Suvestinė redakcija nuo 2016-03-31 iki 2016-07-20

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2013-09-18, i. k. 2013-02567

 

VH3BW

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

 

2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. 30-2001

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintu Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu (Žin., 2013, Nr. 48-2427):

1. Tvirtinu Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisykles (pridedama).

2. Pavedu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui, kuruojančiam Saugaus miesto departamentą, kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas.

3. Laikau netekusiais galios:

3.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 40-1692 „Dėl Leidimų laikyti ūkinės paskirties gyvūnus išdavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“;

3.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 40-1725 „Dėl Kačių šėrimo vietos parinkimo akto formos tvirtinimo“.

 

 

 

Administracijos direktoriaus pavaduotojas,

pavaduojantis Administracijos direktorių                                                                 Jonas Urbanavičius


 

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus

2013 m. rugsėjo 18 d.

įsakymu Nr. 30-2001

(Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus

2015 m. gruodžio 21 d.

įsakymo Nr. 30-3963 redakcija)

 

 

GYVŪNŲ LAIKYMO vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės) galioja visoje Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje. Visi Savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau – asmenys) privalo laikytis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau – Gyvūnų laikymo aprašas), Taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų įsigijimą, laikymą, priežiūrą, registravimą, veisimą, vežimą, pardavimą ir t. t., reikalavimų.

2. Taisyklėse numatyti gyvūnų laikymo ir priežiūros, bešeimininkių kačių kastravimo programų vykdymo, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų gaudymo ir laikinosios globos, gyvūnų vedžiojimo aikštelių įrengimo reikalavimai.

3. Pagrindinės Taisyklių sąvokos:

3.1. daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas;

3.2. gyvūno kastravimas – gyvūno lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas arba jų hormoninės veiklos nuslopinimas;

3.3. gyvūnų gaudymas – gyvūno laisvės suvaržymas naudojant specialias streso arba pavojaus gyvūno sveikatai nesukeliančias gaudymo priemones arba jų nenaudojant;

3.4. karantinas – priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai ar epizootijai;

3.5. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba – uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ padalinys, esantis L. Giros g. 114.

4. Kitas Taisyklėse vartojamas sąvokas nustato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Gyvūnų laikymo aprašas ir kiti teisės aktai.

 

II SKYRIUS

Bendrieji GYVŪNŲ LAIKYMo reikalavimai

 

5. Gyvūnų laikytojai privalo:

5.1. laikytis Taisyklių, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, Gyvūnų laikymo aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą, reikalavimų;

5.2. nuolat rūpintis gyvūnų sveikata;

5.3. vesdami, vedžiodami, važnyčiodami arba būdami su gyvūnais viešojoje vietoje, kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje ar gyvūno laikytojui nepriklausančioje žemės valdoje, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti;

5.4. užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų;

5.5. įgyvendindami nuosavybės teisę į gyvūną, laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą.

6. Atsitiktinai į nelaisvę patekę laukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami. Jei laukinis gyvūnas yra sužeistas, akivaizdžiai serga ar dėl kitų priežasčių jo negalima paleisti, o asmuo neturi būtinų žinių ir priemonių, kad gyvūnui suteiktų kvalifikuotą pagalbą, apie tokį gyvūną asmuo privalo pranešti Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 ar Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.

7. Veterinarijos gydytojas, turintis licenciją verstis veterinarijos praktika, gali eutanazuoti gyvūnus tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams.

8. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas organizuoja varninių paukščių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus.

9. Draudžiama:

9.1. laikyti gyvūnus uždaroje transporto priemonėje ar patalpoje be gryno oro, ventiliacijos, palikti juos lauke esant ekstremalioms karščio ar šalčio sąlygoms;

9.2. šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Laikydamiesi Taisyklių IV skyriuje nustatytų reikalavimų, bešeimininkių kačių kastravimo programas (pavyzdinės bešeimininkių kačių kastravimo programos forma pateikta 1 priede) vykdantys asmenys gali šerti bešeimininkes kates tik Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento (toliau – Saugaus miesto departamentas) nustatytose vietose ir vietose, kurias iki Taisyklių įsigaliojimo nustatė seniūnijos;

9.3. maudyti, prausti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, o viešuosiuose uždaruose vandens telkiniuose ir prie upių esančiuose paplūdimiuose – tik nustatytu maudymosi sezono metu;

Punkto pakeitimai:

