Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998.01.26)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.71-1706

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-402, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-427, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-614, 98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

                 

                          LIETUVOS RESPUBLIKOS

                       VISUOMENĖS INFORMAVIMO

                             ĮSTATYMAS

                       

                      1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1418

                                Vilnius

                                    

 

                                I SKYRIUS

                          BENDROSIOS NUOSTATOS

     

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

     Šis įstatymas nustato viešosios informacijos gavimo, parengimo, platinimo tvarką ir viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teises ir atsakomybę.

     

     2 straipsnis. Sąvokos ir apibrėžimai

 

     1. Visuomenės informavimas - veikla, kuria visų žiniai siekiama  pateikti  bet  kurio visuomenės  nario  turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą, tautos ir pasaulio žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį.

     2. Visuomenės informavimo priemonė - knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos produkcija, informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis platinamas  pranešimas. Visuomenės informavimo  priemonėms netaikomi reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams, taip pat leidiniams, kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams ir tarnybiniams dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko neviršijantiems neperiodiniams reklamos leidiniams.

     3. Viešoji informacija - informacija, skirta viešam platinimui.

     4. Viešosios informacijos rengėjas - leidykla, radijo, televizijos stotis, kino, garso, vaizdo studija, agentūra, redakcija ar kitas ūkio subjektas, renkantis ir rengiantis informaciją visuomenei.

     5. Viešosios informacijos platintojas - ūkio subjektas, pardavinėjantis, transliuojantis ar kitais būdais platinantis informaciją visuomenei.

     6. Viešosios informacijos rengėjo (platintojo) savininkas - juridinis arba fizinis asmuo, nuosavybės teise vienas arba su  kitais  juridiniais ar fiziniais asmenimis valdantis informacijos visuomenei rengėją (platintoją).

     7. Radijo, televizijos stotis - viešosios informacijos rengėjas  arba  rengėjas ir platintojas,  rengiantis  ir nuosavybės  teise  sau  priklausančiais  ar  nuomojamais įrenginiais transliuojantis arba retransliuojantis radijo, televizijos programas.

     8. Kabelinė televizija, radijas - televizijos, radijo stotis,  transliuojanti  arba  retransliuojanti  radijo, televizijos programas kabelinėmis priemonėmis.

     9. Žurnalistas - asmuo, kuris renka, rašo, redaguoja ar kitaip rengia medžiagą viešosios informacijos rengėjui savo iniciatyva arba pagal sutartį ar jo įpareigotas arba yra žurnalistų profesinio susivienijimo narys.

     10.  Programa  -  radijo arba  televizijos  stoties transliuojamų laidų visuma.

     11. Laida - radijo arba televizijos stoties programos dalis,  dažniausiai turinti savo pavadinimą, transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.

     12. Reklama - viešas skelbimas, skatinantis pirkti, parduoti, nuomoti ar siūlantis paslaugą.

     13. Rėmimas - fizinio ar juridinio asmens dalyvavimas finansuojant viešosios informacijos rengėjus bei siekiant pagarsinti savo vardą, prekės ženklą ar įvaizdį.

     14. Žinia - faktų ir duomenų skelbimas, grindžiamas tiesa,  kurią galima užtikrinti patikrinimo bei  įrodymo priemonėmis.

     15. Nuomonė - visuomenės informavimo priemonių, leidėjų bei žurnalistų skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei negali būti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais.

     16. Valstybės paslaptis - Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo reglamentuojamos žinios.

     17.  Tarnybinė  paslaptis - įstatymų reglamentuojama tardymo organų operatyvinės veiklos, nacionalinio saugumo tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos organų informacija.

     18. Komercinė paslaptis - įstatymų reglamentuojama ūkinių subjektų veiklos paslaptis.

     19. Asmens sveikatos (medicininė) paslaptis - Sveikatos sistemos  įstatymo  reglamentuojamos žinios  apie  asmens sveikatą.

     

                               II SKYRIUS

                    VISUOMENĖS INFORMAVIMO PAGRINDAI

     

     3 straipsnis. Visuomenės informavimo laisvė

 

     1. Žmogus turi teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ši teisė negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

     2.  Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir  skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus teises, sveikatą, garbę ir orumą,  privatų  gyvenimą, dorovę ar ginti  konstitucinę santvarką.

     3. Valstybės pareigūnai už trukdymą skleisti žinias visuomenės informavimo priemonėmis bei neteisėtą atsisakymą suteikti informaciją viešosios informacijos rengėjams  ir žurnalistams atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

     4.  Monopolizuoti  visuomenės  informavimo  priemones draudžiama.

     5. Visuomenės informavimo priemonių cenzūra draudžiama.

     

     4  straipsnis.  Pagrindiniai  visuomenės  informavimo principai

 

     1.  Viešosios  informacijos  rengėjai,  platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, taip pat humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės  etikos  normų,  padeda  plėtoti  demokratiją, visuomenės  atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą  ir valstybės pažangą, stiprina nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.

     2. Viešoji informacija turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

     3. Neleidžiama persekioti viešosios informacijos rengėjo, platintojo,  jų  savininko ar  žurnalisto  už  paskelbtą informaciją, tačiau už šio įstatymo pažeidimus jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos  rengėjui,  platintojui,  jų  savininkui  ar žurnalistui verčiant neteisingai atspindėti įvykius, faktus. Parama  viešosios informacijos rengėjui, platintojui,  jų savininkui, žurnalistui gali būti teikiama tik pagal Labdaros ir paramos įstatymą bei kitus įstatymus.

     4. Viešosios informacijos rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai reglamentuojami šio ir kitų įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu.

     5. Žurnalistikos, mokslo, literatūros bei kitus meno kūrinius viešosios informacijos rengėjai, platintojai  ir žurnalistai  naudoja  vadovaudamiesi Lietuvos  Respublikos įstatymais.

     

     5 straipsnis. Visuomenės informavimo laisvės teisinis ribojimas

 

     1. Visuomenės informavimo laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymais, kurie nustato:

     1) valstybinę paslaptį ir jos apsaugą;

     2) tarnybinę paslaptį ir jos apsaugą;

     3) komercinę paslaptį ir jos apsaugą;

     4) asmens sveikatos (medicininę) paslaptį ir jos apsaugą;

     5) asmens teisių, jo privataus gyvenimo apsaugą.

     2. Vyriausybė, ministerijos, kitos valstybės institucijos ir savivaldybės neturi teisės savo teisės aktais siaurinti visuomenės informavimo laisvės. Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės institucijų, savivaldybių teisės aktų nuostatos, kurios siaurina visuomenės informavimo laisvę, reglamentuojamą šio ir kitų įstatymų, negalioja.

     3. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali  nustatyti  viešosios informacijos  rengėjų  veiklos ribojimus, būtinus piliečių bei visuomenės interesų apsaugai.

     4. Stichinių ar gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios informacijos rengėjai privalo nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybinius pranešimus.

     

     6 straipsnis. Teisė gauti informaciją

 

     1. Kiekvienas žmogus Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ar savivaldybių valdžios ir valdymo  institucijų  bei  kitų biudžetinių  organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinami įstatymų nustatyta tvarka.

     2. Valstybės pareigūnai, atsisakydami teikti informaciją viešosios informacijos rengėjui (jo atstovui), ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša jam raštu, nurodydami atsisakymo priežastį.

     3.  Valstybės  pareigūnų  atsakomybę  už  nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją arba neteisingos informacijos teikimą nustato įstatymai.

     4.  Politinės  partijos, politinės ir  visuomeninės, profsąjungų bei kitos organizacijos savo įstatų nustatyta tvarka teikia žmonėms ir viešosios informacijos rengėjams oficialią  informaciją apie jų atstovaujamų  organizacijų veiklą,  išskyrus  tai, kas neskelbtina  pagal  Lietuvos Respublikos įstatymus.

     

     7 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis

 

     Viešosios  informacijos rengėjas, jo  savininkas  ar žurnalistas neprivalo nurodyti informacijos šaltinio ir be asmens sutikimo neturi teisės nurodyti ją pateikusio asmens vardo, pavardės bei kitų duomenų. Viešosios informacijos rengėjas, jo savininkas ar žurnalistas, pažeidęs šią nuostatą, atsako  pagal įstatymus, išskyrus atvejus, kai  suteikta informacija buvo neteisinga.

     

     8 straipsnis. Neskelbtina informacija

 

     1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama:

     1)  raginti  prievarta  keisti Lietuvos  Respublikos konstitucinę santvarką;

     2) kėsintis į Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą;

     3) kurstyti karą, tautinę, rasinę, religinę nesantaiką.

     2. Neleidžiama platinti žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, šmeižiančios, įžeidžiančios, žeminančios žmogaus garbę ir orumą. Informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą galima skelbti tik to žmogaus sutikimu arba tais atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui, arba kai informacija  padeda  atskleisti  įstatymų  pažeidimus  ar nusikaltimus,  taip pat kai informacija  yra  pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese.

     3. Valstybės institucijų pareigūnai, valdininkai ar kiti visuomeninėje bei politinėje veikloje dalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę į privataus gyvenimo apsaugą, išskyrus atvejus,  kai jų privatus gyvenimas gali turėti  įtakos visuomenei .

     4. Neleidžiama platinti pornografijos.

     5.  Jeigu  nesilaikoma  šio straipsnio  reikalavimų, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, valstybės valdžios ar  valdymo  institucijos, kitos  organizacijos  įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą.

     

     9 straipsnis. Teisė ginti informacijos laisvę

 

    Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi  teisę apskųsti teismui valdžios ir valdymo institucijų bei kitų organizacijų sprendimus ar teisės aktus, jeigu šie pažeidžia ar siaurina informacijos laisvę.

     

     10 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų atsakomybė už

                    skleidžiamą informaciją

 

     Kiekvieno  viešosios informacijos rengėjo  savininkas privalo paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos  vedėją), kuris atsako už visuomenės  informavimo priemonės turinį. Viešosios informacijos rengėjas privalo parengti ir patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, jas viešai paskelbti ir jų laikytis. Šiose vidaus tvarkos taisyklėse turi būti reglamentuoti viešosios informacijos rengėjų ir asmenų, besiverčiančių  visuomenės informavimo veikla,  tarnybinės pareigos  bei  pavaldumas,  tarpusavio  santykiai  bei skleidžiančiojo informaciją apsauga nuo galimo jo laisvės varžymo.

     

     11 straipsnis. Kalba, kuria teikiama viešoji informacija

 

     1. Viešoji informacija rengiama ir teikiama bei platinama valstybine ar kuria kita kalba remiantis Valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis.

     2.  Viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis kalbos kultūra.

        

                               III SKYRIUS

             VALSTYBĖS ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ

     

     12 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo

                    institucijų pareigos saugant informacijos laisvę

 

     1.  Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir  valdymo institucijos  privalo  užtikrinti  savo  veiklos  viešumą kiekvienam Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui.

     2. Visa mokesčių mokėtojų lėšomis sukuriama oficiali informacija yra nemokama. Valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijos gali imti papildomą mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su informacijos asmeniui ar viešosios informacijos rengėjui padauginimu ar kitokia asmeniui  ar  viešosios informacijos rengėjui  reikalinga paslauga.

     3. Oficialios valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo  institucijų  bei  kitų biudžetinių  organizacijų informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms ar viešosios informacijos  rengėjams tvarką, vienodą  visoje  Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustato Vyriausybė. Jei valstybės ir savivaldybės, valdžios ir valdymo institucijų bei biudžetinių organizacijų  pareigūnai  atsisako  pateikti  oficialią informaciją arba pateikia neteisingą, tokie jų  veiksmai užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat jie gali būti apskundžiami teismui.

     4. Niekas negali būti verčiamas platinti valstybės ir savivaldybių, valdžios ir valdymo institucijų bei kitų įstaigų informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

     

     13 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisė gauti informaciją

                    apie save

 

     Valstybės  valdžios ir valdymo institucijos  privalo Vyriausybės  nustatyta tvarka teikti Lietuvos Respublikos piliečiams šių įstaigų turimą informaciją apie juos. Už šių pareigų  nevykdymą oficialūs pareigūnai  atsako  įstatymų nustatyta tvarka.

     

     14 straipsnis. Valstybės atsakomybė apsaugant piliečių teisę vertinti

                    valstybės institucijų ar pareigūnų darbą

 

     Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai turi teisę viešai  kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Už šio straipsnio pažeidimą baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.

     

     15 straipsnis. Visuomenės informavimo priemonių cenzūros draudimas

 

     Visuomenės  informavimo priemonių cenzūra draudžiama. Cenzūra užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta tvarka.

     

     16 straipsnis. Antimonopoliniai principai

 

     1. Valstybė, jos institucijos, valstybės ar ne valstybės įmonės, organizacijos ar asmenys negali turėti viešosios informacijos monopolio nei jos rengimo, nei platinimo srityse.

     2. Valstybė sudaro vienodas ekonomines ir technines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų (išskyrus smurtinio  bei erotinio pobūdžio produkcijos  gamintojus) lygiateisei konkurencijai. Valstybė prižiūri ir reguliuoja, kad nė vienas Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo neužimtų monopolinės padėties viešosios informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros jų rūšies rinkoje.

     3.  Monopolinę padėtį visuomenės informavimo rinkoje apibrėžia Konkurencijos įstatymas.

     4.  Valstybė  rūpinasi  investicijomis  viešosios informacijos rengimo ir platinimo srityje. Investavimo iš užsienio  visuomenės informavimo rinkoje  tvarką  nustato Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymas.

 

 

     17 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams ir

                    platintojams

 

     1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą pagal pateiktas programas. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus lėšas jų leidžiamoms knygoms, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai, yra teikiama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės subsidijos ir mokesčių lengvatos teikiamos be išankstinių sąlygų. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą įkuria kūrybinių sąjungų, viešosios informacijos rengėjų, teisininkų ir mokslininkų sąjungų atstovų susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Radijo ir televizijos asociacija, Kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija. Kiekviena šių organizacijų deleguoja į susirinkimą po du savo atstovus. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Subsidijuojamus viešosios informacijos rengėjus nustato Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba. Taryba pateikia ataskaitą Seimui apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą.

     2. Valstybės finansinė parama iš biudžeto knygų leidybai, kino ar kitai garso ir vaizdo produkcijai yra teikiama ir per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją pagal ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, patvirtintus projektus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)

 

 

                               IV SKYRIUS

          VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR SAVIVALDA

     

     18 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją ir jos ribojimai

 

     1. Kiekvienas žmogus turi teisę:

     1)  rinkti  informaciją  ir ją  skelbti  visuomenės informavimo priemonėse;

     2) nepasirašyti savo parengto darbo, jeigu jo turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;

     3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją;

     4)  publikacijas  ar laidas skelbti  savo  pavarde, slapyvardžiu ar anonimiškai.

     2. Draudžiama:

     1) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus be asmens sutikimo jam priklausančioje valdoje;

     2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus uždarų renginių metu be to renginio organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;

     3) filmuoti ir fotografuoti asmenis reklamai visuomenės informavimo priemonėse be jų sutikimo;

     4) filmuoti ir fotografuoti asmenis su aiškiais fiziniais trūkumais be šių asmenų sutikimo.

     3. Šie draudimai netaikomi, kai fiksuojami nusikalstami veiksmai.

     

     19 straipsnis. Žurnalisto pareigos

 

     Žurnalistas privalo:

     1) teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;

     2) autorizuoti pirmą kartą skelbiamą informaciją, jeigu to pageidauja informaciją pateikęs asmuo;

     3) atsisakyti vykdyti viešosios informacijos rengėjo vadovo pavedimą, jeigu pavedimas verstų pažeisti įstatymą ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;

     4) laikytis žurnalistų profesinės etikos, gerbti fizinių ir juridinių asmenų teises.

     

     20 straipsnis. Paskelbtų žinių paneigimas

 

     1.  Fiziniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti paskelbtas žinias, kurios neatitinka tikrovės ir žemina jų garbę bei orumą. Juridiniai asmenys turi teisę reikalauti paneigti viešosios informacijos rengėjo apie juos paskelbtas neatitinkančias tikrovės žinias.

     2. Reikalavime paneigti turi būti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios neatitinka tikrovės, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimai, neatitinkantys šios nuostatos reikalavimo, taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti paskelbtas žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami viešosios informacijos rengėjo nuožiūra.

     3.  Viešosios informacijos rengėjas, gavęs  pagrįstą reikalavimą paneigti neatitinkančias tikrovės ar žeminančias garbę  ir orumą žinias, privalo paskelbti paneigimą  be komentarų, adekvačioje vietoje artimiausiame savo spaudos leidinyje, televizijos ar radijo laidoje. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo atsakomybės ir nėra prielaida bausmei sušvelninti.

     

     21 straipsnis. Žalos atlyginimas

 

     1. Viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs be asmens sutikimo žinias apie jo privatų gyvenimą, žeminančias jo garbę ir orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), taip pat paskelbęs žinomai tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir jų nepaneigęs, atlygina asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10000 litų.

     2. Viešosios informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas paneigimas ir atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą arba visiškai nuo jo atleisti.

     3.  Viešosios informacijos rengėjui, paskelbusiam be asmens  sutikimo žinias, žeminančias jo garbę ir  orumą (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus atvejus), apie jo privatų gyvenimą, taip pat paskelbusiam žinomai tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, ir jas  šio  įstatymo  nustatyta  tvarka  paneigusiam  bei atsiprašiusiam, teismas gali priteisti atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 1000 litų.

     4. Materialinės žalos atlyginimo dydį už paskelbtas tikrovės  neatitinkančias  žinias,  padariusias  nuostolių juridiniams ar fiziniams asmenims, nustato teismas.

     

     22 straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo

 

     1. Viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą, jeigu jis nurodė  žinių šaltinį, o jos buvo:

     1) pateiktos valstybės valdžios institucijų, politinių partijų,  politinių  ir  visuomeninių  bei  profsąjungų organizacijų, fizinių ar juridinių asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;

     2) viešai pasakytos atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose, mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė kalbėjimo esmės ir konkrečių faktų. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir žinias paskelbusiems asmenims;

     3) anksčiau paskelbtos kitose visuomenės informavimo priemonėse,  jeigu  šios  žinios  nebuvo  paneigtos  jas paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;

     4) paskelbtos tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios informacijos rengėjui;

     5) paskelbtos specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas;

     6) paskelbtos neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, neanoniminiuose užsakomuosiuose straipsniuose ar laidose;

     7) paskelbus nuomonę, komentarą, pastabas, susijusias su žinia, pateikta visuomenės informavimo priemonėse.

     2. Šiais atvejais atsako tas, kas pirmas paskleidė tikrovės  neatitinkančias žinias.  Viešosios  informacijos rengėjas, paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias ir gavęs paneigimo tekstą, nedelsdamas privalo jį paskelbti  savo visuomenės informavimo priemonėje.

     

     23 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas

 

    1.  Profesinę  etiką visuomenės informavimo  srityje reguliuoja Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.

     2.  Žurnalistų  ir leidėjų etikos kodeksą  tvirtina žurnalistų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos  periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos radijas ir televizija.

     

     24 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

 

     1. Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę, nagrinėja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

     2. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją sudaro ir jos darbo  tvarką  nustato  žurnalistų  organizacijų  atstovų susirinkimas. Etikos komisijos nariai skiriami 2 metams.

     3. Komisijos darbą organizuoja komisijos pirmininkas, kurį komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.

     4. Į Komisiją dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimo gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys.

     5. Komisija, nagrinėdama Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos žurnalistų etikos kodeksu  ir  Europos  Tarybos  Parlamentinės  Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos”.

     6. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos taisyklių pažeidimų turi būti skelbiami leidiniuose, radijo ir televizijos laidose Komisijos nustatyta tvarka.

     7.  Viešosios informacijos rengėjai, nesutikdami  su Komisijos išvadomis, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau negali nepaskelbti savo leidinyje ar laidose šios komisijos išvadų.  Fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami  su Žurnalistų  ir leidėjų etikos komisijos sprendimu,  gali kreiptis į teismą ir apskųsti jame šios komisijos išvadas per 30 dienų nuo išvadų jiems pateikimo.

     8. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dirba pagal savo priimtą reglamentą, jos veikla finansuojama iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų.

     

     25 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius

 

     1. Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kurį skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimu. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, visuomenės informavimo veiklos subjektų profesines pretenzijas.

     2. Žurnalistų etikos inspektorius dirba pagal Seimo patvirtintą reglamentą, jo veikla finansuojama iš biudžeto. Žurnalistų etikos inspektoriaus pareiginį atlyginimą nustato Vyriausybė.

     3. Gautą skundą žurnalistų etikos inspektorius privalo išnagrinėti per 30 dienų ir su savo išvada supažindinti pareiškėjus bei viešosios informacijos rengėjus.

     4. Pripažinęs, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, žurnalistų  etikos  inspektorius  kreipiasi  į  tikrovės neatitinkančias ir asmens garbę ir orumą žeidžiančias žinias išplatinusį  viešosios  informacijos  rengėją,  siūlydamas paskelbti paneigimą. Jei tai padaryti atsisakoma, žurnalistų etikos inspektorius skundą perduoda nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai ir dalyvauja jos posėdyje.

     5. Žurnalistų etikos inspektorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui už savo darbą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-402, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)

Nr. VIII-614, 98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)

     

     26 straipsnis. Radijo ir televizijos licencijavimas

 

     Lietuvos Respublikoje įregistruotų radijo, televizijos stočių,  kabelinės televizijos, radijo  veikla,  išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, yra licencijuojama. Terminuotas  licencijas  radijo bei  televizijos  stotims transliuoti ir retransliuoti programas suteikia Radijo ir televizijos komisija konkursų tvarka. Programos turinio, jos gamybos ir techninius reikalavimus, licencijų skaičių, jų galiojimo trukmę, licencijų mokesčio dydį, kuris pervedamas į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, bei kitas sąlygas nustato Radijo ir televizijos komisija ne mažesne kaip dviejų trečdalių komisijos narių balsų dauguma.

     

     27 straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veikla ir jos sudarymo

                    principai

 

     1. Radijo ir televizijos komisija:

     1) skelbia ir vykdo radijo ir televizijos stočių bei kabelinių televizijų, radijų konkursus radijo ir televizijos programų transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti, pratęsia  licencijų galiojimo laiką,  skelbia  ir  vykdo valstybinėms  įmonėms priklausančių transliavimo  įrengimų nuomos konkursus radijo ir televizijos programoms transliuoti ir retransliuoti, tvirtina konkursų sąlygas, priima sprendimus dėl  konkursų  rezultatų.  Pirmenybė  teikiama  stotims, įsipareigojančioms rengti originalios kūrybos  kultūrinio, informacinio, šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas programas, kurių numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys;

     2)  kontroliuoja, kaip laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų struktūros ir turinio bei kitų konkursų reikalavimų, o atradusi pažeidimų, kreipiasi  į valstybės institucijas arba teikia ieškinius teisme  dėl pažeidimų pašalinimo, radijo ir televizijos stočių veiklos sustabdymo ar nutraukimo;

     3) teikia paraiškas Ryšių ir informatikos ministerijai dėl radijo dažnių koordinavimo kiekvienai naujai radijo ir televizijos  stočiai  projektuoti  ir  dažnių  skyrimo licencijuotoms radijo ir televizijos stotims;

     4) tvirtina Radijo ir televizijos komisijos nuostatus ir biudžetą, taip pat skiria administracijos vadovą;

     5) kaupia informaciją apie radijo ir televizijos stotis, analizuoja jų veiklą, rengia metodinę informacinę medžiagą.

     2. Į Radijo ir televizijos komisiją 3 narius skiria Seimas, po 1 narį - Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų  sąjunga,  Lietuvos periodinės  spaudos  leidėjų asociacija,  Lietuvos  dailininkų  sąjunga,   Lietuvos kinematografininkų  sąjunga,  Lietuvos  teatro  sąjunga. Kiekvienas Radijo ir televizijos komisijos narys skiriamas 3 metams. Jeigu komisijos narys dėl kokių nors priežasčių negali dalyvauti komisijos darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau kaip 3 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu.

     3.  Politinių partijų nariai, išrinkti į Radijo ir televizijos komisiją, sustabdo savo narystę partijoje iki savo kadencijos komisijoje pabaigos.

     4. Radijo ir televizijos komisija iš savo narių išrenka komisijos pirmininką, jis perrenkamas kiekvienais metais. Komisija dirba pagal savo patvirtintą reglamentą. Komisijos narys negali būti jos pirmininku daugiau nei vieną kadenciją iš eilės. Radijo ir televizijos komisijos administracijos vadovu negali būti Radijo ir televizijos komisijos narys.

     5. Radijo ir televizijos komisijos posėdžius šaukia komisijos pirmininkas savo sumanymu arba vieno trečdalio komisijos narių teikimu, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Informacija  apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio.

     6. Radijo ir televizijos komisijos posėdžiai yra vieši. Posėdžiai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Sprendimai dėl licencijų išdavimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų priimami daugiau kaip dviejų trečdalių visų komisijos narių balsų dauguma.

     7. Radijo ir televizijos komisijos sprendimai skelbiami viešai ir įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo. Radijo ir televizijos  komisijos sprendimai informacijos  visuomenei rengėjams ir platintojams yra privalomi. Visi Radijo ir televizijos komisijos sprendimai gali būti apskųsti teisme per 30 dienų nuo jų įsigaliojimo dienos.

     8. Radijo ir televizijos komisija turi juridinio asmens teises.

     9. Radijo ir televizijos komisija yra atskaitinga Seimui.

     

     28 straipsnis. Radijo ir televizijos komisijos veiklos finansavimas

 

     Radijo ir televizijos komisijos veiklai finansuoti radijo ir  televizijos,  kabelinės  televizijos,  radijo  stočių savininkai kas mėnesį privalo pervesti į Radijo ir televizijos komisijos sąskaitą sumą, kurią nustato komisija, tačiau ši suma negali viršyti 1 procento įplaukų, gautų iš radijo ir televizijos  stoties komercinės veiklos.  Iš  radijo  ir televizijos stočių savininkų, nepervedusių lėšų į Radijo ir televizijos komisijos sąskaitą daugiau kaip 3 mėnesius, lėšos išieškomos per teismą.

     

     29  straipsnis.  Lietuvos  nacionalinis  radijas  ir televizija

 

     1.  Lietuvos  nacionalinis radijas ir televizija  - valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.

     2.  Lietuvos  nacionalinis  radijas  ir  televizija finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, abonentinio mokesčio, pajamų, gautų už radijo ir televizijos  laidų pardavimą,  leidybą, rėmimo, labdaros lėšų ir komercinių pajamų.  Pajamų  gavimo  tvarką  reglamentuoja  Lietuvos nacionalinio  radijo  ir televizijos įstatymas.  Didėjant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įplaukoms iš abonentinio  mokesčio,  atitinkamai  mažinamas  Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimas iš valstybės biudžeto. Abonentinio mokesčio įvedimas ir su tuo susijusių valstybės asignavimų mažinimas nustatomas įstatymo. Reklamos laikas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose mažinamas nuosekliai Seimo nustatyta tvarka.

     3. Aukščiausiasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo organas yra taryba , sudaroma 3 metams iš 15 asmenų. Savo atstovus į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą deleguoja šios meno kūrėjų bei visuomenės organizacijos: Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos Respublikos piliečių chartija, Lietuvos šeimos centras, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Taryba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu taryba atsistatydina, nutrūksta tarybos ir visų tarybos narių įgaliojimai.

     4. Politinių partijų nariai, paskirti į tarybą, turi sustabdyti savo narystę partijoje iki savo kadencijos taryboje pabaigos.

     5. Taryba tvirtina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų mastus ir struktūrą, tarybos įgaliojimų laikui konkurso būdu skiria ir atleidžia generalinį direktorių, generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)

Nr. VIII-427, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)

 

                 

                               V SKYRIUS

    VIEŠOSIOS INFORMACIJOS PLATINIMO TVARKA IR JOS RENGĖJŲ REGISTRAVIMAS

     

     30  straipsnis.  Viešosios informacijos  rengėjų  ir platintojų

                      savininkai

 

     1.  Viešosios  informacijos rengėjo arba  platintojo savininkas gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.

     2. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, valstybės institucijų vadovai privalo paskelbti spaudoje apie viešosios  informacijos rengėjus  ar  platintojus,  kurių savininkas, bendraturtis ar akcininkas jis yra.

     3. Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu tai uždrausta.

     4.  Viešosios  informacijos  rengėjo  ar  platintojo savininkas gali bet kada nutraukti ar reorganizuoti savo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitam Lietuvos Respublikos piliečiui ar juridiniam asmeniui.

     5. Radijo ar televizijos stoties savininku negali būti politinė partija ar politinė organizacija.

     6.  Valstybė (išskyrus  mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės,  bankai negali būti viešosios  informacijos rengėjo  savininkais, jeigu įstatymų nenustatyta  kitaip. Valstybė (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)

 

     31  straipsnis.  Viešosios  informacijos  rengėjų registravimas

 

     1.  Viešosios  informacijos rengėjai ir  platintojai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įstatymų nustatyta tvarka be išankstinio kokio nors valstybės valdžios ar valdymo institucijos leidimo.

     2.  Periodinių  leidinių  pavadinimai  gali  būti registruojami kaip prekių ženklai Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo nustatyta tvarka.

     

     32 straipsnis. Informacijos platinimas ir jos ribojimas

 

     1.  Informaciją  visuomenei platina  pats  viešosios informacijos rengėjas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju arba jo leidimu.

     2. Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti, jeigu jų turinys neprieštarauja  šio įstatymo 8 straipsniui.

     3. Kiekviename leidinyje turi būti nurodyti Valstybinio standarto  nustatyti leidybiniai duomenys ir tarptautinis standartinis dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).

     4. Vyriausybė, saugodama visuomenės informavimo laisvę ir visuomenės interesus, nustato periodinių leidinių (privalomų egzempliorių), kuriuos viešosios informacijos rengėjai privalo nemokamai siųsti bibliotekoms, skaičių.

     5. Erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų platinimo tvarką nustato Vyriausybė. Spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo  ir televizijos programų priskyrimą pornografinio, erotinio  ir  smurtinio  pobūdžio visuomenės  informavimo priemonių kategorijai nustato Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija  dalyvaujant  Kultūros,  Sveikatos  apsaugos  ir Teisingumo ministerijų ekspertams.

     

     33 straipsnis. Veiklos nutraukimas arba sustabdymas

 

     1. Viešosios informacijos rengėjo arba platintojo veiklą gali nutraukti arba sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas savo iniciatyva arba teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ar platintojas pažeidžia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.

     2.  Konkretų viešosios informacijos rengėjo  veiklos sustabdymo laiką nustato teismas. Šis laikas negali būti ilgesnis kaip 30 dienų, o žurnalams - 3 mėnesiai.

     3. Viešosios informacijos rengėjo veikla nutraukiama tuo atveju, jeigu per metus teismas jau buvo sustabdęs jo veiklą ne mažiau kaip tris kartus.

     

     34 straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas

 

     Viešosios  informacijos  rengėjas  privalo  saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių 1 metus, o garso ir vaizdo produkciją - 3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.

     

     35 straipsnis. Akreditavimas

 

     1. Viešosios informacijos rengėjas turi teisę šalių susitarimu  akredituoti savo žurnalistus  prie  valstybės institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų.

     2. Žurnalistas dalyvauja jį akreditavusios organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.

     3.  Kitų valstybių žurnalistai, akredituoti Užsienio reikalų ministerijoje, įgyja vienodas su Lietuvos žurnalistais teises rinkti ir skelbti informaciją.

     

     36 straipsnis. Kabelinė televizija ir kabelinis radijas

 

     1.  Kabelinė  televizija, kabelinis radijas  privalo retransliuoti visas Lietuvos Respublikos televizijos, radijo stočių programas, kurių patikimo priėmimo zonoje yra kabelinės televizijos, radijo tinklo priėmimo stotis.

     2. Kabelinės televizijos, radijo stotys retransliuoja kitų televizijos, radijo stočių programas pagal sutartis su stotimis, kurių programas retransliuoja.

     3. Kabelinės televizijos, radijo stotys savo originalias laidas gali įterpti į retransliuojamų televizijos, radijo stočių programas ar kitaip keisti retransliuojamą programą tik pagal sutartis su retransliuojamų televizijos, radijo programų rengėjais.

     

     37 straipsnis. Transliavimo kokybė

 

     1.  Radijo  dažnių  aparatūros, skirtos  radijo  ar televizijos  laidoms  transliuoti eteriu  ar  kabelinėmis priemonėmis, kokybės priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka.

     2. Radijo ir televizijos programų transliavimo įmonės turi garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos Respublikos standartus.

     3. Radijo, televizijos stoties programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas šios stoties arba retransliuojamos  programos  pavadinimas.  Jeigu  radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda, programos  pavadinimas  turi  būti  skelbiamas  programos pabaigoje.

     

     38 straipsnis. Reklama ir rėmimas

 

     1.  Reklamos  skelbimo tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

     2. Jeigu laida ar laidų serija yra visiškai ar iš dalies remiama, tai turi būti paskelbta laidos pradžioje  arba pabaigoje. Šis skelbimas negali skatinti parduoti, pirkti, nuomoti ar siūlyti paslaugas, daryti reklaminio pobūdžio atsiliepimus.

     3. Rėmėjas negali daryti įtakos skelbiamos informacijos turiniui.

     

     39 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų savininkų ir

                bendraturčių pajamų deklaravimas ir ryšių su ūkiniais

                subjektais bei valdžios ir valdymo institucijomis viešumas

 

     Viešosios  informacijos  rengėjų  savininkai   ir bendraturčiai deklaruoja savo pajamas ir turtą  įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų savininkai ir bendraturčiai  viešai skelbia apie savo  ekonominius  ir finansinius ryšius su ūkiniais subjektais, finansų kredito astaigomis, komerciniais bankais, apie savo giminystės ryšius su valstybės institucijų pareigūnais Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos nustatyta tvarka.

     

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

     

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS