Redaguota: 1994 07 15
Pakeitimai:
1. LR Įstatymas
Nr.1-648, priimtas 90.10.16
Žin., 1990, Nr.30-728
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO KRAŠTO APSAUGOS PRIEVOLĖS
ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2. LR Įstatymas
Nr.1-514, priimtas 94.06.28.
Žin., 1994, Nr.53-994
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO, LIETUVOS
RESPUBLIKOS LAIKINOJO KRAŠTO APSAUGOS PRIEVOLĖS ĮSTATYMO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
IR PAPILDYMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LAIKINASIS KRAŠTO APSAUGOS PRIEVOLĖS
Į S T A T Y M A S
Lietuvos Respublikos piliečiai privalo saugoti ir ginti savo
valstybę.
Lietuvos krašto apsauga - tai valstybės veikla, kuria
siekiama ginti valstybės nepriklausomybę, jos interesus, sienas
ir teritoriją.
BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos valstybės krašto apsaugos
prievolę ir tarnybos organizavimą valstybingumo atkūrimo
laikotarpiu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos institucijų
perimamumo bei tęstinumo principą.
2. Krašto apsaugos prievolę sudaro tikroji krašto apsaugos
tarnyba ir atsargos tarnyba.
3. Krašto tarnybos formuojamos piliečių prievolės,
savanoriškumo ir samdos sutarčių principais.
4. Kiekvienas Lietuvos pilietis - vyras, sukakęs 19 metų ir
tinkantis tarnybai pagal sveikatos būklę, privalo atlikti tikrąją
krašto apsaugos tarnybą.
Pageidaujantieji prievolę gali atlikti ir sukakę 18 metų.
Į tikrąją krašto apsaugos tarnybą šaukiami asmenys iki 27
metų.
5. Tarnaujantys ir atsargos prievolininkai duoda ištikimybės
priesaiką Lietuvos Respublikai.
6. Karininkai ir liktinės tarnybos puskarininkiai atlieka
apmokamą krašto apsaugos tarnybą pagal samdos sutartis, sudarytas
su Krašto apsaugos departamentu.
Kiti piliečiai taip pat gali būti priimti krašto apsaugos
tarnybon pagal samdos sutartį Krašto apsaugos departamento
nustatyta tvarka.
7. Lietuvos pilietės - moterys nuo 19 iki 45 metų ir
turinčios medicininį ar kitą specialųjį išsilavinimą, gali būti
jų sutikimu įtrauktos karinėn įskaiton ir pagal sutartis
tarnauti krašto apsaugos pagalbinėse ar specialiosiose
tarnybose.
8. Piliečiai nuo 19 iki 27 metų, kurie dėl savo įsitikinimų
negali atlikti tikrosios krašto apsaugos tarnybos, atlieka
alternatyvią (darbo) tarnybą valstybiniuose darbo būriuose,
humanistinėse bei komunalinėse tarnybose.
Šios tarnybos tvarką ir trukmę nustato atskiras įstatymas.
9. Krašto apsaugos tarnybon gali būti priimami savanoriai,
tinkantys pagal sveikatos būklę.
10. Krašto apsaugos tarnybose partijų ar visuomeninių
judėjimų, grupių politinė veikla draudžiama.
11. Laikinąjį krašto apsaugos prievolės įstatymą vykdo
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
12. Krašto apsaugos tarnybą reglamentuoja Krašto apsaugos
tarnybos įstatymas.
13. Krašto apsaugos statutus tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Tarnyba
14. Krašto apsaugos tarnybą piliečiai atlieka:
a) atskiruose krašto apsaugos daliniuose, steigiamuose
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais;
b) vidaus daliniuose ir pasienio policijoje;
c) sukarintos priešgaisrinės apsaugos, svarbių civilinių
objektų apsaugos bei gelbėjimo tarnybų junginiuose."
Pakeitimai:
Nr.1-514; 1994.06.28.
Žin., 1994, Nr.53-994
15. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos trukmė - 12 mėnesių.
Piliečių tarnybos pagal samdos sutartis trukmė nustatoma
šalių susitarimu, tačiau tarnaujančiųjų amžius negali viršyti 55
metų.
Piliečiams, baigusiems aukštąsias mokyklas ir neišėjusiems
karinio mokymo, tarnybos trukmė - 6 mėnesiai.
16. Asmenys, atlikę karinę tarnybą TSRS ginkluotosiose
pajėgose, pasienio, vidaus reikalų kariuomenėje ar geležinkelio
karinėse dalyse, nuo tikrosios krašto apsaugos tarnybos
atleidžiami.
17. Tarnybos Lietuvos policijoje, civilinėje aviacijoje,
laivyne ar geležinkelyje laikas įskaitomas į tikrąją krašto
apsaugos tarnybą.
Šaukimas
18. Naujokų šaukimą krašto apsaugos tarnybon ir atleidimą iš
jos skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o vykdo Krašto
apsaugos departamentas.
Šauktinų tarnybon piliečių skaičių nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
19. Prievolininkų ir šaukiamųjų įskaita tvarkoma jų
gyvenamojoje vietoje Krašto apsaugos departamento nustatyta
tvarka.
20. Krašto apsaugos tarnybon naujokai šaukiami du kartus per
metus: balandžio-gegužės ir spalio-lapkričio mėnesiais.
Išvykimo tarnybon vietą ir laiką nustato Krašto apsaugos
departamentas.
21. Šaukimas krašto apsaugos tarnybon vykdomas pagal
valstybės interesus ir atsižvelgiant į šaukiamojo asmens
pageidavimą dėl tarnybos vietos bei dalinių rūšies, taip pat į
karinę ar civilinę specialybę.
22. Asmenys, nepaimti į tikrąją tarnybą šaukimo metais,
imami tarnybon kito šaukimo metu.
23. Nuo krašto apsaugos tarnybos visiškai atleidžiami:
a) piliečiai, kurie dėl sveikatos būklės, negali jos
atlikti;
b) dvasinių mokyklų auklėtiniai, dvasininkai.
Nuo tikrosios krašto apsaugos tarnybos atleidžiami asmenys,
baigę aukštąsias mokyklas ir visą karinio mokymo kursą.
Asmenys, kurie teismo nuosprendžiu nuteisti laisvės atėmimo
bausme daugiau kaip 3 metams, tikrojon krašto apsaugos tarnybon
neimami.
Kiekvienu konkrečiu atveju šaukiamąjį nuo tikrosios krašto
apsaugos tarnybos dėl sveikatos būklės atleidžia miesto (rajono)
savivaldybės naujokų šaukimo komisija pagal Sveikatos apsaugos
ministerijos ir Kraštos apsaugos departamento patvirtintą ligų
sąrašą.
24. Atskirų kategorijų piliečiai, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės sprendimu gali būti atleisti nuo tikrosios krašto
apsaugos tarnybos arba ji gali būti jiems atidėta.
Tikroji krašto apsaugos tarnyba atidedama šiais atvejais:
a) vidurinių bendrojo lavinimo ir specialiųjų technikos
mokyklų mokiniams ir moksleiviams - kol jas baigs, bet ne
vyresniems kaip 24 metų;
b) aukštųjų mokyklų studentams (išskyrus neakivaizdinį
skyrių) - iki 26 metų;
c) aspirantams.
Mokslui baigti tarnybą atideda naujokų šaukimo komisija, į
kurios sąrašus šaukiamasis yra įrašytas.
25. Dėl šeimyninių aplinkybių tikroji krašto apsaugos
tarnyba atidedama piliečiams:
a) jeigu šaukiamasis yra vienintelis maitintojas šeimos
narių, kuriuos pagal įstatymą jis privalo išlaikyti;
b) jeigu šaukiamasis turi du ar daugiau nepilnamečių vaikų.
26. Jeigu šio įstatymo 23, 24, 25 straipsniuose išvardyti
asmenys, kuriems tarnyba buvo atidėta, nebus pašaukti į tikrąją
krašto apsaugos tarnybą iki 27 metų, jie įrašomi į atsargą.
27. Tarnaujantysis paleidžiamas į atsargą, jeigu atsiranda
nors viena šio įstatymo 23 str. "a" papunktyje ar 25 straipsnyje
numatyta sąlyga.
28. Ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių atvejais ar
gręsiant valstybės saugumui, tikrojon krašto apsaugos tarnybon
mobilizuojami nuo 18 metų vyrai ir atsargoje esantys
prievolininkai.
Tarnyba tęsiama tol, kol išnyks arba nebus pašalintos
nurodytos aplinkybės.
Mobilizacijos sąlygas ir tvarką šiais atvejais nustato
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Šaukimo komisijos
29. Naujokų šaukimui organizuoti sudaromos šios komisijos:
a) miestų (rajonų) savivaldybių naujokų šaukimo komisijos;
b) Krašto apsaugos departamento Vyriausioji naujokų šaukimo
komisija.
30. Miestų (rajonų) savivaldybių naujokų šaukimo komisijas
sudaro:
pirmininkas - miesto meras (rajono valdytojas) ar jo
pavaduotojai;
pirmininko pavaduotojas - Krašto apsaugos departamento
atstovas;
nariai: gydytojai, policijos ir socialinės apsaugos skyriaus
atstovai.
Komisijos sudėtį tvirtina Krašto apsaugos departamentas.
31. Krašto apsaugos departamento Vyriausiąją naujokų šaukimo
komisiją sudaro:
pirmininkas - Krašto apsaugos departamento Mobilizacijos
skyriaus viršininkas (pavaduotojas);
pirmininko pavaduotojas - Naujokų šaukimo skyriaus
inspektorius;
nariai: gydytojai, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų
atstovai.
32. Šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nurodytoms
komisijoms reikalingus gydytojus sveikatos apsaugos ministro
siūlymu samdo Krašto apsaugos departamentas.
Pakeitimai:
Nr.1-684; 1990.10.16.; Žin., 1990, Nr.30-728
33. Miestų (rajonų) savivaldybių naujokų šaukimo komisijos:
a) tikrina šaukiamųjų sveikatą;
b) sprendžia naujokų ėmimo, paskirstymo į krašto apsaugos
dalinius, atidėjimo, atleidimo, taip pat atsargos klausimus;
c) prieš šaukimą pateikia šaukiamųjų asmenų sąrašą miestų
(rajonų) savivaldybėms.
34. Krašto apsaugos departamento Vyriausioji naujokų šaukimo
komisija:
a) sprendžia ginčus dėl šaukiamųjų ėmimo tarnybon, atidėjimo
ir atleidimo nuo jos;
b) kontroliuoja miestų (rajonų) savivaldybių naujokų šaukimo
komisijų darbą.
Šiuos ginčus komisija privalo išnagrinėti per 10 dienų,
jeigu nereikia specialaus tyrimo.
35. Krašto apsaugos departamento Vyriausiosios naujokų
šaukimo komisijos sprendimai gali būti apskundžiami šaukiamojo
gyvenamosios vietos teismui per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo
jam dienos.
Atsarga
36. Atsargos prievolininkais laikomi asmenys, atlikę krašto
apsaugos tarnybą, taip pat jos neatlikę, bet atleisti dėl šio
įstatymo 23 str. 2 d., 24, 25 straipsniuose nurodytų priežasčių.
37. Krašto apsaugos tarnybos prievolininkai nuo 27 iki 35
metų įtraukiami į pirmosios parengties atsargą, o nuo 35 iki 45
metų - į antrosios parengties atsargą.
Žemesnieji karininkai įtraukiami į pirmosios parengties
atsargą iki 45 metų, o antrosios - iki 55 metų.
Vyresnieji karininkai įtraukiami į pirmosios parengties
atsargą iki 50 metų, o į antrosios - iki 60 metų.
38. Krašto apsaugos tarnybos apsaugos prievolininkai negali
būti šaukiami krašto apsaugos tarnybos mokymams ir pratyboms
daugiau kaip po du kartus kiekvienos parengties atsargoje.
Mokymų ir pratybų terminai negali būti ilgesni:
a) pirmosios parengties - kaip mėnesį;
b) antrosios parengties - kaip dvi savaites.
39. Asmenys, atlikę alternatyvią (darbo) tarnybą, krašto
apsaugos mokymams ir pratyboms nešaukiami.
Baigiamieji nuostatai
40. Krašto apsauga finansuojama iš valstybės biudžeto.
41. Atsakomybę už Laikinojo krašto apsaugos prievolės
įstatymo nevykdymą nustato atskiras įstatymas.
42. Asmenims, tapusiems nedarbingais krašto apsaugos
tarnybos metu, valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą.
43. Valstybė užtikrina tarnaujančiųjų pagal šį prievolės
įstatymą asmenų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
44. Jeigu Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse
sutartyse nustatytos kitokios taisyklės, negu šiame įstatyme,
galioja tarptautinės sutarties normos.
45. Leisti šiais 1990 metais šaukti tikrojon krašto apsaugos
tarnybon jaunuolius, sulaukusius 18 metų.
46. Nustatyti, jog dėl materialinės bazės sunkumų dalis
pirmųjų dviejų šaukimų jaunuolių gali būti nukreipti atlikti
alternatyvią (darbo) tarnybą.
Šiuo atveju alternatyvios (darbo) tarnybos trukmė nustatoma
12 mėnesių.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius,
1990 m. liepos 17 d.
Nr. I-384 _