Suvestinė redakcija nuo 2009-02-01 iki 2009-05-19

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 73-2907, i. k. 1072250ISAK000V-540

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE REIKALAVIMŲ APRAŠO IR LIGŲ IR BUKLIŲ, KURIOMS ESANT TAIKOMOS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪROS, IR ŠIŲ PROCEDŪRŲ TAIKYMO INDIKACIJŲ SĄRAŠO BEI INTERVENCINĖS RADIOLOGUOS PASLAUGŲ, APMOKAMŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS, IR JŲ BAZINIŲ KAINŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO

 

2007 m. birželio 22 d. Nr. V-540

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) 25 straipsnio 1 dalimi bei pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai (2007 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 2/2):

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašą;

1.2. Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąrašą;

1.3. Intervencinės radiologijos paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašą.

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 229 „Dėl ligų ir parodymų, kuriems taikomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos intervencinės radiologijos procedūros bei kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 42-1348) 1.3 punktą.

3. Nustatau, kad įsakymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 dienos.

4. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                            RIMVYDAS TURČINSKAS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu

Nr. V-540

 

INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Intervencinės radiologijos paslaugas sudaro intervencinės diagnostikos ir gydymo procedūros (toliau vadinamos – IRP), kurios gali būti taikomos pacientams, sergantiems širdies ir / ar kraujagyslių ligomis.

2. IRP pagal klinikinį taikymo profilį skirstomos į:

2.1. kardiologines IRP;

2.2. angiologines IRP;

2.3. elektrofiziologines IRP.

3. Kiekvieno klinikinio profilio IRP pagal procedūros specifiką skirstomos į:

3.1. diagnostines IRP (toliau vadinama – DIRP);

3.2. gydomąsias IRP (toliau vadinama – GIRP).

4. Kardiologinės IRP:

4.1. kardiologinės DIRP:

4.1.1. koronarografija su ventrikulografįja;

4.1.2. pulmoangiografįja;

4.1.3. širdies ertmių manometrija su ventrikulografija;

4.1.4. endomiokardo biopsija;

4.1.5. frakcijinis širdies kraujagyslių kraujotakos tėkmės rezervo tyrimas (toliau vadinama – FFR);

4.1.6. širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis tyrimas (toliau vadinama – IVUS);

4.2. kardiologinės GIRP:

4.2.1. paprasta perkutaninė koronarinė intervencija (toliau vadinama – PKI);

4.2.2. sudėtinga PKI;

4.2.3. vainikinių arterijų rotabliacija;

4.2.4. reolizinė vainikinių arterijų trombektomija;

4.2.5. sudėtingas trumpalaikis asistuojantis kraujotakos palaikymas;

4.2.6. transkoronarinė alkoholinė hipertrofinės tarpskilvelinės pertvaros abliacija;

4.2.7. balioninė valvuloplastika;

4.2.8. Rushkind'o septostomija;

4.2.9. prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto ar atviro arterinio latako uždarymas;

4.2.10. perikardo punkcija ir drenavimas kontroliuojant ultragarsu.

5. Angiologinės IRP:

5.1. angiologinės DIRP:

5.1.1. cerebrinė angiografija;

5.1.2. spinalinė angiografija;

5.1.3. bronchialinė angiografija;

5.1.4. aortografija;

5.1.5. abdominalinė visceralinė angiografija;

5.1.6. selektyvi angiografija;

5.1.7. renalinė angiografija;

5.1.8. angiografija ir transstenozinio spaudimo gradiento matavimas;

5.1.9. dubens organų angiografija;

5.1.10. galūnių angiografija;

5.1.11. venografija ir/ar kavagrafija;

5.1.12. kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas;

5.1.13. transjugulinė biopsija;

5.2. angiologinės GIRP:

5.2.1. perkutaninė transliuminalinė angioplastika (toliau vadinama – PTA);

5.2.2. periferinė embolizacija su dalelėmis ir nustumiamosiomis spiralėmis;

5.2.3. periferinė embolizacija su atskiriamosiomis spiralėmis;

5.2.4. neuroradiologinė embolizacija;

5.2.5. sudėtinga neuroradiologinė embolizacija;

5.2.6. transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntavimas (toliau vadinama – TIPS);

5.2.7. intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija;

5.2.8. tuščiosios venos filtro implantavimas;

5.2.9. perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas;

5.2.10. intraarterinė chemoterapija ir / ar chemoembolizacija;

5.2.11. ilgalaikio centrinės venos kateterio implantavimas;

5.2.12. pilvinės aortos stentavimas;

5.2.13. krūtininės aortos stentavimas.

6. Elektrofiziologinės IRP:

6.1. elektrofiziologinė DIRP (intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas);

6.2. elektrofiziologinės GIRP:

6.2.1. perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija;

6.2.2. perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija, atliekant tarpprieširdinės pertvaros punkciją kontroliuojant intrakardiniu ultragarsu;

6.2.3. Radiodažninė ir/ar mikrobangų abliacija naudojant trimatį intrakardinį kartografavimą ar minimaliai invazinį gydymo būdą torakoskopo kontrolėje;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-677, 2007-08-10, Žin., 2007, Nr. 91-3655 (2007-08-23), i. k. 1072250ISAK000V-677

 

6.2.4. vienkamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas;

6.2.5. dvikamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas;

6.2.6. biventrikulinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas;

6.2.7. vienkamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-32, 2009-01-22, Žin., 2009, Nr. 12-499 (2009-01-31), i. k. 1092250ISAK0000V-32

 

6.2.8. dvikamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas

Papildyta punktu:

Nr. V-32, 2009-01-22, Žin., 2009, Nr. 12-499 (2009-01-31), i. k. 1092250ISAK0000V-32

 

6.2.9. vienkamerinio vaikiško elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas

Papildyta punktu:

Nr. V-32, 2009-01-22, Žin., 2009, Nr. 12-499 (2009-01-31), i. k. 1092250ISAK0000V-32

 

II. REIKALAVIMAI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOMS

 

7. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau vadinama – ASPĮ), kurioje atliekamos IRĘ turi atitikti:

7.1. Bendruosius išvystytos infrastruktūros vidaus ligų profilio subspecializuotų stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 606 „Dėl Bendrųjų vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 105-3319; 2005, Nr. 76-2774);

7.2. Bendruosius stacionarinių tretinio lygio vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 603 „Dėl Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos (ortopedijos, traumatologijos) stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 106-3372; 2005, Nr. 76-2773);

7.3. Tretinio lygio reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų (reanimacijos III) teikimo suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos apraše nurodytus Bendruosius tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-827 „Dėl Reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 128-4644);

7.4. atsižvelgiant į Europos kardiologų draugijos ir Europos širdies ir kraujagyslių ir intervencinės radiologijos draugijos rekomendacijas, ASPĮ turi būti atliekama ne mažiau kaip 150 intervencinės radiologijos GIRP per metus.

 

III. REIKALAVIMAI PATALPOMS IR ĮRANGAI INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRAI TEIKTI

 

8. Intervencinės radiologinės procedūros atliekamos operacinėje. Patalpos turi atitikti ASPĮ keliamus higienos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213).

9. IRP atlikti reikalingi medicinos prietaisai turi atitikti Medicinos prietaisų saugos techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 101 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir medicinos normos MN 100:2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 15-467).

10. Operacinės medicinos prietaisai, priemonės ir medikamentai:

10.1. rentgeno angiografinė sistema, pritaikyta širdies ir periferinėms kraujagyslėms tirti ir gydomosioms procedūroms atlikti;

10.2. prietaisai paciento gyvybinėms funkcijoms stebėti;

10.3. universalus šviesos šaltinis;

10.4. gyvybinių funkcijų atstatymo ir palaikymo medicinos prietaisai:

10.4.1. deguonies tiekimo sistema;

10.4.2. defibriliatorius;

10.4.3. dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatas, intubavimo reikmenys;

10.4.4. intraaortinės kontrapulsacijos aparatas (atliekant PKI);

10.5. angiografinė automatinė pompa;

10.6. elektrokardiostimuliatorius;

10.7. vaistų rinkinys gaivinimui;

10.8. analgetikai;

10.9. vietiniai anestetikai;

10.10. intraveniniai anestetikai;

10.11. diuretikai;

10.12. opioidai;

10.13. inotropiniai medikamentai;

10.14. antiaritminiai medikamentai;

10.15. krešėjimą veikiantys medikamentai;

10.16. perfuzinė intraveninė pompa;

10.17. dezinfekavimo priemonės;

10.18. archyvavimo ir dokumentavimo įranga ir priemonės.

 

IV. PERSONALAS, TEIKIANTIS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRĄ

 

11. DIRP atlieka vienas iš gydytojų pagal medicinos normoje nustatytą kompetenciją:

11.1. gydytojas kardiologas;

11.2. gydytojas vaikų kardiologas;

11.3. gydytojas radiologas;

11.4. atliekant DIRP dalyvauja:

11.4.1. gydytojas anesteziologas reanimatologas ir anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojas (kai to reikalauja paciento amžius arba būklė, arba procedūros rūšis);

11.4.2. operacinės slaugytojas;

11.4.3. slaugytojo padėjėjas;

11.4.4. medicinos technikos inžinierius.

12. GIRP atlieka vienas iš gydytojų pagal medicinos normoje nustatytą kompetenciją:

12.1. gydytojas kardiologas;

12.2. gydytojas vaikų kardiologas;

12.3. gydytojas radiologas.

13. Atliekant GIRP dalyvauja:

13.1. gydytojas anesteziologas reanimatologas ir anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojas (kai to reikalauja paciento amžius arba būklė, arba procedūros rūšis);

13.2. gydytojas angiochirurgas (aortos stentavimo procedūros);

13.3. operacinės slaugytojas;

13.4. slaugytojo padėjėjas;

13.5. medicinos technikos inžinierius.

 

V. INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRŲ APMOKĖJIMO TVARKA

 

14. Vienam ligoniui suteiktos diagnostinės ir / ar gydomosios intervencinės radiologijos procedūros vertinamos kaip atskiros procedūros.

15. Apmokėti Brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo tvarka, nustatyta sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 721 „Dėl Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 25-652; 2004, Nr. 80-2849), prilyginant vieną balą vienam litui.

16. Stacionarinės paslaugos apmokamos šioms paslaugoms apmokėti skirtomis lėšomis Terapijos III trumpalaikio gydymo paslaugos bazine kaina, jei intervencinės radiologijos procedūros pacientams suteikiamos planine tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-677, 2007-08-10, Žin., 2007, Nr. 91-3655 (2007-08-23), i. k. 1072250ISAK000V-677

 

17. ASPĮ, norinti teikti intervencinės radiologijos paslaugas, turi atitikti II ir III skirsnyje nustatytus reikalavimus.

18. Nesant būklių, įvardytų Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąraše, kai būtina skubiai pacientui atlikti IRP, šis diagnostikos ar gydymo metodas gali būti taikomas gydytojų konsiliumo sprendimu.

19. Nesant būklių, įvardytų Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąraše, kai būtina planine tvarka pacientui atlikti IRP, šis diagnostikos ar gydymo metodas gali būti taikomas gydytojų konsiliumo sprendimu ir suderinus su teritorine ligonių kasa.

______________

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro

2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-540

 

LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT TAIKOMOS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪROS, IR ŠIŲ PROCEDŪRŲ TAIKYMO INDIKACIJŲ SĄRAŠAS

 

1. Kardiologinė DIRP

 

Nr.

Procedūra

TLK-10 kodas

Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė

Procedūrų taikymo indikacijos

1.1.

Koronarografija su ventrikuliografija

I20.1

Krūtinės angina su nustatytu spazmu

Nėra efekto gydant medikamentais

I20.8

Įtampos krūtinės angina

Ryškiai teigiami krūvio mėginiai

I20.9

Krūtinės angina, nepatikslinta

Neinvaziniais metodais nepavyksta patvirtinti ar ekskliuduoti koronarinės širdies ligos

I25

Lėtinė išeminė širdies liga

Angiospastinė krūtinės angina

I20.0

Nestabili krūtinės angina

Didelės ir vidutinės rizikos nestabili krūtinės angina Nėra efekto 1–2 paras gydant medikamentais Praėjus paūmėjimui ir esant teigiamiems krūvio mėginiams Po miokardo infarkto per pirmus 2 mėn. atsiradusi krūtinės angina arba teigiamas krūvio mėginys

I21

Ūminis miokardo infarktas

Ūminis miokardo infarktas, jei nuo skausmo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 valandų

I22

Pakartotinis miokardo infarktas

Išlieka skausmai ar atsiranda grįžtamoji išemija

I23

Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos

Įtariamos mechaninės miokardo infarkto komplikacijos

I25.6

Beskausmė (nebyli) miokardo išemija

Besimptominiai ligoniai, jei ryškiai teigiami krūvio mėginiai

I46.0

Širdies sustojimas su sėkminga reanimacija

Po dokumentuotos klinikinės mirties be ūminio miokardo infarkto

I50

Širdies nepakankamumas

Ūmus ar ryškus lėtinis širdies nepakankamumas diagnozei patikslinti

I05

Reumatinės dviburio vožtuvo ydos

Aortinės ydos – jei numatomas chirurginis gydymas

I06

Reumatinės aortos vožtuvo ydos

Kitos įgytos širdies ydos prieš chirurginį gydymą–vyrams per 40 m., moterims – per 50 m.

I07

Reumatinės triburio vožtuvo ydos

 

I08

Daugiavožtuvinės ydos

 

I34

Nereumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ydos

 

I35

Nereumatinės aortos vožtuvo ydos

 

I36

Nereumatinės triburio vožtuvo ydos

 

I37

Plautinio kamieno vožtuvo ydos

 

1.2.

Pulmoangiografija

I26

Plaučių arterijos embolija

Diagnozei nustatyti ir patikslinti

I27

Kitos plautinės širdies ligų formos

Gydymo taktikai parinkti

I28

Kitos plaučių kraujagyslių ligos

Įtariama plautinė embolizacija, kai negalima atlikti plaučių perfuzijos tyrimo arba jis neinformatyvus

Q33

Įgimta plaučio formavimosi yda

Kraujavimo iš kvėpavimo takų ir įgimtų ar įgytų pulmonalinių anomalijų (plaučių sekvestracija, malformacijos ir kt.) diagnostika ir įvertinimas

R04

Kraujavimas iš kvėpavimo takų

 

1.3.

Širdies ertmių manometrų a su ventrikulografija

Q20

Įgimtos širdies ertmių (kamerų) ir jungčių formavimosi ydos

Įgimtų ir įgytų ydų diagnozei patikslinti

Q21

Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos

Gydymo taktikai parinkti

Q22

Įgimtos plautinio kamieno ir triburio vožtuvo formavimosi ydos

 

Q23

Įgimtos aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvo formavimosi ydos

 

Q24

Kitos įgimtos širdies formavimosi ydos

 

Q25

Įgimtos didžiųjų arterijų formavimosi ydos

 

Q26

Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos

 

I05-I09

Įgytos širdies ydos

 

I34-I39

Širdies vožtuvų ydos

 

1.4.

Endomiokardo biopsija

I40

Ūminis miokarditas

Aktyvaus ar besirezorbuojančio miokardito diagnozei nustatyti

I41

Miokarditas, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Įvertinti ir kontroliuoti chemoterapijos, ypač antraciklinų, toksinį poveikį miokardui

I42

Kardiomiopatija

Miokardo patologijai, turinčiai būdingą morfologinį vaizdą (pvz., amiloidozei, sarkoidozei, hemochromatozei, spinduliniam pažeidimui, susikaupusiam glikogenui, širdies navikams, endokardo fibrozei ar fibroelastozei), nustatyti

I43

Kardiomiopatija, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Diferencijuoti konstrikcinį perikarditą nuo restrikcinės kardiomiopatijos

1.5.

Frakcijinis širdies kraujagyslių tėkmės rezervo tyrimas

I20

Krutinės angina

Įvertinti kraujotakos pakankamumą širdies kraujagyslėse

I21

Ūminis miokardo infarktas

Stenozės hemodinaminiam reikšmingumui įvertinti, kai krūvio mėginiai neatlikti, neinformatyvūs arba ligonis negali jų atlikti

I22

Pakartotinis miokardo infarktas

Trijų vainikinių arterijų ligai diagnozuoti prieš gydymo taktikos parinkimą (aorto koronarinis šuntavimas ar PKI su stentavimu)

I23

Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos

PKI su stentavimu rezultatui įvertinti

I25.6

Beskausmė (nebyli) miokardo išemija

 

I46.0

Širdies sustojimas su sėkminga reanimacija

 

I50

Širdies nepakankamumas

 

1.6.

Širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis tyrimas

I20

Krūtinės angina

Įvertinti širdies kraujagyslių spindžio ir sienelės morfologinius aterosklerotinius pakitimus parenkant gydymo taktiką

I21

Ūminis miokardo infarktas

I22

Pakartotinis miokardo infarktas

Gydymo taktikos ir PKI rezultato įvertinimas ligoniams su kairės vainikinės arterijos kamieno liga ir priekinės ir/ ar juosiančios arterijos žiočių liga

I23

Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos

I25.6

Beskausmė (nebyli) miokardo išemija

I46.0

Širdies sustojimas su sėkminga reanimacija

I50

Širdies nepakankamumas

 

2. Kardiologinė GIRP

 

Nr.

Procedūra

TLK-10 kodas

Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė

Procedūrų taikymo indikacijos

2.1.

Paprasta perkutaninė koronarinė intervencija

I20.8

Įtampos krūtinės angina

Vienos ar kelių koronarinių arterijų susiaurėjimai (>50 %) ir kuris nors iš šių rodiklių:

I20.9

Krūtinės angina, nepatikslinta

teigiami krūvio mėginiai;

anamnezėje buvo klinikinė mirtis;

medikamentinis gydymas neefektyvus;

poinfarktinė krūtinės angina;

skilvelinė tachikardija, atspari medikamentams;

frakcijinis kraujotakos rezervas <0,75;

intravaskulinio ultragarsinio tyrimo duomenimis, stenozės diametras < 4 mm2

I20.0

Nestabili krūtinės angina

Didelės ir vidutinės rizikos nestabili krūtinės angina

Mažos rizikos krūtinės angina ir teigiami krūvio

mėginiai

Poinfarktinė krūtinės angina

I21

ūminis miokardo infarktas

Platus miokardo infarktas, kai nuo skausmų pradžios

praėjo mažiau kaip 12 valandų ir kartojasi skausmai ar

vystosi komplikacijos

I22

Pakartotinis miokardo infarktas

Kardiogeninis šokas dėl miokardo infarkto

I23

Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos

Fibrinolitinės terapijos kontraindikacijos

I25

Lėtinė išeminė širdies liga

Neefektyvi fibrinolitinė terapija

Besimptomiai ligoniai ir ryškiai teigiami krūvio mėginiai

2.2.

Sudėtinga perkutaninė koronarinė intervencija

I20.8

Įtampos krūtinės angina

Visi požymiai kaip ir paprastos PKI ir bet kuris iš žemiau išvardytų rodiklių:

I20.9

Krūtinės angina, nepatikslinta

cukrinis diabetas;

I20.0

Nestabili krūtinės angina

kelių vainikinių arterijų PKI;

I21

Ūminis miokardo infarktas

lėtinė vainikinės arterijos okliuzija;

I22

Pakartotinis miokardo infarktas

vainikinės arterijos spindis siauresnis nei 3 mm;

I23

Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos

kairiosios vainikinės arterijos kamieno stenozė;

I25

Lėtinė išeminė širdies liga

bifurkacinė ar trifurkacinė vainikinių arterijų stenozė;

vainikinės arterijos stenozės ilgis >20 mm;

vainikinių arterijų Stento restenozė

2.3.

Sudėtingas trumpalaikis asistuojantis kraujotakos palaikymas

I50

Širdies veiklos nepakankamumas

Kai neefektyvi intraaortinė balioninė kontrapulsacija

I21

Ūminis miokardo infarktas

2.4.

Vainikinių arterijų rotabliacija

I20.8

Įtampos krūtinės angina

Visi požymiai kaip paprastos PKI ir ryški vainikinių arterijų fibrozė ir kalcinozė

I20.9

Krūtinės angina, nepatikslinta

I20.0

Nestabili krūtinės angina

I21

Ūminis miokardo infarktas

I22

Pakartotinis miokardo infarktas

I23

Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos

I25

Lėtinė išeminė širdies liga

2.5.

Reolizinė vainikinių arterijų trombektomija

I20.8

Įtampos krūtinės angina

Visi požymiai kaip paprastos PKI ir trombas koronarinėje arterijoje arba veninėse jungtyse

I20.9

Krūtinės angina, nepatikslinta

I20.0

Nestabili krūtinės angina

I21

Ūminis miokardo infarktas

I22

Pakartotinis miokardo infarktas

I23

Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos

I25

Lėtinė išeminė širdies liga

2.6.

Transkoronarinė alkoholinė hipertrofinės tarpskilvelinės pertvaros abliacija

I42.1

Hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija

Esant kairiojo skilvelio išvarymo trakto spaudimo gradientui >60 mmHg

2.7.

Balioninė valvuloplastika

I05.0

Reumatinė dviburė stenozė (mitralinė stenozė)

Ligoniai, kurių ligos simptomai mažai išreikšti (II NYHA funkcinė klasė), bet yra II laipsnio plautinė hipertenzija

I34.2

Nereumatinė mitralinė (dviburio vožtuvo) stenozė

Ligoniai III–IV funkcinės klasės, kurių mitralinės angos plotas <1,5 cm2, esant jaunam amžiui, nedideliam povožtuvinio aparato pažeidimui, neišreikštai vožtuvų kalcinozei, išlikus burių judrumui

Q22.1

Įgimta plautinio kamieno vožtuvo stenozė (susiaurėjimas)

Neoperabiliais atvejais, kai pati operacija ar protezavimas nepageidaujami

I06.0

Reumatinė aortos vožtuvo (angos) stenozė

Aortos vožtuvo stenozė, esant spaudimo gradientui >50 mmHg

I35.0

Nereumatinė aortos vožtuvo (angos) stenozė

Asimptominiai ir simptominiai ligoniai, esant kritinei aortos angos stenozei (anga <0,8 cm2 ir vidutinis spaudimo gradientas >50 mmHg), ir jauno amžiaus ligoniai, esant įgimtai aortos angos stenozei be kalcinozės; ar paruošiamuoju etapu prieš protezavimą, esant kardiogeniniam šokui, kai protezuoti artimiausiu metu nebus galima, kaip paliatyvinė priemonė stipriai išreikštos aortinės stenozės atveju, esant operacijos kontraindikacijoms ar ligoniui atsisakius operacijos

2.8.

Rushkind'o septostomija

Q20.3

Diskordantinė ventrikuloarterinė jungtis

Naujagimio gyvybę gelbstinti procedūra

2.9.

Prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto uždarymas ar atviro arterinio latako uždarymas

I51.0

Širdies pertvarų defektai,

įgyti

Ligoniai, kurių ligos simptomai mažai išreikšti (II NYHA funkcinė klasė), bet yra II laipsnio plautinė hipertenzija

Q21

Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos

III–IV funkcinės klasės ligoniai

Q25.0

Atviras arterinis latakas

Esant kliniškai reikšmingoms ydoms

2.10.

Perikardo punkcija ir drenavimas kontroliuojant ultragarsu

I31.2

Hemoperikardas (kraujo sankaupa perikarde), neklasifikuojamas kitur

Esant širdies tamponadai

Diagnostikos tikslais

I31.3

Skysčio sankaupa perikarde (neuždegiminis)

 

3. Angiologinė DIRP

 

Nr.

Procedūra

TLK-10 kodas

Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė

Procedūrų taikymo indikacijos

3.1.

Cerebrinė angiografija

G45

Praeinantys (tranzitiniai) smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai

Ligoniai su simptominiu cerebrovaskuliniu nepakankamumu diagnozei patikslinti

G46

Kraujagysliniai galvos smegenų sindromai sergant cerebrovaskulinėmis ligomis

I63

Smegenų infarktas

I64

Insultas, nepatikslintas, kaip kraujosruva ar infarktas

I65

Precerebrinių arterijų užsikimšimas ir stenozė, nesukėlę smegenų infarkto

Asimptominiai ligoniai, kuriems neinvaziškai nustatyta žymi stenozė ar išopėjusi plokštelė ir būtina patikslinti indikacijas revaskuliarizacijai

I66

Nesukeliantis smegenų infarkto smegeninių (cerebral) arterijų užsikimšimas ir stenozė

Įtartos intrakranijinės okliuzinės ligos ir / ar kolateralinės kraujotakos įvertinimas

I67.5

Moyamoya liga

 

I67.7

Cerebrinis arteritas, neklasifikuojamas kitur

 

I67.0

Smegenų arterijų sienelės atsisluoksniavimas, neplyšęs

Pirminių kraujagyslių anomalijų, įskaitant aneurizmas, kraujagyslių malformacijas, okliuzinę ligą ar vaskulitus, diagnostika ir įvertinimas

I67.1

Smegenų kraujagyslių aneurizma, neplyšusi

 

Pooperacinis chirurginių arba neurointervencinių procedūrų įvertinimas

I72.0

Miego arterijos aneurizma

Q28.0

Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda

Q28.1

Kitos precerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos

Q28.2

Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda

 

Q28.3

Kitų cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos

 

I60

Subarachnoidinė kraujosruva

Intracerebrinės kraujosruvos, įskaitant ir trauminę, įvertinimas

I61

Intracerebrinė kraujosruva

S06.4

Epiduralinis kraujo išsiliejimas

S06.5

Trauminis subduralinis kraujo išsiliejimas

S06.6

Trauminis subarachnoidinis kraujo išsiliejimas

S06.7

Intrakranijinis sužalojimas su ilgalaike koma

S06.8

Kiti intrakranijiniai sužalojimai

S15

Kaklo kraujagyslių sužalojimas

Simptominės trauminės disekacijos diagnostika ir įvertinimas

R04.0

Kraujavimas iš nosies

Rekurentinės epistaxis arba trauminio kraujavimo, kurio nepavyksta kitaip sustabdyti, diagnostika ir įvertinimas

C01-

Piktybiniai navikai

Galvos, kaklo ir intrakranijinių navikų diagnostika ir įvertinimas

C14

 

C71

Galvos smegenų piktybiniai navikai

C79.3

Metastaziniai galvos smegenų ir smegenų dangalų piktybiniai navikai

D10

Burnos ir ryklės gerybiniai navikai

D33.0

Supratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai

D33.1

Intratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai

 

D33.2

Galvos smegenų nepatikslinti gerybiniai navikai

 

3.2.

Spinalinė angiografija

Q28.2

Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda

Nugaros smegenų kraujagyslių patologijos (malformacijos ir arterioveninės fistulės) diagnostika ir įvertinimas

Q28.8

Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos

Q28.9

Įgimta kraujo apytakos sistemos formavimosi yda, nepatikslinta

3.3.

Bronchialinė arteriografija

R04

Kraujavimas iš kvėpavimo takų

Kraujavimo iš kvėpavimo takų ir įgimtų ar įgytų pulmonalinių anomalijų (plaučių sekvestracija, malformacijos ir kt.) diagnostika ir įvertinimas

Q33

Įgimta plaučio formavimosi yda

3.4.

Aortografija

Q25.0

Atviras arterinis latakas

Aortos patologinių pakitimų (disekacija, aneurizma, okliuzinė liga, aortitas, įgimti aortos defektai ir aortos sužalojimas) diagnostika bei įvertinimas

Q25.1

Aortos koarktacija (susiaurėjimas)

Q25.2

Aortos atrezija

Q25.3

Aortos stenozė (susiaurėjimas)

Q25.4

Kitos įgimtos aortos formavimosi ydos

I70.0

Aortos aterosklerozė

I71

Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas (disekacija)

I74.0

Pilvinės aortos dalies embolija ir trombozė

I74.1

Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė

S25.0

Krūtinės aortos sužalojimas

S35.0

Pilvo aortos sužalojimas

3.5.

Abdominalinė visceralinė angiografija

K92.0

Vėmimas krauju

Ūmus ar chroniškas kraujavimas į virškinamąjį traktą, kurio nepavyksta kitaip lokalizuoti ir sustabdyti

K92.1

Kraujas išmatose

K92.2

Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta

C22

Kepenų ir intrahepatitinių tulžies latakų piktybiniai navikai

Intraabdominalinių navikų diagnostika ir įvertinimas

C25

Kasos piktybiniai navikai

C26.1

Blužnies piktybiniai navikai

C74

Antinksčių piktybiniai navikai

D13.4

Kepenų gerybiniai navikai

D13.6

Kasos gerybiniai navikai

D13.7

Endokrininės kasos dalies gerybiniai navikai

D13.9

Netiksliai nurodytos virškinimo sistemos lokalizacijos gerybiniai navikai

D35.0

Antinksčio gerybiniai navikai

 

S35

Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas

Parenchiminių organų traumos diagnostika ir įvertinimas

S36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

K76.6

Portinė hipertenzija

Portinės hipertenzijos ir varikozinių stemplės venų mazgų diagnostika ir įvertinimas

I81

Portinės venos trombozė

Portosisteminių jungčių ir preoperacinis įvertinimas, ruošiantis parenchiminių organų transplantacijai

K55

Žarnų kraujagyslių ligos

Ūmios ar chroniškos žarnyno išemijos diagnostika ir įvertinimas

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

I77.4

Pilvinės arterijos (truncus celiacus) suspaudimo sindromas

3.6.

Selektyvi angiografija

K92.0

Vėmimas krauju

Kraujavimo šaltinio iš virškinamojo trakto, į pilvo (krūtinės) ertmę arba kitur nustatymui, kai tai nepavyksta įprastinės angiografijos metu

K92.1

Kraujas išmatose

K92.2

Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta

S35

Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas

S36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

S15

Kaklo kraujagyslių sužalojimas

S25

Krūtinės kraujagyslių sužalojimas

S45

Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje

3.7.

Renalinė angiografija

C64

Inkstų, išskyrus geldeles, piktybiniai navikai

Inkstų navikų, renovaskulinės okliuzinės ligos, pirminės renovaskulinės patologijos arba traumos diagnostika ir įvertinimas

D30.0

Inkstų gerybiniai navikai

I12

Hipertenzinė (inkstų liga) [nefropatija]

I13

Hipertenzinė (širdies ir inkstų liga) [kardiopatija ir nefropatija]

I15.0

Renovaskulinė hipertenzija

I70.1

Inkstų arterijų aterosklerozė

I72.2

Inkstų arterijos aneurizma

N28.0

Inkstų išemija ir infarktas

S35.4

Inkstų kraujagyslių sužalojimas

Q27.1

Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)

Q27.2

Kitos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos

R31

Hematurija, nepatikslinta

Neaiškios kilmės hematurijos diagnostika ir įvertinimas

3.8.

Angiografija ir transstenozinio spaudimo gradiento matavimas

I70.1

Inkstų arterijų aterosklerozė

Ribinės stenozės hemodinaminiam reikšmingumui arba PTA rezultatui įvertinti

I70.2

Galūninių arterijų aterosklerozė

I73

Kitos periferinių arterijų ligos

Q27.1

Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)

Q27.2

Kitos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos

3.9.

Dubens organų angiografija

K92.1

Kraujas išmatose

Gastrointestinalinio, genitourinarinio, retroperitoninio ar dubens organų kraujavimo diagnostika ir įvertinimas

K92.2

Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta

R31

Hematurija, nepatikslinta

C48

Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybiniai navikai

C56

Kiaušidžių piktybiniai navikai

D20

Retroperitoninio tarpo minkštųjų audinių ir pilvaplėvės gerybiniai navikai

N93

Kiti nenormalūs kraujavimai iš gimdos ir makšties

S35

Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas

S36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

D25

Gimdos lejomioma

Simptominės gimdos lejomiomos įvertinimas prieš embolizaciją

I70.8

Kitų arterijų aterosklerozė

Arterijų aterosklerotinių pakitimų ir kitų pirminės kraujagyslių patologijos būklių diagnostika ir įvertinimas

I72.3

Klubinės arterijos aneurizma

I74.5

Klubinės arterijos embolija ir trombozė

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

N50.1

Vyro lytinių organų kraujagysliniai pakitimai

Vyrų impotencijos, sukeltos arterijų okliuzinės ligos, diagnostika ir įvertinimas

3.10.

Galūnių angiografija

E10.5

Cukrinis diabetas su periferinės kraujotakos sutrikimais

Aterosklerotinės kraujagyslių ligos (aneurizmos, embolijos, okliuzinės ligos, trombozės) ir kitų pirminės kraujagyslių patologijos būklių (malformacijos, vaskulito, apvogimo sindromo, kt.) diagnostika ir įvertinimas

I70.2

Galūninių arterijų aterosklerozė

I72.1

Viršutinių galūnių arterijų aneurizma

Chirurginių ir dializinių jungčių bei fistulių įvertinimas

I72.4

Apatinių galūnių arterijų aneurizma

I74.2

Viršutinių galūnių arterijų embolija ir trombozė

I74.3

Apatinių galūnių arterijų embolija ir trombozė

I74.4

Galūnių arterijų nepatikslinta embolija ir trombozė

I73

Kitos periferinių arterijų ligos

I77.0-9

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

Q27

Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydos

S45

Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje

Kraujagyslių traumų, tumorų diagnostika ir įvertinimas

S55

Dilbio kraujagyslių sužalojimas

S75

Klubo ir šlaunies kraujagyslių sužalojimas

S85

Blauzdos kraujagyslių trauma

S95

Kraujagyslių trauma čiurnos ir pėdos lygyje

C49

Kiti jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybiniai navikai

D21

Kiti jungiamojo ir kitų minkštųjų audinių ir pilvaplėvės gerybiniai navikai

3.11.

Venografija ir / ar kavagrafija

I80

Flebitas ir tromboflebitas

Įtariama patologija viršutinėje ir apatinėje tuščiosiose venose arba jų intakuose. Įvertinimas prieš filtro implantaciją arba kitą gydomąją intervenciją

I82 Q26

Kitų venų embolija ir trombozė Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos

3.12.

Kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas

K70.3

Kepenų alkoholinė cirozė

Kepenų venų būklės ir portinės hipertenzijos dydžio įvertinimas, sergant įvairios etiologijos kepenų ciroze

K74.3

Pirminė biliarinė cirozė

K74.4

Antrinė biliarinė cirozė

K74.6

Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė

K76.6

Portinė hipertenzija

3.13.

Transjugulinė biopsija

K74

Kepenų cirozė ir fibrozė

Kraujo krešumo sutrikimai, neleidžiantys atlikti įprastinės perkutaninės biopsijos

K70.3

Kepenų alkoholinė cirozė

B18.2

Lėtinis virusinis hepatitas C

B18.9

Lėtinis virusinis hepatitas, nepatikslintas

K73.9

Lėtinis hepatitas, nepatikslintas

 

4. Angiologinė GIRP

 

Nr.

Procedūra

TLK-10 kodas

Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė

Indikacijos

4.1.

Perkutaninė transliuminalinė angioplastika

I65.2

Miego arterijos užsikimšimas ir stenozė

Simptominis (>50% pagal NASCET*) miego arterijos susiaurėjimas arba asimptominis (>70 % pagal NASCET) miego arterijos susiaurėjimas

I67.0 S15.0 S15.1

Smegenų arterijų sienelės atsisluoksniavimas, neplyšęs Miego arterijos sužalojimas Slankstelinės arterijos sužalojimas

Simptominės trauminės arba spontaninės disekacijos gydymo metodas

I65.0

Slankstelinės arterijos užsikimšimas ir stenozė

Ligonių, kuriems yra vertebrobaziliarinės arterijos sindromas arba diagnozuojamas šio baseino insultas ir angiografiškai nustatoma slankstelinės (-ių) arterijos (-ų) stenozė, gydymo metodas

I65.1

Pamatinės arterijos užsikimšimas ir stenozė

Simptominiai ir hemodinamiškai reikšmingi intracerebrinių arterijų susiaurėjimai, jeigu simptomatika išlieka vartojant antiagregantus

I66.0

Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė

I66.1

Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė

I66.2

Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė

I60

Subarachnoidinė kraujosruva

Simptominis ir rezistentiškas medikamentiniam gydymui galvos smegenų arterijų vazospazmas

I65.3

Dauginis ir abipusis priešsmegeninių (precerebral) arterijų užsikimšimas ir stenozė

Simptominiai ir hemodinamiškai reikšmingi precerebrinių arterijų susiaurėjimai arba užsikimšimai

I65.8

Kitų priešsmegeninių (precerebral) arterijų užsikimšimas ir stenozė

I70.2

Galūnių arterijų aterosklerozė

Angiografiškai nustačius arterijos susiaurėjimą (>50%) arba / ir segmentinę okliuziją ir esant bent vienam iš išvardytų simptomų:

protarpinis šlubavimas, kuris riboja įprastą gyvenimo stilių;

išeminiai galūnių skausmai ramybėje;

išeminės opos ar kitokie audinių defektai.

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

Hemodinamiškai reikšminga nuosruvio arba arterinės / veninės jungties (dializinės fistulės) stenozė

I70.1

Inkstų arterijų aterosklerozė

Renovaskulinės kilmės hipertenzija ir / arba inkstų funkcijos nepakankamumas (padidintas kreatinino kiekis serume), esant hemodinamiškai reikšmingam aterosklerotinės arba fibromuskulinės kilmės inksto (-ų) arterijos (-ų) pažeidimui

Q27.1

Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)

 

Viršutinių galūnių arterijų aneurizma

Periferinių arterijų aneurizmų ir pseudoaneurizmų gydymo metodas

I72.1

Inkstų arterijos

I72.2

aneurizma

 

Klubinės arterijos

I72.3

aneurizma

 

Apatinių galūnių

I72.4

arterijų aneurizma

K55

Žarnų kraujagyslių ligos

Hemodinamiškai reikšmingas žarnų kraujagyslių susiaurėjimas (užsikimšimas), esant ūmios ar chroniškos žarnyno išemijos klinikai

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

Q25.1

Aortos koarktacija (susiaurėjimas)

Simptominis ir hemodinamiškai reikšmingas (transstenozinis spaudimo gradientas ³ 15 mmHg) įgimtas arba įgytas aortos susiaurėjimas

 

I70.0

Aortos aterosklerozė

I82

Kitų venų embolija ir trombozė

Simptominis tuščiosios venos arba jos intakų susiaurėjimas

 

I82.0

Budd-Chiari sindromas

I82.2

Tuščiosios venos embolija ir trombozė

 

4.2.

Periferinė embolizacija su dalelėmis ir nustumiamomis spiralėmis

D33.0

Supratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai

Galvos ir kaklo gerybinių arba piktybinių navikų priešoperacinė devaskuliarizacija.

Paliatyvi embolizacija inoperabilių navikų atvejais arba esant kraujavimui

D33.1

Intratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai

D10

Burnos ir ryklės gerybiniai navikai

C01-C14

Piktybiniai navikai

R04

Kraujavimas iš kvėpavimo takų

Kai kitais būdais nepavyksta sustabdyti kraujavimo iš kvėpavimo takų

Q27.3

Periferinė arterioveninė formavimosi yda

Nustačius simptominę periferinių kraujagyslių malformaciją

Q28.0

Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda

I28.0

Plaučių arterioveninė fistulė (jungtis)

Simptominės arterioveninės fistulės gydymo metodas

S35

Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas

Potrauminio kraujavimo stabdymo metodas

S36

Pilvo ertmės ir dubens

S37

organų sužalojimas

I85.0

Kraujuojantys stemplės varikoziniai mazgai

Kraujavimo iš varikozinių stemplės venų kontrolė portinės hipertenzijos bei blužnies venų trombozės atveju

D73.1

Hipersplenizmas

Įvairios etiologijos hipersplenizmo ir trombocitopenijos gydymo metodas

D56.1

Beta talasemija

D69.3

Idiopatinė trombocitopeninė purpura

D69.4

Kitos pirminės trombocitopenijos

D69.5

Antrinė trombocitopenija

D69.6

Trombocitopenija, nepatikslinta

C22

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybiniai navikai

Paliatyvinė embolizacija neoperabiliais atvejais, norint palengvinti simptomus, mažinti diseminaciją, pagerinti atsaką į chemoterapiją ar švitinimą

C25

Kasos piktybiniai navikai

C26.1

Blužnies piktybiniai navikai

C74

Antinksčių piktybiniai navikai

C54

Gimdos kūno piktybiniai navikai

C64

Inkstų, išskyrus geldeles, piktybiniai navikai

Pirminių navikų (inkstų) ikioperacinė embolizacija arba paliatyvinė embolizacija esant kraujavimui iš inoperabilaus inksto arba šlapimo pūslės naviko

C67

Šlapimo pūslės piktybiniai navikai

C53.8

Gimdos kaklelio išplitęs pažeidimas

Paliatyvinė embolizacija esant kraujavimui iš išplitusio, inoperabilaus gimdos ar jos priedų piktybinio naviko

C57.4

Gimdos priklausiniai, nepatikslinti

C55

Gimdos piktybiniai navikai, lokalizacija nepatikslinta

I86

Kitų vietų venų varikozė

Simptominis varikocelės gydymo metodas

D25

Gimdos lejomioma

Simptominis gimdos lejomiomos gydymo metodas

4.3.

Periferinė embolizacija su atskiriamomis spiralėmis

K92.0

Vėmimas krauju

Kraujavimui į virškinamąjį traktą, pilvo (krūtinės) ertmę arba kitur stabdyti, kai kraujavimo židinys nustatomas superselektyvios angiografijos metu ir kitos priemonės neefektyvios

K92.1

Kraujas išmatose

K92.2

Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta

S35

Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas

Kai dėl angioanatominių ypatumų neįmanoma atlikti embolizacijos su dalelėmis ir nustumiamomis spiralėmis

S36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

S15

Kaklo kraujagyslių sužalojimas

S25

Krūtinės kraujagyslių sužalojimas

S45

Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje

4.4.

Neuroradiologinė

I67.1

Smegenų kraujagyslių aneurizma, neplyšusi

Galvos smegenų arterijų plyšusių ir neplyšusių aneurizmų gydymo metodas

embolizacija

I72.0

Miego arterijos aneurizma

I60.0-9

Subarachnoidinė kraujosruva

Q28.2

Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda

Simptominių galvos ir nugaros smegenų malformacijų ir arterioveninių fistulių gydymo metodas

Q28.3

Kitų cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos

Q28.8

Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos

I77.0

Arterioveninė fistulė, įgyta

4.5.

Sudėtinga neuroradiologinė embolizacija

I67.1

Smegenų kraujagyslių aneurizma, neplyšusi

Atliekama vadovaujantis neuroradiologinės embolizacijos indikacijomis ir papildomomis indikacijomis. Arterinių aneurizmų atvejais turi būti bent vienas iš šių rodiklių:

didelė (11–25 mm skersmens) arterinė aneurizma;

gigantinė (>25mm skersmens) arterinė aneurizma pagal NINDS klasifikaciją; platus aneurizmos kaklelis (kaklelio / kūno santykis yra>l/2).

I72.0

Miego arterijos aneurizma

I60.0-9

Subarachnoidinė kraujosruva

Q28.2

Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda

CNS arterinių / veninių malformacijų (AVM) atvejais turi būti vienas iš šių rodiklių:

didelė (>30 mm skersmens) AVM;

giliai galvos smegenyse lokalizuota AVM;

trauminė karotido / kavernozinė fistulė

Q28.3

Kitų cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos

Q28.8

Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos

I77.0

Arterioveninė fistulė, įgyta

4.6.

Transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntavimas

K74

Kepenų cirozė

Padidėjęs vartų venos spaudimas, dėl kurio vystosi refrakterinis ascitas ir įvyksta pasikartojantys, endoskopiškai nesustabdomi kraujavimo epizodai iš virškinamojo trakto varikozinių mazgų

K70.3

Kepenų alkoholinė cirozė

K74.6

Kita ir nepatikslinta

 

kepenų cirozė

K74.3

Pirminė biliarinė cirozė

K74.6

Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė

B18.2

Lėtinis virusinis hepatitas C

B18.9

Lėtinis virusinis hepatitas, nepatikslintas

K73.9

Lėtinis hepatitas, nepatikslintas

K76.6

Portinė hipertenzija

K76.5

Kepenų venų okliuzinė liga

4.7.

Intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija

I26

Plaučių arterijos embolija

Plaučių arterijos embolijos gydymo metodas

I80

Flebitas ir tromboflebitas

Periferinių venų embolijos ir trombozės gydymo metodas

I82

Kitų venų embolija ir trombozė

I74.2

Viršutinių galūnių arterijų embolija ir trombozė

Periferinių arterijų embolijos ir trombozės gydymo metodas

I74.3

Apatinių galūnių arterijų embolija ir trombozė

I74.5

Klubinės arterijos embolija ir trombozė

I74.8

Kitų arterijų embolija ir trombozė

K55.0

Ūminiai žarnų kraujotakos sutrikimai

Ūmios viršutinės pasaito arterijos embolijos ar trombozės gydymo metodas praėjus ≤6 val. nuo susirgimo pradžios, angiografiškai nustačius arterijos užsikimšimą ir nesant klinikinių kontraindikacijų

I63.0-9

Smegenų infarktas

Išeminio galvos smegenų infarkto gydymo metodas, praėjus ≤3 val. nuo susirgimo pradžios, angiografiškai nustačius arterijos užsikimšimą ir nesant klinikinių kontraindikacijų

I65.1

Pamatinės arterijos užsikimšimas ir stenozė

I65.2

Miego arterijos užsikimšimas ir stenozė

I66.0

Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė

I66.1

Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė

166.2

Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė

166.3

Smegenėlių arterijos užsikimšimas ir stenozė

4.8.

Tuščiosios venos filtro implanta vimas

126

Plaučių arterijos embolija

Diagnozavus plaučių arterijos emboliją ir esant vienam iš šių rodiklių:

pasikartojantys embolijos epizodai, nepaisant adekvataus gydymo antikoaguliantais;

antikoaguliantų skyrimo kontraindikacijos;

flotuojantys trombai apatinėje tuščiojoje venoje;

embolektomija iš apatinių galūnių;

aukštas embolijų pasikartojimo rizikos laipsnis

180

Flebitas ir tromboflebitas

182

Kitų venų embolija ir trombozė

4.9.

Perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas

197.8

Kiti kraujotakos sistemos sutrikimai po procedūrų, neklasifikuojami kitaip

Svetimkūniai kraujagyslėse, kaip buvusios procedūros komplikacija arba būklė po laikino tuščiosios venos filtro implantacijos

T82.5

Kitos širdies ir kraujagyslių įtaisų ir implantatų mechaninės komplikacijos

4.10.

Intraarterinė chemoterapija ir / ar chemoembolizacija

C00-C75

Piktybiniai navikai

Paliatyvinė terapija neoperabilių navikų atvejais arba priešoperacinė terapija, siekiant pagerinti naviko rezektabilumą

4.11.

Ilgalaikio centrinės venos kateterio implantavimas

C00-C75

Piktybiniai navikai

Indikuotina pastovi ir ilgalaikė medikamentų ir / arba tirpalų intraveninė infuzija

4.12.

Pilvinės aortos stentavimas

170.0

Aortos aterosklerozė

Plyšusios arba neplyšusios pilvinės aortos dalies aneurizmos bei atsisluoksniavimo gydymo metodas

171

Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas (disekacija)

171.3

Pilvinės aortos dalies aneurizma, plyšusi

171.4

Pilvinės aortos dalies aneurizma, kai neminimas plyšimas

179.0

Aortos aneurizma sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

S35.0

Pilvo aortos sužalojimas

4.13.

Krūtininės aortos stentavimas

170.0

Aortos aterosklerozė

Plyšusios arba neplyšusios krūtininės aortos dalies aneurizmos bei atsisluoksniavimo gydymo metodas

171

Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas (disekacija)

171.1

Krūtininės aortos dalies aneurizma, plyšusi

171.2

Krūtininės aortos dalies aneurizma, kai neminimas plyšimas

171.5

Krūtininės ir pilvinės aortos dalių aneurizma, plyšusi

171.6

Krūtininės ir pilvinės aortos dalių aneurizma, kai neminimas plyšimas

I79.0

Aortos aneurizma sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

S25.0

Krūtinės aortos sužalojimas

 

* NASCET – Siaurės Amerikos simptominio miego arterijos susiaurėjimo endarterektomijos studija.

 

5. Elektrofiziologinė DIRP

 

 

Procedūra

TLK-10 kodas

Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė

Procedūrų taikymo indikacijos

5.1.

Intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas

I44

Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada

AV laidumo funkcijos tyrimas (AV mazgo, Hiso pluošto bei intraskilveliniame lygyje) vaistų fone ir be jo, tikslaus blokados lygio (suprahisinė, intrahisinė, infrahisinė) nustatymas: Nesant aiškios simptomų priežasties Esant Hiso pluošto kojyčių blokadai, numatant skirti vaistus, galinčius bloginti laidumą

I45 išskyrus I45.6

Kiti laidumo sutrikimai

I45.6

Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas

Prieš atliekant kateterinę ar chirurginę papildomo laidumo pluošto abliaciją

Esant skilvelių preekscitacijai, kai buvusi klinikinė mirtis ar nepaaiškinama sinkopė

Kai nėra simptomų ir aritmijos mechanizmo bei papildomo laidumo pluošto ar normalios laidžiosios sistemos savybės gali nulemti gydymo taktiką

Kai paciento giminėje yra pasitaikiusių staigios kardialinės mirties atvejų arba yra skilvelių preeksitacija, bet be spontaninių aritmijų, kai pacientas nori dirbti rizikingą darbą ir kuriam papildomo pluošto savybių ar tachikardijos įvertinimas padėtų nustatyti rekomendacijas darbui ar gydymui

Skilvelių preeksitacija, kai bus atliekama širdies operacija gydant kitas širdies ligas

I47.0

Skilvelinė aritmija re-entry tipo

Pacientas, sergantis plačių QRS kompleksųtachikardija, kuriam EKG neleidžia nustatyti tikslios diagnozės, o to reikia gydymo taktikai parinkti

I47.2

Skilvelinė tachikardija

I47.1

Supraventrikulinė tachikardija

Kai širdies ritmo sutrikimas nepasiduoda medikamentiniam gydymui ir informacija apie tachikardiją yra svarbi parenkant gydymo taktiką

I47.9

Paroksizminė tachikardija, nepatikslinta

Pasikartojantys tachikardijos epizodai, reikalaujantys gydymo vaistais, ir yra abejonių dėl proaritminio veikimo ar poveikio sinusiniam mazgui ar AV laidumui

I48

Prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas

I49.5

Sinusinio mazgo silpnumo sindromas

Esant sinusinio mazgo disfunkcijai ir atrioventrikulinio laidumo sutrikimams

Esant sinusinei bradiaritmijai, kai reikia įvertinti, ar kitos aritmijos negali būti simptomų priežastimi

I49.9

Širdies aritmija, nepatikslinta

Kai informacija apie tachikardiją yra svarbi parenkant gydymo taktiką

 

6. Elektrofiziologinė GIRP

 

 

Procedūra

TLK-10 kodas

Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė

Procedūrų taikymo indikacijos

6.1.

Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija

I45.6

Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas

Supraventrikulinė tachikardija, kai medikamentinis gydymas neefektyvus, pacientas netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų

Prieširdžių virpėjimas ar kita prieširdine tachikardija, lydima skilvelinės tachisistolijos dėl impulso vedimo per papildomą laidumo pluoštą, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti

Skilvelių preeksitacija be simptomų, kai pirmą kartą atsiradusi tachiaritmija dėl paciento gyvenimo būdo ir profesijos gali sukelti grėsmę jo ir aplinkinių sveikatai

I47

Paroksizminė tachikardija

Kai medikamentinis gydymas neefektyvus, pacientas netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų

I47.1

Supraventrikulinė tachikardija

 

 

I48

Prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas

III laipsnio AV blokadai sukelti esant lėtinei arba persistuojančiai aritmijai, kai kiti gydymo metodai neefektyvūs arba netaikytini

 

 

I49.1

Prieširdžių priešlaikinė depoliarizacija

Ritmo sutrikimo mechanizmui išaiškinti ir optimaliai gydymo taktikai parinkti, kai ritmo sutrikimas sukelia simptomus arba širdies nepakankamumą

Atrioventrikulinės jungties priešlaikinė depoliarizacija

I49.2

I49.3

Skilvelinė priešlaikinė depoliarizacija

 

Kitos ir nepatikslintos priešlaikinės depoliarizacijos

I49.4

Kitos patikslintos širdies aritmijos (ritmo vadovo padėties pakitimai)

I49.8

 

Skilvelinė aritmija re-entry tipo

Hemodinamiškai stabili monomorfinė skilvelių tachikardija, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų Hiso pluošto kojyčių re-entry tachikardija

I47.0

 

Skilvelinė tachikardija

Dažna monomorfinė skilvelinė tachikardija pacientui su implantuotu kardioverteriu-defibriliatoriumi, kai medikamentinis gydymas ir defibriliatoriaus perprogramavimas neapsaugo nuo daugybinių šokų

I47.2

Trumpalaikė simptominė skilvelių tachikardija, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti

6.2.

Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija naudojant tarpprieširdinės pertvaros punkciją kontroliuojant intrakardiniu ultragarsu

I45.6

Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas

Kai papildomo laidumo tako abliacijai reikia patekti į kairįjį prieširdį / skilvelį

I47.1

Supraventrikulinė tachikardija

Kai papildomo laidumo tako arba tachikardijos židinio (zonos) abliacijai reikia patekti į kairįjį prieširdį / skilvelį

6.3.

Radiodažninė ir/ar mikrobangų abliacija naudojant trimatį intrakardinį kartografavimą ar minimaliai invazinį gydymo būdą torakoskopo kontrolėje

I45.6

Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas

Supraventrikulinė tachikardija, kai medikamentinis gydymas neefektyvus, pacientas netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų

Prieširdžių virpėjimas ar kita prieširdinė tachikardija, lydima skilvelinės tachisistolijos dėl impulso vedimo per papildomą laidumo pluoštą jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti

Skilvelių preeksitacija be simptomų, kai pirmą kartą atsiradusi tachiaritmija dėl paciento gyvenimo būdo ir profesijos gali sukelti grėsmę jo ir aplinkinių sveikatai

I47

Paroksizminė tachikardija

Supraventrikulinė tachikardija

Kai medikamentinis gydymas neefektyvus, pacientas netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų

 

I47.1

 

 

I48

Prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas

Paroksizminė arba persistuojanti aritmija su ryškiais simptomais arba besivystančiu širdies nepakankamumu, kai medikamentinis gydymas neefektyvus

 

 

I49.1

Prieširdžių priešlaikinė depoliarizacija (sujaudinimas)

Ritmo sutrikimo mechanizmui išaiškinti ir optimaliai gydymo taktikai parinkti, kai ritmo sutrikimas sukelia simptomus arba širdies nepakankamumą

 

 

I49.2

Jungties priešlaikinė depoliarizacija (jungties ekstrasistolės)

 

 

 

I49.3

Skilvelių priešlaikinė depoliarizacija (skilvelių ekstrasistolės)

 

I49.4

Kitos ir nepatikslintos priešlaikinės depoliarizacijos

 

I49.8

Kitos patikslintos širdies aritmijos

 

 

 

I47.0

I47.2

Skilvelinė aritmija re-entry tipo

Skilvelinė tachikardija

Hemodinamiškai stabili monomorfinė skilvelių tachikardija, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų Hiso pluošto kojyčių re-entry tachikardija

Tais atvejais, kai aritmijos mechanizmo nepavyksta išaiškinti taikant paprastesnius tyrimo ir gydymo metodus

 

 

6.4.

Vienkamerinio elektrokardiostimulia–

toriaus implantavimas

 

 

Didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika

 

 

I44

Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada

Morganio-Adams-Stokso sindromas

Simptominė bradikardija

Kiti laidumo sutrikimai

Būtinumas skirti antiaritminius ir kitus vaistus, sukeliančius simptominę bradikardiją

I45

Didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika

6.5.

Dvikamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas

I44

Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada

Morganio-Adams-Stokso sindromas Simptominė bradikardija

 

 

I45

Kiti laidumo sutrikimai

Būtinumas skirti antiaritminius ir kitus vaistus, sukeliančius simptominę bradikardiją

 

 

 

 

Didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika

 

 

I49.5

Sinusinio mazgo silpnumo sindromas

Būtinumas skirti antiaritminius ir kitus vaistus, sukeliančius simptominę bradikardiją

 

 

 

 

Didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika

 

 

 

 

 

6.6.

Biventrikulinio elektrokardio-

stimuliatoriaus implantavimas

I50

Širdies nepakankamumas

Širdies resinchronizavimo terapijai, kai yra kairiosios Hiso pluošto kojytės blokada (I44.7)

6.7.

Vienkamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas

I 46

Širdies sustojimas

Staigios mirties pirminei arba antrinei profilaktikai

I 49.0

Skilvelių virpėjimas ir plazdėjimas

Hemodinamiškai nestabili skilvelinė tachikardija

I 47.2

Skilvelinė tachikardija

Skilvelinė tachikardija ir sumažinta kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (širdies nepakankamumas, I 50)

 

Įgimti sindromai su didele staigios mirties rizika – ilgo QT intervalo, trumpo QT intervalo, Brugada sindromas, katecholaminerginė skilvelinė tachikardija; hipertrofinė, diliatacinė ir kitos kardiomiopatijos – pirminei arba antrinei staigios mirties profilaktikai

6.8

Dvikamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas

I 46

Širdies sustojimas

Kai yra bent viena vienkamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimo indikacija ir papildomai -

 

 

I 49.0

Skilvelių virpėjimas ir plazdėjimas

AV laidumo sutrikimas (I44, I45, išskyrus I45.6) arba sinusinio mazgo silpnumo sindromas (I49.5)

 

 

I 47.2

Skilvelinė tachikardija

 

6.9

Vienkamerinio vaikiško elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas

I 44

Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada

Morgalio-Adams-Stokso sindromas

 

 

I 45

išskyrus I45.6

Kiti laidumo sutrikimai

Simptominė bradikardija

 

 

I 49

Kitos aritmijos, sinusinio mazgo silpnumo sindromas

Būtinumas skirti antiaritminius ir kitus vaistus, sukeliančius simptominę bradikardiją

 

 

 

 

Didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-677, 2007-08-10, Žin., 2007, Nr. 91-3655 (2007-08-23), i. k. 1072250ISAK000V-677

Nr. V-32, 2009-01-22, Žin., 2009, Nr. 12-499 (2009-01-31), i. k. 1092250ISAK0000V-32

 


 

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-446

 

INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ, APMOKAMŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS, IR JŲ BAZINIŲ KAINŲ SĄRAŠAS

 

Eil. Nr.

Paslaugų pavadinimai

Matavimo vienetas

Bazinė kaina (balais)

1. Kardiologinė diagnostinė intervencinė radiologija

1.1.

Koronarografija su ventrikulografija

viena procedūra

1231

1.2.

Pulmoangiografija

viena procedūra

1774

1.3.

Širdies ertmių manometrija su ventrikulografija

viena procedūra

2074

1.4.

Endomiokardo biopsija

viena procedūra

1996

1.5.

Frakcijinis širdies kraujagyslių tėkmės rezervo tyrimas

viena procedūra

4205

1.6.

Širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis tyrimas

viena procedūra

4836

Pastaba. Vienkartinio naudojimo medžiagos sudaro ne mažiau kaip 70 proc. bazinės kainos

2. Kardiologinė gydomoji intervencinė radiologija

2.1.

Paprasta perkutaninė koronarinė intervencija (PKI)

viena procedūra

5155*

2.2.

Sudėtinga perkutaninė koronarinė intervencija (PKI)

viena procedūra

8445 *

2.3.

Vainikinių arterijų rotabliacija

viena procedūra

9861*

2.4.

Reolizinė vainikinių arterijų trombektomija

viena procedūra

10483*

2.5.

Transkoronarinė alkoholinė hipertrofinės tarpskilvelinės pertvaros abliacija

viena procedūra

3259

2.6.

Balioninė valvuloplastika

viena procedūra

3031

2.7.

Rushkind'o septostomija

viena procedūra

2214

2.8.

Prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto uždarymas ar atviro arterinio latako uždarymas

viena procedūra

17286

2.9.

Perikardo punkcija ir drenavimas kontroliuojant ultragarsu

viena procedūra

444

2.10.

Sudėtingas trumpalaikis asistuojantis kraujotakos palaikymas

viena procedūra

20264

Pastaba. Vienkartinio naudojimo medžiagos sudaro ne mažiau kaip 80 proc. bazinės kainos

3. Angiologinė diagnostinė intervencinė radiologija

3.1.

Cerebrinė angiografija

viena procedūra

1101

3.2.

Spinalinė angiografija

viena procedūra

1217

3.3.

Bronchialinė arteriografija

viena procedūra

1024

3.4.

Aortografija

viena procedūra

947

3.5.

Abdominalinė visceralinė angiografija

viena procedūra

1092

3.6.

Selektyvi angiografija

viena procedūra

2039

3.7.

Renalinė angiografija

viena procedūra

1091

3.8.

Angiografija ir transstenozinio spaudimo gradiento matavimas

viena procedūra

1317

3.9.

Dubens organų angiografija

viena procedūra

1152

3.10.

Galūnių angiografija

viena procedūra

1089

3.11.

Venografija ir / ar kavagrafija

viena procedūra

780

3.12.

Kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas

viena procedūra

627

3.13.

Transjugulinė biopsija

viena procedūra

2087

Pastaba. Vienkartinio naudojimo medžiagos sudaro ne mažiau kaip 60 proc. bazinės kainos

4. Angiologinė gydomoji intervencinė radiologija

4.1

Perkutaninė transliuminalinė angioplastika (PTA)

viena procedūra

5104

4.2.

Periferinė embolizacija su dalelėmis ir nustumiamomis spiralėmis

viena procedūra

6028

4.3.

Periferinė embolizacija su atskiriamomis spiralėmis

viena procedūra

9389

4.4.

Neuroradiologinė embolizacija

viena procedūra

13580

4.5.

Sudėtinga neuroradiologinė embolizacija

viena procedūra

22585

4.6.

Transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntavimas (TIPS)

viena procedūra

12829

4.7.

Intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija

viena procedūra

2801 *

4.8.

Tuščiosios venos filtro implantavimas

viena procedūra

4369

4.9.

Perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas

viena procedūra

6929

4.10.

Intraarterinė chemoterapija ir/ar chemoembolizacija

viena procedūra

7460

4.11.

Ilgalaikio centrinės venos kateterio implantavimas

viena procedūra

1604

4.12.

Pilvinės aortos stentavimas

viena procedūra

30721

4.13.

Krūtininės aortos stentavimas

viena procedūra

25192

Pastaba. Vienkartinio naudojimo medžiagos sudaro ne mažiau kaip 70 proc. bazinės kainos

5. Elektrofiziologinė diagnostinė intervencinė radiologija

5.1.

Intrakardinis elektrofiziologinis ištyrimas

viena procedūra

1519

Pastaba. Vienkartinio naudojimo medžiagos sudaro ne mažiau kaip 80 proc. bazinės kainos

6. Elektrofiziologinė gydomoji intervencinė radiologija

6.1.

Vienkamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas

viena procedūra

1770

6.2.

Dvikamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas

viena procedūra

2450

6.3.

Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija

viena procedūra

5486

6.4.

Vienkamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas

viena procedūra

10589

6.5.

Biventrikulinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas

viena procedūra

6408

6.6.

Radiodažninė ir/ar mikrobangų abliacija naudojant trimatį intrakardinį kartografavimą ar minimaliai invazinį gydymo būdą torakoskopo kontrolėje

viena procedūra

13512

6.7.

Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija naudojant tarpprieširdinės pertvaros punkciją kontroliuojant intrakardiniu ultragarsu

viena procedūra

7642

6.8.

Dvikamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas

viena procedūra

13981

6.9.

Vienkamerinio vaikiško elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas

viena procedūra

5172

Pastaba. Vienkartinio naudojimo medžiagos sudaro ne mažiau kaip 80 proc. bazinės kainos

 

Pastabos:

1. Į intervencinės radiologijos paslaugų bazines kainas įskaičiuotos kontrastinių medžiagų išlaidos.

2. Į simboliu „*“ pažymėtų procedūrų bazines kainas neįskaičiuoti centralizuotai perkami vaistai. Pasikeitus centralizuotai perkamų vaistų sąrašui, neperkamų centralizuotai vaistų kaina bus įtraukta į paslaugos bazinę kainą.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-32, 2009-01-22, Žin., 2009, Nr. 12-499 (2009-01-31), i. k. 1092250ISAK0000V-32

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-677, 2007-08-10, Žin., 2007, Nr. 91-3655 (2007-08-23), i. k. 1072250ISAK000V-677

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-540 "Dėl Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo ir Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąrašo bei Intervencinės radiologijos paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-446, 2008-05-09, Žin., 2008, Nr. 54-2039 (2008-05-13), i. k. 1082250ISAK000V-446

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-540 "Dėl Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo ir Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąrašo bei Intervencinės radiologijos paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-32, 2009-01-22, Žin., 2009, Nr. 12-499 (2009-01-31), i. k. 1092250ISAK0000V-32

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-540 "Dėl Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo ir ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąrašo bei intervencinės radiologijos paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo" pakeitimo