Suvestinė redakcija nuo 2014-01-01 iki 2016-05-04
Sprendimas paskelbtas: TAR 2011-11-24, i. k. 2011-01819
KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2011 m. lapkričio 24 d. Nr. T2-370
Klaipėda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290, Nr. 137-5379; 2009, Nr. 77-3165; 2010, Nr. 25-1177, Nr. 51-2480, Nr. 86- 4525) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) 31 straipsnio 1 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Nustatyti, kad šiuo sprendimu patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 45 punktas įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d.
3. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. T2-81 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės
tarybos 2011 m. lapkričio 24 d.
sprendimu Nr. T2-370
(Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-334 redakcija)
KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – šios Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais ir kitais teisės aktais.
2. Šios Taisyklės reglamentuoja komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, tvarkymo ir apskaitos tvarką, nustato Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija), komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus funkcijas bei atsakomybę, įgyvendinant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, bei atliekų turėtojų, atliekų surinkėjų teises ir pareigas ir yra skirtos užtikrinti Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – savivaldybė) bei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
3. Šios Taisyklės yra privalomos visiems savivaldybės teritorijoje esantiems ir (ar) veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Šių Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms bei bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams ar ūkiniams padaliniams, esantiems savivaldybės teritorijoje.
4. Šių Taisyklių paskirtis – savivaldybės teritorijoje plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
5. Šios Taisyklės netaikomos gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekoms, netinkamoms eksploatuoti transporto priemonėms, farmacinėms atliekoms, medicininėms atliekoms, gyvūninės kilmės atliekoms, pakartotinio naudojimo pakuotėms, srutoms, nuotekoms ir kitoms atliekoms, kurių tvarkymo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6. Atliekų surinkėjas – įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistravusi atliekų surinkimo ir vežimo veiklą bei yra sudariusi sutartį su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi.
7. Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkiuose ir ūkio subjektų buityje susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis: baterijos, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos įrangos, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio.
8. Didžiosios atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didžiosioms atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos.
9. Individualus konteineris – atliekų surinkimo konteineris, kuriuo šiose Taisyklėse nustatytais atvejais naudojasi vieno individualaus namo (ar jame esančio buto), vieno kotedžo gyventojai, vieno sodo sklypo naudotojai arba vienas juridinis asmuo (išskyrus bendrijas ir administratorius).
10. Kolektyvinis konteineris – atliekų surinkimo konteineris, esantis konteinerių aikštelėje ar konteinerių stovėjimo vietoje, kuriuo naudojasi daugiau negu vienas komunalinių atliekų turėtojas.
11. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – administratorius) – Klaipėdos komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, Klaipėdos miesto savivaldybės pavedimu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.
12. Mišrios komunalinės atliekos – atliekų turėtojų neišrūšiuotos arba po pirminio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.
13. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
III. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS
15. Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visą savivaldybės administruojamą teritoriją.
16. Savivaldybės teritorijoje surinktos mišrios komunalinės ir didžiosios atliekos vežamos į Klaipėdos regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną (toliau – regioninis sąvartynas) toliau tvarkyti. Po atliekų apdorojimo likusios netinkamos perdirbti ir turinčios energetinę vertę nepavojingos komunalinės atliekos yra perduodamos energijai gauti. Regioniniame sąvartyne šalinamos netinkamos perdirbti atliekos ir degimo proceso metu susidarę nepavojingi pelenai. Atliekų, priimamų į sąvartyną, priėmimo tvarką tvirtina administratorius.
17. Žaliosios atliekos tvarkomos Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje. Atliekų, priimamų į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, priėmimo tvarką, atsižvelgdamas į Savivaldybės administracijos reikalavimus, tvirtina administratorius.
18. Savivaldybės teritorijoje veikia 3 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės šiais adresais: Tilžės g. 66A, Plieno g. 13, Šiaurės pr. 30, Klaipėda. Atliekų, priimamų į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, priėmimo tvarką, atsižvelgdamas į Savivaldybės administracijos reikalavimus, tvirtina administratorius.
19. Savivaldybės teritorijoje surinktos antrinės žaliavos, gaminių ir pakuočių bei buityje susidarančios pavojingos atliekos perduodamos šias atliekas perdirbančioms įmonėms, atitinkančioms Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
20. Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – Papildanti atliekų surinkimo sistema). Savivaldybės gyventojai ir įmonės nemokamai arba gaudami papildomas pajamas perduoda gaminių ir (ar) pakuočių atliekas Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja gyventojus Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.
21. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama, eksploatuojama ir plėtojama taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“.
22. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) lėšomis. Vietinės rinkliavos apskaičiavimą, rinkimą, Vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai).
23. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas Nuostatuose ir turi būti toks, kad surenkamomis lėšomis būtų padengtos visos su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos.
24. Atliekų turėtojai į savivaldybės biudžetą moka nustatyto dydžio metinę Vietinę rinkliavą, į kurią įskaičiuotas mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, didžiųjų, biologiškai skaidžių, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimas ir tvarkymas, regioninio sąvartyno eksploatavimas, uždarymas ir vėlesnė jo priežiūra, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės eksploatavimas, netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymas bei priežiūra po uždarymo, Vietinės rinkliavos rinkimo organizavimas ir vykdymas.
IV. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS FUNKCIJOS
25. Savivaldybės administracija, organizuodama ir administruodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą:
25.1. apmoka administratoriui už savivaldybės teritorijoje surinktas ir sutvarkytas komunalines atliekas pagal faktiškai surinktą ir sutvarkytą komunalinių atliekų kiekį;
25.2. vykdo administratoriaus veiklos kontrolę pagal parengtą ir Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą tvarkos aprašą;
25.3. rengia savivaldybės atliekų tvarkymo planą, kartu su administratoriumi jį įgyvendina ir atlieka šio plano monitoringą;
25.4. rengia taisykles, nuostatus, Komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašą (toliau – Deklaravimo tvarkos aprašas) ir kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą savivaldybėje, bei jų pakeitimus;
25.5. nagrinėja skundus ir prašymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kokybės, dėl galimo administratoriaus neveikimo ar netinkamo veikimo, dėl kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietų pakeitimo;
25.6. priima sprendimus, kuriais paveda administratoriui taikyti kitą metinę Vietinę rinkliavą, nei yra priskaičiuota pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis;
25.7. nustato ir (ar) keičia kolektyvinių mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietas bei kolektyvinių konteinerių kiekį;
25.8. derina Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų derinimo su savivaldybėmis taisyklių nustatyta tvarka, derina papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sutarties projektus;
V. ADMINISTRATORIAUS FUNKCIJOS
27. Administratorius organizuoja savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų, įskaitant antrinių žaliavų, naudotų padangų, surinkimą ir tvarkymą šių Taisyklių nustatyta tvarka, eksploatuoja regioninį sąvartyną, įrengia ir eksploatuoja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaro bendradarbiavimo, organizavimo, papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sutartis bei atlieka kitas funkcijas, nurodytas koncesijos ar kitoje su savivaldybe pasirašytoje sutartyje.
28. Administratorius privalo vykdyti tas pareigas, kurios yra numatytos koncesijos ar kitoje pasirašytoje su savivaldybe sutartyje, bei laiku ir tinkamai atlikti funkcijas, numatytas šiose Taisyklėse, Nuostatuose, Deklaravimo tvarkos apraše ir kituose savivaldybės administraciniuose aktuose, reglamentuojančiuose komunalinių atliekų tvarkymą.
VI. MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMAS
29. Savivaldybės teritorijoje mišrios komunalinės atliekos surenkamos antžeminiais ir požeminiais ar pusiau požeminiais konteineriais.
30. Savivaldybės teritorijoje antrinės žaliavos surenkamos specialiais popieriui ir kartonui, stiklui, plastikui ir metalui, tekstilei skirtais antžeminiais varpo arba kitos formos konteineriais ir požeminiais ar pusiau požeminiais konteineriais. Antrinės žaliavos iš atliekų turėtojų gali būti surenkamos naudojant ir kitas surinkimo priemones.
31. Individualiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais naudojasi įmonės, įstaigos, organizacijos, individualiame gyvenamajame name gyvenantys asmenys bei kiti atliekų turėtojai, turintys galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai. Atliekų turėtojai individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius šių atliekų išvežimo dieną atliekų surinkėjo nurodytu laiku turi išridenti į nurodytas vietas, prie kurių šiukšliavežis gali laisvai privažiuoti. Tie atliekų turėtojai, kurie neturi galimybės išsiridenti konteinerių dėl didelio atstumo nuo atliekų susidarymo vietos iki konteinerio ištuštinimo vietos, naudojasi kolektyviniais konteineriais kartu su kitais atliekų turėtojais.
32. Kolektyviniais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais naudojasi daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, garažų bendrijų nariai bei kiti atliekų turėtojai, neturintys galimybės kaupti komunalinių atliekų atskirai.
33. Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje. Jei atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo, konteineriai gali stovėti Savivaldybės administracijos nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar aikštelėje. Konteineriai gali stovėti visuomeninės paskirties statinių, įrengtų pagal STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ reikalavimus, patalpose ir gyvenamųjų pastatų, įrengtų pagal STR. 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus, patalpose.
34. Mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo kolektyvinių konteinerių išdėstymas nustatomas Mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemoje.
35. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietos nustatomos ir aikštelės įrengiamos tokiu principu: ne arčiau kaip 10 m nuo daugiabučio pastato ir 3 m nuo vienbučio (dvibučio) namo langų ir durų bei ne tolimesniu nei 300 m atstumu iki atliekų turėtojo. Šio principo galima nesilaikyti senamiesčio teritorijoje tarp Danės upės, Jono kalnelio, Turgaus aikštės ir Pilies gatvės bei Žardupės ir Arimų gatvėse bei rengiant pusiau požeminių ar požeminių konteinerių aikšteles.
36. Sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės parenkamos pagal susitarimą su bendrijos atstovais prie pagrindinio įvažiavimo ar išvažiavimo iš teritorijos ar teritorijos viduje taip, kad būtų patogu privažiuoti šiukšliavežiui. Žardupės ir Arimų gatvėse esantiems atliekų turėtojams mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuo laikotarpiu, kai komunalinių atliekų surinkimas ir išvežimas nėra įmanomas dėl šiukšliavežio privažiavimo, statomi asfaltuoto kelio pabaigoje.
37. Antrinių žaliavų surinkimo konteineriai gali būti statomi kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais arba atskirai gyventojams ir atliekų surinkėjams patogiose vietose. Vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektą sudaro trys konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms rinkti: stiklui (žalios spalvos su užrašu „stiklas“), popieriui, kartonui ir kombinuotai pakuotei (mėlynos spalvos su užrašu „popierius“), plastiko ir metalo (geltonos spalvos su užrašu „plastikas, metalas“). Viename antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplekte gali stovėti ir tekstilės atliekų surinkimo konteineris. Požeminiai ar pusiau požeminiai antrinių žaliavų surinkimo konteineriai gali būti tos pačios spalvos su jų paskirtį nurodančia informacija.
38. Mišrios komunalinės atliekos ir antrinės žaliavos iš atliekų turėtojų renkamos pagal atliekų surinkėjo parengtus ir su administratoriumi suderintus atliekų surinkimo ir išvežimo grafikus. Atliekų surinkimo ir išvežimo grafikai nuolat skelbiami atliekų surinkėjų ir administratoriaus interneto tinklalapiuose.
VII. DIDŽIŲJŲ ATLIEKŲ, NAUDOTŲ PADANGŲ SURINKIMAS
40. Didžiosios atliekos yra surenkamos apvažiuojant atliekų turėtojus pagal iš anksto atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką 2014 m. vieną kartą per mėnesį, nuo 2015 m. − du kartus per metus. Atliekų surinkėjas ir administratorius reguliariai informuoja atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos didžiosios atliekos. Šios atliekos iš Klaipėdos miesto gyventojų yra priimamos ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse administratoriaus nustatyta tvarka.
Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu, raštu) į administratorių dėl didžiųjų atliekų surinkimo papildomos paslaugos, atliekų surinkėjas suteikia tokią paslaugą už papildomą mokestį per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipiantį atliekų turėtoją. Atliekų surinkėjai papildomą mokestį skaičiuoja ir ima iš atliekų turėtojų tik už atliekų surinkėjo papildomą (ne pagal grafiką) iškvietimą ir atvykimą iki atliekų turėtojo.
41. Naudotos padangos iš Klaipėdos miesto gyventojų yra priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse administratoriaus nustatyta tvarka.
Atliekų turėtojui (juridiniam asmeniui) kreipusis (žodžiu, raštu) į administratorių dėl naudotų padangų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, atliekų surinkėjas atliekų turėtojui pagal tarpusavio susitarimą suteikia tokią paslaugą už papildomą mokestį per 10 darbo dienų, apie tai iš anksto informavęs besikreipiantį atliekų turėtoją. Tokiu atveju naudotos padangos tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka atliekų surinkėjo iniciatyva.
VIII. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS
43. Žaliosios atliekos yra surenkamos apvažiuojant atliekų turėtojus pagal iš anksto atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (išskyrus žiemos laikotarpiu – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį). Žaliąsias atliekas atliekų turėtojai tiesiogiai perduoda atliekų surinkėjui šių atliekų surinkimo dieną arba ne anksčiau nei vieną dieną prieš šių atliekų surinkimą tvarkingai padeda prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių. Atliekų turėtojai po medžių, krūmų kirtimo ir (ar) genėjimo susidariusias žaliąsias atliekas turi susmulkinti ne ilgesnėmis nei 1 m dalimis. Atliekų turėtojai sugriebtus medžių ir krūmų lapus turi sudėti į maišus. Rekomenduojama naudoti žalios spalvos maišus.
44. Susikaupus didesniam žaliųjų atliekų kiekiui (po želdinių genėjimo, kirtimo, lapų grėbimo, šienavimo), atliekų turėtojas turi paprašyti administratoriaus laikinai pastatyti specialų konteinerį šioms atliekoms surinkti su užrašu „žaliosios atliekos“. Laikino naudojimo konteineris negali stovėti ilgiau nei tris kalendorines dienas. Už šio konteinerio stovėjimo trukmę atsako atliekų surinkėjas. Konteineriai turi būti naudojami tik pagal paskirtį. Už konteinerio naudojimą ne pagal paskirtį atsako konteinerį užsakęs asmuo.
45. Atliekų turėtojai yra skatinami kompostuoti žaliąsias atliekas savo teritorijose, o susikaupus didesniam šių atliekų kiekiui − patiems nuvežti ir jas priduoti į Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.
46. Žaliąsias atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.
47. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekos (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant įrenginiuose), kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas sutartiniais pagrindais atliekų apdorojimo įmonei. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.
IX. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ BEI ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ SURINKIMAS
48. Buityje susidarančios pavojingos bei elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra surenkamos apvažiuojant atliekų turėtojus specialiai pažymėtu automobiliu pagal iš anksto atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką du kartus per metus. Šios atliekos iš Klaipėdos miesto gyventojų administratoriaus nustatyta tvarka yra priimamos ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
49. Atliekų turėtojai buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali nemokamai pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas, elektros ir elektroninės įrangos platinimo vietas arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
X. STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS
51. Šios Taisyklės reglamentuoja statybos ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui.
52. Statybos ir griovimo atliekos iš Klaipėdos miesto gyventojų yra priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse administratoriaus nustatyta tvarka.
53. Kiti atliekų turėtojai bei atliekų turėtojai, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, nei yra leidžiama pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, statybos ir griovimo atliekas perduoda šias atliekas apdorojančiai įmonei patys arba per atliekų vežėją. Tokiu atveju statybos ir griovimo atliekos surenkamos ir (ar) apdorojamos sutartiniais pagrindais už papildomą mokestį. Atliekų turėtojai, perdavę šias atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz.: sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą). Atliekų turėtojai šiuos dokumentus turi saugoti ne trumpiau nei 3 metus.
54. Atliekų turėtojai, dėdami statybos ir griovimo atliekas į jiems skirtus konteinerius, privalo užtikrinti, kad pastato aplinka nebūtų veikiama triukšmo ir dulkių.
XI. ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
56. Atliekų turėtojai turi teisę:
56.2. kreiptis į administratorių su prašymu dėl kitos metinės Vietinės rinkliavos taikymo Kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo tvarkos apraše nustatyta tvarka; dėl naujo ar papildomo (‑ų) konteinerio (-ių) pastatymo ar nuėmimo;
56.3. kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl administratoriaus neveikimo ar netinkamo veikimo, dėl konteinerių stovėjimo vietos ar kiekio pakeitimo;
57. Atliekų turėtojai privalo:
57.2. laiku mokėti savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio metinę Vietinę rinkliavą, laikytis kitų Nuostatų reikalavimų;
57.4. rūšiuoti susidarančias komunalines atliekas jų susidarymo vietoje, t. y. atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalą, didžiąsias, žaliąsias, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos, statybos ir griovimo atliekas, naudotas padangas ir nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis. Surūšiuotos ir į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius metamos antrinės žaliavos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių);
57.5. didžiąsias, žaliąsias atliekas, naudotas padangas, buityje susidarančias pavojingas atliekas atvežti į aikšteles ir (ar) perduoti atliekų surinkėjui šių Taisyklių VII, VIII, IX skyriuose nustatyta tvarka;
57.7. prieš išmetant mišrias komunalines atliekas į konteinerį, jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti. Rekomenduojama naudoti savaime suyrančius maišelius;
57.8. užtikrinti, kad atliekų surinkėjas netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų konteinerių. Atliekų turėtojai, naudojantys individualius konteinerius ar kolektyvinius konteinerius, esančius patalpose ar uždarose teritorijose, konteinerių ištuštinimo dieną konteinerius turi išridenti į atliekų surinkėjo nurodytas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežis. Vykstant kelio remontui, individualius atliekų konteinerius atliekų turėtojai turi išridenti į artimiausią šiukšliavežiui privažiuojamą vietą.
58. Atliekų turėtojai, deklaruojantys komunalinių atliekų kiekį, privalo laikytis Deklaravimo tvarkos aprašo reikalavimų. Atliekų turėtojai, deklaruojantys komunalines atliekas, atsako už Komunalinių atliekų deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą.
59. Atliekų turėtojų, deklaruojančių komunalinių atliekų kiekį, naudojami konteineriai negali būti perpildyti, t. y. konteinerių dangčiai turi būti laisvai uždaromi. Jei deklaruojamų atliekų surinkimo konteinerio (-ių) talpa neatitinka susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekio, šie atliekų turėtojai privalo kreiptis į administratorių dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio (-ių) pakeitimo, papildomo (-ų) konteinerio (-ių) pastatymo ar konteinerių kiekio sumažinimo.
60. Už aplinkos prie konteinerių aikštelės ar stovėjimo vietos nuolatinę priežiūrą bei švarą ir tvarką atsako atliekų turėtojai (naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti) ir (ar) teritorijų valymo paslaugų teikėjai.
61. Atliekų turėtojai ir (ar) teritorijų valymo paslaugų teikėjai žiemos metu privalo užtikrinti, kad konteinerių aikštelėse ir (ar) konteinerių stovėjimo vietose būtų valomas sniegas ir ledas.
62. Daugiabučių namų savininkų bendrijos ir bendrojo naudojimo objektų administratoriai privalo užtikrinti, kad mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, esantys daugiabučių namų patalpose, būtų išridenami iš patalpų pagal atliekų surinkėjo pateiktus mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo valandinius grafikus į atliekų surinkėjų nurodytas vietas, prie kurių gali laivai privažiuoti šiukšliavežiai, ir kontroliuoti, kad ištuštinti konteineriai nestovėtų lauke.
63. Atliekų turėtojams draudžiama:
63.3. užstatyti autotransporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;
63.5. išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitur bei palikti mišrias komunalines, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektronines įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, didžiąsias atliekas, naudotas padangas, antrines žaliavas šalia konteinerių;
63.6. mesti į konteinerius žemės gruntą, degančias ar karštas atliekas, farmacines, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas bei skystas atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didžiąsias, statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas;
XII. ATLIEKŲ SURINKĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
65. Atliekų surinkėjai vykdo savivaldybės bei administratoriaus reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti.
66. Komunalinės atliekos renkamos į LST EN 840-1-6 ir Euro Norm DIN EN standartų, techniškai tvarkingus konteinerius. Atliekoms rinkti negali būti naudojami sulaužyti, sulankstyti, surūdiję, apdegę, neužsidarantys ir kitaip techniškai netvarkingi konteineriai. Ant kiekvieno konteinerio turi būti nurodyta konteinerių naudojimo paskirtis ir atliekų surinkėjo rekvizitai.
67. Atliekų surinkėjams draudžiama:
67.1. maišyti atskirai surinktas komunalines atliekas su kitomis atliekų rūšimis bei antrinėmis žaliavomis;
68. Atliekų surinkėjai privalo:
68.1. nemokamai pateikti atliekų turėtojams visą reikiamą komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių bei kitų atliekų surinkimo priemonių kiekį ir įvairovę, sudaryti galimybę atliekų turėtojams rūšiuoti komunalines atliekas ir antrines žaliavas;
68.2. vykdyti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir susidarymo vietoje išrūšiuotas atliekas surinkti atskirai;
68.3. konteinerius tuštinti pagal atliekų surinkėjo sudarytą ir su administratoriumi suderintą grafiką tokiu dažnumu:
68.3.1. kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, stovinčius senamiesčio teritorijoje (tarp Danės upės, Jono kalnelio, Turgaus aikštės ir Pilies gatvės) – ne rečiau kaip vieną kartą per dieną; kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, esančius sodininkų, garažų bendrijų teritorijose – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę; kitus kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius – ne rečiau kaip tris kartus per savaitę;
68.3.2. individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, kuriuos naudoja juridiniai asmenys – ne rečiau kaip kas dvi savaites;
68.3.3. individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, kuriuos naudoja fiziniai asmenys, laikotarpiu nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos – vieną kartą per savaitę, kitu laikotarpiu – kas dvi savaites;
68.3.4. požeminius ar pusiau požeminius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę;
68.4. kai vidutinė paros temperatūra aukštesnė negu +8 °C, plauti ir dezinfekuoti kolektyvinius konteinerius pagal atliekų surinkėjo sudarytą ir su Savivaldybės administracija suderintą grafiką pagal šias nuostatas:
68.4.1. mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius plauti ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį, dezinfekuoti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį;
68.5. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 3 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar stovėjimo vietą;
68.6. antrines žaliavas, didžiąsias, žaliąsias, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas rinkti apvažiuojant atliekų turėtojus pagal su administratoriumi suderintą grafiką tokiu dažnumu:
68.6.1. antrines žaliavas – vietose, kur nėra antrinių žaliavų konteinerių – ne rečiau kaip kas dvi savaites;
68.6.3. žaliąsias atliekas – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (išskyrus žiemos laikotarpiu – pagal poreikį, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį);
68.7. laikytis atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant pakartotiniam konteinerių perpildymo faktui, juos keisti ir derinti su administratoriumi;
68.8. suteikti atliekų turėtojui didelių gabaritų atliekų surinkimo ir (ar) naudotų padangų surinkimo ir tvarkymo papildomą (-as) paslaugą (-as) šių Taisyklių VII skyriuje nustatyta tvarka;
68.9. asmeniškai informuoti atliekų turėtojus, naudojančius individualius konteinerius, apie mišrių komunalinių atliekų ir (ar) antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo grafikus. Grafikai gali būti keičiami, tik prieš 14 kalendorinių dienų apie tai įspėjus atliekų turėtojus informaciniais pranešimais ir pateikus informaciją atliekų surinkėjo ir administratoriaus interneto tinklalapiuose;
68.10. nuolat skelbti interneto tinklalapyje kolektyviniais konteineriais surenkamų mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo grafikus, kolektyvinių konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus;
68.11. ne rečiau nei kartą per pusmetį reguliariai informuoti atliekų turėtojus, Savivaldybės administraciją ir administratorių apie atliekų, surenkamų apvažiuojant atliekų turėtojus, surinkimo ir išvežimo grafikus. Grafikus atliekų surinkėjai privalo skelbti įvairiomis informavimo priemonėmis ir informaciniais pranešimais, įskaitant ir spaudoje teikiamą informaciją bei teikiant informaciją daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų skelbimų lentose ir informuojant atliekų turėtojus, naudojančius individualius konteinerius, asmeniškai. Buityje susidarančių pavojingų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, didžiųjų atliekų surinkimo ir išvežimo grafikuose turi būti nurodyta šių atliekų surinkimo vieta, data ir laikas;
68.12. jei daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose yra įrengtos komunalinių atliekų surinkimo inžinerinės sistemos, kai komunalinės atliekos surenkamos specialiai įrengtu vamzdžiu ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius iš daugiabučių namų patalpų išridena daugiabučių namų savininkų bendrijų ar bendrojo naudojimo objektų administratorių atstovai, pateikti daugiabučių namų savininkų bendrijoms ar bendrojo naudojimo objektų administratoriams mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo valandinius grafikus ir šių grafikų laikytis;
68.13. pasibaigus pusmečiui, per 15 dienų Savivaldybės administracijai pateikti informaciją apie savivaldybės teritorijoje surinktų ir perduotų apdoroti visų komunalinių atliekų, naudotų padangų bei antrinių žaliavų kiekį;
68.15. tuštindami mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius laikytis savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių;
68.16. ištuštinę konteinerius, uždaryti konteinerių dangčius ir konteinerius pastatyti į nustatytą konteinerių stovėjimo vietą ar aikštelę;
68.17. prieš įsigydami konteinerius komunalinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms rinkti, suderinti su Savivaldybės administracija įsigyjamų konteinerių išvaizdą;
68.20. netinkamus naudoti konteinerius pakeisti be papildomo mokesčio nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas komunalinių atliekų surinkimo teikimas; jei konteineris netinkamas naudoti tapo dėl konkretaus atliekų turėtojo kaltės, priemonė keičiama konteinerio panaudos sutartyje nustatyta tvarka;
69. Atliekų surinkėjai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:
69.1. jei atliekų turėtojai neišridena individualių konteinerių ar patalpose bei uždarose teritorijose esančių kolektyvinių konteinerių jų ištuštinimo dieną į atliekų surinkėjo nurodytas vietas;
69.2. jei žiemos metu nuo konteinerių stovėjimo vietos ar konteinerių aikštelės nėra nuvalytas sniegas;
70. Jei atliekų surinkėjas dėl atliekų turėtojo kaltės negali ištuštinti konteinerio (-ių), atliekų surinkėjas šį faktą užregistruoja administratoriaus nustatyta tvarka ir apie tai informuoja atliekų turėtoją.
71. Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas, kuris yra pasirašęs sutartį su administratoriumi ir kurio parinktas Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatorius superka antrines žaliavas ar pakuotes iš atliekų turėtojų, atsako už antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, stovinčių dviejų kilometrų spinduliu apie supirkimo punktą, niokojimą (apvertimą, sulaužymą ar kitokį sugadinimą, siekiant paimti antrines žaliavas iš konteinerių). Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas privalo per 1 darbo dieną nuo informacijos gavimo dėl antrinių žaliavų surinkimo konteinerio apvertimo sutvarkyti aplinką, pastatyti konteinerį į vietą, o sulaužytą ar kitaip sugadintą konteinerį, suderinęs su konteinerio savininku, sutaisyti arba pakeisti nauju ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų.
XIII. TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ, ATSAKOMYBĖ UŽ TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
72. Šių Taisyklių įgyvendinimą kontroliuoja Savivaldybės administracijos direktorius ir jo įgalioti asmenys. Savivaldybės administracijos direktorius Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka už šių Taisyklių įgyvendinimą atsiskaito savivaldybės tarybai.
73. Asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, baudžiami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161(1) straipsnį ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką
74. Teisę surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus už šių Taisyklių pažeidimus turi savivaldybės administracijos direktorius ir jo įgalioti pareigūnai bei policijos pareigūnai.
Priedo pakeitimai:
Nr. T2-334, 2013-12-18, paskelbta TAR 2013-12-18, i. k. 2013-03545
Pakeitimai:
1.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T2-334, 2013-12-18, paskelbta TAR 2013-12-18, i. k. 2013-03545
Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T2-370 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo