71.1. baigęs pirmosios ir antrosios studijų pakopų teatro, menotyros, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, socialinio darbo, psichologijos studijų krypties ar ugdymo mokslų (muzikos pedagogikos, specialiosios pedagogikos, ikimokyklinės, priešmokyklinės, vaikystės, dalyko pedagogikos, andragogikos) studijų krypčių grupės studijas, arba medicinos studijų krypties studijas, arba įgijęs jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir iki 2021 m. rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip 3 metus taikęs dramos terapiją asmens sveikatos priežiūros įstaigoje bei baigęs ne mažiau kaip 400 valandų trukmės dramos terapijos srities kvalifikacijos tobulinimo kursus ar 30 kreditų apimties dramos terapijos taikymo programą ir turintis tai patvirtinantį neformaliojo suaugusių švietimo teikėjo išduotą pažymėjimą;

71.2. baigęs antrosios pakopos dramos terapijos studijų programą (specializaciją) ir turintis tai patvirtinantį diplomą.

Papildyta punktu:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

8. Užsienyje įgyta atitinkamos specializacijos meno (dailės, muzikos, dramos ar šokio-judesio) terapeuto profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

9. Meno terapeutas veiklą vykdo kartu su asmens sveikatos priežiūros specialistais ir tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, suteikiančią teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir meno terapeutas.

10. Meno terapeutai savo profesinėje veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Aprašu ir kitais meno terapeutų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

 

II SKYRIUS

MENO TERAPEUTO TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA

 

11.  Dailės terapeutas turi teisę:

11.1. verstis dailės terapeuto veikla;

11.2.  konsultuoti dailės terapijos klausimais;

11.3. atsisakyti teikti dailės terapijos paslaugas, jeigu jas teikiant iškiltų pavojus paciento ar dailės terapeuto sveikatai ar gyvybei;

11.4. savo nuožiūra, įvertinęs paciento sveikatos poreikius, atsižvelgdamas į individualias asmens savybes, parinkti dailės terapijos užsiėmimų trukmę, dailės terapijos metodus, priemones bei atitinkamus jų veiksmingumo įvertinimo būdus;

11.5. gauti darbui būtiną informaciją apie pacientą iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų teikimą, nustatyta tvarka;

11.6. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higienos sąlygos, apsaugos priemonės, priemonės ir medžiagos dailės terapijai vykdyti);

11.7. atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal savo kompetenciją bendradarbiauti su gydytojais, slaugytojais, medicinos psichologais, medicininės reabilitacijos komandos nariais bei kitais specialistais, dirbančiais sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose, taip pat su paciento atstovais ir artimaisiais;

11.8. bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio valstybių dailės terapeutais;

11.9. dailės terapeutas gali turėti ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais.

12. Dailės terapeuto pareigos:

12.1. pagal savo kompetenciją, nustatytą Apraše, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę;

12.2. nepriskirtais dailės terapeuto kompetencijai atvejais rekomenduoti kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

12.3. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

12.4. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

12.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

12.6. laikytis dailės terapeuto profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

12.7. reguliariai dalyvauti supervizijoje, tobulinti profesinę kvalifikaciją Apraše ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose profesinės kvalifikacijos tobulinimą, nustatyta tvarka;

12.8.      tvarkyti dailės terapeuto veiklos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

12.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu pateikti paaiškinimus dėl savo veiklos taikant dailės terapiją;

12.10. taikyti Lietuvos Respublikoje tik mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius darbo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

12.11. prireikus naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančias medicinos priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir medicinos priemonių gamintojų su medicinos priemone pateikiama informacija;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

12.12. dalyvauti su profesinės kvalifikacijos klausimais susijusiuose pasitarimuose, seminaruose, konferencijose, profesinių organizacijų ir mokslinių draugijų veikloje;

12.13. dalyvauti mokslo ir pedagoginėje veikloje;

12.14. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių dailės terapeuto veiklą, nustatytas pareigas.

13. Dailės terapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.

14. Dailės terapeutas turi išmanyti (žinoti):

14.1. biopsichosocialinį sveikatos modelį;

14.2. žmogaus sąveikos su biopsichosocialine aplinka mechanizmus jo kasdienėje, darbinėje ir laisvalaikio veikloje;

14.3. meno antropologiją, filosofiją ir sociologiją, kūrybos psichologiją;

14.4. dailės terapijos istoriją, skirtingų dailės terapijos krypčių teorinius pagrindus, jų taikymo metodologiją;

14.5. dailės terapeuto profesinės etikos principus;

14.6. pagrindines psichosocialinės reabilitacijos komandos specialistų veiklos sritis, tarpusavio sąveikos mechanizmus;

14.7. naujausias psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos mokslo teorijas ir metodus;

14.8. bendruosius asmenybės raidos ir sveikatos sutrikimų ypatumus;

14.9. veiksnius (amžius, profesija, psichologinė ir kultūrinė aplinka, bendravimo galimybės ir supratimo lygmuo), turinčius įtakos sveikatos ištyrimo būdui ir laukiamam rezultatui;

14.10. estetinio poreikio ir meninės raiškos, kūrybiškumo ir vaizduotės raidą žmogaus ontogenezėje ir jos sąsajas su psichopatologija;

14.11. pasaulio dailės istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių dailės kūrinius;

14.12. psichosocialinės reabilitacijos proceso, psichikos sveikatos priežiūros proceso, taikant dailės terapiją, dokumentavimo principus bei reikalavimus, tai reguliuojančių teisės aktų reikalavimus.

15. Dailės terapeutas turi gebėti:

15.1. naudoti skirtingas vizualinio meno formas (tapyba, piešimas, grafika, skulptūra, keramika, fotografija ir medija, tekstilė, hepeningas, instaliacija ir kitos tarpdalykinio meno formos), technologijas, komponuoti priemones dvimatėje, trimatėje vaizdo erdvėje, naudodamas skirtingas vizualines technologijas;

15.2. suprasti dailės terapijos procesą, trinarių santykių prigimtį ir ypatumus;

15.3. atpažinti asmeninių jausmų, nuostatų, veiksmų poveikį pacientui ir terapiniam procesui bei kritiškai vertinti asmeninius trūkumus ir resursus;

15.4. parinkdamas metodus, technikas, formas, priemones, vertinimo įrankius pagal taikomą dailės terapijos modelį ir atsižvelgdamas į paciento sveikatos poreikius savarankiškai taikyti dailės terapiją;

15.5. vadovauti grupinėms ir individualioms dailės terapijos sesijoms bei užtikrinti sesijų kokybę;

15.6. taikyti dailės terapiją skirtingoms pacientų grupėms pagal pacientų sveikatos poreikius ir tikslus, sudaryti dailės terapijos planą;

15.7. taikyti įvairias vizualinio meno formas ir priemones asmens sveikatos būklei vertinti ir dailės terapijos intervencijai vykdyti;

15.8. dailės kūrybos procese pažinti ir suprasti asmens biopsichosocialinės raidos ir identiteto ypatumus;

15.9. vertinti biopsichosocialines funkcijas, emocijas, psichologinio elgesio modelius, veiklą ir socialinį dalyvumą bei kitus sveikatos rodiklius, juos analizuoti ir pagrįstai modeliuoti dailės terapijos procesą bei vykdydamas psichosocialinę reabilitaciją, psichikos sveikatos priežiūrą parinkti atitinkamas dailės terapijos technikas;

15.10. sistemiškai įvertinti fizinius, psichologinius, socialinius, kultūrinius veiksnius, galinčius turėti įtakos paciento sveikatai ir (ar) veiklai dailės terapijos proceso metu;

15.11. analizuoti biopsichosocialinio ištyrimo duomenis ir juos interpretuoti, kad galėtų nustatyti dailės terapijos reikalingumą, problemas ir galimybes pozityviai keisti paciento funkcionavimo, veiklos ar socialinio dalyvumo lygį;

15.12. naudodamas dailės terapijos tyrimo / vertinimo metodikas, vertinti paciento sveikatos pokytį, įvykusį dailės terapijos proceso metu, bei analizuoti dailės terapijos tyrimo / vertinimo metodikų skirtumus ir sąsajas su kitomis įvertinimo (diagnostinėmis) formomis;

15.13. kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, savarankiškai atlikti dailės poveikio paciento sveikatai tyrimus, taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus, mokėti įvertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus bei nustatyti jų patikimumą;

15.14. analizuoti savo kūrybinius gebėjimus asmeninės kūrybos veikloje ir taikyti juos dailės terapijoje nuolatinei savirefleksijai ir tobulėjimui;

15.15. bendradarbiaudamas su pacientu nustatyti artimuosius ir tolimuosius dailės terapijos tikslus bei apibrėžti paciento vaidmenį ir užduotis dailės terapijoje;

15.16. parinkti, pritaikyti ir integruoti dailės terapijos proceso metu žinias apie pasaulio dailės istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių dailės kūrinius;

15.17. dalyvauti komandinėje veikloje siekiant psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros tikslų;

15.18. pritaikyti dailės terapijos praktinėje veikloje naujausias psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos mokslo teorijas ir metodus.

16. Muzikos terapeutas turi teisę:

16.1. verstis muzikos terapeuto veikla;

16.2. konsultuoti muzikos terapijos klausimais;

16.3. atsisakyti teikti muzikos terapijos paslaugas, jeigu jas teikiant iškiltų pavojus paciento ar muzikos terapeuto sveikatai ar gyvybei;

16.4. įvertinęs paciento sveikatos poreikius, atsižvelgdamas į individualias asmens savybes, savo nuožiūra parinkti muzikos terapijos užsiėmimų trukmę, muzikos terapijos metodus bei priemones;

16.5. gauti darbui būtiną informaciją apie pacientą iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų teikimą, nustatyta tvarka;

16.6. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higienos sąlygos, apsaugos priemonės, priemonės ir medžiagos muzikos terapijai vykdyti);

16.7. atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal savo kompetenciją bendradarbiauti su gydytojais, slaugytojais, medicinos psichologais, medicininės reabilitacijos komandos nariais bei kitais specialistais, dirbančiais sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose, taip pat su paciento atstovais ir artimaisiais;

16.8. bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio valstybių muzikos terapeutais;

16.9. muzikos terapeutas gali turėti ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

17. Muzikos terapeuto pareigos:

17.1. pagal savo kompetenciją, nustatytą Apraše, užtikrinti teikiamų muzikos terapijos paslaugų kokybę;

17.2. nepriskirtais muzikos terapeuto kompetencijai atvejais rekomenduoti kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros ar kitą specialistą;

17.3. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

17.4. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

17.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

17.6. laikytis muzikos terapeuto profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

17.7. reguliariai dalyvauti supervizijoje, tobulinti profesinę kvalifikaciją Apraše ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose profesinės kvalifikacijos tobulinimą, nustatyta tvarka;

17.8. tvarkyti muzikos terapeuto veiklos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

17.9. Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu pateikti paaiškinimus dėl savo veiklos taikant muzikos terapiją;

17.10. taikyti Lietuvos Respublikoje tik mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius darbo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

17.11. prireikus naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančias medicinos priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir medicinos priemonių gamintojų su medicinos priemone pateikiama informacija;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

17.12. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose muzikos terapeuto veiklą, nustatytas pareigas.

18. Muzikos terapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja Aprašo 6 punkte nustatyta tvarka bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.

19. Muzikos terapeutas turi išmanyti (žinoti):

19.1. pagrindines psichosocialinės reabilitacijos komandos specialistų veiklos sritis, tarpusavio sąveikos mechanizmus;

19.2. bendruosius asmens sveikatos bei raidos sutrikimų ypatumus;

19.3. atpažinti veiksnius (amžius, profesija, psichologinė ir kultūrinė aplinka, bendravimo galimybės ir supratimo lygmuo), turinčius įtakos sveikatos ištyrimo būdui ir laukiamam rezultatui;

19.4. žmogaus sąveikos su biopsichosocialine aplinka mechanizmus jo kasdienėje, darbinėje ir laisvalaikio veikloje;

19.5. biopsichosocialinį sveikatos modelį;

19.6.  muzikos terapijos istoriją, skirtingų muzikos terapijos krypčių teorinius pagrindus, jų taikymo metodologiją;

19.7.  estetinio poreikio ir meninės raiškos, kūrybiškumo ir vaizduotės raidą žmogaus ontogenezėje ir jos sąsajas su psichopatologija;

19.8.  išmanyti muzikos istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių muziką;

19.9. psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros proceso, taikant muzikos terapiją, dokumentavimo principus bei reikalavimus, tai reguliuojančių teisės aktų reikalavimus;

19.10.  pritaikyti muzikos terapijos praktinėje veikloje naujausias psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos mokslo teorijas ir metodus;

19.11. dalyvauti komandinėje veikloje siekiant psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros tikslų.

20.  Muzikos terapeutas turi gebėti:

20.1. aktyviai muzikuoti su pacientais: komponuoti, aranžuoti, instrumentuoti muzikines kompozicijas, improvizuoti ir kurti dainas ar trumpas pjeses; pritaikyti akompanimentą; pritarti balsu bei įvairiais tradiciniais ir netradiciniais muzikos instrumentais;

20.2.  suprasti muzikos terapijos procesą, trinarių santykių prigimtį ir ypatumus;

20.3.  bendradarbiaudamas su pacientu gebėti nustatyti artimuosius ir tolimuosius muzikos terapijos tikslus bei apibrėžti paciento vaidmenį ir užduotis muzikos terapijoje;

20.4.  parinkti metodus, technikas, formas, priemones, vertinimo įrankius pagal taikomą muzikos terapijos modelį, savarankiškai taikyti muzikos terapiją;

20.5.  vadovauti grupiniams ir individualiems muzikos terapijos užsiėmimams ir užtikrinti užsiėmimų kokybę;

20.6. taikyti muzikos terapiją psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros procese skirtingoms pacientų grupėms pagal jų poreikius ir tikslus, sudaryti muzikos terapijos planą;

20.7. atpažinti asmeninių jausmų, nuostatų, veiksmų poveikį pacientui ir terapiniam procesui bei kritiškai vertinti asmeninius trūkumus ir resursus;

20.8. taikyti įvairias muzikavimo bei muzikos potyrio formas kaip intervencijos ir būklės vertinimo priemones;

20.9. organizuoti muzikos terapijos veiklą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

20.10. rengti ir vykdyti muzikos projektus, įtraukiant pacientus į muzikavimą ir didinant jų kūrybiškumą ir atsakomybę už savo sveikatą;

20.11. muzikinės kūrybos proceso metu pažinti ir suprasti asmens biopsichosocialinės raidos bei identiteto ypatumus;

20.12. vertinti biopsichosocialines funkcijas, emocijas, psichologinio elgesio modelius, veiklą ir socialinį dalyvumą bei kitus sveikatos rodiklius, juos teoriškai analizuoti ir pagrįstai modeliuoti muzikos terapijos procesą bei parinkti atitinkamas muzikos terapijos technikas psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros proceso metu;

20.13. sistemiškai ištirti fizinius, psichologinius, socialinius bei kultūrinius veiksnius, galinčius turėti įtakos paciento sveikatai ir (ar) elgsenai muzikos terapijos proceso metu;

20.14.  analizuoti biopsichosocialinio ištyrimo duomenis ir juos interpretuoti, siekdamas nustatyti muzikos terapijos reikalingumą, problemas ir galimybes pozityviai keisti paciento funkcionavimą, veiklą ir dalyvumą;

20.15.  naudodamas muzikos terapijos tyrimo / vertinimo metodikas, vertinti paciento sveikatos pokytį, įvykusį muzikos terapijos proceso metu, bei analizuoti skirtumus ir sąsajas su kitomis įvertinimo (diagnostinėmis) formomis;

20.16.  kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, savarankiškai atlikti muzikos poveikio paciento sveikatai tyrimus, gebėti taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus, mokėti įvertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus bei nustatyti jų patikimumą;

20.17.  analizuoti savo kūrybinius gebėjimus kasdienėje veikloje ir taikyti juos muzikos terapijoje;

20.18.  muzikos terapijos seanso metu pritaikyti, parinkti ar atlikti skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių muziką.

21. Šokio-judesio terapeutas turi teisę:

21.1. verstis šokio-judesio terapeuto veikla;

21.2. konsultuoti šokio-judesio terapijos klausimais;

21.3. atsisakyti teikti šokio-judesio terapijos paslaugas, jeigu šių paslaugų teikimas kelia pavojų paciento ar šokio-judesio terapeuto sveikatai ar gyvybei;

21.4. įvertinęs paciento sveikatos poreikius, atsižvelgdamas į individualias asmens savybes, savo nuožiūra parinkti užsiėmimų trukmę, šokio-judesio terapijos metodus bei priemones;

21.5. gauti darbui būtiną informaciją apie pacientą iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų teikimą, nustatyta tvarka;

21.6. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higienos sąlygos, apsaugos priemonės, priemonės ir medžiagos šokio-judesio terapijai vykdyti);

21.7. atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal savo kompetenciją bendradarbiauti su gydytojais, slaugytojais, medicinos psichologais, medicininės reabilitacijos komandos nariais bei kitais specialistais, dirbančiais sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose, taip pat su paciento atstovais ir artimaisiais;

21.8. bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio valstybių šokio-judesio terapeutais;

21.9. šokio-judesio terapeutas gali turėti ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

22. Šokio-judesio terapeuto pareigos:

22.1. pagal savo kompetenciją, nustatytą Apraše, užtikrinti teikiamų šokio-judesio terapijos paslaugų kokybę;

22.2. nepriskirtais šokio-judesio terapeuto kompetencijai atvejais rekomenduoti kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros ar kitą specialistą;

22.3. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

22.4. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

22.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

22.6. laikytis šokio-judesio terapeuto profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

22.7. reguliariai dalyvauti supervizijoje, tobulinti profesinę kvalifikaciją Apraše ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose profesinės kvalifikacijos tobulinimą, nustatyta tvarka;

22.8. tvarkyti šokio-judesio terapeuto veiklos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

22.9. Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu pateikti paaiškinimus dėl savo veiklos taikant šokio-judesio terapiją;

22.10. taikyti Lietuvos Respublikoje tik mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius darbo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

22.11. prireikus naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančias medicinos priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir medicinos priemonių gamintojų su medicinos priemone pateikiama informacija;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

22.12. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose šokio-judesio terapeuto veiklą, nustatytas pareigas.

23. Šokio-judesio terapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja Aprašo 7 punkte nustatyta tvarka bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.

24. Šokio-judesio terapeutas turi išmanyti (žinoti):

24.1. šokio istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, suprasti skirtingų epochų, skirtingų estetinių kultūrinių tradicijų bei stilių šokius;

24.2. šokio-judesio terapijos istoriją, skirtingų šokio-judesio terapijos krypčių teorinius pagrindus, jų taikymo metodologiją;

24.3. šokio-judesio terapijos procesą, trinarių santykių prigimtį ir ypatumus;

24.4. pagrindines psichosocialinės reabilitacijos komandos specialistų veiklos sritis, tarpusavio sąveikos mechanizmus;

24.5. naujausias psichosocialinės reabilitacijos krypties, psichikos sveikatos krypties mokslo teorijas ir metodus;

24.6. bendruosius asmens sveikatos bei raidos sutrikimų ypatumus;

24.7. veiksnius (amžius, profesija, psichologinė ir kultūrinė aplinka, bendravimo galimybės ir supratimo lygmuo), turinčius įtakos sveikatos ištyrimo būdui ir laukiamam rezultatui;

24.8. estetinio poreikio ir meninės raiškos, kūrybiškumo ir vaizduotės raidą žmogaus ontogenezėje ir jos sąsajas su psichopatologija;

24.9.  psichoterapinių santykių prigimtį;

24.10. biopsichosocialinį sveikatos modelį;

24.11. žmogaus sąveikos su biopsichosocialine aplinka mechanizmus jo kasdienėje, darbinėje ir laisvalaikio veikloje;

24.12. psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros proceso taikant šokio-judesio terapiją dokumentavimo principus bei reikalavimus, tai numatančių teisės aktų reikalavimus;

24.13. šokio-judesio terapeuto profesinės etikos principus.

25. Šokio-judesio terapeutas turi gebėti:

25.1.  taikyti šokio kūrimo technikas šokio-judesio terapijos procese;

25.2. pritaikyti šokio-judesio terapijos praktinėje ir tiriamojoje veikloje naujausias psichosocialinės reabilitacijos krypties, psichikos sveikatos krypties mokslo teorijas ir metodus;

25.3. kritiškai vertinti šiuolaikines šokio-judesio terapijos tendencijas teoriniu ir praktiniu lygmeniu;

25.4. atpažinti veiksnius (amžius, profesija, psichologinė ir kultūrinė aplinka, bendravimo galimybės ir supratimo lygmuo), turinčius įtakos sveikatos ištyrimo būdui ir laukiamam rezultatui;

25.5. šokio-judesio terapijos praktikoje, tyrinėjant biopsichosocialinę asmens būklę, taikyti šokio meno ir judesio išraiškas bei komunikavimo formas jautriu ir kultūriškai priimtinu būdu;

25.6. vertinti biopsichosocialines funkcijas, emocijas, psichologinio elgesio modelius, veiklą ir socialinį dalyvumą bei kitus sveikatos rodiklius, juos teoriškai analizuoti ir pagrįstai modeliuoti šokio-judesio terapijos procesą, savarankiškai parenkant bei taikant metodus, technikas, formas ir priemones;

25.7. vadovauti grupiniams ir individualiems šokio-judesio terapijos užsiėmimams bei užtikrinti užsiėmimų kokybę;

25.8. taikyti šokio-judesio terapiją skirtingoms pacientų grupėms pagal biopsichosocialinės raidos ir identiteto ypatumus bei sveikatos poreikius;

25.9. organizuoti šokio-judesio terapijos veiklą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

25.10. tinkamai ir saugiai taikyti skirtingus prisilietimo būdus šokio-judesio terapijos procese, naudojant šokio-judesio terapijos tyrimų / vertinimo metodikas bei analizuoti skirtumus ir sąsajas su kitomis vertinimo / diagnostinėmis formomis;

25.11. vertinti paciento sveikatos pokytį šokio-judesio terapijos procese, naudojant šokio-judesio terapijos tyrimų / vertinimo metodikas bei analizuoti skirtumus ir sąsajas su kitomis vertinimo / diagnostinėmis formomis;

25.12.  kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus šokio-judesio terapijos srityje, gebėti taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus, mokėti įvertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus bei nustatyti jų patikimumą;

25.13. atpažinti asmeninių jausmų, nuostatų, veiksmų poveikį pacientui ir terapiniam procesui ir kritiškai vertinti asmeninius trūkumus ir privalumus;

25.14. analizuoti savo kūrybinius gebėjimus kasdienėje veikloje ir taikyti juos šokio-judesio terapijoje;

25.15. dalyvauti komandinėje veikloje siekiant psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros tikslų.

251. Dramos terapeutas turi teisę:

251.1. verstis dramos terapeuto veikla;

251.2. konsultuoti dramos terapijos klausimais;

251.3. atsisakyti teikti dramos terapijos paslaugas, jeigu darbo sąlygos kelia pavojų paciento ar dramos terapeuto sveikatai ar gyvybei;

251.4. įvertinęs paciento sveikatos poreikius, atsižvelgdamas į individualias asmens savybes, savo nuožiūra parinkti užsiėmimų trukmę, dramos terapijos metodus bei priemones;

251.5. gauti darbui būtiną informaciją apie pacientą iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių informacijos teikimą, nustatyta tvarka;

251.6. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, higienos sąlygos, apsaugos priemonės, priemonės ir medžiagos dramos terapijai vykdyti);

251.7. atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pagal savo kompetenciją bendradarbiauti su šeimos gydytojais, slaugos specialistais, medicinos psichologais, reabilitacijos komandos nariais bei kitais specialistais, dirbančiais sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose, taip pat su paciento atstovais ir artimaisiais;

251.8. bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio valstybių dramos terapeutais;

251.9. dramos terapeutas gali turėti ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose

Papildyta punktu:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

252. Dramos terapeuto pareigos:

252.1. pagal savo kompetenciją, nustatytą Apraše, užtikrinti teikiamų dramos terapijos paslaugų kokybę;

252.2. nepriskirtais dramos terapeuto kompetencijai atvejais rekomenduoti kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros ar kitą specialistą;

252.3. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

252.4. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

252.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

252.6. laikytis dramos terapeuto  profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

252.7. reguliariai dalyvauti supervizijose, tobulinti profesinę kvalifikaciją Apraše ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose profesinės kvalifikacijos tobulinimą, nustatyta tvarka;

252.8. tvarkyti dramos terapeuto veiklos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

252.9. Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu pateikti paaiškinimus dėl savo veiklos taikant dramos terapiją;

252.10. taikyti Lietuvos Respublikoje tik mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius darbo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

252.11. prireikus naudoti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančias medicinos priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir su medicinos priemone pateikiama informacija;

252.12. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais dramos terapeuto veiklą, nustatytas pareigas

Papildyta punktu:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

253. Dramos terapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja Aprašo 71 punkte nustatyta tvarka bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą

Papildyta punktu:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

254. Dramos terapeutas turi išmanyti (žinoti):

254.1. pagrindines psichosocialinės reabilitacijos komandos specialistų veiklos sritis, tarpusavio sąveikos mechanizmus;

254.2. bendruosius asmens sveikatos bei raidos sutrikimų ypatumus;

254.3. atpažinti veiksnius (amžius, profesija, psichologinė ir sociokultūrinė aplinka, bendravimo galimybės ir supratimo lygmuo), turinčius įtakos sveikatos ištyrimo būdui ir laukiamam rezultatui;

254.4. žmogaus sąveikos su biopsichosocialine aplinka mechanizmus jo kasdienėje, darbinėje ir laisvalaikio veikloje;

254.5.  biopsichosocialinį sveikatos modelį;

254.6.  dramos terapijos istoriją, jos raidą ir kultūrinį paveldą skirtingų epochų,  kultūrinių tradicijų kontekste, skirtingų dramos terapijos krypčių teorinius pagrindus, jų taikymo metodologiją;

254.7. pasaulio dramos istorijos raidą ir kultūrinį paveldą, skirtingų epochų, skirtingų kultūrinių tradicijų bei stilių dramą;

254.8.  dramatinės raiškos, spontaniškumo, kūrybiškumo ir vaizduotės raidą žmogaus ontogenezėje ir jos sąsajas su psichopatologija;

254.9. dramos terapeuto profesinės etikos principus;

254.10. psichoterapinių santykių prigimtį;

254.11. psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros proceso, taikant dramos terapiją, dokumentavimo principus bei reikalavimus, tai reguliuojančių teisės aktų reikalavimus;

254.12 naujausias psichosocialinės reabilitacijos krypties, psichikos sveikatos krypties mokslo teorijas ir metodus;

254.13. komandinio darbo principus  siekiant psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros tikslų

Papildyta punktu:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

255.  Dramos terapeutas turi gebėti:

255.1. komunikuoti ir dirbti su įvairaus amžiaus žmonėmis, būti kūrybiškas, spontaniškas, išradingas, jautrus, gebėti improvizuoti;

255.2. suprasti dramos terapijos procesą, santykių prigimtį ir ypatumus;

255.3. bendradarbiaudamas su pacientu gebėti nustatyti artimuosius ir tolimuosius dramos terapijos tikslus bei apibrėžti paciento vaidmenį ir užduotis dramos terapijoje, suprasti dramos terapijos procesą;

255.4.  parinkti metodus, technikas, formas, priemones, vertinimo įrankius pagal taikomą dramos terapijos modelį, savarankiškai juos taikyti;

255.5.  vadovauti grupiniams ir individualiems dramos terapijos užsiėmimams ir užtikrinti užsiėmimų kokybę;

255.6. taikyti dramos terapiją psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros procese skirtingoms pacientų grupėms pagal jų poreikius ir tikslus, sudaryti dramos terapijos planą;

255.7. atpažinti dramos terapeuto asmeninių jausmų, nuostatų, veiksmų poveikį pacientui ir dramos terapiniam procesui bei kritiškai vertinti savo asmeninius trūkumus ir resursus;

255.8. dalyvauti komandinėje veikloje siekiant psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros tikslų;

255.9. organizuoti dramos terapijos veiklą;

255.10. rengti ir vykdyti dramos terapijos projektus, įtraukiant pacientus į veiklą ir didinant jų kūrybiškumą ir atsakomybę už savo sveikatą;

255.11. dramos terapijos proceso metu pažinti ir suprasti asmens biopsichosocialinės raidos bei identiteto ypatumus;

255.12. vertinti biopsichosocialines funkcijas, emocijas, psichologinio elgesio modelius, veiklą ir socialinį dalyvumą bei kitus sveikatos rodiklius, juos teoriškai analizuoti ir pagrįstai modeliuoti dramos terapijos procesą bei parinkti atitinkamas dramos terapijos technikas psichosocialinės reabilitacijos, psichikos sveikatos priežiūros proceso metu;

255.13. sistemiškai ištirti fizinius, psichologinius, socialinius bei kultūrinius veiksnius, galinčius turėti įtakos paciento sveikatai ir elgsenai dramos terapijos proceso metu;

255.14.  analizuoti biopsichosocialinio ištyrimo duomenis ir juos interpretuoti, siekiant nustatyti dramos terapijos reikalingumą, problemas ir galimybes pozityviai keisti paciento funkcionavimą, veiklą ir dalyvumą;

255.15.  naudodamas dramos terapijos tyrimo ir (ar) vertinimo metodikas, vertinti paciento sveikatos pokytį, įvykusį dramos terapijos proceso metu, bei analizuoti skirtumus ir sąsajas su kitomis sveikatos vertinimo (diagnostinėmis) formomis;

255.16.  kritiškai analizuoti mokslinę literatūrą, savarankiškai atlikti dramos poveikio paciento sveikatai tyrimus, gebėti taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus, mokėti įvertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus, nustatyti jų patikimumą;

255.17.  analizuoti savo kūrybinius gebėjimus kasdienėje veikloje ir taikyti juos dramos terapijoje;

255.18.  dramos terapijos užsiėmimų metu kūrybiškai parinkti, pritaikyti ir naudoti tokias technikas kaip improvizacija, pasakojimas, žaidimas, vaidmenų žaidimai, kaukės, mitas, ritualas ir scenarijus.

Papildyta punktu:

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

 

III SKYRIUS

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGAI TAIKOMI REIKALAVIMAI

 

26. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje teikiamos meno terapijos paslaugos, privalo turėti įstaigos asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, suteikiančią teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir meno terapeutas.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

27. Meno terapeutas už padarytas klaidas, aplaidumą ar netinkamą  jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už kompetencijos viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

___________________________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-2740, 2020-11-26, paskelbta TAR 2020-11-26, i. k. 2020-25118

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-457 „Dėl Meno terapeuto veiklos reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-325, 2021-02-18, paskelbta TAR 2021-02-18, i. k. 2021-03113

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-457 „Dėl Meno terapeuto veiklos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-373, 2022-02-22, paskelbta TAR 2022-02-22, i. k. 2022-03261

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-457 „Dėl Meno terapeuto veiklos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo