Suvestinė redakcija nuo 2018-03-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 76-3004, i. k. 1071010ISTA00X-1231
Nauja redakcija nuo 2012-06-28:
Nr. XI-2084, 2012-06-21, Žin. 2012, Nr. 73-3779 (2012-06-28), i. k. 1121010ISTA0XI-2084
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BRANDUOLINĖS (ATOMINĖS) ELEKTRINĖS
ĮSTATYMAS
2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1231
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas į tokias konstitucines vertybes kaip bendra tautos gerovė, šalies ūkio pajėgumas ir konkurencingumas, ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva bei aplinkos apsauga;
įgyvendindamas Nacionalinę energetikos strategiją ir atsižvelgdamas į Europos Sąjungos konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategiją;
siekdamas apsaugoti esminius Lietuvos Respublikos interesus ir užtikrinti nacionalinį saugumą;
siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos energetinę nepriklausomybę, energetikos sektoriaus patikimumą, konkurencingumą ir darnią plėtrą, taip pat skatinti ekonomikos augimą ateityje;
siekdamas užtikrinti energijos tiekimą iš skirtingų, saugių, tausių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetančių energijos šaltinių;
siekdamas užtikrinti branduolinės energetikos tęstinumą, pakeisti dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo prarastus elektros energiją generuojančių šaltinių galingumus ir sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje pastatyti naują branduolinę (atominę) elektrinę, kuri atitiktų poveikio aplinkai vertinimo rezultatus ir investuotojų susitarimus;
atsižvelgdamas į branduolinės saugos reikalavimus ir Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis;
numatydamas, kad branduolinė (atominė) elektrinė veiks su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu sujungtoje Lietuvos elektros energetikos sistemoje;
atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas dar 2002 m. spalio 10 d. tvirtindamas Nacionalinę energetikos strategiją pritarė siekiui, kad Lietuva išliktų branduolinės energetikos valstybė ir gamintų elektros energiją šiuolaikinius saugos reikalavimus atitinkančioje atominėje elektrinėje, ir šis siekis vėliau buvo ne kartą pakartotas Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose įstatymuose,
priima šį Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymą.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Branduolinė (atominė) elektrinė – visuma įrenginių ir statinių, skirtų elektros arba elektros ir šilumos energijai gaminti, naudojant branduolinį kurą.
2. Branduolinės (atominės) elektrinės projektas (toliau – projektas) – naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektas, vykdomas branduolinės (atominės) elektrinės sklype, apimantis projektavimą, plėtrą, gamybą, tiekimą, statybą, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą.
3. Branduolinės (atominės) elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovė (toliau – projekto įgyvendinimo bendrovė) – pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus įsteigtas juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – įgyvendinti projektą.
4. Branduolinės (atominės) elektrinės sklypas – Lietuvos Respublikos įstatymo dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas žemės sklypas, skirtas branduolinės (atominės) elektrinės statybai.
5. Branduolinio įrenginio galia (toliau – galia) – branduolinio įrenginio gamintojo nustatyta didžiausia branduolinio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu.
7. Rezervinė galia – elektros galios ir energijos gamybos potencialas, reikalingas dažniui ir galios srautams reguliuoti ir elektros energijai gaminti nenumatytais gamybos sumažėjimo ar vartojimo padidėjimo atvejais.
10. Susijęs asmuo – asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai tam tikro asmens yra kontroliuojamas, kontroliuoja tam tikrą asmenį arba yra bendrai kontroliuojamas su tam tikru asmeniu.
11. Susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai, parengimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose projektas – pagal patvirtintą specialųjį planą įgyvendinamas kelio ir kelio infrastruktūros bei kitų susisiekimo komunikacijų nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės iki branduolinės (atominės) elektrinės sklypo ribos nutiesimo ir (arba) pagerinimo projektas, skirtas šioje atkarpoje esančių Lietuvos Respublikos teritorijos susisiekimo infrastruktūros (kelių, viadukų, tiltų ir kitų) atitinkamų dalių statybai ir kitiems darbams, siekiant sudaryti galimybę vežti sunkiasvorius ir didžiagabaričius krovinius į branduolinės (atominės) elektrinės sklypą.
12. Valstybės įsipareigojimas už nacionalinį investuotoją – valstybės turtinis įsipareigojimas įvykdyti nacionalinio investuotojo ir (arba) nacionalinio investuotojo kontroliuojamo asmens, dalyvaujančio projekto įgyvendinimo bendrovėje, įsipareigojimus, išskyrus skolinantis prisiimtus įsipareigojimus, reikalingus projektui arba atskiram jo etapui įgyvendinti, jeigu šis neįvykdo projekto įgyvendinimo sutartyse nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus.
3 straipsnis. Sprendimas dėl naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybos
2. Nauja branduolinė (atominė) elektrinė bus statoma Visagino savivaldybėje, Lietuvos Respublikoje, branduolinės (atominės) elektrinės sklype, laikantis šių etapų:
1) Lietuvos Respublikos Seimui pritarus, Koncesijos sutarties patvirtinimas koncesijos suteikimui projekto įgyvendinimo bendrovei;
ANTRASIS SKIRSNIS
PROJEKTO ĮGYVENDINIMO BENDROVĖ
4 straipsnis. Projekto įgyvendinimo bendrovė
1. Projekto įgyvendinimo bendrovė steigiama ir registruojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Jos buveinė yra Lietuvos Respublikoje.
2. Projekto įgyvendinimo bendrovės steigėju gali būti nacionalinis investuotojas (arba jo kontroliuojamas asmuo) atskirai arba kartu su strateginiu investuotoju ir (arba) strateginiu partneriu (strateginiais partneriais) (arba jo (jų) kontroliuojamu asmeniu (kontroliuojamais asmenimis).
3. Projekto įgyvendinimo bendrovė atsako už projekto įgyvendinimą pagal branduolinės energetikos veiklai keliamus saugos reikalavimus. Įvykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus, projekto įgyvendinimo bendrovė tampa branduolinę (atominę) elektrinę eksploatuojančia organizacija.
4. Projekto įgyvendinimo bendrovė padengia Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patirtas atliekant galios ir elektros energijos rezervavimo funkciją, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, užtikrinančios elektros energijos gamintojų lygiateisiškumą.
5 straipsnis. Projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai
Projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviais gali būti visi šie asmenys arba bet kuris iš jų:
3) strateginis partneris (strateginiai partneriai) ir (arba) jo (jų) kontroliuojamas asmuo (kontroliuojami asmenys);
4) kiti asmenys, projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių sudarytoje (sudarytose) sutartyje (sutartyse) ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo bei kitų įstatymų ir kitų teisės aktų numatyta tvarka įsigiję projekto įgyvendinimo bendrovės akcijų iš kitų projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių ar pasirašę naujai išleidžiamas projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-993, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01005
6 straipsnis. Nacionalinis investuotojas
1. Nacionalinis investuotojas – valstybės kontroliuojamas juridinis asmuo, įsteigtas turint tikslą dalyvauti įgyvendinant naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektą, įregistruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu tiesiogiai arba per kontroliuojamą asmenį dalyvaujantis projekto įgyvendinimo bendrovės įstatiniame kapitale. Nacionalinio investuotojo buveinė yra Lietuvos Respublikoje.
2. Nacionaliniam investuotojui ir (arba) jo kontroliuojamam asmeniui projekto įgyvendinimo bendrovės steigimo metu nuosavybės teise turi priklausyti ne mažiau kaip 34 procentai projekto įgyvendinimo bendrovės įstatinio kapitalo, tai nacionaliniam investuotojui ir (arba) jo kontroliuojamam asmeniui suteiktų ne mažiau kaip 34 procentus visų balsų projekto įgyvendinimo bendrovės visuotiniame dalyvių susirinkime.
7 straipsnis. Strateginis investuotojas
Strateginis investuotojas – pagal vieną iš Koncesijų įstatymo nustatytų procedūrų atrinktas, įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis juridinis asmuo, turintis teisę sudaryti koncesijos sutartį, projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka investuojantis į projekto įgyvendinimo bendrovę ne mažiau kaip 20 procentų visų projektui iki elektrinės komercinio eksploatavimo pradžios reikalingų investicijų ir turintis teisę tiesiogiai sudaryti arba paskirti susijusį asmenį (susijusius asmenis), kuris (kurie) sudarytų su projekto įgyvendinimo bendrove su projektu susijusias sutartis dėl projektavimo, tiekimo ir statybos paslaugų, eksploatavimo ir priežiūros pagalbinių paslaugų ir branduolinio kuro tiekimo paslaugų bei susijusių paslaugų.
8 straipsnis. Strateginis partneris (strateginiai partneriai)
1. Strateginis partneris (strateginiai partneriai) – projektą palaikančios valstybės kontroliuojamas (projekto įgyvendinimo bendrovės steigimo metu) juridinis asmuo, kuris išreiškė iniciatyvą tiesiogiai ir (arba) per kontroliuojamą asmenį (kontroliuojamus asmenis) dalyvauti projekte (t. y. dalyvauti įgyvendinant projekto įgyvendinimo bendrovės verslo santykių modelį, finansuoti projekto įgyvendinimo bendrovę, kaip numatyta šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, ir kitaip dalyvauti įgyvendinant projektą) ir (tiesiogiai ir (arba) per kontroliuojamą asmenį (kontroliuojamus asmenis) sudaryti reikalingas sutartis su kitais projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviais, projekto įgyvendinimo bendrove ir (arba) kitais asmenimis.
9 straipsnis. Projekto įgyvendinimo bendrovės verslo santykių modelis ir apmokestinimas
1. Projekto įgyvendinimo bendrovės ir (arba) jos dalyvių tarpusavio sandoriams dėl elektros energijos ir (arba) galios pirkimo–pardavimo, garantijų ir (arba) kitokių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių suteikimo ir (arba) paskolų suteikimo, ir (arba) kreditavimo atitinkamais mokestiniais metais netaikomas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 40 straipsnis, reglamentuojantis sandorių arba ūkinių operacijų vertės koregavimą ir pajamų arba išmokų apibūdinimą iš naujo, jeigu verslo santykiai tarp projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos dalyvių visą atitinkamų mokestinių metų laikotarpį atitinka šio straipsnio 2–8 dalyse nustatytas sąlygas.
2. Projekto įgyvendinimo bendrovė sutartyje (sutartyse) tarp projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių ir (arba) tarp projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos dalyvio (dalyvių) numatytomis sąlygomis ir tvarka bei atsižvelgdama į šio straipsnio 6 dalį parduoda pagamintą elektros energiją ir galią savo dalyviams už kainą, ne mažesnę negu projekto įgyvendinimo bendrovės su elektros energijos gamyba susijusios sąnaudos. Jeigu dėl pirmiau paminėtos veiklos projekto įgyvendinimo bendrovė tam tikrais mokestiniais metais uždirba apmokestinamojo pelno, toks pelnas apmokestinamas pagal bendrąsias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
3. Kiekvienas projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvis, atsižvelgdamas į sutartį (sutartis) su projekto įgyvendinimo bendrove, įsipareigoja įsigyti ir apmokėti (avansu arba po elektros energijos ir (arba) galios įsigijimo) dalį viso branduolinės (atominės) elektrinės pagamintos elektros energijos ir (arba) galios kiekio, proporcingai to dalyvio valdomai daliai projekto įgyvendinimo bendrovės įstatiniame kapitale, už kainą, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį.
4. Projekto įgyvendinimo bendrovė, atsižvelgdama į sutartis su kiekvienu jos dalyviu, įsipareigoja parduoti dalį viso branduolinės (atominės) elektrinės pagamintos elektros energijos ir (arba) galios kiekio kiekvienam dalyviui, proporcingai to dalyvio valdomai daliai projekto įgyvendinimo bendrovės įstatiniame kapitale, už kainą, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį.
5. Projekto įgyvendinimo bendrovė išimtinai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartis su kiekvienu jos dalyviu, t. y. projekto įgyvendinimo bendrovė neparduoda elektros energijos ir (arba) galios tiesiogiai į rinką, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.
6. Jeigu projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvis nevykdo apmokėjimo už suteiktą elektros energiją ir (arba) galią įsipareigojimų ar kitų finansinių įsipareigojimų (dėl bet kokių priežasčių, įskaitant nenugalimos jėgos aplinkybes), nustatytų sutartyje (sutartyse) tarp projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos dalyvių, projekto įgyvendinimo bendrovė gali parduoti įsipareigojimų neįvykdžiusio dalyvio atitinkamo periodo elektros energijos ir (arba) galios dalį kitiems savo dalyviams už kainą, ne mažesnę, negu numatyta pagal šio straipsnio 2 dalį, arba tiesiogiai į rinką už rinkos kainą tokiose sutartyse nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis. Kitos teisių gynybos priemonės, numatytos sutartyje (sutartyse) tarp projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos dalyvių, taip pat gali būti taikomos šioje dalyje nurodytais atvejais.
7. Elektros energijos ir galios pardavimo kaina, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviams nustatoma įvertinus projekto įgyvendinimo bendrovės su elektros energijos gamyba susijusias sąnaudas. Visos toliau šioje dalyje numatytos sąnaudos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio tikslais. Sąnaudų, kurios gali būti įskaičiuojamos į elektros energijos ir galios pardavimo kainą, nebaigtinis sąrašas yra:
2) nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos (nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvai gali būti peržiūrimi kiekvienais metais);
3) darbo užmokesčio sąnaudos, kurias sudaro projekto įgyvendinimo bendrovės darbuotojų darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat mokėjimai už atliktą darbą ar suteiktas paslaugas asmenims, užsiimantiems individualia ar kita panašaus pobūdžio veikla (autoriniai atlyginimai, honorarai ir pan.);
4) mokesčiai, įskaitant socialinio draudimo įmokas, muitai ir kitos privalomos įmokos, skaičiuojamos ir mokėtinos teisės aktų nustatyta tvarka;
5) palūkanos ir kitos finansinės veiklos sąnaudos (tuo atveju, kai kiekvienas projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvis suteiks projekto įgyvendinimo bendrovei paskolą ir (arba) užtikrins jos įsipareigojimų vykdymą proporcingai kiekvieno dalyvio daliai projekto įgyvendinimo bendrovės įstatiniame kapitale, mokėtinos palūkanos pagal kiekvieno dalyvio suteiktą paskolą ir (arba) užtikrintą įsipareigojimą bus įtrauktos į elektros energijos kainą atitinkamam dalyviui, nebent dalyvių tarpusavio susitarime ir (arba) projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos dalyvių tarpusavio susitarime (susitarimuose) bus nustatyta kitaip);
6) remonto ir eksploatavimo sąnaudos, įskaitant su tuo susijusias elektros energijos pirkimo arba gamybos sąnaudas;
8) sąnaudos, susijusios su naujos branduolinės (atominės) elektrinės eksploatavimo nutraukimu ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu;
9) civilinės atsakomybės už branduolinę žalą ir kitokios rūšies civilinės atsakomybės draudimo ir (arba) kitos su projekto įgyvendinimo bendrovės veikla susijusios draudimo įmokos;
10) sąnaudos, susijusios su apyvartinio kapitalo ir grynųjų pinigų rezervų sukūrimu projekto įgyvendinimo bendrovėje;
8. Leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio tikslais gali būti priskiriamos visos projekto įgyvendinimo bendrovės sąnaudos, susijusios su atidėjiniais, sukurtais branduolinės (atominės) elektrinės eksploatavimo nutraukimui ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui.
9. Tuo atveju, jeigu projekto įgyvendinimo bendrovės teisinė forma bus uždaroji akcinė bendrovė, jai nebus taikomi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 3, 4 ir 5 dalyse, 39 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 52 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 59 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 5 dalyje, 6 dalies 3 punkte (tiek, kiek numatytas reikalavimas formuoti privalomą rezervą), 9 dalies 2 punkte, 10 dalyje (tačiau projekto įgyvendinimo bendrovės nepaskirstytieji nuostoliai gali būti perkeliami į kitus finansinius metus) ir 11 dalyje numatyti reikalavimai. Tokiu atveju projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai apmoka įstatinį kapitalą, pasirašydami ir apmokėdami bendrovės akcijas. Projekto įgyvendinimo bendrovės įstatinio kapitalo dydis turi atitikti Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
10. Projekto įgyvendinimo bendrovės ir jos dalyvių ir (arba) projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvių tarpusavio sandoriams, susijusiems su branduolinės (atominės) elektrinės pagamintos elektros energijos pirkimu ir pardavimu, nėra taikomas Elektros energetikos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas kainų reguliavimas.
TREČIASIS SKIRSNIS
PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS
10 straipsnis. Koncesijos suteikimas
1. Koncesija projektui suteikiama projekto įgyvendinimo bendrovei (kaip koncesininkei) Koncesijų įstatyme ir šiame įstatyme nustatyta tvarka.
2. Koncesijos sutartis sudaroma raštu tarp suteikiančiosios institucijos, veikiančios Lietuvos Respublikos vardu, projekto įgyvendinimo bendrovės (koncesininkės) ir strateginio investuotojo (kuris nėra koncesininkas) Koncesijų įstatyme nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo išimtis. Koncesijos sutartyje nustatomos suteikiančiosios institucijos, koncesininko ir strateginio investuotojo teisės ir pareigos, susijusios su koncesija ir projektu.
3. Koncesijos suteikimas suteikia teisę projekto įgyvendinimo bendrovei su strateginiu investuotoju ir (arba) su juo susijusiu (susijusiais) asmeniu (asmenimis) sudaryti su projektu susijusias sutartis dėl projektavimo, tiekimo ir statybos paslaugų, eksploatavimo ir priežiūros pagalbinių paslaugų, branduolinio kuro tiekimo paslaugų ir susijusių paslaugų. Nurodytos su projektu susijusios sutartys gali būti sudarytos kartu su koncesijos sutartimi arba bet kada vėliau.
4. Koncesijos suteikimui ir koncesijos sutarčiai:
1) nėra taikomos Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 3–6 dalys tiek, kiek tai susiję su draudimu perduoti valstybei ir (arba) valstybės kontroliuojamam asmeniui priklausantį projekto įgyvendinimui reikalingą turtą koncesininko nuosavybėn arba draudimu įnešti šį turtą į projekto įgyvendinimo bendrovės kapitalą;
2) nėra taikomos Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 7, 8 ir 9 dalys, kuriose nustatyti valstybei ir (arba) valstybės kontroliuojamam asmeniui priklausančio turto, kurį perėmė koncesininkas, draudimo, valdymo ir (arba) naudojimo ir grąžinimo reikalavimai;
3) nėra taikomas Koncesijų įstatymo 16 straipsnis, kuriuo įpareigojama sudaryti koncesijos sutartį tik su konkurso dalyviu; koncesijos sutartis sudaroma tarp šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų;
4) nėra taikomas Koncesijų įstatymo 17 straipsnio 4 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas priimti sprendimą dėl koncesijos suteikimo;
5) nėra taikomas Koncesijų įstatymo 211 straipsnio reikalavimas koncesijų sutartį sudaryti išimtinai tik tarp suteikiančiosios institucijos ir koncesininko;
6) nėra taikomas Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatytas maksimalus koncesijos sutarties terminas, o koncesijos terminas nustatomas projekto koncesijos sutartyje;
7) nėra taikomi Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 13 ir 17 punktai, kuriuose nustatyti koncesijos sutarties turinio reikalavimai, tiek, kiek tai susiję su reikalavimu koncesininkui pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir suteikiančiosios institucijos teise tikrinti projekto įgyvendinimo bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą.
11 straipsnis. Projekto finansavimo šaltiniai
1. Strateginiam investuotojui ir strateginiam partneriui (strateginiams partneriams) ir (arba) strateginio partnerio (strateginių partnerių) kontroliuojamam asmeniui (kontroliuojamiems asmenims) tenkanti investicijų į projekto įgyvendinimo bendrovę dalis suteikiama kaip paskolos ir (arba) pasirašant projekto įgyvendinimo bendrovės akcijas, ir (arba) kitais teisėtais būdais. Projekto įgyvendinimo bendrovės dalyviai patys pasirenka, kaip finansuoti savo investicijas, įskaitant skolinimąsi, akcijų išleidimą ir (arba) kitus teisėtus būdus.
2. Nacionaliniam investuotojui ir (arba) jo kontroliuojamam asmeniui (jeigu projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvis yra kontroliuojamas asmuo) tenkanti projekto įgyvendinimo dalis finansuojama tokiais būdais:
1) nacionaliniam investuotojui ir (arba) jo kontroliuojamam asmeniui investuojant nuosavas ir (arba) skolintas lėšas ir (arba) teikiant paskolas;
2) nacionaliniam investuotojui ir (arba) jo kontroliuojamam asmeniui reinvestuojant pelną ar jo dalį;
3. Nacionalinis investuotojas ir (arba) jo kontroliuojamas asmuo, dalyvaujantis projekto įgyvendinimo bendrovėje (jeigu taikoma), Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išankstiniu pritarimu turi teisę leisti vertybinius popierius (obligacijas, akcijas ar kt.) arba kitaip įstatymų leidžiamais būdais pritraukti kapitalą, skirtą projekto įgyvendinimui finansuoti. Šioje dalyje numatytai vertybinių popierių emisijai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas nėra taikomas.
4. Nacionalinio investuotojo ir (arba) jo kontroliuojamo asmens, dalyvaujančio projekto įgyvendinimo bendrovėje, prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę skolintis valstybės vardu lėšas, reikalingas projekto įgyvendinimo daliai finansuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę šias lėšas perskolinti nacionaliniam investuotojui ir (arba) jo kontroliuojamam asmeniui, dalyvaujančiam projekto įgyvendinimo bendrovėje, teikdama valstybės perskolinamas paskolas, skirtas jo projekto įgyvendinimo daliai finansuoti.
12 straipsnis. Kiti valstybės įsipareigojimai
Valstybė, Lietuvos Respublikos Seimui pritarus, gali prisiimti kitus negu koncesijos sutartyje numatytus valstybės įsipareigojimus ir (arba) teikti kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus už nacionalinį investuotoją ir (arba) jo kontroliuojamą asmenį, dalyvaujantį projekto įgyvendinimo bendrovėje, susijusius su projektu ar atskira jo stadija, užtikrindama nacionalinio investuotojo ir (arba) jo kontroliuojamo asmens, dalyvaujančio projekto įgyvendinimo bendrovėje (jeigu taikoma), įsipareigojimų vykdymą.
13 straipsnis. Branduolinės (atominės) elektrinės sklypo parinkimas ir projekto paruošiamieji darbai
1. Branduolinės (atominės) elektrinės sklypas parenkamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Branduolinės energijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atsižvelgiant į Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijas.
2. Branduolinės (atominės) elektrinės statybos aikštelės parengimo darbams ir statybos technologiniam procesui reikalingiems statiniams (branduolinės (atominės) elektrinės statytojo prašymu) bei susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai, parengimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose projektui įgyvendinti (šį projektą įgyvendinančios institucijos prašymu) gali būti išduodami atskiri statybą leidžiantys dokumentai Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka. Branduolinės (atominės) elektrinės statybos technologiniam procesui reikalingi statiniai nelaikomi branduolinės energetikos objekto statiniais. Branduolinės (atominės) elektrinės statybos technologiniam procesui reikalingų statinių, įskaitant branduolinės (atominės) elektrinės statybvietės paruošimo darbus, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Branduolinės (atominės) elektrinės statybos aikštelės parengimo darbų ir statybos technologiniam procesui reikalingų statinių projektai turi būti suderinti su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija.
4. Branduolinės (atominės) elektrinės statytojo pareigų atliekant statybos aikštelės parengimo darbus ir statant statybos technologiniam procesui reikalingus statinius tinkamo vykdymo priežiūrą pagal kompetenciją atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.
14 straipsnis. Projekto įgyvendinimui reikalingos žemės ir kito turto suteikimas
1. Naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektas ir susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai, parengimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose projektas yra laikomi ypatingos valstybinės svarbos projektais, kurių įgyvendinimui taikomas Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, išskyrus pastarojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimą pateikti projekto galimybių studiją ir kitas šiame įstatyme nustatytas išimtis. Naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektą, kaip ypatingos valstybinės svarbos projektą, įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai, parengimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose projektą, kaip ypatingos valstybinės svarbos projektą, pagal patvirtintą specialųjį planą įgyvendina atskiru Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskirtos valstybės institucijos ir šio įstatymo priede nurodytų savivaldybių kompetentingos institucijos. Šių projektų įgyvendinimui ir tam tikslui reikalingos žemės paėmimui visuomenės poreikiams gali būti naudojami iki prašymo priimti nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padavimo parengti specialiojo ir (arba) detaliojo teritorijų planavimo dokumentai.
2. Visuomenės poreikiams paimta arba kitaip nuosavybės, patikėjimo ar kita teise valstybei arba valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamiems juridiniams asmenims priklausanti arba jų naudojama žemė ir kitas turtas gali būti perduotas nacionaliniam investuotojui, jo kontroliuojamam asmeniui (jeigu projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvis yra kontroliuojamas asmuo) ir (arba) projekto įgyvendinimo bendrovei nuosavybės teise kaip turtinis įnašas į juridinių asmenų kapitalą ir (arba) parduodamas, perleidžiamas, išnuomojamas ar kitaip suteikiamas naudotis nacionaliniam investuotojui, jo kontroliuojamam asmeniui (jeigu projekto įgyvendinimo bendrovės dalyvis yra kontroliuojamas asmuo) ir (arba) projekto įgyvendinimo bendrovei ir kitais negu Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytais pagrindais ir netaikant Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 3–6 ir 9 dalyse numatytų apribojimų, įskaitant teisę investuoti turtą įnešant jį į bet kurio iš nurodytų juridinių asmenų kapitalą, parduodant, išnuomojant ar perduodant kitais būdais, numatytais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Akcinių bendrovių įstatyme. Sandoriai, kuriais turtas investuojamas įnešant jį į bet kurio iš nurodytų juridinių asmenų kapitalą, parduodamas, išnuomojamas ar perleidžiamas kitais būdais, vykdomi be konkurso ar aukciono. Konkretus perdavimo būdas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (arba) atitinkamų kitų projekte dalyvaujančių asmenų sutartyje. Projekto įgyvendinimo bendrovei nuosavybės teise perduotos žemės statusas ir naudojimo tvarka branduolinės (atominės) elektrinės eksploatavimo nutraukimo metu ir po to nustatoma atskirame įstatyme dėl branduolinės (atominės) elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir jo finansavimo.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
15 straipsnis. Leidimai dirbti ir leidimai laikinai gyventi
1. Įgyvendinant projektą, dalyvaujantiems fiziniams asmenims ir dalyvaujančių juridinių asmenų (įskaitant, bet neapsiribojant, visus rangovus ir bet kurios grandies subrangovus) darbuotojams, personalui (asmenims, kurie dirba kitu negu darbo sutartis pagrindu) ir (arba) atstovams, kurie nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti teisėta veikla, projektuojant, statant ar kitokiu būdu įgyvendinant projektą, ir turintiems tai patvirtinantį atitinkamai strateginio investuotojo arba projekto įgyvendinimo bendrovės išduotą dokumentą, ir jų šeimos nariams, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Šiems užsieniečiams gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantys trejus metus (su teise juos pakeisti neribotą kartų skaičių tol, kol tęsiasi su projekto įgyvendinimu susijęs darbas ar teisėta veikla) arba, jeigu su projekto įgyvendinimu susijęs darbas ar teisėta veikla trunka mažiau negu trejus metus, tokio darbo ar teisėtos veiklos trukmės laikotarpį.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užsieniečių šeimos nariams, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstantiems gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su šiais užsieniečiais ar pas juos, gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantys tokį patį laikotarpį kaip ir užsieniečių, pas kuriuos atvykstama gyventi, turimi leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
16 straipsnis. Kvalifikacijos reikalavimai
Užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę atlikti su projekto įgyvendinimu susijusius darbus, kuriems atlikti reikalingas Statybos įstatyme nustatytas atestatas ar teisės užsiimti atitinkama veikla pripažinimo dokumentas, prieš tai įgiję atestatą Statybos įstatymo nustatyta tvarka arba pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiška veikla Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis mutatis mutandis teisės aktuose įtvirtinta kvalifikacijos pripažinimo procedūra, taikoma Europos Sąjungos valstybių narių fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniams, išskyrus Statybos įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą pateikti kilmės valstybėje galiojantį dokumentą, patvirtinantį kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, jeigu toks dokumentas jų kilmės valstybėje nėra išduodamas.
17 straipsnis. Ignalinos atominės elektrinės atskyrimas nuo projekto
1. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai yra vykdomi ir tam reikalingos lėšos kaupiamos atskirai ir nepriklausomai nuo projekto. Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė nėra projekto dalyvė.
2. Dalis valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės naudojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros, kuri taip pat reikalinga arba gali būti pritaikyta projekto įgyvendinimui, nepažeidžiant Ignalinos atominės elektrinės branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos bei branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės bei licencijavimo reikalavimų, gali būti įnešta (tiesiogiai arba netiesiogiai) į projekto įgyvendinimo bendrovės kapitalą, parduota, išnuomojama ar kitais teisės aktų nustatytais pagrindais suteikiama projekto įgyvendinimo bendrovei ne konkurso būdu.
3. Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, nepažeisdama branduolinės energetikos objektams keliamų saugos ir saugumo reikalavimų, turi bendradarbiauti su projekto įgyvendinimo bendrove, strateginiu investuotoju, jų darbuotojais ir atstovais, užtikrindama, kad dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės veiklos nebūtų trikdomas naujos branduolinės (atominės) elektrinės projekto įgyvendinimas, įskaitant veiksmingos prieigos iki naujos branduolinės (atominės) elektrinės sklypo suteikimą.
Lietuvos Respublikos
branduolinės (atominės) elektrinės
įstatymo
priedas
SAVIVALDYBIŲ, KURIŲ KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS ĮGYVENDINA SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJŲ, REIKALINGŲ SUNKIASVORIAMS IR DIDŽIAGABARIČIAMS KROVINIAMS VEŽTI NAUJOS BRANDUOLINĖS (ATOMINĖS) ELEKTRINĖS STATYBAI, PARENGIMO VIETINĖS REIKŠMĖS KELIUOSE PROJEKTĄ, KAIP YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTĄ,
SĄRAŠAS
Savivaldybių, kurių kompetentingos institucijos įgyvendina susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai, parengimo vietinės reikšmės keliuose projektą, kaip ypatingos valstybinės svarbos projektą, sąrašas:
1. Ignalinos rajono savivaldybė;
2. Kauno rajono savivaldybė;
3. Kėdainių rajono savivaldybė;
4. Klaipėdos miesto savivaldybė;
5. Klaipėdos rajono savivaldybė;
6. Kretingos rajono savivaldybė;
7. Kupiškio rajono savivaldybė;
8. Palangos miesto savivaldybė;
9. Panevėžio miesto savivaldybė;
10. Panevėžio rajono savivaldybė;
11. Plungės rajono savivaldybė;
12. Radviliškio rajono savivaldybė;
13. Rokiškio rajono savivaldybė;
14. Šiaulių miesto savivaldybė;
15. Šiaulių rajono savivaldybė;
16. Telšių rajono savivaldybė;
17. Visagino savivaldybė;
18. Zarasų rajono savivaldybė.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1446, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 19-674 (2008-02-14), i. k. 1081010ISTA00X-1446
Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Pranešimas
2008-10-08, Žin., 2008, Nr. 117-4457 (2008-10-11), i. k. 108100PPRANRG087021
Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatų galiojimo sustabdymo
3.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2009-03-02, Žin., 2009, Nr. 25-988 (2009-03-05), i. k. 1091000NUTARG091403
Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatų ir 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-373, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3966 (2009-08-04); Žin., 2009, Nr. 95-0 (2009-08-08), i. k. 1091010ISTA00XI-373
Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo preambulės, 3, 6, 8, 10, 11, 13, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 19-1 straipsniu ir priedu įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2084, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 73-3779 (2012-06-28), i. k. 1121010ISTA0XI-2084
Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-993, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01005
Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo Nr. X-1231 5 straipsnio pakeitimo įstatymas