Redaguota: 1994 11 21
Pakeitimai:
1. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-2826, priimtas 92.08.04,
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO KAI KURIŲ
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-99, priimtas 93.03.16,
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO DALINIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3. Parlamentas, Įstatymas
Nr.1-645, priimtas 94.11.08,
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis.Seimo narių rinkimų pagrindai
Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nariai renkami
ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų
apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu
balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.
2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems
rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja
piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.
Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos
pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio
valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei
nuolat gyvena Lietuvoje.
Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti
bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys,
teismo pripažinti neveiksniais.
Seimo nariais negali būti renkami asmenys, atliekantys
tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į
atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos
karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir
saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.
Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos
piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl kilmės, politinių
pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties ir nacionalinės
priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su
religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.
3 straipsnis.Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos
pilietis rinkimuose turi po vieną balsą vienmandatėje ir
daugiamandatėje apygardose, o šie balsai yra lygiaverčiai
kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti, piliečio balsui.
Visi piliečiai Seime atstovaujami lygiais pagrindais pagal
atstovavimo normą, kuri nustatoma prieš kiekvienus rinkimus.
4 straipsnis.Tiesioginiai rinkimai
Seimo narius rinkėjai renka be tarpininkų.
5 straipsnis.Slaptas balsavimas
Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti
rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.
6 straipsnis.Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos rinkimus
rengia ir vykdo viešai. Apie visus rinkimų organizavimo
renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai turi būti pranešama
ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki renginių pradžios.
Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą,
rinkimų apygardų ir apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų
sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus,
kandidatų į Seimo narius registravimo rezultatus, balsavimo ir
rinkimų rezultatus.
Masinės informacijos priemonės informuoja apie Seimo
rinkimų rengimą ir vykdymą. Jų atstovai turi teisę nekliudomai
dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimų
komisijos, taip pat gauti informaciją apie rinkimų rengimą ir
vykdymą.
7 straipsnis.Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė.
II. RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS
8 straipsnis.Rinkimų apygardų sudarymas
Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos
teritorija dalinama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą,
atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį
padalijimą. Gyventojų skaičius apygardose neturi skirtis
daugiau kaip 25%. Apygardų dydį, ribas ir centrus nustato ir
skelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 75
dienų iki rinkimų.
Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda,
kurioje balsuoja visi turintys aktyviąją rinkimų teisę Lietuvos
Respublikos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę
rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių.
9 straipsnis.Rinkimų apylinkių sudarymas
Rinkimų apygardos dalijamos į rinkimų apylinkes.
Kiekvienos rinkimų apygardos suskirstymą į rinkimų apylinkes,
rinkimų apylinkių skaičių ir dydį nustato apygardos
rinkimųkomisija likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki rinkimų.
Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventine daugiau kaip
5000 rinkėjų.
Apygardos rinkimų komisija per 7 dienas nuo apylinkių
sąrašo patvirtinimo informuoja rinkėjus, kokios yra kiekvienos
rinkimų apylinkės ribos, nurodo, kur yra jos buveinė ir
balsavimo patalpos.
III. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
10 straipsnis.Rinkimų komisijos
Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkimų komisija;
2) apygardų rinkimų komisijos;
3) apylinkių rinkimų komisijos.
Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į Seimo
narius.
11 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymas
Vyriausioji rinkimų komisija yra aukščiausia rinkimų
organizavimo institucija.
Vyriausiąją rinkimų komisiją, iki eilinių Seimo rinkimų
dienos likus ne mažiau kaip 90 dienų, sudaro Seimas.
Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma ketveriems metams
iš:
komisijos pirmininko;
trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie
burtais nustatomi iš teisingumo ministro pasiūlytų šešių
kandidatų;
trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie
burtais nustatomi iš Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų
šešių kandidatų.
Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į
Vyriausiąją rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau kandidatų.
Burtų traukimą Seimo posėdyje organizuoja Seimo
Pirmininkas arba jo pavaduotojas.
Politinės partijos ir politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo
vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų
sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į Vyriausiąją
rinkimų komisiją po vieną atstovą iki komisijos sudarymo.
Seimas negali pasiūlytų kandidatų atmesti.
Visais atvejais asmenys, paskirti į Vyriausiąją rinkimų
komisiją iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų
draugijos pasiūlytų kandidatų, turi sudaryti daugiau kaip 1/2
komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija
padidinama šiame straipsnyje nustatyta tvarka traukiant burtus
po lygiai iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų
draugijos pasiūlytų kandidatų, kurių turi būti dvigubai
daugiau, negu reikia papildomai paskirti narių į Vyriausiąją
rinkimų komisiją.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat komisijos
nariai, burtais paskirti į komisiją, jeigu jie yra politinių
partijų, politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo
narystę šiose partijose ir politinėse organizacijose ir darbo
komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partijų ir organizacijų
veikloje bei vykdyti jų pavedimų.
Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje išsirenka
pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių. Pirmininko
pavaduotojas renkamas iš narių, neatstovaujančių politinėms
partijoms, politinėms organizacijoms.
12 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai
Vyriausioji rinkimų komisija:
1) suskirsto Lietuvos teritoriją į vienmandates rinkimų
apygardas ir nustato jų ribas;
2) sudaro apygardų rinkimų komisijas;
3) priima kandidatų į Seimo narius iškėlimo pareiškinius
dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatus ir skelbia
rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų, politinių
organizacijų ir koalicijų iškeltų kandidatų sąrašus, jiems
suteiktus numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose
iškeltus kandidatus;
4) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų
dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų
užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;
5) tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas;
6) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;
7) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų
rinkimų komisijų, apylinkių rinkimų komisijų sprendimų;
8) vykdo ir daugiamandatės apygardos rinkimų komisijos
funkcijas;
9) nustato ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus;
10) išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos
Seimo nario pažymėjimą;
11) perduoda Valstybės archyvui saugoti rinkėjų sąrašus,
balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus;
12) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo
nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija
kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios
rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos
skubos tvarka.
13 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas
Apygardų rinkimų komisijas sudaro Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pastarosios sudarymo.
Jei rinkimai vyksta vienoje ar keliose apygardose, tų
apygardų rinkimų komisijos sudaromos ne vėliau kaip per 20
dienų nuo nutarimo paskelbti rinkimus priėmimo datos.
Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:
dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir
aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo
teisingumo ministras;
dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir
aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo
Lietuvos teisininkų draugija.
Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali
siūlyti ir daugiau kandidatų.
Politinės partijos ir politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio
daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio
sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po du
savo atstovus. Vyriausioji rinkimų komisija šių kandidatų
atmesti negali. Jei kandidatų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji
rinkimų komisija vietoje jų gali papildomai skirti komisijos
nariais kandidatus, pasiūlytus teisingumo ministro ir Lietuvos
teisininkų draugijos.
Visais atvejais asmenys, paskirti į apygardų rinkimų
komisijas iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų
draugijos pasiūlytų kandidatų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3
komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija
padidinama po lygiai iš teisingumo ministro ir Lietuvos
teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų.
Apygardos rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji
rinkimų komisija.
Apygardos rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje
išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
13-1 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai
Apygardos rinkimų komisija:
1) suskirsto rinkimų apygardos teritoriją į rinkimų
apylinkes, nustato jų ribas ir apylinkių numeraciją;
2) informuoja rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus apie
rinkimų apylinkių ribas, jų buveines, darbo laiką ir balsavimo
patalpas;
3) prižiūri, kaip rinkimų apygardoje vykdomas šis
įstatymas;
4) surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą;
5) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų
sprendimų ir veiksmų, priima dėl jų sprendimus;
6) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
14 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Apylinkių rinkimų komisijas sudaro apygardų rinkimų
komisijos ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pastarųjų sudarymo.
Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatų,
kuriuos pasiūlo politinės partijos ir politinės organizacijos,
gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje
pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios
politinės partijos ir politinės organizacijos turi teisę
pasiūlyti į apylinkių rinkimų komisiją iki trijų savo atstovų.
Jeigu kandidatų nebuvo pasiūlyta, apygardų rinkimų komisijos
gali proporcingai padidinti nurodytųjų politinių jėgų
atstovavimo normą.
Apygardų rinkimų komisijos negali atmesti šiame
straipsnyje nurodytų kandidatų, pasiūlytų į apylinkės rinkimų
komisiją.
Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria apygardų
rinkimų komisijos.
Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje
išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
14-1 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš savivaldybių valdymo institucijų gauna rinkėjų
sąrašus, juos tikslina ir tvirtina;
2) nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
3) likus iki rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, pateikia
apylinkės rinkėjų sąrašą apygardos rinkimų komisijai;
4) įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo
pažymėjimus;
5) garantuoja, kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų
įrengtos balsavimo patalpos ir balsadėžės;
6) rinkimų dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;
7) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą;
8) svarsto tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus
rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo,
balsų skaičiavimo protokolų surašymo klausimais ir priima dėl
jų sprendimus;
9) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
15 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas
Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose
dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų
sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių
komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai,
lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai,
nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti
atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo.
Pasibaigus balsavimui, apylinkės rinkimų komisijos,
apygardų rinkimų komisijos gali priimti sprendimus tik dėl
balsų skaičiavimo protokolų surašymo.
Visų rinkimų komisijų visi posėdžiai yra vieši. Juose turi
teisę dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų bei
kandidatų į Seimo narius stebėtojai, visų masinės informacijos
priemonių atstovai.
Niekas neturi teisės rengti neviešų rinkimų komisijų
posėdžių.
Nuo rinkimų komisijų sudarymo jų pirmininkams ir nariams
draudžiama bet kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip
bandyti paveikti rinkėjų valią. Asmenys, pažeidę šį
reikalavimą, gali būti atleisti iš komisijos.
16 straipsnis.Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų iki balsavimo pabaigos
Politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios
kandidatą į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius, jų
įgaliotiniai, stebėtojai rinkimų komisijų sprendimus, priimtus
iki balsavimo pabaigos, gali apskųsti:
1) apylinkių rinkimų komisijų - apygardos rinkimų
komisijai;
2) apygardų rinkimų komisijų - Vyriausiajai rinkimų
komisijai;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos - Vilniaus apygardos
teismui;
Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48
valandas nuo skundo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir
nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo
paskelbimo.
Pakeitimai:
1. Nr.1-645; 1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1718.
17 straipsnis.Parama rinkimų komisijoms
Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos bei
organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms
vykdyti šių įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias.
Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos,
jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privaloapsvarstyti
rinkimų komisijų pateiktus prašymusir duoti rinkimų komisijai
motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams darbams rinkimų komisija gali samdyti
reikiamą skaičių personalo.
Vietos savivaldybės,valstybės įstaigos ir organizacijos
privalo suteikti rinkimų komisijoms patalpas bei įrengimus
rinkimams rengti ir vykdyti.
18 straipsnis.Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų
komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų
komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.
Rinkimų komisijų pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse,
įstaigose, organizacijose ir dėl savo veiklos rinkimų
komisijose negaunantiems darbo užmokesčio, valstybė išmoka
vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje dydžio sumą.
19 straipsnis.Rinkimų komisijų sudėties keitimas
Rinkimų komisijų pirmininkus ir narius iš jų pareigų
komisijoje gali atleisti institucija, patvirtinusi komisijos
sudėtį.
Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys
skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka.
IV. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
20 straipsnis.Rinkėjų sąrašų sudarymas
Rinkimams vykdyti sudaromi kiekvienos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašai. Juos sudaro atitinkamų savivaldybių valdymo
institucijos ir jų vadovų pasirašytus perduoda apylinkių
rinkimų komisijoms likus ne mažiau kaip 30 dienųiki rinkimų
dienos.
Rinkimų komisijos gautus rinkėjų sąrašus patikslina ir
juos tvirtina. Patvirtintą rinkėjų sąrašą pasirašo apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas ir sekretorius.
21 straipsnis.Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus
bendroji tvarka
Į apylinkės rinkėjų sąrašą įrašomi aktyviąją rinkimų teisę
turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo
metu nuolat gyvena tos rinkimų apylinkės teritorijoje.
Jei po sąrašų sudarymo pradžios rinkėjas pakeitė savo
nuolatinę gyvenamąją vietą, jis gali būti įrašomas į apylinkės
rinkėjų sąrašus pagal naują nuolatinę gyvenamąją vietą, jei
likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų šios apylinkės
komisijai jis padavė pareiškimą dėl jo įrašymo į rinkėjų
sąrašą. Apylinkės rinkimų komisija turi pasirūpinti, kad jis
būtų išbrauktas iš tos apylinkės rinkėjų sąrašo, kur buvo jo
ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta.
22 straipsnis.Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos
piliečių įrašymas į sąrašus
Užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, jei jie
neįrašomi į rinkėjų sąrašusbendrąja tvarka, pagal jų
pasirinkimą gali būti įrašomi į rinkimų apygardos, kurios
teritorijoje jie nuolatos gyveno iki išvykimo iš Lietuvos
Respublikos, rinkėjų sąrašus.
Užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai
pareiškimą dėl įrašymo į rinkėjų sąrašus paduoda Lietuvos
Respublikos diplomatinei atstovybei likus ne mažiau kaip 50
dienų iki rinkimų, jei Vyriausioji rinkimų komisija nėra
nustačiusi trumpesnio termino.
23 straipsnis.Krašto apsaugos karių įrašymas į rinkėjų
sąrašus
Asmenys, atliekantys tikrąją karinę arba alternatyvią
tarnybą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurios
teritorijoje jie nuolatos gyveno iki jie buvo pašaukti atlikti
tikrąją karinę arba alternatyvią tarnybą.
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai,
puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į tos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašus, kurios teritorijoje jie nuolatos gyvena.
24 straipsnis.Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą
Kiekvienas rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų
sąrašą. Tai tikrina Vyriausioji rinkimų komisija. Nustačiusi,
kad rinkėjas yra įrašytas į kelių apylinkių rinkėjų sąrašus,
likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų ji kreipiasi į
rinkėją, kad šis per 10 dienų praneštų, į kurį apylinkės
rinkėjų sąrašą jis norėtų būti įrašytas. Jei per nustatytą
terminą rinkėjas neapsisprendžia, Vyriausioji rinkimų komisija
jį įrašo į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurioje, jos
nuomone, rinkėjui patogiau balsuoti, ir apie tai per 3 dienas
praneša rinkėjui. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimas negali būti apskųstas.
25 straipsnis.Rinkėjų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų apylinkės
rinkimų komisija viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti
ir sudaro sąlygas rinkėjams su jais susipažinti, nurodydama
laiką ir vietą šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.
26 straipsnis.Rinkėjų sąrašų patikslinimas
Pastabas dėl netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas,
kandidato į Seimo narius ar politinės partijos, politinės
organizacijos įgaliotinis gali pateikti apylinkės rinkimų
komisijai likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų.
Apylinkės rinkimų komisija pastabas privalo išnagrinėti ir
sprendimą priimti per 2 dienas nuo jų gavimo. Apylinkės rinkimų
komisijos sprendimas gali būti apskųstas apygardos rinkimų
komisijai per 2 dienas; apygardos rinkimų komisijos sprendimą
privalo priimti per 2 dienas nuo skundo gavimo. Apygardos
rinkimų komisijos sprendimas yra galutinis.
27 straipsnis.Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo
Skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas negali realizuoti savo teisėsrinkti, rinkėjas ar
politinės partijos, politinės organizacijos atstovas pateikia
apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki
rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti
ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas
nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10
dienų.
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali
būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą
išnagrinėja per 2 dienas, o jo sprendimas yra galutinis.
Praleidus pastaboms ir skundams pareikšti nustatytus
terminus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.
Apie gautus skundus ir rinkėjų sąrašuose padarytus
pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša Vyriausiajai ir
apygardos rinkimų komisijoms per kiek įmanoma trumpesnį laiką,
bet ne vėliau kaip per 24 valandas.
Pakeitimai:
1.Nr.1-645; 1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1718.
28 straipsnis.Rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai
Apygardos rinkėjų sąrašus sudaro apygardos rinkimų
komisijos pagal apylinkių rinkimų komisijų pateiktus apylinkių
rinkėjų sąrašus.
29 straipsnis.Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą sudaro Vyriausioji
rinkimų komisija pagal apygardų rinkimų komisijų pateiktus
apygardų rinkėjų sąrašus likus ne mažiau kaip 20 dienų iki
rinkimų dienos.
V. KANDIDATŲ Į SEIMO NARIUS KĖLIMAS
30 straipsnis.Kandidatų į Seimo narius kėlimas
vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų
apygardose
Kandidatus į Seimo narius vien mandatėse ir
daugiamandatėje rinkimų apygardose turi teisę kelti politinės
partijos, įregistruotos rinkimams pagal Politinių partijų
įstatymą ne vėliau kaip prieš 35 dienas iki rinkimų, taip pat
politinės organizacijos, kurių veikiantys įstatai su nuoroda į
politinį organizacijos pobūdį bei jų pakeitimai yra
įregistruoti Teisingumo ministerijoje ne vėliau kaip prieš 2
mėnesius iki rinkimų, ir jei yra ne mažiau kaip 1 tūkstantis
rinkėjų parašų, remiančių judėjimo dalyvavimą rinkimuose.
Pavieniai asmenys gali iškelti save kandidatais į Seimo
narius vienmandatėse rinkimų apygardose, jeigu jų kandidatūrą
remia raštu ne mažiau kaip 1 tūkstantis tos apygardos rinkėjų.
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos ir
politinės organizacijos ar jų koalicijos savo kandidatus į
Seimo narius kelia, pateikdami kandidatų sąrašus. Sąraše
negali būti įrašyta mažiau kaip 20 kandidatų.
31 straipsnis.Kandidatų iškėlimo pareiškiniai
dokumentai
Politinės partijos ar politinės organizacijos, keliančios
kandidatus, turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos
pareiškinius dokumentus:
1) įstatus, jų pakeitimus, registracijos dokumentus ir
rinkėjų parašus pagal šio įstatymo 30 straipsnio pirmosios
dalies reikalavimus;
2) pareiškimą apie dalyvavimą rinkimuose, kur nurodytos
rinkimų apygardos, kuriose politinės partijos ar politinės
organizacijos numato kelti savo kandidatus;
3) daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų
sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš eilės. Jeigu politinės
organizacijos įstatai nenumato kitaip, kandidatų sąrašas turi
būti patvirtintas organizacijos suvažiavime ar konferencijoje;
4) išrašus iš sprendimų dėl kandidatų konkrečiose
vienmandatėse rinkimų apygardose iškėlimo;
5) iškeltų kandidatų raštiškus sutikimus būti iškeltiems
konkrečiose rinkimų apygardose. Sutikime turi būti kandidato
įsipareigojimas, jei jis bus išrinktas, nutraukti darbinę ar
kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu;
6) dokumentus, patvirtinančius, kad yra sumokėtas sąrašo
rinkiminis užstatas lygus 1 vidutiniam mėnesiniam darbo
užmokesčiui (VMDU), padaugintam iš kandidatų skaičiaus sąraše;
7) dokumentus, patvirtinančius, kad yra sumokėti
organizacijos iškeltų kandidatų vienmandatėse apygardose
rinkiminiai užstatai - po 1 vidutinį mėnesinį darbo užmokestį
(VMDU) už kiekvieną.
Pavieniai asmenys, iškėlę save kandidatais į Seimo narius,
apygardos rinkimų komisijai turi pateikti:
1) pareiškimą apie savęs iškėlimą kandidatu į Seimo narius
konkrečioje rinkimų apygardoje. Pareiškime turi būti kandidato
įsipareigojimas, jei jis bus išrinktas, nutraukti darbinę ar
kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu;
2) ne mažiau kaip 1 tūkstantį tos rinkimų apygardos rinkėjų,
remiančių šį iškėlimą, parašų;
3) dokumentą, patvirtinantį, kad yra įmokėtas rinkiminis
užstatas, lygus 1 vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui
(VMDU).
Taip pat turi būti nurodyta visų kandidatų vardas,
pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta ir pateiktas dokumentas,
patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę. Kandidatai,
kurie yra davę kitų valstybių piliečio priesaiką, turi raštu
jos atsisakyti.
Užstatas grąžinamas laimėjusiam rinkimus kandidatui ir
politinėms organizacijoms, kurių sąrašai gauna teisę dalyvauti
mandatų paskirstyme. Kiti užstatai pervedami į
valstybės biudžetą.
Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65
dienoms ir baigiamas likus 35 dienoms iki rinkimų.
Gavusi politinės organizacijos pareiškinius dokumentus,
Vyriausioji rinkimų komisija turi per 2 dienas kreiptis į
Teisingumo ministeriją dėl organizacijos registracijos fakto
patvirtinimo. Teisingumo ministerija turi duoti raštišką
atsakymą per 2 dienas. Gavusi pranešimą apie kokius nors
registracijos trūkumus, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie
tai nedelsdama pranešti politinės organizacijos įgaliotiniui.
32 straipsnis.Įgaliotinis rinkimams
Pateikiant politinės partijos, politinės organizacijos ar
pavienio kandidato rinkimų pareiškinius dokumentus turi būti
nurodomi jų įgaliotinių rinkimams pavardės ir adresai.
33 straipsnis.Kandidatų į Seimo narius kėlimas ir
įrašymas į sąrašą
Kiekvienas kandidatas į Seimo narius gali būti įrašytas
tik į vienos politinės partijos ar politinės organizacijos
iškeltų kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Asmuo, įrašytas į tokį sąrašą, turi teisę tuo pat metu būti
iškeltas kandidatu į Seimo narius dar ir vienoje vienmandatėje
rinkimų apgardoje.
Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau kaip į vienos politinės
organizacijosiškeltų kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų
apygardoje arba yra iškeltas daugiau kaip vienoje vienmandatėje
rinkimų apygardoje, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalauja
iš jo pasirinkti, kurios politinės organizacijos iškeltų
kandidatų sąraše, taip pat kokioje vienoje vienmandatėje
rinkimų apygardoje jis norėtų balotiruotis. Jei likus 35 dienų
iki rinkimų kandidatas nepraneša apie savo pasirinkimą, jis
išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų daugiamandatėje ir visose
vienmandatėse rinkimų apygardose.
34 straipsnis.Kandidatų sąrašų sujungimas
Likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos kelios
politinės partijos ar politinės organizacijos gali sujungti
savo iškeltų kandidatų sąrašus. Tam jie privalo pateikti
Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl kandidatų sąrašų
sujungimo. Jungtiniai sąrašai laikomi vienu sąrašu. Viena
politinė partija ar politinė organizacija negali dalyvauti
daugiau kaip viename jungtiniame kandidatų sąraše.
35 straipsnis.Teisė atsiimti rinkimų pareiškinius
dokumentus
Politinė partija ar politinė organizacija, taip pat asmuo,
iškeltas vienmandatėje rinkimų apygardoje arba politinės
organizacijos sąraše, bet kuriuo metu gali atsiimti savo
rinkimų pareiškinius dokumentus, tačiau ne vėliau kaip likus 15
dienų iki rinkimų. Dėl to reikia raštu kreiptis į Vyriausiąją
rinkimų komisiją ir pranešti atitinkamai politinei
organizacijai.
Jai pareiškinius dokumentus atsiima politinė organizacija,
esanti koalicijoje, tai kandidatai išbraukiami iš jungtinio
kandidatų sąrašo ir gali būti pakeičiamas koalicijos
pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu informuoti koalicijos
partnerius. Jeigu atsiėmus pareiškinius rinkimų dokumentus
koalicijos daliai jungtiniame kandidatų sąraše lieka tik vienos
politinės partijos ar politinės organizacijos kandidatai, jie
rinkimuose dalyvauja tik kaip šios politinės partijos ar
politinės organizacijos kandidatai.
36 straipsnis.Kandidatų ir jų sąrašų paskelbimas
Pasibaigus kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Teisingumo
ministerija per 1 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos
reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios politinės partijos ir
politinės organizacijos yra įregistruoti, kokių veikla yra
sustabdyta ar nutraukta. Kitą dieną po Teisingumo ministerijos
oficialaus patvirtinimo gavimo Vyriausioji rinkimų komisija,
dalyvaujant politinių partijų įgaliotiniams, organizuoja eilės
numerių suteikimą pagal burtus atskirais sąrašais rinkimuose
dalyvaujančioms politinėms partijoms, politinėms organizacijoms
ir jų koalicijoms.
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų Vyriausioji
rinkimų komisija skelbia rinkimuose dalyvaujančių politinių
partijų, politinių organizacijų ir koalicijų iškeltų kandidatų
sąrašus, jiems suteiktus numerius, taip pat vienmandatėse
rinkimų apygardose iškeltus kandidatus.
Nuo tokio paskelbimo dienos prasideda rinkimų kampanija.
VI. KANDIDATŲ Į SEIMO NARIUS VEIKLOS GARANTIJOS
37 straipsnis.Kandidato į Seimo narius teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis
masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai į Seimo narius po kandidatų sąrašų paskelbimo
rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir
kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose,
valstybinėse masinės informacijos priemonėse ir skelbti savo
rinkiminę programą.
Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi
padėti kandidatams į Seimo narius organizuoti susitikimus su
rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.
38 straipsnis.Atsakomybė už Lietuvos Respublikos Seimo
rinkimų įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip
kliudantys rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti ir būti
išrinktais į Seimą, organizuoti rinkiminę agitaciją, taip pat
rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų
dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo
slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus. Atsakomybėn taip pat traukiami asmenys,
paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą
į Seimo narius ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
39 straipsnis.Kandidato į Seimo narius teisė būti
atleistam nuo darbo ar tarnybinių
pareigų rinkimų kampanijos laikui
Įrašytas į kandidatų sąrašus kandidatas rinkimų į Seimą
organizavimo ir vykdymo laikui, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį, jo
prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.
40 straipsnis.Kandidato į Seimo narius neliečiamybė
Kandidatas į Seimo narius rinkimų kampanijos metu, taip
pat po rinkimų negali būti be Vyriausiosios rinkimų komisijos
sutikimo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam
negali būti taikomos administracinės nuobaudos teismine tvarka
už veiksmus, padarytus rinkimų kampanijos metu.
41 straipsnis.Rinkimų stebėtojai
Politinės partijos, politinės organizacijos ar pavienio
kandidato rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą.
Rinkimų stebėtojai turi teisę reikalauti, kad rinkimų
komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo patalpoje
esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos
įstatymų.
VII. RINKIMINĖ AGITACIJA
42 straipsnis.Rinkiminės agitacijos pagrindai
Politinės partijos, politinės organizacijos ir pavieniai
kandidatai rinkiminę agitaciją gali pradėti nuo tos dienos, kai
prasideda rinkimų kampanija.
Rinkiminė agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis
formomis ir būdais, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos
Respublikos Konstituciją ir įstatymus.
43 straipsnis.Naudojimosi masinės informacijos
priemonėmis sąlygos ir tvarka
Politinėms partijoms, politinėms organizacijoms,
iškėlusiems kandidatus, taip pat pavieniams kandidatams
suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis masinės
informacijos priemonėmis. Konkrečią radijo ir televizijos laidų
apimtį ir laiką, skirtą rinkiminei agitacijai, nustato
Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su radijo ir
televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas
lygybės principas tarp politinių partijų ir politinių
organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, ir tarp save iškėlusių
kandidatų. Kiekvienai politinei partijai ar politinei
organizacijai skiriama ne mažiau kaip 1,5 val. valstybinės
televizijos laiko, o save iškėlusiems kandidatams - 5 min.
kiekvienam.
Save iškėlę kandidatai turi teisę nemokamai pateikti ne
ilgesnį kaip 1 mašinraščio puslapio savo rinkiminės programos
tekstą valstybės laikraščiuose ir apygardų, kuriose jie
iškelti, savivaldybių laikraščiuose. Agitaciją komercinėse
masinės informacijos priemonėse riboja tik rinkimų sąskaitų
dydis.
Visus ginčus dėl rinkiminės agitacijos sprendžia
Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi politinių partijų
ir politinių organizacijų, taip pat pavienių kandidatų
lygiateisiškumo principu.
Jeigu masinės informacijos priemonės paskelbia
kompromituojančią medžiagą apie kandidatus į Seimo narius, tai
ne vėliau kaip per 5 dienas iki rinkimų privalo suteikti
galimybę pareikšti atsakomąją nuomonę.
44 straipsnis.Draudimas valstybės institucijų
pareigūnams daryti poveikį rinkėjų
valiai
Rinkimų kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams,
taip pat valstybinių masinės informacijos priemonių
darbuotojams draudžiama naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet
kokia forma vykdyti rinkiminę agitaciją ar kitaip bandyti
paveikti rinkėjų valią.
Jeigu tokie asmenys yra kandidatai į Seimo narius, masinės
informacijos priemonėse jie gali pasisakyti tik šio įstatymo 43
straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu jų pareigų vykdymas
reikalauja pranešti masinės informacijos priemonėms svarbias
žinias, tą jie gali padaryti tik spaudos konferencijoje.
45 straipsnis.Rinkiminės agitacijos finansavimas
Rinkiminė agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat
politinių partijų, politinių organizacijų ir kandidatų į Seimo
narius gautų lėšų, kurios kaupiamos specialiose rinkimų
sąskaitose. Maksimalus leidžiamų panaudoti rinkimų kampanijai
lėšų dydis yra 20 VMDU pavieniam kandidatui ir 200 VMDU
politinei organizacijai. Jei pervestų į atitinkamą sąskaitą
lėšų dydis viršija nustatytą sumą, bankas perteklių perveda į
valstybės biudžetą.
Kandidatams iš valstybės lėšų apmokama už pagal šį
įstatymą skirtą laiką valstybiniame radijuje ir televizijoje,
už kandidato vienmandatėje apygardoje rinkiminio plakato, taip
pat rinkiminės programos valstybiniuose ir savivaldybių
laikraščiuose atspausdinimą, už politinių organizacijų
kandidatų sąrašų atspausdinimą.
Rinkiminei agitacijai skirtų lėšų panaudojimą kontroliuoja
finansų organai ir Vyriausioji rinkimų komisija. Ataskaitas
apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkiminei agitacijai
politinės partijos ir politinės organizacijos turi paskelbti
spaudoje ne vėliau kaip per 15 dienų po rinkimų.
46 straipsnis.Rinkiminės agitacijos draudimas rinkimų
dieną
Rinkiminė agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki
rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę
agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne
mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Jokių vaizdinių
rinkiminės agitacijos priemonių negali būti balsavimo patalpoje
ir 50 metrų atstumu aplink ją.
VIII. PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
47 straipsnis.Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Balsavimo pažymėjimų, balsavimo biuletenių, vidinių ir
išorinių vokų balsavimui paštu, kitų rinkimuose naudojamų
oficialių vokų, paketų, dokumentų, antspaudų pavyzdžius bei
formas, taip pat jų užpildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji
rinkimų komisija.
48 straipsnis.Rinkimų biuleteniai
Rinkimams į Seimą kiekvienam rinkėjui pateikiami du
biuleteniai: vienas balsavimui dėl kandidato konkrečioje
vienmandatėje apygardoje, kitas - dėl politinės partijos ar
politinės organizacijos (koalicijos) kandidatų sąrašų
daugiamandatėje apygardoje.
Į vienmandačių apygardų rinkimų biuletenį kandidatai į
Seimo narius įrašomi pagal abėcėlę, nurodoma kiekvieno
kandidato į Seimo narius pavardė, vardas ir jį iškėlusios
politinės organizacijos pavadinimas.
Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje įrašomi
politinių organizacijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus,
pavadinimai pagal joms suteiktus eilės numerius didėjančia
tvarka.
49 straipsnis.Rinkimų biuletenių pristatymas
Rinkimų biuleteniai ir vokai rinkimų apylinkėms ir pašto
skyriams pristatomi likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų.
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir
laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybine vėliava,
rinkimų biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai
prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.
Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių
ir vokų balsavimui paštu išleidimą ir pristatymą nepažeidžiant
nurodytų terminų.
50 straipsnis.Balsavimo pažymėjimas
Numeruotus balsavimo pažymėjimus išduoda apylinkių rinkimų
komisijos.
Balsavimo pažymėjime nurodoma:
1) rinkėjo vardas, pavardė;
2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);
3) rinkėjo adresas;
4) apygarda, kurioje rinkėjas balsuoja;
5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašus įtrauktas rinkėjas,
adresas.
51 straipsnis.Balsavimo pažymėjimo įteikimas rinkėjams
Balsavimo pažymėjimai įteikiami rinkėjams likus ne mažiau
kaip 10 dienų iki rinkimų dienos. Jei dėl rinkimų komisijos
kaltės balsavimo pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti
išduodamas tuoj pat, rinkėjui pareikalavus.
Rinkėjui, kuriam buvo išduotas balsavimo pažymėjimas su
netikslumais, arba dėl klaidos rinkėjų sąraše nebuvo visai
išduotas, teisingas balsavimo pažymėjimas išduodamas tuoj pat
po klaidos ištaisymo.
52 straipsnis.Balsavimo pažymėjimo dublikatas
Rinkėjo raštišku prašymu jam gali būti išduotas balsavimo
pažymėjimo dublikatas. Balsavimo pažymėjimų dublikatai
neišduodami rinkimų dieną.
IX. BALSAVIMAS
53 straipsnis.Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos
apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas
balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis
yra įtrauktas, jei kitko nenumato šis įstatymas.
54 straipsnis.Balsavimo patalpos įrengimas
Balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
Balsavimo kabina turi būti įrengta taip, kad niekas
negalėtų matyti joje esančio rinkėjo.
Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje
rinkimų apylinkėje. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti
kandidatų, renkamų toje apygardoje, sąrašai.
Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių,
išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą.
55 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus
joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada
rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrinęs,
ar balsadėžė yra tuščia, ją antspauduoja. Įsitikinęs, kad
balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės
gautų biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą,
išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos
nariams, kiekvienam komisijos nariui išdalintų rinkimų
biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą ir atidaro balsavimo patalpą, tuo skelbdamas rinkimų
pradžią.
56 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
Atvykęs į balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės
rinkimų komisijos nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą
dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę, ir pasirašo
rinkėjų sąraše. Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas.
Tik po to, kai rinkėjas pasirašo, jam išduodami rinkimų
biuleteniai. Balsuojant paštu, balsavimo pažymėjime pažymima
apie biuletenių išdavimą ir balsavimo pažymėjimas grąžinamas
rinkėjui.
Išduoti rinkėjui kurio nors kito asmens rinkimų biuletenį
draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako
pagal įstatymus.
57 straipsnis.Balsavimo tvarka
Gavęs rinkimų biuletenius, rinkėjas eina į balsavimo
kabiną, kurioje biuletenius užpildo.
Vienmandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi
to kandidato į Seimo narius pavardę, už kurį jis balsuoja, o
daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje pažymi tos
politinės partijos ar politinės organizacijos (jų koalicijos)
pavadinimą, dėl kurių iškeltų kandidatų sąrašo jis balsuoja
"už".
Užpildytus rinkimų biuletenius rinkėjas asmeniškai įmeta į
balsadėžę.
Rinkėjui prašant, sugadintas rinkimų biuletenis
pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po
to, kai išdavęs naują biuletenį, rinkimų komisijos narys jį
perbraukė ir ant jo pasirašė.
Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats užpildyti
rinkimų biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą
asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką ar narį), kuris
vietoje jo atliktų šiuos veiksmus.
58 straipsnis. Balsavimas paštu
Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis,
pradedant 7 diena iki rinkimų ir baigiant likus 1 dienai iki
rinkimų, jei rinkėjas yra įrašytas į to miesto, rajono rinkėjų
sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas
nėra įrašytas į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus. Balsavimo
paštu išlaidas apmoka valstybė.
Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus
viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir
balsavimo vokų išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu.
Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti
balsavimo paštu metu skiriamas atsakingas pareigūnas
(pareigūnai).
Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas
galėtų netrukdomas užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos
į balsavimo voką.
Balsavimas paštu vyksta šio įstatymo 56 ir 57
straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus biuletenių įmetimą į
balsadėžę. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami
vokai balsavimui paštu.
Rinkėjas užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį
balsavimo voką, jį užklijuoja ir kartu su balsavimo pažymėjimu
įdeda į išorinį voką, kurį taip pat užklijuoja. Išorinis vokas
antspauduojamas ryšių skyriaus antspaudu.
Vokai balsavimui paštu adresuojami tos apylinkės rinkimų
komisijai, į kurios apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas yra
įtrauktas.
Išorinius vokus, balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius
paštininkas atneša į namus negalintiems vaikščioti rinkėjams
likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 2 dienoms. Negalinčių
vaikščioti rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki
rinkimų sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal duomenis,
miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų pateiktus raštu. Pašto
darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali
atnešti išorinių vokų, balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių į
namus rinkėjams, kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti
rinkėjų sąrašą.
Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu balsavimo
pažymėjimu, balsavimo voku ir ten esančiais biuleteniais)
rinkėjas gali:
1) įteikti pašto skyriaus pareigūnui;
2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į pašto dėžutę.
59 straipsnis.Balsavimas diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje
(konsulate) galima jos darbo valandomis tam skiriant ne mažiau
kaip 4 valandas per dieną. Balsavimo dienas (ne mažiau 5)
kiekvienai diplomatinei atstovybei (konsulatui) nustato
Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Užsienio reikalų
ministerija. Diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose
vyksta balsavimas, sąrašą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija,
suderinusi su Užsienio reikalų ministerija. Už balsavimo
organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsultato)
vadovas.
60 straipsnis.Balsavimas laive, plaukiojančiame su
Lietuvos valstybine vėliava
Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš
6 dienas iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto ir
negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitos aplinkybės, dėl
kurių turintis teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis
negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje ar paštu.
Sąrašą laivų, kuriuose vyksta balsavimas, ir balsavimo
kiekviename laive laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija,
suderinusi su kompetentingomis tarnybomis ir Užsienio reikalų
ministerija taip, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų
sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive organizavimą
atsako laivo kapitonas ar jo padėjėjas, kurie yra Lietuvos
Respublikos piliečiai.
61 straipsnis.Balsavimo Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose su Lietuvos valstybine
vėliava, tvarka
Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos
valstybine vėliava, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
62 straipsnis.Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
Gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi
specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.
Galintys judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys
balsavimo patalpoje šio įstatymo 58 straipsnyje nustatyta
tvarka.
Negalinčius judėti gydymo bei globos įstaigų globotinius
lanko specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos tvirtina
apygardų rinkimų komisijos. Balsuojantis asmuo turi pats jam
sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir
įdėti jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali
pasinaudoti asmens, kuriuo pasitiki, pagalba.
Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo
nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius,
kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas specialiems pašto
skyriams yra privalomas.
Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos
psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos
sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
63 straipsnis.Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose
sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.
Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams
balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
64 straipsnis.Balsavimas bausmės atlikimo vietose
Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų numatyta tvarka gali
išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios
vietos rinkimų apygardose.
X. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
65 straipsnis.Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita
pašto skyriuose
Likus vienai dienai iki rinkimų pašto skyriaus viršininkas
grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius apygardos
rinkimų komisijai.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto
skyriaus viršininkas tam specialiai skirtame žurnale
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Paštas vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais
įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau
kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos
Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
66 straipsnis.Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų
apylinkėse
Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos
narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenka
nepanaudotus rinkimų biuletenius, viešai juos suskaičiuoja,
įrašo jų skaičių į balsų skaičiavimo protokolą ir pagal parašus
rinkėjų sąraše bei balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra
neteisėtai išduotų biuletenių.
Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų
komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį
viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir
antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
67 straipsnis.Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir
balsavusių rinkėjų apskaita
Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti
antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo
būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti
rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia
komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu
komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie
tai surašomas aktas ir balsai neskaičiuojami.
Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma,
visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali
būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti balsus.
Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų
pažymėtus balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų
skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų
skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų
apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti
biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus,
liudijančius, kad biuleteniai gauti. Balsavusių rinkimų
apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų
balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose
rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse
rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
Radusi balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo
išduota rinkėjams, komisija imasi priemonių priežastims
išsiaiškinti.
Balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo
protokolą.
67-1 straipsnis.Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius,
pradedami skaičiuoti rinkimų biuleteniai, gauti paštu:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia
neatplėštus visus paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir
tikrinami pagal apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo
vokai antspauduojami rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu
balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše,
arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis
jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo
balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo
pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas
vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantys rinkimų biuleteniai negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti ant vidinio balsavimo voko;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas
gautas paštu, pavardės įrašoma "balsavo paštu";
5) antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į
balsadėžę, įrengtą pagal nustatytus reikalavimus;
6) taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė
atidaroma ir, atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus,
skaičiuojami paštu gauti balsai pagal 67 straipsnio
reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip po vieną
vienmandatės ir daugiamandatės apygardos rinkimų biuletenį,
visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.
Jei rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas
antspauduotas vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas
balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas aukštesniajai
rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų
skaičiavimo protokolą.
68 straipsnis.Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje
protokolai
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomi du balsų
skaičiavimo protokolai: vienmandatės rinkimų apygardos ir
daugiamandatės rinkimų apygardos.
Vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokole
įrašoma:
1) rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš apygardos rinkimų komisijos biuletenių
skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių
skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų
skaičius, balsavimo pažymėjimų skaičius, nepanaudotų ir
sugadintų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų
skaičius;
6) balsadėžės atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į
Seimo narius paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų
skaičius;
11) paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Seimo
narius skaičius;
14) iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose
rinkėjų skaičius;
15) iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių
skaičius;
16) iš viso už kiekvieną kandidatą į Seimo narius paduotų
balsų skaičius.
Daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo
protokole įrašoma:
1) rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš apygardos rinkimų komisijos biuletenių
skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių
skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų
skaičius, balsavimo pažymėjimų skaičius, nepanaudotų ir
sugadintų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų
skaičius;
6) balsadėžės atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvienos politinės
partijos ar politinės organizacijos (jų koalicijos) iškeltų
kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų
skaičius;
11) paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų balsų, paduotų už kiekvienos politinės
partijos ar politinės organizacijos (jų koalicijos) iškeltų
kandidatų sąrašą, skaičius;
14) iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose
rinkėjų skaičius;
15) iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių
skaičius;
16) iš viso už kiekvienos politinės partijos ar politinės
organizacijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičius.
Jeigu balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų
buvo išduota rinkėjams, apie tai įrašoma balsų skaičiavimo
protokoluose ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolus pasirašo
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to
protokolus pasirašo stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių
nuomonės pridedamos prie protokolų ir yra neatskiriama jų
dalis.
69 straipsnis.Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3) ne tos rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4) tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną
kandidatą į Seimo narius ar politinės partijos, politinės
organizacijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą, už
kuriuos jis balsavo, arba nepažymėjo nė vieno kandidato ar
kandidatų sąrašo.
Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu
priima apylinkės rinkimų komisija.
70 straipsnis.Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas apygardos rinkimų komisijai
Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip
pat negaliojančius ir nepanaudotuosius, balsų skaičiavimo
protokolus, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į
paketą ir užantspauduoja. Paketas apygardos rinkimų komisijai
pristatomas ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo
pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.
Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų
ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų transportavimo
bei juos transportuojančių asmenų saugumą.
71 straipsnis.Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų
komisijoje
Apygardos rinkimų komisija balsus pradeda skaičiuoti, kai
gauna visus balsų skaičiavimo dokumentus iš rinkimų apylinkių.
72 straipsnis.Panaikintas
73 straipsnis.Panaikintas
74 straipsnis.Apygardos rinkimų komisijos balsų
skaičiavimo protokolai
Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus,
rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus apygardos
rinkimų komisija nustato:
1) apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių,
kuris lygus apygardos rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų
skaičiui;
2) apygardoje negaliojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus apygardos rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių
skaičiui;
3) apygardoje galiojančių biuletenių skaičių, kuris lygus
apygardos rinkimų apylinkėse galiojančių biuletenių skaičiui;
4) už kiekvieną kandidatą į Seimo narius paduotų balsų
skaičių, kuris lygus rinkimų apylinkėse atskirai už kiekvieną
kandidatą į Seimo narius gautų balsų skaičiui;
5) už kiekvienos politinės partijos ar politinės
organizacijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičių, kuris lygus rinkimų apylinkėse atskirai už
kiekvienos politinės partijos ar politinės organizacijos (jų
koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą gautų balsų skaičiui.
75 straipsnis.Rinkimų rezultatų nustatymas
vienmandatėse rinkimų apygardose
Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi
įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų
rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus.
Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį rinkimuose balsavo
daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi daugiau kaip du
kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas Seimo nariu,
Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi šio įstatymo
reikalavimų, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo rinkimų
rezultatų paskelbimo rengia pakartotinį balsavimą, kuriame
dalyvauja du kandidatai, pirmajame balsavime gavę daugiausia
balsų. Po pakartotinio balsavimo išrinktu laikomas tas
kandidatas, už kurį balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu už abu
kandidatus paduotas vienodas balsų skaičius, rengiami
pakartotiniai rinkimai.
Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du
kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, rengiami
pakartotiniai rinkimai.
76 straipsnis.Rinkimų rezultatų nustatymas
daugiamandatėje rinkimų apygardoje
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi
įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas
ketvirtadalis visų rinkėjų.
Politinė partija ar politinė organizacija (koalicija) gali
gauti Seimo narių mandatus tik tuomet, jei už jo pateiktą
kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4% rinkimuose
dalyvavusių rinkėjų. Tautinių mažumų visuomeninė politinė
organizacija gali gauti Seimo narių mandatus, jeigu už jos
pateiktą sąrašą balsavo ne mažiau rinkėjų, negu reikia sudaryti
bent vieną kvotą.
Mandatai politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms
(koalicijoms) paskirstomi proporcingai pagal tai, kokį balsų
skaičių gavo kiekviena politinė organizacija, taikant kvotų ir
liekanų metodą.
Pirmiausia apskaičiuojama kvota, t.y. kiek balsų reikia 1
mandatui gauti. Ji lygi visų daugiamandatėje apygardoje paduotų
balsų už sąrašus, dalyvaujančius mandatų paskirstyme, skaičiui,
padalintam iš 70. Jei dalijant gaunamas dalmuo su liekana,
liekana atmetama, o prie dalmens pridedamas 1.
Tada už kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalinamas
iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius,
tenkantis kiekvienam sąrašui, o šio dalinimo liekanos
naudojamos likusiems mandatams paskirstyti. Dėl to visos
politinės organizacijos (koalicijos) yra surašomos iš eilės -
pagal joms atitekusių dalinimo liekanų didumą pradedant nuo
didžiausiosios. Jei dviejų organizacijų liekanos yra lygios,
pirmąja yra įrašoma ta, kuri gavo daugiau rinkėjų balsų, o
jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmąja įrašoma ta, kuri yra
gavusi daugiau mandatų visose apygardose. Likusieji mandatai
po vieną padalinami sąrašams pagal taip sustatytą eilę.
Jei kuriai nors politinei organizacijai (koalicijai) tektų
didesnis mandatų skaičius, negu yra jos sąraše, tai atliekantis
mandatų skaičius tuo pačiu būdu padalijamas kitiems sąrašams.
Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka,
kuri buvo nurodyta politinės organizacijos (koalicijos)
pareiškiniuose dokumentuose. Sąraše praleidžiami tie
kandidatai, kurie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose.
Išrinktam kandidatui iš politinės organizacijos sąrašo, dėl
kurio dar turi vykti pakartotinis balsavimas vienmandatėje
apygardoje, Seimo nario pažymėjimo įteikimas atidedamas iki
pakartotinio balsavimo rezultatų nustatymo.
77 straipsnis.Apygardos balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas Vyriausiajai rinkimų
komisijai
Apygardos rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš
rinkimų apylinkių, paštu gautus rinkimų biuletenius, rinkimų
apygardos balsų skaičiavimo protokolus, apygardos rinkimų
rezultatų nustatymo protokolą ir kitus rinkimų dokumentus
sudeda į specialius paketus ir užantspauduoja. Paketai per
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami
Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Rinkimų dokumentus Vyriausioji rinkimų komisija saugo visą
Seimo įgaliojimų laiką.
78 straipsnis.Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant
balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse bei apygardose,
taip pat nustatant rinkimų rezultatus apygardose, gali
dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų bei
kandidatų į Seimo narius stebėtojai, taip pat masinės
informacijos priemonių atstovai.
Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas
atitinkamoms rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų
komisijoms darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti
protestą, kuris kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų
dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų komisijai.
Iki Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo masinės
informacijos priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso
įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją
apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
78-1 straipsnis.Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų pasibaigus balsavimui
Politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios
kandidatą į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius, jų
įgaliotiniai, stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus
dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti
apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo
jų priėmimo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip
per 24 valandas.
Apygardų komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių
rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų
surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali
perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus
biuletenius, o nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą,
neteisingai suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius
biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo
protokolo. Apygardų rinkimų komisijos neturi teisės pripažinti
negaliojančiais apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo
protokolų.
Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl
apygardų rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo
protokolų surašymo apygardoje, gali perskaičiuoti apygardos
rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi
protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus
galiojančius ar negaliojančius biuletenius, surašo papildomą
apygardos, apylinkės balsų skaičiavimo protokolus ir prideda
juos prie apygardos balsų skaičiavimo protokolų. Vyriausioji
rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais
apygardų ir apylinkių balsų skaičiavimo protokolų.
Politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios
kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą
nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip
per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų
rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui.
Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau
kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su
paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
78-2 straipsnis.Paklausimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo
rinkimų įstatymo pažeidimo
Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos
Seimo rinkimų įstatymas, į Konstitucinį Teismą gali kreiptis
Lietuvos Respublikos Seimas, taip pat Respublikos Prezidentas
ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs
rinkimų rezultatai.
Konstitucinis Teismas tiria ir vertina Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti
skundus dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita
komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui.
Tokį paklausimą Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne
vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam
Teismui. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį
sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo
pažeidimo priima Lietuvos Respublikos Seimas.
Jeigu Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad šiurkščiai
pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas ar
suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo esminės įtakos
rinkimų rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti
vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje
rinkimų apygardoje negaliojančiais - kai pagal balsų
skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų
rezultatų;
2) nustatyti tikruosius galutinius rinkimų rezultatus
pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus.
Seimas kartu priima nutarimą dėl neteisėtai ir teisėtai
išrinktų Seimo narių.
79 straipsnis.Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas
nuo rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
80 straipsnis.Seimo nario pažymėjimas
Po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų
komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo
nario pažymėjimus, išskyrus atvejus, numatytus 76 straipsnyje.
Visus ginčus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau
kaip per 3 dienas sprendžia Vilniaus apygardos teismas, kurio
sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Pakeitimai:
1.Nr.1-645; 1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1718.
81 straipsnis.Nebesančių Seimo narių vietų užėmimas
Jei Seimo narys mirė, nebegali vykdyti Seimo nario
įgaliojimų ar anksčiau laiko nutraukti jo deputatiniai
įgaliojimai:
1) vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje jis buvo
išrinktas, organizuojami nauji rinkimai;
2) daugiamandatėje rinkimų apygardoje Seimo nariu tampa
tos politinės partijos, politinės organizacijos ar jungtinio
sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas nebesantis Seimo narys,
pirmas neišrinktasis kandidatas.
82 straipsnis.Pakartotiniai rinkimai
Pakartotiniai rinkimai vyksta:
1) rinkimų apygardose, kuriose rinkimai neįvyko ar
pripažinti negaliojančiais;
2) šio įstatymo 75 straipsnyje numatytais atvejais.
Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po pusės
metų. Konkrečią pakartotinių rinkimų dieną ir jų rengimo
tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
83 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų
rezultatus rinkimų apygardose negaliojančiais, jeigu nustato,
kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu,
ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos rinkimų
rezultatams.
84 straipsnis.Seimo nario mandato netekimas
Kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti
ir savo rinkiminiuose plakatuose, taip pat politinės
organizacijos plakatuose su kandidatų sąrašu pažymėti, jeigu ne
pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai
bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Jei kandidatas to nepadarė ir po rinkimų įstatymų
nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos
užduotis sąmoningai bendradarbiavo su KGB ar kitomis užsienio
specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos nutraukiami jo
deputatiniai įgaliojimai.
85 straipsnis.Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos
Seimo rinkimų 1992 m. spalio 25 d." priėmimo dienos.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1992 m. liepos 9 d.
Nr.I-2721
_