Suvestinė redakcija nuo 2015-10-02 iki 2015-10-02
Sprendimas paskelbtas: TAR 2012-09-27, i. k. 2012-02030
ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2012 m. rugsėjo 27 d. Nr. T1-518
Šilutė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 2008 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 137-5411), Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu (Žin., 2007, Nr. 140-5763), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 20 straipsnio 1 dalimi, Šilutės rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiu galios Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T1-162 „Dėl laidojimo Šilutės rajono savivaldybės kapinėse ir jų lankymo taisyklių patvirtinimo“.
3. Paskirti atsakingais už šių taisyklių įgyvendinimą Šilutės rajono savivaldybės administracijos seniūnus.
PATVIRTINTA
Šilutės rajono savivaldybės
tarybos 2012 m. rugsėjo 27 d.
sprendimu Nr. T1-518
ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šilutės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklės (toliau vadinama – šios taisyklės) nustato kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Šios taisyklės yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektų tvarkymui šios taisyklės taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Kapinių perdavimo sutartis – šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka su tradicine religine bendruomene ar bendrija sudaroma žemės panaudos sutartis arba kita įstatymų nustatyta tvarka sudaroma sutartis, suteikianti teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti žmonių palaikus kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
Konfesinės kapinė s– kapinės (ar kapinių dalis), pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai.
Viešosios kapinės – visos kapinės, išskyrus konfesines kapines.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), 2008 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 137-5411) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. KAPINIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STATUSĄ, DRAUDIMAS LAIDOTI
5. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, riboto laidojimo arba veikiančioms, išskyrus naujas kapines, kurios priskiriamos veikiančioms (ir tai nurodoma jų steigimo dokumentuose), Savivaldybės tarybos sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama – Kultūros paveldo departamentas) Klaipėdos teritorinio padalinio ir Klaipėdos Visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus suderinimą. Jeigu kapinės priskiriamos neveikiančioms dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia gauti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento suderinimą. Savivaldybės taryba, priėmusi sprendimą pakeisti kapinių statusą, per 7 darbo dienas raštu informuoja apie tai Kultūros paveldo departamentą.
6. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, jeigu jose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo ar aplinkosaugos reikalavimų. Apie kapinių priskyrimą neveikiančioms savivaldybė praneša vietinėje spaudoje, informacija skelbiama kapinių informacinėje lentoje, Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašas (priedas) skelbiamas savivaldybės internetinėje svetainėje.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-70, 2015-09-24, paskelbta TAR 2015-10-01, i. k. 2015-14539
7. Kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus pritarimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-70, 2015-09-24, paskelbta TAR 2015-10-01, i. k. 2015-14539
8. Veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kur gali būti formuojamos naujos kapavietės, nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.
Punkto pakeitimai:
Nr. T1-70, 2015-09-24, paskelbta TAR 2015-10-01, i. k. 2015-14539
9. Sprendimą dėl draudimo laidoti veikiančiose arba riboto laidojimo kapinėse arba jų dalyje Savivaldybės administracijos direktorius priima per 3 darbo dienas, gavęs Klaipėdos Visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus siūlymą. Apie priimtą sprendimą Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo skelbia kapinių informacinėje lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu priimamas sprendimas dėl draudimo laidoti visoje veikiančių ar riboto laidojimo kapinių teritorijoje, šių taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka joms turi būti nustatytas neveikiančių kapinių statusas.
III. KONFESINĖS KAPINĖS
10. Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą (Žin., 1995, Nr. 89-1985) Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali turėti savo konfesines kapines.
11. Konfesinės kapinės suteikiamos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) nustatyta tvarka, arba įstatymų nustatyta tvarka sudarant kitą sutartį, suteikiančią teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
12. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtoju juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė ar bendrija (toliau vadinama – religinė bendruomenė ar bendrija) pagal darbo sutartį paskiria fizinį asmenį, ši religinė bendruomenė ar bendrija yra atsakinga už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose kapinių prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų laikymąsi.
IV. KAPINIŲ IR LAIDOJIMO VIETŲ TVARKYMAS
13. Rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda Savivaldybės administracijos filialai – seniūnijų seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą, arba šių seniūnų įgalioti asmenys.
14. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5; 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8; 2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke gali būti išduotas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.
15. Laidojimo ir kapinių lankymo tvarka viešosioms kapinėms nustatyta šių taisyklių 34 punkte. Religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo, jeigu sutartyje nenustatytas kitoks terminas, raštu informuoja Seniūnijos seniūną apie konfesinėms kapinėms nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką. Kol religinė bendruomenė ar bendrija raštu neinformavo, konfesinėse kapinėse laikomasi šiose taisyklėse nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
16. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodoma mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui (25 m.).
17. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamastik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo leidimą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
18. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi ir kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima. Pelenų barstymo lauką prižiūri, švarą irtvarką jame užtikrina, kremuotų žmogaus palaikų išbarstymą organizuoja kapinių prižiūrėtojas.
19. Prie įėjimo į kapines įrengiama informacinė lenta, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (seniūnijos pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; kapinių prižiūrėtojo vardas, pavardė, telefononumeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
20. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas). Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jogiminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.
22. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
23. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva seniūnijos seniūnas arba religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, gali sudaryti komisiją, kuri pripažintų šią kapavietę neprižiūrima, kad jos priežiūra būtų organizuota šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka.
24. Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja seniūnijos seniūnas, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigupagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi atitinkamai į seniūnijos seniūną ar jos įgaliotą asmenį, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse – į religinę bendruomenę arbendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį. Seniūnijos seniūnas ar jo įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šių taisyklių 20 punktą. Tolesnio laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarka nustatyta Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse tvarkos apraše. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas.
25. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.
26. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapiusir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo. Taikomi šie kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse apribojimai ir papildomi reikalavimai:
26.1. nauji kapo paminklai ir antkapiai jose gali būti statomi, jeigu jų visai nebuvo ar jie buvo laikini, jeigu seni nusidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos grėsmę;
26.2. nauji statiniai jose gali būti statomi laikantis šių reikalavimų:
26.2.3. jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 metro aukščio atraminę sienelę; išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti aukštesnė;
27. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir Savivaldybės tarybos patvirtintą Šilutės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisykles (2008-11-20 Nr. T1-730).
28. Naujos kapinės įrengiamos ir esamų kapinių ribos keičiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus.
29. Vieta kolumbariumui, laidojimo rūsiui statyti ir (ar) pelenų barstymo laukui įrengti kapinėse nustatoma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
30. Projektuojant naujas kapines gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena įvairioms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms priklausantys gyventojai, religinių bendruomenių ar bendrijų pageidavimu kapinių teritorija gali būti suskirstyta kvartalais, kurie, įrengus kapines, perduodami religinėms bendruomenėms ar bendrijoms šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka.
V. KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
31. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjųgiminaičių, sutuoktinio(-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko,turi:
31.1. pateikti rašytinį prašymą Savivaldybės administracijos filialo – seniūnijos seniūnui, kurios teritorijoje yra kapinės;
31.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
31.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis.
32. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima Savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų seniūnai pagal pateiktą medžiagą ir patikrinę kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai – medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavusreliginės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
VI. KAPINIŲ LANKYMAS IR KITI KLAUSIMAI
34. Kapinės lankomos visais metų laikais šviesiu paros metu. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų dieną ir Lapkričio 2 d. – Vėlinių dieną – lankymo laikas neribojamas.
38. Kapinėse draudžiama:
38.3. be seniūnijos arba kapinių prižiūrėtojo žinios statyti naujus, išvežti remontuoti kapų statinius, sodinti arba persodinti medžius;
38.4. šiukšlinti, mindžioti veją ir gėlynus, laužyti medžius ir krūmus, skinti ir imti gėles, imti smėlį ar žemę ne tam skirtose vietose, gadinti kapinių ir kapaviečių statinius, deginti šiukšles arba jas išmesti ne tam skirtose vietose, trikdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką;
Šilutės rajono savivaldybės
kapinių tvarkymo taisyklių
priedas
(Leidimo laidoti forma)
LEIDIMAS LAIDOTI
_______________ Nr. _________
(data)
______________
(sudarymo vieta)
Atsižvelgiant į __________________ Nr. ________________________
(prašymo gavimo data) (gavimo registracijos numeris)
gautą _____________________________________________________________
(laidojančio asmens: fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas;
juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma)
_________________________________________________________________
prašymą ir pateiktą mirties _______________________________________liudijimą,
(mirties liudijimo data ir numeris)
Leidžiama laidoti mirusįjį asmenį:
Pavardė _______________________________
Vardas ________________________________
Asmens kodas __________________________
Gimimo data ___________________________
Mirties data ____________________________
Kapinių pavadinimas _____________________
Kvartalo numeris ________________________
Kapavietės numeris ______________________
Kapavietės dydis ________________________
Nišos numeris __________________________
_______________________________________________________________________________
(leidimą išdavusio asmens parašas) (vardas ir pavardė) (pareigų pavadinimas)
Pritariama leidimui laidoti riboto laidojimo kapinėse*.
_______________________________________________________________________________
(Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pavadinimas)
_______________________________________________________________________________
(pritarimą išdavusio asmens parašas) (vardas ir pavardė) (pareigų pavadinimas)
*Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo reikia laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse.
__________________________
Pakeitimai:
1.
Šilutės rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T1-2242, 2014-09-25, paskelbta TAR 2015-10-02, i. k. 2015-14733
Dėl Šilutės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T1-518, pakeitimo
2.
Šilutės rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T1-70, 2015-09-24, paskelbta TAR 2015-10-01, i. k. 2015-14539
Dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T1-518 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo