Įstatymas paskelbtas: Žin., 1998, Nr. 56-1548
Neoficialus įstatymo tekstas
Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
Nr. IX-1053, 2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 75-3215 (2002-07-26)
PIRMASIS SKIRSNIS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos telekomunikacijų reguliavimo pagrindus atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos reikalavimus, reglamentuoja santykius tarp telekomunikacijų operatorių ir jų paslaugų gavėjų, radijo ryšio valdymą, naudojimą, kontrolę ir elektromagnetines bangas skleidžiančių įrenginių įvežimą, gamybą, naudojimą bei priežiūrą, užtikrina efektyvų radijo dažnių ir telefono ryšio numerių panaudojimą, nustato sąlygas konkurencijai telekomunikacijų srityje plėtoti.
2. Šis Įstatymas nenustato radijo, televizijos programų transliuotojų veiklos licencijavimo, išskyrus tai, kad sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnių (kanalų) bei telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindinės techninės sąlygos turi būti pateiktos Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.
2 straipsnis. Telekomunikacijų veiklos reguliavimo principai
Telekomunikacijų veiklos reguliavimas grindžiamas efektyvaus ribotų išteklių valdymo, technologinio neutralumo, funkcinio ekvivalentiškumo, mažiausio būtino reguliavimo, su dinamiška rinka suderinto teisinio tikrumo, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, kriterijų objektyvumo, skaidrumo, lygybės ir nediskriminavimo principais.
3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Abonentas – asmuo, kuris yra viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo sutarties su šių paslaugų teikėju šalis.
2. Aparatūra ir įrenginiai – radioelektroninė aparatūra ir elektros įrenginiai, kurie veikdami spinduliuoja arba gali spinduliuoti radijo bangas.
3. Apsaugotoji paslauga – mokamos radijo ir (ar) televizijos transliavimo paslaugos, informacinės paslaugos, pagrįstos sąlygine prieiga.
4. Asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys.
5. Atsieta prieiga prie vietinės linijos – visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos ir iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos. Atsietos prieigos suteikimas nereiškia nuosavybės teisių į vietinę liniją perėjimo.
6. Dalinė vietinė linija – vietinės linijos dalis, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su koncentracijos tašku arba nustatytu artimiausiu viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo prieigos tašku.
7. Faktinis telekomunikacijų paslaugų naudotojas – fizinis asmuo, asmeniniams ar verslo tikslams naudojantis viešąsias telekomunikacijų paslaugas.
8. Galiniai įrenginiai – telekomunikacijų paslaugų gavėjų įrenginiai, skirti prijungti prie atitinkamo telekomunikacijų tinklo galinių taškų.
9. Iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikta prieiga prie nustatyto vietinės linijos operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti fizinės linijos ne balso juostos dažnių spektrą.
10. Kryžminis subsidijavimas – pajamų, gaunamų už paslaugas, teikiamas didesne galutine kaina nei paslaugų teikimo bendrosios sąnaudos, panaudojimas kompensuoti trūkumui pajamų, gaunamų už kitas paslaugas, teikiamas mažesne galutine kaina negu paslaugų teikimo bendrosios sąnaudos.
11. Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė – Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame nustatytas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos bei kitiems poreikiams.
12. Nustatytas vietinės linijos operatorius – Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu nustatytas viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo operatorius, turintis didelę įtaką rinkoje teikiant viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklus ir paslaugas.
13. Prieiga – telekomunikacijų operatoriaus suteikta galimybė kitam telekomunikacijų operatoriui ir (ar) telekomunikacijų paslaugų teikėjui sutartiniais pagrindais naudoti telekomunikacijų operatoriaus infrastruktūrą ir (ar) paslaugas šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis teikti telekomunikacijų paslaugas.
14. Prieiga prie patalpų – fizinės erdvės ir techninės infrastruktūros, reikalingos laikyti ir prijungti atitinkamą įrangą, suteikimas.
15. Radijo bangos – laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos, kurių dažnis – nuo 9 kHz iki 3000 GHz.
16. Radijo dažnio (kanalo) skyrimas – Ryšių reguliavimo tarnybos išduodamas leidimas nustatytomis sąlygomis naudoti radijo dažnį arba kanalą.
17. Radijo mėgėjas – fizinis asmuo, užsiimantis radijo ryšio veikla asmeniniais ir su verslu nesusijusiais tikslais ir nesiekiantis iš to pelno.
18. Radijo ryšio įrenginiai – radijo signalų perdavimo, siuntimo ir (ar) priėmimo įrenginiai.
19. Radijo ryšio kanalai – radijo dažnių juosta nustatytai techninių priemonių ir radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta perduoti ir priimti tam tikrą informaciją.
20. Radijo ryšio reglamentas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos oficialus leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.
21. Radijo ryšys – informacijos perdavimas, siuntimas ir (ar) priėmimas radijo bangomis.
22. Radijo stebėsena – nuolatinė radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.
23. Radijo trikdžiai – įvairios kilmės pašaliniai elektromagnetiniai virpesiai (elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas, pokytis sklidimo terpėje), trukdantys priimti naudingąjį radijo signalą ir atkurti informaciją.
24. Radijo trukdžiai – aparatūros ir įrenginio, ryšio kanalo ar sistemos veikimo blogėjimas dėl radijo trikdžių įtakos.
25. Sąlyginė prieiga – techninė ir (ar) kita priemonė, leidžianti naudotis apsaugotąja paslauga tik gavus išankstinį individualų tokios paslaugos teikėjo leidimą.
26. Skirtoji linija – nekomutuojama telekomunikacijų linija, jungianti telekomunikacijų tinklo galinius taškus.
27. Skirtosios linijos paslauga – telekomunikacijų paslauga, suteikianti perdavimo galimybę tarp telekomunikacijų tinklo galinių taškų be telekomunikacijų paslaugų gavėjo kontroliuojamo komutavimo.
28. Siuntimas – koduotas arba nekoduotas radijo ir (ar) televizijos programų signalų išspinduliavimas visuomenei telekomunikacijų tinklais.
29. Susijusios priemonės – su atsietos prieigos prie vietinės linijos suteikimu susijusios priemonės, tarp jų – prieiga prie patalpų, kabelio sujungimai, atitinkamos informacinių technologijų sistemos, būtinos vietinės linijos gavėjui, kad jis galėtų teikti paslaugas sąžiningos konkurencijos sąlygomis.
30. Telekomunikacija – informacijos perdavimas, siuntimas, priėmimas laidinėmis, radijo, optinėmis bei kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis.
31. Telekomunikacijų infrastruktūra – telekomunikacijų tinklų, aparatūros, įrenginių, linijų, vamzdynų, kabelių, kanalų, kolektorių, bokštų, stiebų ir kitų priemonių visuma, skirta vykdyti telekomunikacinę veiklą.
32. Telekomunikacijų linija – fizinė telekomunikacijų tinklo grandis, jungianti bet kuriuos tinklo taškus.
33. Telekomunikacijų operatorius – ūkio subjektas, eksploatuojantis savo arba kito asmens telekomunikacijų tinklą (prižiūrintis, plėtojantis, valdantis jo darbą, sujungiantis su kitais tinklais).
34. Telekomunikacijų paslaugos – paslaugos, visiškai ar iš dalies susijusios su signalų perdavimu, komutavimu, tarp jų – radijo ir televizijos programų siuntimu telekomunikacijų tinklais, išskyrus radijo ir televizijos transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą.
35. Telekomunikacijų paslaugų gavėjas – asmuo, kuriam teikiamos viešosios telekomunikacijų paslaugos ar kuris kreipėsi dėl jų teikimo.
36. Telekomunikacijų paslaugų teikėjas – ūkio subjektas, teikiantis telekomunikacijų paslaugas per savo ar kito asmens telekomunikacijų tinklą.
37. Telekomunikacijų tinklas – informacijos perdavimo sistema ir (ar) komutavimo bei kiti įrenginiai, kurie užtikrina signalų perdavimą laidinėmis, radijo, optinėmis bei kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.
38. Telekomunikacijų tinklo teikimas – telekomunikacijų tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas.
39. Telekomunikacijų tinklų sujungimas – fizinis ar loginis telekomunikacijų tinklų, naudojamų to paties ir (ar) kito operatoriaus ir (ar) paslaugų teikėjo, sujungimas, kad vieno operatoriaus ir (ar) paslaugų teikėjo telekomunikacijų paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (ar) ryšiu su kito operatoriaus ir (ar) paslaugų teikėjo paslaugų gavėjais arba kito operatoriaus ir (ar) paslaugų teikėjo teikiamomis telekomunikacijų paslaugomis.
40. Telekomunikacinė veikla – veikla, susijusi su telekomunikacijų paslaugų ir telekomunikacijų tinklų teikimu.
41. Tinklo galinis taškas – fizinės jungtys, atitinkančios jų prieigos techninius reikalavimus, sudarančios viešojo telekomunikacijų tinklo dalį ir būtinos galiniam įrenginiui prijungti prie viešojo telekomunikacijų tinklo bei tuo tinklu palaikyti efektyvų ryšį.
42. Transliavimas – programų rengimas ir jų pirminis siuntimas (perdavimas) visuomenei telekomunikacijų tinklais.
43. Transliuotojas – transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų nustatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas, pats jas rengia ir transliuoja arba leidžia jas nepakeistas retransliuoti ar siųsti kitam asmeniui.
44. Ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos laikomos ūkio subjektais, jeigu jos vykdo ūkinę veiklą.
45. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką rinkoje – ūkio subjektas, kurio dalis atitinkamoje telekomunikacijų rinkoje paprastai sudaro daugiau kaip 25 procentus.
46. Universaliosios paslaugos – nustatytos kokybės telekomunikacijų paslaugų minimumas, kuris, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą teikiamas visiems tokias paslaugas užsisakiusiems telekomunikacijų paslaugų gavėjams.
47. Vartotojas – fizinis asmuo, kuriam teikiamos viešosios telekomunikacijų paslaugos tenkinti asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija.
48. Vertikaliai integruotas ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris verčiasi dviejų ar daugiau rūšių veikla, įeinančia į tą pačią vertės kūrimo grandinę.
49. Viešasis fiksuoto telefono ryšio tinklas – viešasis komutuojamas telekomunikacijų tinklas, kuriuo galima perduoti kalbą, ne mažesnio kaip 3.1 kHz dažnių juostos pločio garso informaciją bei teikti balso telefonijos paslaugas tarp fiksuotų tinklo galinių taškų.
50. Viešasis judriojo radijo ryšio tinklas – viešasis telekomunikacijų tinklas, skirtas radijo ryšiu perduoti ir priimti pranešimus tarp judriųjų arba tarp judriųjų ir fiksuoto telefono ryšio tinklo galinių įrenginių.
51. Viešasis telekomunikacijų tinklas – telekomunikacijų tinklas, kuris visiškai ar iš dalies naudojamas viešosioms telekomunikacijų paslaugoms teikti.
52. Viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos – vietinio, tarpmiestinio ir tarptautinio telefono ryšio paslaugos, teikiamos telekomunikacijų paslaugų gavėjams viešuoju fiksuoto telefono ryšio tinklu.
54. Viešosios telefono ryšio paslaugos – viešosios fiksuoto telefono ryšio paslaugos ir viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos.
55. Viešosios telekomunikacijų paslaugos – viešai teikiamos telekomunikacijų paslaugos.
56. Vietinė linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo pagrindiniu skirstomuoju stovu ar ekvivalentinėmis priemonėmis.
57. Vietinės linijos gavėjas – turintis teisę teikti telekomunikacijų paslaugas asmuo, kuriam gali būti suteikta atsieta prieiga prie vietinės linijos.
58. Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos – vietinės linijos gavėjui suteikta prieiga prie nustatyto vietinės linijos operatoriaus vietinės linijos ar dalinės vietinės linijos, suteikiant teisę naudoti visą fizinės linijos dažnių spektrą.
ANTRASIS SKIRSNIS
TELEKOMUNIKACINĖS VEIKLOS REGULIAVIMO INSTITUCIJOS
4 straipsnis. Telekomunikacinės veiklos reguliavimo institucijos
1. Telekomunikacinę veiklą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja:
1) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
2) Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Telekomunikacijų, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja atitinkamos valstybės institucijos, koordinuojant Vyriausybės įgaliotai institucijai.
5 straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos funkcijos telekomunikacijų srityje
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija telekomunikacijų srityje atlieka šias funkcijas:
1) formuoja ir įgyvendina valstybės strategiją ir politiką telekomunikacijų srityje;
2) koordinuoja valstybės investicinių telekomunikacijų srities programų rengimą, vertina jas ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
3) tvirtina Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę ir radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją;
4) bendradarbiauja su užsienio šalių telekomunikacijų institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
5) nustato universaliųjų paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, įpareigojimų telekomunikacijų paslaugų teikėjams teikti universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką bei atvejus;
6) paskelbus visuotinę mobilizaciją, karo ar nepaprastąją padėtį, karo grėsmės, gaivalinių nelaimių ar kitais atvejais pagal Vyriausybės įgaliojimus reguliuoja telekomunikacinę veiklą, priima teisės aktus, kurie yra privalomi visiems telekomunikacijų tinklų ir įrenginių savininkams bei telekomunikacijų operatoriams;
7) priima teisės aktus, reikalingus šiam Įstatymui įgyvendinti;
8) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba
1. Ryšių reguliavimo tarnyba – telekomunikacinę veiklą reguliuojanti, prižiūrinti ir šio Įstatymo nuostatas, išskyrus 49–56 straipsnius, už kurių įgyvendinimą atsakinga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su valstybės herbu, galintis savo vardu įgyti turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir pareigų.
4. Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybą 5 metams skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ne rečiau kaip kartą per metus iki balandžio 1 d. teikia Seimui ir Vyriausybei Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ataskaitas.
5. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:
2) pasibaigus įgaliojimų terminui;
3) dėl sveikatos būklės;
4) sulaukęs pensinio amžiaus;
5) išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą;
6) jei įsiteisėja jį apkaltinęs teismo nuosprendis;
7) jei savo poelgiu pažemino direktoriaus vardą;
8) jei netinkamai ar ne laiku vykdo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų Ryšių reguliavimo tarnybai nustatytus uždavinius ir funkcijas.
6. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius priima įsakymus ir sprendimus, o Ryšių reguliavimo tarnybos taryba – nutarimus. Vyriausybė neturi teisės atšaukti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymus ir sprendimus ar (ir) Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nutarimus. Šie teisės aktai gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir šios tarnybos pajamų, gautų už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, suderinusi su Finansų ministerija, nustato Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, pagrįsdama teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąnaudas.
7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai
Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:
1) užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai telekomunikacijų paslaugų rinkose;
2) užtikrinti, kad telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai nebūtų diskriminuojami ir turėtų lygias galimybes sudaryti sutartis dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo;
3) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius privalomuosius reikalavimus;
4) užtikrinti, kad telekomunikacijų paslaugų gavėjai nebūtų diskriminuojami – turėtų vienodas galimybes naudotis viešaisiais telekomunikacijų tinklais ir viešosiomis telekomunikacijų paslaugomis;
5) užtikrinti, kad viešųjų telekomunikacijų tinklų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti valstybės gynybos, nacionalinio saugumo bei viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypatingų situacijų atvejais;
6) užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį suderinamumą;
7) užtikrinti efektyvų radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimą;
8) pagal savo kompetenciją užtikrinti telekomunikacijų paslaugų vartotojų teisių apsaugą.
8 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos
Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) rengia ir tvirtina vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas;
2) prižiūri, kaip laikomasi telekomunikacinės veiklos sąlygų;
3) išduoda leidimus gaminti ir naudoti aparatūrą bei įrenginius ir jais prekiauti, įvežti ir naudoti radijo siuntimo ir radijo stebėsenos aparatūrą bei įrenginius; tvirtina Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninį reglamentą ir prižiūri, ar jo laikomasi;
4) rengia ir tvirtina aparatūros ir įrenginių, galinių įrenginių, galinių įrenginių prijungimo prie viešojo telekomunikacijų tinklo bei telekomunikacijų tinklų sujungimo privalomuosius reikalavimus;
5) rengia ir tvirtina telekomunikacijų tinklų tiesimo, naudojimo ir apsaugos taisykles, minimaliuosius viešųjų telekomunikacijų paslaugų kokybės reikalavimus, taip pat taisykles, nustatančias tvarką, kuria telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai gali bendrai naudotis vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais ir stiebais bei kitomis priemonėmis;
6) rengia ir tvirtina bendrąsias telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių sąlygas ir ginčų, kilusių tarp telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo, sprendimo tvarką;
7) rengia ir tvirtina radijo ryšio plėtros planus ir radijo ryšį reglamentuojančius norminius teisės aktus;
8) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę ir pagal savo kompetenciją ją įgyvendina, kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją, kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, vadovaudamosi radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategija, rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą (toliau – strateginis planas), į kurį įeina ir telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti, plėtra;
9) bendradarbiauja su užsienio šalių telekomunikacijų institucijomis, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, atlieka tarptautinį radijo dažnių koordinavimą;
10) rengia ir tvirtina telekomunikacinės veiklos, apie kurios pradžią ir pabaigą ūkio subjektas turi pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašus, tvarką, pranešimo formos ir turinio reikalavimus;
11) rengia ir tvirtina Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą, teisės aktus, nustatančius šio plano diegimo tvarką, rengia ir tvirtina telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo tvarką, kontroliuoja ir prižiūri jų įgyvendinimą;
12) rengia ir tvirtina telekomunikacijų paslaugų teikimo taisykles;
13) rengia ir tvirtina prieigos suteikimo sąlygas, operatorių pasiūlymų dėl prieigos standartines sąlygas;
14) nagrinėja ginčus tarp telekomunikacijų operatorių dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo bei vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų, stiebų ir kitų priemonių bendro naudojimo, prieigos, taip pat ginčus tarp telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir gavėjų, pagal savo kompetenciją ir tiek, kiek nustato šis Įstatymas, gina vartotojų teises ir teisėtus interesus, tvirtina telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir gavėjų, įskaitant vartotojus, ginčų sprendimo tvarką;
15) rengia ir teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pasiūlymus dėl telekomunikacijų plėtros strategijos, valstybės politikos telekomunikacijų srityje įgyvendinimo;
16) rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl universaliųjų paslaugų kainų aukščiausios ribos;
17) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti universaliųjų paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, įpareigojimų telekomunikacijų paslaugų teikėjams teikti universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką bei atvejus;
18) rengia ir tvirtina telekomunikacijų įrenginių, esančių galimos radiacijos zonoje reikalavimus;
19) rengia ir tvirtina teisės užsiimti radijo mėgėjų veikla suteikimo tvarką ir užsiėmimo šia veikla sąlygas, išduoda radijo mėgėjų leidimus;
20) atlieka radijo stebėseną, tiria radijo trukdžius ir organizuoja radijo trikdžių šalinimą;
21) rengia ir tvirtina teisės aktus, nustatančius sąlyginės prieigos prie siunčiamų, transliuojamų ir retransliuojamų televizijos programų signalų suteikimo sąlygas;
22) vykdo bendrųjų televizijos priėmimo tinklų įrengimo ir eksploatavimo normų bei taisyklių laikymosi priežiūrą;
23) rengia ir tvirtina teisės aktus, nustatančius atitinkamos rinkos apibrėžimo, didelės įtakos turėjimo atitinkamoje rinkoje nustatymo kriterijus ir tvarką;
24) vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis, atlieka konkurencijos telekomunikacijų srityje priežiūrą, tvirtina ir atlieka rinkos tyrimo procedūrą, tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje, nustato didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčius ūkio subjektus ir jiems taikomus įpareigojimus;
25) pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja šio Įstatymo pažeidimus bei taiko pažeidėjams sankcijas šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;
26) atlieka matavimus, skirtus įvertinti, ar aparatūros ir įrenginių techniniai parametrai atitinka privalomuosius reikalavimus, vertina, ar aparatūra ir įrenginiai, galiniai įrenginiai atitinka privalomuosius reikalavimus;
27) skiria radijo dažnius (kanalus), radijo šaukinius ir telefono ryšio numerius, nustato radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių bei telekomunikacijų tinklų naudojimo parametrus, radijo šaukinių naudojimo sąlygas;
28) priima teisės aktus, įpareigojančius laikytis tarptautinių, Europos Sąjungos ir nacionalinių standartų, specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su paslaugų teikimu, techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu; nustato tarptautinių, Europos ir kitų regioninių standartizacijos organizacijų standartų, specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, užsienio valstybių standartų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką; savarankiškai nustato nurodytų sričių techninius reikalavimus;
29) koordinuoja radijo dažnius (kanalus), atlieka tarptautinę radijo stočių (dažnių) apsaugą;
30) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:
1) kontroliuoti, kaip laikomasi šio Įstatymo, telekomunikacijų taisyklių ir kitų teisės aktų, susijusių su telekomunikacine veikla;
2) sertifikuoti aparatūrą ir įrenginius, galinius įrenginius;
3) kontroliuoti aparatūrą ir įrenginius pagal radijo spinduliuotės parametrus;
4) atlikti radijo stebėseną;
5) įsipareigojusi išlaikyti konfidencialumą, gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų, telekomunikacijų operatorių bei paslaugų teikėjų ir radijo dažnių (kanalų) bei telefono ryšio numerių naudotojų visą jai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ir funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę; konfidencialia informacija negali būti laikoma apibendrinta informacija apie atskiras telekomunikacijų rinkas, taip pat duomenys apie operatorių abonentų skaičių, pajamas ir telekomunikacijų ar pokalbių srautų dydžius;
6) skirti radijo dažnius (kanalus), radijo šaukinius ir telefono ryšio numerius, nustatyti radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių bei telekomunikacijų tinklų naudojimo parametrus, radijo šaukinių skyrimo tvarką ir naudojimo sąlygas, keisti paskirtus radijo dažnius (kanalus), radijo šaukinius ir telefono ryšio numerius ar šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinti jų skyrimą;
7) steigti patariamąsias komisijas ir tvirtinti jų darbo reglamentus;
8) turėti kitų teisės aktų nustatytų teisių.
10 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriai
1. Ryšių reguliavimo tarnybos kontrolės funkcijas atlieka Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriai. Juos skiria ir atleidžia Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriai kontroliuoja šio Įstatymo ir kitų jo pagrindu priimtų teisės aktų, taip pat teisės aktų, kurie reglamentuoja telekomunikacijų tinklų, radijo ryšio naudojimą, telekomunikacinės veiklos sąlygų laikymąsi, tikrina leidimus naudoti aparatūrą ir įrenginius, prižiūri, kaip laikomasi Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, įstatymų nustatytais atvejais paima aparatūrą ir įrenginius.
3. Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriai, eidami tarnybines pareigas ir pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, turi teisę:
1) pagal šio ir kitų įstatymų nustatytas sąlygas ir procedūrą gauti jiems reikalingą informaciją;
2) pateikę teismo išduotą sankciją, įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui reikalingus ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, kompiuteriuose bei magnetinėse laikmenose esančią informaciją;
3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;
4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, nepaisant jų pavaldumo, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų;
5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją) ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
6) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo bei paimtų dokumentų ir (ar) daiktų apyrašą; išreikalauti padaryti pirmiau nurodytų dokumentų kopijas;
7) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;
8) laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines priemones;
9) patikrinti aparatūrą jos naudojimo vietoje;
10) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas teises.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriai, atlikdami savo funkcijas, gali pasitelkti policijos pareigūnus.
5. Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir užpildymo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
6. Ryšių reguliavimo tarnybos inspektorių reikalavimai, pateikti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims ir ūkio subjektų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Už reikalavimų nevykdymą taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos.
7. Ūkio subjektai turi teisę apskųsti neteisėtus inspektorių veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo skundžiamų veiksmų atlikimo dienos. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui. Skundo pateikimas inspektorių atitinkamų veiksmų nesustabdo.
8. Prašymas sankcionuoti šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto (asmens) pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymą dėl veiksmų išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Prašymas dėl veiksmų turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos inspektorius nesutinka su apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl veiksmų sankcionavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Neatidėliotinais atvejais atitinkami Ryšių reguliavimo tarnybos inspektorių veiksmai gali būti atliekami Ryšių reguliavimo direktoriaus sprendimu. Pastaruoju atveju prašymas sankcionuoti veiksmus pateikiamas teismui pirmiau nurodyta tvarka per 24 valandas po tokio sprendimo priėmimo. Teisėjui (teismui) atsisakius sankcionuoti veiksmus, jie nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
11 straipsnis. Didelę įtaką atitinkamoje telekomunikacijų rinkoje turinčių ūkio subjektų
nustatymas
1. Konkurencijos priežiūrą telekomunikacijų srityje, išskyrus Konkurencijos tarybos vykdomą konkurencijos priežiūrą pagal Konkurencijos įstatymą, atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiaudama su Konkurencijos taryba.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi rinkos tyrimo procedūrą, nustato didelę įtaką atitinkamoje telekomunikacijų rinkoje turinčius ūkio subjektus.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tvarką, kuria vadovaujantis atliekama rinkos tyrimo procedūra, rengia ir tvirtina teisės aktus, nustatančius rinkos apibrėžimo nustatymo kriterijus ir tvarką. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai: rinkos apibrėžimas, tyrimas, ar toje rinkoje konkurencija efektyvi, ūkio subjektų, kurie toje rinkoje turi didelę įtaką, nustatymas ir vieno ar kelių šiame Įstatyme numatytų įpareigojimų ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką rinkoje, nustatymas.
4. Rinkos tyrimo metu nustačiusi, kad atitinkamoje telekomunikacijų rinkoje ūkio subjektas turi daugiau kaip 25 procentus rinkos, Ryšių reguliavimo tarnyba pripažįsta jį ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką toje rinkoje.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pripažinti ūkio subjektą turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ir tuo atveju, kai jis turi mažiau kaip 25 procentus atitinkamos telekomunikacijų rinkos, arba nepripažinti ūkio subjekto turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, jeigu jis turi daugiau kaip 25 procentus atitinkamos telekomunikacijų rinkos toje geografinėje valstybės teritorijoje, kurioje jis turi teisę vykdyti veiklą. Šioje dalyje nurodytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į ūkio subjekto galimybes veikti rinkos sąlygas, jo apyvartos santykinį svorį atitinkamoje rinkoje, jo kontroliuojamas prieigos prie galutinio paslaugų gavėjo priemones, prieinamus finansinius išteklius ir jo patirtį teikiant prekes ir paslaugas atitinkamoje rinkoje.
6. Ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, sąrašas skelbiamas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.
7. Jeigu atlikusi telekomunikacijų rinkos tyrimą Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad pasikeitė šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos sąlygos, ji priima naują sprendimą.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba, prieš pripažindama ūkio subjektą turinčiu didelę įtaką atitinkamoje telekomunikacijų rinkoje, raštu praneša apie tai šiam ūkio subjektui ne vėliau kaip prieš 28 dienas iki sprendimo priėmimo dienos.
9. Ūkio subjektai, turintys didelę įtaką viešųjų telekomunikacijų tinklų ir (ar) viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo rinkoje, kabelinės televizijos tinklo paslaugas gali teikti tik per atskirą juridinį asmenį.
10. Atlikdama konkurencijos telekomunikacijų rinkoje priežiūrą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę gauti Konkurencijos tarybos išvadas.
12 straipsnis. Skaidrumo įpareigojimas
1. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo viešai pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą informaciją, susijusią su prieiga ar tinklų sujungimu, įskaitant:
1) sąsajų tipus;
2) technines specifikacijas;
3) tinklo charakteristikas;
4) prieigos ir tinklų sujungimo teikimo bei naudojimo sąlygas;
5) kainas;
6) informaciją apie bet kokius planuojamus prieigai ar tinklų sujungimui svarbius pakeitimus; ši informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki planuojamų pakeitimų įgyvendinimo dienos.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato sąrašą rinkų, kuriose didelę įtaką turintiems ūkio subjektams taikomas šiame straipsnyje nustatytas įpareigojimas.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato reikalaujamos skelbti informacijos mastą, jos detalumo reikalavimus bei paskelbimo būdą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro telekomunikacijų infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, telekomunikacijų paslaugų teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine paslaptimi.
13 straipsnis. Nediskriminavimo įpareigojimas
Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, prieigos ir tinklų sujungimo tikslais privalo kitiems ūkio subjektams, teikiantiems tokias pačias arba panašias paslaugas, taikyti analogiškas sąlygas ir teikti paslaugas bei informaciją tos pačios kokybės ir tokiomis pat sąlygomis, kokias turi pats arba teikia savo padaliniams, dukterinėms įmonėms ar kitiems su juo susijusiems ūkio subjektams.
14 straipsnis. Apskaitos atskyrimo įpareigojimas
1. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo atskirai tvarkyti su prieiga ir tinklų sujungimu susijusių sąnaudų apskaitą.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba sąnaudoms apskaičiuoti nustato sąnaudų paskirstymo taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.
15 straipsnis. Įpareigojimas kainas pagrįsti sąnaudomis
1. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo teikti prieigą ir (ar) tinklų sujungimą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pareikalauti, kad operatorius pagrįstų ir įrodytų, jog kainos yra pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti prieigos ir (ar) tinklų sujungimo teikimo kainų aukščiausią sąnaudomis pagrįstą ribą, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba sąnaudoms apskaičiuoti nustato sąnaudų paskirstymo taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.
16 straipsnis. Įpareigojimas suteikti prieigą
1. Ūkio subjektas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, privalo kitiems ūkio subjektams Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis suteikti prieigą, taip pat:
1) suteikti prieigą prie konkrečių tinklo elementų ir (ar) priemonių trečiosioms šalims;
2) nenutraukti prieigos prie jau suteiktų priemonių;
3) teikti nustatytas paslaugas turint tikslą perparduoti;
4) suteikti atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios yra būtinos paslaugų suderinamumui;
5) suteikti prieigą prie patalpų ar kitas telekomunikacijų infrastruktūros bendro naudojimo formas;
6) suteikti konkrečias paslaugas, būtinas užtikrinti telekomunikacijų paslaugų teikimą gavėjams;
7) suteikti prieigą prie veiklos palaikymo sistemų ar kitų ekvivalentinių programinių sistemų, būtinų užtikrinti veiksmingą paslaugų teikimo konkurenciją;
8) sujungti tinklus ar tinklų priemones.
2. Priimdama sprendimą šio straipsnio 1 dalies pagrindu, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo atsižvelgti į šiuos veiksnius:
1) technines ir ekonomines galimybes naudoti ar įrengti technines priemones atsižvelgiant į prieigos ar sujungimo tipą;
2) galimybes suteikti prašomą prieigą atsižvelgiant į laisvus išteklius;
3) priemonių savininko pradines investicijas ir investavimo riziką;
4) būtinybę užtikrinti ilgalaikę konkurenciją;
5) atitinkamas intelektinės nuosavybės teises.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato sąrašą atitinkamų rinkų, kuriose didelę įtaką turintiems ūkio subjektams taikomas šiame straipsnyje nustatytas įpareigojimas.
17 straipsnis. Teisė verstis telekomunikacine veikla
1. Ūkio subjektai turi teisę verstis telekomunikacine veikla be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamiesi šio Įstatymo reikalavimų ir teisės aktų, priimtų pagal šio Įstatymo nustatytą kompetenciją, nuostatų.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima teisės aktus, nustatančius bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis telekomunikacine veikla.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina telekomunikacinių veiklų, kuriomis norėdamas verstis ūkio subjektas privalo pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, rūšių sąrašą.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato informacijos ir dokumentų, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti pranešdamas apie veiklos pradžią, sąrašus, atsižvelgdama į veiklos sritį ir mastą.
5. Jei telekomunikacinė veikla įrašyta į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, ūkio subjektas ne vėliau kaip prieš 28 dienas iki veiklos pradžios privalo pranešti apie ketinimą vykdyti veiklą.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie telekomunikacinės veiklos vykdymą, ne vėliau kaip per 7 dienas išduoda šiam subjektui pranešimo gavimą patvirtinantį dokumentą. Jame nurodoma, ar pranešimas atitinka Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis telekomunikacine veikla, nuostatas.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba įrašo ūkio subjektą į telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir operatorių sąrašą per 28 dienas nuo tinkamo pranešimo gavimo.
8. Ūkio subjektai, atitinkantys Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis telekomunikacine veikla, nuostatas, turi teisę gauti Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinimą, kad jie atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus. Patvirtinimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo ūkio subjekto prašymo išduoti tokį patvirtinimą gavimo. Patvirtinimo išdavimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
9. Šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytuose patvirtinimuose papildomai nurodoma, kokiomis aplinkybėmis bet kuris telekomunikacijų operatorius ar telekomunikacijų paslaugų teikėjas, veikdamas pagal teisės aktų, kuriuose nustatytos vertimosi atitinkama telekomunikacine veikla sąlygos, nuostatas, turi teisę įrengti priemones, derėtis dėl tinklų sujungimo ir (ar) gauti prieigą ar sujungti tinklus.
10. Ūkio subjektai, prieš nutraukdami telekomunikacinę veiklą, įrašytą į Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintą telekomunikacinės veiklos rūšių sąrašą, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka.
11. Ūkio subjektai, kurie verčiasi telekomunikacine veikla, moka Ryšių reguliavimo tarnybai užmokesčius už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, kurių dydžius, objektus ir mokėjimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, suderinusi su Finansų ministerija ir pagrįsdama teikiamų paslaugų bei atliekamų darbų sąnaudas.
18 straipsnis. Telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir operatorių teisės
1. Telekomunikacijų paslaugų teikėjai ir operatoriai turi teisę:
2) įrengti telekomunikacijų infrastruktūrą pagal šio Įstatymo nuostatas;
3) komerciniais pagrindais derėtis dėl tinklų tarpusavio sujungimo ir sujungti tinklus;
4) turėti kitų teisės aktų nedraudžiamų teisių ir pareigų.
2. Viešųjų telekomunikacijų tinklų operatoriai ir viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių, taip pat turi šias teises:
1) derėtis dėl tinklų sujungimo su kitais teisėtai veikiančiais viešųjų telekomunikacijų tinklų operatoriais ar viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjais ir gauti prieigą ar sujungti tinklus, kai atitinkamos nuostatos jiems gali būti taikomos;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka teikti universaliąsias paslaugas.
19 straipsnis. Teisės aktų, kuriuose nustatomos vertimosi telekomunikacine veikla
sąlygos, nuostatos
1. Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomos bendrosios vertimosi telekomunikacine veikla sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į tinklų ir (ar) paslaugų, susijusių su atitinkama telekomunikacine veikla, pobūdį, pagrįstos, nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tik sąlygas, kurios yra specifinės telekomunikacijų sektoriuje ir nėra nustatytos kitais teisės aktais. Ūkio subjektams, vykdantiems telekomunikacinę veiklą ir turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar teikiantiems universaliąsias paslaugas, Ryšių reguliavimo tarnyba gali numatyti įpareigojimų laikantis šio Įstatymo sąlygų ir tvarkos.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis telekomunikacine veikla, nuostatos gali būti susijusios tik su:
1) įmokų, susijusių su universaliųjų paslaugų teikimu, mokėjimo sąlygomis;
2) užmokesčių Ryšių reguliavimo tarnybai mokėjimu;
3) paslaugų suderinamumo ir tinklų tarpusavio sujungimo sąlygomis;
4) telefono ryšio numerių, nurodytų Nacionaliniame numeracijos plane, prieinamumu galutiniams paslaugų gavėjams;
5) aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo teisės aktų įgyvendinimu, įskaitant sąlygas, susijusias su teisės naudotis žemės valda (žemėvalda) suteikimu ir bendru patalpų bei infrastruktūros naudojimu, įskaitant bet kokias finansines ar technines garantijas, būtinas užtikrinti tinkamą infrastruktūros darbų vykdymą;
6) privalomojo televizijos ir radijo programų siuntimo (perdavimo) taisyklėmis;
7) asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis, kiek jos gali būti taikomos telekomunikacijų sektoriui;
8) telekomunikacijų sektoriui specifiškomis vartotojų teisių apsaugos taisyklėmis;
9) ribojimais, susijusiais su neteisėto ar žalingo turinio informacijos perdavimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus;
10) informacijos teikimu;
11) galimybių kompetentingoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka perimti telekomunikacijų srautą sudarymu;
12) telekomunikacijų naudojimo stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų atveju sąlygomis, užtikrinančiomis ryšį tarp pagalbos tarnybų bei institucijų ir pranešimų visuomenei skleidimą;
13) priemonėmis dėl visuomenei žalingų telekomunikacijų tinklų sukeltų elektromagnetinių laukų ribojimo;
14) įpareigojimais suteikti prieigą, išskyrus specifinius įpareigojimus, nustatytus didelę įtaką rinkoje turintiems ūkio subjektams;
15) viešųjų telekomunikacijų tinklų integralumo palaikymu, įskaitant sąlygas, užkertančias kelią radijo trikdžiams tarp telekomunikacijų tinklų ir (ar) paslaugų;
16) viešųjų telekomunikacijų tinklų apsauga nuo neteisėtos prieigos;
17) radijo dažnių naudojimo sąlygomis, atsižvelgiant į tai, kad radijo ryšio įrenginių naudojimas gali būti ribojamas tik dėl priežasčių, susijusių su veiksmingu ir tinkamu radijo spektro naudojimu, žalingų trikdžių išvengimu ar su visuomenės sveikata;
18) priemonėmis, skirtomis užtikrinti standartų specifikacijų ir (ar) techninių reikalavimų atitiktį.
3. Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas apie savo veiklą šios institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4. Nustatydama bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis telekomunikacine veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba užtikrina, kad vertikaliai integruoti ūkio subjektai, kurie teikia telekomunikacijų tinklus, nediskriminuotų kitų ūkio subjektų suteikdami pranašumą savo pačių veiklai.
5. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, nustatančių bendrąsias sąlygas, kuriomis ūkio subjektai turi teisę verstis telekomunikacine veikla, nuostatos gali būti keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingu siekiamam tikslui būdu. Apie numatomą pakeitimą turi būti paskelbta oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir suteikta galimybė suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, per terminą, ne trumpesnį negu 28 dienos, išskyrus išimtines aplinkybes, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę ūkio subjektams, kurie verčiasi telekomunikacine veikla, suteikti teisę be atskiro leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių naudotojų skaičius nėra ribotas.
20 straipsnis. Licencijos radijo ir televizijos programų transliuotojams
1. Transliuotojas, kuris naudojasi trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis, privalo turėti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotą licenciją. Jos sąlygos turi būti suderintos su siuntimo paslaugas teiksiančiu telekomunikacijų operatoriumi.
2. Transliuotojas, kuris gavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licenciją su teise steigti ir eksploatuoti savo telekomunikacijų tinklus, privalo gauti Ryšių reguliavimo tarnybos leidimus steigti ir eksploatuoti telekomunikacijų tinklus. Šių leidimų sąlygos turi atitikti sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnių (kanalų) bei telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines technines sąlygas, Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos organizuotiems konkursams.
3. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodamą licenciją įrašomos techninės sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnių (kanalų) bei telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines technines sąlygas, tarp jų – radijo dažnį (kanalą) ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą šio dažnio (kanalo) naudojimo terminą, kuris negali prieštarauti strateginiam planui.
4. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos transliuotojui išduodamą licenciją su teise naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga įrašytas siuntimo paslaugai skirtas radijo dažnis (kanalas) nesuteikia teisės šiam transliuotojui naudoti šį dažnį (kanalą) savo radijo ir (ar) televizijos stotims ir (ar) telekomunikacijų tinklams steigti.
21 straipsnis. Telekomunikacijų paslaugų kainų reguliavimas
1. Telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir telekomunikacijų operatorių nustatytų telekomunikacijų paslaugų kainų priežiūrą šio Įstatymo nustatytais atvejais atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą.
3. Didelę įtaką rinkoje turinčių viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjų bei viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo operatorių kainos turi būti orientuotos į sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir viešojo fiksuoto telefono tinklo teikimo kainų aukščiausią ribą konkrečiam telekomunikacijų paslaugų teikėjui ar telekomunikacijų operatoriui.
4. Telekomunikacijų operatoriui arba telekomunikacijų paslaugų teikėjui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, draudžiama kryžmiškai subsidijuoti paslaugas, kurios siūlomos konkurenciniu pagrindu.
5. Telekomunikacijų operatoriai ir paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir terminais privalo viešai skelbti informaciją apie teikiamų paslaugų kainas ir tarifus ir pateikti ją Ryšių reguliavimo tarnybai. Skelbiami tarifai telekomunikacijų paslaugų gavėjams turi būti nurodomi aiškiai ir tiksliai.
6. Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių ūkio subjektų telekomunikacijų paslaugų tarifai turi būti nustatomi taip, kad telekomunikacijų paslaugų gavėjams būtų užtikrinta pasirinkimo laisvė tarp atskirų paslaugų arba individualiai teikiamų ar galimų teikti paslaugų elementų, o tarifai būtų nesusieti tarpusavyje. Turi būti sudaryta galimybė paslaugų gavėjams pasirinkti atskirai papildomas paslaugas, t. y. nepriklausomai nuo pagrindinės paslaugos ar kitų papildomų paslaugų.
7. Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčių telekomunikacijų operatorių ir paslaugų teikėjų nustatyti tarifai privalo būti nediskriminaciniai ir vienodai taikomi visiems tos pačios kategorijos telekomunikacijų paslaugų gavėjams.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę priimti teisės aktus, detalizuojančius šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką.
9. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti ūkio subjektų pateiktą informaciją apie teikiamų paslaugų kainas ir tarifus ir priimti privalomus vykdyti įpareigojimus.
22 straipsnis. Telekomunikacijų tinklų sujungimas
1. Visi telekomunikacijų operatoriai ir paslaugų teikėjai, kurių sąrašą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, turi teisę ir pareigą derėtis dėl tinklų sujungimo. Didelę įtaką rinkoje turintys viešųjų telekomunikacijų tinklų ir skirtųjų linijų operatoriai ir (ar) paslaugų teikėjai privalo patenkinti kitų telekomunikacijų operatorių prašymus sujungti viešuosius telekomunikacijų tinklus šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis. Telekomunikacijų tinklai turi būti sujungiami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, jei operatoriai ir (ar) paslaugų teikėjai nesusitaria kitaip.
2. Susijungiančios šalys privalo pateikti viena kitai visą būtiną informaciją, reikalingą sutarties sąlygoms nustatyti. Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis ūkio subjektas gautą informaciją privalo naudoti tik tiems tikslams, kuriems ji yra pateikta, ir neperduoti savo partneriams, dukterinėms įmonėms ar kitiems ūkio subjektams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti konkurencinį pranašumą.
3. Tais atvejais, kai atsisakoma sujungti telekomunikacijų tinklus arba telekomunikacijų operatoriai negali susitarti, kad tai būtų padaryta per 3 mėnesius nuo pirmojo prašymo gavimo, kiekviena iš ginčo šalių turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą. Ryšių reguliavimo tarnyba per 2 mėnesius išnagrinėja ginčą ir priima sprendimą. Kitus ginčus dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo Ryšių reguliavimo tarnyba sprendžia per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai dienos. Jeigu ginčo šalys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, jos turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę savo iniciatyva spręsti šioje dalyje nurodytus klausimus ir priimti šalims privalomą sprendimą.
4. Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis ūkio subjektas negali atsisakyti sujungti telekomunikacijų tinklus, jei prašymas yra pagrįstas ir techniniu požiūriu gali būti patenkintas. Atsisakymas sujungti turi būti motyvuotas, o argumentai raštu pateikiami prašymą pateikusiam telekomunikacijų operatoriui ir Ryšių reguliavimo tarnybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
5. Telekomunikacijų operatorių sudaromos telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartys negali prieštarauti bendrosioms telekomunikacijų tinklų sujungimo sąlygoms.
6. Telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartys, kurių bent viena šalis yra didelę įtaką rinkoje turintis telekomunikacijų operatorius, registruojamos Ryšių reguliavimo tarnyboje. Sutartyje turi būti išdėstytos visos techninės ir finansinės sąlygos.
7. Telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartys, kurių bent viena šalis yra didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintis telekomunikacijų operatorius, yra viešos, išskyrus komercinę paslaptį sudarančias žinias. 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, įskaitant geografinius tinklų sujungimo taškus, sujungimo testavimo, bendro telekomunikacijų infrastruktūros naudojimo ir atsiskaitymo sąlygas, telekomunikacijų paslaugų teikėjo pasirinkimo sąlygas bei tarifus, negali būti laikoma komercine paslaptimi.
8. Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintys telekomunikacijų operatoriai privalo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis viešai skelbti prisijungimo prie savo tinklų terminus ir sąlygas. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę motyvuotai reikalauti pakeisti paskelbtus prisijungimo prie operatoriaus tinklų terminus ir sąlygas.
23 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir finansavimas
1. Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų paslaugų teikimas:
2) viešojo telefono ryšio paslaugų, teikiamų taksofonu;
3) informacijos apie viešojo telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugų;
4) galimybių naudotis telekomunikacijų paslaugomis neįgaliesiems paslaugų gavėjams ar specialių poreikių turintiems gavėjams.
2. Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas bei įpareigojimų telekomunikacijų paslaugų teikėjams teikti universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką bei atvejus.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo nuostoliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais kompensuojami šias paslaugas teikiančių telekomunikacijų paslaugų teikėjų lėšomis.
4. Vyriausybė turi teisę nustatyti papildomas universaliąsias paslaugas, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, kokybės reikalavimus bei įpareigojimų telekomunikacijų paslaugų teikėjams teikti papildomas universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką ir atvejus.
24 straipsnis. Telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir telekomunikacijų paslaugų gavėjų
pareigos ir teisės
1. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Ji turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamas taisykles.
2. Telekomunikacijų paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų telekomunikacijų paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.
3. Kai abonentas yra įsiskolinęs telekomunikacijų paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas, telekomunikacijų paslaugų teikėjas turi teisę pareikalauti iš abonento išankstinio mokesčio už telekomunikacijų paslaugas.
4. Telekomunikacijų paslaugų teikėjas privalo pranešti abonentui apie suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą, taip pat atskirai ir apie kiekvieną suteiktą paslaugą, jeigu abonentas to pageidauja.
5. Telekomunikacijų paslaugų teikėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti dėl jo kaltės abonentui padarytą žalą.
6. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartyje turi būti numatyta kompensacijos nustatymo ir jos mokėjimo tvarka, kai ne dėl abonento kaltės nebuvo galima naudotis paslaugų teikėjo teikiama paslauga.
7. Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra galinio įrenginio numeris, kokia jo įrengimo vieta ir kam jis priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu jai pavestiems uždaviniams vykdyti bei Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu nustatytoms viešosios tvarkos palaikymo įstaigoms joms pavestiems uždaviniams vykdyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti ūkio subjektą, turintį didelę įtaką konkrečios paslaugos teikimo rinkoje, atskirti šios paslaugos teikimo sąnaudas pagal Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudoms apskaičiuoti nustatytas sąnaudų paskirstymo taisykles ir susijusius reikalavimus, tarp jų reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.
9. Telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo teikti paslaugas atskirai, jei tokiomis paslaugomis gali būti naudojamasi atskirai. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šią nuostatą detalizuojančius kriterijus ir sąlygas.
10. Viešųjų fiksuoto telefono ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjai, turintys didelę įtaką rinkoje, Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka savo lėšomis užtikrina savo abonento teisę naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis. Kiti viešųjų telefono ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, turintys didelę įtaką rinkoje, turi užtikrinti savo abonento teisę naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis nuo 2004 m. sausio 1 d.
11. Viešųjų telefono ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento teisę išlaikyti abonentinį numerį, kai jis keičia telefono ryšio paslaugų teikėją ar paslaugų teikimo vietą bei būdą. Šį įpareigojimą viešųjų telefono ryšio tinklų operatoriai ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2004 m. sausio 1 d.
12. Visi viešųjų telekomunikacijų tinklų ir (ar) viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka privalo užtikrinti savo abonentų ir (ar) naudotojų skambučių siuntimą į pagalbos tarnybų numerius.
13. Telekomunikacijų paslaugų vartotojų teisės ginamos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TELEKOMUNIKACIJŲ TINKLŲ TIESIMAS, PRIEŽIŪRA, APSAUGA IR
TELEKOMUNIKACIJŲ ĮRENGINIŲ BENDRAS NAUDOJIMAS
25 straipsnis. Telekomunikacijų linijų tiesimas telekomunikacijų įrenginių statyba ir
bendras naudojimas
1. Telekomunikacijų operatoriai turi teisę tiesti telekomunikacijų linijas ir statyti telekomunikacijų įrenginius žemėje, kuri priklauso jiems nuosavybės teise, taip pat jei teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas servitutas ar telekomunikacijų operatoriai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties.
2. Telekomunikacijų linijų ir telekomunikacijų įrenginių iškėlimo darbus, statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su linijų ir telekomunikacijų įrenginių savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis, jei statybų užsakovai ir telekomunikacijų linijų ir įrenginių savininkai nesusitaria kitaip.
3. Tiesiant naujas linijas ir statant telekomunikacijų įrenginius, laikomasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, taip pat Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimų.
4. Viešuosius telekomunikacijų tinklus tiesiantys ar naudojantys telekomunikacijų operatoriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, turi teisę įrengti bendro naudojimo antenas bei joms reikalingą aparatūrą saugomose teritorijose, naudotis šiems tikslams daugiabučių gyvenamųjų namų stogais bei techninėmis patalpomis.
5. Telekomunikacijų operatoriai turi teisę įrengti telekomunikacijų aparatūrą jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose, o kitais pagrindais jų naudojamose patalpose – tik gavę patalpų savininko leidimą.
6. Jeigu telekomunikacijų operatorius negali įgyvendinti teisės tiesti naujas papildomas telekomunikacijų linijas ir įrengti telekomunikacijų įrenginius arba jei tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad bet kuris kitas telekomunikacijų operatorius nediskriminaciniais pagrindais leistų jam bendrai naudotis esamais vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais ir kitais įrenginiais ar įrengti telekomunikacijų įrenginius, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir nereikia papildomų esminių darbų. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba šios institucijos nustatyta tvarka konsultuojasi su suinteresuotais asmenimis.
7. Naudojimosi kito operatoriaus vamzdynais, kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais ir kitais įrenginiais tvarka ir sąlygos nustatomos sutartimi. Telekomunikacijų operatorius, kuriam priklauso šioje dalyje nurodyti telekomunikacijų įrenginiai, šio Įstatymo nustatytais atvejais negali atsisakyti sudaryti su kitu telekomunikacijų operatoriumi tokią sutartį, reikalauti ją pakeisti, nutraukti, jei yra vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai, taip pat ir motyvuodamas tuo, kad nėra telekomunikacijų infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų.
8. Telekomunikacijų operatorius šalių susitarimu moka atitinkamą užmokestį kitam operatoriui, kurio vamzdynais, kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais ir kitais įrenginiais naudojasi.
26 straipsnis. Atsieta prieiga prie vietinės linijos
1. Nustatytas vietinės linijos operatorius privalo skaidriais ir nediskriminaciniais pagrindais suteikti atsietą prieigą prie vietinės linijos prašymą pateikusiems vietinės linijos gavėjams.
2. Ryšių reguliavimo tarnybai priėmus sprendimą, kad atitinkamas operatorius yra nustatytas vietinės linijos operatorius, šis operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą privalo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis viešai paskelbti pasiūlymą dėl iš dalies atsietos prieigos prie vietinės linijos ir susijusių priemonių bei pasiūlymą dėl visiškai atsietos prieigos prie vietinės linijos ir susijusių priemonių ir šiuos pasiūlymus nuolat atnaujinti, atsižvelgdamas į technologijų ir rinkos pokyčius.
3. Nustatyto vietinės linijos operatoriaus viešai paskelbtame pasiūlyme turi būti nurodytos prieigos sąlygos, įskaitant kainas. Pasiūlymo standartines sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
4. Prašymas dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos ir susijusių priemonių turi būti patenkintas ar motyvuotas atsisakymas suteikti prieigą pateiktas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Nustatytas vietinės linijos operatorius gali motyvuotai atsisakyti patenkinti prašymus dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos tik dėl objektyvių priežasčių ar dėl būtinybės užtikrinti tinklo vientisumą. Atsisakymo motyvai turi būti raštu pateikti prašymą pateikusiai šaliai ir Ryšių reguliavimo tarnybai. Tais atvejais, kai atsisakoma suteikti atsietą prieigą prie vietinės linijos, prašymą pateikęs vietinės linijos gavėjas turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi išspręsti ginčą per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo jai dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba sprendžia ir kitus ginčus tarp nustatyto vietinės linijos operatoriaus ir vietinės linijos gavėjų.
5. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos prieigos ir susijusių priemonių suteikimą nustatyto vietinės linijos operatoriaus kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos prieigos ir susijusių priemonių suteikimo aukščiausią kainų ribą. Ryšių reguliavimo tarnyba sąnaudoms apskaičiuoti nustato sąnaudų paskirstymo taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba, užtikrindama atsietos prieigos prie vietinės linijos suteikimą, savo iniciatyva turi teisę:
1) motyvuotai reikalauti, kad nustatytas vietinės linijos operatorius per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pakeistų pasiūlymo sąlygas, įskaitant ir kainas, taip pat atnaujintų pateiktą pasiūlymą atsižvelgdamas į rinkos ir technologijų pokyčius;
2) iš nustatyto vietinės linijos operatoriaus reikalauti visos informacijos, susijusios su atsieta prieiga prie vietinės linijos;
3) nustatyti atsietos prieigos prie vietinės linijos ir susijusių priemonių suteikimo sąlygas, taip pat ir sąlygas konkrečiu atveju.
1. Sąlyginės prieigos paslaugų operatoriai, kurie teikia prieigos prie skaitmeninės radijo ir televizijos paslaugų paslaugas nepriklausomai nuo perdavimo priemonių tipo privalo:
1) naudoti tik tokias sąlyginės prieigos sistemas, kurios techniškai pajėgios užtikrinti rentabilų perdavimo valdymą (t. y. sąlygas (priemones), kurioms esant transliuotojas (retransliuotojas) už atitinkamą mokestį gali naudotis trečiųjų šalių programų transliavimo paslaugomis ir retransliuoti jas naudodamas savo technines priemones), leidžiantį tinklo operatorius vietiniu ar regioniniu lygiu visiškai kontroliuoti paslaugas naudojant tokias sąlyginės prieigos sistemas;
2) visiems transliuotojams sąžiningais, pagrįstais ir nediskriminaciniais pagrindais teikti technines paslaugas, užtikrinančias, kad transliuotojų perduodamus skaitmeninius koduotus signalus priims žiūrovai ir klausytojai, kurie naudojasi paslaugų teikėjų (operatorių) pateiktais dekoderiais;
3) jei operatoriai, be sąlyginės prieigos paslaugų, teikia ir kitas paslaugas, dėl sąlyginės prieigos paslaugų tvarkyti atskirą sąnaudų apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų paskirstymo taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. Ginčus dėl sąlyginės prieigos paslaugų ir susijusių priemonių naudojimo Ryšių reguliavimo tarnyba išsprendžia per 3 mėnesius nuo prašymo jai pateikimo dienos.
3. Draudžiama komerciniais tikslais gaminti, laikyti, importuoti, eksportuoti, parduoti ar kitaip perleisti, pakeisti, instaliuoti, naudoti dekoderius, kitus dekoduojančius įrenginius ar programinę įrangą, kurie suteiktų galimybę neteisėtai gauti prieigą prie apsaugotųjų paslaugų, paprastai teikiamų už užmokestį. Reklamuoti šią įrangą draudžiama. Asmenys, padarę šioje dalyje nurodytas draudžiamas veikas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šioje dalyje įtvirtintų nuostatų laikymosi priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka.
28 straipsnis. Skirtųjų linijų suteikimas
1. Skirtųjų linijų paslaugų teikimo, apribojimo ir sustabdymo atvejus bei tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnybos parengtos ir patvirtintos taisyklės.
2. Taisyklės nustato informacijos apie skirtąsias linijas, jų technines charakteristikas, tarifus, teikimo ir naudojimo sąlygas, galinių įrenginių prijungimo sąlygas skelbimo bei pateikimo tvarką, taip pat minimalų mastą skirtųjų linijų paslaugų, kurias Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teikti didelę įtaką rinkoje turintis skirtųjų linijų teikėjas, ir jų kokybės reikalavimus.
3. Skirtųjų linijų paslaugų teikėjas, turintis didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, teikia skirtųjų linijų paslaugas tokiomis kainomis, kurios pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Tuo tikslu Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti skirtųjų linijų paslaugos kainų aukščiausią ribą. Ryšių reguliavimo tarnyba sąnaudoms apskaičiuoti nustato sąnaudų paskirstymo taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.
29 straipsnis. Telekomunikacijų linijų tiesimas ir priežiūra kelio komplekse
1. Telekomunikacijų tinklų, linijų tiesimą, įrenginių statybą, telekomunikacijų tinklų apsaugą, jų bendrą naudojimą, telekomunikacijų linijų tiesimą ir priežiūrą kelio komplekse reglamentuoja Telekomunikacijų tinklų tiesimo, naudojimo ir apsaugos taisyklės, Kelių įstatymas ir kiti teisės aktai.
2. Asmenys, nustatyta tvarka gavę leidimą tiesti viešųjų telekomunikacijų tinklų linijas ir suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis, aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais, tuneliais, kitais statiniais.
3. Norint tiesti ar rekonstruoti telekomunikacijų linijas kelio komplekse, būtina gauti kelio ir (ar) žemės savininko leidimą, o jei atliekant darbus trukdoma eismui – suderinti su kelių eismą reguliuojančia valstybės institucija.
4. Baigęs telekomunikacijų linijų tiesimo ar remonto darbus, telekomunikacijų operatorius teisės aktų nustatyta tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.
5. Tiesiant, taisant ar rekonstruojant kelius, telekomunikacijų linijų iškėlimo darbus savo lėšomis atlieka statybų užsakovai pagal telekomunikacijų linijų savininkų nurodytas technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir telekomunikacijų linijų savininkai nesusitaria kitaip.
30 straipsnis. Telekomunikacijų galinių įrenginių ir radijo ryšio įrenginių jungimo
sąlygos
1. Telekomunikacijų galinių įrenginių bei radijo ryšio įrenginių jungimo sąlygas, taip pat įpareigojimus, susijusius su informacijos apie sąsajų specifikacijas teikimu bei jungimu, teikimo į rinką, pardavimo ir naudojimo tvarką, galinių įrenginių bei radijo ryšio įrenginių atitikties vertinimo, patvirtinimo ir priežiūros tvarką bei sąlygas nustato Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos.
2. Prisijungti prie telekomunikacijų linijų, įrenginių be telekomunikacijų operatoriaus ar telekomunikacijų paslaugų teikėjo sutikimo draudžiama.
PENKTASIS SKIRSNIS
RADIJO DAŽNIŲ (KANALŲ) IR TELEFONO RYŠIO NUMERIŲ VALDYMAS
31 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių valdymo pagrindai
1. Ryšių reguliavimo tarnyba valdo radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius.
2. Radijo dažniai (kanalai) valdomi pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę.
3. Radijo dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti yra skiriami pagal strateginį planą.
4. Telefono ryšio numeriai, naudojami viešuosiuose telekomunikacijų tinkluose, valdomi pagal Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo užtikrinti, kad pakaktų telefono ryšio numerių.
32 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas radijo ir televizijos programoms
transliuoti
1. Informacija apie sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnius, pagal strateginį planą numatytus transliuotojams, kartu su telekomunikacijų tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis pateikiama Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Leidimus statyti ir eksploatuoti transliacijos siųstuvus Ryšių reguliavimo tarnyba išduoda asmenims, turintiems Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotą licenciją.
2. Sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnius (kanalus), pagal strateginį planą numatytus siuntimo paslaugas teikiantiems telekomunikacijų operatoriams telekomunikacijų tinklų, naudojamų radijo ir televizijos programoms transliuoti, rekonstrukcijai ir plėtimui, skiria Ryšių reguliavimo tarnyba.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu), arba, įspėjusi radijo dažnio (kanalo) naudotoją prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, jeigu:
1) to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai ar įsipareigojimai, susiję su Europos Sąjunga;
2) keičiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ir kartu keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių ar Europos Sąjungos įsipareigojimų ar rekomendacijų – derindama su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, jeigu radijo dažnio skyrimas keičiamas ar naikinamas nepasibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui;
3) radijo dažnis (kanalas) pagal strateginiame plane nurodytus kriterijus naudojamas neveiksmingai;
4) keičiamas strateginis planas.
4. Ūkio subjektas, netekęs teisės verstis telekomunikacine veikla, praranda teisę naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus).
5. Transliuotojas netenka teisės naudoti skirtą radijo dažnį pasibaigus jam išduotos licencijos galiojimo terminui ar panaikinus ją prieš terminą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija apie licencijos termino pasibaigimą ar jos panaikinimą praneša Ryšių reguliavimo tarnybai.
6. Radijo dažnių (kanalų) skyrimui radijo ir televizijos programoms transliuoti netaikoma bendra šio Įstatymo nustatyta radijo dažnių (kanalų) skyrimo procedūra, tačiau radijo dažnio (kanalo) naudotojui pažeidus radijo dažnio naudojimo leidimo sąlygas, technines sąlygas ar radijo dažnio (kanalo) naudojimą bei telekomunikacijų tinklų tiesimą ir naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, taikoma bendra šio Įstatymo nustatyta pažeidimų tyrimo ir atitinkamų priemonių taikymo procedūra. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba, priėmusi sprendimą panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą, kreipiasi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, kad ši institucija panaikintų išduotą licenciją.
7. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, turi teisę pakeisti skirtą radijo dažnį (kanalą), jeigu to pageidauja radijo dažnio (kanalo) naudotojas.
33 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius
suteikimo pagrindai
1. Radijo dažniai (kanalai) ir telefono ryšio numeriai visais atvejais skiriami Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytos radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo tvarkos nustatytomis sąlygomis ir terminais. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius suteikiamos taip, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų naudojimas, naudojimo kontrolė, telekomunikacijų tinklų kokybė, prieinamumas ir patikimumas, skatinama konkurencija.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, skiria radijo dažnius (kanalus), reikalingus veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu, formuoja radijo dažnių rezervą, reikalingą valstybės institucijų funkcijoms atlikti.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba skiria telefono ryšio numerius valstybės pagalbos tarnybų veiklai ir kitoms valstybės ir jos institucijų funkcijoms atlikti.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas funkcijas Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka netaikydama bendros šiame Įstatyme nustatytos radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimo tvarkos.
5. Teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius suteikiama:
1) be atskiro leidimo, kai teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) yra nustatyta Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktų, reglamentuojančių bendrąsias vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas, arba jei radijo dažniai (kanalai) nėra naudojami telekomunikacinei veiklai vykdyti, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro leidimo. Pastaruoju atveju asmenims yra privalomos bendrosios Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytos atitinkamų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygos;
2) gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti radijo dažnius ar telefono ryšio numerius.
6. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius terminą nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į jų naudojimo paskirtį.
7. Asmenys, kuriems skiriami ar yra skirti radijo dažniai (kanalai) arba telefono ryšio numeriai, Ryšių reguliavimo tarnybai moka šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytus užmokesčius.
34 straipsnis. Leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius
išdavimas
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad galima skirti radijo dažnius (kanalus), paskelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti prašymus dėl šių radijo dažnių (kanalų) naudojimo.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba viešai skelbia apie asmenų pateiktus prašymus suteikti naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, kai yra apribotas leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius skaičius. Informacijos skelbimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
4. Asmuo gali pradėti naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius nuo leidimo išdavimo dienos, jei leidime nenurodyta kitaip.
5. Kai ūkio subjektas pateikia prašymą naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius jau po to, kai jo pranešimas apie atitinkamos veiklos pradžią buvo Ryšių reguliavimo tarnybos įregistruotas, jis turi pateikti tik prašymą skirti naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius ir patvirtinti, kad informacija ir dokumentai, anksčiau pateikti kartu su pranešimu Ryšių reguliavimo tarnybai, yra nepasikeitę. Jei nuo pranešimo apie veiklą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus, nustatančius bendrąsias vertimosi telekomunikacine veiklą sąlygas, pateikimo dienos ūkio subjekto veikloje atsirado pasikeitimų, ūkio subjektas privalo papildyti dokumentus ir informaciją, pateikdamas prašymą suteikti naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius.
6. Asmuo, pageidaujantis naudoti radijo dažnius (kanalus), pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie galimybes vykdyti įpareigojimus, susijusius su radijo dažnių (kanalų) naudojimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pateiktinos informacijos kiekį ir pateikimo tvarką. Asmeniui, nepateikusiam tokios informacijos ar pateikusiam informaciją, neatitinkančią Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti išduoti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus).
7. Leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti siekiant užtikrinti veiksmingą radijo dažnių (kanalų) naudojimą. Draudžiama riboti leidimų naudoti radijo dažnius išdavimą, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti veiksmingą radijo dažnių spektro naudojimą arba išvengti radijo trikdžių tarp radijo bangomis veikiančių telekomunikacijų sistemų ir kitų, palydovinių ar antžeminių, techninių sistemų ir tik kai tai yra susiję su radijo dažnių spektro trūkumu bei yra pateisinama proporcingumo principu.
8. Ryšių reguliavimo tarnyba, nuspręsdama apriboti leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) skaičių:
1) atsižvelgia į būtinybę kiek įmanoma padidinti naudą paslaugų gavėjams ir skatinti konkurencijos plėtrą;
2) visoms suinteresuotoms šalims, tarp jų paslaugų gavėjams ir vartotojams, suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę dėl bet kokio ribojimo;
3) skelbia sprendimą apriboti teisių naudoti radijo dažnius (kanalus) skaičių, nurodydama tokio ribojimo priežastis;
4) nustačiusi procedūrą, praneša apie galimybę pateikti paraiškas gauti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus);
5) periodiškai arba gavusi pagrįstus suinteresuotų asmenų prašymus peržiūri ribojimus.
9. Leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius išduodami remiantis objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato skaidrias radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių skyrimo procedūras.
10. Sprendimas skirti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus.
11. Asmenys, kuriems skiriami ar skirti radijo dažniai (kanalai) arba telefono ryšio numeriai, moka Ryšių reguliavimo tarnybai šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytus užmokesčius.
12. Įmokos už suteikiamą teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius, kurias įsipareigoja sumokėti konkurso ar aukciono laimėtojai, mokamos į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka.
35 straipsnis. Leidimo išdavimo būdas
Leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius suteikiami:
2) konkurso tvarka;
3) aukciono būdu.
36 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius
suteikimas tiesiogiai jų prašančiam asmeniui
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę išduoti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius tiesiogiai jo prašančiam asmeniui, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) Ryšių reguliavimo tarnyba nenusprendžia apriboti leidimų naudoti prašomus skirti radijo dažnius (kanalus) skaičių ir nenusprendžia, kad telefono ryšio numeris yra išimtinės ekonominės vertės;
2) per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą po viešo paskelbimo apie paraiškos gauti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius gavimą daugiau joks asmuo nepareiškia noro gauti tuos pačius radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius arba visiems asmenims, pareiškusiems norą juos gauti, jų galima skirti pakankamai.
2. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba vienu metu gauna kelių asmenų prašymus suteikti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius ir tokie ištekliai negali būti suteikiami naudoti keliems asmenims vienu metu, radijo dažniai (kanalai) bei telefono ryšio numeriai naudoti suteikiami viešo konkurso tvarka arba aukciono būdu. Vienu metu gautais prašymais bus laikomi prašymai, kurie buvo pateikti per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskelbimo apie pirmos paraiškos gavimą dienos.
37 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius
suteikimas konkurso tvarka
Konkursas suteikti naudoti radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius organizuojamas Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų viešojo konkurso sąlygų nustatyta tvarka, laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Konkurso sąlygos turi nustatyti konkurso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, apibrėžti rinką, kurioje radijo dažniai (kanalai) ar telefono ryšio numeriai bus naudojami, radijo dažnių (kanalų) bei telefono ryšio numerių naudojimo sąlygas. Konkurso sąlygose turi būti nurodyti kriterijai, kurių pagrindu bus išrenkamas konkurso laimėtojas. Šie kriterijai turi būti pagrįsti specialiomis žiniomis ir veiklos efektyvumu, veiklos planų tinkamumu teikti telekomunikacijų tinklus ir (ar) paslaugas, teiksimų paslaugų kainomis, paslaugų įdiegimo rinkoje terminais, investicijų dydžiu ir veiksmingos konkurencijos skatinimu. Jei konkurso būdu yra skiriamas radijo dažnis, pirmenybė turi būti teikiama tiems konkurso dalyviams, kurie gali užtikrinti didesnę teritorijos aprėptį teikiamomis paslaugomis per trumpesnį laiką suteikiamu naudotis dažniu.
38 straipsnis. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius
suteikimas aukciono būdu
1. Aukciono taisykles tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Aukciono taisyklėse turi būti nustatyti aukciono dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, apibrėžta rinka, kurioje radijo dažniai (kanalai) ar telefono ryšio numeriai bus naudojami, radijo dažnių (kanalų) bei telefono ryšio numerių naudojimo sąlygos, taip pat minimalus radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių, kuriuos aukciono dalyvis turi pirkti aukcione, kiekis.
39 straipsnis. Atsisakymas išduoti leidimą
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti išduoti leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius, jeigu:
1) nėra laisvų radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių;
2) pareiškėjo veikla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, konkurso, aukciono reikalavimų, radijo dažnio (kanalo) ar telefono ryšio numerių paskirties;
3) pareiškėjas nepateikia reikalingų dokumentų ar informacijos;
4) paraiška neatitinka teisės aktų reikalavimų;
5) pareiškėjo pateikta informacija ar dokumentai yra netikslūs ar neteisingi;
6) pareiškėjas nelaimėjo konkurso ar aukciono, kurie buvo organizuoti siekiant suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius;
7) pareiškėjas per nustatytą terminą nesumokėjo atitinkamo užmokesčio Ryšių reguliavimo tarnybai.
2. Prieš priimdama sprendimą atsisakyti skirti asmeniui radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti asmeniui terminą, per kurį jis turi pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti teigiamą sprendimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi pranešti asmeniui apie tokį sprendimą raštu, nurodydama taisytinus trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Šios dalies reikalavimas netaikomas, jei teisei naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius suteikti buvo naudota konkurso ar aukciono procedūra.
40 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimas
1. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimo taisykles. Radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos turi būti objektyviai, atsižvelgiant į su atitinkamais radijo dažniais (kanalais) ar telefono ryšio numeriais susijusių tinklų ir (ar) paslaugų pobūdį, pagrįstos, nediskriminacinės, skaidrios ir proporcingos.
2. Radijo dažnių (kanalų) naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos, tarnybos, tinklo arba technologijos tipo), kuriai radijo dažniai (kanalai) skiriami, nurodymu;
2) veiksmingu radijo dažnių (kanalų) naudojimu;
3) techninėmis ir veiklos sąlygomis, siekiant išvengti radijo trikdžių ir apriboti visuomenei žalingus elektromagnetinius laukus, kai tokios sąlygos skiriasi nuo Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų bendrųjų vertimosi telekomunikacine veikla sąlygų;
4) maksimaliu teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) terminu;
5) užmokesčiais už radijo dažnių (kanalų) naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka;
6) bet kuriais asmens įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
7) įpareigojimais pagal atitinkamas tarptautines sutartis ar susitarimus, susijusius su radijo dažnių naudojimu.
3. Telefono ryšio numerių naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti telefono ryšio numerius nustatytos sąlygos gali būti susijusios tik su:
1) paskirties (paslaugos), kuriai telefono ryšio numeriai naudojami, nurodymu;
2) veiksmingu telefono ryšio numerių naudojimu;
3) įpareigojimais viešai teikti informaciją apie abonentus;
4) maksimaliu teisės naudoti telefono ryšio numerius terminu;
5) užmokesčiais už telefono ryšio numerių naudojimo priežiūrą ir mokesčiais bei įmokomis į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka;
6) bet kuriais asmens įsipareigojimais, prisiimtais konkurso ar aukciono metu;
7) įpareigojimais pagal atitinkamas tarptautines sutartis ar susitarimus, susijusius su telefono ryšio numerių naudojimu.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę, įspėjusi radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių naudotojus prieš 6 mėnesius, pakeisti skirtus radijo dažnius (kanalus) ar telefono ryšio numerius kitais tos pačios paskirties ištekliais arba, įspėjusi radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių naudotojus prieš 12 mėnesių, panaikinti radijo dažnių (kanalų) ar telefono ryšio numerių skyrimą, jeigu to reikalauja tarptautiniai ar Europos Sąjungos įsipareigojimai, keičiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė ar Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas.
5. Ūkio subjektas, netekęs teisės verstis telekomunikacine veikla, praranda teisę naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius.
41 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų
keitimas
Su radijo dažnių (kanalų) ir telefono ryšio numerių naudojimu susijusios teisės, sąlygos ir procedūros keičiamos objektyviai pagrįstais atvejais. Apie numatomą pakeitimą turi būti tinkamu būdu pranešta suinteresuotoms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, ir suteikta galimybė per terminą, ne trumpesnį kaip 28 dienos, išskyrus išimtines aplinkybes, pateikti savo pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
42 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių bei galinių įrenginių įvežimas, gamyba, prekyba ir
naudojimas
1. Radijo ryšio įrenginių bei galinių įrenginių įvežimo, gamybos, pardavimo ir naudojimo tvarką bei reikalavimus jiems nustato Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas, tvirtinamas Ryšių reguliavimo tarnybos.
2. Pramonės, medicinos, mokslo reikmėms naudojamų įrenginių, t .y. įrenginių, kurie veikdami generuoja ir naudoja radijo bangų energiją ir yra skirti naudoti pramonės, medicinos, mokslo, namų ūkio ir panašiems tikslams, išskyrus telekomunikacijų tikslus, naudojimo tvarką nustato ir tvirtina Ryšių reguliavimo tarnyba.
43 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių savininko arba naudotojo pareigos
1. Aparatūros ir įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriams įstatymų nustatyta tvarka patikrinti aparatūrą ir įrenginius jų naudojimo vietoje.
2. Šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytais atvejais aparatūros ir įrenginių savininkas ar naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.
44 straipsnis. Radijo ryšio slaptumas
1. Draudžiama atskleisti, platinti ar naudoti neviešo radijo pranešimo turinį ir pranešti apie jį, išskyrus Operatyvinės veiklos įstatyme, Baudžiamojo proceso, Civilinio proceso kodeksuose ir kituose įstatymuose numatytus atvejus. Informaciją, kuri yra valstybės ir tarnybos paslaptis, draudžiama perduoti nekoduotais radijo ryšio kanalais.
2. Radijo ryšio slaptumas nėra pažeistas, jei pranešimas priimtas kaip radijo trukdžiai ir norint nustatyti jo tapatybę apie tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekama radijo stebėsena taip pat nelaikoma radijo ryšio slaptumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokį pranešimą.
3. Už šio straipsnio pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
45 straipsnis. Radijo stebėsena
1. Ryšių reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo stebėseną. Radijo stebėsena kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai ir pramoninių radijo trikdžių lygiai atitinka teisės aktų reikalavimus.
2. Ryšių reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsauga nuo stiprių elektromagnetinių laukų, sukeliamų jų aplinkoje veikiančių radijo siųstuvų, vykdoma Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka.
3. Radijo stebėsenos metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje, kurią reglamentuoja šis Įstatymas.
46 straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas
1. Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusio įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai atsiranda dėl radijo imtuvo ar priėmimo įrenginio techninių parametrų pakitimų, trukdžius pašalinti privalo šio imtuvo ar įrenginio savininkas arba naudotojas. Radijo trukdžius sukėlusios aparatūros ir įrenginių savininkas ar naudotojas privalo pašalinti atsiradusius radijo trikdžius arba sumažinti jų lygį, kai tą nurodo Ryšių reguliavimo tarnyba. Radijo trukdžių pašalinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
2. Vykdant trukdžių paieškos darbus, telekomunikacijų tinklų operatoriai ir kiti asmenys privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybai šiam tikslui reikalingą informaciją ir užtikrinti netrukdomą prieigą prie galimų trukdžių šaltinių.
3. Asmenys, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais padarę žalą, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
47 straipsnis. Telekomunikacijų techninių priemonių atitikties vertinimas
Ar aparatūra, įrenginiai ir galiniai įrenginiai atitinka privalomuosius reikalavimus, vertinama Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
48 straipsnis. Radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla
Teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla suteikimo tvarką ir užsiėmimo šia veikla sąlygas, radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.
ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS IR PRIVATUMO APSAUGA
49 straipsnis. Taikymo sritis
1. Šio Įstatymo 49–56 straipsniai yra skiriami ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ryšium su asmens duomenų tvarkymu telekomunikacijų srityje, teikiant viešąsias telekomunikacijų paslaugas viešaisiais telekomunikacijų tinklais, ir nevaržyti laisvo tokių duomenų, telekomunikacijų įrangos ir paslaugų judėjimo įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su naryste Europos Sąjungoje.
2. Šio Įstatymo 55 ir 56 straipsnių nuostatos taikomos abonentinėms linijoms, prijungtoms prie skaitmeninių telefono stočių ir, kiek tai techniškai įmanoma ir nereikalauja siekiamam tikslui neproporcingų investicijų, abonentinėms linijoms, prijungtoms prie analoginių telefono stočių.
3. Asmens duomenų tvarkymo priežiūra telekomunikacijų srityje atliekama vadovaujantis asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.
4. Šio Įstatymo 53 ir 54 straipsniai taikomi abonentams fiziniams asmenims.
50 straipsnis. Viešųjų telekomunikacijų paslaugų saugumas
1. Viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones savo teikiamų paslaugų saugumui užtikrinti, o prireikus - kartu su viešųjų telekomunikacijų tinklų operatoriais imtis tokių pat priemonių viešųjų telekomunikacijų tinklų saugumui užtikrinti. Minėtos priemonės turi užtikrinti iškilusią riziką atitinkantį saugumo lygį.
2. Iškilus konkrečiai viešojo telekomunikacijų tinklo ar jo dalies pažeidimo rizikai, viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjas privalo pranešti abonentams apie tokią riziką ir apie visus galimus veiksmus, kurių reikia susidariusiai rizikai pašalinti, tarp jų ir su tuo susijusioms galimoms išlaidoms.
51 straipsnis. Ryšio slaptumas
1. Asmenims, kurie nėra faktiški telekomunikacijų paslaugų naudotojai, be suinteresuotų faktinių telekomunikacijų paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti telefono pokalbių, pranešimų, kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją. Ne faktiniams telekomunikacijų paslaugų naudotojams draudžiama be atitinkamų faktinių telekomunikacijų paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti ryšį ar su juo slapta susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 57 straipsnį.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos teisėtam ryšio įrašymui, kuris atliekamas teisėtos verslo praktikos metu, kad būtų galima pateikti komercinio sandorio ar kitokios verslo komunikacijos įrodymus.
52 straipsnis. Srauto ir apskaitos duomenų tvarkymas
1. Su viešųjų telekomunikacijų paslaugų abonentu ir faktiniu telekomunikacijų paslaugų naudotoju susiję telekomunikacijų srauto duomenys, tvarkomi prisiskambinimo tikslais ir saugomi viešųjų telekomunikacijų tinklo operatoriaus ir (ar) viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjo, turi būti sunaikinti arba pakeisti taip, kad pagal juos iš karto pasibaigus skambučiui nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti abonento ar faktinio telekomunikacijų paslaugų naudotojo tapatybę, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytas išimtis.
2. Abonento stoties numeris ar identifikatorius, abonento adresas ir stoties rūšis, bendras apskaitos periodo apmokestinamų vienetų skaičius, abonento, kuriam skambinta, numeris, skambučių rūšis, pradžios laikas ir trukmė ir (ar) perduotų duomenų kiekis, skambučio ar paslaugos data bei kita informacija, susijusi su apmokėjimu, įskaitant išankstinį apmokėjimą, mokėjimą dalimis, atjungimus bei priminimus, gali būti tvarkoma norint atlikti abonento naudojamų paslaugų apskaitą ir atsiskaitymą už telekomunikacijų tinklų sujungimą. Šie duomenys gali būti tvarkomi ne ilgiau, negu baigiasi terminas, per kurį sąskaita gali būti teisėtai užginčyta ar išieškotas apmokėjimas.
3. Viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjas savo paslaugų rinkodaros tikslais gali tvarkyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis tik gavęs abonento sutikimą.
4. Tvarkyti srauto ir apskaitos duomenis turi teisę tik viešųjų telekomunikacijų tinklų operatorių ir viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjų įgalioti asmenys, tvarkantys apskaitą, valdantys srautą, teikiantys informaciją abonentams, kovojantys su pažeidimais bei apgavystėmis ir vykdantys telekomunikacijų paslaugų teikėjo teikiamų telekomunikacijų paslaugų rinkodarą. Tvarkomų duomenų turi būti tiek, kiek jų reikia nurodytai veiklai.
5. Kompetentingos institucijos, laikydamosi teisės aktų nustatytų sąlygų ir tvarkos, turi teisę gauti informaciją apie srauto ir apskaitos duomenis ginčams spręsti.
6. Detali sąskaita už suteiktas telekomunikacijų paslaugas pateikiama tik abonento prašymu.
53 straipsnis. Abonentų sąrašai
1. Viešojo telefono ryšio operatoriai teikia informaciją apie abonentų telefono numerius, tarptautinio ir tarpmiestinio ryšio kodus, teikiamas paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tarifus. Spausdintuose ar elektroniniuose viešai prieinamuose abonentų sąrašuose ir informacijos tarnybose gali būti skelbiama tik abonento vardas, pavardė, numeris, adresas, nebent abonentas duoda aiškų sutikimą skelbti papildomus jo asmens duomenis. Abonentas turi teisę, kad:
1) jo prašymu nemokamai jis būtų neįtrauktas į spausdintus ar elektroninius abonentų sąrašus;
2) jo asmens duomenys nebūtų naudojami tiesioginės rinkodaros tikslais;
3) spausdintuose ar elektroniniuose sąrašuose, taip pat informacijos tarnybose būtų skelbiamas ne visas jo adresas.
2. Viešuose abonentų sąrašuose neturi būti leidžiama asmens duomenų paieška pagal abonento telefono numerį. Draudžiama pagal abonento telefono numerį teikti jo asmens duomenis tretiesiems asmenims, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
3. Viešojo telefono ryšio operatoriai ne rečiau kaip kartą per 2 metus išleidžia ir išplatina atnaujintus viešojo telekomunikacijų tinklo abonentų sąrašus.
54 straipsnis. Tiesioginė rinkodara
Naudoti telekomunikacijų paslaugas tiesioginei rinkodarai leidžiama tik esant išankstiniam abonento sutikimui.
55 straipsnis. Automatinis skambučių persiuntimas
Viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad abonentai galėtų nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti kitų asmenų skambučių automatinį persiuntimą į abonento galinį įrenginį.
56 straipsnis. Ryšio linijos, iš kurios skambinama ir į kurią skambinama, nustatymas
1. Jeigu galima nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, skambinantis faktinis telekomunikacijų paslaugų naudotojas turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę bet kurio skambinimo metu nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama. Skambinantis abonentas turi turėti tokią galimybę bet kuriai linijai.
2. Jeigu galima nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis panaikinti galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
3. Jeigu galima nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama, ir jei identifikavimo duomenys pateikiami prieš prisiskambinimą, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis atsisakyti gaunamo skambučio, jei skambinantis faktinis paslaugų gavėjas ar abonentas uždraudė galimybę nustatyti ryšio liniją, iš kurios skambinama.
4. Jeigu galima identifikuoti liniją, į kurią skambinama, abonentas, kuriam skambinama, turi turėti galimybę nemokamai ir paprastomis priemonėmis uždrausti galimybę skambinančiam faktiniam paslaugų gavėjui nustatyti ryšio liniją, į kurią skambinama.
5. Jeigu galima identifikuoti ryšio liniją, iš kurios ir į kurią skambinama, viešieji telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo informuoti visuomenę apie tai ir apie galimybes, numatytas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
6. Vyriausybė nustato tvarką, apibrėžiančią būdus, kuriais viešųjų telekomunikacijų paslaugų teikėjai ir (ar) viešųjų telekomunikacijų tinklų operatoriai gali netaikyti ryšio linijos, iš kurios skambinama, nustatymo draudimo:
1) abonento prašymu nustatyti piktybiškus ar erzinančius skambučius;
2) dėl konkrečios linijos institucijoms, aptarnaujančioms pagalbos skambučius, kaip antai: teisėsaugos, greitosios pagalbos bei priešgaisrinės apsaugos institucijoms, kad būtų galima atsakyti į tokius skambučius.
*57 straipsnis. Ypatingos aplinkybės
1. Ūkio subjektai turi dalyvauti rengiant ryšio organizavimo nepaprastųjų ar ekstremalių situacijų atvejais schemą ir užtikrinti jos efektyvų funkcionavimą.
2. Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų atvejais, siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti telekomunikacijų operatoriams ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti gyvybiškai svarbius telekomunikacijų tinklus, apribojant, jei reikia, visuomenės galimybę naudotis telekomunikacijų tinklais.
3. Galimoje radiacinėje zonoje esantys telekomunikacijų įrenginiai turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus. Jų turi laikytis visi tokius įrenginius turintys telekomunikacijų operatoriai ir paslaugų teikėjai.
*4. Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti telekomunikacijų įvykius ir jų dalyvius, savo lėšomis bei įranga užtikrinti ir nuolat palaikyti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams, kvotos ir tardymo organams įstatymų nustatyta tvarka ir pagal teismo išduotą sankciją kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka operatyvinės veiklos subjektams, kvotos ir tardymo organams neatlygintinai teikti nusikaltimų užkardymui, tyrimui, nustatymui reikalingą Vyriausybės nustatytą informaciją apie operatyvinės veiklos objektus ir kitus tyrimui reikalingus abonentus bei jų telekomunikacijas. Kai operatyvinės veiklos subjektams reikia papildomos, palyginti su Vyriausybės nustatyta, informacijos, jie telekomunikacijų operatoriams ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams kompensuoja būtinas tokios informacijos pateikimo sąnaudas.
5. Vyriausybės įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui sudaro technines galimybes savarankiškai vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę.
*Pastaba. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 57 straipsnio 4 dalies nuostata „telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti telekomunikacijų įvykius ir jų dalyvius“ ta apimtimi, kuria telekomunikacijų operatoriams ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams nustatyta pareiga telekomunikacijų įvykius ir jų dalyvius fiksuoti daugiau negu reikia telekomunikacijų operatorių ūkinei veiklai užtikrinti, taip įsiterpiant į žmogaus privatų gyvenimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 57 straipsnio 4 dalies nuostata „telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo <...> Vyriausybės nustatyta tvarka operatyvinės veiklos subjektams, kvotos ir tardymo organams neatlygintinai teikti nusikaltimų užkardymui, tyrimui, nustatymui reikalingą Vyriausybės nustatytą informaciją apie operatyvinės veiklos objektus ir kitus tyrimui reikalingus abonentus bei jų telekomunikacijas“ ta apimtimi, kuria nustatyta, jog įgaliojimus nustatyti teiktinos informacijos ir apie privatų asmens gyvenimą apimtį bei jos teikimo tvarką turi Vyriausybė, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 57 straipsnio 4 dalies nuostata „telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo <...> savo lėšomis bei įranga užtikrinti ir nuolat palaikyti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams, kvotos ir tardymo organams įstatymų nustatyta tvarka ir pagal teismo išduotą sankciją kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį“ ta apimtimi, kuria telekomunikacijų operatoriams ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams – ne valstybės nuosavybės subjektams nustatyta pareiga savo lėšomis užtikrinti ir nuolat palaikyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolei reikalingos įrangos, kuri nėra reikalinga telekomunikacijų operatorių ūkinėje veikloje, technines galimybes, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 93-4000 (2002-09-25)
ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA
58 straipsnis. Įstatymo laikymosi priežiūros procedūra
1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pareikalauti, kad telekomunikacijų paslaugų teikėjai ir telekomunikacijų operatoriai ar kiti asmenys, turintys teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, pateiktų informaciją, reikalingą patikrinti, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų bei radijo dažnių (kanalų) ir numerių naudojimo sąlygų ir vykdo įpareigojimus, nustatytus kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato informacijos teikimo tvarką.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vienos ar daugiau vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui apie savo išvadas ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti pažeidimus per:
1) vieną mėnesį po pranešimo išsiuntimo dienos;
2) trumpesnį laiką, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju;
3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą.
3. Jei ūkio subjektas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laiką nepašalina pažeidimų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę per 2 mėnesius nuo pirmo pranešimo apie pažeidimą dienos imtis priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant nustatytas ekonomines sankcijas. Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo sprendimo taikyti priemones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių imamasi, ir jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį terminą ūkio subjektui įvykdyti šias priemones.
4. Padarius esminį arba pakartotinį vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų, arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šio straipsnio 3 dalį, nepakako pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti telekomunikacijų tinklus ar paslaugas arba sustabdyti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) ir (arba) telefono ryšio numerius.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų, arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimus, kai tokie pažeidimai kelia tiesioginę grėsmę visuomenės saugumui ar sveikatai arba gali sukelti didelių ekonominių ar veiklos problemų kitiems teikėjams arba telekomunikacijų tinklų ar paslaugų gavėjams, arba gali apriboti didelės paslaugų gavėjų dalies paslaugų pasirinkimo laisvę, prieš priimdama galutinį sprendimą, turi teisę imtis skubių laikinų priemonių situacijai ištaisyti. Ėmusis tokių priemonių, Ryšių reguliavimo tarnyba suteikia suinteresuotam ūkio subjektui galimybę išdėstyti savo nuomonę ir siūlyti priemones.
6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir asmenims, naudojantiems radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, tačiau nesiverčiantiems telekomunikacine veikla, ir kitiems asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo nuostatas.
7. Asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
59 straipsnis. Informacijos teikimas
1. Iš ūkio subjektų, kurie verčiasi telekomunikacine veikla, Ryšių reguliavimo tarnyba pagal vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančius teisės aktus ar radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygas arba dėl specifinių įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, turi teisę reikalauti tik tokios informacijos, kuri reikalinga patikrinti, ar laikomasi įstatymo nuostatų, įvertinti teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius suteikimo procedūras ir skelbti paslaugų kokybės ir kainos apžvalgas, aiškiai apibrėžtiems statistiniams tikslams, rinkos tyrimui bei kitiems Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniams bei funkcijoms atlikti.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba, reikalaudama pateikti informaciją, praneša ūkio subjektams apie tikslą, kuriam informacija bus naudojama.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad asmenys, naudojantys radijo dažnius (kanalus) ir telefono ryšio numerius, tačiau nesiverčiantys telekomunikacine veikla, pateiktų Ryšių reguliavimo tarnybos reikalaujamą informaciją.
60 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas ir jų dydžio nustatymas
1. Ūkio subjektams skiriamų ekonominių sankcijų dydis nustatomas atsižvelgiant į:
1) pažeidimu padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo trukmę;
3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;
4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;
5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai.
2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.
3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šio Įstatymo nustatytos sankcijos.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas čia nenurodytas aplinkybes.
61 straipsnis. Ekonominių sankcijų išieškojimas
1. Ūkio subjektas privalo sumokėti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos.
2. Esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu baudos pagal ekonominę sankciją ar jos dalies mokėjimas gali būti atidėtas iki 6 mėnesių.
3. Ūkio subjekto nesumokėta bauda pagal ekonominę sankciją išieškoma į valstybės biudžetą. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas pateikiamas vykdyti teismo antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
62 straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo ir kitų norminių aktų pažeidimus ir ginčų
sprendimas
1. Už šio Įstatymo ir kitų su telekomunikacijomis susijusių norminių aktų reikalavimų pažeidimus asmenys atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti šio Įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytas sankcijas už šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčus dėl vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo, taip pat dėl sutarčių sąlygų bei užmokesčio dydžio ir kitus ginčus tarp telekomunikacijų paslaugų gavėjų bei paslaugų teikėjų, ir ginčus kitais šiame Įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu ginčo šalys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, jos turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.
4. Ryšių reguliavimo tarnybos ginčai nagrinėjami viešai, išskyrus atvejus, kai uždaras posėdis būtinas siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba asmeniui, kuris nesilaiko šio Įstatymo reikalavimų, skiria tokias ekonomines sankcijas:
1) už telekomunikacinės veiklos sąlygų, radijo dažnių (kanalų) arba telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų, vartotojų, paslaugų gavėjų teisių pažeidimą, nevykdymą įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, taip pat už Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, nevykdymą ar Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento sąlygų pažeidimą – baudą iki 3 procentų metinės telekomunikacinės veiklos apyvartos, bet ne daugiau kaip 300 000 litų, o padarius pakartotinį pažeidimą – iki 5 procentų metinės telekomunikacinės veiklos apyvartos;
2) nevykdant Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą ar nepateikus informacijos šio Įstatymo nustatyta tvarka – baudą iki 5000 litų už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
6. Žala, padaryta ūkio subjektams neteisėtais telekomunikacinę veiklą reguliuojančių institucijų ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63 straipsnis. Tęstinumas
1. Ūkio subjektai turi teisę toliau tęsti licencijose ir leidimuose, išduotuose iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytą veiklą, kiek tai neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.
2. Ūkio subjektai, šio Įstatymo įsigaliojimo metu turintys licencijas ar leidimus verstis telekomunikacine veikla, turi teisę per 2 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos pareikšti Ryšių reguliavimo tarnybai, kad šio Įstatymo nuostatos, palyginti su galiojančių licencijų ir (ar) leidimų nuostatomis, sumažins šių ūkio subjektų teises. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjekto nurodytos aplinkybės yra teisingos ir jos sukels šiam ūkio subjektui nepagrįstų ir siekiamiems tikslams neproporcingų nuostolių, turi teisę nustatyti ne ilgesnį kaip 9 mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo Įstatymo įsigaliojimo, jei tai neturės įtakos kitų ūkio subjektų teisėms, nurodydama, kokie Įstatymo įpareigojimai konkretiems ūkio subjektams nėra taikomi ir kokios teisės išlaikomos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1607, 00.04.04, Žin., 2000, Nr.32-892 (00.04.19)
TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1827, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1830 (00.07.26)
TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Telekomunikacijų operatoriams, kurie gavo licencijas iki šio įstatymo įsigaliojimo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turiniui kontroliuoti skirtos įrangos įsigijimą finansuoja Vyriausybė. Telekomunikacijų operatoriai šią įrangą atnaujina ir palaiko jos technines galimybes savo lėšomis.
Visa telekomunikacijų
įranga, pradedama eksploatuoti įsigaliojus šiam įstatymui, privalo atitikti šio
įstatymo
1 straipsnio reikalavimus.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1220, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5513 (2002-12-24)
TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO 6, 14, 26, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1053, 2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 75-3215 (2002-07-26)
TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 3 ir 4 straipsnius, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Nauja įstatymo redakcija
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 93-4000 (2002-09-25)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO (2000 M. LIEPOS 11 D. REDAKCIJA) 27 STRAIPSNIO 2 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 1 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS TELEKOMUNIKACIJŲ ĮSTATYMO (2002 M. LIEPOS 5 D. REDAKCIJA) 57 STRAIPSNIO 4 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS OPERATYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO (1997 M. GEGUŽĖS 22 D. REDAKCIJA) 7 STRAIPSNIO 3 DALIES 4 PUNKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS OPERATYVINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO (2002 M. BIRŽELIO 20 D. REDAKCIJA) 7 STRAIPSNIO 3 DALIES 6 PUNKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 48 STRAIPSNIO 1 DALIES (1961 M. BIRŽELIO 26 D. REDAKCIJA) IR 75 STRAIPSNIO 1 DALIES (1975 M. SAUSIO 29 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2002-09-26)
autrap@lrs.lt