Nr. 30-678, 2016-03-30, paskelbta TAR 2016-03-30, i. k. 2016-06545

 

9.4. gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo dėžių ar dėžių su smėliu, skirtu barstyti šaligatvius žiemą, tvarkyti kapines, gesinti gaisrus, pilti į šias dėžes smėlį su gyvūnų ekskrementais;

9.5. laikyti gyvūnus ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose, sudaryti sąlygas gyvūnams patekti į nurodytas vietas ar patalpas;

9.6. laikyti bešeimininkius gyvūnus daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose;

9.7. įrengti būdas ar kitas slėptuves bešeimininkėms katėms, išskyrus atvejus, kai būdos (slėptuvės) įrengiamos pagal Saugaus miesto departamento suderintas bešeimininkių kačių kastravimo programas arba suderintoje bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietoje įrengiama būda (slėptuvė) pagal Savivaldybės gyvūnų globos ir apsaugos komisijos suderintą tipinį būdos (slėptuvės) projektą.

10. Gyvūną vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės, esantys lifte.

11. Sergantys ar ligos požymių turintys gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi veterinarijos gydytojo. Asmenys privalo užtikrinti, kad sergantys ar ligos požymių turintys gyvūnai nekontaktuotų su sveikaisiais. Privaloma vykdyti veterinarijos gydytojo nurodymus, susijusius su gyvūno sveikata ir priežiūra.

12. Apkandžiojusį ar įtartino elgesio ir išvaizdos gyvūną reikia izoliuoti ir laikyti gyvūno laikymo vietoje arba gyvūnų globos namuose ne trumpiau kaip 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti.

13. Įtariant, kad pagauti bepriežiūriai, bešeimininkiai ar pasiklydę gyvūnai serga pasiutlige, jie turi būti laikomi gyvūnų globos namuose ne trumpiau kaip 14 dienų, kad būtų galima stebėti juos, nustatyti diagnozę, jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis.

14. Asmenys, radę dėl nežinomų priežasčių nugaišusį gyvūną, apie tai turi pranešti Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinei tarnybai arba Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

15. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą ir turėti reikiamus leidimus.

 

III SKYRIUS

Šunų, kačių LAIKYMo reikalavimai

 

16. Šuns, katės laikytojas privalo registruoti ir vakcinuoti (skiepyti) gyvūną Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Šuns, katės laikytojas privalo sudaryti sąlygas policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar Savivaldybės administracijos pareigūnui nustatyti šuns, katės tapatybę.

18. Šunis, kates laikyti draudžiama:

18.1. parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo įmonėse, gydymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, jei tai nesuderinta su įmonių ar įstaigų vadovais, išskyrus gyvūnų parduotuves. Šunis ir (ar) kates galima laikyti viešojo maitinimo įmonėse, jei tai nekelia grėsmės maisto saugai, o prie įėjimo į tokią įstaigą aiškiai matomoje vietoje yra pakabintas užrašas, įspėjantis apie viešojo maitinimo įstaigoje laikomus šunis ir (ar) kates;

18.2. bendrabučiuose, dviejų butų ir daugiabučių namų butuose, kuriuose gyvenamąją vietą deklaravę ir ten gyvenantys asmenys naudojasi juose esančiomis bendromis virtuvėmis, tualetais, voniomis. Šis draudimas netaikomas, jeigu gyvūnas nelaikomas bendrojo naudojimo patalpose ir gyvūno laikytojas užtikrina, kad gyvūnas nepatektų į bendrojo naudojimo virtuves, tualetus ir vonias, arba jeigu gyvūno laikytojas yra gavęs visų asmenų, kurie kartu su juo naudojasi bendra virtuve, tualetu, vonia, sutikimus.

19. Draudžiama vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais.

20. Uždarose rakinamose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose ir kituose pastatuose šunys gali būti laikomi palaidi. Prie įėjimo į tokias patalpas, išskyrus gyvenamąsias, aiškiai matomoje vietoje turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu „Palaidas šuo“.

21. Neaptvertose žemės valdose, į kurias galima laisvai patekti, šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti, bet ne palaidi. Dviem ar daugiau asmenų priklausančioje žemės valdoje draudžiama laikyti palaidus šunis, jei bent vienas žemės valdos bendraturtis tam prieštarauja. Kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje galima laikyti šunį tik tuo atveju, jei žemės valdos savininkas ar teisėtas valdytojas sutinka.

22. Dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name ir jam priklausančiame žemės sklype, išskyrus atvejus, kai asmuo teisėtai verčiasi šunų, kačių veisimu:

22.1. leidžiama laikyti neribotą skaičių kastruotų šunų ir kačių, nekastruotų šuniukų ir kačiukų iki 6 mėnesių vadas;

22.2. draudžiama laikyti:

22.2.1. daugiau kaip du nekastruotus gyvūnus (šunis, kates);

22.2.2. du nekastruotus tos pačios rūšies, bet skirtingų lyčių gyvūnus (šunis, kates).

IV SKYRIUS

bešeimininkių kačių kastravimo programos

 

23. Saugaus miesto departamento direktorius derina bešeimininkių kačių kastravimo programas (1 priedas), pasirašo bešeimininkių kačių šėrimo vietų parinkimo aktus (2 priedas) ir savo įsakymu juos panaikina.

24. Bešeimininkių kačių kastravimo programas gali vykdyti bet kuris asmuo, jei jis laikosi visų šiame Taisyklių skyriuje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

25. Bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdomos tokiais etapais:

25.1. bešeimininkių kačių kastravimo programos parengimas ir derinimas;

25.2. bešeimininkių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų gaudymui;

25.3. bešeimininkių kačių sugavimas;

25.4. bešeimininkių kačių skiepijimas nuo pasiutligės, dehelmintizacija, blusų ir kitų parazitų išnaikinimas;

25.5. bešeimininkių kačių kastravimas;

25.6. bešeimininkių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje jos buvo sugautos, ir tolesnė jų priežiūra.

26. Asmuo parengia bešeimininkių kačių kastravimo programą, jei ketina mažinti bešeimininkių kačių populiaciją Savivaldybės teritorijoje. Bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo veiksmus nekilnojamojo turto registre užregistruotame žemės sklype asmuo privalo suderinti su žemės sklypo savininku (bendraturčiais) ar teisėtu valdytoju.

27. Bešeimininkių kačių kastravimo programoje nurodoma programos rengėjas, jo duomenys kontaktams, programos vykdytojai ir bendravykdytojai, jų duomenys kontaktams, siūloma bešeimininkių kačių šėrimo vieta, laikas ir kita informacija, susijusi su programos įgyvendinimu. Prie programos pridedama schema, kurioje aiškiai nurodyta siūloma bešeimininkių kačių šėrimo vieta. Jei bešeimininkių kačių šėrimo vietoje ketinama įrengti būdą (slėptuvę), kurioje bešeimininkės katės galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, prie programos pridedamas būdos (slėptuvės) projektas.

28. Asmuo parengtą bešeimininkių kačių kastravimo programą pateikia registruoti Savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriui. Gavęs bešeimininkių kačių kastravimo programą, Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų peržiūri programą, įvertina siūlomą bešeimininkių kačių šėrimo vietą ir programos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir teikia ją derinti Saugaus miesto departamento direktoriui. Derindamas programą, Saugaus miesto departamento direktorius kartu nustato kačių šėrimo vietą. Programos suderinimas arba atsisakymas ją derinti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įforminamas ant programos rašoma rezoliucija. Kai Saugaus miesto departamento direktorius atsisako derinti programą, Administracinės veiklos skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša asmeniui, nurodydamas programos nederinimo priežastis.

29. Nustatydamas bešeimininkių kačių šėrimo vietą, Saugaus miesto departamento direktorius atsižvelgia į programoje pateiktus asmens pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes. Kačių šėrimo vieta turi būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo gydymo ir švietimo įstaigų pastatų bei vaikų žaidimo aikštelių. Draudžiama parinkti kačių šėrimo vietą ant šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų su danga, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelėse, aikštėse, skveruose ir kitose panašiose žmonių susibūrimo vietose. Šerti bešeimininkes kates ir (ar) įrengti joms būdas (slėptuves) po daugiabučių namų balkonais galima, kai yra balkono, po kuriuo bus šeriamos katės ir (ar) pastatyta būda (slėptuvė), bei šalia jo esančių butų savininkų rašytiniai sutikimai.

30. Suderinęs programą, Saugaus miesto departamento direktorius pasirašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą (2 priedas), prie kurio pridedama suderinta programa. Administracinės veiklos skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša asmeniui apie suderintą programą, nurodydamas, kur ir kada jis gali atsiimti kačių šėrimo vietos parinkimo akto kopiją.

31. Programos rengėjas (vykdytojas) privalo laikytis suderintos programos reikalavimų, o bešeimininkes kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė Saugaus miesto departamento direktorius arba iki įsigaliojus Taisyklėms – seniūnijos. Administracinės veiklos skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo pranešti Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinei tarnybai apie vietas, kuriose galima šerti bešeimininkes kates. Bešeimininkės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu. Kačių šėrimo vietoje programos rengėjas (vykdytojas) gali pastatyti ne didesnę kaip vieno metro aukščio būdą (slėptuvę), kuri pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nelaikoma statiniu (iš jų – nesudėtingu). Būda (slėptuvė) turi būti tvarkinga, švari, padaryta iš tvirtų medžiagų, nuolat prižiūrima ir nekelti pavojaus kitų asmenų sveikatai ar turtui.

32. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, pasibaigus šėrimui (praėjus vienai valandai nuo maisto padėjimo), turi sutvarkyti šėrimo vietą (surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir kt.) ir nuolat ją prižiūrėti, valyti, tvarkyti.

33. Gaudant bešeimininkes kates, draudžiamas netinkamas elgesys su gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.

34. Bešeimininkės katės turi būti skiepijamos, kastruojamos, atliekama jų dehelmintizacija, naikinamos blusos ir kiti parazitai pagal nustatytas metodikas siekiant išvengti žalos gyvūnui. Bešeimininkes kates gali kastruoti tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir kastruota katė prieš paleidimą gali būti pažymėta laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Asmenys, atliekantys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo užtikrinti, kad katės būtų paskiepytos, kastruotos, atlikta jų dehelmintizacija, išnaikintos blusos ir kiti parazitai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kačių šėrimo vietos parinkimo akto gavimo dienos.

35. Paskiepytas ir kastruotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos. Kastruotas ir paleistas kates toliau šeria asmenys, kurie tai darė iki kačių kastravimo, arba kiti asmenys, laikydamiesi Taisyklių reikalavimų. Asmenys, mažinantys bešeimininkių kačių populiaciją, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir kastruotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.

36. Asmenys negali gaudyti kastruotų ir pažymėtų bešeimininkių kačių, o jei tokias kates pagauna, privalo nedelsdami paleisti. Jei kastruota bešeimininkė katė elgiasi agresyviai arba jai akivaizdžiai reikalinga veterinarijos gydytojo pagalba, tokią katę šeriantis asmuo privalo nedelsdamas pasirūpinti, kad ją apžiūrėtų veterinarijos gydytojas.

 

V SKYRIUS

bepriežiūriai ir bešeimininkiai GYVŪNai

 

37. Bepriežiūrius ir bešeimininkius gyvūnus gaudo, laiko, eutanazuoja ir pirmąją veterinarinę pagalbą suteikia tik Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba arba kitas juridinis asmuo, atitinkantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos vykdomas funkcijas koordinuoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas. Bepriežiūres ir bešeimininkes kates gali gaudyti gyvūnų globos organizacijos ir asmenys, vykdantys bešeimininkių kačių kastravimo programas.

38. Gyvūnų globos organizacijos teritorija, kurioje laikomi gyvūnai, turi būti aptverta, kad gyvūnai negalėtų pabėgti, į teritoriją nepatektų kiti gyvūnai ar pašaliniai asmenys.

39. Teritorijos pastatai ir voljerai, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti rakinami, kad laikomi gyvūnai būtų apsaugoti nuo pašalinių žmonių, kitų gyvūnų.

40. Jei pagauti šuo, katė yra registruoti, Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos darbuotojai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, praneša gyvūno savininkui ir Saugaus miesto departamentui apie tokio gyvūno sugavimą. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba gali atiduoti sugautą gyvūną savininkui tik po to, kai gyvūną paskiepija nuo pasiutligės, jei gyvūnas nebuvo skiepytas nuo pasiutligės arba nuo paskutinio skiepijimo praėjo daugiau kaip vieni metai.

41. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo sumokėti už šuns ar katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą susidariusias išlaidas pagal nustatytus tarifus.

42. Gyvūno savininkas privalo per 14 parų atsiimti sugautą gyvūną. Jei savininkas sugauto gyvūno neatsiima ar atsisako jį atsiimti, gyvūnas laikomas 14 parų. Praėjus 14 parų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnį gyvūnas tampa jį laikiusios įstaigos nuosavybe. Tapusi savininke įstaiga priima sprendimą dėl tolesnio gyvūno laikymo, dovanojimo, perleidimo ar eutanazijos. Neatsiėmęs gyvūno per 14 parų, jo savininkas privalo atlyginti gyvūno sugavimo, laikymo, eutanazijos ir kitas išlaidas.

43. Kitų asmenų atiduoti ir bešeimininkiai gyvūnai Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje laikomi ne trumpiau kaip 14 parų, jei pagal pasirašytas sutartis ar susitarimus anksčiau neperduodami gyvūnų globos organizacijoms. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba apie tokį gyvūną tą pačią dieną paskelbia (paviešina gyvūno nuotrauką su aprašymu) interneto svetainėje adresu http://gyvunai.grinda.lt/nuotraukos/. Neatradus savininko, kito asmens, norinčio priglausti gyvūną, praėjus nustatytam karantino terminui, gyvūnas gali būti toliau laikomas Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje atsižvelgiant į Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos galimybes šerti ir prižiūrėti gyvūną. Pasiutlige įtariami bepriežiūriai ar bešeimininkiai gyvūnai laikomi Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje ne trumpiau kaip 14 dienų siekiant nustatyti jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis bei suteikti gyvūnų savininkams pakankamai laiko juos surasti ir atsiimti.

44. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais reikalavimais gyvūnų globos namams ir kitais teisės aktais.

45. Praėjus 14 dienų karantino terminui, Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos darbuotojai turi teisę gyvūną atiduoti, dovanoti, parduoti, perleisti kitiems pilnamečiams fiziniams ar juridiniams asmenims arba esant tinkamam pagrindui eutanazuoti vadovaudamiesi Europos Konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis.

46. Gyvūnų globos organizacijos privalo kaupti duomenis apie sugautus, eutanazuotus, atiduotus ir dovanotus gyvūnus. Asmenys gali pasiimti gyvūną iš Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos tik tada, kai pateikia asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir nurodo savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinę), vietą, kurioje ketina laikyti gyvūną. Asmenims atiduodamų gyvūnų skaičius neribojamas.

 

VI SKYRIUS

gyvūnų vedžiojimo AIKŠTELės

 

47. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės gali būti įrengiamos teisės aktų nustatyta tvarka bendro naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose ir tam tinkamuose žemės plotuose.

48. Aikštelės turi būti aptvertos ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora, kietos arba žolės dangos. Jose gali būti pastatytas šis inventorius: šiukšlių urnos, suolai, gyvūnų ekskrementų urnos, informacinė lentelė, kurioje nurodyta, kas tvarko ir prižiūri aikštelę, išvardyti pagrindiniai aikštelės naudojimo reikalavimai.

49. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higienos reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, tamsiu paros metu gali būti apšviestos.

50. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“.

51. Aikštelės, jų inventorius turi būti dezinfekuojami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

 

ViI SKYRIUS

ASMENŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

 

52. Asmenų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai.

53. Asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Gyvūnų laikymo aprašo ar Taisyklių reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

54. Jei gyvūnų laikytojai nevykdo gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų, teismo ar kitos kompetentingos institucijos (pareigūno) nutarimu gyvūnai, laikantis teisės aktų nustatytų sąlygų, gali būti paimti valstybės ar Savivaldybės nuosavybėn.

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

55. Gyvūnų gaišenos tvarkomos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 patvirtintus Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimus.

56. Kaip laikomasi Taisyklių, kontroliuoja  Savivaldybės administracijos padaliniai, policija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitos Lietuvos Respublikos įstatymais įgaliotos institucijos.

57. Taisyklėse nurodyti Savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmai ir priimti sprendimai gali būti skundžiami Savivaldybės administracijos direktoriui arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 30-3963, 2015-12-21, paskelbta TAR 2015-12-22, i. k. 2015-20164

 


 

Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto

savivaldybės teritorijoje taisyklių

1 priedas

 

(Pavyzdinės bešeimininkių kačių kastravimo programos forma)

 

Bešeimininkių kačių kastravimo programa

 

20 ___ m. ____________________ d.

Vilnius

 

SUDERINTA

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Saugaus miesto departamento

_________________________

(pareigos)

____________________________

(parašas)

____________________________

(vardas ir pavardė)

20 ___ - ___ - ___

 

 

Esamos situacijos apibūdinimas: ________________________________________________

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

Programos tikslai, siekiami rezultatai: ____________________________________________

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

 

Bešeimininkių kačių šėrimo vieta: _______________________________________________

________________________________________________________________________________

 

Bešeimininkės katės bus šeriamos nuo ____ iki ____ val.

 

Kastruotos bešeimininkės katės prieš paleidimą bus pažymėtos ________________________

________________________________________________________________________________

 

Kastruotos bešeimininkės katės prieš paleidimą bus paskiepytos _______________________

________________________________________________________________________________

 

Programos rengėjas:

 

1. ______________________________________________________________________________

(asmens vardas ir pavardė arba juridinio asmens pavadinimas)

2. ______________________________________________________________________________

(gyvenamoji arba buveinės vieta)

3. ______________________________        4. __________________________________________

(fizinio arba juridinio asmens kodas)                                          (telefono numeris)

5. ______________________________________________________________________________

(elektroninio pašto adresas)

 

Programos vykdytojas:

 

1. ______________________________________________________________________________

(asmens vardas ir pavardė arba juridinio asmens pavadinimas)

2. ______________________________________________________________________________

(gyvenamoji arba buveinės vieta)

3. ______________________________        4. __________________________________________

(fizinio arba juridinio asmens kodas)                                          (telefono numeris)

5. ______________________________________________________________________________

(elektroninio pašto adresas)

 

Fiziniai asmenys, kurie programos vykdytojui padės įgyvendinti programą:

 

1. ______________________________________________________________________________

(asmens vardas ir pavardė)

2. ______________________________________________________________________________

(gyvenamoji vieta)

3. ______________________________        4. __________________________________________

(fizinio asmens kodas)                                                (telefono numeris)

5. ______________________________________________________________________________

(elektroninio pašto adresas)

6. ______________________________________________________________________________

(apibūdinti veiksmus, kuriais asmuo padės programos vykdytojui įgyvendinti programą)

________________________________________________________________________________

 

Juridiniai asmenys, kurie programos vykdytojui padės įgyvendinti programą:

 

1. ______________________________________________________________________________

(juridinio asmens pavadinimas)

2. ______________________________________________________________________________

(buveinės vieta)

3. ______________________________        4. __________________________________________

(juridinio asmens kodas)                                            (telefono numeris)

5. ______________________________________________________________________________

(elektroninio pašto adresas)

6. ______________________________________________________________________________

(apibūdinti veiksmus, kuriais asmuo padės programos vykdytojui įgyvendinti programą)

________________________________________________________________________________

 

 

PRIDEDAMA:

1. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos schema, ________ lapas (-ai);

2. ____________________________________________________

3. ____________________________________________________

 

 

Programos rengėjas                             __________                            __________________________

(parašas)                                                        (vardas ir pavardė)


 

Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto

savivaldybės teritorijoje taisyklių

2 priedas

 

(Kačių šėrimo vietos parinkimo akto forma)

 

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

Saugaus miesto departamentas

 

 

kačių šėrimo vietos parinkimo aktas

 

20 __ - ___ - ___  Nr. __________

Vilnius

 

 

Leidžiu _________________________________________________________________ ,

(asmens vardas ir pavardė)

 

asmens kodas _______________ , gyv. _______________________________________________,

 

telefono numeris ____________________, el. pašto adresas ______________________________ ,

 

vykdyti bešeimininkių kačių kastravimo programą ir šerti bešeimininkes kates _________________

________________________________________________________________________________

(adresas, teritorijos apibūdinimas)

________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________.

 

PRIDEDAMA. Suderinta bešeimininkių kačių kastravimo programa, ______ lapai.

 

 

Direktorius                                    ____________                              __________________________

A. V.                                                   (parašas)                                                                          (vardas ir pavardė)

 

 

Kačių šėrimo vietos parinkimo akto kopiją gavau. Su bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo reikalavimais, nurodytais Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse, susipažinau, įsipareigoju jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnams.

 

 

Asmuo                                           ____________                              __________________________

(parašas)                                                                          (vardas ir pavardė)

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 30-3963, 2015-12-21, paskelbta TAR 2015-12-22, i. k. 2015-20164

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. 30-3152, 2015-09-24, paskelbta TAR 2015-09-24, i. k. 2015-14149

Dėl administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymo Nr. 30-2001 „Dėl Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. 30-3963, 2015-12-21, paskelbta TAR 2015-12-22, i. k. 2015-20164

Dėl Administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymo Nr. 30-2001 „Dėl Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. 30-678, 2016-03-30, paskelbta TAR 2016-03-30, i. k. 2016-06545

Dėl Administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymo Nr. 30-2001 „Dėl Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo