Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996.12.11)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30
STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1418
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato viešosios informacijos gavimo,
parengimo, platinimo tvarką ir viešosios informacijos rengėjų,
platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teises ir atsakomybę.
2 straipsnis. Sąvokos ir apibrėžimai
1. Visuomenės informavimas - veikla, kuria visų žiniai
siekiama pateikti bet kurio visuomenės nario turimą
informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą, tautos ir
pasaulio žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.
2. Visuomenės informavimo priemonė - knyga, laikraštis,
žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, televizijos, radijo
programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos produkcija,
informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis
platinamas pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms
netaikomi reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų
leidžiamiems teisės aktams, taip pat leidiniams, kurių tiražas
mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams ir tarnybiniams
dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko
neviršijantiems neperiodiniams reklamos leidiniams.
3. Viešoji informacija - informacija, skirta viešam
platinimui.
4. Viešosios informacijos rengėjas - leidykla, radijo,
televizijos stotis, kino, garso, vaizdo studija, agentūra,
redakcija ar kitas ūkio subjektas, renkantis ir rengiantis
informaciją visuomenei.
5. Viešosios informacijos platintojas - ūkio subjektas,
pardavinėjantis, transliuojantis ar kitais būdais platinantis
informaciją visuomenei.
6. Viešosios informacijos rengėjo (platintojo) savininkas
- juridinis arba fizinis asmuo, nuosavybės teise vienas arba
su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis valdantis
informacijos visuomenei rengėją (platintoją).
7. Radijo, televizijos stotis - viešosios informacijos
rengėjas arba rengėjas ir platintojas, rengiantis ir
nuosavybės teise sau priklausančiais ar nuomojamais
įrenginiais transliuojantis arba retransliuojantis radijo,
televizijos programas.
8. Kabelinė televizija, radijas - televizijos, radijo
stotis, transliuojanti arba retransliuojanti radijo,
televizijos programas kabelinėmis priemonėmis.
9. Žurnalistas - asmuo, kuris renka, rašo, redaguoja ar
kitaip rengia medžiagą viešosios informacijos rengėjui savo
iniciatyva arba pagal sutartį ar jo įpareigotas arba yra
žurnalistų profesinio susivienijimo narys.
10. Programa - radijo arba televizijos stoties
transliuojamų laidų visuma.
11. Laida - radijo arba televizijos stoties programos
dalis, dažniausiai turinti savo pavadinimą, transliavimo
laiką, autorius ir vedėjus.
12. Reklama - viešas skelbimas, skatinantis pirkti,
parduoti, nuomoti ar siūlantis paslaugą.
13. Rėmimas - fizinio ar juridinio asmens dalyvavimas
finansuojant viešosios informacijos rengėjus bei siekiant
pagarsinti savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.
14. Žinia - faktų ir duomenų skelbimas, grindžiamas
tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo
priemonėmis.
15. Nuomonė - visuomenės informavimo priemonių, leidėjų
bei žurnalistų skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie
žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei negali būti
taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.
16. Valstybės paslaptis - Valstybės paslapčių ir jų
apsaugos įstatymo reglamentuojamos žinios.
17. Tarnybinė paslaptis - įstatymų reglamentuojama
tardymo organų operatyvinės veiklos, nacionalinio saugumo
tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos organų
informacija.
18. Komercinė paslaptis - įstatymų reglamentuojama ūkinių
subjektų veiklos paslaptis.
19. Asmens sveikatos (medicininė) paslaptis - Sveikatos
sistemos įstatymo reglamentuojamos žinios apie asmens
sveikatą.
II SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO PAGRINDAI
3 straipsnis. Visuomenės informavimo laisvė
1. Žmogus turi teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir
skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ši teisė negali
varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
2. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti
informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu,
jei tai būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę ir
orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę
santvarką.
3. Valstybės pareigūnai už trukdymą skleisti žinias
visuomenės informavimo priemonėmis bei neteisėtą atsisakymą
suteikti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir
žurnalistams atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
4. Monopolizuoti visuomenės informavimo priemones
draudžiama.
5. Visuomenės informavimo priemonių cenzūra draudžiama.
4 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo
principai
1. Viešosios informacijos rengėjai, platintojai,
žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės,
pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos
ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų
profesinės etikos normų, padeda plėtoti demokratiją,
visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir
valstybės pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo tautinę
kultūrą ir dorovę.
2. Viešoji informacija turi būti pateikiama teisingai,
tiksliai ir nešališkai.
3. Neleidžiama persekioti viešosios informacijos rengėjo,
platintojo, jų savininko ar žurnalisto už paskelbtą
informaciją, tačiau už šio įstatymo pažeidimus jie atsako
įstatymų nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką viešosios
informacijos rengėjui, platintojui, jų savininkui ar
žurnalistui verčiant neteisingai atspindėti įvykius, faktus.
Parama viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų
savininkui, žurnalistui gali būti teikiama tik pagal Labdaros
ir paramos įstatymą bei kitus įstatymus.
4. Viešosios informacijos rengėjo, platintojo ir jų
savininkų santykiai reglamentuojami šio ir kitų įstatymų,
norminių aktų ir šalių susitarimu.
5. Žurnalistikos, mokslo, literatūros bei kitus meno
kūrinius viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir
žurnalistai naudoja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
įstatymais.
5 straipsnis. Visuomenės informavimo laisvės teisinis
ribojimas
1. Visuomenės informavimo laisvė negali būti ribojama
kitaip, kaip tik įstatymais, kurie nustato:
1) valstybinę paslaptį ir jos apsaugą;
2) tarnybinę paslaptį ir jos apsaugą;
3) komercinę paslaptį ir jos apsaugą;
4) asmens sveikatos (medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;
5) asmens teisių, jo privataus gyvenimo apsaugą.
2. Vyriausybė, ministerijos, kitos valstybės institucijos
ir savivaldybės neturi teisės savo teisės aktais siaurinti
visuomenės informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų, kitų
valstybės institucijų, savivaldybių teisės aktų nuostatos,
kurios siaurina visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą
šio ir kitų įstatymų, negalioja.
3. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu
gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų veiklos
ribojimus, būtinus piliečių bei visuomenės interesų apsaugai.
4. Stichinių ar gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar
epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios
informacijos rengėjai privalo nemokamai ir operatyviai skelbti
oficialius valstybinius pranešimus.
6 straipsnis. Teisė gauti informaciją
1. Kiekvienas žmogus Lietuvos Respublikoje turi teisę
susipažinti su visais valstybės ar savivaldybių valdžios ir
valdymo institucijų bei kitų biudžetinių organizacijų
oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami
įstatymų nustatyta tvarka.
2. Valstybės pareigūnai, atsisakydami teikti informaciją
viešosios informacijos rengėjui (jo atstovui), ne vėliau kaip
kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu, nurodydami
atsisakymo priežastį.
3. Valstybės pareigūnų atsakomybę už nepagrįstą
atsisakymą teikti informaciją arba neteisingos informacijos
teikimą nustato įstatymai.
4. Politinės partijos, politinės ir visuomeninės,
profsąjungų bei kitos organizacijos savo įstatų nustatyta
tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams
oficialią informaciją apie jų atstovaujamų organizacijų
veiklą, išskyrus tai, kas neskelbtina pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus.
7 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis
Viešosios informacijos rengėjas, jo savininkas ar
žurnalistas neprivalo nurodyti informacijos šaltinio ir be
asmens sutikimo neturi teisės nurodyti ją pateikusio asmens
vardo, pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos
rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą,
atsako pagal įstatymus, išskyrus atvejus, kai suteikta
informacija buvo neteisinga.
8 straipsnis. Neskelbtina informacija
1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama:
1) raginti prievarta keisti Lietuvos Respublikos
konstitucinę santvarką;
2) kėsintis į Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą;
3) kurstyti karą, tautinę, rasinę, religinę nesantaiką.
2. Neleidžiama platinti žinomai tikrovės neatitinkančios
informacijos, šmeižiančios, įžeidžiančios, žeminančios žmogaus
garbę ir orumą. Informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą
galima skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai
informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai
informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar
nusikaltimus, taip pat kai informacija yra pateikiama
nagrinėjant bylą atvirame teismo procese.
3. Valstybės institucijų pareigūnai, valdininkai ar kiti
visuomeninėje bei politinėje veikloje dalyvaujantys asmenys
taip pat turi teisę į privataus gyvenimo apsaugą, išskyrus
atvejus, kai jų privatus gyvenimas gali turėti įtakos
visuomenei .
4. Neleidžiama platinti pornografijos.
5. Jeigu nesilaikoma šio straipsnio reikalavimų,
kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, valstybės valdžios
ar valdymo institucijos, kitos organizacijos įstatymų
nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą.
9 straipsnis. Teisė ginti informacijos laisvę
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę
apskųsti teismui valdžios ir valdymo institucijų bei kitų
organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie pažeidžia
ar siaurina informacijos laisvę.
10 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė
už skleidžiamą informaciją
Kiekvieno viešosios informacijos rengėjo savininkas
privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių,
laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo
priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo
parengti ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai
paskelbti ir jų laikytis. Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi
būti reglamentuoti viešosios informacijos rengėjų ir asmenų,
besiverčiančių visuomenės informavimo veikla, tarnybinės
pareigos bei pavaldumas, tarpusavio santykiai bei
skleidžiančiojo informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės
varžymo.
11 straipsnis. Kalba, kuria teikiama viešoji informacija
1. Viešoji informacija rengiama ir teikiama bei platinama
valstybine ar kuria kita kalba remiantis Valstybinės kalbos
įstatymo nuostatomis.
2. Viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis
kalbos kultūra.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ
12 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir
valdymo institucijų pareigos saugant informacijos laisvę
1. Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo
institucijos privalo užtikrinti savo veiklos viešumą
kiekvienam Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.
2. Visa mokesčių mokėtojų lėšomis sukuriama oficiali
informacija yra nemokama. Valstybės ir savivaldybių, valdžios
ir valdymo institucijos gali imti papildomą mokestį tik už
paslaugas ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui
ar viešosios informacijos rengėjui padauginimu ar kitokia
asmeniui ar viešosios informacijos rengėjui reikalinga
paslauga.
3. Oficialios valstybės ir savivaldybių, valdžios ir
valdymo institucijų bei kitų biudžetinių organizacijų
informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms ar viešosios
informacijos rengėjams tvarką, vienodą visoje Lietuvos
Respublikos teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir
savivaldybės, valdžios ir valdymo institucijų bei biudžetinių
organizacijų pareigūnai atsisako pateikti oficialią
informaciją arba pateikia neteisingą, tokie jų veiksmai
užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,
taip pat jie gali būti apskundžiami teismui.
4. Niekas negali būti verčiamas platinti valstybės ir
savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų bei kitų įstaigų
informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti
informaciją apie save
Valstybės valdžios ir valdymo institucijos privalo
Vyriausybės nustatyta tvarka teikti Lietuvos Respublikos
piliečiams šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už šių
pareigų nevykdymą oficialūs pareigūnai atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Valstybės atsakomybė apsaugant piliečių
teisę vertinti valstybės institucijų ar pareigūnų darbą
Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai turi teisę
viešai kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą.
Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio
straipsnio pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Visuomenės informavimo priemonių cenzūros
draudimas
Visuomenės informavimo priemonių cenzūra draudžiama.
Cenzūra užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Antimonopoliniai principai
1. Valstybė, jos institucijos, valstybės ar ne valstybės
įmonės, organizacijos ar asmenys negali turėti viešosios
informacijos monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.
2. Valstybė sudaro vienodas ekonomines ir technines
sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų (išskyrus
smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos gamintojus)
lygiateisei konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja,
kad nė vienas Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo
neužimtų monopolinės padėties viešosios informacijos rengėjų
ar platintojų arba kurios nors atskiros jų rūšies rinkoje.
3. Monopolinę padėtį visuomenės informavimo rinkoje
apibrėžia Konkurencijos įstatymas.
4. Valstybė rūpinasi investicijomis viešosios
informacijos rengimo ir platinimo srityje. Investavimo iš
užsienio visuomenės informavimo rinkoje tvarką nustato
Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.
17 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos
rengėjams ir platintojams
Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę,
šviečiamąją veiklą. Valstybės finansinė parama viešosios
informacijos rengėjams yra teikiama tik per Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą. Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto
kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir mokesčių
lengvatos teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios
informacijos rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų
atstovų susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos
leidėjų asociacija, Radijo ir televizijos asociacija,
Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga
ir Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų
deleguoja į susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas
laikomas įvykusiu, jei jame dalyvavo ne mažiau kaip du
trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami paprasta balsų
dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus
nustato Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba.
Taryba pateikia ataskaitą Seimui apie lėšų, gautų iš biudžeto,
paskirstymą.
IV SKYRIUS
VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS,
PAREIGOS IR SAVIVALDA
18 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją ir jos
ribojimai
1. Kiekvienas žmogus turi teisę:
1) rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės
informavimo priemonėse;
2) nepasirašyti savo parengto darbo, jeigu jo turinys
redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso
ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais
fiksuoti informaciją;
4) publikacijas ar laidas skelbti savo pavarde,
slapyvardžiu ar anonimiškai.
2. Draudžiama:
1) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo
įrašus be asmens sutikimo jam priklausančioje valdoje;
2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo
įrašus uždarų renginių metu be to renginio organizatorių,
turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti asmenis reklamai visuomenės
informavimo priemonėse be jų sutikimo;
4) filmuoti ir fotografuoti asmenis su aiškiais fiziniais
trūkumais be šių asmenų sutikimo.
3. Šie draudimai netaikomi, kai fiksuojami nusikalstami
veiksmai.
19 straipsnis. Žurnalisto pareigos
Žurnalistas privalo:
1) teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;
2) autorizuoti pirmą kartą skelbiamą informaciją, jeigu
to pageidauja informaciją pateikęs asmuo;
3) atsisakyti vykdyti viešosios informacijos rengėjo
vadovo pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti įstatymą ar
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;
4) laikytis žurnalistų profesinės etikos, gerbti fizinių
ir juridinių asmenų teises.
20 straipsnis. Paskelbtų žinių paneigimas
1. Fiziniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti
paskelbtas žinias, kurios neatitinka tikrovės ir žemina jų
garbę bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę reikalauti
paneigti viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas
neatitinkančias tikrovės žinias.
2. Reikalavime paneigti turi būti tiksliai nurodyta,
kokios paskelbtos žinios neatitinka tikrovės, kada ir kur jos
buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai žemina asmens
garbę ir orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios nuostatos
reikalavimo, taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti
paskelbtas žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami
viešosios informacijos rengėjo nuožiūra.
3. Viešosios informacijos rengėjas, gavęs pagrįstą
reikalavimą paneigti neatitinkančias tikrovės ar žeminančias
garbę ir orumą žinias, privalo paskelbti paneigimą be
komentarų, adekvačioje vietoje artimiausiame savo spaudos
leidinyje, televizijos ar radijo laidoje. Vėlesnis paneigimas
neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo atsakomybės ir
nėra prielaida bausmei sušvelninti.
21 straipsnis. Žalos atlyginimas
1. Viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs be asmens
sutikimo žinias apie jo privatų gyvenimą, žeminančias jo garbę
ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus
atvejus), taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias
žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs,
atlygina asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta
tvarka, tačiau moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti
10000 litų.
2. Viešosios informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta
tvarka paskelbtas paneigimas ir atsiprašymas teikia pagrindą
teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą arba visiškai nuo
jo atleisti.
3. Viešosios informacijos rengėjui, paskelbusiam be
asmens sutikimo žinias, žeminančias jo garbę ir orumą
(išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie
jo privatų gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės
neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, ir
jas šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei
atsiprašiusiam, teismas gali priteisti atlyginti padarytą
moralinę žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo
dydis negali viršyti 1000 litų.
4. Materialinės žalos atlyginimo dydį už paskelbtas
tikrovės neatitinkančias žinias, padariusias nuostolių
juridiniams ar fiziniams asmenims, nustato teismas.
22 straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės
neatitinkančių žinių paskelbimą, jeigu jis nurodė žinių
šaltinį, o jos buvo:
1) pateiktos valstybės valdžios institucijų, politinių
partijų, politinių ir visuomeninių bei profsąjungų
organizacijų, fizinių ar juridinių asmenų oficialiuose ar
viešai paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai pasakytos atviruose posėdžiuose, pasitarimuose,
spaudos konferencijose, mitinguose bei kituose renginiuose, o
viešosios informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo esmės ir
konkrečių faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių
organizatoriams ir žinias paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbtos kitose visuomenės informavimo
priemonėse, jeigu šios žinios nebuvo paneigtos jas
paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbtos tiesioginių radijo ar televizijos laidų
dalyvių, nepavaldžių viešosios informacijos rengėjui;
5) paskelbtos specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne
pats viešosios informacijos rengėjas;
6) paskelbtos neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose,
neanoniminiuose užsakomuosiuose straipsniuose ar laidose;
7) paskelbus nuomonę, komentarą, pastabas, susijusias su
žinia, pateikta visuomenės informavimo priemonėse.
2. Šiais atvejais atsako tas, kas pirmas paskleidė
tikrovės neatitinkančias žinias. Viešosios informacijos
rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir gavęs
paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti savo
visuomenės informavimo priemonėje.
23 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas
1. Profesinę etiką visuomenės informavimo srityje
reguliuoja Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.
2. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina
žurnalistų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį kviečia
Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos
radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga,
Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras,
Lietuvos radijas ir televizija.
24 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimus,
padarytus informuojant visuomenę, nagrinėja Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisija.
2. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją sudaro ir jos
darbo tvarką nustato žurnalistų organizacijų atstovų
susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.
3. Komisijos darbą organizuoja komisijos pirmininkas,
kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
4. Į Komisiją dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių
pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys.
5. Komisija, nagrinėdama Žurnalistų ir leidėjų etikos
kodekso pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos žurnalistų etikos
kodeksu ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.
6. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimai dėl
profesinės etikos taisyklių pažeidimų turi būti skelbiami
leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta
tvarka.
7. Viešosios informacijos rengėjai, nesutikdami su
Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau
negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos
išvadų. Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimu, gali
kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios komisijos išvadas per
30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.
8. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dirba pagal savo
priimtą reglamentą, jos veikla finansuojama iš Spaudos, radijo
ir televizijos rėmimo fondo lėšų.
25 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius
1. Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės
pareigūnas, kurį skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja
fizinių asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse
pažeistos jų garbės ir orumo, visuomenės informavimo veiklos
subjektų profesines pretenzijas.
2. Žurnalistų etikos inspektorius dirba pagal Seimo
patvirtintą reglamentą, jo veikla finansuojama iš biudžeto.
3. Gautą skundą žurnalistų etikos inspektorius privalo
išnagrinėti per 30 dienų ir su savo išvada supažindinti
pareiškėjus bei viešosios informacijos rengėjus.
4. Pripažinęs, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas,
žurnalistų etikos inspektorius kreipiasi į tikrovės
neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias žinias
išplatinusį viešosios informacijos rengėją, siūlydamas
paskelbti paneigimą. Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų
etikos inspektorius skundą perduoda nagrinėti Žurnalistų ir
leidėjų etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.
5. Žurnalistų etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą
per metus atsiskaito Seimui už savo darbą.
26 straipsnis. Radijo ir televizijos licencijavimas
Lietuvos Respublikoje įregistruotų radijo, televizijos
stočių, kabelinės televizijos, radijo veikla, išskyrus
Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, yra licencijuojama.
Terminuotas licencijas radijo bei televizijos stotims
transliuoti ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir
televizijos komisija konkursų tvarka. Programos turinio, jos
gamybos ir techninius reikalavimus, licencijų skaičių, jų
galiojimo trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris pervedamas į
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas
nustato Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų
trečdalių komisijos narių balsų dauguma.
27 straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veikla ir
jos sudarymo principai
1. Radijo ir televizijos komisija:
1) skelbia ir vykdo radijo ir televizijos stočių bei
kabelinių televizijų, radijų konkursus radijo ir televizijos
programų transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti,
pratęsia licencijų galiojimo laiką, skelbia ir vykdo
valstybinėms įmonėms priklausančių transliavimo įrengimų
nuomos konkursus radijo ir televizijos programoms transliuoti
ir retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima sprendimus
dėl konkursų rezultatų. Pirmenybė teikiama stotims,
įsipareigojančioms rengti originalios kūrybos kultūrinio,
informacinio, šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas programas,
kurių numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos
stotys;
2) kontroliuoja, kaip laikomasi konkursams pateiktų
įsipareigojimų dėl programų struktūros ir turinio bei kitų
konkursų reikalavimų, o atradusi pažeidimų, kreipiasi į
valstybės institucijas arba teikia ieškinius teisme dėl
pažeidimų pašalinimo, radijo ir televizijos stočių veiklos
sustabdymo ar nutraukimo;
3) teikia paraiškas Ryšių ir informatikos ministerijai
dėl radijo dažnių koordinavimo kiekvienai naujai radijo ir
televizijos stočiai projektuoti ir dažnių skyrimo
licencijuotoms radijo ir televizijos stotims;
4) tvirtina Radijo ir televizijos komisijos nuostatus ir
biudžetą, taip pat skiria administracijos vadovą;
5) kaupia informaciją apie radijo ir televizijos stotis,
analizuoja jų veiklą, rengia metodinę informacinę medžiagą.
2. Į Radijo ir televizijos komisiją 3 narius skiria
Seimas, po 1 narį - Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos
žurnalistų draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos
rašytojų sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų
asociacija, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos
kinematografininkų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga.
Kiekvienas Radijo ir televizijos komisijos narys skiriamas 3
metams. Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali
dalyvauti komisijos darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau
kaip 3 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.
3. Politinių partijų nariai, išrinkti į Radijo ir
televizijos komisiją, sustabdo savo narystę partijoje iki savo
kadencijos komisijoje pabaigos.
4. Radijo ir televizijos komisija iš savo narių išrenka
komisijos pirmininką, jis perrenkamas kiekvienais metais.
Komisija dirba pagal savo patvirtintą reglamentą. Komisijos
narys negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną kadenciją
iš eilės. Radijo ir televizijos komisijos administracijos
vadovu negali būti Radijo ir televizijos komisijos narys.
5. Radijo ir televizijos komisijos posėdžius šaukia
komisijos pirmininkas savo sumanymu arba vieno trečdalio
komisijos narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Informacija apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė
skelbiama spaudoje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.
6. Radijo ir televizijos komisijos posėdžiai yra vieši.
Posėdžiai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja ne mažiau
kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami daugiau kaip
pusės posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai
dėl licencijų išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų
priimami daugiau kaip dviejų trečdalių visų komisijos narių
balsų dauguma.
7. Radijo ir televizijos komisijos sprendimai skelbiami
viešai ir įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo. Radijo ir
televizijos komisijos sprendimai informacijos visuomenei
rengėjams ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo ir
televizijos komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per
30 dienų nuo jų įsigaliojimo dienos.
8. Radijo ir televizijos komisija turi juridinio asmens
teises.
9. Radijo ir televizijos komisija yra atskaitinga Seimui.
28 straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veiklos
finansavimas
Radijo ir televizijos komisijos veiklai finansuoti radijo
ir televizijos, kabelinės televizijos, radijo stočių
savininkai kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos
komisijos sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši
suma negali viršyti 1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir
televizijos stoties komercinės veiklos. Iš radijo ir
televizijos stočių savininkų, nepervedusių lėšų į Radijo ir
televizijos komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos
išieškomos per teismą.
29 straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir
televizija
1. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija -
valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno
institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymą.
2. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, abonentinio
mokesčio, pajamų, gautų už radijo ir televizijos laidų
pardavimą, leidybą, rėmimo, labdaros lėšų ir komercinių
pajamų. Pajamų gavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Didėjant
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įplaukoms iš
abonentinio mokesčio, atitinkamai mažinamas Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos finansavimas iš valstybės
biudžeto. Abonentinio mokesčio įvedimas ir su tuo susijusių
valstybės asignavimų mažinimas nustatomas įstatymo. Reklamos
laikas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose
mažinamas nuosekliai Seimo nustatyta tvarka.
3. Aukščiausiasis Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos valdymo organas yra taryba, sudaroma 3 metams iš
13 asmenų. 3 narius skiria Respublikos Prezidentas, 4 -
Seimas, 6 nariai skiriami burtų keliu po 1 iš Lietuvos
periodinės spaudos leidėjų asociacijos, Lietuvos žurnalistų
sąjungos, Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos rašytojų
sąjungos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Lietuvos
teatro sąjungos, Lietuvos kompozitorių sąjungos, Lietuvos
dailininkų sąjungos, Lietuvso architektų sąjungos. Po 3 metų 6
parinktų organizacijų atstovai burtų keliu pakeičiami 3
organizacijų, kurių nebuvo taryboje pirmosios kadencijos metu,
atstovais.
4. Politinių partijų nariai, paskirti į tarybą, turi
sustabdyti savo narystę partijoje iki savo kadencijos taryboje
pabaigos.
5. Taryba tvirtina Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos programų mastus ir struktūrą, konkurso būdu skiria
ir atleidžia generalinį direktorių, taip pat tvirtina jo
pavaduotojus.
V SKYRIUS
VIEŠOSIOS INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR
JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS
30 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų savininkai
1. Viešosios informacijos rengėjo arba platintojo
savininkas gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis ar
Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.
2. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai,
valstybės institucijų vadovai privalo paskelbti spaudoje apie
viešosios informacijos rengėjus ar platintojus, kurių
savininkas, bendraturtis ar akcininkas jis yra.
3. Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali
būti asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu tai uždrausta.
4. Viešosios informacijos rengėjo ar platintojo
savininkas gali bet kada nutraukti ar reorganizuoti savo
veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitam Lietuvos
Respublikos piliečiui ar juridiniam asmeniui.
5. Radijo ar televizijos stoties savininku negali būti
politinė partija ar politinė organizacija.
6. Valstybė (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas),
savivaldybės, bankai negali būti viešosios informacijos
rengėjo savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Valstybė (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės,
bankai negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų,
jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
31 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų
registravimas
1. Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai
registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įstatymų
nustatyta tvarka be išankstinio kokio nors valstybės valdžios
ar valdymo institucijos leidimo.
2. Periodinių leidinių pavadinimai gali būti
registruojami kaip prekių ženklai Prekių ir paslaugų ženklų
įstatymo nustatyta tvarka.
32 straipsnis. Informacijos platinimas ir jos ribojimas
1. Informaciją visuomenei platina pats viešosios
informacijos rengėjas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo
pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju arba jo
leidimu.
2. Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones
leidžiama platinti, jeigu jų turinys neprieštarauja šio
įstatymo 8 straipsniui.
3. Kiekviename leidinyje turi būti nurodyti Valstybinio
standarto nustatyti leidybiniai duomenys ir tarptautinis
standartinis dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).
4. Vyriausybė, saugodama visuomenės informavimo laisvę ir
visuomenės interesus, nustato periodinių leidinių (privalomų
egzempliorių), kuriuos viešosios informacijos rengėjai privalo
nemokamai siųsti bibliotekoms, skaičių.
5. Erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino
ir videofilmų, radijo ir televizijos programų platinimo tvarką
nustato Vyriausybė. Spaudos leidinių, kino ir videofilmų,
radijo ir televizijos programų priskyrimą pornografinio,
erotinio ir smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo
priemonių kategorijai nustato Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisija dalyvaujant Kultūros, Sveikatos apsaugos ir
Teisingumo ministerijų ekspertams.
33 straipsnis. Veiklos nutraukimas arba sustabdymas
1. Viešosios informacijos rengėjo arba platintojo veiklą
gali nutraukti arba sustabdyti viešosios informacijos rengėjo
ar platintojo savininkas savo iniciatyva arba teismas, jeigu
viešosios informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia šio
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.
2. Konkretų viešosios informacijos rengėjo veiklos
sustabdymo laiką nustato teismas. Šis laikas negali būti
ilgesnis kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.
3. Viešosios informacijos rengėjo veikla nutraukiama tuo
atveju, jeigu per metus teismas jau buvo sustabdęs jo veiklą
ne mažiau kaip tris kartus.
34 straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios informacijos rengėjas privalo saugoti
išspausdinto leidinio egzempliorių 1 metus, o garso ir vaizdo
produkciją - 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo
išplatinta.
35 straipsnis. Akreditavimas
1. Viešosios informacijos rengėjas turi teisę šalių
susitarimu akredituoti savo žurnalistus prie valstybės
institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių
organizacijų, taip pat kitų institucijų.
2. Žurnalistas dalyvauja jį akreditavusios organizacijos
posėdžiuose, kituose renginiuose, aprūpinamas stenogramomis,
protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio
susitarimu numatytomis sąlygomis.
3. Kitų valstybių žurnalistai, akredituoti Užsienio
reikalų ministerijoje, įgyja vienodas su Lietuvos žurnalistais
teises rinkti ir skelbti informaciją.
36 straipsnis. Kabelinė televizija ir kabelinis radijas
1. Kabelinė televizija, kabelinis radijas privalo
retransliuoti visas Lietuvos Respublikos televizijos, radijo
stočių programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra kabelinės
televizijos, radijo tinklo priėmimo stotis.
2. Kabelinės televizijos, radijo stotys retransliuoja
kitų televizijos, radijo stočių programas pagal sutartis su
stotimis, kurių programas retransliuoja.
3. Kabelinės televizijos, radijo stotys savo originalias
laidas gali įterpti į retransliuojamų televizijos, radijo
stočių programas ar kitaip keisti retransliuojamą programą tik
pagal sutartis su retransliuojamų televizijos, radijo programų
rengėjais.
37 straipsnis. Transliavimo kokybė
1. Radijo dažnių aparatūros, skirtos radijo ar
televizijos laidoms transliuoti eteriu ar kabelinėmis
priemonėmis, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2. Radijo ir televizijos programų transliavimo įmonės
turi garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos Respublikos
standartus.
3. Radijo, televizijos stoties programoje ne rečiau kaip
kartą per valandą turi būti skelbiamas šios stoties arba
retransliuojamos programos pavadinimas. Jeigu radijo,
televizijos stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda,
programos pavadinimas turi būti skelbiamas programos
pabaigoje.
38 straipsnis. Reklama ir rėmimas
1. Reklamos skelbimo tvarką visuomenės informavimo
priemonėse nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
2. Jeigu laida ar laidų serija yra visiškai ar iš dalies
remiama, tai turi būti paskelbta laidos pradžioje arba
pabaigoje. Šis skelbimas negali skatinti parduoti, pirkti,
nuomoti ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio
atsiliepimus.
3. Rėmėjas negali daryti įtakos skelbiamos informacijos
turiniui.
39 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų savininkų
ir bendraturčių pajamų deklaravimas ir ryšių su ūkiniais
subjektais bei valdžios ir valdymo institucijomis viešumas
Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir
bendraturčiai deklaruoja savo pajamas ir turtą įstatymų
nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir
bendraturčiai viešai skelbia apie savo ekonominius ir
finansinius ryšius su ūkiniais subjektais, finansų kredito
astaigomis, komerciniais bankais, apie savo giminystės ryšius
su valstybės institucijų pareigūnais Žurnalistų ir leidėjų
etikos komisijos nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS