KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA 2010.07.23 SPRENDIMAS Nr. T-474

PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474

KAUNO MIESTO KAPINIŲ TVARKYMO IR ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Kauno miesto kapinių įrengimo ir jų panaikinimo, kapinių statuso suteikimo, keitimo ir draudimo laidoti, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, kapinių ir laidojimo vietų tvarkymo, leidimų laidoti ir leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo, nenustatytos tapatybės palaikų ir vienišų žmonių palaikų laidojimo, kapinių priežiūros ir kitų su tvarkymu susijusių darbų atlikimo ir paslaugų teikimo tvarką. Taisyklės privalomos laidojant žmonių palaikus ir tvarkant kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektų tvarkymui šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.

3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Artimieji giminaičiai – asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.135 straipsnyje: tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys.

Balzamavimas – mirusio žmogaus kūno specialus paruošimas (žmogaus audinių cheminis fiksavimas ir konservavimas), turint tikslą išsaugoti mirusio žmogaus kūną ilgiau kaip vieną savaitę.

Identifikavimas – mirusiojo tapatybės nustatymas ir pripažinimas.

Kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai.

Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti.

Kapinės – žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai.

Kapavietės statinys – kapo paminklas, antkapis, kapavietės tvora ir kiti statiniai.

Kapinių perdavimo sutartis – šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka su tradicine religine bendruomene ar bendrija sudaroma žemės panaudos sutartis arba kita įstatymų nustatyta tvarka sudaroma sutartis, suteikianti teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti žmonių palaikus kapinėse ar kapinių dalyje ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.

Kapinių prižiūrėtojas – fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, savivaldybės arba juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos paskirti prižiūrėti kapines.

Kapinių statusas – kapinių priskyrimas neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms.

Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.

Karstas – iš tvirtų medžiagų pagaminta dėžė žmogaus palaikams laidoti kape, rūsyje ar kolumbariumo nišoje.

Kolumbariumas – statinys kapinėse karstams su žmonių palaikais ar urnoms su kremuotais žmonių palaikais laidoti.

Konfesinės kapinės – kapinės (ar kapinių dalis), pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai.

Krematoriumas – pastatas su įrenginiu žmogaus palaikams kremuoti.

Kremavimas – žmogaus palaikų sudeginimas krematoriumo krosnyje. Kremavimu nelaikomas žmogaus kūno dalių ir medicininių atliekų deginimas.

Laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba veiksnūs mirusiojo asmens artimieji giminaičiai, sutuoktinis (-ė), kiti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą.

Laidojimas – žmogaus palaikų, taip pat kremuotų ar balzamuotų, užkasimas kape, padėjimas laidojimo rūsyje, kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje.

Laidojimo paslaugos – su žmogaus palaikų laidojimu susijusios paslaugos, apimančios žmogaus palaikų pirminį vežimą, laikymą, paruošimą šarvoti, šarvojimą, vežimą laidoti arba kremuoti, laidojimą, kremavimo dokumentų parengimą.

Neprižiūrima kapavietė – kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir Taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima.

Pelenų barstymo laukas – kapinėse esantis plotas, kuriame kremuoti žmogaus palaikai išbarstomi ant dirvos paviršiaus.

Priešlaikinio gimdymo vaisius – gimdymo, įvykusio tarp 22-osios ir 37-osios nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos, vaisius, kurio masė ne mažesnė kaip 500 gramų.

Priešlaikinio gimdymo vaisius – gimdymo, įvykusio tarp 22-os ir 37-os nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, vaisius.

Urna – dėžutė arba indas su tvirtos medžiagos kapsule kremuotiems žmogaus palaikams laidoti ar laikyti.

Viešosios kapinės – visos kapinės, išskyrus konfesines kapines.

Žmogaus palaikai – mirusio žmogaus kūnas, jo dalys, priešlaikinio gimdymo vaisius, taip pat žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės, kai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka yra išreikšta tėvų (vieno iš tėvų) valia vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės kremuoti ir (ar) laidoti.

Žmogaus palaikų laikymas – žmogaus palaikų laikymas teisės aktų nustatytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose patalpose ir sąlygomis po patologinės anatomijos tyrimų ar teismo medicinos ekspertizės ir tyrimų leidus žmogaus palaikus laidoti arba, kai patologinės anatomijos tyrimai ar teismo medicinos ekspertizės ir tyrimai nerodomi, atvežus iš mirties fakto nustatymo vietos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Žmogaus palaikų laikymu nelaikomas žmogaus palaikų saugojimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą terminą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

Žmogaus palaikų pirminis vežimas – žmogaus palaikų iki jų paruošimo šarvoti ir (ar) balzamavimo, ir (ar) šarvojimo gabenimas ne karste, išskyrus žmonių palaikų, įvežtų į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybių, gabenimą iki kitų laidojimo paslaugų teikimo vietos.

Žmogaus palaikų vežimas laidoti – žmogaus palaikų ir (ar) balzamuotų žmogaus palaikų po jų paruošimo šarvoti ir (ar) šarvojimo gabenimas į kapines laidoti.

Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

4. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137-5411) patvirtintais Kapinių tvarkymo taisyklėmis, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašu, Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašu, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašu ir Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 714/153/562 (Žin., 2000, Nr. 2-53) patvirtinta Neatpažinto lavono, nežinomo ligonio ar nežinomo vaiko asmens tapatybės nustatymo instrukcija ir kitais teisės aktais.

II. KAPINIŲ ĮRENGIMAS IR JŲ PANAIKINIMAS

5. Žemės sklypas, skirtas kapinėms, įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Naujos kapinės įrengiamos ir esamų kapinių ribos keičiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant naują plotą kapinėms, būtina patikrinti siūlomos teritorijos paminklosaugos statusą ir prireikus atlikti atitinkamus tyrimus.

7. Teritorijų planavimo dokumentai esamoms kapinėms plėsti pradedami rengti nustatytąja tvarka suformuotiems ir įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams.

8. Projektuojant naujas kapines gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena įvairioms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys gyventojai, religinių bendruomenių ar bendrijų pageidavimu kapinių teritorija gali būti suskirstyta kvartalais, kurie, įrengus kapines, perduodami religinėms bendruomenėms ar bendrijoms šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka.

9. Vieta kolumbariumui, laidojimo rūsiui statyti ir (ar) pelenų barstymo laukui įrengti kapinėse nustatoma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.

10. Kapinės gali būti panaikinamos iškilus pavojui visuomenės sveikatai. Sprendimą dėl kapinių panaikinimo priima Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau – Savivaldybės taryba), vadovaudamasi Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) siūlymu.

11. Kapines galima panaikinti ne anksčiau, negu baigiasi kapo ramybės laikas nuo paskutinių žmogaus palaikų palaidojimo kape, išskyrus atvejus, kai būtina panaikinti kapines iškilus pavojui visuomenės sveikatai.

12. Kai būtina panaikinti kapines prieš pasibaigiant kapo ramybės laikotarpiui, Kauno miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) privalo organizuoti ir apmokėti jose palaidotų žmogaus palaikų ekshumavimą ir pergabenimą, žemės ir žolinės pievų dangos, kurioje išbarstomi arba užkasami į žemę kremuoti žmogaus palaikai, perkėlimą į kitas kapines.

13. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą panaikinti kapines, apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas informuojamas kapinių prižiūrėtojas. Kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo privalo informuoti visuomenę, pateikdamas šių Taisyklių 14 punkte nurodytą informaciją šiais būdais:

13.1. paskelbti nacionaliniame laikraštyje, per nacionalinio transliuotojo radiją, esant galimybei, ir per televiziją;

13.2. paskelbti vietiniame laikraštyje, per vietinio transliuotojo radiją ir (ar) televiziją;

13.3. paskelbti kapinių, dėl kurių panaikinimo priimtas sprendimas, informacinėje lentoje;

13.4. paskelbti savo interneto svetainėje.

14. Informacijoje nurodoma:

14.1. Savivaldybės tarybos sprendimo antraštė, sprendimo priėmimo data ir numeris;

14.2. kapinių, dėl kurių panaikinimo priimtas sprendimas, pavadinimas ir adresas;

14.3. data, nuo kurios panaikinamos kapinės;

14.4. kapinės, į kurias bus perkeliami panaikinamose kapinėse palaidoti žmonių palaikai, žemė ir žolinė pievų danga, kurioje yra išbarstyti ar užkasti į žemę kremuoti žmonių palaikai. Šiame punkte nurodyta informacija skelbiama, jeigu kapines buvo būtina panaikinti nepasibaigus kapo ramybės laikotarpiui po žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kape;

14.5. asmuo, į kurį galima kreiptis dėl papildomos informacijos apie kapinių panaikinimą.

15. Kapinėse, dėl kurių panaikinimo Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, palaidotų asmenų sutuoktinius ir artimuosius giminaičius, kurie kapinių prižiūrėtojui yra nurodę savo adresus, kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo informuoja raštu (registruotu laišku), pateikdamas šių Taisyklių 14 punkte nurodytą informaciją.

16. Draudžiama panaikinti įstatymų nustatyta tvarka kultūros paveldo objektais pripažintus kapus ir rūsius. Karo kapais laikomi kapai ir rūsiai gali būti panaikinti tik tada, kai Krašto apsaugos ministerija pritaria tokiam sprendimui.

III. KAPINIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STATUSĄ, DRAUDIMAS LAIDOTI

17. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, riboto laidojimo arba veikiančioms, išskyrus naujas kapines, kurios priskiriamos veikiančioms (ir tai nurodoma jų steigimo dokumentuose), Savivaldybės tarybos sprendimu, suderinus su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) teritoriniu padaliniu ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras). Jeigu kapines planuojama priskirti neveikiančioms dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu. Suinteresuotos institucijos derinimą pateikia ar atsisako derinti per 10 darbo dienų nuo prašymo derinti gavimo dienos. Jei suinteresuota institucija per šį terminą atsakymo dėl derinimo (nederinimo) nepateikia, laikoma, kad kapinių statuso pakeitimui pritaria. Kai Savivaldybės tarybos priimtu sprendimu kapinių statusas pasikeičia, Savivaldybės taryba per 7 darbo dienas raštu informuoja apie tai Kultūros paveldo departamentą.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

18. Neveikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų neatitikimo. Savivaldybės tarybai priskyrus kapines neveikiančioms, Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) apie tai praneša vietinėje spaudoje, taip pat ši informacija skelbiama kapinių informacinėje lentoje.

19. Riboto laidojimo kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau gali būti laidojama esamose kapavietėse, formuojant naujus kapus, arba pakartotinai laidojant į esamus kapus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio pritarimo.

20. Veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.

21. Sprendimą dėl draudimo laidoti veikiančiose arba riboto laidojimo kapinėse arba jų dalyje Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo priima per 3 darbo dienas, gavęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro siūlymus. Apie priimtą sprendimą Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo skelbia kapinių informacinėje lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu priimamas sprendimas dėl draudimo laidoti visoje veikiančių ar riboto laidojimo kapinių teritorijoje, Taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka joms turi būti nustatytas neveikiančių kapinių statusas.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

IV. KONFESINĖS KAPINĖS

22. Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą Savivaldybės nustatyta tvarka gali turėti savo konfesines kapines.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

23. Konfesinės kapinės suteikiamos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka, arba įstatymų nustatyta tvarka sudarant kitą sutartį, suteikiančią teisę juridinio asmens statusą turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

24. Religinės bendruomenės ar bendrijos prašymą sudaryti kapinių perdavimo sutartį pateikia Savivaldybės administracijai. Konfesinės kapinės religinei bendruomenei ar bendrijai perduodamos Savivaldybės tarybos sprendimu.

25. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtoju juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė ar bendrija pagal darbo sutartį paskiria fizinį asmenį, ši religinė bendruomenė ar bendrija yra atsakinga už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose kapinių prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų laikymąsi.

V. KAPINIŲ IR LAIDOJIMO VIETŲ TVARKYMAS

26. Savivaldybės viešąsias kapines prižiūri įstatymų nustatyta tvarka Savivaldybės paskirtas kapinių prižiūrėtojas. Su paskirtu kapinių prižiūrėtoju sutartį sudaro Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Lėšas kapinių priežiūrai skiria Savivaldybės taryba. Konfesinių kapinių priežiūrą kapinių perdavimo sutartyje numatyta tvarka taip pat gali organizuoti ir (ar) finansuoti religinės bendruomenės ar bendrijos.

27. Savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka paskiria kapinių prižiūrėtoją konfesinėms kapinėms prižiūrėti ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį tuo atveju, kai kapinių perdavimo sutartyje nenumatyta, kad konfesinių kapinių prižiūrėtoją skiria religinė bendruomenė ar bendrija. Iki kapinių priežiūros sutarties sudarymo Savivaldybė supažindina pasirašytinai parinktą kapinių prižiūrėtoją su religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta konfesinėms kapinėms laidojimo ir kapinių lankymo tvarka ir apie supažindinimą pažymi kapinių priežiūros sutartyje. Jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį konfesinių kapinių priežiūrą organizuoja ir kapinių prižiūrėtoją skiria religinė bendruomenė ar bendrija, kapinių priežiūros sutartį su paskirtu kapinių prižiūrėtoju sudaro religinė bendruomenė ar bendrija. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtojas yra fizinis asmuo, su juo religinė bendruomenė ar bendrija sudaro darbo sutartį. Konfesinių kapinių prižiūrėtojas privalo laikytis religinės bendruomenės ar bendrijos konfesinėms kapinėms nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.

28. Karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines, kapavietes ir pavienius kapus gali prižiūrėti (tvarkyti) Krašto apsaugos ministerijos įgalioti asmenys, asociacijos, kitos suinteresuotos organizacijos, sudariusios tokių kapų priežiūros sutartį su Savivaldybes administracija arba religine bendruomene ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija. Sutartyje numatoma, kokias priežiūros funkcijas atliks šie asmenys ar organizacijos.

29. Kapinių prižiūrėtojas kapinėse turi palaikyti švarą ir tvarką, organizuoti kapaviečių skyrimą, atlikti kitas šiose Taisyklėse ir kapinių priežiūros sutartyje su Savivaldybe, religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas.

30. Kapinių prižiūrėtojas kontroliuoja transporto priemonių įvažiavimą į kapinių teritoriją. Į kapinių teritoriją darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 15.30 val., šeštadieniais – nuo 8.00 val. iki 13.00 val. neribotą skaičių kartų leidžiama įvažiuoti specialiosioms transporto priemonėms, kapinių priežiūros darbus atliekančios įmonės transporto priemonėms, transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ar vežančioms neįgalųjį (-iuosius) asmenį (-is), ir transporto priemonėms laidojimo procesijos metu, įvežančioms palaikus (karstuose ar urnose). Transporto priemonių, įvežančių paminklus, statybinius gaminius ir medžiagas, skirtas kapaviečių statiniams statyti, įrengti, kapavietėms sutvarkyti (pertvarkyti), valdytojams, pateikusiems įvežamų statybinių gaminių įsigijimą (pagaminimą) patvirtinančius dokumentus, su vienu kapinių prižiūrėtojo išduotu leidimu į kapinių teritoriją leidžiama įvažiuoti ne daugiau kaip 3 kartus. Nurodytos transporto priemonės, išskyrus pažymėtąsias skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ar vežančias neįgalųjį (-iuosius) asmenį (-is), gali įvažiuoti į kapinių teritoriją tik leidus kapinių prižiūrėtojui.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-616, 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27874

Nr. T-601, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-18, i. k. 2019-20394

31. Kapinių prižiūrėtojas užtikrina, kad kapinės būtų aprūpintos vandeniu (iš centralizuoto vandentiekio tinklų, vietinių gręžinių arba atvežamas vanduo cisternomis pagal nustatytą grafiką).

32. Kapinių prižiūrėtojas kapinėse susidarančias atliekas surenka ir šalina Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nustatyta tvarka. Atliekos surenkamos į konteinerius ar atliekų sandėliavimo aikšteles. Konteineriai statomi kapinių prižiūrėtojo nustatytose vietose. Kapinių prižiūrėtojas organizuoja surinktų atliekų išvežimą į sąvartyną ir privalo prie atliekų konteinerių nuolat palaikyti švarą ir tvarką.

33. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kapavietėse nerekomenduojama sodinti miškams įveisti skirtų ir kitų stambią šaknų ir šakų sistemą turinčių medžių (išskyrus jų svyruoklines ir žemaūges formas). Želdinius, augančius kapavietėse, prižiūri ir tvarko asmenys ir organizacijos, kurių vardu skirti kapavietės sklypai. Už kapavietės ribų išlindusias želdinių dalis, išsikišančias į bendrus takus arba gretimas kapavietes, nepažeisdami želdinio ir teisės aktų reikalavimų, turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis suderinus su kapinių prižiūrėtoju apgenėti suinteresuoti asmenys. Želdinį apgenėję asmenys privalo visiškai sutvarkyti genėjimo vietą, nepalikti nugenėtų šakų ir kitų nuokirtų.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-616, 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27874

34. Prie įėjimo į kapines įrengiama informacinė lenta, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens atstovybės pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; fizinio asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.

35. Visi laidojimai, kapaviečių statiniai (pagal kapaviečių numerius) ir jų rekonstravimo darbai registruojami šių Taisyklių 2 priede nurodytame laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Žurnalą pildo, saugo ir suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją teikia kapinių prižiūrėtojas. Kapinių prižiūrėtojas žurnale registruoja šiuos duomenis:

35.1. asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo ir mirties vietas ir datas, asmens kodą, medicininio mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį, o jeigu palaidotas (palaidoti) žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės, – moters, kurios vaisius (vaisiai) buvo palaidotas (palaidoti), vardą ir pavardę, gimimo datą, sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašo datą.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

35.2. žmogaus palaikų palaidojimo datą ir vietą (kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos kolumbariume numeris ir matmenys, pelenų barstymo laukas), laidojimo duobės gylį;

35.3. įrašus apie pavojingą arba ypač pavojingą užkrečiamąją ligą, įrašytą į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą, jeigu asmuo, kurio palaikai palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo tokia liga arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas;

35.4. kapavietės statinių statymo ir rekonstravimo datas;

35.5. unikalų kodą Kultūros vertybių registre, jeigu kapavietė įrašyta į Kultūros vertybių registrą;

35.6. laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar nišos priežiūrą, vardą, pavardę, adresą arba juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, buveinę, telefono numerį;

35.7. draudimo laidoti pagrindą, pradžią ir šio draudimo trukmę;

35.8. asmens, įregistravusio duomenis žurnale, pareigas, vardą, pavardę.

36. Kiekvienoms kapinėms pildomas atskiras žurnalas. Už žurnale įrašytų duomenų atitiktį pateiktiems dokumentams ir jų saugą atsako kapinių prižiūrėtojas. Žurnalas saugomas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.

37. Žurnalas privalo būti tvarkomas taip, kad nebūtų įmanoma pakeisti jame esančių įrašų, pakeisti lapų, papildyti žurnalo naujais įrašais, pažeidžiančiais chronologinę tvarką.

38. Jeigu žurnalas pildomas elektronine forma, turi būti fiksuojama veiksmų istorija. Šiuo atveju kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje visi per praėjusius kalendorinius metus užregistruoti duomenys spausdinami, lapai numeruojami, o įrašas, nurodantis lapų skaičių, tvirtinamas kapinių prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir kapinių prižiūrėtojo antspaudu, jeigu kapinių prižiūrėtojas antspaudą privalo turėti.

39. Savivaldybei paskyrus kitą kapinių prižiūrėtoją, buvęs kapinių prižiūrėtojas pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoda naujam prižiūrėtojui visus dokumentus, susijusius su kapinių priežiūra, leidimų laidoti išdavimu, laidojimų ir kapaviečių statinių registravimu. Perdavimo ir priėmimo aktą, pasirašytą buvusio ir naujai parinkto kapinių prižiūrėtojų, tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

40. Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį Taisyklių 41 punkte nustatyta tvarka pranešta prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam Taisyklių 66 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (2 priedas). Kapinių prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su Taisyklėmis ir Savivaldybės ar religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, rengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-616, 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27874

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

41. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 40 punkte. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinius už kapavietę atsakingo asmens duomenis.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

42. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

43. Tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

44. Kapavietes ar kolumbariumo nišas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, žymių Lietuvos visuomenės veikėjų ir Kauno miesto garbės piliečių, jei nėra už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens, nenustatytos tapatybės palaikų ir vienišų žmonių palaikų ir pripažintas neprižiūrimomis, prižiūri kapinių prižiūrėtojas arba religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

VI. LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS. LAIDOJIMAS. KAPINIŲ LANKYMAS

45. Rašytinį leidimą laidoti pagal Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – Kapinių tvarkymo taisyklės), priede pateiktą formą Taisyklių nustatyta tvarka išduoda Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgalioti asmenys.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

Nr. T-300, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-23, i. k. 2020-13747

46. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, skiriama kapavietė neatlygintinai arba niša kolumbariume (jeigu jis yra), arba kremuotus žmogaus palaikus leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5 x 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8 x 2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

47. Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse nauja kapavietė formuojama ir skiriama atsižvelgiant į Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos, sudarytos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, rekomendacijas. Komisija nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus ir teikia asmeniui, išduodančiam leidimus laidoti, rekomendacijas dėl naujos laidojimo vietos Petrašiūnų kapinėse skyrimo. Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse naujose kapavietėse yra laidojami tik nepriekaištingos reputacijos Kauno miestui ir Lietuvai nusipelnę kultūros, meno, švietimo, mokslo ir kitų sričių veikėjai, turintys miesto ir (arba) valstybinius apdovanojimus ir (ar) įvertinimus (toliau – nusipelnę asmenys). Laidojantis asmuo turi pateikti leidimą laidoti išduodančiam asmeniui prašymą skirti naują kapavietę, medicininį mirties liudijimą ir dokumentus, patvirtinančius mirusiajam suteiktus nuopelnus. Mirusiam nusipelniusio asmens sutuoktiniui (partneriui) ar jo šeimos nariui gali būti skirta nauja kapavietė Petrašiūnų kapinėse, jei nusipelnęs asmuo prašyme nurodo, kad tai bus jo šeimos kapavietė ir jis norės būti joje palaidotas.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-616, 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27874

Nr. T-601, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-18, i. k. 2019-20394

Nr. T-300, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-23, i. k. 2020-13747

48. Aukštųjų Šančių karių kapinių laisvame plote kapavietė formuojama ir skiriama tik Lietuvos karių ir savanorių palaikams laidoti. Laidojantis asmuo kapinių prižiūrėtojui privalo pateikti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarpininkavimo raštą. Šiuo atveju skiriama kapavietė tik vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5 m, x 2,5 m).

Punkto pakeitimai:

Nr. T-601, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-18, i. k. 2019-20394

49. Leidimai laidoti išduodami pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 12 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.45 val., penktadieniais – nuo 8 val. iki 12 val. ir nuo 12.30 val. iki 15.30 val., poilsio dienomis − pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens nustatytą laiką, kuris skelbiamas kapinių informacijos lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-616, 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27874

50. „Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui pateikus prašymą, mirties liudijimą ir kapavietę prižiūrinčio asmens prašymą ir (ar) rašytinį sutikimą. Tais atvejais, kai nėra kapavietę prižiūrinčio asmens raštiško sutikimo (miręs, serga, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ir pan.), leidimas laidoti turimoje šeimos kapavietėje išduodamas įrodžius mirusiojo giminystės ar santuokos ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-601, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-18, i. k. 2019-20394

51. Naujos kapavietės veikiančiose kapinėse skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka.

52. Leidimai laidoti išduodami nemokamai.

52¹. Mirusių žmonių palaikus Kauno miesto viešosiose kapinėse laidoja ir už laidojimus atsako Savivaldybės paskirtas kapinių prižiūrėtojas.

Papildyta punktu:

Nr. T-702, 2012-12-20, paskelbta TAR 2012-12-20, i. k. 2012-02703

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

53. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.

54. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek būtina laidojimui. Sprendimą leisti (neleisti) pakeisti kapavietės ribas priima leidimą išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

55. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi ir kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima. Pelenų barstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką jame užtikrina, kremuotų žmogaus palaikų išbarstymą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, laikydamasis šiose Taisyklėse nurodytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.

56. Žmogaus palaikus galima ekshumuoti ar perlaidoti, kai yra kapinių prižiūrėtojui pateiktas pareiškėjo prašymas, palaidoto žmogaus sutuoktinio (-ės), artimųjų giminaičių rašytinis sutikimas, Kauno visuomenės sveikatos centro leidimas ekshumuoti ar perlaidoti žmogaus palaikus, konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinis sutikimas. Veikiančiose ar riboto laidojimo Kauno miesto kapinėse palaikai gali būti perlaidojami tik į esamas kapavietes, jeigu pagal šių Taisyklių 53 ir 54 punktų nuostatas galimi laidojimai.

57. Ekshumuojant palaikus, kai to reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, kapinių prižiūrėtojui turi būti pateikiamas Kauno visuomenės sveikatos centro leidimas ekshumuoti palaikus. Atkasant kapą turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojo įgaliotas asmuo. Apie kapo atkasimą informuojamas kapą prižiūrintis asmuo ir pažymima žurnale.

58. Į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse palaikus perlaidoti galima gavus Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio rašytinį sutikimą ir Taisyklių 56 punkte nurodytus rašytinius sutikimus.

59. Palaikai urnose gali būti laidojami kolumbariumų nišose arba kape pagal šių Taisyklių reikalavimus ir kapinių prižiūrėtojui pateikus pažymą apie palaikų kremavimą.

60. Kauno miesto kapinėse laidoti leidžiama visomis savaitės dienomis nuo 10.00 val. iki 16.00 val.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-601, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-18, i. k. 2019-20394

61. Pirmąją šv. Kalėdų dieną, pirmąją šv. Velykų dieną, Visų Šventųjų dieną, Motinos dieną ir Tėvo dieną nelaidojama.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-616, 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27874

62. Kapines rekomenduojama lankyti šviesiu paros metu. Visų Šventųjų dieną, Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, Motinos dieną ir Tėvo dieną lankymo laikas neribojamas.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-616, 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27874

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

63. Konfesinių kapinių laidojimo ir lankymo tvarką gali nustatyti atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija. Religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo, jeigu sutartyje nenustatytas kitoks terminas, raštu informuoja Savivaldybę apie konfesinėms kapinėms nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką. Kol religinė bendruomenė ar bendrija nėra nustačiusi laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos ir nėra informavusi Savivaldybės, konfesinėse kapinėse laikomasi iki jų perdavimo buvusios laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos. Jeigu religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo arba per kitokį šioje sutartyje numatytą terminą raštu neinformuoja Savivaldybės apie jos nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką, konfesinėse kapinėse laikomasi šiose Taisyklėse nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.

64. Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikai laidojami ir perlaidojami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 494 (Žin., 2002, Nr. 101-4522) patvirtintą tvarką. Privalomojo kremavimo atveju kremavimo išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje asmuo nuolat gyveno iki mirties. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimo išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje buvo nustatytas asmens mirties faktas.

VII. SPRENDIMŲ DĖL KAPAVIETĖS PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS PRIĖMIMAS, NEPRIŽIŪRIMŲ KAPAVIEČIŲ PRIEŽIŪRA. LEIDIMO LAIDOTI NEPRIŽIŪRIMOSE KAPAVIETĖSE IŠDAVIMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

65. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja Savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį ir religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne ankščiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka priima Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo datą per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikia kapinių prižiūrėtojui ir paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje, nurodydamas duomenų paskelbimo datą.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

66. Taisyklių 65 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja Savivaldybė, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje raštu kreipiasi atitinkamai į Savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje. Atitinkamai Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per 20 darbo dienų nuo šiame punkte nustatyto termino pabaigos, teikdama pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie tai informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal Taisyklių 40 punktą. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka gali gauti leidimą laidoti joje arba jam mirus, būti palaidotas joje.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

67. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje. Laidoti pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse galima Taisyklių 53 ir 54 punktuose nustatyta tvarka, jeigu galima formuoti atskirą (naują) kapą nenaikinant esamo kapo. Konfesinėse kapinėse laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarką ir sąlygas nustato religinė bendruomenė ar bendrija.

68. Kapinių tvarkymo taisyklių priede nustatytos formos rašytinį leidimą laidoti neprižiūrimose kapavietėse, jeigu jose galima laidoti, išduoda Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgalioti asmenys. Leidimas laidoti gali būti išduotas praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-300, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-23, i. k. 2020-13747

69. Asmuo, kuriam Taisyklių nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, pateikia Taisyklių 68 punkte nurodytoms institucijoms ar asmenims medicininį mirties liudijimą ir rašytinį prašymą išduoti leidimą laidoti. Prašyme pažymima, kuriose kapinėse esančioje pripažintoje neprižiūrima kapavietėje pageidaujama gauti leidimą laidoti ir nurodomas – Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas, konfesinėse kapinėse religinės bendruomenės ar bendrijos sprendimas, suteikęs teisę prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal Taisykles joje galima laidoti ir praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

70. Mirus asmeniui, kuriam Taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, leidimas jį palaidoti šioje kapavietėje išduodamas laidojančiam asmeniui Taisyklių 67, 68, 69 punktuose nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

71. Duomenis apie kapinėse esančias neprižiūrimas kapavietes Savivaldybei teikia kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas nuo kapavietės pripažinimo neprižiūrima. Nurodomi šie duomenys: kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje data, nustatytas kapo ramybės laikotarpis, kapavietės matmenys, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičius, kapavietės statiniai, jų pastatymo ir rekonstravimo datos.

72. Neprižiūrimoje kapavietėje laidojant ir ją prižiūrint, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotą (-us) asmenį (-is).

VIII. NENUSTATYTOS TAPATYBĖS PALAIKŲ IR VIENIŠŲ ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

73. Vienišų žmonių palaikų laidojimą organizuoja Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje asmuo iki mirties nuolat gyveno. Nenustatytos tapatybės palaikų ir asmenų, neturėjusių nuolatinės gyvenamos vietos, laidojimą organizuoja Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

74. Nenustatytos tapatybės palaikų ir vienišų žmonių palaikų laidojimą organizuoja Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius (toliau – Miesto tvarkymo skyrius).

Punkto pakeitimai:

Nr. T-702, 2012-12-20, paskelbta TAR 2012-12-20, i. k. 2012-02703

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

75. Nenustatytos tapatybės palaikų ir vienišų žmonių palaikų laidojimo paslaugą teikia kapinių prižiūrėtojas arba viešojo konkurso būdų paskirtas paslaugos teikėjas. Laidojant nenustatytos tapatybės palaikus dalyvauja Savivaldybės administracijos atstovas.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

75¹. Nenustatytos tapatybės palaikų ir vienišų žmonių kapų priežiūrą vykdo kapinių prižiūrėtojas.

Papildyta punktu:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

76. Nenustatytos tapatybės palaikai ir vienišų žmonių palaikai laidojami atskirame Savivaldybės viešųjų kapinių kvartale.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

77. Nenustatytos tapatybės palaikų ir vienišų žmonių, neturinčių artimųjų palaikų, kitų asmenų ar organizacijų, galinčių apmokėti laidojimo išlaidas, laidojimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

78. Nenustatytos tapatybės palaikų ir vienišų žmonių palaikų, palaidotų Savivaldybės lėšomis, mirties liudijimai saugomi Miesto tvarkymo skyriuje neribotą laiką.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

79. Nenustatytos tapatybės palaikų ir vienišų žmonių palaikų laidojimus registruoja kapinių prižiūrėtojas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (2 priedas), eilės tvarka. Žurnalas saugomas neribotą laiką.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

80. Ant nenustatytos tapatybės palaikų karsto pritvirtinama nerūdijančio metalo lentelė su numeriu. Numeris įrašomas kapinių, kuriose laidojama, laidojimų registracijos žurnale.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

81. Nenustatytos tapatybės palaikai ir vienišų žmonių palaikai laidojami pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašytinį prašymą.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

82. Nenustatytos tapatybės palaikai į kapines vežami po vieną. Palaikus lydi ir laidojimo metu dalyvauja kapinių prižiūrėtojo ir laidojimo paslaugas teikiančios įmonės įgalioti atstovai.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

83. Palaidojus nenustatytos tapatybės palaikus, surašomas aktas (du egzemplioriai), kuriame nurodoma kapinių pavadinimas, kapinių kvartalo, eilės, kapavietės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus lavono priėmimo registracijos numeris, mirusiojo lytis, mirties laikas, radimo data ir vieta, mirties liudijimo registracijos numeriai, palaidojimo data. Aktą pasirašo asmenys, dalyvavę laidojime (kapinių prižiūrėtojo ir laidojimo paslaugas teikiančios įmonės įgalioti atstovai. Pirmasis akto egzempliorius pridedamas prie baudžiamosios bylos arba neatpažinto asmens asmenybės nustatymo bylos, antrasis egzempliorius saugomas kapinių prižiūrėtojo laidojimų apskaitos dokumentuose. Nenustatytos tapatybės asmens kapas ženklinamas neišblunkančiu užrašu, kuriame nurodoma asmens lytis, akto numeris ir palaidojimo data.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

84. Vienišų žmonių palaikai laidojami pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigų rašytinius prašymus.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

85. Vienišo žmogaus kapas ženklinamas neišblunkančiu užrašu, kuriame nurodoma mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

86. Savivaldybės lėšomis palaidojus vienišo žmogaus arba nenustatytos tapatybės palaikus, viešo konkurso būdu parinktas paslaugos teikėjas kreipiasi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl pašalpos mirties atveju gavimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl mirusiojo pensijos gavimo.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-702, 2012-12-20, paskelbta TAR 2012-12-20, i. k. 2012-02703

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

Nr. T-601, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-18, i. k. 2019-20394

87. Jeigu nėra artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) ar kitų asmenų, galinčių įvykdyti asmens pareikštą valią dėl jo palaikų kremavimo, arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, kremavimą ir kremuotų žmogaus palaikų laidojimą organizuoja Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje asmuo nuolat gyveno. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamos vietos, kremavimą ir laidojimą organizuoja Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas.

IX. KAPAVIEČIŲ STATINIAI

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

88. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šių statinių statybą. Kapo paminklo aukštis gali būti ne didesnis kaip 1,2 m nuo žemės paviršiaus (įskaitant cokolio aukštį), plotis – 1,5 m, dekoratyvinio stulpo – obelisko ar kryžiaus aukštis – iki 2 m. Statant ir (ar) rekonstruojant kapavietės paminklus, antkapius ir kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti kapinių prižiūrėtoją, suderinti kapo statinių schemą, kurioje nurodyti statinių pagrindiniai matmenys ir kapavietės informacija (kapinių pavadinimas, kapavietės numeris, paskutinio laidojimo data, palaidoto asmens vardas ir pavardė, atsakingo už kapavietę asmens vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas) ir sumokėti Savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestį. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapavietėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo. Kapinių prižiūrėtojas žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-702, 2012-12-20, paskelbta TAR 2012-12-20, i. k. 2012-02703

Nr. T-616, 2016-11-29, paskelbta TAR 2016-11-30, i. k. 2016-27874

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

Nr. T-601, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-18, i. k. 2019-20394

89. Fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys kapo paminklų, antkapių, kapavietės tvoros ir kitų statinių statybą, rekonstravimą ir priežiūrą, privalo nepažeisti, negadinti kitų (gretimų) kapaviečių statinių, želdinių ir takų, o padarę pažeidimų juos pašalinti ar (ir) atlyginti žalą. Kapinių prižiūrėtojas privalo kontroliuoti, kad statant (rekonstruojant) kapaviečių statinius nebūtų pažeidžiami šių Taisyklių reikalavimai.

90. Asmenų ar organizacijų prižiūrimose kapavietėse pastatyti statiniai yra jų nuosavybė. Už statinių priežiūrą, jų būklę atsakingi statinių savininkai.

91. Kapaviečių ir kapinių statinius statantys (rekonstruojantys) asmenys visas šių darbų vykdymo metu susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, statinių ir statybinių gaminių nuolaužas, nepanaudotas statybines medžiagas ir pan.) privalo išsivežti ir sutvarkyti teritoriją.

92. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio pritarimo. Taikomi šie kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse apribojimai ir papildomi reikalavimai:

92.1. nauji kapo paminklai ir antkapiai jose gali būti statomi, jeigu jų nebuvo visai ar jie buvo laikini, jeigu seni susidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos grėsmę;

92.2. nauji statiniai jose gali būti statomi laikantis šių reikalavimų:

92.2.1. turi būti statoma iš natūralių arba istoriškai būdingų konkrečioms kapinėms medžiagų;

92.2.2. paminklas negali būti aukštesnis už kitose kapavietėse pastatytus paminklus;

92.2.3. jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 metro aukščio atraminę sienelę, išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti aukštesnė;

92.2.4. kapavietė turi būti aptveriama ir įrengiama naudojant būdingus toms kapinėms analogus, kapo vietai žymėti numatant kapo apvadą ar plokštę.

X. DRAUDIMAI KAPINIŲ TERITORIJOJE

93. Kapinių teritorijoje draudžiama platinti bet kokią reklamą.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

94. Kapinėse draudžiama važinėti bet kokiu transportu, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 30 punkte, riedučiais ir riedlentėmis, žaisti bet kokius žaidimus, ganyti gyvulius, vaikščioti su gyvūnais (ar juos vedžioti), savavališkai bendrojo naudojimo vietose sodinti želdinius, genėti, kirsti ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius, niokoti kapinėse esančius želdinius, statyti, rekonstruoti, išvežti kapaviečių statinius neinformavus kapinių prižiūrėtojo, šiukšlinti, skinti ar imti gėles ar kitus daiktus nuo kapaviečių, gadinti (bet kaip pažeisti, ištepti ir pan.) kapinių ir kapaviečių statinius, deginti šiukšles ar dėti (pilti) jas ne tam skirtoje vietoje, laikyti statybines ar kitas medžiagas ir daiktus, trikdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką.

XI. KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS

95. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:

95.1. pateikti rašytinį prašymą Miesto tvarkymo skyriui;

95.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);

95.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis

Punkto pakeitimai:

Nr. T-636, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20883

96. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir pažiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

97. Apie Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos sprendimą Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę (kapą) konfesinėse kapinėse Savivaldybės administracijos direktorius papildomai raštu informuoja atitinkamą religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse – Kultūros paveldo departamentą.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

98. Prie kapinių prekiauti gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotą leidimą prekiauti Kauno miesto viešosiose vietose. Esant paklausai kapinių prižiūrėtojas kapinių teritorijoje gali organizuoti gėlių bei kitų, kapaviečių tvarkymui skirtų, reikmenų pardavimą ir kapaviečių tvarkymo inventoriaus (kastuvai, grėbliai, kibirai, neštuvai, laistytuvai ir kt.) nuomą. Gėlių bei kitų kapaviečių tvarkymui skirtų reikmenų pardavimas ir kapaviečių tvarkymo inventoriaus (kastuvai, grėbliai, kibirai, neštuvai, laistytuvai ir kt.) nuoma vykdoma laikantis prekybos viešose vietose taisyklių.

99. Kitus šiose Taisyklėse nenumatytus Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo klausimus Savivaldybė sprendžia vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) ir kitais teisės aktais.

100. Šių Taisyklių reikalavimus pažeidę juridiniai ir fiziniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

_______________________________

1 priedas. Neteko galios nuo 2020-06-24

Priedo naikinimas:

Nr. T-300, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-23, i. k. 2020-13747

Priedo pakeitimai:

Nr. T-694, 2017-10-17, paskelbta TAR 2017-10-18, i. k. 2017-16463

Eil. Nr.	Palaidotas asmuo								Laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar nišos priežiūrą, vardas, pavardė, adresas arba juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, telefono numeris	Kapavietės statiniai, jų statymo ir rekonstravimo datos, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datos	Unikalus kodas Kultūros vertybių registre	Draudimo laidoti pagrindas, pradžia ir trukmė	Duomenis įregistravusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas
	Pavardė, vardas, asmens kodas	Gimimo ir mirties datos	Gimimo vieta	Mirties vieta	Medicininio mirties liudijimo išdavimo data ir numeris	Kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos numeris ir matmenys, arba pelenų barstymo laukas	Laidojimo data, kapo duobės gylis	Pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamoji liga, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą*
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14
1.
2.