Suvestinė redakcija nuo 2014-01-31 iki 2016-01-17

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 47-1747, i. k. 1081010ISTA00X-1478

 

TAR pastaba. Pakeisti 5, 6 ir 8 priedai.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-762, 2014-01-23, paskelbta TAR 2014-01-30, i. k. 2014-00718

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 45 straipsnio ir 5, 6, 8 priedų pakeitimo įstatymas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
 R
EGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO
ĮSTATYMAS

 

2008 m. balandžio 3 d. Nr. X-1478

Vilnius

 

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimo principus ir mechanizmus, administracinį bendradarbiavimą, suteikia garantijas asmenims, įgijusiems profesinę kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje, pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal tą pačią reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams.

2. Šis įstatymas nesudaro kliūčių Lietuvos Respublikai kitų teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti trečiųjų šalių piliečių už ES, EEE valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos ribų įgytą profesinę kvalifikaciją. Pripažįstant profesinę kvalifikaciją, visais atvejais turi būti laikomasi būtiniausių atitinkamų profesijų rengimo reikalavimų.

3. Įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo 8 priede nurodytais ES teisės aktais.

 

2 straipsnis. Taikymo sritis

1. Šis įstatymas taikomas reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo teisiniams santykiams tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji Lietuvos Respublikos įstatymai, priimti įgyvendinant kitus, negu šio įstatymo 8 priede nurodytus, ES teisės aktus, tiesiogiai susijusius su profesinių kvalifikacijų pripažinimu.

2. Šis įstatymas taikomas visiems valstybių narių piliečiams, siekiantiems pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje.

3. Šis įstatymas taip pat taikomas visiems valstybių narių piliečiams, siekiantiems verstis laisvosiomis profesijomis.

4. Šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai reglamentuojamos profesinės kvalifikacijos pripažinimą tiesiogiai reglamentuoja ES teisės aktai.

5. Šis įstatymas nereglamentuoja sprendimų dėl kvalifikacijos pripažinimo kitose valstybėse narėse. Asmenys, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta valstybėje narėje, kurioje ją įgijo, arba valstybėje narėje, kurioje profesinė kvalifikacija jiems buvo pripažinta, negali tokio pripažinimo naudoti, siekdami įgyti savo valstybėje narėje teisių, kitokių negu tos, kurios pripažįstamos įgijus kvalifikaciją toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad kitoje valstybėje narėje įgyta papildoma profesinė kvalifikacija.

 

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principas – principas, kai profesinė kvalifikacija automatiškai pripažįstama asmeniui, turinčiam nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus atitinkantį išsilavinimą, garantuojantį reikiamą kvalifikaciją.

2. Bendrieji profesinių kvalifikacijų skirtumų kompensavimo kriterijai (bendrosios platformos) – rinkinys tam tikrų kriterijų, pagal kuriuos kompensuojami tam tikros profesinės kvalifikacijos esminiai skirtumai, nulemti įvairiose valstybėse narėse esančių tam tikros reglamentuojamos profesijos rengimo reikalavimų neatitikimo. Tokie esminiai skirtumai nustatomi lyginant rengimo trukmę ir turinį bent dviejuose trečdaliuose valstybių narių, kurios reglamentuoja tą profesiją. Rengimo turinio skirtumų gali susidaryti dėl esminių skirtumų tarp profesinių veiklos sričių. Pasiūlymus dėl bendrųjų profesinių kvalifikacijų skirtumų kompensavimo kriterijų Europos Komisijai gali teikti kompetentinga institucija arba Lietuvos Respublikoje įregistruota profesinė asociacija ar organizacija, atstovaujanti tam tikros profesijos asmenims valstybės narės ir europiniu lygiu.

3. Formalios kvalifikacijos įrodymas – diplomai, pažymėjimai ir kiti dokumentai:

1) išduoti kompetentingų institucijų, kurioms tai pavesta įstatymų ir kitų teisės aktų, ir patvirtinantys, kad įgyta profesinė kvalifikacija, taip pat paprastai valstybėse narėse sėkmingai baigtas profesinio rengimo kursas, arba

2) išduoti trečiosios šalies institucijų ir pripažinti valstybės narės, jei jo turėtojas turi atitinkamos profesijos valstybėje narėje trejų metų patirtį ir jei ta patirtis joje pripažįstama.

4. Juridinio asmens vadovas bet kuris asmuo, einantis tokias pareigas:

1) juridinio asmens vadovo arba juridinio asmens filialo vadovo, arba

2) juridinio asmens savininko, juridinio asmens ar juridinio asmens filialo vadovo pavaduotojo, jeigu tos pareigos suteikia lygiavertę atsakomybę kaip ir pavaduojamam įmonės savininkui ar vadovui, arba

3) vadovo, kai jo pareigos yra komercinio ir (arba) techninio pobūdžio ir kai jis atsakingas už vieną ar daugiau juridinio asmens padalinių.

5. Kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje įgyta profesinė kvalifikacija ir kurioje leidžiama minėtos kvalifikacijos turėtojui pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal tą profesiją.

6. Kompetentinga institucija – Lietuvos Respublikos institucija ar įstaiga, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota išduoti ar priimti formalios kvalifikacijos įrodymus ir kitus dokumentus arba informaciją, taip pat gauti šiame įstatyme nustatytus prašymus ir priimti sprendimus dėl šių prašymų arba jų kompetencijai priskirtais profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimais.

7. Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys asmenys verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei.

8. Nacionalinė reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo
taryba
– profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriaus patariamoji institucija.

9. Profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią patvirtina formalios kvalifikacijos įrodymas, šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kompetenciją patvirtinantis dokumentas ir (arba) profesinė patirtis.

10. Profesinė patirtis – asmens faktiškas ir teisėtas darbas pagal darbo sutartį ar savarankiškai pagal tam tikrą profesiją arba užsiėmimas profesine veikla valstybėje narėje. Profesinė patirtis tvirtinama kompetentingos institucijos išduotu tam tikru dokumentu.

11. Profesinės adaptacijos laikotarpis – praktikos laikotarpis, per kurį asmuo užsiima reglamentuojama profesine veikla Lietuvos Respublikoje ir yra prižiūrimas atsakomybę prisiėmusio kvalifikuoto tos profesijos atstovo. Profesinės adaptacijos laikotarpiu leidžiama papildomai mokytis.

12. Profesinio tinkamumo testas – Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamas asmens profesinių žinių patikrinimas siekiant įvertinti jo gebėjimą dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje.

13. Profesinis vardas – vardas, suteikiamas asmeniui, turinčiam tam tikrą kvalifikaciją, ir naudojamas profesinėje veikloje arba narystei profesinėje organizacijoje pažymėti. Kai kurių profesinių vardų įgijimas reglamentuojamas papildomai.

14. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo komitetas – komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai ir kuriam vadovauja Europos Komisijos atstovas.

15. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorius – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirtas valstybės tarnautojas.

16. Reglamentuojama profesija – profesinės veiklos rūšis arba profesinės veiklos rūšių grupė, kuriomis užsiimant (arba užsiimant vienu iš jos būdų) pagal teisės aktus tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją. Užsiėmimo būdu laikomas ir profesinio vardo, kurį naudoti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus leidžiama tik turintiems tam tikrą profesinę kvalifikaciją, naudojimas, taip pat buvimas šio įstatymo 1 priede išvardytų asociacijų arba organizacijų nariu.

17. Reglamentuojamas mokymas – specialus mokymas dirbti pagal tam tikrą profesiją, susidedantis iš kurso (kursų) ir prireikus papildomas profesiniu rengimu, stažuote ar profesine praktika. Profesinio rengimo, stažuotės ar profesinės praktikos struktūra ir lygis nustatomi atitinkamos valstybės narės įstatymų ir kitų teisės aktų arba kontroliuojami ar tvirtinami tuo tikslu paskirtos institucijos.

18. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė, Europos ekonominės erdvės valstybė (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija) arba Šveicarijos Konfederacija.

 

4 straipsnis. Pripažinimo rezultatai

1. Lietuvos Respublikai pripažinus profesinę kvalifikaciją, asmuo gali pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti Lietuvos Respublikoje pagal tą pačią profesiją, kurios kvalifikaciją jis laikomas turinčiu kilmės valstybėje narėje.

2. Asmuo gali pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal profesiją Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

3. Profesija, pagal kurią asmuo siekia pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti Lietuvos Respublikoje, yra ta pati, kurios kvalifikaciją jis laikomas turinčiu kilmės valstybėje narėje, jei apimama veikla yra panaši.

 

II DALIS

KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS, KAI SIEKIAMA TEIKTI PASLAUGAS

 

5 straipsnis. Laisvo paslaugų teikimo principas

1. Nepažeidžiant šio įstatymo 6 ir 7 straipsnių, paslaugos teikėjui neribojama laisvė dirbti pagal tą pačią profesiją Lietuvos Respublikoje, jeigu paslaugos teikėjas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje (toliau – įsisteigimo valstybė narė).

2. Šio įstatymo II dalies nuostatos taikomos tik tada, kai paslaugos teikėjas atvyksta į Lietuvos Respublikos teritoriją laikinai arba vienkartinai dirbti pagal tam tikrą profesiją.

3. Paslaugų teikimo laikinumą ir vienkartiškumą kiekvienu konkrečiu atveju kompetentingos institucijos įvertina pagal paslaugų teikimo trukmę, dažnumą, reguliarumą ir tęstinumą.

4. Jeigu paslaugos teikėjas atvyksta į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, jam neribojama laisvė dirbti pagal tą pačią profesiją, pagal kurią jis dirbo įsisteigimo valstybėje narėje ne trumpiau kaip dvejus metus per pastaruosius dešimt metų, jei profesija toje valstybėje narėje nereglamentuojama. Ši nuostata netaikoma, kai profesija arba jos rengimas reglamentuojami įsisteigimo valstybėje narėje.

5. Paslaugos teikėjams, atvykusiems į Lietuvos Respublikos teritoriją, taikomos profesinę kvalifikaciją reglamentuojančios profesinio, norminio ar administracinio pobūdžio taisyklės (pvz., dėl profesijos apibrėžties, profesinių vardų naudojimo, rimto profesinio aplaidumo, tiesiogiai ir konkrečiai susijusio su vartotojų teisių apsauga ir sauga, taip pat drausminės atsakomybės), tokios pačios kaip ir asmenims, Lietuvos Respublikoje nuolat dirbantiems pagal tą pačią profesiją.

 

6 straipsnis. Laisvo paslaugų teikimo išimtys

Teisėtą įsisteigimą kitoje valstybėje narėje įrodęs paslaugos teikėjas atleidžiamas nuo:

1) narystės arba registracijos profesinėje organizacijoje ar institucijoje, jeigu tai privaloma asmenims, siekiantiems dirbti pagal tą pačią profesiją Lietuvos Respublikoje. Kompetentinga institucija pagal šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalį tam tikroms profesijoms ar jų grupėms gali nustatyti automatinės laikinosios registracijos arba pro forma narystės tokioje profesinėje organizacijoje ar institucijoje reikalavimus. Tokios registracijos ar narystės reikalavimas negali vilkinti ar kitaip apsunkinti teikti paslaugas ir sudaryti jokių papildomų išlaidų paslaugos teikėjui. Kompetentinga institucija nusiunčia atitinkamai profesinei organizacijai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos deklaracijos ir, kai taikytina, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos atnaujintos deklaracijos kopiją, jei profesijos susijusios su visuomenės sveikata ir sauga, kaip nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje, arba jų kvalifikacijos įrodymai automatiškai pripažįstami pagal šio įstatymo III dalies III skyrių, šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų kopijas, ir tai sudaro automatinę laikinąją registraciją ar pro forma narystę;

2) registracijos socialinio draudimo institucijoje atsiskaitymams su draudiku tvarkyti dėl veiklos draudžiamų asmenų naudai. Paslaugos teikėjas turi iš anksto arba, kai būtina, suteikęs paslaugas, nedelsdamas pranešti šiame punkte nurodytai institucijai apie paslaugas, kurias jis ketina suteikti ar suteikė.

 

7 straipsnis. Išankstinė deklaracija, jeigu paslaugos teikėjas keičia buvimo vietą

1. Kai paslaugos teikėjas pirmą kartą iš valstybės narės persikelia į Lietuvos Respublikos teritoriją teikti paslaugų, jis iš anksto pateikia kompetentingai institucijai rašytinę deklaraciją, kurioje nurodomi duomenys apie bet kokį draudimą ar kitokias asmenines ar kolektyvines profesinės atsakomybės apsaugos priemones.

2. Paslaugos teikėjo deklaracija atnaujinama kartą per metus, jeigu paslaugos teikėjas per tuos metus ketina teikti laikinas arba vienkartines paslaugas.

3. Paslaugos teikėjas gali pateikti deklaraciją bet kokiu būdu. Deklaracijos formą tvirtina kompetentinga institucija, suderinusi su profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių paskyrusia institucija.

4. Pradedant teikti paslaugas arba jeigu iš esmės pasikeičia anksčiau dokumentais patvirtintos aplinkybės, kartu su deklaracija turi būti pateikti tokie dokumentai:

1) paslaugos teikėjo pilietybės įrodymas;

2) pažyma, patvirtinanti, kad jos turėtojas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje užsiimti atitinkama veikla ir jam net laikinai nėra uždrausta užsiimti savo veikla;

3) profesinės kvalifikacijos įrodymai;

4) šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju – bet kokie dokumentai, įrodantys, kad paslaugos teikėjas užsiėmė tam tikra veikla ne trumpiau kaip dvejus metus per pastaruosius dešimt metų;

5) apsaugos srities profesijų atstovams – įrodymai dėl teistumo nebuvimo, kai tai privaloma Lietuvos Respublikos piliečiams.

5. Paslauga Lietuvos Respublikoje teikiama naudojant įsisteigimo valstybės narės profesinį vardą, jeigu toks profesinis vardas toje valstybėje narėje suteikiamas atitinkamai profesinei veiklai taip, kad nebūtų painiojama su Lietuvos Respublikos profesiniu vardu.

6. Profesinis vardas nurodomas įsisteigimo valstybės narės oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų. Jeigu įsisteigimo valstybėje narėje tokio profesinio vardo nėra, paslaugos teikėjas nurodo savo formalią kvalifikaciją įsisteigimo valstybės narės kalba. Taikant išimtį, šio įstatymo III dalies III skyriuje nurodytais atvejais paslauga gali būti teikiama naudojant Lietuvos Respublikos suteiktą profesinį vardą.

7. Jeigu paslaugos teikiamos pirmą kartą, kai profesija susijusi su visuomenės sveikata ar sauga ir nėra automatiškai pripažįstama, kompetentinga institucija gali patikrinti paslaugos teikėjo profesinę kvalifikaciją iki pradedant teikti paslaugas. Toks išankstinis patikrinimas reikalingas tik tada, kai jo tikslas – išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ar saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo. Patikrinimo apimtis negali būti didesnė, negu būtina šioje dalyje minimam tikslui pasiekti.

8. Kompetentinga institucija apie savo sprendimą tikrinti kvalifikaciją ar jos netikrinti praneša paslaugos teikėjui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo deklaracijos ir kartu pateikiamų dokumentų gavimo dienos. Kai yra kliūčių, dėl kurių gali būti vėluojama, kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo deklaracijos ir kartu pateikiamų dokumentų gavimo dienos praneša paslaugos teikėjui apie vėlavimo priežastį ir numatomo sprendimo, kuris turi būti priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo visų dokumentų gavimo dienos, priėmimo datą.

9. Jeigu kompetentinga institucija nustato esminį skirtumą tarp paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikoje nustatytų rengimo reikalavimų ir dėl šio skirtumo gali būti padaryta žalos visuomenės sveikatai ar saugai, paslaugos teikėjui suteikiama galimybė įrodyti, kad jis įgijo trūkstamų žinių ar kompetencijos. Pirmenybė teikiama profesinio tinkamumo testui. Paslaugą galima pradėti teikti per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo netikrinti kvalifikacijos priėmimo ar nuo sprendimo leisti pradėti teikti paslaugas priėmimo dienos.

10. Jei kompetentinga institucija nepriima sprendimo arba nepraneša apie kliūtis, dėl kurių šio sprendimo priėmimas atidedamas šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytais terminais, paslaugą galima pradėti teikti.

11. Kai kvalifikacija patikrinama pagal šio straipsnio 7–9 dalių nuostatas, paslauga teikiama naudojant Lietuvos Respublikos profesinį vardą.

 

8 straipsnis. Administracinis bendradarbiavimas

1. Dėl bet kurios paslaugos teikimo kompetentinga institucija gali prašyti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų suteikti bet kokią informaciją apie paslaugos teikėjo įsisteigimo teisėtumą ir veiklos tinkamumą, taip pat ir dėl kokių nors profesinio pobūdžio drausminių ar baudžiamųjų sankcijų nebuvimo.

2. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu informaciją teikia pagal šio įstatymo 53 straipsnio nuostatas.

3. Kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms būtų pateikta visa informacija, būtina tinkamai išnagrinėti paslaugos gavėjo skundams apie paslaugos teikėją. Paslaugos gavėjams turi būti pranešama apie skundo nagrinėjimo baigtį.

 

9 straipsnis. Paslaugos gavėjams suteiktina informacija

Tais atvejais, kai paslauga teikiama naudojant įsisteigimo valstybės narės suteiktą profesinį vardą arba naudojantis paslaugos teikėjo kvalifikacija, kompetentinga institucija gali reikalauti, kad paslaugos teikėjas suteiktų paslaugos gavėjui tokią informaciją:

1) registro, kuriame jis įregistruotas, pavadinimą, jo registracijos numerį arba lygiavertes tame registre nurodytas tapatumo nustatymo priemones, jeigu paslaugos teikėjas yra įregistruotas komerciniame registre ar panašiame viešame registre;

2) institucijos, įgaliotos teisės aktų nustatyta tvarka išduoti tokį leidimą, pavadinimą ir adresą, jeigu veiklai vykdyti įsisteigimo valstybėje narėje būtinas leidimas;

3) profesinę asociaciją ar panašią instituciją, kurioje įregistruotas paslaugos teikėjas;

4) profesinį vardą arba, jei tokio nėra, paslaugos teikėjo formalią kvalifikaciją ir valstybę narę, kurioje ji buvo suteikta;

5) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojo kodą, jeigu paslaugos teikėjas užsiima veikla, kuri apmokestinama PVM;

6) duomenis apie bet kokį profesinį draudimą ar kitokias asmenines ar kolektyvines profesinės atsakomybės apsaugos priemones.

 

III DALIS

KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS, KAI SIEKIAMA ĮSISTEIGTI

 

I SKYRIUS

BENDROJI FORMALIOS KVALIFIKACIJOS ĮRODYMŲ PRIPAŽINIMO SISTEMA

 

10 straipsnis. Bendrosios formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistemos taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos visoms reglamentuojamoms profesijoms, išskyrus nurodytas šio įstatymo III dalies II ir III skyriuose, kai asmuo dėl specifinių ir išskirtinių priežasčių neatitinka šiuose skyriuose nustatytų reikalavimų:

1) šio įstatymo 4 priede nurodytai veiklai, kai atvykęs asmuo neatitinka šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) kai atvykę pagrindines rengimo studijas baigę gydytojai, gydytojai specialistai, bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai odontologai, veterinarijos gydytojai, akušeriai, vaistininkai ir architektai neatitinka šio įstatymo 19, 23, 29, 33, 35, 39 ir 45 straipsniuose nurodytos faktiškos ir teisėtos profesinės praktikos reikalavimų;

3) kai atvykę architektai turi formalios kvalifikacijos įrodymą, nenurodytą šio įstatymo 5 priedo 5.7 punkte;

4) nepažeidžiant šio įstatymo 17 straipsnio 1–3 dalių, 19 ir 23 straipsnių, kai atvykę gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai odontologai, veterinarijos gydytojai, akušeriai, vaistininkai ir architektai, turintys formalios kvalifikacijos įrodymą, yra baigę rengimo studijas, leidžiančias įgyti šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.2.2, 5.3.2, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose nurodytą profesinį vardą, ir tik atitinkamai profesinei kvalifikacijai pripažinti;

5) kai atvykę bendrosios praktikos slaugytojai ir slaugytojai specialistai, kurie turi specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą ir rengiami, kad įgytų šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą profesinį vardą, siekia pripažinimo Lietuvos Respublikoje, jeigu atitinkama profesine veikla turi teisę užsiimti slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo studijų;

6) kai atvykę slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo, siekia pripažinimo Lietuvos Respublikoje, jeigu atitinkama profesine veikla turi teisę užsiimti bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo arba turintys slaugytojo specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą, kurie rengiami, kad įgytų šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą profesinį vardą;

7) šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims.

 

11 straipsnis. Kvalifikacijos lygiai

1. Pripažįstant profesinę kvalifikaciją pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas, skiriami penki kvalifikacijų lygiai.

2. Pirmojo lygio kvalifikaciją įrodo kompetenciją patvirtinantis dokumentas, išduotas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės narės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant:

1) į rengimo kursą, kuris nėra pažymėjimui ar diplomui, nurodytiems šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse, gauti reikalingos programos dalis, į specialų egzaminą be išankstinio pasirengimo arba darbą pagal atitinkamą profesiją valstybėje narėje trejus metus iš eilės visą darbo dieną ar lygiavertį laiką ne visą darbo dieną per pastaruosius dešimt metų, arba

2) į pradinį, pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, patvirtinantį, kad jo turėtojas įgijo bendrųjų žinių.

3. Antrojo lygio kvalifikaciją įrodo pažymėjimas, patvirtinantis, kad sėkmingai baigtas toks vidurinio lavinimo kursas:

1) bendrojo pobūdžio, su papildomu studijų arba profesinio rengimo kursu, išskyrus nurodytus šio straipsnio 4 dalyje, ir (arba) papildomai prie to kurso reikalaujama mokomąja ar profesine praktika arba

2) techninio ar profesinio pobūdžio, jei reikia, su papildomu studijų arba profesinio rengimo kursu, nurodytu šios dalies 1 punkte, ir (arba) papildomai prie to kurso reikalaujama mokomąja ar profesine praktika.

4. Trečiojo lygio kvalifikaciją įrodo diplomas, patvirtinantis, kad sėkmingai baigtas:

1) kursas (išskyrus nurodytą šio straipsnio 5 ir 6 dalyse), kuris trunka ne trumpiau kaip vienus metus arba yra lygiavertės trukmės ne dieninės studijų formos ir kuriam paprastai numatyti stojimo reikalavimai, sėkmingai baigtas vidurinio lavinimo kursas, būtinas stojant į universitetą ar aukštojo mokslo instituciją, arba baigtas lygiavertis antrosios pakopos vidurinis mokslas, taip pat ir profesinio rengimo kursas, kuris gali būti privalomas papildomai, arba

2) jei profesija reglamentuojama, – specialios struktūros kursas, įtrauktas į šio įstatymo 2 priedą ir atitinkantis šios dalies 1 punkte nurodyto rengimo kursą pagal profesinį standartą, rengiantis panašioms veikloms ir pareigoms. Šio įstatymo 2 priedo sąrašas gali būti iš dalies keičiamas pasikeitus ES teisės aktams, išvardytiems šio įstatymo 8 priede.

5. Ketvirtojo lygio kvalifikaciją įrodo diplomas, patvirtinantis, kad sėkmingai įgijus vidurinį išsilavinimą baigtos bent trejų metų, bet ne ilgesnės kaip ketverių metų, trukmės arba lygiavertės trukmės ne dieninės formos studijos universitete, aukštojo mokslo institucijoje ar kitoje lygiavertį išsilavinimą teikiančioje institucijoje, taip pat profesinio rengimo kursas, kuris gali būti privalomas papildomai.

6. Penktojo lygio kvalifikaciją įrodo diplomas, patvirtinantis, kad jo turėtojas sėkmingai baigė bent ketverių metų arba lygiavertės trukmės ne dieninės formos studijas universitete, aukštojo mokslo institucijoje arba kitoje lygiavertį išsilavinimą teikiančioje institucijoje ir, jei reikia, profesinio rengimo kursą, kuris gali būti privalomas papildomai.

 

12 straipsnis. Vienodas kvalifikacijų traktavimas

1. Valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas ar jų rinkinys, patvirtinantys, kad valstybėje narėje sėkmingai baigtas rengimo kursas, kurį ta valstybė pripažįsta kaip lygiavertį ir suteikiantį turėtojui tas pačias teises pradėti dirbti, dirbti arba rengtis dirbti pagal profesiją, kurios kvalifikacijos lygį reglamentuoja šio įstatymo 11 straipsnis. Lietuvos Respublikoje atitinkamas kvalifikacijos lygis turi būti suprantamas taip pat kaip ir kitose valstybėse narėse.

2. Profesinė kvalifikacija, nors ir neatitinkanti kilmės valstybėje narėje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl darbo pagal profesiją, tačiau suteikianti turėtojui įgytas teises pagal šio straipsnio nuostatas, turi būti vienodai traktuojama ir Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip išdėstyta šio straipsnio 1 dalyje.

3. Lietuvos Respublika, vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, turi įskaityti ankstesnį formalųjį išsilavinimą kaip atitinkantį naująjį išsilavinimo lygį, jeigu kilmės valstybė narė padidina išsilavinimo, kuris būtinas siekiant pradėti pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal profesiją, lygį ir jeigu asmuo, įgijęs išsilavinimą, kuris neatitinka naujų kvalifikacijos reikalavimų, naudojasi įgytomis teisėmis.

 

13 straipsnis. Pripažinimo reikalavimai

1. Jeigu pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, kompetentinga institucija savo nustatyta tvarka tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, leidžia pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal tą profesiją asmenims, turintiems kompetenciją patvirtinančius dokumentus ar formalios kvalifikacijos įrodymus, kurių kita valstybė narė reikalauja siekiant dirbti pagal tą profesiją jos teritorijoje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti kompetenciją patvirtinantys dokumentai ar formalios kvalifikacijos įrodymai turi atitikti tokias sąlygas:

1) turi būti išduoti valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas;

2) turi patvirtinti, kad kvalifikacijos lygis pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas yra bent lygiavertis lygiui, kuris yra ne daugiau kaip viena pakopa žemesnis už privalomą Lietuvos Respublikoje.

3. Pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal profesiją taip pat leidžiama asmenims, kurie per pastaruosius dešimt metų dvejus metus visą darbo dieną dirbo pagal tą profesiją kitoje valstybėje narėje, kuri tos profesijos nereglamentuoja, kai asmuo turi vieną ar daugiau kompetenciją patvirtinančių dokumentų arba formalios kvalifikacijos įrodymų.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti kompetenciją patvirtinantys dokumentai ar formalios kvalifikacijos įrodymai turi atitikti sąlygas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ir turi patvirtinti, kad kvalifikacijos turėtojas buvo parengtas dirbti pagal atitinkamą profesiją.

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta dvejų metų profesinė patirtis gali būti neprivaloma, jeigu asmens turimas formalios kvalifikacijos įrodymas įgytas baigus antrojo, trečiojo, ketvirtojo ar penktojo kvalifikacijos lygio reglamentuojamo mokymo kursą.

6. Reglamentuojamo mokymo rūšys, išvardytos šio įstatymo 3 priede, laikomos trečiojo kvalifikacijos lygio, kaip nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojamu mokymu.

7. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal reglamentuojamą profesiją turint trečiojo lygio kvalifikaciją, kai Lietuvos Respublikos piliečiams leidžiama pradėti pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal reglamentuojamą profesiją turint kvalifikaciją, patvirtinančią aukštąjį ar universitetinį išsilavinimą, įgytą per ketverių metų trukmės studijas.

 

14 straipsnis. Kompensacinės priemonės

1. Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad asmuo baigtų profesinės adaptacijos laikotarpį, trunkantį iki trejų metų, arba atliktų profesinio tinkamumo testą, jeigu:

1) rengimo kurso, dėl kurio jis pateikia įrodymą pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1–2 arba 3–6 dalių nuostatas, trukmė yra bent vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje;

2) jo baigtas rengimo kursas apima iš esmės skirtingus dalykus negu tie, kurie būtini siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje;

3) reglamentuojama profesija Lietuvos Respublikoje apima vieną ar daugiau reglamentuojamos profesinės veiklos rūšių, kurių neturi atitinkama profesija kilmės valstybėje narėje, kaip nustatyta šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, ir šį skirtumą sudaro specialus rengimas, kuris privalomas Lietuvos Respublikoje ir apima iš esmės skirtingus dalykus negu tie, kurie būtini siekiant gauti kompetenciją patvirtinantį dokumentą ar formalios kvalifikacijos įrodymą.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, iš esmės kitokie skirtingi dalykai – tai dalykai, kuriuos būtina išmanyti siekiant pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal profesiją Lietuvos Respublikoje ir kurių turinys ar rengimo trukmė iš esmės skiriasi nuo reikalaujamų Lietuvos Respublikoje.

3. Jeigu kompetentinga institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, ji turi pasiūlyti pareiškėjui pasirinkti arba profesinės adaptacijos laikotarpį, arba profesinio tinkamumo testą.

4. Jeigu dirbant pagal reglamentuojamą profesiją reikia gerai išmanyti Lietuvos Respublikos teisę, o konsultavimas ir (arba) pagalba Lietuvos Respublikos teisės klausimais yra esminis ir pastovus tos profesinės veiklos ypatumas, kompetentinga institucija gali numatyti arba profesinės adaptacijos laikotarpį, arba profesinio tinkamumo testą.

5. Kompetentinga institucija gali numatyti arba profesinės adaptacijos laikotarpį, arba profesinio tinkamumo testą šio įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, 10 straipsnio 4 punkte nurodytu atveju – gydytojams ir gydytojams odontologams, 10 straipsnio 6 punkte nurodytu atveju – kai atvykęs asmuo siekia pripažinimo kitoje valstybėje narėje, kurioje atitinkama profesine veikla užsiima bendrosios praktikos slaugytojai arba slaugytojai specialistai, turintys specialisto, rengiamo pagal rengimo studijas, kurias baigus suteikiami šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte išvardyti profesiniai vardai, formalios kvalifikacijos įrodymą. Šios dalies nuostatos taikomos ir šio įstatymo 10 straipsnio 7 punkte nurodytiems asmenims.

6. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali reikalauti arba profesinės adaptacijos laikotarpio, arba atlikti profesinio tinkamumo testą, jeigu atvykęs asmuo užsiima profesine veikla savarankiškai arba kaip juridinio asmens vadovas ir todėl reikia išmanyti ir taikyti atitinkamos srities nacionalinės teisės aktus, jeigu tai privaloma Lietuvos Respublikos piliečiams, siekiantiems užsiimti tokia veikla.

7. Jeigu kompetentinga institucija ketina reikalauti, kad asmuo baigtų profesinės adaptacijos laikotarpį arba atliktų profesinio tinkamumo testą, ji turi teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti, ar asmens įgytos profesinės patirties metu žinios valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje gali visiškai arba iš dalies kompensuoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus iš esmės skirtingus dalykus.

8. Kompetentingos institucijos profesinio tinkamumo testui atlikti parengia dalykų sąrašą, kuris sudaromas lyginant rengimo programos dalykus Lietuvos Respublikoje su tais, kurie nurodyti asmens turimame ar kitame formalios kvalifikacijos įrodyme.

9. Profesinio tinkamumo testas turi apimti rengimo programos dalykus, kurie pasirenkami iš šio straipsnio 8 dalyje nurodyto sąrašo ir kurių žinios būtinos siekiant dirbti pagal atitinkamą profesiją ar užsiimti profesine veikla Lietuvos Respublikoje.

10. Profesinio tinkamumo testo taikymo, laikymo ir vertinimo taisykles nustato kompetentinga institucija.

11. Profesinės adaptacijos laikotarpio ir jo vertinimo taisykles, prižiūrimą praktiką atliekančio asmens teises ir pareigas profesinės adaptacijos laikotarpiu nustato kompetentinga institucija.

12. Prižiūrimą praktiką atliekančio ir profesinio tinkamumo testui pasirengti pageidaujančio asmens teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, socialines garantijas ir lengvatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.

 

15 straipsnis. Kompensacinių priemonių atsisakymas remiantis bendraisiais profesinių kvalifikacijų skirtumų kompensavimo kriterijais

Jeigu asmens profesinė kvalifikacija atitinka bendruosius profesinių kvalifikacijų skirtumų kompensavimo kriterijus, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos netaiko kompensacinių priemonių.

 

II SKYRIUS

PROFESINĖS PATIRTIES PRIPAŽINIMAS

 

16 straipsnis. Profesinės patirties reikalavimai

1. Jeigu Lietuvos Respublikoje leidžiama užsiimti viena iš šio įstatymo 4 priede išvardytų veiklos rūšių turint bendrųjų, komercinių ar profesinių žinių ir gebėjimų, tai Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ankstesnis užsiėmimas ta veikla kitoje valstybėje narėje kaip pakankamas tokių žinių ir gebėjimų įrodymas. Veikla turėjo būti užsiimama pagal šio straipsnio reikalavimus.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija išduoda reikiamus dokumentus apie profesinę patirtį ir jos trukmę asmenims, išvykstantiems užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nustatyta šio straipsnio 3, 6 ir 8 dalyse, valstybėse narėse.

3. Šio įstatymo 4 priedo I sąraše išvardytomis veiklos rūšimis anksčiau turėjo būti užsiimama:

1) šešerius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas arba

2) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo įrodo, kad anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip trejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą, arba

3) ketverius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip dvejų metų trukmės atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą, arba

4) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį ne trumpiau kaip penkerius metus, arba

5) vadovaujančias pareigas einant penkerius metus iš eilės, iš kurių bent trejus metus asmuo vykdė technines užduotis ir buvo atsakingas už bent vieną juridinio asmens padalinį, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip trejų metų trukmės atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą.

4. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais atvejais veikla neturi būti baigta anksčiau kaip prieš dešimt metų, iki asmuo pateikia prašymą šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai.

5. Šio straipsnio 3 dalies 5 punktas netaikomas ISIC (Tarptautinis standartinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius) nomenklatūros Ex 855 grupės veiklos rūšiai – kirpykloms.

6. Šio įstatymo 4 priedo II sąraše išvardytomis veiklos rūšimis anksčiau turėjo būti užsiimama:

1) penkerius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas arba

2) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo įrodo, kad jis anksčiau baigė bent trejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą, arba

3) ketverius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo gali įrodyti, kad jis anksčiau baigė bent dvejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą, arba

4) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį ne trumpiau kaip penkerius metus, arba

5) penkerius metus iš eilės dirbant pagal darbo sutartį, jeigu asmuo gali įrodyti, kad jis anksčiau baigė bent trejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos įvertintą kaip tinkamą, arba

6) šešerius metus iš eilės dirbant pagal darbo sutartį, jeigu asmuo gali įrodyti, kad jis anksčiau baigė bent dvejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos įvertintą kaip tinkamą.

7. Šio straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais atvejais veikla neturi būti baigta anksčiau kaip prieš dešimt metų, iki asmuo pateikia prašymą šio straipsnio 53 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai.

8. Šio įstatymo 4 priedo III sąraše išvardytomis veiklos rūšimis anksčiau turėjo būti užsiimama:

1) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas arba

2) dvejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos įvertintą kaip tinkamą, arba

3) dvejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį bent trejus metus, arba

4) trejus metus iš eilės dirbant pagal darbo sutartį, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos įvertintą kaip tinkamą.

9. Šio straipsnio 8 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais veikla neturi būti baigta anksčiau kaip prieš dešimt metų, iki asmuo pateikia prašymą šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai.

 

III SKYRIUS

KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS REMIANTIS BŪTINIAUSIŲ RENGIMO REIKALAVIMŲ DERINIMU

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

17 straipsnis. Automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principas

1. Kompetentingos institucijos (jų nustatyta tvarka) pripažįsta tokius formalios kvalifikacijos įrodymus, išvardytus atitinkamai šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose ir suteikiančius galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, vaistininko ir architekto profesine veikla. Formalios kvalifikacijos įrodymai turi atitikti būtiniausius rengimo reikalavimus, nurodytus atitinkamai šio įstatymo 20, 21, 27, 30, 31, 34, 40 ir 42 straipsniuose. Toks įrodymas Lietuvos Respublikoje laikomas tokiu pačiu kaip ir Lietuvos Respublikoje išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus išduoda valstybių narių kompetentingos institucijos, o prireikus kartu išduodami ir atitinkami šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose išvardyti pažymėjimai.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos neturi įtakos įgytoms teisėms, nurodytoms šio įstatymo 19, 23, 29, 33, 35 ir 45 straipsniuose.

4. Kompetentinga institucija pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, nurodytą šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte, reikalingą siekiant užsiimti šeimos medicinos praktika, valstybių narių piliečiams išduotą kitos valstybės narės, taikydama šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus. Šios dalies nuostatos neturi įtakos įgytoms teisėms, nurodytoms šio įstatymo 26 straipsnyje.

5. Kompetentinga institucija pripažįsta akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą, kurį valstybių narių piliečiams išduoda kitos valstybės narės, išvardytos šio įstatymo 5 priedo 5.5.2 punkte, ir kuris atitinka šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytus būtiniausius rengimo reikalavimus ir šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir, vertindama galimybę užsiimti profesine veikla, tokį įrodymą Lietuvos Respublikos teritorijoje laiko tokiu pačiu kaip ir Lietuvos Respublikoje išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas. Šios dalies nuostata neturi įtakos įgytoms teisėms, nurodytoms šio įstatymo 19 ir 39 straipsniuose.

6. Architekto formalios kvalifikacijos įrodymas, nurodytas šio įstatymo 5 priedo 5.7.1 punkte, automatiškai pripažįstamas pagal šio straipsnio 1–3 dalis, įrodo, kad baigtos rengimo studijos, kurios prasidėjo ne anksčiau kaip šio įstatymo 5 priedo 5.7.1 punkte nurodytais atskaitos akademiniais metais.

7. Kompetentingos institucijos leidžia užsiimti gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų odontologų, veterinarijos gydytojų, akušerių ir vaistininkų profesine veikla, jeigu asmuo turi atitinkamą formalios kvalifikacijos įrodymą, patvirtinantį, kad atitinkamas asmuo, rengdamasis profesijai, kai tai reikalinga, įgijo žinių ir įgūdžių, nurodytų šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 6 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 34 straipsnio 5 dalyje, 36 straipsnio 6 dalyje ir 40 straipsnio 5 dalyje, kuriose reglamentuojamas šių profesijų rengimas.

 

18 straipsnis. Bendrosios rengimo nuostatos

1. Atsižvelgdama į šio įstatymo 20, 21, 24, 27, 30, 31, 34, 36, 40 ir 42 straipsniuose nurodytą rengimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali teisės aktuose numatyti nenuoseklųjį rengimą pagal nustatytus reikalavimus. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bendra tokio rengimo trukmė, lygis ir kokybė būtų ne prastesni už rengimo pagal dieninių studijų formą.

2. Tęstinis rengimas užtikrina, kad studijas baigę asmenys neatsiliktų nuo profesijos raidos ir užsiimtų saugia ir veiksminga praktika.

 

19 straipsnis. Įgytos teisės

1. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, nepažeisdamos specifinių atitinkamų profesijų įgytų teisių, kai valstybių narių formalios kvalifikacijos įrodymai, suteikiantys galimybę užsiimti profesine veikla, neatitinka visų šio įstatymo 20, 21, 27, 30, 31, 34, 36 ir 40 straipsniuose nurodytų rengimo reikalavimų, pripažįsta kaip pakankamą formalios kvalifikacijos įrodymą, jei jis patvirtina, kad sėkmingai baigtos rengimo studijos, prasidėjusios iki šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytų atskaitos datų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privaloma kartu su formalios kvalifikacijos įrodymu pateikti pažymėjimą, patvirtinantį, kad jo turėtojas faktiškai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos formalios kvalifikacijos įrodymui, suteikiančiam galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko profesine veikla, gautam buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje, neatitinkančiam visų būtiniausių šio įstatymo 20, 21, 27, 30, 31, 34, 36 ir 40 straipsniuose nurodytų rengimo reikalavimų, jeigu toks įrodymas patvirtina, kad sėkmingai baigtos:

1) pagrindinio rengimo gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, pagrindinio rengimo gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko rengimo studijos, prasidėjusios iki 1990 m. spalio 3 d.;

2) gydytojo specialisto rengimo studijos, prasidėjusios iki 1992 m. balandžio 3 d.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas suteikia jo turėtojui teisę užsiimti profesine veikla visoje Vokietijos teritorijoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytų kompetentingų Vokietijos institucijų išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas.

5. Kad valstybių narių piliečiai Lietuvos Respublikoje galėtų užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio profesinėmis veiklomis, vaistininko profesine veikla, nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta šio įstatymo 44 straipsnyje, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nepažeisdama šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatų, pripažįsta valstybių narių piliečių formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, išduotą buvusioje Čekoslovakijoje, arba jeigu šie specialistai pradėti rengti iki 1993 m. sausio 1 d. Čekijoje ir Slovakijoje, kai jų kompetentingos institucijos patvirtina, kad toks formalios kvalifikacijos įrodymas jų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas, o dėl architektų – kaip šio įstatymo 6 priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas.

6. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta valstybių narių piliečių formalios kvalifikacijos buvusioje Sovietų Sąjungoje išduotą įrodymą, kuris suteikia galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, arba jeigu šie specialistai pradėti rengti:

1) Estijoje – iki 1991 m. rugpjūčio 20 d.;

2) Latvijoje – iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.;

3) Lietuvoje – iki 1990 m. kovo 11 d.

7. Kad valstybių narių piliečiai Lietuvos Respublikoje galėtų užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio profesinėmis veiklomis, vaistininko profesine veikla, nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta šio įstatymo 44 straipsnyje, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, jeigu šio straipsnio 6 dalies 1–3 punktuose nurodytų valstybių narių kompetentingos institucijos patvirtina, kad toks įrodymas turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas, o dėl architektų – kaip šio įstatymo 6 priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas.

8. Buvusios Sovietų Sąjungos išduotų veterinarijos gydytojų formalios kvalifikacijos įrodymų atveju arba kai šie specialistai Estijoje pradėti rengti iki 1991 m. rugpjūčio 20 d., kartu su formalios kvalifikacijos įrodymu turi būti pateikiamas Estijos kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tokie asmenys faktiškai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jos teritorijoje ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo.

9. Kad valstybių narių piliečiai Lietuvos Respublikoje galėtų užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio profesinėmis veiklomis, vaistininko profesine veikla, nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta šio įstatymo 44 straipsnyje, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta valstybių narių piliečių formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, išduotą buvusioje Jugoslavijoje, arba jeigu šie specialistai pradėti rengti Slovėnijoje iki 1991 m. birželio 25 d., kai minėtos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtina, kad toks formalios kvalifikacijos įrodymas jų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas, o dėl architektų – kaip šio įstatymo 6 priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas.

10. Šio straipsnio 5, 7, 9 dalyse nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas turi būti pateikiamas kartu su tų pačių kompetentingų institucijų išduotu pažymėjimu, nurodančiu, kad tokie asmenys faktiškai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jų teritorijoje ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo.

11. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija valstybės narės piliečiams, kurių gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas neatitinka tai valstybei narei šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymų, kaip pakankamą pripažįsta tų valstybių narių išduotą formalios kvalifikacijos įrodymą, su kuriuo pateikiamas kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.

12. Šio straipsnio 11 dalyje minimas pažymėjimas turi nurodyti, kad formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina sėkmingai baigtas rengimo studijas atitinkamai pagal šio įstatymo 20, 21, 24, 27, 30, 31, 34, 36 ir 40 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir jį išdavusi valstybė narė traktuoja jį taip pat kaip formalios kvalifikacijos įrodymus, išvardytus šio įstatymo 5 priedo 5.1.1., 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose.

13. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nepripažįsta Bulgarijos felčerių (фелдшер) profesinės kvalifikacijos, įgytos iki 1999 m. gruodžio 31 d. Bulgarijoje, ir dirbusiems 2000 m. sausio 1 d. pagal šią profesiją pagal Bulgarijos socialinės apsaugos sistemą kaip medicinos gydytojų ar bendrosios praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos pagal šio įstatymo nuostatas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

MEDICINOS GYDYTOJAI

 

20 straipsnis. Pagrindinis medicinos gydytojų rengimas

1. Į pagrindinio medicinos gydytojų rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik turinčius diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę studijuoti universitete.

2. Pagrindinio medicinos gydytojų rengimo studijas sudaro ne trumpesnės kaip šešerių metų arba 5 500 valandų teorinio ir praktinio medicinos gydytojų rengimo studijos, kurias vykdo arba prižiūri universitetas. Asmenų, kurie pradėjo studijas iki 1972 m. sausio 1 d., šioje dalyje nurodyto rengimo kursą gali sudaryti šešių mėnesių praktinis rengimas pagal dieninę studijų formą universitete, prižiūrint kompetentingoms institucijoms.

3. Asmuo, baigęs pagrindinio medicinos gydytojų rengimo studijas, privalo turėti tokių žinių ir įgūdžių:

1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama medicina, žinių ir gerai suprasti mokslinę metodiką, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo principus, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimo ir duomenų analizės principus;

2) pakankamai išmanyti sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, funkcijas ir elgseną, taip pat ryšius tarp asmens sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos;

3) pakankamai žinių apie klinikinės medicinos disciplinas ir jų praktinį panaudojimą, būtų visapusiškai susipažinęs su psichikos ir somatinio pobūdžio ligomis, profilaktika, diagnostika bei gydymu ir žmonių reprodukcija;

4) atitinkamą klinikinę patirtį ligoninėse, esant tinkamai priežiūrai.

 

21 straipsnis. Gydytojų specialistų rengimas

1. Į gydytojų specialistų rengimo studijas leidžiama priimti tik baigus patvirtintas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytas šešerių metų medicinos gydytojo studijas, kurių metu rengiamas asmuo įgyja reikiamų pagrindinių medicinos žinių.

2. Gydytojų specialistų rengimą sudaro teorinis ir praktinis rengimas universitete arba medicinos mokomojoje ligoninėje, arba sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią tokiam rengimui patvirtina kompetentinga institucija.

3. Gydytojų specialistų rengimo studijų trukmė turi būti ne trumpesnė, negu nurodyta šio įstatymo 5 priedo 5.1.3 punkte.

4. Gydytojų specialistų rengimą turi prižiūrėti kompetentinga institucija. Į gydytojų specialistų rengimą įeina rengiamo gydytojo specialisto asmeninis dalyvavimas atitinkamos institucijos veikloje ir atsakomybė už suteiktas paslaugas.

5. Gydytojai specialistai turi būti rengiami pagal dieninę studijų formą specializuotose įstaigose, kurias pripažįsta kompetentingos institucijos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įstaigos padalinys, kuriame rengiami gydytojai specialistai, turi dalyvauti visų rūšių medicinos veiklose, įskaitant darbą pagal iškvietimą (budėjimą), o visa rengiamo specialisto profesinė veikla nustatyta tvarka turi būti skirta mokytis praktiškai ir teoriškai visą darbo savaitę ir visus metus. Už tokį darbą turi būti tinkamai atlyginama.

6. Gydytojus specialistus rengiančios institucijos išduoda gydytojo specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą tik tokiu atveju, jeigu turimas šio įstatymo 5 priedo 5.1.1 punkte nurodytas pagrindinių medicinos studijų formalios kvalifikacijos įrodymas.

7. Šio įstatymo 5 priedo 5.1.3 punkte nurodyti trumpiausi rengimo laikotarpiai gali būti keičiami Europos Komisijos, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

 

22 straipsnis. Gydytojų specialistų rengimo kursų pavadinimai

1. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas gydytojų specialistų formalios kvalifikacijos įrodymas – tai toks įrodymas, kurį suteikia šio įstatymo 5 priedo 5.1.2 punkte nurodytos kompetentingos institucijos baigus atitinkamo pavadinimo gydytojų specialistų rengimo kursus, nurodytus šio įstatymo 5 priedo 5.1.3 punkte.

2. Naujų medicinos kursų, bendrų bent dviem penktadaliams valstybių narių, pavadinimai Europos Komisijos gali būti įtraukiami į šio įstatymo 5 priedo 5.1.3 punktą.

 

23 straipsnis. Gydytojų specialistų įgytos teisės

1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija reikalauja iš atvykstančių kitų valstybių narių gydytojų specialistų, kurių nenuoseklias rengimo studijas reglamentavo nuo 1975 m. birželio 20 d. galiojusios įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatos ir kurie jas pradėjo ne vėliau kaip 1983 m. gruodžio 31 d., kad kartu su formalios kvalifikacijos įrodymu jie turėtų pažymėjimą, patvirtinantį, kad veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla bent trejus metus iš eilės per penkerius metus iki to pažymėjimo išdavimo.

2. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta gydytojų specialistų kvalifikaciją, suteiktą Ispanijoje gydytojams, baigusiems gydytojų specialistų rengimo studijas iki 1995 m. sausio 1 d., net jeigu tos studijos neatitinka šio įstatymo 21 straipsnyje numatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, jeigu kvalifikacija patvirtinama Ispanijos kompetentingų institucijų išduotu pažymėjimu, įrodančiu, kad atitinkamas asmuo išlaikė specialios profesinės kompetencijos egzaminą, surengtą pagal išskirtines priemones dėl pripažinimo, numatytas Karališkuoju dekretu 1497/99, siekiant nustatyti, ar atitinkamas asmuo turi žinių ir įgūdžių, palyginamų su gydytojų, turinčių gydytojo specialisto kvalifikaciją, apibrėžtą Ispanijai šio įstatymo 5 priedo 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose, žiniomis ir įgūdžiais.

3. Jeigu Lietuvos Respublika pripažįsta netekusiomis galios savo įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas dėl gydytojo specialisto, nurodyto šio įstatymo 5 priedo 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose, formalios kvalifikacijos įrodymo išdavimo ir patvirtina priemones, susijusias su Lietuvos Respublikos piliečių įgytomis teisėmis, ji turi suteikti kitų valstybių narių piliečiams teisę pasinaudoti tomis priemonėmis, jeigu toks formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas iki datos, kai Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nutraukė tokių atitinkamos kvalifikacijos įrodymų išdavimą. Šioje dalyje minimų nuostatų pripažinimo netekusiomis galios datos turi būti nustatytos šio įstatymo 5 priedo 5.1.3 punkte.

 

24 straipsnis. Šeimos gydytojų rengimas

1. Į šeimos gydytojų rengimo studijas (rezidentūrą) priimami asmenys, tik turintys diplomą, patvirtinantį, kad baigtos šešerių metų medicinos gydytojų rengimo studijos, kaip šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytų rengimo studijų dalis.

2. Šeimos gydytojų rengimo studijos, kurias baigus suteikiamas formalios kvalifikacijos įrodymas, išduotas iki 2006 m. sausio 1 d., turi trukti ne trumpiau kaip dvejus metus pagal dieninę studijų formą. Jeigu formalios kvalifikacijos įrodymas išduotas po šioje dalyje nurodytos datos, šeimos gydytojų rengimo studijos turi trukti ne trumpiau kaip trejus metus pagal dieninę studijų formą.

3. Kai į šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytas rengimo studijas įeina praktinis rengimas, kuris vykdomas kompetentingos institucijos patvirtintoje ligoninėje, turinčioje atitinkamą medicinos įrangą ir teikiančioje šeimos medicinos paslaugas arba kurioje vykdoma nustatyta šeimos medicinos praktikos dalis, arba centre, kuriame gydytojai teikia pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, tokio praktinio rengimo trukmė, ne ilgesnė kaip vieni metai, gali būti įtraukta į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą studijų trukmę, kai to rengimo pažymėjimai išduodami ne anksčiau kaip nuo 2006 m. sausio 1 d.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta galimybė turi būti suteikiama tik valstybių narių, kuriose šeimos gydytojų rengimo studijos truko dvejus metus nuo 2001 m. sausio
1 d., piliečiams.

5. Šeimos gydytojai rengiami pagal dieninę studijų formą, prižiūrint kompetentingoms institucijoms. Daugiau rengimo laiko turi būti skiriama praktikai, o mažiau – teorijai.

6. Šeimos gydytojų praktinis rengimas turi trukti ne trumpiau negu šešis mėnesius kompetentingos institucijos patvirtintoje ligoninėje, turinčioje atitinkamą medicinos įrangą ir teikiančią atitinkamas paslaugas, arba ne trumpiau negu šešis mėnesius kaip patvirtintos šeimos medicinos praktikos dalis įstaigoje, kurioje gydytojai teikia pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Prie praktinio rengimo turi prisidėti kitos sveikatos priežiūros institucijos ar struktūros, susijusios su šeimos medicina.

7. Nepažeidžiant minimalios studijų trukmės, nustatytos šio straipsnio 6 dalyje, reikalavimo, ne ilgiau kaip šešis mėnesius praktinis rengimas gali vykti ir kitose patvirtintose institucijose ar sveikatos priežiūros struktūrose, susijusiose su šeimos medicina. Būtina, kad tokio rengimo metu rengiamasis dalyvautų gydytojų, su kuriais jis dirba, profesinėje veikloje ir dalytųsi su ja susijusią atsakomybę.

8. Kompetentinga institucija išduoda šeimos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą tik tokiu atveju, jeigu turimas šio įstatymo 5 priedo 5.1.1 punkte nurodytas pagrindinio medicinos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymas.

9. Kompetentinga institucija gali išduoti šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą gydytojui, kuris nebaigė šiame straipsnyje numatytų rengimo studijų, tačiau pabaigė kitokias papildomas studijas, kurias patvirtina kompetentingos institucijos išduotas šeimos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymas.

10. Kompetentinga institucija negali išduoti šeimos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymo, jei asmuo neturi žinių, kurių privaloma įgyti per šiame straipsnyje numatytas rengimo studijas.

11. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nustato, ar asmens papildomos studijos ir jau įgyta profesinė patirtis gali pakeisti šiame straipsnyje numatytas šeimos gydytojų rengimo studijas.

12. Kompetentinga institucija gali išduoti šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą tik tuo atveju, jeigu asmuo turi bent šešių mėnesių šeimos medicinos praktikos arba patirties įstaigoje, kurioje gydytojai teikia šio straipsnio 5–7 dalyse nurodytas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.

 

25 straipsnis. Šeimos gydytojų profesinė veikla

1. Lietuvos Respublikoje remiantis nuostatomis dėl įgytų teisių asmenims leidžiama užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistemą tik tuo atveju, jeigu turimas šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas.

2. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija netaiko šio straipsnio 1 dalies nuostatų asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėjo mokytis pagal specialaus šeimos medicinos rengimo studijas.

 

26 straipsnis. Šeimos gydytojų įgytos teisės

1. Lietuvos Respublikoje suteikiama teisė užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistemą ir neturint šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte nurodyto formalios kvalifikacijos įrodymo visiems gydytojams, kurie turi šią teisę nuo šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte nurodytos atskaitos datos pagal nuostatas, taikomas gydytojo profesijai, leidžiančias užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo profesine veikla asmenims, kurie tuo metu buvo įsisteigę Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamiesi šio įstatymo 17 ar 19 straipsnio nuostatomis.

2. Kompetentinga institucija, gavusi prašymą, išduoda pažymėjimą, patvirtinantį turėtojo, kuris naudojasi įgytomis teisėmis, nustatytomis šio straipsnio 1 dalyje, teisę užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistemą ir neturint šio įstatymo 5 priedo 5.1.4 punkte nurodyto šeimos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymo,.

3. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažymėjimus, išduotus valstybių narių piliečiams kitų valstybių narių. Minėti pažymėjimai laikomi tokiais pačiais kaip ir Lietuvos Respublikoje išduodami formalios kvalifikacijos įrodymai, kurie leidžia užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistemą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAI

 

27 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimas

1. Į bendrosios praktikos slaugytojų rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik turinčius bendrąjį, ne trumpesnį kaip dešimt metų ugdymą, patvirtintą diplomu, pažymėjimu ar kitu valstybės pripažintu švietimo institucijos išduotu pažymėjimu, nurodančiu, kad sėkmingai išlaikyti lygiaverčiai stojamieji egzaminai į mokyklą, kurioje mokoma slaugos.

2. Bendrosios praktikos slaugytojai rengiami pagal šio įstatymo 5 priedo 5.2.1 punkte nurodytą dieninę studijų formą. Šio įstatymo 5 priedo 5.2.1 punkte nurodytas programos turinys gali būti iš dalies keičiamas Europos Komisijos, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga. Tokios pataisos nesudaro prielaidų keisti esamų teisės principų dėl nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir priėmimo į rengimo studijas reikalavimų fiziniams asmenims.

3. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimo studijas turi sudaryti ne trumpesnės kaip trejų metų trukmės studijos arba 4 600 valandų teorinio ir klinikinio rengimo studijos. Teorinio rengimo trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį viso valandų skaičiaus, o klinikinio rengimo – ne mažiau kaip pusę šioje dalyje numatytos minimalios rengimo studijų trukmės. Kompetentinga institucija gali suteikti dalines išimtis asmenims, įgijusiems dalį rengimo lygiaverčiuose kursuose. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija užtikrina, kad slaugytojus rengiančios mokymo įstaigos būtų atsakingos už teorinio ir klinikinio rengimo koordinavimą per visą studijų programos laiką.

4. Teorinis rengimas – tai dalis slaugytojų rengimo, kurio metu rengiami slaugytojai įgyja profesinių žinių, supratimo ir įgūdžių, būtinų bendrajai sveikatos priežiūrai organizuoti, atlikti ir vertinti. Rengimą vykdo slaugos dėstytojai ir kiti kompetentingi specialistai slaugytojus rengiančiose mokymo įstaigose ir kitose rengimo institucijos parinktose mokymo įstaigose.

5. Klinikinis rengimas – tai dalis slaugytojų rengimo, kurio metu rengiami slaugytojai kaip komandos nariai arba tiesiogiai sąveikaudami su sveikais ar sergančiais asmenimis ir (arba) bendruomene, remdamiesi įgytomis žiniomis ir įgūdžiais, mokosi organizuoti, atlikti ir vertinti reikiamą visavertį slaugymą. Rengiami slaugytojai išmoksta ne tik dirbti komandoje, bet ir vadovauti jai, organizuoti visą slaugos procesą, įskaitant sveikatos priežiūros mokymą asmenims ir mažoms grupėms sveikatos priežiūros institucijoje arba bendruomenėje. Šis rengimas vyksta ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros institucijose bei bendruomenėje, bendradarbiaujant su kitais kvalifikuotais slaugytojais ir jiems padedant, o atsakingi už jį yra slaugos dėstytojai. Prie rengimo gali prisidėti ir kitas kvalifikuotas personalas. Rengiami slaugytojai dalyvauja atitinkamo padalinio jų rengimo kryptį atitinkančioje veikloje, taip išmokdami prisiimti atsakomybę, susijusią su slaugos praktika.

6. Asmuo, baigęs bendrosios praktikos slaugytojų rengimo studijas, privalo turėti tokių žinių ir įgūdžių:

1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama bendroji slauga, žinių ir pakankamą supratimą apie sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, fiziologines funkcijas ir elgseną, taip pat ryšį tarp asmens sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės aplinkos;

2) pakankamai žinių apie profesijos pobūdį bei etiką ir bendruosius sveikatos priežiūros bei slaugos principus;

3) reikiamą klinikinę patirtį (parenkamą pagal jos mokomąją vertę ir įgyjamą prižiūrint kvalifikuotam slaugos personalui tose mokymo bazėse, kuriose kvalifikuoto personalo skaičius ir įranga atitinka paciento slaugymo reikalavimus);

4) gebėjimą dalyvauti praktiškai rengiant sveikatos priežiūros personalą ir darbo su tokiu personalu patirtį;

5) darbo su kitais sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojais patirtį.

 

28 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojų profesinė veikla

Bendrosios praktikos slaugytojų profesine veikla gali užsiimti asmenys, turintys šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą.

 

29 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojų įgytos teisės

1. Taikant bendrąsias įgytų teisių taisykles bendrosios praktikos slaugytojams, šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyta veikla turi apimti visišką atsakomybę už paciento slaugymo planavimą, organizavimą ir administravimą.

2. Lenkijos bendrosios praktikos slaugytojų profesinėms kvalifikacijoms taikomos tik toliau nurodytos įgytų teisių nuostatos. Jeigu valstybių narių piliečių bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas arba rengimo studijos prasidėjo Lenkijoje iki 2004 m. gegužės 1 d. ir jis neatitinka šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, valstybės narės kaip pakankamą įrodymą pripažįsta tokius bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymus, jei kartu pateikiamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tie valstybės narės piliečiai veiksmingai ir teisėtai užsiėmė bendrosios praktikos slaugytojo veikla Lenkijoje toliau nurodytą laikotarpį:

1) licencijuoto slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą (dyplom licencjata pielęgniarstwa) – ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo;

2) slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, patvirtinantį aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą medicinos profesinėje mokykloje, (dyplom pielęgniarki albo pielęgniarki dyplomowanej) – ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla turi apimti visišką atsakomybę už paciento slaugymo planavimą, organizavimą ir administravimą.

4. Kad patvirtintų, jog atitinkamo asmens žinios ir kompetencija yra panašios į slaugytojų, turinčių kvalifikaciją, kuri Lenkijai apibrėžta šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta slaugos formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Lenkijoje slaugytojams, kurie iki 2004 m. gegužės 1 d. baigė rengimo studijas, neatitinkančias šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, patvirtintas bakalauro diplomu, gautu pagal specialią tobulinimo programą, nurodytą 2004 m. balandžio 20 d. Akto „Dėl Akto „Dėl slaugytojo ir akušerio profesijų ir kitų teisės aktų“ dalinio pakeitimo“ 11 straipsnyje (2004 m. gegužės 11 d. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 92, 885 pozicija) ir 2004 m. gegužės 11 d. sveikatos apsaugos ministro Reglamente dėl slaugytojų ir akušerių, turinčių vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą (brandos egzaminai – matura) ir baigusių medicinos licėjų ir medicinos profesines mokyklas, kuriuose mokoma slaugytojo ir akušerio profesijų, išsamių studijų reikalavimų (2004 m. gegužės 13 d. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 110, 1170 pozicija).

5. Jeigu valstybių narių piliečiams bendrosios praktikos slaugytojų profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai Rumunijoje buvo išduoti ar jų rengimasis šiai kvalifikacijai įgyti Rumunijoje prasidėjo iki 2007 m. sausio 1 d. ir jie neatitinka šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta valstybių narių piliečių aukštesniojo profesinio išsilavinimo bendrosios praktikos slaugytojų formalios kvalifikacijos įrodymus (Certificat de competenţe profesionale de asistent medical generalist), išduotus şcoală postliceală, kaip pakankamą profesinės kvalifikacijos įrodymą, jeigu kartu su jais pateikiamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tie valstybės narės piliečiai iš tiesų ir teisėtai Rumunijoje užsiėmė bendrosios praktikos slaugytojų veikla bent penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo. Bendrosios praktikos slaugytojų veikla turi atitikti šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GYDYTOJAI ODONTOLOGAI

 

30 straipsnis. Pagrindinis gydytojų odontologų rengimas

1. Į pagrindines gydytojų odontologų rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik turinčius diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę stoti į universitetą ar lygiavertes studijas vykdančią aukštojo mokslo instituciją.

2. Pagrindinio gydytojų odontologų rengimo studijas turi sudaryti iš viso ne trumpesnės kaip penkerių metų trukmės teorinės ir praktinės studijos, apimančios bent šio įstatymo 5 priedo 5.3.1 punkte nurodytą programą, universitete ar aukštojo mokslo institucijoje, vykdančioje lygiavertes rengimo studijas arba prižiūrimoje universiteto.

3. Šio įstatymo 5 priedo 5.3.1 punkte nurodytas studijų programos turinys gali būti iš dalies keičiamas Europos Komisijos, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pataisos nesudaro prielaidų keisti esamų teisės principų dėl nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir priėmimo į rengimo studijas reikalavimų fiziniams asmenims.

5. Asmuo, baigęs pagrindinio gydytojų odontologų rengimo studijas, privalo turėti tokių žinių ir įgūdžių:

1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama odontologija, žinių ir gerai suprasti mokslinę metodiką, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimo ir duomenų analizės principus;

2) pakankamai suprasti sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, fiziologiją ir elgseną, taip pat fizinės bei socialinės aplinkos įtaką asmens sveikatos būklei tiek, kiek šie veiksniai veikia odontologiją;

3) pakankamai žinių apie dantų, burnos, žandikaulių ir su jais susijusių audinių, tiek sveikų, tiek nesveikų, sandarą bei funkcijas ir jų ryšį su bendra paciento sveikatos būkle ir fizine bei socialine gerove;

4) pakankamai klinikinių disciplinų ir metodikos žinių, leidžiančių gydytojui odontologui visapusiškai susipažinti su dantų, burnos, žandikaulių ir su jais susijusių audinių anomalijomis, pakitimais ir ligomis, su profilaktine, diagnostine ir terapine odontologija;

5) atitinkamą klinikinę patirtį esant tinkamai priežiūrai.

6. Pagrindinio gydytojų odontologų rengimo studijos turi suteikti jiems įgūdžių, būtinų atlikti visus veiksmus, įskaitant anomalijų ir ligų, susijusių su dantų, burnos, žandikaulių ir kitų audinių profilaktika, diagnostika ir gydymu.

 

31 straipsnis. Gydytojų odontologų specialistų rengimas

1. Į gydytojų odontologų specialistų rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik baigusius penkerių metų teorines ir praktines studijas pagal šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytą gydytojų odontologų rengimo programą arba turinčius šio įstatymo 19 ir 33 straipsniuose nurodytus dokumentus.

2. Gydytojų odontologų specialistų rengimo studijas sudaro teorinio ir praktinio rengimo studijos universiteto centre, gydymo studijų ir tyrimų centre arba kompetentingos institucijos patvirtintoje sveikatos priežiūros įstaigoje.

3. Gydytojų odontologų specialistų rengimo dieninės formos studijų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip treji metai ir jas turi prižiūrėti kompetentingos institucijos ar įstaigos. Į gydytojų odontologų specialistų rengimą įeina rengiamo gydytojo odontologo asmeninis dalyvavimas atitinkamos institucijos veikloje ir atsakomybė už suteiktas paslaugas.

4. Minimali rengimo studijų trukmė, nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, gali būti keičiama Europos Komisijos, siekiant ją suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

5. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija išduoda gydytojo odontologo specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą asmenims, tik turintiems šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte nurodytą pagrindinio gydytojo odontologo formalios kvalifikacijos įrodymą.

 

32 straipsnis. Gydytojų odontologų profesinė veikla

1. Asmenys, turintys šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą, gali užsiimti gydytojų odontologų profesine veikla, apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje.

2. Gydytojo odontologo profesija turi būti grindžiama šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytomis gydytojų odontologų rengimo studijomis ir tai yra savita profesija, kuri skiriasi nuo kitų bendrojo pobūdžio ar specializuotų medicinos profesijų. Siekiant užsiimti gydytojo odontologo profesine veikla, būtina turėti šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą. Tokio formalios kvalifikacijos įrodymo turėtojai prilyginami tiems, kuriems taikomas šio įstatymo 19 ar 33 straipsnis.

3. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, atsižvelgdama į normines profesinės etikos nuostatas ir taisykles, šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte nurodytas atskaitos datas, užtikrina, kad gydytojai odontologai paprastai galėtų užsiimti dantų, burnos, žandikaulių ir gretimų audinių anomalijų ir ligų profilaktika, diagnozavimu ir gydymu.

 

33 straipsnis. Gydytojų odontologų įgytos teisės

1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, siedama su gydytojų odontologų profesine veikla pagal šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte nurodytą kvalifikaciją, pripažįsta gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Austrijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje asmenims, kurie pradėjo medicininio rengimo studijas ne vėliau kaip minėtame priede atitinkamai valstybei narei nurodytą atskaitos datą, jei turimas tos valstybės narės kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymėjimas turi patvirtinti, kad laikomasi tokių reikalavimų:

1) atitinkami asmenys veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiėmė toje valstybėje šio įstatymo 32 straipsnyje nurodyta veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo;

2) tiems asmenims leista užsiimti minėta veikla tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte tai valstybei narei išvardytų formalios kvalifikacijos įrodymų turėtojams.

3. Iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, sėkmingai baigusių bent trejų metų studijas, kurios atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtintos kaip lygiavertės šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytoms rengimo studijoms, nereikalaujama šio straipsnio 2 dalies 1 punkte minimos trejų metų praktinio darbo patirties.

4. Buvusioje Čekoslovakijoje įgytos formalios kvalifikacijos įrodymas pripažįstamas taip pat kaip ir Čekijos ir Slovakijos formalios kvalifikacijos įrodymas ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios nustatytos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.

5. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Italijoje asmenims, kurie pradėjo universitetines medicinos rengimo studijas po 1980 m. sausio 28 d. ir ne vėliau kaip 1984 m. gruodžio 31 d., jeigu kartu pateikiamas Italijos kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytas pažymėjimas turi patvirtinti, kad laikomasi tokių reikalavimų:

1) atitinkami asmenys išlaikė profesinio tinkamumo testą, organizuotą Italijos kompetentingų institucijų, siekiant nustatyti, ar tų asmenų žinių ir įgūdžių lygis toks pat kaip asmenų, turinčių šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte Italijai nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą;

2) jie veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiėmė Italijoje šio įstatymo 32 straipsnyje nurodyta veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo;

3) jiems leista užsiimti šio įstatymo 32 straipsnyje nurodyta veikla arba jeigu veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiima ja tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šio įstatymo 5 priedo 5.3.2 punkte Italijai išvardytų formalios kvalifikacijos įrodymų turėtojai.

7. Iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sėkmingai baigusių bent trejų metų studijas, kurios atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtintos kaip lygiavertės šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytoms rengimo studijoms, nereikalaujama šio straipsnio 2 dalies 1 punkte minimos trejų metų praktinio darbo patirties.

8. Asmenys, kurie pradėjo universitetinio medicininio rengimo studijas po 1984 m. gruodžio 31 d., traktuojami taip pat kaip šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodyti asmenys, jei šio straipsnio 7 dalyje minimos trejų metų studijos prasidėjo iki 1994 m. gruodžio 31 d.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VETERINARIJOS GYDYTOJAI

 

34 straipsnis. Veterinarijos gydytojų rengimas

1. Veterinarijos gydytojų rengimo studijas sudaro iš viso ne trumpesnės kaip penkerių metų trukmės dieninės formos teorinės ir praktinės studijos, apimančios bent šio įstatymo 5 priedo 5.4.1 punkte nurodytą rengimo studijų programą, universitete arba aukštojo mokslo institucijoje, kurioje vykdomos lygiavertės rengimo studijos, arba prižiūrint universitetui.

2. Šio įstatymo 5 priedo 5.4.1 punkte nurodytas rengimo programos turinys gali būti iš dalies keičiamas Europos Komisijos, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

3. Tokios pataisos nesudaro prielaidų keisti esamų teisės principų dėl nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir priėmimo į veterinarijos gydytojų rengimo studijas reikalavimų fiziniams asmenims.

4. Į veterinarijos gydytojų rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik turinčius diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę stoti į valstybės narės universitetą ar lygiavertes studijas vykdančią aukštojo mokslo instituciją.

5. Asmuo, baigęs veterinarijos gydytojų rengimo studijas, privalo turėti tokių žinių ir įgūdžių:

1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama veterinarijos gydytojo veikla, žinių;

2) pakankamai žinių apie sveikų gyvūnų sandarą ir funkcijas, gyvulininkystę, reprodukciją ir higieną, taip pat apie šėrimą, įskaitant gyvūnų poreikius atitinkančio pašarų gamybos ir konservavimo technologiją;

3) pakankamai žinių apie gyvūnų elgseną ir apsaugą;

4) pakankamai žinių apie gyvūnų ligų priežastis, kilmę, eigą, poveikį, diagnostiką ir gydymą, nagrinėjant atskirai arba grupėmis, įskaitant specialias žinias apie ligas, kurios gali būti perduotos žmonėms;

5) pakankamai profilaktinės medicinos žinių;

6) pakankamai žinių apie higieną ir technologiją, taikomą gyvūninių maisto produktų ar žmonėms vartoti skirtų maisto produktų gamybai ir pateikimui į rinką;

7) pakankamai žinių apie su šios dalies 1–6 punktuose išvardytais dalykais susijusias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas;

8) tinkamą klinikinę ir kitą praktinę patirtį, esant reikiamai priežiūrai.

 

35 straipsnis. Veterinarijos gydytojų įgytos teisės

Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nepažeisdama šio įstatymo 19 straipsnio 6–8 dalių, vertindama valstybių narių piliečius, kurių veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas arba kurių rengimo studijos prasidėjo Estijoje iki 2004 m. gegužės 1 d., pripažįsta tokį veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, jeigu kartu su juo pateikiamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla Estijoje ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

AKUŠERIAI

 

36 straipsnis. Akušerių rengimas

1. Akušerių rengimui taikomi šie minimalūs reikalavimai:

1) specialias akušerių rengimo studijas turi sudaryti ne trumpesnės kaip trejų metų trukmės teorinės ir praktinės dieninės formos studijos (I būdas), kurios turi apimti bent šio įstatymo 5 priedo 5.5.1 punkte nurodytą rengimo programą, arba

2) 18 mėnesių trukmės specialios akušerių rengimo dieninės formos studijos (II būdas) turi apimti bent šio įstatymo 5 priedo 5.5.1 punkte nurodytą rengimo programą ir kurios neatitinka bendrosios praktikos slaugytojų rengimo studijų.

2. Akušerius rengiančios institucijos yra atsakingos už teorinio ir praktinio rengimo koordinavimą visą akušerių rengimo programos laiką.

3. Šio įstatymo 5 priedo 5.5.1 punkte nurodytas programos turinys gali būti iš dalies keičiamas Europos Komisijos, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pataisos nesudaro prielaidų keisti esamų teisės principų dėl nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir priėmimo į akušerių rengimo studijas reikalavimų fiziniams asmenims.

5. Į akušerių rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik įvykdžiusius šiuos reikalavimus:

1) į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte apibūdintas akušerių rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, baigusius bent pirmuosius dešimt metų vidurinio lavinimo mokykloje;

2) į šio straipsnio 1 dalies 2 punkte apibūdintas akušerių rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, turinčius bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, nurodytą šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte.

6. Asmuo, baigęs akušerių rengimo studijas, privalo turėti tokių žinių ir įgūdžių:

1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama akušerio veikla, visų pirma akušerijos ir ginekologijos, žinių;

2) pakankamai profesinės etikos ir teisinių žinių;

3) pakankamai žinių apie akušeriją ir naujagimių biologines funkcijas, anatomiją ir psichologiją, taip pat žinių apie ryšius tarp asmens sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės aplinkos ir jo elgsenos;

4) pakankamą klinikinę patirtį, įgytą patvirtintose institucijose prižiūrint kvalifikuotam akušerijos personalui;

5) pakankamą supratimą apie sveikatos priežiūros personalo rengimą ir darbo su juo patirtį.

 

37 straipsnis. Akušerių formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo tvarka

1. Šio įstatymo 5 priedo 5.5.2 punkte nurodyti akušerių formalios kvalifikacijos įrodymai automatiškai pripažįstami pagal šio įstatymo 17 straipsnį.

2. Akušerių formalios kvalifikacijos įrodymas automatiškai pripažįstamas, jeigu asmuo atitinka tokius kriterijus:

1) baigė ne trumpesnes kaip trejų metų trukmės akušerių rengimo dieninės formos studijas;

2) baigė ne trumpesnes kaip dvejų metų arba 3 600 valandų trukmės akušerių rengimo dieninės formos studijas, pradėtas turint šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą bendrosios praktikos slaugytojų formalios kvalifikacijos įrodymą;

3) baigė ne trumpesnes kaip 18 mėnesių arba 3 000 valandų trukmės akušerių rengimo dieninės formos studijas, pradėtas turint šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą ir vienų metų profesinę praktiką, kurią patvirtina pažymėjimas, išduotas vadovaujantis šio straipsnio 4 dalies nuostatomis.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte minimas akušerių rengimo dieninės formos studijas leidžiama pradėti asmenims:

1) turintiems diplomą, pažymėjimą ar kitą įrodymą, leidžiantį stoti į universitetus ar kitas aukštojo mokslo institucijas arba kitaip užtikrinantį lygiavertį žinių lygį, arba

2) turintiems dvejų metų praktinio darbo patirtį ir tai patvirtinantį pažymėjimą, išduotą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymėjimą išduoda kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos. Pažymėjimas patvirtina, kad jo turėtojas, įgijęs formalią akušerio kvalifikaciją, atitinkamą laikotarpį tinkamai užsiėmė akušerio veikla kompetentingos institucijos patvirtintoje ligoninėje arba sveikatos priežiūros įstaigoje.

 

38 straipsnis. Akušerių profesinė veikla

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos akušerių veiklai, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos apibrėžtai nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies ir vykdomai pagal šio įstatymo 5 priedo 5.5.2 punkte nurodytus profesinius vardus.

2. Lietuvos Respublikoje akušeriai gali užsiimti bent šia veikla:

1) teikti patikimą informaciją ir patarimus dėl šeimos planavimo;

2) nustatyti nėštumą ir stebėti normalaus nėštumo eigą, atlikdami būtinus tokios būklės tyrimus;

3) paskirti tyrimus, būtinus siekiant kuo anksčiau diagnozuoti rizikingą nėštumą, ir patarti šiuo klausimu;

4) teikti patarimus dėl pasirengimo motinystei bei tėvystei programų ir visapusiškai padėti gimdyti, įskaitant patarimus dėl higienos ir mitybos;

5) rūpintis gimdyve, jai padėti ir stebėti vaisiaus būklę gimdoje reikiamomis klinikinėmis ir techninėmis priemonėmis;

6) priimti savaiminį gimdymą, įskaitant reikiamą epiziotomiją, o skubiais atvejais – gimdymą sėdmenine pirmeiga;

7) atpažinti motinos ar kūdikio sveikatai grėsmingus požymius, dėl kurių būtina kreiptis į gydytoją, ir prireikus jam padėti; imtis reikiamų skubių priemonių nesant gydytojo, visų pirma ranka pašalinti placentą ir ranka patikrinti gimdą;

8) ištirti ir prižiūrėti naujagimį; iškilus poreikiui, imantis visos būtinos iniciatyvos, o prireikus – nedelsdami gaivinti;

9) rūpintis motina ir ją stebėti laikotarpiu po gimdymo, patarti visais būtinais klausimais dėl kūdikio priežiūros, kad būtų galima sudaryti geriausias sąlygas naujagimiui vystytis;

10) atlikti gydytojų paskirtą gydymą;

11) rengti būtinas rašytines ataskaitas.

 

39 straipsnis. Akušerių įgytos teisės

1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta kaip pakankamą valstybės narės piliečių akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą, tos valstybės narės išduotą iki šio įstatymo 5 priedo 5.5.2 punkte nurodytos atskaitos datos, pateikiamą kartu su pažymėjimu, patvirtinančiu, kad šie piliečiai veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip dvejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo, tuo atveju, jeigu akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas atitinka visus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus akušerių būtiniausius rengimo reikalavimus, tačiau pagal šio įstatymo 37 straipsnį nepripažįstamas, jeigu kartu nepateikiamas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas profesinės patirties pažymėjimas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi valstybių narių piliečiams, kurių akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina, kad baigtos rengimo studijos buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje, atitinkančios visus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus akušerių būtiniausius rengimo reikalavimus, jeigu pagal šio įstatymo 37 straipsnį formalios kvalifikacijos įrodymas, patvirtinantis, kad rengimo studijos buvo pradėtos iki 1990 m. spalio 3 d., nepripažįstamas, išskyrus atvejus, kai kartu pateikiamas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas profesinės praktikos pažymėjimas.

3. Lenkijos akušerio formalios kvalifikacijos įrodymui taikomos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos įgytų teisių nuostatos.

4. Jeigu valstybių narių piliečių akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas arba akušerių rengimo studijos prasidėjo Lenkijoje iki 2004 m. gegužės 1 d. ir neatitinka šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytų akušerių būtiniausių rengimo reikalavimų, valstybės narės kaip pakankamą įrodymą pripažįsta tokius akušerio formalios kvalifikacijos įrodymus, jeigu kartu pateikiamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tie valstybės narės piliečiai veiksmingai ir teisėtai užsiėmė akušerio veikla toliau nurodytą laikotarpį:

1) licencijuoto akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą (dyplom licencjata położnictwa) – ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo;

2) akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą, patvirtinantį aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą medicinos profesinėje mokykloje, (dyplom położnej) – ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo.

5. Kad patvirtintų, jog atitinkamo asmens žinios ir kompetencija yra panašios į akušerių, turinčių profesinę kvalifikaciją, kuri Lenkijai apibrėžta šio įstatymo 5 priedo 5.5.2 punkte, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Lenkijoje akušeriams, kurie iki 2004 m. gegužės 1 d. baigė akušerių rengimo studijas, neatitinkančias šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytų akušerių būtiniausių rengimo reikalavimų, patvirtintą bakalauro diplomu, gautu pagal specialią tobulinimo programą, nurodytą 2004 m. balandžio 20 d. Akto „Dėl Akto „Dėl slaugytojo ir akušerio profesijų ir kitų teisės aktų“ dalinio pakeitimo“ 11 straipsnyje (2004 m. gegužės 11 d. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 92, 885 pozicija) ir 2004 m. gegužės 11 d. sveikatos apsaugos ministro Reglamente dėl slaugytojų ir akušerių, turinčių vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą (brandos egzaminai – matura) ir baigusių medicinos licėjų ir medicinos profesines mokyklas, kuriuose mokoma slaugytojo ir akušerio profesijų, išsamių studijų reikalavimų (2004 m. gegužės 13 d. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 110, 1170 pozicija).

6. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta Rumunijos akušerių profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus kaip tinkamą įrodymą užsiimti akušerių veikla, jeigu prie jų pridedamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tie valstybių narių piliečiai iš tiesų ir teisėtai vertėsi šia veikla Rumunijoje bent penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo. Formalią akušerių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (asistent medical obstetrică-ginecologie / akušerijos-ginekologijos slaugytojų) turi būti išduoti Rumunijoje iki 2007 m. sausio 1 d. ir neatitinka šio įstatymo 36 straipsnyje numatytų akušerių būtiniausių rengimo reikalavimų. Rumunijos akušerių profesinėms kvalifikacijoms taikomos tik šioje dalyje numatytos nuostatos dėl įgytų teisių.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VAISTININKAI

 

40 straipsnis. Vaistininkų rengimas

1. Į vaistininkų rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, tik turinčius diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę stoti į universitetą ar lygiavertes studijas vykdančią aukštojo mokslo instituciją.

2. Vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas turi patvirtinti, kad baigtos bent penkerių metų trukmės vaistininkų rengimo studijos, apimančios šiuos minimalius reikalavimus:

1) ketverių metų trukmės teorinį ir praktinį rengimą pagal dieninę studijų formą universitete ar lygiavertėje aukštojoje mokykloje arba prižiūrint universitetui;

2) šešių mėnesių praktiką visuomenės vaistinėje arba ligoninės vaistinėje, prižiūrint farmacinės veiklos vadovui.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos rengimo studijos turi apimti bent šio įstatymo 5 priedo 5.6.1 punkte aprašytą programą. Šio įstatymo 5 priedo 5.6.1 punkte nurodytas programos turinys gali būti iš dalies keičiamas Europos Komisijos, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pataisos nesudaro prielaidų keisti esamų teisės principų dėl nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir priėmimo į vaistininkų rengimo studijas reikalavimų fiziniams asmenims.

5. Asmuo, baigęs vaistininkų rengimo studijas, privalo turėti pakankamai žinių ir įgūdžių apie:

1) vaistinius preparatus ir jiems gaminti naudojamas medžiagas;

2) vaistinių preparatų gamybos technologiją ir fizinius, cheminius, biologinius bei mikrobiologinius vaistinių preparatų tyrimus;

3) metabolizmą, vaistinių preparatų ir toksinių medžiagų poveikį organizmui ir vaistinių preparatų vartojimą;

4) mokslinius duomenis apie vaistinius preparatus, kurie leidžia suteikti teisingą informaciją apie vaistinius preparatus;

5) teisinius ir kitus reikalavimus, kuriuos reikia išmanyti siekiant užsiimti farmacine veikla.

 

41 straipsnis. Vaistininkų profesinė veikla

1. Asmenys, turintys šio įstatymo 5 priedo 5.6.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą, gali užsiimti vaistininko profesine veikla bet kurioje valstybėje narėje.

2. Lietuvos Respublikoje asmenys, turintys universiteto ar lygiavertį vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymą, atitinkantį šio įstatymo 40 straipsnio nuostatas, gali užsiimti bent toliau išvardyta veikla, prireikus taikant papildomos profesinės patirties reikalavimą:

1) vaistinių preparatų farmacinės formos gamyba;

2) vaistinių preparatų gamyba ir tyrimais;

3) vaistinių preparatų tyrimais jų tyrimo laboratorijoje;

4) vaistinių preparatų sandėliavimu, saugojimu ir platinimu per didmeninę prekybą;

5) vaistinių preparatų gamyba, tyrimais, sandėliavimu ir platinimu visuomenės vaistinėse;

6) vaistinių preparatų gamyba, tyrimais, sandėliavimu ir platinimu ligoninės vaistinėse;

7) informacijos ir patarimų apie vaistinius preparatus teikimu.

3. Jeigu Lietuvos Respublikoje leidžiama užsiimti viena iš vaistininko veiklos rūšių tik kartu su šio įstatymo 5 priedo 5.6.2 punkte nurodytu formalios kvalifikacijos įrodymu turint atitinkamą papildomą profesinę patirtį, tai Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta kaip pakankamą kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad atitinkamas asmuo užsiėmė šia veikla kilmės valstybėje narėje tokį laikotarpį, kurio reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pripažinimas netaikomas dvejų metų profesinės patirties laikotarpiui, kurio Liuksemburgo Didžioji Hercogystė reikalauja suteikiant valstybinę visuomenės vaistinės koncesiją.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ARCHITEKTAI

 

42 straipsnis. Architektų rengimas

1. Architektų rengimo studijas sudaro ne trumpesnės kaip ketverių metų trukmės dieninės formos studijos arba šešerių metų trukmės studijos, iš kurių ne trumpiau kaip trejus metus mokomasi pagal dieninę studijų formą universitete arba lygiavertes studijas vykdančioje aukštojo mokslo institucijoje. Baigus architektų rengimo studijas, turi būti sėkmingai išlaikomi universitetinio lygio egzaminai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos architektų rengimo studijos turi būti universitetinio lygio, o jų pagrindinė dalis turi būti architektūra, taip pat turi būti išlaikyta teorinių ir praktinių architektų rengimo aspektų pusiausvyra ir užtikrinta, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:

1) gebėjimą kurti architektūros projektus, kurie atitiktų ir estetinius, ir techninius reikalavimus;

2) pakankamai žinių apie architektūros istoriją ir teoriją, artimas meno šakas, technologijas ir humanitarinius mokslus;

3) žinių apie vaizduojamąjį meną ir jo įtaką architektūros projekto kokybei;

4) pakankamai žinių apie miestų projektavimą, planavimą ir įgūdžius, reikalingus planavimo procese;

5) supratimą apie santykį tarp žmonių ir pastatų, tarp pastatų ir jų aplinkos, apie poreikį susieti pastatus ir erdvę tarp jų su žmonių poreikiais ir masteliu;

6) supratimą apie architekto profesiją ir architekto vaidmenį visuomenėje, ypač rengiant aprašus, kuriuose atsižvelgiama į socialinius veiksnius;

7) tyrimo ir projekto aprašų rengimo metodikos supratimą;

8) supratimą apie konstrukcijų projektavimą, konstrukcines ir inžinerines problemas, susijusias su pastatų projektavimu;

9) pakankamai žinių apie fizines problemas, technologijas ir pastatų funkcijas, kad būtų užtikrintas jų vidaus patogumas ir jie būtų apsaugoti nuo atmosferos poveikio;

10) būtinus projektavimo įgūdžius, kad galėtų patenkinti pastato naudotojo reikalavimus atsižvelgdamas į kainos ir statybos normų nustatytus apribojimus;

11) pakankamai žinių apie projektų koncepcijų įgyvendinimo, pavertimo pastatais ir planų integravimo į bendrą planavimo organizavimą, normas ir tvarką.

3. Šio straipsnio 2 dalyje išvardytų žinių ir įgūdžių sąrašas gali būti iš dalies keičiamas Europos Komisijos, siekiant jį suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pataisos nesudaro prielaidų keisti esamų teisės principų dėl nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir priėmimo į architektų rengimo studijas reikalavimų fiziniams asmenims.

 

43 straipsnis. Architektų rengimo reikalavimų taikymo išimtys

1. Nukrypstant nuo šio įstatymo 42 straipsnio, 17 straipsnio nuostatas atitinkančiu laikomas taip pat ir šis rengimas: 1985 m. rugpjūčio 5 d. Vokietijos Federacinės Respublikos aukštosiose profesinio rengimo mokyklose (Fachhochschulen) per trejus metus įgytos architektų rengimo studijos, atitinkančios šio įstatymo 42 straipsnio reikalavimus ir suteikiančios teisę užsiimti 44 straipsnyje nurodyta veikla toje valstybėje narėje pagal architekto profesiją, jeigu baigus rengimo studijas buvo įgyta ketverių metų profesinė patirtis Vokietijos Federacinėje Respublikoje, patvirtinta pažymėjimu, išduotu profesinės asociacijos, į kurios sąrašą įrašytas architektas.

2. Nukrypstant nuo šio įstatymo 42 straipsnio, 17 straipsnio nuostatas atitinkančiu laikomas taip pat ir architektų rengimas pagal socialinio skatinimo schemas arba nenuosekliosios studijos universitete, šio įstatymo 42 straipsnio reikalavimus atitinkančios architektų rengimo studijos, patvirtintos architektūros egzaminu, kurį išlaikęs asmuo dirbo architektūros srityje ne trumpiau kaip septynerius metus prižiūrimas architekto ar architektų biuro. Egzaminas turi būti universitetinio lygio ir prilygintas šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam galutiniam egzaminui.

 

44 straipsnis. Architektų profesinė veikla

1. Taikant šį įstatymą, architekto profesinė veikla – tai reguliariai vykdoma veikla pagal architekto profesinį vardą.

2. Valstybės narės piliečiai, kuriems leista naudotis tuo profesiniu vardu pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, leidžiančius valstybės narės kompetentingai institucijai suteikti tą profesinį vardą valstybės narės piliečiams, ypač išsiskiriantiems pasiekimais architektūros srityje, laikomi atitinkančiais reikalavimus, keliamus siekiant užsiimti architekto profesine veikla pagal architekto profesinį vardą. Atitinkamų asmenų veiklos architektūrinį pobūdį turi patvirtinti jų kilmės valstybės narės suteiktas atestatas.

 

45 straipsnis. Architektų įgytos teisės

1. Kad valstybių narių piliečiai Lietuvos Respublikoje galėtų užsiimti architekto profesine veikla, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažįsta šio įstatymo 6 priedo 6 punkte nurodytą architekto formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą kitų valstybių narių ir patvirtinantį, kad baigtos architektų rengimo studijos, prasidėjusios ne vėliau kaip tame priede nurodytais atskaitos akademiniais metais, net jei jis neatitinka šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytų architektų būtiniausių rengimo reikalavimų, ir tokį formalios kvalifikacijos įrodymą prilygina jos pačios išduodamam architekto formalios kvalifikacijos įrodymui.

2. Esant šio straipsnio 1 dalies aplinkybėms, pripažįstami Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų išduoti pažymėjimai, patvirtinantys, kad Vokietijos Demokratinės Respublikos kompetentingų institucijų ne anksčiau kaip 1945 m. gegužės
8 d. išduoti formalios kvalifikacijos įrodymai yra lygiaverčiai šio įstatymo 6 priede išvardytiems įrodymams.

3. Kad asmuo galėtų užsiimti architekto profesine veikla, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pripažįsta toliau nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus ir pažymėjimus, išduotus valstybių narių piliečiams valstybių narių, kurios pradėjo taikyti architektų veiklą reglamentuojančias taisykles nuo tokių datų:

1) Austrija, Suomija ir Švedija nuo 1995 m. sausio 1 d.;

2) Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija nuo 2004 m. gegužės 1 d.;

3) kitos valstybės narės nuo 1987 m. rugpjūčio 5 d.;

4) Bulgarija ir Rumunija nuo 2007 m. sausio 1 d.;

5) Kroatija nuo 2013 m. liepos 1 d.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-762, 2014-01-23, paskelbta TAR 2014-01-30, i. k. 2014-00718

 

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimi pažymėjimai turi patvirtinti, kad jų turėtojui ne ilgiau negu nurodytą terminą leista naudotis architekto profesiniu vardu ir kad jis pagal tas taisykles teisėtai užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo.

 

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL ĮSISTEIGIMO

 

46 straipsnis. Dokumentai ir formalumai

1. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, priimančios sprendimus dėl prašymų leisti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją pagal šio įstatymo III dalį, gali reikalauti šio įstatymo 7 priede išvardytų dokumentų.

2. Šio įstatymo 7 priedo 1 punkto d, e ir f papunkčiuose nurodyti dokumentai turi būti institucijų išduoti ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jų pateikimo dienos.

3. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos užtikrina jų gaunamos informacijos, susijusios su reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimu, konfidencialumą.

4. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, turinti pagrįstų abejonių, gali reikalauti iš valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinti toje valstybėje narėje išduotų pažymėjimų ir formalios kvalifikacijos įrodymų autentiškumą, o kai taikytina, – ir patvirtinti, ar asmuo, siejant su šio įstatymo III dalies III skyriuje nurodytomis profesijomis, atitinka būtiniausius rengimo reikalavimus, nustatytus atitinkamai šio įstatymo 20, 21, 24, 27, 30, 31, 34, 36, 40 ir 42 straipsniuose.

5. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, turinti pagrįstų abejonių, turi teisę pasiteirauti kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos, ar šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos ir susijęs su rengimu, visiškai ar iš dalies įgytu kitos valstybės narės teritorijoje teisėtai įsteigtoje institucijoje:

1) ar rengiančioje institucijoje rengimo kursas buvo oficialiai patvirtintas švietimo įstaigos, įsikūrusios kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybėje narėje;

2) ar išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas yra tas pats, kuris būtų išduotas, jei visas kursas būtų vykęs kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybėje narėje;

3) ar formalios kvalifikacijos įrodymas suteikia tas pačias profesines teises kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybės narės teritorijoje.

6. Jeigu Lietuvos Respublikoje reikalaujama, kad, siekdami dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, piliečiai duotų priesaiką ir kai tos priesaikos tekstas negali būti taikomas kitų valstybių narių piliečiams, kompetentinga institucija užtikrina, kad atitinkamiems asmenims galėtų būti taikomas atitinkamas lygiavertis tekstas.

 

47 straipsnis. Profesinės kvalifikacijos abipusio pripažinimo procedūra

1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija patvirtina paraiškos gavimą per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos ir praneša asmeniui apie bet kokį trūkstamą dokumentą.

2. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija turi priimti tinkamai pagrįstą sprendimą kuo greičiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią buvo pateiktas visas asmens dokumentų rinkinys. Šio įstatymo III dalies I ir II skyriuose nurodytais atvejais šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau nei vienu mėnesiu.

3. Sprendimas dėl asmens profesinės kvalifikacijos pripažinimo arba jo nebuvimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

48 straipsnis. Profesinių vardų naudojimas

1. Jeigu Lietuvos Respublikoje su viena iš atitinkamos profesijos veiklos rūšių susijusio profesinio vardo naudojimas reglamentuojamas, kitų valstybių narių piliečiai, kuriems leidžiama pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal reglamentuojamą profesiją pagal šio įstatymo III dalies nuostatas, naudoja Lietuvos Respublikos profesinį vardą, kuris atitinka tą profesiją toje valstybėje narėje, ir bet kokias su juo susijusias santrumpas.

2. Jeigu atitinkamą profesiją, reglamentuojamą Lietuvos Respublikoje, reglamentuoja ir šio įstatymo 1 priede nurodyta asociacija ar organizacija, tai valstybių narių piliečiams neleidžiama naudoti tos organizacijos ar asociacijos suteiktą profesinį vardą arba jo santrumpą, nebent pateikiama įrodymų, kad jie yra minėtos asociacijos ar organizacijos nariai.

3. Jeigu narystė asociacijoje ir organizacijoje suteikiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija gali to reikalauti iš profesinę kvalifikaciją turinčių kitų valstybių piliečių tik pagal šio įstatymo nuostatas.

 

IV DALIS

TAISYKLĖS SIEKIANT DIRBTI PAGAL REGLAMENTUOJAMĄ PROFESIJĄ IR UŽSIIMTI PROFESINE VEIKLA

 

49 straipsnis. Taikymo sritis

Šios dalies nuostatos taikomos tiek asmenims, siekiantiems įsisteigti, tiek teikiantiems paslaugas, kaip apibrėžia šio įstatymo II ir III dalys.

 

50 straipsnis. Kalbų mokėjimas

Asmenys, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta, turi mokėti lietuvių kalbą tiek, kiek tai būtina siekiant dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar užsiimti profesine veikla Lietuvos Respublikoje.

 

51 straipsnis. Mokslo vardų naudojimas

1. Lietuvos Respublikos institucijos, nepažeisdamos šio įstatymo 7 ir 48 straipsnių, užtikrina suinteresuotų asmenų teisę naudoti mokslo vardus, suteiktus kilmės valstybėje narėje. Mokslo vardai gali būti nurodomi sutrumpinta forma kilmės valstybės narės kalba.

2. Jeigu kilmės valstybės narės mokslo vardas Lietuvos Respublikoje gali būti painiojamas su profesiniu vardu, kuriam reikia papildomo rengimo, kurio asmuo neturi, turi būti naudojamas kilmės valstybės narės mokslo vardas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

52 straipsnis. Sveikatos draudimo fondų suteikiamas patvirtinimas

Nepažeisdama šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 4 punktų, 6 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nereikalauja iš asmenų, įgijusių profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje, sveikatos draudimo fondų patvirtinimo. Šiame straipsnyje nustatytas reikalavimas taikomas ir asmenims, turintiems kitose valstybėse narėse įgytą gydytojo ir gydytojo odontologo formalios kvalifikacijos įrodymą.

 

V DALIS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

 

53 straipsnis. Kompetentingos institucijos

1. Lietuvos Respublikos ir kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, teikia abipusę pagalbą ir užtikrina informacijos, kuria keičiasi, konfidencialumą.

2. Lietuvos Respublikos ir kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie drausmines nuobaudas, baudžiamąsias sankcijas arba kitas aplinkybes, kurios gali turėti pasekmių šio įstatymo nustatytai veiklai.

3. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos ir keisdamosi informacija su kilmės valstybių narių kompetentingomis institucijomis, vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis.

4. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nagrinėja aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, tikrumą ir priima sprendimus dėl tyrimų, kuriuos reikia atlikti, pobūdžio ir masto. Kompetentingos institucijos praneša kitai valstybei narei apie padarytas išvadas jos nustatyta tvarka.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria kompetentingas institucijas.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija paskiria profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių ir praneša apie tai Europos Komisijai, taip pat kitoms valstybėms narėms.

7. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorius:

1) koordinuoja kompetentingų institucijų veiklą įgyvendinant šio įstatymo nuostatas;

2) renka informaciją, kuri reikalinga šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti;

3) praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai apie kompetentingas institucijas, numatytas šio straipsnio 5 dalyje;

4) dalyvauja Europos Komisijos Profesinių kvalifikacijų pripažinimo komiteto veikloje;

5) nuo 2007 m. spalio 20 d. kas dveji metai siunčia Europos Komisijai profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemos taikymo ataskaitą ir pateikia priimtų sprendimų statistinę suvestinę ir pagrindinių šio įstatymo taikymo problemų sąrašą;

6) teikia prašymus Europos Komisijos Profesinių kvalifikacijų pripažinimo komitetui dėl atsiradusių sunkumų konkrečioje srityje taikant šio įstatymo nuostatas;

7) sudaro reglamentuojamų profesijų sąrašą; jį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatyta tvarka;

8) inicijuoja įvairių klausimų dėl reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo sprendimą.

8. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorius turi teisę gauti informaciją iš šio įstatymo 54 straipsnyje nurodytos kontaktinės institucijos šio straipsnio 7 dalyje numatytoms pareigoms atlikti.

9. Nacionalinė reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo taryba (toliau – Taryba) yra profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriaus patariamoji institucija, sprendžianti strateginius profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimus.

10. Taryba sudaroma iš kompetentingų institucijų, profesinių asociacijų ir darbdavių atstovų. Tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

 

54 straipsnis. Kontaktinės institucijos

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria kontaktinę instituciją.

2. Kontaktinė institucija:

1) teikia piliečiams ir kitų valstybių narių kontaktinėms institucijoms būtiną informaciją apie šiame įstatyme numatytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą: informaciją apie nacionalinės teisės aktus, reglamentuojamas profesijas ir profesines veiklas, įskaitant socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus ir, kai taikytina, profesinės etikos taisykles;

2) padeda piliečiams įgyvendinti šiuo įstatymu jiems suteiktas teises, jei reikia, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių kontaktinėmis institucijomis ir Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis.

3. Kontaktinė institucija Europos Komisijos reikalavimu praneša apie paklausimų, kuriuos ji nagrinėja pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, rezultatus per du mėnesius nuo jų gavimo dienos.

 

VI DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

55 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos įsigaliojus šiam įstatymui priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

 

 

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo

1 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 16 DALIES SĄLYGAS ATITINKANČIŲ PROFESINIŲ ASOCIACIJŲ ARBA ORGANIZACIJŲ SĄRAŠAS

 

AIRIJA1

 

1. Airijos privilegijuotų apskaitininkų institutas2

2. Airijos atestuotų valstybės apskaitininkų institutas2

3. Atestuotų apskaitininkų asociacija2

4. Airijos inžinierių institucija

5. Airijos planavimo institutas

__________________

1 Airijos piliečiai taip pat yra nariai tokių Jungtinės Karalystės asociacijų ir organizacijų: Anglijos ir Velso privilegijuotų apskaitininkų instituto, Škotijos privilegijuotų apskaitininkų instituto, Aktuarų instituto, Aktuarų fakulteto, Vadybos apskaitininkų privilegijuotojo instituto, Diplomuotų sekretorių ir administratorių instituto, Karališkojo miestų planavimo instituto, Karališkosios diplomuotų ekspertų institucijos, Privilegijuotojo statybos instituto.

2 Tik sąskaitų audito veiklai.

 

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

 

1. Anglijos ir Velso privilegijuotų apskaitininkų institutas

2. Škotijos privilegijuotų apskaitininkų institutas

3. Airijos privilegijuotų apskaitininkų institutas

4. Atestuotų apskaitininkų privilegijuotoji asociacija

5. Nuostolių nustatymo ekspertų privilegijuotasis institutas

6. Vadybos apskaitininkų privilegijuotasis institutas

7. Diplomuotų sekretorių ir administratorių institutas

8. Privilegijuotasis draudimo institutas

9. Aktuarų institutas

10. Aktuarų fakultetas

11. Privilegijuotasis bankininkų institutas

12. Škotijos bankininkų institutas

13. Karališkoji diplomuotų ekspertų institucija

14. Karališkasis miestų planavimo institutas

15. Privilegijuotoji fizioterapijos draugija

16. Karališkoji chemijos draugija

17. Britų psichologijos draugija

18. Bibliotekų asociacija

19. Diplomuotų miškininkų institutas

20. Privilegijuotasis statybos institutas

21. Inžinerijos taryba

22. Energetikos institutas

23. Statybinės inžinerijos institucija

24. Inžinierių statybininkų institucija

25. Kasybos inžinierių institucija

26. Kasybos ir metalurgijos institucija

27. Inžinierių elektrikų institucija

28. Dujų inžinierių institucija

29. Inžinierių mechanikų institucija

30. Chemijos inžinierių institucija

31. Gamybos inžinierių institucija

32. Jūrų inžinierių institucija

33. Karališkoji karinių laivų architektų institucija

34. Karališkoji aeronautikos draugija

35. Metalų institutas

36. Privilegijuotoji pastatų tinklų inžinierių institucija

37. Matavimų ir kontrolės institutas

38. Britų kompiuterių draugija

 

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo

2 priedas

 

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO 4 DALIES
2 PUNKTE nurodytas SPECIALIOS STRUKTŪROS KURSŲ

SĄRAŠAS

 

1. Paramedicinos ir vaikų priežiūros mokymo kursai

Kvalifikacija įgyta:

Vokietijoje:

– vaikų slaugytojas („Kinderkrankenschwester / Kinderkrankenpfleger“),

– fizioterapeutas („Krankengymnast(in) / Physiotherapeut(in)“)3,

___________________

3 Nuo 1994 m. birželio 1 d. profesijos pavadinimas „Krankengymnast(in)“ buvo pakeistas į „Physiotherapeut(in). Tiau šios profesijos atstovai, įgiję diplomus iki tos datos, jų pageidavimu gali toliau naudoti profesinį vardą „Krankengymnast(in)“.

 

– darbo terapeutas / ergoterapeutas („Beschäftigungs- und Arbeitstherapeut / Ergotherapeut“),

– logopedas („Logopäde / Logopädin“),

– ortoptikas („Orthoptist(in)“),

– valstybės pripažįstamas vaikų priežiūros darbuotojas („Staatlich anerkannte(r) Erzieher(in)“),

– valstybės pripažįstamas specialusis pedagogas („Staatlich anerkannte(r) Heilpädagoge(in)“),

– medicinos laboratorijos technikas („medizinisch-technische(r) Laboratoriums- Assistent(in)“),

– medicinos rentgeno technikas („medizinisch-technische(r) Radiologie-Assistent(in)“),

– medicinos funkcinės diagnostikos technikas („medizinisch-technische(r) Assistent(in) für Funktionsdiagnostik“),

– veterinarijos technikas („veterinärmedizinisch-technische(r) Assistent(in)“),

– dietistas („Diätassistent(in)“),

– farmacijos specialisto („Pharmazieingenieur“) kvalifikacija, įgyta iki 1994 m. kovo 31 d. buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje arba naujojoje Länder teritorijoje,

– psichikos sveikatos slaugytojas („Psychiatrische(r) Krankenschwester / Krankenpfleger“),

– kalbos terapeutas („Sprachtherapeut(in)“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš:

i) ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir tam tikrais atvejais papildomai vienų arba 2 metų specializacijos kursų, kuriuos baigus taip pat reikia laikyti egzaminą,

ii) arba bent 2,5 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių stažuotės patvirtintoje įmonėje,

iii) arba bent 2 metų specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienų metų darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip vienų metų stažuotės patvirtintoje įmonėje;

Čekijos Respublikoje:

– sveikatos apsaugos padėjėjas („Zdravotnický asistent“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio ugdymo vidurinėje medicinos mokykloje, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu,

– mitybos padėjėjas („Nutriční asistent“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio ugdymo vidurinėje medicinos mokykloje, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu;

Italijoje:

– dantų technikas („odontotecnico“),

– optikas („ottico“),

kuris yra baigęs mokymo ir lavinimo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš:

i) ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir tam tikrais atvejais papildomai vienų arba 2 metų specializacijos kursų, kuriuos baigus taip pat reikia laikyti egzaminą,

ii) arba bent 2,5 metų specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių stažuotės patvirtintoje įmonėje,

iii) arba bent 2 metų specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienų metų darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip vienų metų stažuotės patvirtintoje įmonėje;

Kipre:

– dantų technikas („οδοντοτεχνίτης“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 6 metų pradinio ugdymo, 6 metų vidurinio ugdymo, 2 metų aukštesniojo profesinio mokymo ir vienų metų profesinės praktikos,

– optikas („τεχνικός oπτικός“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 6 metų pradinio ugdymo, 6 metų vidurinio ugdymo, 2 metų aukštesniojo profesinio mokymo ir vienų metų profesinės praktikos;

Latvijoje:

– dantų gydytojo padėjėjas („zobārstniecības māsa“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo, 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje ir 3 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti,

– biomedicinos laborantas („biomedicīnas laborants“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo, 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje ir 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti,

– dantų technikas („zobu tehniķis“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo, 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje ir 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti,

– fizioterapeuto padėjėjas („fizioterapeita asistents“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo, 3 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje ir 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti;

Liuksemburge:

– medicinos rentgeno technikas („assistant(e) technique médical(e) en radiologie“),

– medicinos laboratorijos technikas („assistant(e) technique médical(e) de laboratoire“),

– psichikos sveikatos slaugytojas („infirmier / ière psychiatrique“),

– medicinos chirurgo padėjėjas („assistant(e) technique médical(e) en chirurgie“),

– vaikų slaugytojas („infirmier / ière puériculteur / trice“),

– slaugytojas anesteziologas („infirmier / ière anesthésiste“),

– kvalifikuotas masažuotojas („masseur / euse diplômé(e)“),

– vaikų priežiūros darbuotojas („éducateur / trice“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš:

i) ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir tam tikrais atvejais papildomai vienų arba 2 metų specializacijos kursų, kuriuos baigus taip pat reikia laikyti egzaminą,

ii) arba bent 2,5 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių stažuotės patvirtintoje įmonėje,

iii) arba bent 2 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienų metų darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip vienų metų stažuotės patvirtintoje įmonėje;

Nyderlanduose:

– veterinaro padėjėjas („dierenartsassistent“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje (MBO schema) arba pasirinktinai 3 metų pagal profesinio mokymo pagal dvigubos gamybinės praktikos programą LLW, abiem atvejais laikomas baigiamasis egzaminas;

Austrijoje:

– specialusis pagrindinis slaugytojų, kurie specializuojasi prižiūrėti vaikus ir jaunimą, mokymas („spezielle Grundausbildung in der Kinder- und Jugendlichenpflege“),

– specialusis pagrindinis psichikos sveikatos slaugytojų mokymas („spezielle Grundausbildung in der psychiatrischen Gesundheits- und Krankenpflege“),

– kontaktinių lęšių optikas („Kontaktlinsenoptiker“),

– pedikiūro specialistas („Fußpfleger“),

– klausos pagalbinių priemonių technikas („Hörgeräteakustiker“),

– nereceptinių vaistinių preparatų pardavėjas („Drogist“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, įskaitant ne trumpesnį kaip 5 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į ne trumpesnę kaip 3 metų gamybinę praktiką, į kurią įeina mokymas darbo vietoje ir mokymas profesinio mokymo įstaigoje, taip pat profesinę praktiką ir mokymą, baigiamą laikant profesijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę ir mokyti mokinius,

– masažuotojas („Masseur“),

kuris yra baigęs iš viso 14 metų mokymo kursą, įskaitant 5 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, sudarytą iš 2 metų gamybinės praktikos, 2 metų profesinės praktikos ir mokymo bei vienų metų mokymo kurso, kuris baigiamas laikant profesijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę ir mokyti mokinius,

– vaikų darželio darbuotojas („Kindergärtner / in“),

– vaikų priežiūros darbuotojas („Erzieher“),

kuris yra baigęs iš viso 13 metų mokymo kursą, įskaitant 5 metų profesinį mokymą specializuotoje profesinėje mokykloje, kurią baigus laikomas egzaminas;

Slovakijoje:

– pagrindinės menų mokyklos šokių mokytojas („učiteľ v tanečnom odbore na základných umeleckých školách“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14,5 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų mokymo vidurinėje specialiojoje mokykloje ir 5 semestrų šokių pedagogikos kurso,

– specialiųjų mokymo įstaigų ir socialinių tarnybų pedagogas („vychovávatel' v špeciálnych výchovných zariadeniach a v zariadeniach sociálnych služieb“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8/9 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų studijų vidurinėje pedagogikos mokykloje ar kitoje vidurinėje mokykloje ir 2 metų papildomų pedagogikos studijų.

2. Amato meistro sektorius („Mester / Meister / Maître“), kuris atitinka mokymo ir lavinimo kursus, skirtus šio įstatymo III dalies II skyriuje neapibūdintiems įgūdžiams

Kvalifikacija įgyta:

Danijoje:

– optikas („optometrist“),

šio kurso bendra trukmė yra 14 metų, įskaitant 5 metus profesinio mokymo, suskirstyto į 2,5 metų teorinį mokymą profesinio mokymo įstaigoje ir 2,5 metų praktinį mokymą darbo vietoje, kurį baigus laikomas pripažintas amato egzaminas, suteikiantis teisę vadintis „Mester“ vardu,

– ortopedijos technikas („ortopædimekaniker“),

šio kurso bendra trukmė yra 12,5 metų, įskaitant 3,5 metų profesinio mokymo, suskirstyto į šešių mėnesių teorinį mokymą profesinio mokymo įstaigoje ir 3 metų praktinį mokymą darbo vietoje, kurį baigus laikomas pripažintas amato egzaminas, suteikiantis teisę vadintis „Mester“ vardu,

– ortopedinės avalynės batsiuvys („ortopædiskomager“),

šio kurso bendra trukmė yra 13,5 metų, įskaitant 4,5 metų profesinio mokymo, suskirstyto į 2 metų teorinį mokymą profesinio mokymo įstaigoje ir 2,5 metų praktinį mokymą darbo vietoje, po kurio laikomas pripažintas amato egzaminas, suteikiantis teisę vadintis „Mester“ vardu;

Vokietijoje:

– optikas („Augenoptiker“),

– dantų technikas („Zahntechniker“),

– chirurginių tvarsčių gamintojas („Bandagist“),

– klausos pagalbinių priemonių gamintojas („Hörgeräte-Akustiker“),

– ortopedijos technikas („Orthopädiemechaniker“),

– ortopedinės avalynės batsiuvys („Orthopädieschuhmacher“);

Liuksemburge:

– optikas („opticien“),

– dantų technikas („mécanicien dentaire“),

– klausos pagalbinių priemonių gamintojas („audioprothésiste“),

– ortopedijos technikas / chirurginių tvarsčių gamintojas („mécanicien orthopédiste / bandagiste“),

– ortopedinės avalynės batsiuvys („orthopédiste-cordonnier“),

šių kursų bendra trukmė yra 14 metų, įskaitant mažiausiai 5 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, mokantis dalimis darbo vietoje ir profesinio mokymo įstaigoje, paskui laikant egzaminą, norint savarankiškai imtis bet kokios kvalifikuotos veiklos arba atitinkamu atsakomybės lygiu dirbti įmonėje;

Austrijoje:

– chirurginių tvarsčių gamintojas („Bandagist“),

– korsetų gamintojas („Miederwarenerzeuger“),

– optikas („Optiker“),

– ortopedinės avalynės batsiuvys („Orthopädieschuhmacher“),

– ortopedijos technikas („Orthopädietechniker“),

– dantų technikas („Zahntechniker“),

– sodininkas („Gärtner“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, įskaitant mažiausiai 5 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į mažiausiai 3 metų gamybinę praktiką, į kurią įeina mokymas darbo vietoje ir mokymas profesinio mokymo įstaigoje, taip pat ne trumpesnę kaip 2 metų profesinę praktiką ir mokymą, baigiamą laikant meistro kvalifikacijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę, mokyti mokinius ir vadintis „Meister“ vardu;

Žemės ūkio ir miškininkystės srities meistrų kvalifikacija, tai yra:

– žemės ūkio meistras („Meister in der Landwirtschaft“),

– kaimo namų ūkio ekonomikos meistras („Meister in der ländlichen Hauswirtschaft“),

– sodininkystės meistras („Meister im Gartenbau“),

– prekinės daržininkystės meistras („Meister im Feldgemüsebau“),

– pomologijos ir vaisių perdirbimo meistras („Meister im Obstbau und in der Obstverwertung“),

– vynuogininkystės ir vynininkystės meistras („Meister im Weinbau und in der Kellerwirtschaft“),

– pienininkystės meistras („Meister in der Molkerei- und Käsereiwirtschaft“),

– arklininkystės meistras („Meister in der Pferdewirtschaft“),

– žuvininkystės meistras („Meister in der Fischereiwirtschaft“),

– paukštininkystės meistras („Meister in der Geflügelwirtschaft“),

– bitininkystės meistras („Meister in der Bienenwirtschaft“),

– miškininkystės meistras („Meister in der Forstwirtschaft“),

– miškų sodinimo ir tvarkymo meistras („Meister in der Forstgarten- und Forstpflegewirtschaft“),

– žemės ūkio produktų sandėliavimo meistras („Meister in der landwirtschaftlichen Lagerhaltung“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 15 metų, įskaitant mažiausiai 6 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į mažiausiai 3 metų gamybinę praktiką, į kurią įeina mokymas įmonėje ir mokymas profesinio mokymo įstaigoje, taip pat 3 metų profesinė praktika, baigiamą laikant profesijos meistro kvalifikacijos egzaminą, suteikiantį teisę mokyti mokinius ir vadintis „Meister“ vardu;

Lenkijoje:

– praktinio profesinio mokymo mokytojas („Nauczyciel praktycznej nauki zawodu“),

kurio mokymo kursas susideda iš:

i) 8 metų pagrindinio ugdymo, 5 metų profesinio vidurinio mokymo ar atitinkamo vidurinio ugdymo susijusioje srityje, ne trumpesnių kaip 150 valandų pedagogikos kursų, darbo saugos ir higienos kursų ir 2 metų profesijos, kurios ketinama mokyti, profesinės praktikos arba

ii) 8 metų pagrindinio ugdymo, 5 metų profesinio vidurinio mokymo, ir įgytas aukštesniosios pedagoginės technikos mokyklos baigimo diplomas, arba

iii) 8 metų pagrindinio ugdymo, 2–3 metų pagrindinio profesinio vidurinio mokymo, ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos, patvirtintos tam tikros profesijos meistro laipsniu, ir bent 150 valandų pedagogikos kurso;

Slovakijoje:

– profesinio mokymo meistras („majster odbornej výchovy“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų profesinio mokymo (baigtas profesinio vidurinio mokymo ir (arba) atitinkamo (panašaus) profesinio mokymo arba amato kursas) ir ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos asmens baigto mokslo arba įgyto amato srityje bei papildomų pedagoginių studijų pedagogikos fakultete ar technikos universitete arba baigto vidurinio ugdymo arba amato mokymo atitinkamuose (panašiuose) profesinio mokymo arba amato kursuose ir ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos asmens baigto mokslo arba įgyto amato srityje bei papildomų pedagoginių studijų pedagogikos fakultete arba iki 2005 m. rugsėjo 1 d. specializuoto mokymo specialioje pedagogikos srityje, kurį profesinio mokymo meistrams teikia specialiųjų mokyklų, kuriose nėra papildomų pedagoginių studijų, metodologijos centrai.

3. Jūreivystės sektorius

a) Jūrų transportas

Kvalifikacija įgyta:

Čekijoje:

– denio padėjėjas („palubní asistent“),

– už budėjimą atsakingas pareigūnas („námořní poručík“),

– vyresniojo kapitono padėjėjas („první palubní důstojník“),

– kapitonas („kapitán“),

– mechanikas padėjėjas („strojní asistent“),

– budintysis mechanikas („strojní důstojník“),

– antrasis mechanikas („druhý strojní důstojník“),

– vyresnysis mechanikas („první strojní důstojník“),

– elektrotechnikas („elektrotechnik“),

– vyresnysis elektrikas („elektrodůstojník“);

Danijoje:

– laivo kapitonas („skibsfører“),

– pirmasis kapitono padėjėjas („overstyrmand“),

– viršila vairininkas, denio karininkas („enestyrmand, vagthavende styrmand“),

– denio karininkas („vagthavende styrmand“),

– mechanikas („maskinchef“),

– pirmasis mechanikas („l. maskinmester“),

– pirmasis mechanikas / budintysis mechanikas („l. maskinmester / vagthavende maskinmester“);

Vokietijoje:

– didelio pakrantės laivo kapitonas („Kapitän AM“),

– pakrantės laivo kapitonas („Kapitän AK“),

– didelio pakrantės laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier AMW“),

– pakrantės laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier AKW“),

– C rango vyriausiasis mechanikas („Schiffsbetriebstechniker CT–Leiter von Maschinenanlagen“),

– C rango laivo mašinistas („Schiffsmaschinist CMa–Leiter von Maschinenanlagen“),

– C rango laivo mechanikas („Schiffsbetriebstechniker CTW“),

– laivo mašinistas, C rango savarankiškas mechanikas („Schiffsmaschinist CMaW–Technischer Alleinoffizier“);

Italijoje:

– denio karininkas („ufficiale di coperta“),

– mechanikas („ufficiale di macchina“);

Latvijoje:

– laivų elektromechanikas („Kuģu elektromehāniķis“),

– šaldymo įrenginių operatorius („Kuģa saldēšanas iekārtu mašīnists“);

Nyderlanduose:

– pirmasis kapitono padėjėjas (pakrantės laivų) (papildomai mokęsis) („stuurman kleine handelsvaart (met aanvulling)“),

– kabotažinio laivo mechanikas (diplomuotas) („diploma motordrijver“),

– VTS pareigūnas („VTS-functionaris“),

kurie išėjo tokį mokymo kursą:

– Čekijoje:

i) denio padėjėjas („palubní asistent“):

1) asmuo, ne jaunesnis kaip 20 metų,

2) a) baigęs jūreivystės akademiją ar jūreivystės koledžą – navigacijos departamentą, abu kursai baigiami „maturitní zkouška“ egzaminu, ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą plaukiojančiame laive studijų metu arba

b) atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip 2 metų tarnybą plaukiojančiame laive, kurią sudaro budėjimas jūroje dirbant pagalbinį darbą laivuose, ir baigęs patvirtintus kursus, atitinkančius STCW kodekso (Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų) A–II / 1 skirsnyje išdėstytus kompetencijos standartus ir rengiamus STCW konvencijos šalies jūreivystės akademijos ar koledžo, ir išlaikęs egzaminą dalyvaujant JTK (Čekijos jūrų transporto komiteto) pripažintai egzaminų komisijai;

ii) už budėjimą atsakingas pareigūnas („námořní poručík“):

1) atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą dirbdamas denio padėjėju plaukiojančiuose laivuose, kurių bendras tonažas yra 500 ar daugiau tonų, jeigu asmuo yra baigęs jūreivystės koledžą ar jūreivystės akademiją, arba vienų metų, jeigu asmuo baigęs patvirtintus kursus, atitinkančius budėtojo jūroje specialybę,

2) tinkamai baigęs mokymą ir tai patvirtinta Denio personalo mokymo įrašų knygelėje;

iii) vyresniojo kapitono padėjėjas („první palubní důstojník“):

turintis pareigūno, atsakingo už budėjimą jūroje laivuose, kurių bendras tonažas yra 500 ar daugiau tonų, kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip dvylikos mėnesių tarnybą eidamas tas pareigas plaukiojančiame laive;

iv) kapitonas („kapitán“):

1) turintis laivo kapitono pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti laivuose, kurių bendras tonažas nuo 500 iki 3 000 tonų,

2) turintis vyresniojo kapitono padėjėjo kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti laivuose, kurių bendras tonažas didesnis nei 3 000 tonų, ir patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą dirbdamas vyresniojo kapitono padėjėju laivuose, kurių bendras tonažas yra 500 ar daugiau tonų, ir patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą dirbdamas vyresniojo kapitono padėjėju laivuose, kurių bendras tonažas 3 000 ar daugiau tonų;

v) mechanikas padėjėjas („strojní asistent“):

1) asmuo, ne jaunesnis kaip 20 metų,

2) baigęs jūreivystės akademiją ar jūreivystės koledžą – jūrų inžinerijos departamentą ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą plaukiojančiame laive studijų metu;

vi) budintysis mechanikas („strojní důstojník“):

atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą dirbdamas mechaniko padėjėju plaukiojančiame laive, kai yra baigta jūreivystės akademija ar koledžas;

vii) antrasis mechanikas („druhý strojní důstojník“):

atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip dvylikos mėnesių tarnybą dirbdamas trečiuoju mechaniku plaukiojančiuose laivuose, kurių eigos variklių galingumas ne mažesnis kaip 750 kW;

viii) vyresnysis mechanikas („první strojní důstojník“):

turintis atitinkamą laivų, kurių eigos variklio galingumas ne mažesnis kaip 3 000 kW, antrojo mechaniko pažymėjimą ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą eidamas tas pareigas plaukiojančiuose laivuose;

ix) elektrotechnikas („elektrotechnik“):

1) asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų,

2) baigęs jūreivystės ar kitą akademiją, elektroinžinerijos fakultetą, technikos mokyklą ar elektrotechnikos inžinerijos koledžą, bet kokius kursus, kurie baigiami „maturitní zkouška“ egzaminu, ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip dvylikos mėnesių praktiką elektros inžinerijos srityje;

x) vyresnysis elektrikas („elektrodůstojník“):

1) baigęs jūreivystės ar kitą akademiją ar koledžą, jūrų elektroinžinerijos fakultetą arba kitą akademiją ar vidurinę mokyklą elektros inžinerijos srityje, visi kursai turi būti baigti „maturitní zkouška“ ar valstybiniu egzaminu,

2) atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip dvylikos mėnesių tarnybą dirbdamas elektriku plaukiojančiame laive, jei asmuo baigęs akademiją ar koledžą, arba 24 mėnesių, jei asmuo baigęs vidurinę mokyklą;

– Danijoje po 9 metų pradinio ugdymo lankomas pagrindinio mokymo kursas ir (arba) atliekama 17–36 mėnesių tarnyba jūroje, paskui papildomai:

i) denio karininkas mokosi vienus metus specializuoto profesinio mokymo įstaigoje,

ii) kiti mokosi 3 metus specializuoto profesinio mokymo įstaigoje;

– Vokietijoje bendra mokymo trukmė yra 14–18 metų, įskaitant 3 metų pagrindinio profesinio mokymo kursą ir vienų metų tarnybą jūroje. Paskui papildomai vienus arba 2 metus mokomasi specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje, jei tikslinga, 2 metus dirbama laivyboje;

– Latvijoje:

i) laivų elektromechanikas („kuģu elektromehāniķis“):

1) asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų,

2) baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų ir šešių mėnesių, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 9 metų pagrindinio ugdymo ir bent 3 metų profesinio mokymo. Papildomai reikalaujama ne trumpesnės kaip šešių mėnesių tarnybos dirbant laivo elektriku ar elektriko inžinieriaus padėjėju plaukiojančiuose laivuose, kurių eigos variklių galingumas 750 kW ar daugiau. Profesinis mokymas baigiamas specialiu kompetentingos institucijos surengtu egzaminu pagal Transporto ministerijos patvirtintą mokymo programą;

ii) šaldymo įrenginių operatorius („kuģa saldēšanas iekārtu mašīnists“):

1) asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų,

2) baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 9 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo. Taip pat reikalaujama ne trumpesnės kaip dvylikos mėnesių tarnybos laive einant šaldymo įrenginių inžinieriaus padėjėjo pareigas. Profesinis mokymas baigiamas specialiu kompetentingos institucijos surengtu egzaminu pagal Transporto ministerijos patvirtintą mokymo programą;

– Italijoje bendra mokymo trukmė yra 13 metų, iš kurių mažiausiai 5 metus mokomasi profesinio mokymo įstaigoje, baigiamoje laikant egzaminą, ir, kur tikslinga, papildomai atliekant praktiką;

– Nyderlanduose:

i) pirmasis kapitono padėjėjas (pakrantės laivų) (papildomai mokęsis) („stuurman kleine handelsvaart (met aanvulling)“) ir kabotažinio laivo mechanikas (diplomuotas) („diploma motordrijver“), mokęsis 14 metų, iš jų mažiausiai 2 metus specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje, vėliau papildomai atlikęs dvylikos mėnesių praktiką;

ii) VTS pareigūnas („VTS-functionaris“), iš viso mokęsis mažiausiai 15 metų, iš kurių mažiausiai 3 metus aukštojo profesinio mokymo įstaigoje (HBO) arba aukštesniojo profesinio mokymo įstaigoje (MBO), paskui lankęs valstybinius ir regioninius specializacijos kursus, kuriuos sudaro mažiausiai po dvylika savaičių teorinio mokymo, ir išlaikęs egzaminą;

išsilavinimas pripažįstamas pagal STCW konvenciją (1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų);

– Rumunijoje:

i) jūrų transporto vairininkas II / 4 STCW („timonier maritim“):

1) asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų,

2) a) atitinkamas jūrininko kvalifikacijos pažymėjimas (vidurinės mokyklos lygio jūreivystės studijos); 24 mėnesius dirbęs jūrininku jūroje plaukiojančiame laive, iš kurių ne mažiau kaip dvylika mėnesių per paskutinius 5 metus, baigęs paaukštinimo į vykdomąsias pareigas kursą (7 dienų),

b) arba turintis atitinkamą jūrininko kvalifikacijos pažymėjimą (vidurinės mokyklos lygio jūreivystės studijos); ir radijo operatoriaus, mobiliojo jūrų laivo atpažinimo techninio operatoriaus kvalifikacijos pažymėjimą; 24 mėnesius dirbęs jūrininku ir radijo operatoriumi, mobiliojo jūrų laivo atpažinimo techniniu operatoriumi ar Globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos – Galilėjo operatyvinės bendrovės (GMDSS–GOC) operatoriumi jūroje plaukiojančiame laive; baigęs paaukštinimo į vykdomąsias pareigas kursą (7 dienų).

b) Jūrų žvejyba

Kvalifikacija įgyta:

Vokietijoje:

– gelmių žvejybos kapitonas („Kapitän BG / Fischerei“),

– pakrantės žvejybos kapitonas („Kapitän BLK / Fischerei“),

– gelmių žvejybos laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier BGW / Fischerei“),

– pakrantės žvejybos laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier BK / Fischerei“);

Nyderlanduose:

– pirmasis kapitono padėjėjas / V mechanikas („stuurman werktuigkundige V“),

– IV mechanikas (žvejybos laivo) („werktuigkundige IV visvaart“),

– pirmasis kapitono padėjėjas IV (žvejybos laivo) („stuurman IV visvaart“),

– pirmasis kapitono padėjėjas / VI mechanikas („stuurman werktuigkundige VI“),

kurie baigė tokį mokymo kursą:

– Vokietijoje bendra mokymo trukmė yra 14–18 metų, įskaitant 3 metų pagrindinio profesinio mokymo kursą ir vienų metų tarnybą jūroje, paskui papildomai mokomasi vienus arba 2 metus specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje ir, kur tikslinga, įgyjama 2 metų darbo patirtis laivyboje;

– Nyderlanduose skirtingos trukmės 13–15 metų kursas, iš jų mažiausiai 2 metai specializuotoje profesinėje mokykloje, paskui papildomai atliekama dvylikos mėnesių darbo praktika,

toks išsilavinimas pripažįstamas pagal Torremolinos konvenciją (1977 m. Tarptautinė konvencija dėl žvejybos laivų saugos).

4. Techninis sektorius

Kvalifikacija įgyta:

Austrijoje:

– miškininkas („Förster“),

– techninis konsultantas („Technisches Büro“),

– darbo nuomos specialistas („Überlassung von Arbeitskräften - Arbeitsleihe“),

– įdarbinimo agentas („Arbeitsvermittlung“),

– investicijų konsultantas („Vermögensberater“),

– privatus tyrėjas („Berufsdetektiv“),

– apsaugininkas („Bewachungsgewerbe“),

– nekilnojamojo turto agentas („Immobilienmakler“),

– nekilnojamojo turto vadybininkas („Immobilienverwalter“),

– statybos projektų organizatorius („Bauträger, Bauorganisator, Baubetreuer“),

– skolų inkasavimo institucijos darbuotojas („Inkassobüro / Inkassoinstitut“),

kurie yra baigę ne trumpesnį kaip 15 metų mokymo ir lavinimo kursą, susidedantį iš 8 metų privalomojo mokymo, ne mažiau kaip 5 metų vidurinių techninių arba prekybos studijų, baigiamų laikant techninio arba komercinio brandos lygio kvalifikacinį egzaminą, paskui papildomai 2 metų mokymo ir lavinimo kursą darbo vietoje. Studijos baigiamos laikant profesinį egzaminą;

– draudimo konsultantas („Berater in Versicherungsangelegenheiten“),

kuris yra baigęs 15 metų mokymo ir lavinimo kursą, įskaitant 6 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į 3 metų praktiką ir 3 metų profesinę praktiką bei mokymą, baigiamą laikant egzaminą;

– statybos meistras (planavimas ir techniniai skaičiavimai) („Planender Baumeister“),

– medienos statybos meistras (planavimas ir techniniai skaičiavimai) („Planender Zimmermeister“),

kurie yra baigę ne trumpesnį kaip 18 metų mokymo ir lavinimo kursą, įskaitant ne trumpesnį kaip 9 metų profesinio lavinimo kursą, suskirstytą į 4 metų vidurinį techninį lavinimą ir 5 metų profesinę praktiką, ir mokymą, baigiamą laikant profesijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę ir mokyti mokinius, jeigu šis mokymas susijęs su teise planuoti pastatus, atlikti techninius skaičiavimus ir vadovauti statybos darbams („Maria Theresian privilegija“);

– prekybos buhalteris („Gewerblicher Buchhalter“) pagal 1994 m. Įstatymą dėl prekybos, amatų ir pramonės (1994 m. Gewerbeordnung),

– privačia praktika besiverčiantis buhalteris („Selbständiger Buchhalter“) pagal 1999 m. Įstatymą dėl valstybinio sektoriaus finansų apskaitos profesijų (1999 m. Bundesgesetz über die Wirtschaftstreuhandberufe);

Čekijoje:

– kvalifikuotas technikas, kvalifikuotas statybininkas („autorizovaný technik, autorizovaný stavitel“),

kuris yra baigęs ne trumpesnį kaip 9 metų profesinį mokymą, susidedantį iš 4 metų techninio vidurinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu (vidurinės technikos mokyklos egzaminu), ir 5 metų profesinės praktikos, kuri baigiama pasirinktos profesinės veiklos statybos srityje profesinės kvalifikacijos egzaminu (pagal Aktą Nr. 50/ 1976 Sb. (Statybos aktas) ir Aktą Nr. 360/1992 Sb.);

– geležinkelių transporto priemonės vairuotojas („fyzická osoba řídící drážní vozidlo“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu ir valstybiniu transporto priemonių varomosios jėgos egzaminu;

– kelių priežiūros technikas („drážní revizní technik“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio mokymo vidurinėje mechanikos ar elektronikos mokykloje, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu;

– vairavimo instruktorius („učitel autoškoly“),

asmuo, ne jaunesnis kaip 24 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, pagrindinį dėmesį skiriant eismui ir mašinų įrangai, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu;

– valstybės technikas, atsakingas už motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą („kontrolní technik STK“),

asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu, ir ne trumpesnės kaip 2 metų techninės praktikos; suinteresuotas asmuo privalo turėti vairuotojo pažymėjimą ir asmens neteistumo pažymą bei privalo būti baigęs specialų ne trumpesnį kaip 120 valandų valstybės technikų mokymo kursą ir sėkmingai išlaikęs egzaminą;

– automobilių išmetamųjų dujų kontrolės mechanikas („mechanik měření emisí“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu; be to, pareiškėjas turi būti atlikęs ne trumpesnę kaip 3 metų techninę praktiką ir baigęs specialų 8 valandų trukmės automobilių išmetamųjų dujų kontrolės mechanikų mokymą ir sėkmingai išlaikęs egzaminą;

– I klasės kapitonas („kapitán I. třídy“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 15 metų, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 3 metų profesinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu ir tinkamumo pažymėjimu patvirtinamu egzaminu. Baigus šį profesinį mokymą, turi būti atliekama 4 metų profesinė praktika, kuri baigiama egzaminu;

– paminklų, kurie yra meno kūriniai, restauratorius („restaurátor památek, které jsou díly uměleckých řemesel“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, jei restauravimo kursas apima visą vidurinį techninį mokymą, arba 10 ar 12 metų susijusio kurso studijas ir yra įgijęs 5 metų profesinę patirtį, jei visas vidurinis techninis mokymas baigiamas „maturitní zkouška“ egzaminu, arba yra įgijęs 8 metų profesinę patirtį, jei vidurinis techninis mokymasis baigiamas baigiamuoju amato egzaminu;

– meno darbų, kurie nėra paminklai, bet yra saugomi muziejų ir galerijų kolekcijose, ir kitų kultūros vertybių restauratorius („restaurátor děl výtvarných umění, která nejsou památkami a jsou uložena ve sbírkách muzeí a galerií, a ostatních předmětů kulturní hodnoty“),

kuris yra baigęs 12 metų mokymo kursą ir įgijęs 5 metų profesinę patirtį, jeigu restauravimo kursas apima visą vidurinį techninį mokymą, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu;

– atliekų tvarkytojas („odpadový hospodář“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu, ir per pastaruosius 10 metų įgijęs bent 5 metų patirtį atliekų tvarkymo sektoriuje;

– sprogdinimų techninis vadovas („technický vedoucí odstřelů“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu, ir įgijęs 2 metų patirtį dirbdamas požeminiu sprogdintoju (požeminiai darbai) ar vienų metų patirtį dirbdamas paviršiuje (paviršiaus darbai), įskaitant šešių mėnesių patirtį dirbant sprogdintojo padėjėju; baigęs 100 valandų teorinio ir praktinio mokymo kursą, kuris baigiamas atitinkamo rajono kasybos valdžios institucijos surengtu egzaminu; įgijęs šešių mėnesių ar ilgesnę profesinę didelių sprogdinimo darbų planavimo ir vykdymo patirtį; baigęs 32 valandų teorinio ir praktinio mokymo kursą, kuris baigiamas Čekijos kasybos valdžios institucijos surengtu egzaminu;

Italijoje:

– statybos geodezininkas („geometra“),

– matininkas („perito agrario“),

kurie yra baigę 13 metų vidurinio techninio mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų privalomojo mokymo ir 5 metų vidurinio lavinimo, įskaitant 3 metų profesines studijas, kurias baigus laikomas technikos bakalauro egzaminas, paskui papildomai:

i) statybos geodezininkai ne trumpiau kaip 2 metus atlieka praktiką profesinėje įstaigoje arba atlieka 5 metų darbo praktiką,

ii) matininkai mažiausiai 2 metus atlieka praktiką, kurią baigus laikomas valstybinis egzaminas;

Latvijoje:

– garvežio mašinisto padėjėjas („vilces līdzekļa vadītāja (mašīnista) palīgs“),

asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio mokymo; profesinis mokymas baigiamas specialiu darbdavio egzaminu; kompetentingos institucijos asmeniui 5 metams išduoda kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą;

Lenkijoje:

– diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių bendrąją techninę apžiūrą transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta przeprowadzający badania techniczne w stacji kontroli pojazdów o podstawowym zakresie badań“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo transporto priemonių srityje, ir atlikęs 3 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 51 valandos pagrindinis mokymo kursas apie transporto priemonių techninę apžiūrą ir išlaikomas kvalifikacinis egzaminas;

– diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą rajono transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta przeprowadzający badania techniczne pojazdu w okręgowej stacji kontroli pojazdów“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo transporto priemonių srityje, ir atlikęs 4 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 51 valandos pagrindinis mokymo kursas apie transporto priemonių techninę apžiūrą ir išlaikomas kvalifikacinis egzaminas;

– diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta wykonujący badania techniczne pojazdów w stacji kontroli pojazdów“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš:

i) 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo motorinių transporto priemonių srityje, ir atlikęs patvirtintą 4 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže, arba

ii) 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo nesispecializuojant motorinių transporto priemonių srityje, ir atlikęs patvirtintą 8 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 113 valandų visas mokymo kursas, įskaitant pagrindinį ir specializuotą mokymą po kiekvieno etapo;

Diagnozuotojų mokymo trukmė valandomis ir mokymo bendra apimtis atskirose srityse yra išsamiai reglamentuota 2002 m. lapkričio 28 d. infrastruktūros ministro Reglamente dėl išsamių reikalavimų, taikomų diagnozuotojams (2002 m. OL, Nr. 208-1769);

– traukinių dispečeris („dyżurny ruchu“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo specializuojantis geležinkelių transporto srityje bei 45 dienų traukinių dispečerių rengimo kursų, ir yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą arba yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio profesinio mokymo specializuojantis geležinkelių transporto srityje bei 63 dienų traukinių dispečerių rengimo kursų, ir yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą;

Nyderlanduose:

– teismo antstolis („gerechtsdeurwaarder“),

kuris yra baigęs iš viso 19 metų mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų privalomojo mokymo ir 8 metų vidurinio lavinimo, įskaitant 4 metų techninį lavinimą, kurį baigus laikomas valstybinis egzaminas, paskui – 3 metų teorinio ir praktinio profesinio mokymo;

– dantų protezų gamintojas („tandprotheticus“),

kuris iš viso mokosi mažiausiai 15 metų dieniniame skyriuje ir 3 metus – vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuje. Mokymo kursą sudaro 8 metai pradinio ugdymo, 4 metai bendrojo vidurinio lavinimo ir 3 metai profesinio mokymo, teoriškai ir praktiškai mokantis dantų techniko specialybės. Vėliau 3 metus vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuje mokomasi dantų protezų gamintojo darbo ir laikomas egzaminas.

5. Jungtinės Karalystės kursai, suteikiantys nacionalinę profesinę kvalifikaciją arba Škotijos profesinę kvalifikaciją

Įgyta:

– registruoto veterinarijos slaugytojo,

– šachtų inžinieriaus elektriko,

– kasyklų inžinieriaus mechaniko,

– dantų gydytojo,

– dantų terapeuto,

– optiko,

– šachtų saugos inžinieriaus,

– nemokumo specialisto,

– licencijuoto teisininko,

– pirmojo laivo kapitono padėjėjo (neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),

– antrojo laivo kapitono padėjėjo (neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),

– trečiojo laivo kapitono padėjėjo (neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),

– denio karininko (neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),

– mechaniko (neribotos prekybos zonos krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),

– techniškai atestuoto kompetentingo atliekų tvarkymo specialisto

kvalifikacija toliau gali būti tobulinama iki pripažintos nacionalinės profesinės kvalifikacijos (NVQs) arba Škotijoje pripažintos Škotijos profesinės kvalifikacijos, atitinkančios Jungtinės Karalystės nacionalinės profesinės kvalifikacijos sistemos 3 ir 4 lygius.

Šie lygiai apibūdinami taip:

– 3 lygis: plati įvairių veiklos krypčių kompetencija įvairiose srityse. Dauguma iš šių sričių yra sudėtingos ir nekasdienės. Priskiriama nemažai atsakomybės ir savarankiškumo, dažnai reikia kontroliuoti arba vadovauti kitiems;

– 4 lygis: plati sudėtingo, techninio arba profesinio darbo veiklos krypčių kompetencija įvairiose srityse. Gana didelė asmeninė atsakomybė ir savarankiškumas. Dažnai reikia imtis atsakomybės už kitų darbą ir paskirstyti išteklius.

 

 

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo

3 priedas

 

LIETUVOS rESPUBLIKOS reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO 3–6 DALYSE nurodyto REGLAMENTUOjamo MOKYMO SĄRAŠAS

 

Jungtinėje Karalystėje:

baigus reglamentuojamus kursus, kvalifikaciją galima toliau tobulinti iki pripažintos nacionalinės profesinės kvalifikacijos (NVQs) arba Škotijoje pripažintos Škotijos profesinės kvalifikacijos, atitinkančios Jungtinės Karalystės nacionalinės profesinės kvalifikacijos sistemos 3 ir 4 lygius.

Šie lygiai apibūdinami taip:

– 3 lygis: plati įvairių veiklos krypčių kompetencija įvairiose srityse. Dauguma iš šių sričių yra sudėtingos ir nekasdienės. Priskiriama nemažai atsakomybės ir savarankiškumo, dažnai reikia kontroliuoti arba vadovauti kitiems;

– 4 lygis: plati sudėtingo techninio arba profesinio darbo veiklos krypčių kompetencija įvairiose srityse. Gana didelė asmeninė atsakomybė ir savarankiškumas. Dažnai reikia imtis atsakomybės už kitų darbą ir paskirstyti išteklius.

Vokietijoje:

tokie reglamentuojami kursai:

– siekiant įgyti techninio padėjėjo („technische(r) Assistent(in)“), prekybos padėjėjo („kaufmännische(r) Assistent(in)“) profesijų, socialinių profesijų („soziale Berufe“) ir valstybės atestuoto kvėpavimo ir dikcijos instruktoriaus specialybes („staatlich geprüfte(r) Atem-, Sprech- und Stimmlehrer(in)“), reikia baigti ne trumpesnius kaip 13 metų reglamentuojamus kursus, susidedančius iš vidurinio lavinimo kurso („mittlerer Bildungsabschluss“), ir:

i) ne trumpesnio kaip 3 metų4 profesinio mokymo specializuotoje mokykloje („Fachschule“), kurią baigus laikomas egzaminas, ir, kai taikoma, papildomai vienų arba 2 metų specializacijos kursų, kuriuos baigus taip pat laikomas egzaminas, arba

___________________

4 Mažiausia trukmė gali būti sumažinta nuo 3 iki 2 metų, jeigu asmuo yra pasirengęs stoti į universitetą („Abitur“), t. y. anksčiau lavinęsis ir mokęsis 13 metų, arba pasirengęs stoti į „Fachhochschule“ („Fachhochschulreife“), t. y. anksčiau lavinęsis ir mokęsis 12 metų.

 

ii) ne trumpesnio kaip 2,5 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje („Fachschule“), kurią baigus laikomas egzaminas, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo patirties arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių praktikos patvirtintoje įmonėje, arba

iii) ne trumpesnio kaip 2,5 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje („Fachschule“), kurią baigus laikomas egzaminas, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienų metų darbo patirties arba ne trumpesnės kaip vienų metų praktikos patvirtintoje įmonėje;

– siekiant įgyti valstybės atestuoto („staatlich geprüfte(r)“) techniko („Techniker(in)“), verslo ekonomisto („Betriebswirt(in)“), dizainerio („Gestalter(in)“) ir šeimos padėjėjo („Familienpfleger(in)“) specialybes, reikia baigti ne trumpesnius kaip 16 metų reglamentuojamus kursus, kai sėkmingai baigtas privalomasis mokymas arba toks pat lavinimo ar mokymo kursas (ne trumpesnis kaip 9 metų) ir sėkmingai baigtas amatų mokyklos („Berufsschule“) kursas, ne trumpesnis kaip 3 metų ir susidedantis iš 2 metų darbo patirties ir ne trumpesnio kaip 2 metų mokymo ir lavinimo dieniniame skyriuje arba tokios pat trukmės mokymo ir lavinimo vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuje;

– reglamentuojami kursai ir reglamentuojamas kvalifikacijos tobulinimas kursuose, ne trumpesniuose kaip 15 metų, kai buvo sėkmingai baigtas privalomasis mokymas (ne trumpesnis kaip 9 metų) ir profesinis mokymas (dažniausiai 3 metų), paprastai susidedantis iš ne trumpesnės kaip 2 metų darbo patirties (dažniausiai 3 metų) ir kvalifikacinio egzamino. Tai paprastai yra mokymo kursas, kuris sutampa su darbo patirtimi (ne trumpesnis kaip 1 000 valandų), arba mokomasi dieniniame skyriuje (bent metus).

Vokietijos valdžios institucijos išsiunčia Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms šiame priede apibūdintų mokymo kursų sąrašą.

Nyderlanduose:

– reglamentuojami mokymo kursai, ne trumpesni kaip 15 metų, ir būtina sąlyga, kad buvo sėkmingai baigtas 8 metų pagrindinio ugdymo kursas, be jo, dar 4 metai bendrojo vidurinio mokymo (MAVO), parengiamojo profesinio lavinimo (VBO) arba aukštesnio lygio bendrojo vidurinio mokymo. Taip pat reikia baigti 3 ar 4 metų kursą techninio ir profesinio mokymo įstaigoje (MBO) ir baigus išlaikyti egzaminą;

– reglamentuojami mokymo kursai, ne trumpesni kaip 16 metų, ir būtina sąlyga, kad buvo sėkmingai baigtas 8 metų pagrindinio ugdymo kursas, be jo, dar 4 metai bent parengiamojo profesinio lavinimo (VBO) arba aukštesnio lygio bendrojo vidurinio mokymo. Taip pat reikia baigti bent 4 metų profesinį mokymą praktikos sistemoje, tai yra bent vieną dieną kas savaitę išklausyti teorinį instruktažą kolegijoje, kitomis dienomis praktiškai mokytis praktinio mokymo centre arba firmoje, o baigus išlaikyti vidurinio arba 3 lygmens egzaminą.

Nyderlandų valdžios institucijos išsiunčia Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms šiame priede apibūdintų mokymo kursų sąrašą.

Austrijoje:

– kursai aukštesniosiose profesinėse mokyklose („Berufsbildende Höhere Schulen“) ir aukštesniojo žemės ūkio ir miškininkystės lavinimo įstaigose („Höhere Land- und Forstwirtschaftliche Lehranstalten“), įskaitant specialias grupes („einschließlich der Sonderformen“), kurių struktūrą ir lygį nustato įstatymai ir kiti teisės aktai;

Šie kursai yra ne trumpesni kaip 13 metų, iš kurių 5 metai yra profesinio mokymo, baigiamo laikant baigiamąjį egzaminą profesinę kompetenciją įrodančiam dokumentui gauti;

– kursai meistrų mokyklose („Meisterschulen“), meistrų klasėse („Meisterklassen“), pramonės meistrų mokyklose („Werkmeisterschulen“) arba statybos amatų mokyklose („Bauhandwerkerschulen“), kurių struktūrą ir lygį nustato įstatymai ir kiti teisės aktai;

Šie kursai yra ne trumpesni kaip 13 metų, susidedantys iš 9 metų privalomojo mokymo, ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje arba bent 3 metų mokymo firmoje ir kartu profesinio mokymo mokykloje („Berufsschule“). Baigus abiejų rūšių mokymą, laikomas egzaminas, paskui papildomai reikia sėkmingai baigti bent vienų metų mokymo kursą meistrų mokykloje („Meisterschule“), meistrų klasėse („Meisterklassen“), pramonės meistrų mokykloje („Werkmeisterschule“) arba statybos amatų mokykloje („Bauhandwerkerschule“). Daugeliu atvejų kursai yra ne trumpesni kaip 15 metų. Mokymą sudaro darbo patirties laikotarpiai, kurie būna arba prieš mokymo kursus šiose įstaigose, arba kartu lankomi kursai vakariniame arba neakivaizdiniame skyriuje (ne trumpiau kaip 960 valandų).

Austrijos valdžios institucijos išsiunčia Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms šiame priede apibūdintų mokymo kursų sąrašą.

 

 

 


 

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo

4 priedas

 

VEIKLA, SUSIJUSI SU LIETUVOS RESPUBLIKOS REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNYJE NURODYTOMIS PROFESINĖS PATIRTIES KATEGORIJOMIS

 

I sąrašas

 

Pagrindinės grupės, apibūdintos Direktyva 64/427/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyvomis 69/77/EEB, 68/366/EEB ir 82/489/EEB

 

1

Direktyva 64/427/EEB

(Liberalizavimo direktyva 64/429/EEB)

 

NICE nomenklatūra (atitinka ISIC pagrindines grupes 23–40)

 

Pagrindinė grupė

 

23 tekstilės pramonė

232 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas vilnoniams audiniams austi skirtomis mašinomis

233 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas medvilniniams audiniams austi skirtomis mašinomis

234 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas šilkiniams audiniams austi skirtomis mašinomis

235 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas lininiams audiniams ir audiniams iš kanapių austi skirtomis mašinomis

236 kitų tekstilės pluoštų gamyba (džiutas, tvirti plaušai ir pan.), virvės

237 megztų ir nertų gaminių gamyba

238 tekstilės apdaila

239 kitų tekstilės gaminių gamyba

 

Pagrindinė grupė

24 avalynės, drabužių ir patalynės gamyba

241 mašininė avalynės gamyba (išskyrus gamybą iš gumos ir veltinio)

242 rankų darbo avalynės gamyba ir taisymas

243 drabužių (išskyrus kailinius) gamyba

244 čiužinių ir patalynės gamyba

245 odos ir kailių pramonė

 

Pagrindinė grupė

25 medienos ir kamščių pramonė, išskyrus baldų gamybą

251 medienos pjovimas ir pramoninis paruošimas

252 pusgaminių iš medienos gamyba

253 medinių statybinių komponentų, įskaitant medžiagą grindims, serijinė gamyba

254 medinių dėžių gamyba

255 kitų medinių gaminių (išskyrus baldus) gamyba

259 dirbinių iš šiaudelių, kamščiamedžio žievės, pintinių gaminių, dirbinių iš karklo vytelių ir rotango gamyba; šepečių gamyba

 

Pagrindinė grupė

26 260 medinių baldų gamyba

 

Pagrindinė grupė

27 popieriaus ir popieriaus dirbinių pramonė

271 medienos, popieriaus ir kartono pramonė

272 popieriaus ir kartono perdirbimas ir dirbinių iš medienos gamyba

 

Pagrindinė grupė

28 280 spausdinimas, leidyba ir giminingos pramonės šakos

 

Pagrindinė grupė

29 odos pramonė

291 odų rauginimas ir odos galutinis apdorojimas

292 odos dirbinių gamyba

 

Ex pagrindinė grupė

30 guminių ir plastikinių dirbinių pramonė, gaminiai iš dirbtinio pluošto ir krakmolo

301 gumos ir asbesto perdirbimas

302 plastiko perdirbimas

303 dirbtinio pluošto gamyba

 

Ex pagrindinė grupė

31 chemijos pramonė

311 cheminių medžiagų gamyba ir tolesnis tokių medžiagų perdirbimas

312 cheminių produktų, skirtų daugiausia pramoniniams ir žemės ūkio tikslams (įskaitant augalinės arba gyvulinės kilmės riebalų ir aliejų, patenkančių į ISIC klasifikacijos 312 grupę, gamybą), specializuota gamyba

313 cheminių produktų, daugiausia skirtų namų ūkiui arba raštinei (išskyrus vaistinių ir farmacijos produktų gamybą (ex ISIC klasifikacijos 319 grupė), gamyba

 

Pagrindinė grupė

32 320 naftos pramonė

 

Pagrindinė grupė

33 nemetalinių mineralinių produktų pramonė

331 gaminių iš statybinio molio gamyba

332 stiklo ir stiklo dirbinių gamyba

333 keramikos dirbinių, įskaitant ugniai atsparius gaminius, gamyba

334 cemento, kalkių ir gipso gamyba

335 statybinių medžiagų iš betono, cemento ir gipso gamyba

339 akmens darbai ir kitų nemetalinių mineralinių dirbinių gamyba

 

Pagrindinė grupė

34 juodųjų ir ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija

341 geležies ir plieno gamyba (kaip nustatyta Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartyje, įskaitant bendras su plieno ir kokso darbais susijusias įmones)

342 plieno vamzdžių gamyba

343 vielos valcavimas, šaltasis valcavimas, šaltasis siaurų juostų valcavimas, šaltasis formavimas

344 ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija

345 ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija

 

Pagrindinė grupė

35 metalo dirbinių (išskyrus mašinas ir transporto įrenginius) gamyba

351 kalimas, sunkusis štampavimas ir sunkusis presavimas

352 antrinė transformacija ir paviršiaus apdirbimas

353 metalinės struktūros

354 boilerių gamyba, pramoninės tuščiavidurės įrangos gamyba

355 instrumentų, įrankių ir gatavų metalo dirbinių gamyba (išskyrus elektrinius įrenginius)

359 pagalbiniai mechaniniai mašinų statybos darbai

 

Pagrindinė grupė

36 kitų, ne elektrinių, mašinų gamyba

361 žemės ūkio mašinų ir traktorių gamyba

362 raštinės mašinų gamyba

363 metalinių ir kitų mašininių įrenginių bei vidaus įrenginių ir prietaisų šiems ir kitiems jėgos įrenginiams gamyba

364 tekstilės pramonės mašinų ir jų priedų gamyba, siuvimo mašinų gamyba

365 mašinų ir įrenginių maisto gamybos ir gėrimų pramonei, chemijos pramonei bei susijusioms pramonės šakoms gamyba

366 mašinų ir įrenginių kasykloms, geležies ir plieno liejimo darbams bei statybos pramonei gamyba, mechaninio valdymo įrenginių gamyba

367 perdavimo prietaisų gamyba

368 mašinų, skirtų kitiems specifiniams pramoniniams tikslams, gamyba

369 kitų, ne elektros, mašinų ir įrenginių gamyba

 

Pagrindinė grupė

37 elektros įrenginių pramonė

371 elektros laidų ir kabelių gamyba

372 elektros variklių, generatorių ir transformatorių, elektros srovės paskirstymo aparatūros ir kitų panašių įrenginių, skirtų elektros energijai tiekti, gamyba

373 elektros įrenginių, skirtų tiesioginiam komerciniam naudojimui, gamyba

374 telekomunikacijos įrangos, skaitiklių, kitų matavimo prietaisų ir elektromedicininės įrangos gamyba

375 elektroninės įrangos, radijo ir televizijos imtuvų audioaparatūros gamyba

376 elektros prietaisų, skirtų naudoti namų ūkyje, gamyba

377 lempų ir apšvietimo įrenginių gamyba

378 galvaninių baterijų ir akumuliatorių gamyba

379 specialistų atliekamas elektros įrenginių taisymas, surinkimas ir instaliavimas

 

Ex pagrindinė grupė

38 transporto priemonių gamyba

383 automobilių ir jų dalių gamyba

384 automobilių, motociklų ir dviračių remontas

385 motociklų, dviračių ir jų dalių gamyba

389 niekur kitur nepriskirtų transporto įrenginių gamyba

 

Pagrindinė grupė

39 įvairiarūšės pramonės šakos

391 tiksliųjų įrankių ir matavimo bei tikrinimo instrumentų gamyba

392 medicinai skirtų chirurginių įrankių ir įrenginių bei ortopedinių prietaisų (išskyrus ortopedinę avalynę) gamyba

393 fotografavimo ir optinių įrenginių gamyba

394 rankinių ir kitų laikrodžių gamyba ir remontas

395 juvelyrinių dirbinių ir tauriųjų metalų gamyba

396 muzikos instrumentų gamyba ir remontas

397 žaidimų, žaislų, gaminių, skirtų sportui ir atletikai, gamyba

399 kitos pramonės šakos

 

Pagrindinė grupė

40 statyba

400 statyba (nespecializuota), demontavimas

401 pastatų statyba (gyvenamųjų namų arba pan.)

402 civilinė statyba; tiltų statyba, kelių, geležinkelių ir pan. tiesimas

403 instaliacijos darbai

404 apdailos ir baigiamieji darbai

 

2

Direktyva 68/366/EEB

(Liberalizavimo direktyva 68/365/EEB) NICE nomenklatūra

 

Pagrindinė grupė

20A 200 gyvulinių ir augalinių riebalų bei aliejaus gamyba

20B maisto produktų gamyba (išskyrus gėrimų gamybą)

201 mėsos gamyba, paruošimas ir konservavimas

202 pieno produktų gamyba

203 vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas

204 žuvies ir kitų jūros produktų perdirbimas ir konservavimas

205 grūdų malimo produktų gamyba

206 konditerijos kepinių, įskaitant džiūvėsėlius ir sausainius, gamyba

207 cukraus gamyba

208 kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamyba

209 kitų, niekur nepriskirtų, maisto produktų gamyba

 

Pagrindinė grupė

21 gėrimų gamyba

211 etilo alkoholio gamyba iš fermentuotų medžiagų, mielių ir spirito

212 vyno ir kitų nesalyklinių alkoholinių gėrimų gamyba

213 alaus ir salyklo gamyba

214 gaiviųjų ir angliarūgštės prisotintų gėrimų gamyba

ex 30 gumos gaminių, plastikinių medžiagų, dirbtinio bei sintetinio plaušo ir krakmolo produktų gamyba

304 krakmolo produktų gamyba

 

3

 

Direktyva 82/489/EEB

ISIC nomenklatūra

 

Ex 855

kirpyklos (išskyrus pedikiūrininkų veiklą ir kosmetologų mokyklas)

 

 

II sąrašas

 

Direktyvų 75/368/EEB, 75/369/EEB ir 82/470/EEB pagrindinės grupės

 

1

Direktyva 75/368/EEB (5 straipsnio 1 dalyje minėtos veiklos rūšys)

ISIC nomenklatūra

 

Ex 04

žuvininkystė

 

 

043 vidaus vandenų žuvininkystė

 

Ex 38

transporto įrangos gamyba

 

 

381 laivų statyba ir remontas

382 geležinkelio įrangos gamyba

386 orlaivių (ir erdvėlaivių įrangos) gamyba

 

Ex 71

su transportu susijusi veikla ir kita veikla, išskyrus transportą, skirstoma į šias grupes:

ex 711 miegamųjų vagonų ir vagonų-restoranų aptarnavimas; geležinkelio parko priežiūra remonto depuose; vagonų valymas

ex 712 miesto, priemiestinio ir tarpmiestinio keleivių transporto parko priežiūra

ex 713 kito keleivinio sausumos transporto (pvz., automobiliai, turistiniai tarpmiestiniai autobusai, taksi automobiliai) priežiūra

ex 714 pagalbinių transporto paslaugų sričių (pvz., keliai, tuneliai ir mokamo važiavimo tiltai, prekių sandėliai, automobilių stovėjimo aikštelės, autobusų ir tramvajų parkai) eksploatavimas ir priežiūra

ex 716 veiklos, susijusios su vidaus vandenų transportu (pvz., vandens kelių, uostų ir kitų vidaus vandenų transporto įrenginių eksploatavimas ir priežiūra; vilkimo ir locmano paslaugos, plūdurų įrengimas, laivų pakrovimas ir iškrovimas ir kitos panašios veiklos, pvz., laivų gelbėjimas, buksyravimas ir elingų eksploatacija)

 

73

ryšiai: pašto paslaugos ir telekomunikacijos

 

Ex 85

asmeninės paslaugos

 

 

854 skalbyklos ir skalbimo paslaugos, sausasis cheminis valymas ir dažymas

ex 856 fotografijos studijos: portretinė ir komercinė fotografija, išskyrus nuotraukas leidybai

ex 859 niekur kitur nepriskirtos asmeninės paslaugos (tik pastatų priežiūra ir valymas arba aprūpinimas laikina buveine)

 

2

Direktyva 75/369/EEB (6 straipsnis: jeigu veiklos rūšis laikoma pramoninio arba smulkiojo amato pobūdžio)

 

ISIC nomenklatūra

 

Šios kilnojamosios veiklos rūšys:

a) prekių pirkimas ir pardavimas:

– verčiantis išvažiuojamojo prekybininko, gatvės prekiautojo ar prekiautojo išnešiojamosiomis prekėmis veikla (ex ISIC 612 grupė),

– dengtose turgavietėse, neturinčiose nuolatinės stacionarios įrangos, ir po atviru dangumi esančiose turgavietėse;

b) veiklos rūšys, kurioms taikomos jau patvirtintos nacionalinės priemonės, aiškiai atmetančios vertimąsi tokių rūšių kilnojamąja veikla ar nemininčios jo.

 

3

Direktyva 82/470/EEB (6 straipsnio 1 ir 3 dalys)

ISIC nomenklatūros 718 ir 720 grupės

 

Veiklos rūšys, kurias konkrečiai sudaro:

– pavienių ar grupinių dalykų (transporto, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir pan.) organizavimas, siūlymas parduoti ar pardavimas tiesiogiai ar pagal užsakymą kelionėje ar laikinai apsistojus, nepaisant kelionės motyvų (2 straipsnio B punkto a papunktis),

– tarpininkavimo veikla tarp įvairių transporto rūšių tiekėjų ir asmenų, persiunčiančių arba gaunančių prekes ir atliekančių įvairias kitas susijusias veiklos rūšis:

aa) savininkų vardu sudarant sutartis su transporto rangovais;

bb) pasirenkant savininkams pelningiausią transportavimo būdą, įmonę ir maršrutą;

cc) tvarkant transporto panaudojimo techninius aspektus (pvz., įpakavimą, reikalingą transportuoti) ir atliekant įvairius darbus, būdingus transportui (pvz., užtikrinant ledo tiekimą vagonams-šaldytuvams);

dd) užbaigiant su transportu susijusius formalumus, pvz., kelionės sąskaitų projektų parengimas; surenkant ir išskirstant krovinius;

ee) koordinuojant įvairias transportavimo stadijas, užtikrinant tranzitą, perkrovimą ir kitas galutines operacijas;

ff) tvarkant krovinius ir vežėjus bei transporto priemones prekes persiunčiantiems arba jas gaunantiems asmenims:

– transporto išlaidų ir detalių sąskaitų patikrinimo įvertinimas,

– tam tikrų laikinų arba nuolatinių priemonių (derinamų su uosto vadovybe, dirbančiais laivuose smulkių prekių pardavėjais ir pan.) priėmimas laivo savininko ar jūrų transporto vežėjo vardu arba dėl jo.

(2 straipsnio A punkto a, b ir d papunkčiuose išvardytos veiklos rūšys)

 

III sąrašas

 

Direktyvos 64/222/EEB, 68/364/EEB, 68/368/EEB, 75/368/EEB, 75/369/EEB, 70/523/EEB ir 82/470/EEB

 

1

Direktyva 64/222/EEB

(Liberalizavimo direktyvos 64/223/EEB ir 64/224/EEB)

 

1. Asmenų, turinčių savarankišką didmeninės prekybos verslą, išskyrus didmeninę prekybą vaistais ir vaistiniais preparatais, nuodingosiomis bei patogeninėmis medžiagomis ir anglimis, veikla (ex 611 grupė).

2. Profesionali tarpininko, kuris yra vieno ar kelių asmenų įgaliotas ir kuriam pavesta derėtis ar sudaryti komercinius sandorius tų asmenų vardu, veikla.

3. Profesionali tarpininko, kuris, neturėdamas nurodymo nuolat tai daryti, suveda asmenis, norinčius sudaryti abipusę tiesioginę sutartį, arba tvarko jų komercinius sandorius, arba padeda juos įgyvendinti, veikla.

4. Profesionali tarpininko, kuris sudaro komercinius sandorius su kitais savo vardu, veikla.

5. Profesionali tarpininko, kuris kitų vardu dalyvauja didmeninės prekybos aukcionuose, veikla.

6. Profesionali tarpininko, užsiimančio išnešiojamąja prekyba, veikla.

7. Profesionalią veiklą vykdančio vienoje ar keliose pramonės, prekybos ar smulkiojo verslo įmonėse įdarbinto tarpininko paslaugų teikimas.

 

2

Direktyva 68/364/EEB

(Liberalizavimo direktyva 68/363/EEB)

 

Ex ISIC 612 grupė:

mažmeninė prekyba

 

012

Žemės ūkio technikos nuoma

640

Nekilnojamasis turtas, turto nuoma

713

Automobilių, vežimų ir arklių nuoma

718

Keleivinių ir krovininių vagonų nuoma

839

Technikos nuoma komercinėms įmonėms

841

Kino teatro bilietų pardavimas ir kino filmų nuoma

842

Teatro bilietų pardavimas ir teatro įrangos nuoma

843

Valčių, dviračių, įgūdžius formuojančių žaidimų automatų, veikiančių su monetomis, nuoma

853

Kambarių su baldais nuoma

854

Išskalbtos patalynės nuoma

859

Drabužių nuoma

 

3

Direktyva 68/368/EEB

(Liberalizavimo direktyva 68/367/EEB) ISIC nomenklatūra

 

ISIC ex pagrindinė 85 grupė

1. Restoranai, kavinės, užeigos ir kitos vietos, kuriose geriama ir valgoma (ISIC 852 grupė).

2. Viešbučiai, namai, kuriuose nuomojami kambariai, stovyklos ir kitos apgyvendinimo vietos (ISIC 853 grupė).

 

4

Direktyva 75/368/EEB (7 straipsnis)

Visos Direktyvos 75/368/EEB priede išvardytos veiklos rūšys, išskyrus šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje išvardytas veiklos rūšis (šio priedo II sąrašo 1 punktas)

 

ISIC nomenklatūra

 

Ex 62

bankai ir kitos finansų įstaigos

 

ex 620 patentų pirkimo ir licencijavimo bendrovės

 

Ex 71

transportas

 

ex 713 keleivinis transportas, išskyrus vežimą automobiliais

ex 719 skystų angliavandenilių ir kitų skystų cheminių produktų gabenimas vamzdynais

 

Ex 82

bendruomenei teikiamos paslaugos

 

827 bibliotekos, muziejai, botanikos ir zoologijos sodai

 

Ex 84

poilsio organizavimo paslaugos

 

843 niekur nepriskirtos poilsio ir pasilinksminimo paslaugos:

– sporto veikla (sporto aikštelės, organizaciniai sporto renginiai ir kt.), išskyrus sporto instruktorių veiklą,

– lenktynės (lenktyninių žirgų arklidės, lenktynių aikštės, hipodromai ir kt.),

– kita poilsio ir pasilinksminimo veikla (cirkai, pramogų parkai ir kitos pramogos)

 

 

Ex 85

asmeninės paslaugos

 

ex 851 namų ūkio paslaugos

ex 855 grožio salonai ir manikiūrininko paslaugos, išskyrus pedikiūrininkų ir profesionalių kosmetologų bei kirpėjų rengimo mokyklų paslaugas

ex 859 niekur kitur nepriskirtos asmeninės paslaugos, išskyrus sportą ir viduriniojo medicinos personalo masažuotojų ir kalnų vedlių paslaugas, skirstomos į šias grupes:

– dezinfekcija ir kova su kenkėjais,

– drabužių nuoma ir sandėliavimo įranga,

– vedybų biurų ir panašios paslaugos,

– astrologija, ateities spėjimas ir panašios paslaugos,

– sanitarijos paslaugos ir susijusi veikla,

– laidojimo paslaugos ir kapinių priežiūra,

– kurjerių ir vertėjų gidų paslaugos.

 

5

Direktyva 75/369/EEB (5 straipsnis)

 

Šios kilnojamosios veiklos rūšys:

a) prekių pirkimas ir pardavimas:

– verčiantis išvažiuojamojo prekybininko, gatvės prekiautojo ar prekiautojo išnešiojamosiomis prekėmis veikla (ex ISIC 612 grupė),

– dengtose turgavietėse, neturinčiose nuolatinės stacionarios įrangos, ir po atviru dangumi esančiose turgavietėse;

b) veiklos rūšys, kurioms taikomos jau patvirtintos nacionalinės priemonės, aiškiai atmetančios vertimąsi tokių rūšių kilnojamąja veikla ar nemininčios jo.

 

6

Direktyva 70/523/EEB

Asmenų, turinčių savarankišką didmeninės prekybos anglimis verslą, ir tarpininkų prekybos anglimis versle veikla (ex 6112 grupė, ISIC nomenklatūra)

 

7

Direktyva 82/470/EEB (6 straipsnio 2 dalis)

 

(2 straipsnio A punkto c ir e papunkčiuose, B punkto b papunktyje ir C bei D punktuose išvardytos veiklos rūšys)

 

Šios veiklos rūšys ypač turi apimti:

– geležinkelių transporto arba vagonų, skirtų žmonėms arba prekėms pervežti, nuomą,

– tarpininkavimo veiklą parduodant, perkant ar nuomojant laivus,

– emigrantų pervežimo sutarčių sudarymą bei tvarkymą ir derybas dėl tokių sutarčių,

– visų depozitoriaus vardu atiduotų saugoti daiktų ir prekių, tikrinamų arba netikrinamų muitinėje, saugomų specializuotuose arba bendros paskirties sandėliuose, baldų saugyklose, šaldyklose, pašarams skirtose vietose ir pan., atsiėmimą,

– prekių čekių už saugomus daiktus arba prekes perdavimą jų depozitoriams,

– laikinai saugomų naminių gyvulių, belaukiant jų pardavimo arba pakeliui į pardavimo vietą arba iš jos, aprūpinimą laikymo užtvarais, pašaru ir pardavimo žiedais,

– motorinių transporto priemonių patikrinimą arba techninį įvertinimą,

– prekių matavimą, svėrimą ir įvertinimą.

 


 

Lietuvos Respublikos

reglamentuojamų profesinių

kvalifikacijų pripažinimo

įstatymo

5 priedas

 

PRIPAŽINIMAS REMIANTIS BŪTINIAUSIŲ RENGIMO REIKALAVIMŲ DERINIMU

 

5.1.  MEDICINOS GYDYTOJAS

 

5.1.1Pagrindinių medicinos studijų formalios kvalifikacijos įrodymai

 

 

Valstybė

Formalios kvalifikacijos

įrodymas

Kvalifikaciją suteikianti

institucija

Kvalifikacijos

pažymėjimas

Atskaitos data

Belgija/

België/

Belgique/ Belgien

Diploma   van   arts/Diplôme   de docteur en médecine

– Les   universités/De   universiteiten

– Le Jury compétent d'enseignement de la Communauté française/De bevoegde   Examencommissie van   de   Vlaamse   Gemeenschap

 

1976 m. gruodžio 20 d.

Bulgarija/

България

Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен „магистър“ по „Медицина“ и професионална квалификация „Магистър-лекар“

Медицински факултет във Висше медицинско училище (Медицински университет, Висш медицински институт в Република България)

 

2007 m.

sausio 1 d.

Čekijos Respublika/

Česká  republika

Diplom   o   ukončení   studia   ve studijním   programu   všeobecné lékařství (doktor medicíny, MUDr.)

Lékářská   fakulta   univerzity  v

České republice

Vysvědčení o státní rigorózní zkoušce

2004 m. gegužės 1 d.

Danija/

Danmark

Bevis  for  bestået  lægevidenska- belig embedseksamen

Medicinsk universitetsfakultet

– Autorisation somlæge, udstedt  af  Sundhedsstyrelsen og

– Tilladelse     til  elvstændigt virke   som   læge   (dokumentation  for  gennemført  prak- tisk  uddannelse),  udstedt  af Sundhedsstyrelsen

1976 m. gruodžio 20 d.

Vokietija/

Deutschland

– Zeugnis   über   die   Ärztliche

Prüfung

– Zeugnis   über   die   Ärztliche Staatsprüfung   und   Zeugnis über   die   Vorbereitungszeit als Medizinalassistent, soweit diese   nach   den   deutschen Rechtsvorschriften  noch  für den Abschluss der  ärztlichen Ausbildung vorgesehen war

Zuständige Behörden

 

1976 m. gruodžio 20 d.

Estija/Eesti

Diplom   arstiteaduse   õppekava läbimise kohta

Tartu Ülikool

 

2004 m.

gegužės 1 d.

Graikija/Ελλάς

Πτυχίo Iατρικής

– Iατρική Σχoλή Παvεπιστηµίoυ,

– Σχoλή Επιστηµώv             Υγείας, Τµήµα   Iατρικής  Παvεπιστηµίoυ

 

1981 m.

sausio 1 d.

Ispanija/España

Título  de  Licenciado   en  Medi- cina y Cirugía

– Ministerio   de   Educación   y

Cultura

– El  rector  de  una  Universidad

 

1986 m. sausio 1 d.

Prancūzija/

France

Diplôme   d'Etat   de   docteur   en médecine

Universités

 

1976 m. gruodžio 20 d.

Kroatija/

Hrvatska

Diploma „doktor medicine / doktorica medicine“

Medicinski fakulteti sveučilišta u Republici Hrvatskoj

 

 

2013 m. liepos 1 d.

Airija/Ireland

Primary qualification

Competent examining body

Certificate of experience

1976 m. gruodžio 20 d.

Italija/Italia

Diploma di laurea in medicina e chirurgia

Università

Diploma di abilitazione all'esercizio    della    medicina e chirurgia

1976 m. gruodžio 20 d.

Kipras/Κύπρος

Πιστοποιητικό Εγγραφής Ιατρού

Ιατρικό Συµβούλιο

 

2004 m. gegužės 1 d.

Latvija

ārsta diploms

Universitātes tipa augstskola

 

2004 m. gegužės 1 d.

Lietuva

Aukštojo          mokslo diplomas, nurodantis suteiktą              gydytojo kvalifikaciją

Universitetas

Internatūros pažymėjimas, nurodantis  suteiktą  medicinos  gydytojo profesinę kvalifikaciją

2004 m. gegužės 1 d.

Liuksemburgas/Luxembourg

Diplôme   d'Etat   de   docteur   en médecine, chirurgie et accouche- ments

Jury d'examen d'Etat

Certificat de stage

1976 m. gruodžio 20 d.

Vengrija/

Magyarország

Általános  orvos  oklevél  (doctor medicinae  universae,  röv.:  dr. med. univ.)

Egyetem

 

2004 m. gegužės 1 d.

Malta

Lawrja ta' Tabib tal-Mediċina u
l-Kirurġija

 

Universita´ ta' Malta

 

Ċertifikat ta' reġistrazzjoni

maħruġ mill-Kunsill Mediku

 

2004 m. gegužės 1 d.

Nyderlandai/

Nederland

Getuigschrift    van    met    goed gevolg afgelegd artsexamen

Faculteit Geneeskunde

 

1976 m. gruodžio 20 d.

Austrija/

Österreich

1.  Urkunde  über  die  Verleihung des     akademischen     Grades Doktor   der   gesamten   Heil- kunde   (bzw.   Doctor   medi- cinae         universae,            Dr. med. univ.)

 

2.  Diplom  über  die  spezifische Ausbildung    zum    Arzt    für Allgemeinmedizin bzw. Facharztdiplom

1.  Medizinische   Fakultät   einer

Universität

 

 

 

 

 

2.  Österreichische Ärztekammer

 

1994 m. sausio 1 d.

Lenkija/Polska

Dyplom    ukończenia     studiów wyższych na kierunku lekarskim z tytułem „lekarza“

1.  Akademia Medyczna

2.  Uniwersytet Medyczny

3.  Collegium  Medicum  Uniwersytetu Jagiellońskiego

Lekarski Egzamin Państwowy

2004 m. gegužės 1 d.

Portugalija/

Portugal

Carta  de  Curso  de  licenciatura em medicina

Universidades

Diploma comprovativo da conclusão  do internato  geral  emitido pelo Ministério da Saúde

1986 m. sausio 1 d.

Rumunija/

România

Diplomă de licenţă de doctor medic

Universităţi

 

2007 m. sausio 1 d.

Slovėnija/

Slovenija

Diploma,  s  katero  se  podeljuje strokovni  naslov  „doktor  medi- cine/doktorica medicine“

Univerza

 

2004 m. gegužės 1 d.

Slovakija/

Slovensko

Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „doktor medicíny“ („MUDr.“)

Vysoká škola

 

2004 m. gegužės 1 d.

Suomija/Suomi/Finland

Lääketieteen   lisensiaatin tutkinto/Medicine licentiatexamen

– Helsingin    yliopisto/Helsing- fors universitet

– Kuopion yliopisto

– Oulun yliopisto

– Tampereen yliopisto

– Turun yliopisto

Todistus    lääkärin    perusterveydenhuollon lisäkoulutuksesta/ Examenbevis om   tilläggsutbildning   för   läkare inom primär- vården

1994 m. sausio 1 d.

Švedija/

Sverige

Läkarexamen

Universitet

Bevis   om   praktisk   utbildning som utfärdas av Socialstyrelsen

1994 m. sausio 1 d.

Jungtinė Karalystė/

United

Kingdom

Primary qualification

Competent examining body

Certificate of experience

1976 m. gruodžio 20 d.

 

5.1.2. Gydytojų specialistų formalios kvalifikacijos įrodymai

 

 

Valstybė

 

Formalios kvalifikacijos įrodymas

Kvalifikaciją suteikianti institucija

Atskaitos data

Belgija/België/

Belgique/ Belgien

Bijzondere  beroepstitel  van  geneesheer-specialist/ Titre  professionnel  particulier  de  médecin  spécialiste

Minister  bevoegd  voor  Volksgezondheid/Ministre de la Santé publique

1976 m. gruodžio 20 d.

Bulgarija/

България

Свидетелство за призната специалност

Медицински университет, Висш медицински институт или Военномедицинска академия

2007 m.

sausio 1 d.

Čekijos Respublika/

Česká  republika

Diplom o specializaci

Ministerstvo zdravotnictví

2004 m.

gegužės 1 d.

Danija/

Danmark

Bevis    for    tilladelse    til    at    betegne    sig    som speciallæge

Sundhedsstyrelsen

1976 m. gruodžio 20 d.

Vokietija/

Deutschland

Fachärztliche Anerkennung

Landesärztekammer

1976 m. gruodžio 20 d.

Estija/Eesti

Residentuuri lõputunnistus eriarstiabi erialal

Tartu Ülikool

2004 m. gegužės 1 d.

Graikija/

Ελλάς

Τίτλoς Iατρικής Ειδικότητας

1.  Νoµαρχιακή Αυτoδιoίκηση

2.  Νoµαρχία

1981 m.

sausio 1 d.

Ispanija/

España

Título de Especialista

Ministerio de Educación y Cultura

1986 m.

sausio 1 d.

Prancūzija/

France

1.  Certificat d'études spéciales de médecine

2.  Attestation de médecin spécialiste qualifié

3.  Certificat d'études spéciales de médecine

4.  Diplôme  d'études spécialisées  ou  spécialisation complémentaire qualifiante de médecine

1.  Universités

 

2.  Conseil de l'Ordre des médecins

3.  Universités

 

4.  Universités

1976 m. gruodžio 20 d.

Kroatija/

Hrvatska

Diploma o specijalističkom usavršavanju

Ministarstvo nadležno za zdravstvo

2013 m. liepos 1 d.

Airija/Ireland

Certificate of Specialist doctor

Competent authority

1976 m.

gruodžio 20 d.

Italija/Italia

Diploma di medico specialista

Università

1976 m. gruodžio 20 d.

Kipras/

Κύπρος

Πιστοποιητικό Αναγνώρισης Ειδικότητας

Ιατρικό Συµβούλιο

2004 m.

gegužės 1 d.

Latvija

„Sertifikāts“ – kompetentu  iestāžu  izsniegts  dokuments,  kas  apliecina,  ka  persona  ir  nokārtojusi sertifikācijas eksāmenu specialitātē

Latvijas Ārstu biedrība

Latvijas  Ārstniecības personu profesionālo organizāciju savienība

2004 m.

gegužės 1 d.

Lietuva

Rezidentūros   pažymėjimas,   nurodantis   suteiktą

gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją

Universitetas

2004 m. gegužės 1 d.

Liuksemburgas/

Luxembourg

Certificat de médecin spécialiste

Ministre de la Santé publique

1976 m. gruodžio 20 d.

Vengrija/

Magyarország

Szakorvosi bizonyítvány

Az Egészségügyi, Szociális és Családügyi Minisztérium illetékes testülete

2004 m.

gegužės 1 d.

Malta

Ċertifikat ta' Speċjalista Mediku

 

Kumitat ta' Approvazzjoni dwar Speċjalisti

2004 m.

gegužės 1 d.

Nyderlandai/

Nederland

Bewijs  van  inschrijving  in  een  Specialistenregister

– Medisch   Specialisten   Registratie   Commissie

(MSRC)   van   de   Koninklijke Nederlandsche

Maatschappij tot Bevordering der Geneeskunst

 

Sociaal-Geneeskundigen  Registratie  Commissie van    de    Koninklijke    Nederlandsche    Maatschappij tot Bevordering der Geneeskunst

1976 m. gruodžio 20 d.

Austrija/

Österreich

Facharztdiplom

Österreichische Ärztekammer

1994 m.

sausio 1 d.

Lenkija/Polska

Dyplom uzyskania tytułu specjalisty

Centrum Egzaminów Medycznych

2004 m.

gegužės 1 d.

Portugalija/

Portugal

1.  Grau de assistente

2.  Titulo de especialista

1.  Ministério da Saúde

2.  Ordem dos Médicos

1986 m.

sausio 1 d.

Rumunija/

România

Certificat de medic specialist

Ministerul Sănătăţii Publici

2007 m.

sausio 1 d.

Slovėnija/

Slovenija

Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu

1.  Ministrstvo za zdravje

2.  Zdravniška zbornica Slovenije

2004 m.

gegužės 1 d.

Slovakija/

Slovensko

Diplom o špecializácii

Slovenská zdravotnícka univerzita

2004 m.

gegužės 1 d.

Suomija/

Suomi/Finland

Erikoislääkärin tutkinto/Specialläkarexamen

1.  Helsingin yliopisto/Helsingfors universitet

2.  Kuopion yliopisto

3.  Oulun yliopisto

4.  Tampereen yliopisto

5.  Turun yliopisto

1994 m.

sausio 1 d.

Švedija/

Sverige

Bevis  om  specialkompetens  som  läkare,  utfärdat av Socialstyrelsen

Socialstyrelsen

1994 m.

sausio 1 d.

Jungtinė Karalystė/

United

Kingdom

Certificate of Completion of specialist training

Competent authority

1976 m. gruodžio 20 d.

 

5.1.3.   Specializuotų medicinos rengimo kursų pavadinimai

 

Valstybė

 

Anesteziologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

3 metai

 

Bendroji chirurgija

Minimali rengimo studijų trukmė –

5 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

Anesthésie-réanimation/Anesthesie reanimatie

Chirurgie/Heelkunde

България

Анестезиология и интензивно лечение

Хирургия

Česká republika

Anesteziologie a resuscitace

Chirurgie

Danmark

Anæstesiologi

Kirurgi elsler kirurgiske sygdomme

Deutschland

Anästhesiologie

(Allgemeine) Chirurgie

Eesti

Anestesioloogia

Üldkirurgia

Ελλάς

Αvαισθησιoλoγία

Χειρoυργική

España

 

 

Anestesiología y Reanimación

Cirugía general y del aparato digestivo

France

Anesthésiologie-Réanimation chirurgicale

Chirurgie générale

Hrvatska

Anesteziologija, reanimatologija i intenzivna medicina

Opća kirurgija

Ireland

Anaesthesia

General surgery

Italia

Anestesia e rianimazione

Chirurgia generale

Κύπρος

Αναισθησιολογία

Γενική Χειρουργική

Latvija

Anestezioloģija un reanimatoloģija

Ķirurģija

Lietuva

Anesteziologija reanimatologija

Chirurgija

Luxembourg

Anesthésie-réanimation

Chirurgie générale

Magyarország

Aneszteziológia és intenzív terápia

Sebészet

Malta

Anesteżija u Kura Intensiva

Kirurġija Ġenerali

Nederland

Anesthesiologie

Heelkunde

Österreich

Anästhesiologie und Intensivmedizin

Chirurgie

Polska

Anestezjologia i intensywna terapia

Chirurgia ogólna

Portugal

Anestesiologia

Cirurgia geral

România  

Anestezie şi terapie intensivă

Chirurgie generală

Slovenija

Anesteziologija,   reanimatologija   in   perioperativna   intenzivna medicina

Splošna kirurgija

Slovensko

Anestéziológia a intenzívna medicína

Chirurgia

Suomi/Finland

Anestesiologia  ja  tehohoito/Anestesiologi  och  intensivvård

Yleiskirurgia/Allmän kirurgi

Sverige

Anestesi och intensivvård

Kirurgi

United Kingdom

Anaesthetics

General surgery

 

 

 

Valstybė

 

Neurochirurgija

Minimali rengimo studijų trukmė –

5 metai

 

Akušerija ir ginekologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

Neurochirurgie

Gynécologie – obstétrique/ Gynaecologie en verloskunde

България

Неврохирургия

Акушерство, гинекология и репродуктивна медицина

Česká republika

Neurochirurgie

Gynekologie a porodnictví

Danmark

Neurokirurgi eller kirurgiske nervesygdomme

Gynækologi    og    obstetrik    eller     kvindesygdomme    og fødselshjælp

Deutschland

Neurochirurgie

Frauenheilkunde und Geburtshilfe

Eesti

Neurokirurgia

Sünnitusabi ja günekoloogia

Ελλάς

Νευρoχειρoυργική

Μαιευτική-Γυvαικoλoγία

España

Neurocirugía

Obstetricia y ginecología

France

Neurochirurgie

Gynécologie – obstétrique

Hrvatska

Neurokirurgija

Ginekologija i opstetricija

Ireland

Neurosurgery

Obstetrics and gynaecology

Italia

Neurochirurgia

Ginecologia e ostetricia

Κύπρος

Νευροχειρουργική

Μαιευτική – Γυναικολογία

Latvija

Neiroķirurģija

Ginekoloģija un dzemdniecība

Lietuva

Neurochirurgija

Akušerija ir ginekologija

Luxembourg

Neurochirurgie

Gynécologie – obstétrique

Magyarország

Idegsebészet

Szülészet-nőgyógyászat

Malta

Newrokirurġija

Ostetriċja u Ġinekoloġija

Nederland

Neurochirurgie

Verloskunde en gynaecologie

Österreich

Neurochirurgie

Frauenheilkunde und Geburtshilfe

Polska

Neurochirurgia

Położnictwo i ginekologia

Portugal

Neurocirurgia

Ginecologia e obstetricia

România

Neurochirurgie

Obstetrică-ginecologie

Slovenija

Nevrokirurgija

Ginekologija in porodništvo

Slovensko

Neurochirurgia

Gynekológia a pôrodníctvo

Suomi/Finland

Neurokirurgia/Neurokirurgi

Naistentaudit  ja  synnytykset/Kvinnosjukdomar  och  förlossningar

Sverige

Neurokirurgi

Obstetrik och gynekologi

United Kingdom

Neurosurgery

Obstetrics and gynaecology

 

 

 

 

Valstybė

 

Vidaus ligos

Minimali rengimo studijų trukmė –

5 metai

 

Oftalmologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

3 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

Médecine interne/Inwendige geneeskunde

Ophtalmologie/Oftalmologie

България

Вътрешни болести

Очни болести

Česká republika

Vnitřní lékařství

Oftalmologie

Danmark

Intern medicin

Oftalmologi eller øjensygdomme

Deutschland

Innere Medizin

Augenheilkunde

Eesti

Sisehaigused

Oftalmoloogia

Ελλάς

Παθoλoγία

Οφθαλµoλoγία

España

Medicina interna

Oftalmología

France

Médecine interne

Ophtalmologie

Hrvatska

Opća interna medicina

Oftalmologija i optometrija

Ireland

General medicine

Ophthalmic surgery

Italia

Medicina interna

Oftalmologia

Κύπρος

Παθoλoγία

Οφθαλµολογία

Latvija

Internā medicīna

Oftalmoloģija

Lietuva

Vidaus ligos

Oftalmologija

Luxembourg

Médecine interne

Ophtalmologie

Magyarország

Belgyógyászat

Szemészet

Malta

Mediċina Interna

Oftalmoloġija

Nederland

Interne geneeskunde

Oogheelkunde

Österreich

Innere Medizin

Augenheilkunde und Optometrie

Polska

Choroby wewnętrzne

Okulistyka

Portugal

Medicina interna

Oftalmologia

România

Medicină internă

Oftalmologie

Slovenija

Interna medicina

Oftalmologija

Slovensko

Vnútorné lekárstvo

Oftalmológia

Suomi/Finland

Sisätaudit/Inre medicin

Silmätaudit/Ögonsjukdomar

Sverige

Internmedicin

Ögonsjukdomar (oftalmologi)

United Kingdom

General (internal) medicine

Ophthalmology

 

 

 

 

Valstybė

 

Otorinolaringologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

3 metai

 

Vaikų ligos

Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

Oto-rhinolaryngologie/

Otorhinolaryngologie

Pédiatrie/Pediatrie

България

Ушно-носно-гърлени болести

Детски болести

Česká republika

Otorinolaryngologie

Dětské lékařství

Danmark

Oto-rhino-laryngologi eller øre-næse-halssygdomme

Pædiatri eller sygdomme hos børn

Deutschland

Hals-Nasen-Ohrenheilkunde

Kinder- und Jugendmedizin

Eesti

Otorinolarüngoloogia

Pediaatria

Ελλάς

Ωτoριvoλαρυγγoλoγία

Παιδιατρική

España

Otorrinolaringología

Pediatría y sus áreas específicas

France

Oto-rhino-laryngologie

Pédiatrie

Hrvatska

Otorinolaringologija

Pedijatrija

Ireland

Otolaryngology

Paediatrics

Italia

Otorinolaringoiatria

Pédiatria

Κύπρος

Ωτορινολαρυγγολογία

Παιδιατρική

Latvija

Otolaringoloģija

Pediatrija

Lietuva

Otorinolaringologija

Vaikų ligos

Luxembourg

Oto-rhino-laryngologie

Pédiatrie

Magyarország

Fül-orr-gégegyógyászat

Csecsemő- és gyermekgyógyászat

Malta

Otorinolaringoloġija

Pedjatrija

Nederland

Keel-, neus- en oorheelkunde

Kindergeneeskunde

Österreich

Hals-, Nasen- und Ohrenkrankheiten

Kinder- und Jugendheilkunde

Polska

Otorynolaryngologia

Pediatria

Portugal

Otorrinolaringologia

Pediatria

România

Otorinolaringologie

Pediatrie

Slovenija

Otorinolaringológija

Pediatrija

Slovensko

Otorinolaryngológia

Pediatria

Suomi/Finland

Korva-,  nenä-  ja  kurkkutaudit/Öron-,  näs-  och  halssjukdomar

Lastentaudit/Barnsjukdomar

Sverige

Öron-, näs- och halssjukdomar (oto-rhino-laryngologi)

Barn- och ungdomsmedicin

 

 

 

 

 

Valstybė

 

Pulmonologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

Urologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

5 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

Pneumologie

Urologie

България

Пневмология и фтизиатрия

Урология

Česká republika

Tuberkulóza a respirační nemoci

Urologie

Danmark

Medicinske lungesygdomme

Urologi eller urinvejenes kirurgiske sygdomme

Deutschland

Pneumologie

Urologie

Eesti

Pulmonoloogia

Uroloogia

Ελλάς

Φυµατιoλoγία – Πvευµovoλoγία

Ουρoλoγία

España

Neumología

Urología

France

Pneumologie

Urologie

Hrvatska

Pulmologija

Urologija

Ireland

Respiratory medicine

Urology

Italia

Malattie dell'apparato respiratorio

Urologia

Κύπρος

Πνευµονολογία – Φυµατιολογία

Ουρολογία

Latvija

Ftiziopneimonoloģija

Uroloģija

Lietuva

Pulmonologija

Urologija

Luxembourg

Pneumologie

Urologie

Magyarország

Tüdőgyógyászat

Urológia

Malta

Mediċina Respiratorja

Uroloġija

Nederland

Longziekten en tuberculose

Urologie

Österreich

Lungenkrankheiten

Urologie

Polska

Choroby płuc

Urologia

Portugal

Pneumologia

Urologia

România

Pneumologie

Urologie

Slovenija

Pnevmologija

Urologija

Slovensko

Pneumológia a ftizeológia

Urológia

Suomi/Finland

Keuhkosairaudet  ja  allergologia/Lungsjukdomar  och  allergologi

Urologia/Urologi

Sverige

Lungsjukdomar (pneumologi)

Urologi

United Kingdom

Respiratory medicine

Urology

 

 

 

Valstybė

 

Ortopedija

Minimali rengimo studijų trukmė –

5 metai

 

Patologinė anatomija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

Chirurgie orthopédique/Orthopedische heelkunde

Anatomie pathologique/Pathologische anatomie

България

Ортопедия и травматология

Обща и клинична патология

Česká republika

Ortopedie

Patologická anatomie

Danmark

Ortopædisk kirurgi

Patologisk anatomi eller vævs- og celleundersøgelser

Deutschland

Orthopädie (und Unfallchirurgie)

Pathologie

Eesti

Ortopeedia

Patoloogia

Ελλάς

Ορθoπεδική

Παθoλoγική Αvατoµική

España

Cirugía ortopédica y traumatología

Anatomía patológica

France

Chirurgie orthopédique et traumatologie

Anatomie et cytologie pathologiques

Hrvatska

Ortopedija i traumatologija

Patologija

Ireland

Trauma and orthopaedic surgery

Morbid anatomy and histopathology

Italia

Ortopedia e traumatologia

Anatomia patologica

Κύπρος

Ορθοπεδική

Παθολογοανατοµία – Ιστολογία

Latvija

Traumatoloģija un ortopēdija

Patoloģija

Lietuva

Ortopedija traumatologija

Patologija

Luxembourg

Orthopédie

Anatomie pathologique

Magyarország

Ortopédia

Patológia

Malta

Kirurġija Ortopedika

Istopatoloġija

Nederland

Orthopedie

Pathologie

Österreich

Orthopädie und Orthopädische Chirurgie

Pathologie

Polska

Ortopedia i traumatologia narządu ruchu

Patomorfologia

Portugal

Ortopedia

Anatomia patologica

România

Ortopedie şi traumatologie

Anatomie patologică

Slovenija

Ortopedska kirurgija

Anatomska patologija in citopatologija

Slovensko

Ortopédia

Patologická anatómia

Suomi/Finland

Ortopedia ja traumatologia/Ortopedi och traumatologi

Patologia/Patologi

Sverige

Ortopedi

Klinisk patologi

United Kingdom

Trauma and orthopaedic surgery

Histopathology

 

 

Valstybė

 

Neurologija

Minimali rengimo studijų trukmė – 

4 metai

 

Psichiatrija

Minimali rengimo studijų trukmė – 

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

Neurologie

Psychiatrie de l'adulte/Volwassen psychiatrie

България

Нервни болести

Психиатрия

Česká republika

Neurologie

Psychiatrie

Danmark

Neurologi eller medicinske nervesygdomme

Psykiatri

Deutschland

Neurologie

Psychiatrie und Psychotherapie

Eesti

Neuroloogia

Psühhiaatria

Ελλάς

Νευρoλoγία

Ψυχιατρική

España

Neurología

Psiquiatría

France

Neurologie

Psychiatrie

Hrvatska

Neurologija

Psihijatrija

Ireland

Neurology

Psychiatry

Italia

Neurologia

Psichiatria

Κύπρος

Νευρολογία

Ψυχιατρική

Latvija

Neiroloģija

Psihiatrija

Lietuva

Neurologija

Psichiatrija

Luxembourg

Neurologie

Psychiatrie

Magyarország

Neurológia

Pszichiátria

Malta

Newroloġija

Psikjatrija

Nederland

Neurologie

Psychiatrie

Österreich

Neurologie

Psychiatrie

Polska

Neurologia

Psychiatria

Portugal

Neurologia

Psiquiatria

România

Neurologie

Psihiatrie

Slovenija

Nevrologija

Psihiatrija

Slovensko

Neurológia

Psychiatria

Suomi/Finland

Neurologia/Neurologi

Psykiatria/Psykiatri

Sverige

Neurologi

Psykiatri

United Kingdom

Neurology

General psychiatry

 

 

Valstybė

 

Radiologinė diagnostika

Minimali rengimo studijų trukmė – 

4 metai

 

Radioterapija

Minimali rengimo studijų trukmė – 

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

Radiodiagnostic/Röntgendiagnose

Radiothérapie-oncologie/Radiotherapie-oncologie

България

Образна диагностика

Лъчелечение

Česká republika

Radiologie a zobrazovací metody

Radiační onkologie

Danmark

Diagnostik radiologi eller røntgenundersøgelse

Onkologi

Deutschland

(Diagnostische) Radiologie

Strahlentherapie

Eesti

Radioloogia

Onkoloogia

Ελλάς

Ακτιvoδιαγvωστική

Ακτιvoθεραπευτική – Ογκολογία

España

Radiodiagnóstico

Oncología radioterápica

France

Radiodiagnostic et imagerie médicale

Oncologie radiothérapique

Hrvatska

Klinička radiologija

Onkologija i radioterapija

Ireland

Diagnostic radiology

Radiation oncology

Italia

Radiodiagnostica

Radioterapia

Κύπρος

Ακτινολογία

Ακτινοθεραπευτική Ογκολογία

Latvija

Diagnostiskā radioloģija

Terapeitiskā radioloģija

Lietuva

Radiologija

Onkologija radioterapija

Luxembourg

Radiodiagnostic

Radiothérapie

Magyarország

Radiológia

Sugárterápia

Malta

Radjoloġija

Onkoloġija u Radjoterapija

Nederland

Radiologie

Radiotherapie

Österreich

Medizinische Radiologie-Diagnostik

Strahlentherapie – Radioonkologie

Polska

Radiologia i diagnostyka obrazowa

Radioterapia onkologiczna

Portugal

Radiodiagnóstico

Radioterapia

România

Radiologie-imagistică medicală

Radioterapie

Slovenija

Radiologija

Radioterapija in onkologija

Slovensko

Rádiológia

Radiačná onkológia

Suomi/Finland

Radiologia/Radiologi

Syöpätaudit/Cancersjukdomar

Sverige

Medicinsk radiologi

Tumörsjukdomar (allmän onkologi)

United Kingdom

Clinical radiology

Clinical oncology

 

 

 

Valstybė

 

Plastinė chirurgija

Minimali rengimo studijų trukmė –

5 metai

 

Klinikinė biologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

Chirurgie  plastique,  reconstructrice  et  esthétique/Plastische, reconstructieve en esthetische heelkunde

Biologie clinique/Klinische biologie

България

Пластично-възстановителна хирургия

Клинична лаборатория

Česká republika

Plastická chirurgie

 

Danmark

Plastikkirurgi

 

Deutschland

Plastische (und Ästhetische) Chirurgie

 

Eesti

Plastika- ja rekonstruktiivkirurgia

Laborimeditsiin

Ελλάς

Πλαστική Χειρoυργική

Χειρουργική Θώρακος

España

Cirugía plástica, estética y reparadora

Análisis clínicos

France

Chirurgie plastique, reconstructrice et esthétique

Biologie médicale

Hrvatska

Plastična, rekonstrukcijska i estetska kirurgija

 

Ireland

Plastic surgery

 

Italia

Chirurgia plastica e ricostruttiva

Patologia clinica

Κύπρος

Πλαστική Χειρουργική

 

Latvija

Plastiskā ķirurģija

 

Lietuva

Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija

Laboratorinė medicina

Luxembourg

Chirurgie plastique

Biologie clinique

Magyarország

Plasztikai (égési) sebészet

Orvosi laboratóriumi diagnosztika

Malta

Kirurġija Plastika

 

Nederland

Plastische Chirurgie

 

Österreich

Plastische Chirurgie

Medizinische Biologie

Polska

Chirurgia plastyczna

Diagnostyka laboratoryjna

Portugal

Cirurgia plástica e reconstrutiva

Patologia clínica

România

Chirurgie plastică – microchirurgie reconstructivă

Medicină de laborator

Slovenija

Plastična, rekonstrukcijska in estetska kirurgija

 

Slovensko

Plastická chirurgia

Laboratórna medicína

Suomi/Finland

Plastiikkakirurgia/Plastikkirurgi

 

Sverige

Plastikkirurgi

 

United Kingdom

Plastic surgery

 

 

 

 

Valstybė

 

Mikrobiologinė bakteriologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Biochemija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

 

 

България

Микробиология

Биохимия

Česká republika

Lékařská mikrobiologie

Klinická biochemie

Danmark

Klinisk mikrobiologi

Klinisk biokemi

Deutschland

Mikrobiologie (Virologie) und Infektionsepidemiologie

Laboratoriumsmedizin

Eesti

 

 

Ελλάς

1.  Iατρική Βιoπαθoλoγία

 

2.  Μικρoβιoλoγία

 

España

Microbiología y parasitología

Bioquímica clínica

France

 

 

Hrvatska

Klinička mikrobiologija

 

Ireland

Microbiology

Chemical pathology

Italia

Microbiologia e virologia

Biochimica clinica

Κύπρος

Μικροβιολογία

 

Latvija

Mikrobioloģija

 

Lietuva

 

 

Luxembourg

Microbiologie

Chimie biologique

Magyarország

Orvosi mikrobiológia

 

Malta

Mikrobijoloġija

Patoloġija Kimika

Nederland

Medische microbiologie

Klinische chemie

Österreich

Hygiene und Mikrobiologie

Medizinische und Chemische Labordiagnostik

Polska

Mikrobiologia lekarska

 

Portugal

 

 

România

 

 

Slovenija

Klinična mikrobiologija

Medicinska biokemija

Slovensko

Klinická mikrobiológia

Klinická biochémia

Suomi/Finland

Kliininen mikrobiologia/Klinisk mikrobiologi

Kliininen kemia/Klinisk kemi

Sverige

Klinisk bakteriologi

Klinisk kemi

United Kingdom

Medical microbiology and virology

Chemical pathology

 

 

 

 

Valstybė

 

Imunologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Krūtinės chirurgija

Minimali rengimo studijų trukmė –

5 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

 

Chirurgie thoracique/Heelkunde op de thorax (*)

България

Клинична имунология Имунология

Гръдна хирургия Кардиохирургия

Česká republika

Alergologie a klinická imunologie

Kardiochirurgie

Danmark

Klinisk immunologi

Thoraxkirurgi eller brysthulens kirurgiske sygdomme

Deutschland

 

Thoraxchirurgie

Eesti

 

Torakaalkirurgia

Ελλάς

 

Χειρουργική Θώρακος

España

Immunología

Cirugía torácica

France

 

Chirurgie thoracique et cardiovasculaire

Hrvatska

Alergologija i klinička imunologija

 

Ireland

Immunology (clinical and laboratory)

Thoracic surgery

Italia

 

Chirurgia toracica; Cardiochirurgia

Κύπρος

Ανοσολογία

Χειρουργική Θώρακος

Latvija

Imunoloģija

Torakālā ķirurģija

Lietuva

 

Krūtinės chirurgija

Luxembourg

Immunologie

Chirurgie thoracique

Magyarország

Allergológia és klinikai immunológia

Mellkassebészet

Malta

Immunoloġija

Kirurġija Kardjo-Toraċika

Nederland

 

Cardio-thoracale chirurgie

Österreich

Immunologie

 

Polska

Immunologia kliniczna

Chirurgia klatki piersiowej

Portugal

 

Cirurgia cardiotorácica

România

 

Chirurgie toracică

Slovenija

 

Torakalna kirurgija

Slovensko

Klinická imunológia a alergológia

Hrudníková chirurgia

Suomi/Finland

 

Sydän-ja rintaelinkirurgia/Hjärt- och thoraxkirurgi

Sverige

Klinisk immunologi

Thoraxkirurgi

United Kingdom

Immunology

Cardo-thoracic surgery

 

 

Valstybė

 

Vaikų chirurgija

Minimali rengimo studijų trukmė –

5 metai

 

Kraujagyslių chirurgija

Minimali rengimo studijų trukmė –

5 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

 

Chirurgie des vaisseaux/Bloedvatenheelkunde (*)

България

Детска хирургия

Съдова хирургия

Česká republika

Dětská chirurgie

Cévní chirurgie

Danmark

 

Karkirurgi eller kirurgiske blodkarsygdomme

Deutschland

Kinderchirurgie

Gefäßchirurgie

Eesti

Lastekirurgia

Kardiovaskulaarkirurgia

Ελλάς

Χειρoυργική Παίδωv

Αγγειoχειρoυργική

España

Cirugía pediátrica

Angiología y cirugía vascular

France

Chirurgie infantile

Chirurgie vasculaire

Hrvatska

Dječja kirurgija

Vaskularna kirurgija

Ireland

Paediatric surgery

 

Italia

Chirurgia pediatrica

Chirurgia vascolare

Κύπρος

Χειρουργική Παίδων

Χειρουργική Αγγείων

Latvija

Bērnu ķirurģija

Asinsvadu ķirurģija

Lietuva

Vaikų chirurgija

Kraujagyslių chirurgija

Luxembourg

Chirurgie pédiatrique

Chirurgie vasculaire

Magyarország

Gyermeksebészet

Érsebészet

Malta

Kirurgija Pedjatrika

Kirurġija Vaskolari

Nederland

 

 

Österreich

Kinderchirurgie

 

Polska

Chirurgia dziecięca

Chirurgia naczyniowa

Portugal

Cirurgia pediátrica

Cirurgia vascular

România

Chirurgie pediatrică

Chirurgie vasculară

Slovenija

 

Kardiovaskularna kirurgija

Slovensko

Detská chirurgia

Cievna chirurgia

Suomi/Finland

Lastenkirurgia/Barnkirurgi

Verisuonikirurgia/Kärlkirurgi

Sverige

Barn- och ungdomskirurgi

 

United Kingdom

Paediatric surgery

 

 

_____________________

 

Panaikinimo datos, kaip apibrėžta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje:

(*)  1983 m. sausio 1 d.

 

 

 

 

Valstybė

 

Kardiologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Gastroenterologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

Cardiologie

Gastro-entérologie/Gastroenterologie

България

Кардиология

Гастроентерология

Česká republika

Kardiologie

Gastroenterologie

Danmark

Kardiologi

Medicinsk gastroenterologi eller  medicinske mavetarmsygdomme

Deutschland

Innere Medizin und Schwerpunkt Kardiologie

Innere Medizin und Schwerpunkt    Gastroenterologie

Eesti

Kardioloogia

Gastroenteroloogia

Ελλάς

Καρδιoλoγία

Γαστρεvτερoλoγία

España

Cardiologķa

Aparato digestivo

France

Pathologie cardio-vasculaire

Gastro-entérologie et hépatologie

Hrvatska

Kardiologija

Gastroenterologija

Ireland

Cardiology

Gastro-enterology

Italia

Cardiologia

Gastroenterologia

Κύπρος

Καρδιολογία

Γαστρεντερολογία

Latvija

Kardioloģija

Gastroenteroloģija

Lietuva

Kardiologija

Gastroenterologija

Luxembourg

Cardiologie et angiologie

Gastro-enterologie

Magyarország

Kardiológia

Gasztroenterológia

Malta

Kardjoloġija

Gastroenteroloġija

Nederland

Cardiologie

Leer van maag-darm-leverziekten

Österreich

 

 

Polska

Kardiologia

Gastrenterologia

Portugal

Cardiologia

Gastrenterologia

România

Cardiologie

Gastroenterologie

Slovenija

 

Gastroenterologija

Slovensko

Kardiológia

Gastroenterológia

Suomi/Finland

Kardiologia/Kardiologi

Gastroenterologia/Gastroenterologi

Sverige

Kardiologi

Medicinsk gastroenterologi och hepatologi

United Kingdom

Cardiology

Gastro-enterology

 

 

 

Valstybė

 

Reumatologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Bendroji hematologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

3 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

Rhumathologie/reumatologie

 

България

Ревматология

Трансфузионна хематология

Česká republika

Revmatologie

Hematologie a transfúzní lékařství

Danmark

Reumatologi

Hæmatologi eller blodsygdomme

Deutschland

Innere Medizin und Schwerpunkt Rheumatologie

Innere  Medizin  und  Schwerpunkt  Hämatologie  und  Onkologie

Eesti

Reumatoloogia

Hematoloogia

Ελλάς

Ρευµατoλoγία

Αιµατoλoγία

España

Reumatología

Hematología y hemoterapia

France

Rhumatologie

 

Hrvatska

Reumatologija

Hematologija

Ireland

Rheumatology

Haematology (clinical and laboratory)

Italia

Reumatologia

Ematologia

Κύπρος

Ρευµατολογία

Αιµατολογία

Latvija

Reimatoloģija

Hematoloģija

Lietuva

Reumatologija

Hematologija

Luxembourg

Rhumatologie

Hématologie

Magyarország

Reumatológia

Haematológia

Malta

Rewmatoloġija

Ematoloġija

Nederland

Reumatologie

 

Österreich

 

 

Polska

Reumatologia

Hematologia

Portugal

Reumatologia

Imuno-hemoterapia

România

Reumatologie

Hematologie

Slovenija

 

 

Slovensko

Reumatológia

Hematológia a transfúziológia

Suomi/Finland

Reumatologia/Reumatologi

Kliininen hematologia/Klinisk hematologi

Sverige

Reumatologi

Hematologi

United Kingdom

Rheumatology

Haematology

 

 

 

Valstybė

 

Endokrinologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

3 metai

 

Fizioterapija

Minimali rengimo studijų trukmė –

3 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

 

Médecine  physique  et  réadaptation/Fysische  geneeskunde  en revalidatie

България

Ендокринология и болести на обмяната

Физикална и рехабилитационна медицина

Česká republika

Endokrinologie

Rehabilitační a fyzikální medicína

Danmark

Medicinsk   endokrinologi   eller   medicinske   hormonsyg- domme

 

Deutschland

Innere   Medizin   und   Schwerpunkt   Endokrinologie   und

Diabetologie

Physikalische und Rehabilitative Medizin

Eesti

Endokrinoloogia

Taastusravi ja füsiaatria

Ελλάς

Εvδoκριvoλoγία

Φυσική Iατρική και Απoκατάσταση

España

Endocrinología y nutrición

Medicina física y rehabilitación

France

Endocrinologie, maladies métaboliques

Rééducation et réadaptation fonctionnelles

Hrvatska

Endokrinologija i dijabetologija

Fizikalna medicina i rehabilitacija

Ireland

Endocrinology and diabetes mellitus

 

Italia

Endocrinologia e malattie del ricambio

Medicina fisica e riabilitazione

Κύπρος

Ενδοκρινολογία

Φυσική Ιατρική και Αποκατάσταση

Latvija

Endokrinoloģija

Rehabilitoloģija Fiziskā rehabilitācija

Fizikālā medicīna

Lietuva

Endokrinologija

Fizinė medicina ir reabilitacija

Luxembourg

Endocrinologie, maladies du métabolisme et de la nutrition

Rééducation et réadaptation fonctionnelles

Magyarország

Endokrinológia

Fizioterápia

Malta

Endokrinoloġija u Dijabete

 

Nederland

 

Revalidatiegeneeskunde

Österreich

 

Physikalische Medizin

Polska

Endokrynologia

Rehabilitacja medyczna

Portugal

Endocrinologia

Fisiatria ou Medicina física e de reabilitação

România

Endocrinologie

Recuperare, medicină fizică şi balneologie

Slovenija

 

Fizikalna in rehabilitacijska medicina

Slovensko

Endokrinológia

Fyziatria, balneológia a liečebná rehabilitácia

Suomi/Finland

Endokrinologia/Endokrinologi

Fysiatria/Fysiatri

Sverige

Endokrina sjukdomar

Rehabiliteringsmedicin

United Kingdom

Endocrinology and diabetes mellitus

 

 

 

 

Valstybė

 

Neuropsichiatrija

Minimali rengimo studijų trukmė –

5 metai

 

Dermatovenereologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

3 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

Neuropsychiatrie (*)

Dermato-vénéréologie/Dermato-venerologie

България

 

Кожни и венерически болести

Česká republika

 

Dermatovenerologie

Danmark

 

Dermato-venerologi eller hud- og kønssygdomme

Deutschland

Nervenheilkunde (Neurologie und Psychiatrie)

Haut- und Geschlechtskrankheiten

Eesti

 

Dermatoveneroloogia

Ελλάς

Νευρoλoγία – Ψυχιατρική

∆ερµατoλoγία – Αφρoδισιoλoγία

España

 

Dermatología médico-quirúrgica y venereología

France

Neuropsychiatrie (**)

Dermatologie et vénéréologie

Hrvatska

 

Dermatologija i venerologija

Ireland

 

 

Italia

Neuropsichiatria (***)

Dermatologia e venerologia

Κύπρος

Νευρολογία – Ψυχιατρική

∆ερµατολογία – Αφροδισιολογία

Latvija

 

Dermatoloģija un veneroloģija

Lietuva

 

Dermatovenerologija

Luxembourg

Neuropsychiatrie (****)

Dermato-vénéréologie

Magyarország

 

Bőrgyógyászat

Malta

 

Dermato-venerejoloġija

Nederland

Zenuw- en zielsziekten (*****)

Dermatologie en venerologie

Österreich

Neurologie und Psychiatrie

Haut- und Geschlechtskrankheiten

Polska

 

Dermatologia i wenerologia

Portugal

 

Dermatovenereologia

România

 

Dermatovenerologie

Slovenija

 

Dermatovenerologija

Slovensko

Neuropsychiatria

Dermatovenerológia

Suomi/Finland

 

Ihotaudit ja allergologia/Hudsjukdomar och allergologi

Sverige

 

Hud- och könssjukdomar

United Kingdom

 

 

 

_____________________

 

Panaikinimo datos, kaip apibrėžta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje:

(*) 1987 m. rugpjūčio 1 d., išskyrus asmenis, baigusius rengimo studijas iki tos datos.

(**) 1971 m. gruodžio 31 d.

(***) 1999 m. spalio 31 d.

(****) Baigus rengimo studijas, prasidėjusias po 1982 m. kovo 5 d., kvalifikacijos įrodymai nebeišduodami.

(*****)  1984 m. liepos 9 d.

 

 

 

Valstybė

 

Radiologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Vaikų psichiatrija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

 

Psychiatrie infanto-juvénile/Kinder- en jeugdpsychiatrie

България

Радиобиология

Детска психиатрия

Česká republika

 

Dětská a dorostová psychiatrie

Danmark

 

Børne- og ungdomspsykiatri

Deutschland

Radiologie

Kinder- und Jugendpsychiatrie und

-psychotherapie

Eesti

 

 

Ελλάς

Ακτιvoλoγία – Ραδιoλoγία

Παιδoψυχιατρική

España

Electrorradiología

 

France

Electro-radiologie (*)

Pédo-psychiatrie

Hrvatska

Klinička radiologija

Dječja i adolescentna psihijatrija

Ireland

Radiology (**)

Child and adolescent psychiatry

Italia

Radiologia

Neuropsichiatria infantile

Κύπρος

 

Παιδοψυχιατρική

Latvija

 

Bērnu psihiatrija

Lietuva

 

Vaikų ir paauglių psichiatrija

Luxembourg

Électroradiologie (***)

Psychiatrie infantile

Magyarország

Radiológia

Gyermek-és ifjúságpszichiátria

Malta

 

 

Nederland

Radiologie (****)

 

Österreich

Radiologie

 

Polska

 

Psychiatria dzieci i młodzieży

Portugal

Radiologia

Pedopsiquiatria

România

 

 

Psihiatrie pediatrică

Slovenija

 

Otroška in mladostniška psihiatrija

Slovensko

 

Detská psychiatria

Suomi/Finland

 

Lastenpsykiatria/Barnpsykiatri

Sverige

 

Barn- och ungdomspsykiatri

United Kingdom

 

Child and adolescent psychiatry

 

___________________

 

Panaikinimo datos, kaip apibrėžta šio įstatymo 23 straispnio 3 dalyje:

(*)   1971 m. gruodžio 3 d.

(**) 1993 m. spalio 31 d.

(***) Baigus rengimo studijas, prasidėjusias po 1982 m. kovo 5 d., kvalifikacijos įrodymai nebeišduodami.

(****)  1984 m. liepos 8 d.

 

 

 

Valstybė

 

Geriatrija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Inkstų ligos

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

 

 

България

Гериатрична медицина

Нефрология

Česká republika

Geriatrie

Nefrologie

Danmark

Geriatri eller alderdommens sygdomme

Nefrologi eller medicinske nyresygdomme

Deutschland

 

Innere Medizin und Schwerpunkt Nephrologie

Eesti

 

Nefroloogia

Ελλάς

 

Νεφρoλoγία

España

Geriatría

Nefrología

France

 

Néphrologie

Hrvatska

 

Nefrologija

Ireland

Geriatric medicine

Nephrology

Italia

Geriatria

Nefrologia

Κύπρος

Γηριατρική

Νεφρολογία

Latvija

 

Nefroloģija

Lietuva

Geriatrija

Nefrologija

Luxembourg

Gériatrie

Néphrologie

Magyarország

Geriátria

Nefrológia

Malta

Ġerjatrija

Nefroloġija

Nederland

Klinische geriatrie

 

Österreich

 

 

Polska

Geriatria

Nefrologia

Portugal

 

Nefrologia

România

Geriatrie şi gerontologie

Nefrologie

Slovenija

 

Nefrologija

Slovensko

Geriatria

Nefrológia

Suomi/Finland

Geriatria/Geriatri

Nefrologia/Nefrologi

Sverige

Geriatrik

Medicinska njursjukdomar (nefrologi)

United Kingdom

Geriatrics

Renal medicine

 

 

 

 

Valstybė

 

Užkrečiamosios ligos

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Socialinė medicina

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

 

 

България

Инфекциозни болести

Социална медицина и здравен мениджмънт комунална хигиена

Česká republika

Infekční lékařství

Hygiena a epidemiologie

Danmark

Infektionsmedicin

Samfundsmedicin

Deutschland

 

Öffentliches Gesundheitswesen

Eesti

Infektsioonhaigused

 

Ελλάς

 

Κοινωνική Iατρική

España

 

Medicina preventiva y salud pública

France

 

Santé publique et médecine sociale

Hrvatska

Infektologija

Javnozdravstvena medicina

Ireland

Infectious diseases

Public health medicine

Italia

Malattie infettive

Igiene e medicina preventiva

Κύπρος

Λοιµώδη Νοσήµατα

Υγειονολογία/Κοινοτική Ιατρική

Latvija

Infektoloģija

 

Lietuva

Infektologija

 

Luxembourg

Maladies contagieuses

Santé publique

Magyarország

Infektológia

Megelőző orvostan és népegészségtan

Malta

Mard Infettiv

Saħħa Pubblika

Nederland

 

Maatschappij en gezondheid

Österreich

 

Sozialmedizin

Polska

Choroby zakaźne

Zdrowie publiczne, epidemiologia

Portugal

Infecciologia

Saúde pública

România

Boli infecţioase

Sănătate publică şi management

Slovenija

Infektologija

Javno zdravje

Slovensko

Infektológia

Verejné zdravotníctvo

Suomi/Finland

Infektiosairaudet/Infektionssjukdomar

Terveydenhuolto/Hälsovård

Sverige

Infektionssjukdomar

Socialmedicin

United Kingdom

Infectious diseases

Public health medicine

 

 

 

Valstybė

 

Farmakologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Darbo medicina

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

 

Médecine du travail/Arbeidsgeneeskunde

България

Клинична фармакология и терапия Фармакология

Трудова медицина

Česká republika

Klinická farmakologie

Pracovní lékařství

Danmark

Klinisk farmakologi

Arbejdsmedicin

Deutschland

Pharmakologie und Toxikologie

Arbeitsmedizin

Eesti

 

 

Ελλάς

 

Iατρική της Εργασίας

España

Farmacología clínica

Medicina del trabajo

France

 

Médecine du travail

Hrvatska

Klinička farmakologija s  toksikologijom

Medicina rada i športa

Ireland

Clinical pharmacology and therapeutics

Occupational medicine

Italia

Farmacologia

Medicina del lavoro

Κύπρος

 

Ιατρική της Εργασίας

Latvija

 

Arodslimības

Lietuva

 

Darbo medicina

Luxembourg

 

Médecine du travail

Magyarország

Klinikai farmakológia

Foglalkozás-orvostan (üzemorvostan)

Malta

Farmakoloġija Klinika

u t-Terapewtika

Mediċina Okkupazzjonali

Nederland

 

– Arbeid en gezondheid, bedrijfsgeneeskunde

 

– Arbeid en gezondheid, verzekeringsgeneeskunde

Österreich

Pharmakologie und Toxikologie

Arbeits- und Betriebsmedizin

Polska

Farmakologia kliniczna

Medycyna pracy

Portugal

 

Medicina do trabalho

România

Farmacologie clinică

Medicina muncii

Slovenija

 

Medicina dela, prometa in športa

Slovensko

Klinická farmakológia

Pracovné lekárstvo

Suomi/Finland

Kliininen   farmakologia   ja   lääkehoito/Klinisk   farmakologi och läkemedelsbehandling

Työterveyshuolto/Företagshälsovård

Sverige

Klinisk farmakologi

Yrkes- och miljömedicin

United Kingdom

Clinical pharmacology and therapeutics

Occupational medicine

 

 

 

Valstybė

 

Alergologija

Minimali rengimo studijų trukmė – 

3 metai

 

Branduolinė medicina

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

 

Médecine nucléaire/Nucleaire geneeskunde

България

Клинична алергология

Нуклеарна медицина

Česká republika

Alergologie a klinická imunologie

Nukleární medicína

Danmark

Medicinsk  allergologi  eller  medicinske  overfølsomhedssyg- domme

Klinisk fysiologi og nuklearmedicin

Deutschland

 

Nuklearmedizin

Eesti

 

 

Ελλάς

Αλλεργιoλoγία

Πυρηvική Iατρική

España

Alergología

Medicina nuclear

France

 

Médecine nucléaire

Hrvatska

Alergologija i klinička imunologija

Nuklearna medicina

Ireland

 

 

Italia

Allergologia ed immunologia clinica

Medicina nucleare

Κύπρος

Αλλεργιολογία

Πυρηνική Ιατρική

Latvija

Alergoloģija

 

Lietuva

Alergologija ir klinikinė imunologija

 

Luxembourg

 

Médecine nucléaire

Magyarország

Allergológia és klinikai immunológia

Nukleáris medicina (izotóp diagnosztika)

Malta

 

Mediċina Nukleari

Nederland

Allergologie en inwendige geneeskunde

Nucleaire geneeskunde

Österreich

 

Nuklearmedizin

Polska

Alergologia

Medycyna nuklearna

Portugal

Imuno-alergologia

Medicina nuclear

România

Alergologie şi imunologie clinică

Medicină nucleară

Slovenija

 

Nuklearna medicina

Slovensko

Klinická imunológia a alergológia

Nukleárna medicína

Suomi/Finland

 

Kliininen  fysiologia  ja  isotooppilääketiede/Klinisk  fysiologi och nukleärmedicin

Sverige

Allergisjukdomar

Nukleärmedicin

United Kingdom

 

Nuclear medicine

 

 

 

 

Valstybė

Veido ir žandikaulio chirurgija (pagrindinės medicinos studijos)

Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

 

България

Лицево-челюстна хирургия

Česká republika

Maxilofaciální chirurgie

Danmark

 

Deutschland

 

Eesti

 

Ελλάς

 

España

Cirugía oral y maxilofacial

France

Chirurgie maxillo-faciale et stomatologie

Hrvatska

Maksilofacijalna kirurgija

Ireland

 

Italia

Chirurgia maxillo-facciale

Κύπρος

 

Latvija

Mutes, sejas un žokļu ķirurģija

Lietuva

Veido ir žandikaulių chirurgija

Luxembourg

Chirurgie maxillo-faciale

Magyarország

Szájsebészet

Malta

 

Nederland

 

Österreich

Mund-, Kiefer- und Gesichtschirurgie

Polska

Chirurgia szczekowo-twarzowa

Portugal

Cirurgia maxilo-facial

România

 

Slovenija

Maxilofaciálna kirurgija

Slovensko

Maxilofaciálna chirurgia

Suomi/Finland

 

Sverige

 

United Kingdom

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybė

 

Biologinė hematologija

Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai

 

Pavadinimas

België/Belgique/ Belgien

 

България

Клинична хематология

Česká republika

 

Danmark

Klinisk blodtypeserologi (*)

 

_____________________

 

Panaikinimo datos pagal šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį:

(*)  1983 m. sausio 1 d., išskyrus atvejus, kai asmenys pradėjo rengimo studijas prieš šią datą ir baigė iki 1988 m. pabaigos.

 

 

 

Valstybė

Biologinė hematologija

Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai

Pavadinimas

Deutschland

 

Eesti

 

Ελλάς

 

España

 

France

Hématologie

Hrvatska

 

Ireland

 

Italia

 

Κύπρος

 

Latvija

 

Lietuva

 

Luxembourg

Hématologie biologique

Magyarország

 

Malta

 

Nederland

 

Österreich

 

Polska

 

Portugal

Hematologia clinica

România

 

Slovenija

 

Slovensko

 

Suomi/Finland

 

Sverige

 

United Kingdom

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybė

 

Stomatologija

Minimali rengimo studijų
trukmė – 3 metai

 

Dermatologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/

Belgien

 

 

България

 

 

Česká republika

 

 

Danmark

 

 

Deutschland

 

 

Eesti

 

 

Ελλάς

 

 

España

Estomatología

 

France

Stomatologie

 

Hrvatska

 

 

Ireland

 

Dermatology

Italia

Odontostomatologia (*)

 

Κύπρος

 

 

Latvija

 

 

Lietuva

 

 

Luxembourg

Stomatologie

 

 

_____________________

 

Panaikinimo datos pagal šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį:

(*)  1994 m. gruodžio 31 d.

 

 

 

Valstybė

Stomatologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

3 metai

Dermatologija

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

Pavadinimas

Pavadinimas

Magyarország

 

 

Malta

 

Dermatoloġija

Nederland

 

 

Österreich

 

 

Polska

 

 

Portugal

Estomatologia

 

România

 

 

Slovenija

 

 

Slovensko

 

 

Suomi/Finland

 

 

Sverige

 

 

United Kingdom

 

Dermatology

 

 

 

 

Valstybė

 

Venerologija

Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai

 

Tropinė medicina

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/

Belgien

 

 

България

 

 

Česká republika

 

 

Danmark

 

 

Deutschland

 

 

Eesti

 

 

Ελλάς

 

 

España

 

 

France

 

 

Hrvatska

 

 

Ireland

Genito-urinary medicine

Tropical medicine

Italia

 

Medicina tropicale

Κύπρος

 

 

Latvija

 

 

Lietuva

 

 

Luxembourg

 

 

Magyarország

 

Trópusi betegségek

Malta

Mediċina Uro-ġenetali

 

Nederland

 

 

Österreich

 

Spezifische Prophylaxe und Tropenhygiene

Polska

 

Medycyna transportu

Portugal

 

Medicina tropical

România

 

 

Slovenija

 

 

Slovensko

 

Tropická medicína

Suomi/Finland

 

 

Sverige

 

 

United Kingdom

Genito-urinary medicine

Tropical medicine

 

 

 

Valstybė

 

Gastroenterologinė chirurgija

Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai

 

Skubioji medicina

Minimali rengimo studijų trukmė –

5 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/

Belgien

Chirurgie abdominale/Heelkunde op het abdomen  (*)

 

България

 

Спешна медицина

Česká republika

 

Traumatologie

Urgentní medicína

Danmark

Kirurgisk  gastroenterologi  eller  kirurgiske  mavetarmsygdomme

 

Deutschland

Visceralchirurgie

 

Eesti

 

 

Ελλάς

 

 

España

Cirugía del aparato digestivo

 

France

Chirurgie viscérale et digestive

 

Hrvatska

Abdominalna kirurgija

Hitna medicina

Ireland

 

Emergency medicine

Italia

Chirurgia dell'apparato digerente

 

Κύπρος

 

 

Latvija

 

 

Lietuva

Abdominalinė chirurgija

 

Luxembourg

Chirurgie gastro-entérologique

 

Magyarország

 

Traumatológia

Malta

 

Mediċina tal-Aċċidenti u l-Emerġenza

Nederland

 

 

Österreich

 

 

Polska

 

Medycyna ratunkowa

Portugal

 

 

România

 

Medicină de urgenţă

Slovenija

Abdominalna kirurgija

 

Slovensko

Gastroenterologická chirurgia

Úrazová chirurgia

Urgentná medicína

Suomi/Finland

Gastroenterologinen kirurgia/Gastroenterologisk kirurgi

 

Sverige

 

 

United Kingdom

 

Accident and emergency medicine

_____________________

Panaikinimo datos pagal šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį:

(*) 1983 m. sausio 1 d.

 

(**) Studijoms, kurias baigus įgyjama dantų, burnos, veido ir žandikaulių chirurgo kvalifikacija (pagrindinis medicinos ir stomatologijos kursas), numatoma sąlyga, kad yra baigtos ir pripažintos pagrindinės medicinos studijos (šio įstatymo 20 straipsnis) ir pagrindinės odontologijos studijos (šio įstatymo 30 straipsnis).   

 

 

 

 

 

 

Valstybė

 

Klinikinė neurofiziologija

Minimali rengimo studijų trukmė – 4 metai

Dantų, burnos, veido ir žandikaulių chirurgija (pagrindinės medicinos ir stomatologijos studijos) (**)

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/

Belgien

 

Stomatologie  et  chirurgie  orale  et  maxillo-faciale/Stomatologie en mond-, kaak- en aangezichtschirurgie

България

 

 

Česká republika

 

 

Danmark

Klinisk neurofysiologi

 

Deutschland

 

Mund-, Kiefer- und Gesichtschirurgie

Eesti

 

 

Ελλάς

 

 

España

Neurofisiología clínica

 

France

 

 

Hrvatska

 

 

Ireland

Clinical neurophysiology

Oral and maxillo-facial surgery

Italia

 

 

Κύπρος

 

Στοµατο-Γναθο-Προσωποχειρουργική

Latvija

 

 

Lietuva

 

 

Luxembourg

 

Chirurgie dentaire, orale et maxillo-faciale

Magyarország

 

Arc-állcsont-szájsebészet

Malta

Newrofiżjoloġija Klinika

Kirurġija tal-għadam tal-wiċċ

Nederland

 

 

Österreich

 

 

Polska

 

 

Portugal

 

 

România

 

 

Slovenija

 

 

Slovensko

 

 

Suomi/Finland

Kliininen neurofysiologia/Klinisk neurofysiologi

Suu- ja leukakirurgia/Oral och maxillofacial kirurgi

Sverige

Klinisk neurofysiologi

 

United Kingdom

Clinical neurophysiology

Oral and maxillo-facial surgery

 

 

 

 

 

 

 

Valstybė

Chemoterapinė onkologija

Minimali rengimo studijų trukmė – 5 metai

Genetika

Minimali rengimo studijų trukmė –

4 metai

 

Pavadinimas

 

Pavadinimas

België/Belgique/

Belgien

Oncologie médicale/ Medische oncologie

 

България

Медицинска онкология

Медицинска генетика

Česká republika

Klinická onkologie

Lékařská genetika

Danmark

 

Klinisk genetik

Deutschland

 

Humangenetik

Eesti

 

Meditsiinigeneetika

Ελλάς

Παθολογική Ογκολογία

 

España

 

 

France

Oncologie

Génétique médicale

Hrvatska

 

 

Ireland

Medical oncology

Clinical genetics

Italia

Oncologia medica

Genetica medica

Κύπρος

Ακτινοθεραπευτική Ογκολογία

 

Latvija

Onkoloģija ķīmijterapija

Medicīnas ģenētika

Lietuva

Chemoterapinė onkologija

Genetika

Luxembourg

Oncologie médicale

Médecine génétique

Magyarország

Klinikai onkológia

Klinikai genetika

Malta

 

 

Nederland

 

Klinische genetica

Österreich

 

Medizinische Genetik

Polska

Onkologia kliniczna

Genetyka kliniczna

Portugal

Oncologia médica

Genética médica

România

Oncologie medicala

Genetica medicala

Slovenija

Internistična onkologija

Klinična genetika

Slovensko

Klinická onkológia

Lekárska genetica

Suomi/Finland

 

Perinnöllisyyslääketiede/ Medicinsk genetik

Sverige

 

 

United Kingdom

Medical oncology

Clinical genetics

 

 

 

 

5.1.4Šeimos gydytojų formalios kvalifikacijos įrodymai

 

 

Valstybė

 

Formalios  kvalifikacijos įrodymas

Profesinis vardas

Atskaitos data

België/Belgique/Belgien

Ministerieel erkenningsbesluit van huisarts/Arrêté  ministériel  d'agrément de médecin généraliste

Huisarts/Médecin généraliste

1994 m. gruodžio 31 d.

България

Свидетелство за призната специалност по Обща медицина

Лекар-специалист по Обща медицина

2007 m.

sausio 1 d.

Česká republika

Diplom    o    specializaci    „všeobecné lékařství“

Všeobecný lékař

2004 m. gegužės 1 d.

Danmark

Tilladelse   til   at   anvende   betegnelsen alment praktiserende læge/Speciallægel

i almen medicin

Almen  praktiserende  læge/Speciallæge

i almen medicin

1994 m.

gruodžio 31 d.

Deutschland

Zeugnis  über  die  spezifische  Ausbildung in der Allgemeinmedizin

 

Facharzt/Fachärztin  für  Allgemeinmedizin

1994 m.

gruodžio 31 d.

Eesti

Diplom peremeditsiini erialal

Perearst

2004 m.

gegužės 1 d.

 

Ελλάς

Tίτλος    ιατρικής    ειδικότητας    γενικής ιατρικής

Iατρός µε ειδικότητα γενικής ιατρικής

1994 m.

gruodžio 31 d.

España

Título   de   especialista   en   medicina familiar y comunitaria

Especialista   en   medicina   familiar   y comunitaria

1994 m.

gruodžio 31 d.

France

Diplôme  d'Etat  de  docteur  en  médecine  (avec  document  annexé  attestant la  formation  spécifique  en  médecine générale)

Médecin qualifié en médecine générale

1994 m.

gruodžio 31 d.

Hrvatska

Diploma o specijalističkom usavršavanju

Specijalist obiteljske medicine

2013 m.

liepos 1 d.

Ireland

Certificate  of  specific  qualifications  in general medical practice

General medical practitioner

1994 m.

gruodžio 31 d.

Italia

Attestato   di   formazione   specifica   in medicina generale

Medico di medicina generale

1994 m.

gruodžio 31 d.

Κύπρος

Τίτλος Ειδικότητας Γενικής Ιατρικής

Ιατρός Γενικής Ιατρικής

2004 m.

gegužės 1 d.

Latvija

Ģimenes ārsta sertifikāts

Ģimenes (vispārējās prakses) ārsts

2004 m.

gegužės 1 d.

Lietuva

Šeimos gydytojo rezidentūros pažymėjimas

Šeimos medicinos gydytojas

2004 m.

gegužės 1 d.

Luxembourg

Diplôme  de  formation  spécifique  en medicine générale

Médecin généraliste

1994 m.

gruodžio 31 d.

Magyarország

Háziorvostan  szakorvosa  bizonyítvány

Háziorvostan szakorvosa

2004 m.

gegužės 1 d.

Malta

Tabib tal-familja

Mediċina tal-familja

 

2004 m.

gegužės 1 d.

Nederland

Certificaat van inschrijving in   het register van erkende huisartsen van de Koninklijke Nederlandsche Maats- chappij  tot bevordering der genees- kunst

Huisarts

1994 m.

gruodžio 31 d.

Österreich

Arzt für Allgemeinmedizin

Arzt für Allgemeinmedizin

1994 m.

gruodžio 31 d.

 

Polska

 

 

Diplôme: Dyplom  uzyskania   tytułu specjalisty w dziedzinie    medycyny rodzinnej

Specjalista w dziedzinie  medycyny rodzinnej

2004 m. gegužės 1 d.

Portugal

Diploma  do  internato  complementar de clínica geral

Assistente de clínica geral

1994 m.

gruodžio 31 d.

România

Certificat de medic specialist medicină de familie

Medic specialist medicină de familie

2007 m.

sausio 1 d.

Slovenija

Potrdilo  o  opravljeni  specializaciji  iz družinske medicine

Specialist   družinske   medicine/Specialistka družinske medicine

2004 m. gegužės 1 d.

Slovensko

Diplom o špecializácii v odbore „všeobecné lekárstvo“

Všeobecný lekár

2004 m. gegužės 1 d.

 

Suomi/ Finland

Todistus lääkärin perusterveyden- huollon    lisäkoulutuksesta/Bevis  om tilläggsutbildning  av  läkare  i  primärvård

Yleislääkäri/Allmänläkare

1994 m. gruodžio 31 d.

Sverige

Bevis  om kompetens som allmänpraktiserande läkare (Europaläkare) utfärdat av Socialstyrelsen

Allmänpraktiserande   läkare   (Europaläkare)

1994 m. gruodžio 31 d.

United Kingdom

Certificate      of     prescribed/equivalent experience

General medical practitioner

1994 m. gruodžio 31 d.

 

 

 

 

 

5.2.  BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAS

 

5.2.1.  Bendrosios praktikos slaugytojų rengimo programa

 

 

Profesinio rengimo studijos, kurias baigus įteikiamas formalios kvalifikacijos įrodymas, susideda iš dviejų dalių:

A.  Teorinis mokymas

 

 

 

a.  Slauga:

– Profesijos pobūdis 

ir etika

– Bendrieji sveikatos  ir slaugos principai

– Slaugos principai,

susiję su:

– bendrąja ir 

specialiąja

medicina

– bendrąja ir  specialiąja chirurgija

– vaiko priežiūra ir

pediatrija

– neščiųjų priežiūra

– psichikos sveikata ir psichiatrija

– senyvo  amžiaus  žmonių  priežiūra ir geriatrija


b.  Pagrindinės

mokslo disciplinos:

– Anatomija ir

fiziologija

– Patologija

– Bakteriologija, 

virusologija  ir 

parazitologija

– Biofizika, biochemija ir radiologija

– Dietologija

– Higiena:

– profilaktika

– sveikatos mokymas

– Farmakologija


c.  Socialiniai

mokslai:

– Sociologija

– Psichologija

– Administravimo   principai

– Mokymo

principai

– Socialinės ir sveikatos sričių teisės aktai

– Slaugos teisiniai aspektai

 

 

 

 

 

B.  Klinikinis mokymas

– Slauga, susijusi su:

– bendrąja ir specialiąja medicina

– bendrąja ir specialiąja chirurgija

– vaiko priežiūra ir pediatrija

– neščiųjų priežiūra

– psichikos sveikata ir psichiatrija

– senyvo amžiaus žmonių priežiūra ir geriatrija

– slaugymu namuose

Vienas ar daugiau šių dalykų gali būti įtraukta į kitus dėstomuosius dalykus arba mokoma kartu su jais.

Teorinis mokymas turi būti pagrindinis ir derinamas su klinikiniu mokymu taip, kad būtų įgyjamos atitinkamos šiame priede minimos žinios ir įgūdžiai.

 

5.2.2Bendrosios praktikos slaugytojų formalios kvalifikacijos įrodymai

 

 

 

Valstybė

 

Formalios kvalifikacijos įrodymas

 

Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija

 

Profesinis vardas

 

Atskaitos data

België/ Belgique/ Belgien

– Diploma

gegradueerde verpleger/verpleegster/

Diplôme d'infirmier(ère) gradué(e)/Diplom eines (einer) graduierten   Krankenpflegers

(-pflegerin)

 

–  Diploma  in   de   ziekenhuisver- pleegkunde/Brevet d'infirmier(ère)   hospitalier(ère)/ Brevet  eines  (einer)  Krankenp- flegers (-pflegerin)

 

– Brevet  van  verpleegassistent(e)/ Brevet d'hospita-lier(ère)/Brevet einer Pflegeassistentin

– De    erkende opleidingsinstituten/

Les établissements d'enseignement reconnus/Die anerkannten Ausbildungsanstalten

 

– De bevoegde Examencommissie van  de  Vlaamse  Gemeenschap/ Le Jury compétent 'enseignement  de  la  Communauté  française/Der  zuständige Prüfungsausschüß der Deutschsprachigen Gemeinschaft

– Hospitalier(ère)/

Verpleegassis-tent(e)

 

– Infirmier(ère) hospitalier(ère)/ Ziekenhuisver-pleger

 

(-verpleegster)

1979  m.

birželio 29 d.

България

Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен „Бакалавър“ с професионална квалификация „Медицинска сестра“

Университет

Медицинска сестра

2007 m. sausio 1 d.

Česká  republika

1. Diplom  o  ukončení  studia  ve studijním programu    ošetřovatelství  ve  studijním  oboru  všeobecná     sestra     (bakalář,     Bc.), prie jo pridedamas šis sertifikatas:   Vysvědčení  o  státní závěrečné zkoušce

 

2. Diplom o  ukončení  studia  ve studijním   oboru   diplomovaná všeobecná  sestra  (diplomovaný specialista,   DiS.),  prie jo pridedamas šis sertifikatas: Vysvědčení o absolutoriu

1.  Vysoká  škola    zřízená nebo uznaná státem

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.  Vyšší    odborná    škola    zřízená nebo uznaná státem

1.  Všeobecná sestra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.  Všeobecný ošetřovatel

2004  m.

gegužės 1 d.

Danmark

Eksamensbevis efter    gennemført sygeplejerskeuddannelse

Sygeplejeskole  godkendt  af  Under- visningsministeriet

Sygeplejerske

1979  m.

birželio 29 d.

Deutsch-land

Zeugnis über die staatliche Prüfung in der Krankenpflege

Staatlicher Prüfungsausschuss

Gesundheits-    und Krankenpflegerin/Gesundheits-  und  Krankenpfleger

1979  m.

birželio 29 d.

Eesti

Diplom õe erialal

1.  Tallinna Meditsiinikool

 

2.  Tartu Meditsiinikool

 

3.  Kohtla-Järve Meditsiinikool

õde

2004  m.

gegužės 1 d.

Ελλάς

1.  Πτυχίο   Νοσηλευτικής   Παν/µίου

Αθηνών

 

2.  Πτυχίο    Νοσηλευτικής    Τεχνολο- γικών   Εκπαιδευτικών   Ιδρυµάτων

(Τ.Ε.Ι.)

 

3.  Πτυχίο  Αξιωµατικών    Νοσηλευ- τικής

 

4. Πτυχίο Αδελφών Νοσοκόµων πρώην  Ανωτέρων  Σχολών  Υπουρ- γείου Υγείας και Πρόνοιας

 

5.  Πτυχίο  Αδελφών  Νοσοκόµων  και Επισκεπτριών    πρώην    Ανωτέρων Σχολών   Υπουργείου   Υγείας   και Πρόνοιας

6.  Πτυχίο Τµήµατος Νοσηλευτικής

1.  Πανεπιστήµιο Αθηνών

 

 

2.  Τεχνολογικά Εκπαιδευτικά Ιδρύµατα Υπουργείο Εθνικής Παιδείας και Θρησκευµάτων

 

3.  Υπουργείο Εθνικής 'Αµυνας

 

4.  Υπουργείο Υγείας και Πρόνοιας

 

 

5.  Υπουργείο Υγείας και Πρόνοιας

 

 

 

6.  ΚΑΤΕΕ Υπουργείου Εθνικής Παιδείας και Θρησκευµάτων

∆ιπλωµατούχος  ή  πτυχιούχος  νοσο- κόµος, νοσηλευτής ή νοσηλεύτρια

1981 m.

sausio 1 d.

España

Título  de  Diplomado  universitario en Enfermería

– Ministerio  de   Educación  y

Cultura

 

– El rector de una universidad

Enfermero/a diplomado/a

1986 m. sausio 1 d.

France

– Diplôme d'Etat d'infirmier(ère)

 

– Diplôme   d'Etat   d'infirmier(ère)

délivré  en  vertu  du  décret  no

99-1147 du 29 décembre 1999

Le ministère de la santé

Infirmer(ère)

1979 m.

birželio 29 d.

Hrvatska

1. Svjedodžba „medicinska sestra opće njege/ medicinski tehničar opće njege“



 

 

2. Svjedodžba

„prvostupnik (baccalaureus) sestrinstva/prvostupnica (baccalaurea) sestrinstva“

1. Srednje strukovne škole koje izvode program za stjecanje kvalifikacije „medicinska sestra opće njege/medicinski tehničar opće njege“

2. Medicinski fakulteti sveučilišta u Republici Hrvatskoj

Sveučilišta u Republici Hrvatskoj

Veleučilišta u Republici Hrvatskoj

1. Medicinska sestra opće njege/medicinski tehničar opće njege




 

2. Prvostupnik (baccalaureus) sestrinstva/

prvostupnica (baccalaurea) sestrinstva

2013 m. liepos 1 d.

Ireland

Certificate of   Registered General

Nurse

An   Bord   Altranais   (The   Nursing

Board)

Registered General Nurse

1979 m.

birželio 29 d.

Italia

Diploma  di infermiere   professionale

Scuole riconosciute dallo Stato

Infermiere professionale

1979  m.  birželio 29 d.

Κύπρος

∆ίπλωµα Γενικής Νοσηλευτικής

Νοσηλευτική Σχολή

Εγγεγραµµένος Νοσηλευτής

2004  m.

gegužės 1 d.

Latvija

1.  Diploms par māsas kvalifikācijas iegūšanu

 

2.  Māsas diploms

1.  Māsu skolas

 

 

2.  Universitātes     tipa     augstskola pamatojoties   uz Valsts eksāmenu komisijas lēmumu

Māsa

2004  m.

gegužės 1 d.

Lietuva

1.  Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis   suteiktą   bendrosios praktikos   slaugytojo   profesinę kvalifikaciją

 

2.  Aukštojo mokslo diplomas

(neuniversitetinės studijos), nurodantis   suteiktą   bendrosios

praktikos   slaugytojo   profesinę kvalifikaciją

 

1.  Universitetas

 

 

 

 

 

2.  Kolegija

Bendrosios praktikos slaugytojas

2004  m.

gegužės 1 d.

Luxem-bourg

– Diplôme d'Etat d'infirmier

 

–  Diplôme d'Etat d'infirmier hospitalier gradué

Ministère  de  l'éducation  nationale, de  la  formation  professionnelle  et des sports

 

Infirmier

1979  m.

birželio 29 d.

Magya-rország

1.  Ápoló bizonyítvány

 

2.  Diplomás ápoló oklevél

 

3.  Egyetemi okleveles ápoló oklevél

 

1.  Iskola

 

2.  Egyetem/főiskola

 

 

3.  Egyetem

Ápoló

2004  m.

gegužės 1 d.

Malta

Lawrja jew diploma fl-istudji talinfermerija

 

Universita´ ta' Malta

 

Infermier  Registrat  tal-Ewwel  Livell

2004  m.

gegužės 1 d.

Neder-land

1. Diploma's

verpleger A,

verpleegster A,

verpleegkundige A

 

2.  Diploma

verpleegkundige MBOV   (Middelbare   Beroepsopleiding Verpleegkundige)

 

3.  Diploma

verpleegkundige HBOV    (Hogere    Beroepsopleiding Verpleegkundige)

 

4.  Diploma

beroepsonderwijs verpleegkundige – Kwalificatieniveau 4

 

5.  Diploma   hogere   beroepsopleiding  verpleegkundige  – Kwalificatieniveau 5

1.  Door   een   van   overheidswege benoemde examencommissie

 

2.  Door   een   van   overheidswege benoemde examencommissie

 

3.  Door   een   van   overheidswege benoemde examencommissie

 

4.  Door   een   van   overheidswege aangewezen opleidingsinstelling

 

 

5.  Door   een   van   overheidswege aangewezen opleidingsinstelling

Verpleegkundige

1979 m.

birželio 29 d.

Österreich

 

1.  Diplom         als „Diplomierte Gesundheits-   und   Krankenschwester,    Diplomierter    Gesund- heits- und Krankenpfleger“

2.  Diplom  als  „Diplomierte  Krankenschwester,  Diplomierter Krankenpfleger“

 

1.  Schule  für  allgemeine  Gesundheits- und Krankenpflege

 

 

 

 

 

2.  Allgemeine Krankenpflegeschule

– Diplomierte Krankenschwester

 

– Diplomierter Krankenpfleger

1994 m. sausio 1 d.

Polska

Dyplom ukończenia studiów wyższych na    kierunku pielęgniarstwo z tytułem „magister pielęgniarstwa“

Instytucja   prowadząca   kształcenie na    poziomie    wyższym    uznana przez właściwe władze (Higher educational

institution recognized

by the competent

authorities)

Pielegniarka

2004  m.  gegužės 1 d.

Portugal

1.  Diploma do   curso   de   enfermagem geral

2.  Diploma/carta    de    curso    de bacharelato em enfermagem

3.  Carta  de  curso  de  licenciatura em enfermagem

1.  Escolas de Enfermagem

2.  Escolas    Superiores    de    Enfermagem

3. Escolas    Superiores    de    Enfermagem;   Escolas Superiores

de Saúde

Enfermeiro

1986 m. sausio 1 d.

România

1. Diplomă de absolvire de asistent medical generalist cu studii superioare de scurtă durată

1. Universităţi

Asistent medical generalist

2007 m. sausio 1 d.

2. Diplomă de licenţă de asistent medical generalist cu studii superioare de lungă durată

2. Universităţi

Slovenija

Diploma, s katero se podeljuje strokovni   naslov   „diplomirana   medicinska   sestra/diplomirani   zdravstvenik“

1.  Univerza

 

2.  Visoka strokovna šola

Diplomirana     medicinska sestra/ Diplomirani zdravstvenik

2004  m.

gegužės 1 d.

 

 

 

 

 

 

 

Valstybė

 

Formalios kvalifikacijos įrodymas

Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija

Kvalifikacijos pavadinimas

Atskaitos data

Slovensko

1.  Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „magister z ošetrovateľstva“ („Mgr.“)

2.  Vysokoškolský diplom o udelení akademického  titulu  „bakalár  z ošetrovateľstva“ („Bc.“)

3.  Absolventský diplom v študijnom  odbore  diplomovaná všeobecná sestra

1.  Vysoká škola

 

 

 

 

2.  Vysoká škola

 

 

 

3.  Stredná zdravotnícka škola

Sestra

2004  m.

gegužės 1 d.

Suomi/ Finland

1.  Sairaanhoitajan    tutkinto/Sjuks- kötarexamen

2.  Sosiaali- ja terveysalan ammattikorkeakou-lututkinto, sairaanhoitaja (AMK)/Yrkeshögs-koleexamen  inom  hälsovård  och  det sociala området,  sjukskötare (YH)

1.  Rerveydenhuolto- oppilaitokset/ Hälsovårdsläroans-talter

2. Ammattikorkeakoulut/

/Yrkeshögskolor

Sairaanhoitaja/ Sjukskötare

1994 m. sausio 1 d.

Sverige

Sjuksköterskeexamen

Universitet eller högskola

Sjuksköterska

1994 m. sausio 1 d.

United

Kingdom

Statement   of   Registration    as   a Registered  General  Nurse  in  part  1 or  part  12  of  the  register  kept  by the United           Kingdom Central Council for Nursing, Midwifery and Health Visiting

Various

– State Registered Nurse

 

– Registered General Nurse

1979 m.

birželio 29 d.

 

 

5.3.  GYDYTOJAS ODONTOLOGAS

 

 

5.3.1.  Gydytojo odontologo studijų programa

 

 

Į  odontologijos studijų, kurias baigus įteikiamas formalios kvalifikacijos įrodymas, programą įtraukiami bent jau toliau išvardyti dalykai. Vienas ar daugiau šių dalykų gali būti įtraukta į kitus dėstomuosius dalykus arba mokoma kartu su jais.

 

 

A. Pagrindiniai  dalykai

 

– Chemija

 

– Fizika

 

– Biologija

 

B.   Medicinos  ir  biologijos  bei  bendrosios  medicinos dalykai

 

– Anatomija

 

– Embriologija

 

– Histologija, įskaitant

 

citologiją

 

– Fiziologija

 

– Biochemija (arba fiziologinė chemija)

 

– Patologinė anatomija

 

– Bendroji patologija

 

– Farmakologija

 

– Mikrobiologija

 

– Higiena

 

– Prevencinė medicina ir epidemiologija

 

– Radiologija

 

– Fizinė medicina ir

 

reabilitacija

 

– Bendroji chirurgija

 

– Vidaus ligos, įskaitant vaikų ligas

 

– Otorinolaringologija

 

– Dermatovenerologija

 

– Bendroji psichologija, psichopatologija, neurologija

 

– Anesteziologija

 

C. Tiesiogiai su odontologija susiję dalykai

 

– Dantų protezavimas

– Odontologinės medžiagos ir įranga

– Konservatyvioji

odontologija

– Prevencinė odontologija

– Nuskausminamosios ir raminamosios priemonės odontologijoje

– Specialioji chirurgija

– Specialioji patologija

– Klinikinė praktika

– Vaikų odontologija

– Ortodontologija

– Periodontologija

– Odontologinė

radiologija

– Dantų sąkandis ir žandikaulio funkcija

– Profesijos organizavimas, etika ir teisės aktai

– Gydytojo odontologo  veiklos  socialiniai aspektai

 

 

 

5.3.2.   Gydytojų odontologų formalios kvalifikacijos įrodymai

 

 

 

 

Valstybė

 

Formalios kvalifikacijos

įrodymas

Kvalifikacijos įrodymą  išduodanti institucija

 

Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu

 

 

Profesinis vardas

 

 

Atskaitos data

België/ Belgique/ Belgien

Diploma van tandarts/Diplôme licencié en science dentaire

– De universiteiten/

Les universités

 

– De bevoegde  Examen- commissie       van de Vlaamse Gemeenschap/

 

Le   Jury

 

compétent  d'enseignement  de la

 

Communauté   française

 

Licentiaat  in  de  tandheel- kunde/

Licencié  en science dentaire

2008 m.

sausio 28 d.

България

Диплома за висше образование на образователно квалификационна степен „Магистър“ по „Дентална медицина“ с професионална квалификация „Магистър-лекар по дентална медицина“

Факултет по дентална медицина към Медицински университет

 

Лекар по дентална медицина

2007 m. sausio 1 d.

Česká  republika

Diplom  o  ukončení studia ve     studijním    programu zubní lékařství (doktor)

Lékařská fakulta univerzity v České republice

Vysvědčení o státní rigorózní zkoušce

Zubní lékař

2004 m.

gegužės 1 d.

Danmark

Bevis for tandlægeeksamen

(odontologisk   kandidateksamen)

Tandlægehøjs-kolerne, Sundhedsvidens-kabeligt universitetsfa-kultet

Autorisation som tandlæge, udstedt af Sundhedssty-relsen

Tandlæge

1980 m.

sausio 28 d.

Deutsch-land

Zeugnis   über die

Zahnärztliche Prüfung

Zuständige Behörden

 

Zahnarzt

1980 m.

sausio 28 d.

Eesti

Diplom  hambaarstiteaduse õppekava läbimise kohta

Tartu Ülikool

 

Hambaarst

2004  m.

gegužės 1 d.

Ελλάς

Πτυχίo Οδovτιατρικής

Παvεπιστήµιo

 

Οδοντίατρος   ή   χειρούργος οδοντίατρος

1980 m.

sausio 1 d.

España

Título   de   Licenciado   en

Odontología

El   rector   de   una   universidad

 

Licenciado  en  odontología

1986 m.

sausio 1 d.

France

Diplôme  d'Etat  de  docteur en chirurgie dentaire

Universités

 

Chirurgien-dentiste

1980 m.

sausio 28 d.

Hrvatska

Diploma „doktor dentalne medicine/ doktorica dentalne medicine“

Fakulteti sveučilišta u Republici Hrvatskoj

 

Doktor dentalne medicine/

doktorica dentalne medicine

2013 m. liepos 1 d.

Ireland

– Bachelor     in Dental Science (B.Dent.Sc.)

 

– Bachelor     of Dental Surgery (BDS)

– Licentiate    in    Dental Surgery (LDS)

– Universities

 

– Royal College of

Surgeons in Ireland

 

– Dentist

 

– Dental practitioner

 

– Dental surgeon

1980 m.

sausio 28 d.

Italia

Diploma di laurea     in Odontoiatria e Protesi Dentaria

Università

Diploma  di  abilitazione all'esercizio della profes- sione di odontoiatra

Odontoiatra

1980 m.

sausio 28 d.

Κύπρος

Πιστοποιητικό Εγγραφής

Οδοντιάτρου

Οδοντιατρικό Συµβούλιο

 

Οδοντίατρος

2004  m.

gegužės 1 d.

Latvija

Zobārsta diploms

Universitātes   tipa   augstskola

Rezidenta   diploms   par zobārsta        pēcdiploma izglītības programmas pabeigšanu,  ko  izsniedz universitātes tipa augsts- kola  un  „Sertifikāts“ 

– kompetentas iestādes izsniegts           dokuments, kas apliecina, ka persona   ir   nokārtojusi sertifikācijas    eksāmenu zobārstniecībā

Zobārsts

2004  m.

gegužės 1 d.

Lietuva

Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą  gydytojo  odontologo kvalifikaciją

Universitetas

Internatūros      pažymėjimas, nurodantis suteiktą  gydytojo  odontologo  profesinę  kvalifikaciją

Gydytojas odontologas

2004  m.

gegužės 1 d.

Luxem-bourg

Diplôme  d'Etat  de  docteur en médecine dentaire

Jury d'examen d'Etat

 

Médecin-dentiste

1980 m.

sausio 28 d.

Magya-rország

Fogorvos   oklevél   (doctor medicinae  dentariae,  röv.: dr. med. dent.)

Egyetem

 

Fogorvos

2004  m.

gegužės 1 d.

Malta

Lawrja fil- Kirurġija

Dentali

Universita´ ta Malta

 

Kirurgu Dentali

2004  m.

gegužės 1 d.

Nederland

Universitairgetuigschrift van  een  met  goed gevolg afgelegd tandartsexamen

Faculteit Tandheelkunde

 

Tandarts

1980 m.

sausio 28 d.

Österreich

Bescheid  über  die  Verlei- hung    des    akademischen Grades  „Doktor  der  Zahnheilkunde“

Medizinische   Fakultät   der

Universität

 

Zahnarzt

1994 m.

sausio 1 d.

Polska

Dyplom ukończenia studiów wyższych z tytułem „lekarz dentysta“

1.  Akademia Medyczna,

 

2.  Uniwersytet Medyczny,

 

3.  Collegium Medicum Uniwersytetu Jagiellońskiego

Lekarsko    

– Dentystycz-ny Egzamin   Państwowy

Lekarz dentysta

2004  m.

gegužės 1 d.

Portugal

Carta de curso de licenciatura  em  medicina  dentária

– Faculdades

 

– Institutos Superiores

 

Médico dentista

1986 m.

sausio 1 d.

România

Diplomă de licenţă de medic dentist

Universităţi

 

medic dentist

2003 m.

spalio 1 d.

Slovenija

Diploma, s katero se podeljuje strokovni  naslov „doktor dentalne medicine/

doktorica dentalne medicine“

– Univerza

Potrdilo o  opravljenem strokovnem izpitu za poklic zobozdravnik/ zobozdravnica

Doktor dentalne  medicine/ Doktorica   dentalne  medicine

2004  m.

gegužės 1 d.

Slovensko

Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu     „doktor zubného lekárstva“ („MDDr.“)

– Vysoká škola

 

Zubný lekár

2004  m.

gegužės 1 d.

Suomi/

Finland

Hammaslääketie-teen lisensiaatin tutkinto/Odonto- logie licentiatexamen

–  Helsinginy-liopisto/ Helsingfors universitet

 

– Oulun yliopisto

 

– Turun yliopisto

Terveyden-huollon oikeusturvakeskuksen päätös käytännön palvelun hyväksymi- sestä/Beslut    av    Rätts- kyddscentralen för hälsovården om godkännande   av   praktisk tjänstgöring

Hammaslää-käri/Tandlä-kare

1994 m.

sausio 1 d.

Sverige

Tandläkarexamen

– Universitetet i  Umeå

 

– Universitetet  i Göteborg

 

– Karolinska Institutet

 

–  Malmö Högskola

Endast för examensbevis som erhållits före  den 1 juli   1995,   ett   utbildningsbe-vis som utfärdats av Socialstyrel-sen

Tandläkare

1994 m.

sausio 1 d.

United

Kingdom

– Bachelor     of Dental Surgery (BDS or B.Ch.D.)

– Licentiate    in    Dental Surgery

– Universities

 

– Royal Colleges

 

– Dentist

 

– Dental practitioner

 

– Dental surgeon

1980 m.

sausio 28 d.

 

5.3.3.  Gydytojų odontologų specialistų formalios kvalifikacijos  įrodymai

 

Ortodontija

 

 

Valstybė

 

Formalios kvalifikacijos įrodymas

 

Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija

 

Atskaitos data

België/Belgique/ Belgien

Titre  professionnel  particulier  de  dentiste  spécialiste  en  orthodontie/Bijzondere  beroepstitel van tandarts specialist in de orthodontie

Ministre  de  la  Santé  publique/Minister  bevoegd voor Volksgezondheid

2005 m.

sausio 27 d.

България 

Свидетелство за призната специалност по „Ортодонтия“

Факултет по дентална медицина към Медицински университет

2007 m.

sausio 1 d.

Danmark

Bevis  for  tilladelse  til  at  betegne  sig  som  special- tandlæge i ortodonti

Sundhedsstyrelsen

1980 m.

sausio 28 d.

Deutschland

Fachzahnärztliche  Anerkennung  für  Kieferortho- pädie;

Landeszahnärztekammer

1980 m.

sausio 28 d.

Eesti

Residentuuri lõputunnistus ortodontia erialal

Tartu Ülikool

2004  m.

gegužės 1 d.

Ελλάς

Τίτλoς   Οδovτιατρικής   ειδικότητας   της   Ορθoδov-

τικής

– Νoµαρχιακή Αυτoδιoίκηση

– Νoµαρχία

1981 m.

sausio 1 d.

France

Titre de spécialiste en orthodontie

Conseil    National    de    l'Ordre    des    chirurgiens dentistes

1980 m.

sausio 28 d.

Ireland

Certificate of specialist dentist in orthodontics

Competent  authority  recognised  for  this  purpose by the competent minister

1980 m.

sausio 28 d.

Italia

Diploma di specialista in Ortognatodonzia

Università

2005  m.

gegužės 21 d.

Κύπρος

Πιστοποιητικό   Αναγνώρισης   του    Ειδικού   Οδοντιάτρου στην Ορθοδοντική

Οδοντιατρικό Συµβούλιο

2004  m.

gegužės 1 d.

Latvija

„Sertifikāts“ – kompetentas    iestādes    izsniegts dokuments,  kas  apliecina,  ka  persona  ir  nokārtojusi sertifikācijas eksāmenu ortodontijā

Latvijas Ārstu biedrība

2004  m.

gegužės 1 d.

Lietuva

Rezidentūros   pažymėjimas,   nurodantis   suteiktą

gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją

Universitetas

2004  m.

gegužės 1 d.

Magyarország

Fogszabályozás szakorvosa bizonyítvány

Az Egészségügyi, Szociális és Családügyi Minisztérium illetékes testülete

2004  m.

gegužės 1 d.

Malta

Ċertifikat ta' speċjalista dentali fl-Ortodonzja

Kumitat ta' Approvazzjoni dwar Speċjalisti

2004  m.

gegužės 1 d.

Nederland

Bewijs  van  inschrijving  als  orthodontist  in  het

Specialistenregister

Specialisten  Registratie  Commissie  (SRC)  van  de Nederlandse   Maatschappij   tot   bevordering   der Tandheelkunde

1980 m.

sausio 28 d.

Polska

Dyplom uzyskania  tytułu  specjalisty  w  dziedzinie ortodoncji

Centrum Egzaminów Medycznych

2004  m.

gegužės 1 d.

Slovenija

Potrdilo  o  opravljenem  specialističnem  izpitu  iz

čeljustne in zobne ortopedije

1.  Ministrstvo za zdravje

2.  Zdravniška zbornica Slovenije

2004  m.

gegužės 1 d.

Suomi/Finland

Erikoishammaslääkärin tutkinto, hampaiston oikomishoito/Specialtand-läkarexamen,  tandreglering

– Helsingin yliopisto/Helsingfors universitet

– Oulun yliopisto

– Turun yliopisto

1994 m.

sausio 1 d.

Sverige

Bevis om specialistkompetens i tandreglering

Socialstyrelsen

1994 m. sausio 1 d.

United

Kingdom

Certificate  of  Completion  of  specialist  training  in orthodontics

Competent  authority  recognised  for  this  purpose

1980 m.

sausio 28 d.

 

 

 

Burnos chirurgija

 

Valstybė

 

Formalios kvalifikacijos įrodymas

Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija

Atskaitos

data

България

Свидетелство за призната специалност по „Орална хирургия“

Факултет по дентална медицина към Медицински университет

2007 m.

sausio 1 d.

Danmark

Bevis  for  tilladelse  til  at  betegne  sig som  specialtandlæge i  hospital-sodontologi

Sundhedsstyrelsen

1980 m.

sausio 28 d.

Deutschland

Fachzahnärztliche

Anerkennung  für  Oralchirurgie/Mund- chirurgie

Landeszahnärztekammer

1980 m.

sausio 28 d.

Ελλάς

Τίτλoς   Οδovτιατρικής   ειδικότητας   της

Γvαθoχειρoυργικής (iki 2002 m. gruodžio 31 d.)

– Νoµαρχιακή Αυτoδιoίκηση

 

– Νoµαρχία

2003 m.

sausio 1 d.

Ireland

Certificate  of  specialist  dentist  in  oral surgery

Competent  authority   recognised for this purpose by the competent minister

1980 m.

sausio 28 d.

Italia

Diploma   di   specialista   in   Chirurgia Orale

Università

2005 m.

gegužės 21 d.

Κύπρος

Πιστοποιητικό  Αναγνώρισης  του  Ειδικού Οδοντιάτρου στην Στοµατική Χειρουργική

Οδοντιατρικό Συµβούλιο

2004 m.

gegužės 1 d.

Lietuva

Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą    burnos    chirurgo    profesinę kvalifikaciją

Universitetas

2004 m.

gegužės 1 d.

Magyarország

Dento-alveoláris   sebészet   szakorvosa bizonyítvány

Az   Egészségügyi,   Szociális   és   Családügyi Minisztérium illetékes testülete

2004 m.

gegužės 1 d.

Malta

Ċertifikat ta' speċjalista dentali fil-Kirurġija tal-ħalq

Kumitat ta' Approvazzjoni dwar Speċjalisti

2004 m.

gegužės 1 d.

Nederland

Bewijs van inschrijving als kaakchirurg in het Specialistenregister

Specialisten Registratie Commissie (SRC)  van  de    Nederlandse    Maatschappij  tot  bevordering  der  Tandheelkunde

1980 m.

sausio 28 d.

Polska

Dyplom uzyskania tytułu specjalisty w dziedzinie chirurgii stomatologicznej

Centrum Egzaminów Medycznych

2004 m.

gegužės 1 d.

Slovenija

Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu iz oralne kirurgije

1.  Ministrstvo za zdravje

 

2.  Zdravniška zbornica Slovenije

2004 m.

gegužės 1 d.

Suomi/

Finland

Erikoishammaslääkärin   tutkinto, suuja leukakirurgia/Specialtandläkar- examen,  oral  och  maxillofacial  kirurgi

– Helsinginyliopisto/Helsingfors universitet

 

– Oulun yliopisto

 

– Turun yliopisto

1994 m.

sausio 1 d.

Sverige

Bevis  om  specialist-kompetens  i  tandsystemets kirurgiska sjukdomar

Socialstyrelsen

1994 m. sausio 1 d.

United Kingdom

Certificate  of  completion  of  specialist training in oral surgery

Competent   authority   recognised   for this purpose

1980 m. sausio 28 d.

 

 

 

5.4.  VETERINARIJOS GYDYTOJAS

 

5.4.1.  Veterinarijos gydytojų studijų programa

 

Studijų, kurias baigus išduodamas veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymas, programą sudaro bent jau toliau išvardyti dalykai.

Vienas ar keli šie dalykai gali būti dėstomi kaip kitų kursų dalis arba kartu su kitais kursais.

A.  Pagrindiniai dalykai

– Fizika

– Chemija

– Gyvūnų biologija

– Augalų biologija

– Biomatematika

 

B.  Specifiniai dalykai

 

 

a.  Pagrindiniai

mokslai:

 

– Anatomija      (įskaitant    histologiją    ir embriologiją)

 

– Fiziologija

 

– Biochemija

 

– Genetika

 

– Farmakologija

 

– Farmacija

 

– Toksikologija

 

– Mikrobiologija

 

– Imunologija

 

– Epidemiologija

 

– Profesinė etika

 

b.  Klinikiniai mokslai:

 

– Akušerija

 

– Patologija (įskaitant  patologinę anatomiją)

 

– Parazitologija

 

– Klinikinė medicina

 

ir chirurgija (įskaitant anesteziologiją)

 

– Paskaitos apie įvairių naminių gyvūnų, paukščių ir kitų gyvūnų rūšių ligas

 

– Profilaktinė medicina

 

– Radiologija

 

– Reprodukcija ir reprodukcijos sutrikimai

 

– Valstybinė   veterinarija   ir   visuomenės sveikata

 

– Veterinarijos   teisės   aktai   ir   teismo medicina

 

– Terapija

– Propedeutika

c.  Gyvūnų auginimas:

 

– Gyvūnų auginimas

 

– Gyvūnų šėrimas

 

– Agronomija

 

– Kaimo ekonomika

 

– Gyvulininkystė

 

– Veterinarinė

 

higiena

 

– Gyvūnų etologija ir apsauga

 

d.  Maisto higiena:

– Gyvūninių maisto produktų ar

gyvūninės kilmės maisto produktų tikrinimas ir kontrolė

 

– Maisto higiena ir technologija

 

– Praktinis darbas (įskaitant praktinį darbą vietose, kur skerdžiami gyvūnai ir gaminami maisto produktai)

 

Praktinis rengimas gali vykti tam tikrą rengimo laikotarpį, jei tai dieninės formos studijos, kurias tiesiogiai kontroliuoja kompetentinga institucija, ir jų trukmė neviršija šešių mėnesių per visą penkerių metų studijų laikotarpį.

Teorinio  ir  praktinio  rengimo paskirstymas įvairių  dalykų  grupėse  gretinamas  ir  derinamas  taip,  kad  būtų  tinkamu  būdu  įgyjamos  žinios  ir patirtis, kurios padėtų veterinarijos gydytojams atitinkamai vykdyti visas savo pareigas.

 

5.4.2.  Veterinarijos gydytojų formalios kvalifikacijos įrodymai

 

 

Valstybė

Formalios kvalifikacijos įrodymas

Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija

 

Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos  įrodymu

Atskaitos data

België/ Belgique/ Belgien

Diploma van    dierenarts/Diplôme de docteur en  médecine vétérinaire

– De universiteiten/

Les universités

 

– De bevoegde Examen- commissie van de Vlaamse Gemeenschap/Le Jury compétent d'enseignement de la Communauté française

 

1980 m.

sausio 28 d.

България

Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен магистър по специалност Ветеринарна медицина с професионална квалификация Ветеринарен лекар

– Лесотехнически университет

– Факултет по ветеринарна медицина

– Тракийски университет

– Факултет по ветеринарна медицина

 

2007 m.

sausio 1 d.

Česká  republika

– Diplom  o  ukončení  studia  ve studijním  programu  veterinární lékařství (doktor veterinární medicíny, MVDr.)

 

– Diplom o  ukončení  studia  ve studijním  programu  veterinární hygiena  a ekologie (doktor veterinární medicíny, MVDr.)

Veterinární    fakulta    univerzity    v

České republice

 

2004  m.

gegužės 1 d.

Danmark

Bevis for bestået kandidateksamen i veterinærvidenskab

Kongelige  Veterinær-    og  Landbohøjskole

 

1980 m.

gruodžio

21 d.

Deutsch-land

Zeugnis über das   Ergebnis des Dritten Abscnitts der Tierärztlichen Prüfung   und das Gesamtergebnis der Tierärztlichen Prüfung

Der  Vorsitzende  des  Prüfungsausschusses für die Tierärztliche Prüfung  einer    Universität  oder Hochschule

 

1980 m.

gruodžio

21 d.

Eesti

Diplom:   täitnud   veterinaarmeditsiini õppekava

Eesti Põllumajandusülikool

 

2004  m.

gegužės 1 d.

Ελλάς

Πτυχίo Κτηvιατρικής

Πανεπιστήµιο Θεσσαλονίκης και

Θεσσαλίας

 

1981 m.

sausio 1 d.

España

Título de Licenciado  en  Veterinaria

– Ministerio de   Educación y Cultura

 

– El rector de una universidad

 

1986 m. sausio 1 d.

France

Diplôme  d'Etat  de  docteur vétérinaire

 

 

1980 m.

gruodžio

21 d.

Hrvatska

Diploma „doktor veterinarske medicine/

doktorica veterinarske medicine“

Veterinarski fakultet Sveučilišta u Zagrebu

 

2013 m. liepos 1 d.

Ireland

– Diploma of Bachelor in/of Veterinary Medicine (MVB)

 

– Diploma  of  Membership  of  the Royal    College    of    Veterinary Surgeons (MRCVS)

 

 

1980 m.

gruodžio 21 d.

Italia

Diploma di laurea in   medicina veterinaria

Università

Diploma di abilitazione all'esercizio della medicina veterinaria

1985 m. sausio 1 d.

Κύπρος

Πιστοποιητικό Εγγραφής Kτηνιάτρου

Κτηνιατρικό Συµβούλιο

 

2004  m.

gegužės 1 d.

 

Latvija

Veterinārārsta diploms

Latvijas  Lauksaimniecības  Universitāte

 

2004  m.

gegužės

1 d.

Lietuva

Aukštojo  mokslo  diplomas  (veterinarijos gydytojo (DVM)

Lietuvos veterinarijos akademija

 

2004  m.

gegužės

1 d.

Luxembourg

Diplôme    d'Etat    de    docteur    en médecine vétérinaire

 

Jury d'examen d'Etat

 

1980 m.

gruodžio

21 d.

Magyaror-szág

Állatorvos doktor oklevél – dr. med. vet.

Szent   István   Egyetem   Állatorvostudományi Kar

 

2004  m.

gegužės

1 d.

Malta

Liċenzja ta' Kirurgu Veterinarju

Kunsill tal-Kirurġi Veterinarji

 

2004  m.

gegužės

1 d.

Nederland

Getuigschrift  van  met  goed  gevolg afgelegd  diergeneeskundig/

veeartsenijkundig examen

 

 

1980 m.

gruodžio 21 d.

Österreich

– Diplom-Tierarzt

 

– Magister  medicinae  veterinariae

Universität

– Doktor der Veterinärmedizin

 

– Doctor medicinae veterinariae

 

– Fachtierarzt

1994 m. sausio

1 d.

Polska

Dyplom lekarza weterynarii

1.  Szkoła   Główna   Gospodarstwa

Wiejskiego w Warszawie

 

2.  Akademia Rolnicza                     we

Wrocławiu

 

3.  Akademia Rolnicza w Lublinie

 

4.  Uniwersytet Warmińsko-Mazurski w Olsztynie

 

2004  m.

gegužės 1 d.

Portugal

Carta  de  curso  de  licenciatura  em medicina veterinária

Universidade

 

1986 m. sausio 1 d.

România

Diplomă de licenţă de doctor medic veterinar

Universităţi

 

2007 m.

sausio 1 d.

Slovenija

Diploma, s katero se podeljuje strokovni  naslov  „doktor  veterinarske medicine/doktorica veterinarske medicine“

Univerza

Spričevalo o opravljenem državnem  izpitu  s  področja  veterinarstva

2004  m.

gegužės 1 d.

Slovensko

Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „doktor veterinárskej medicíny“ („MVDr.“)

 

Univerzita  veterinárskeho  lekárstva

 

2004  m.

gegužės 1 d.

Suomi/ Finland

Eläinlääketieteen lisensiaatin tutkinto/Veterinärmedici-ne  licentiatexamen

Helsingin yliopisto/Helsingfors universitet

 

1994 m.

sausio 1 d.

Sverige

Veterinärexamen

Sveriges Lantbruksuniversitet

 

1994 m.

sausio 1 d.

United

Kingdom

1.  Bachelor  of  Veterinary  Science

(BVSc)

2.  Bachelor  of  Veterinary  Science

(BVSc)

3.  Bachelor of Veterinary Medicine

(BvetMB)

4.  Bachelor of Veterinary Medicine and Surgery (BVM&S)

5.  Bachelor of Veterinary Medicine and Surgery (BVM&S)

6.  Bachelor of  Veterinary Medicine

(BvetMed)

1.  University of Bristol

 

 

2.  University of Liverpool

 

 

3.  University of Cambridge

 

4.  University of

Edinburgh

 

5.  University of Glasgow

 

 

6.  University of London

 

1980 m.

gruodžio

21 d.

 

 

 

 

 

5.5. AKUŠERIS

 

5.5.1.  Akušerių rengimo programa (I ir II rengimo tipai)

 

 

 

Rengimo programą akušerio formalios kvalifikacijos įrodymui gauti sudaro šios dvi dalys:

A.  Teorinis ir techninis rengimas

a.  Bendrieji dalykai

 

– Anatomijos ir fiziologijos pagrindai

 

– Patologijos pagrindai

 

– Bakteriologijos, virusologijos ir parazitologijos pagrindai

 

– Biofizikos, biochemijos ir radiologijos pagrindai

 

– Pediatrija, ypač susijusi su naujagimiais

 

– Higiena,   švietimas   sveikatos   srityje,   profilaktinė   medicina, ankstyvoji ligų diagnostika

 

– Sociologijos ir sociomedicinos pagrindai

 

– Farmakologijos pagrindai

 

– Psichologija

 

– Mokymo principai ir metodai

 

– Sveikatos ir socialinės teisės aktai bei sveikatos apsaugos organizavimas

 

– Profesinė etika ir profesinės teisės aktai

 

– Seksualinis auklėjimas ir šeimos planavimas

 

– Motinos ir vaiko teisinė apsauga

b.  Akušerių veiklai būdingi dalykai

 

– Anatomija ir fiziologija

 

– Embriologija ir embriono vystymasis

 

– Nėštumas, vaiko gimimas ir laikotarpis po gimdymo

 

– Ginekologija ir akušerinė patologija

 

– Pasirengimas  vaiko  gimimui  ir  tėvystei  (motinystei),  įskaitant psichologinius aspektus

 

– Pasirengimas  gimdymui  (įskaitant  žinias  ir  techninės  įrangos naudojimą akušerijoje)

 

– Nuskausminimas, anestezija ir gaivinimas

 

– Naujagimio fiziologija ir patologija

 

– Rūpinimasis naujagimiu ir jo priežiūra

 

– Psichologiniai ir socialiniai veiksniai

 

 

B.  Praktinis ir klinikinis rengimas

Turi būti mokoma, atitinkamai prižiūrint:

– Patarimai nėščioms moterims, įskaitant ne mažiau nei 100 nėščiųjų sveikatos patikrinimų.

– Rūpinimasis ne mažiau nei 40 nėščių moterų ir jų priežiūra.

– Studento  dalyvavimas,  priimant  ne  mažiau  nei  40  gimdymų;  jei  tai  neįmanoma  dėl  gimdančių  moterų  trūkumo,  šis  skaičius  gali  būti sumažintas iki 30, jei studentas vėliau padės priimti 20 gimdymų.

– Aktyvi  pagalba,  dalyvaujant  gimdymuose  esant  sėdmeninei  pirmeigai.  Jeigu  tai  neįmanoma,  kadangi  nebuvo  gimdymų  sėdmenine pirmeiga atvejų, galima imituojančios situacijos praktika.

– Patirtis taikant epiziotomiją ir užsiuvant žaizdą. Teorinis instruktažas ir klinikinė praktika. Užsiuvimo praktiką sudaro žaizdos po epiziotomijos ir paprasto tarpvietės plyšimo užsiuvimas. Jeigu neabejotinai reikalinga, tai gali būti atliekama imituojant situaciją.

– Rūpinimasis 40 moterų, esant rizikingam jų nėštumui, gimdymo metu arba po gimdymo ir jų priežiūra.

– Rūpinimasis ne mažiau nei 100 moterų po gimdymo ir sveikų naujagimių bei jų priežiūra (įskaitant patikrinimus).

– Stebėjimas  ir  rūpinimasis  naujagimiais,  kuriems  reikia  specialaus  dėmesio,  įskaitant  gimusius  per  anksti,  per  vėlai,  per  mažo  svorio  ir sergančius kūdikius.

– Rūpinimasis moterimis esant patologiniams ginekologijos ir akušerijos atvejams.

– Susipažinimas su medicinine priežiūra ir chirurgija. Teorinis instruktažas ir klinikinė praktika.

Teorinis  ir  praktinis  rengimas  (rengimo  programos  A  dalis)  paskirstomas  ir  derinamas  su  klinikiniu  rengimu  (tos  pačios  programos  B dalis) taip, kad būtų tinkamu būdu įgyjamos šiame priede išvardytos žinios ir patirtis.

Klinikinis  instruktažas  atliekamas vadovaujantis  kvalifikacijos  kėlimo  kursų  neatsitraukiant  nuo  darbo  forma ligoninių  skyriuose  ar  kitose kompetentingų  institucijų  patvirtintose  sveikatos  apsaugos  tarnybose.  Dalį  tokio  rengimo  sudaro  studentų  akušerių  dalyvavimas  padalinių veikloje, jeigu tokia veikla susijusi su jų rengimu. Jie mokomi su akušerių veikla susijusių pareigų.

 

 

 

 

5.5.2.  Akušerių formalios  kvalifikacijos  įrodymai

 

 

Valstybė

 

Formalios kvalifikacijos įrodymas

Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija

Profesinis vardas

Atskaitos data

België/ Belgique/ Belgien

Diploma  van  vroedvrouw/Diplôme d'accoucheuse

– De erkende opleidingsinstituten/Lesétablissements d'enseignement

 

– De bevoegde Examencommissie    van de Vlaamse Gemeenschap/Le   Jury   compétent d'enseignement        de               la Communauté française

Vroedvrouw/ Accoucheuse

1983 m. sausio 23 d.

България

Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен „Бакалавър“ с професионална квалификация „Акушерка“

Университет

Акушеркa

2007 m.

sausio 1 d.

Česká  republika

1.  Diplom o  ukončení   studia   ve studijním   programu   ošetřovatelstvíve studijním oboru porodní asistentka (bakalář, Bc.)

 

– Vysvědčení   o   státní   závěrečné zkoušce

2.  Diplom o   ukončení studia ve studijním oboru   diplomovaná porodní asistentka (diplomovaný specialista, DiS.)

 

– Vysvědčení o absolutoriu

1.  Vysoká  škola    zřízená nebo uznaná státem

 

 

 

 

 

 

 

2.  Vyšší odborná    škola zřízená nebo uznaná státem

Porodní  asistentka/

porodní  asistent

2004  m.  gegužės 1 d.

Danmark

Bevis   for   bestået   jordemoderek- samen

Danmarks jordemoderskole

Jordemoder

1983 m. sausio 23 d.

Deutschland

Zeugnis über die staatliche Prüfung für  Hebammen und  Entbindungspfleger

Staatlicher Prüfungsausschuss

– Hebamme

 

– Entbindungs-  pfleger

1983 m. sausio 23 d.

Eesti

Diplom ämmaemanda erialal

1.  Tallinna Meditsiinikool

 

2.  Tartu Meditsiinikool

– Ämmaemand

2004  m.  gegužės 1 d.

Ελλάς

1.  Πτυχίο Τµήµατος  Μαιευτικής Τεχνολογικών Εκπαιδευτικών Ιδρυµάτων (Τ.Ε.Ι.)

2.  Πτυχίο  του  Τµήµατος  Μαιών  της Ανωτέρας Σχολής Στελεχών Υγείας    και    Κοινων.    Πρόνοιας

(ΚΑΤΕΕ)

3.  Πτυχίο  Μαίας  Ανωτέρας  Σχολής

Μαιών

1.  Τεχνολογικά Εκπαιδευτικά

Ιδρύµατα (Τ.Ε.Ι.)

 

 

2.  ΚΑΤΕΕ Υπουργείου Εθνικής Παιδείας και Θρησκευµάτων

 

 

 

 

 

3.  Υπουργείο Υγείας και Πρόνοιας

– Μαία

 

– Μαιευτής

1983 m. sausio 23 d.

España

– Título de Matrona

 

– Título de   Asistente obstétrico (matrona)

 

– Título de Enfermería obstétrica- ginecológica

Ministerio de Educación y Cultura

– Matrona

 

– Asistente obstétrico

1986 m. sausio 1 d.

France

Diplôme de sage-femme

L'Etat

Sage-femme

1983 m. sausio 23 d.

Hrvatska

Svjedodžba „prvostupnik (baccalaureus) primaljstva/ sveučilišna prvostupnica (baccalaurea) primaljstva“

– Medicinski fakulteti Sveučilišta u Republici Hrvatskoj

– Sveučilišta u Republici Hrvatskoj

– Veleučilišta i visoke škole u Republici Hrvatskoj

Prvostupnik (baccalaureus) primaljstva/

prvostupnica (baccalaurea) primaljstva

2013 m. liepos 1 d.

Ireland

Certificate in Midwifery

An Board Altranais

Midwife

1983 m. sausio 23 d.

Italia

 

Diploma d'ostetrica

Scuole riconosciute dallo Stato

Ostetrica

1983 m. sausio 23 d.

Κύπρος

∆ίπλωµα  στο  µεταβασικό  πρόγραµµα

Μαιευτικής

Νοσηλευτική Σχολή

Εγγεγραµµένη Μαία

2004  m.

gegužės 1 d.

 

Latvija

Diploms par vecmātes kvalifikācijas iegūšanu

 

Māsu skolas

 

Vecmāte

2004  m.

gegužės 1 d.

Lietuva

1.  Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis   suteiktą bendrosios praktikos  slaugytojo   profesinę kalifikaciją, ir  profesinės  kvalifikacijos    pažymėjimas,    nurodantis  suteiktą  akušerio   profesinę kvalifikaciją

 

– Pažymėjimas, liudijantis profesinę   praktiką   akušerijoje

1.  Universitetas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Akušeris

2004  m.

gegužės 1 d.

 

 

 

2.  Aukštojo mokslo diplomas

(neuniversitetinės studijos), nurodantis   suteiktą   bendrosios praktikos   slaugytojo   profesinę kvalifikaciją,  ir  profesinės  kvali- fikacijos pažymėjimas,    nurodantis  suteiktą  akušerio   profesinę kvalifikaciją

 

– Pažymėjimas, liudijantis profesinę   praktiką akušerijoje

3.  Aukštojo mokslo diplomas

(neuniversitetinės studijos), nurodantis     suteiktą         akušerio

profesinę kvalifikaciją

2.  Kolegija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3. Kolegija

 

 

 

 

Luxembourg

 

Diplôme de sage-femme

 

Ministère  de  l'éducation  nationale, de  la  formation  professionnelle  et des sports

 

Sage-femme

 

1983 m.

sausio 23 d.

 

Magyarország

 

Szülésznő bizonyítvány

 

Iskola/főiskola

 

Szülésznő

2004  m.

gegužės 1 d.

 

Malta

 

Lawrja jew diploma fl- istudji tal-Qwiebel

 

Universita´ ta' Malta

 

Qabla

2004  m.

gegužės 1 d.

 

Nederland

 

Diploma van verloskundige

 

Door  het  Ministerie  van  Volksgezondheid, Welzijn en Sport erkende opleidings-instellingen

 

Verloskundige

1983 m.

sausio 23 d.

 

Österreich

 

Hebammen-Diplom

 

– Hebammenakademie

 

– Bundeshebammen-lehranstalt

 

Hebamme

1994 m.

sausio 1 d.

Polska

Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku położnictwo z tytułem „magister położnictwa“

Instytucja   prowadząca   kształcenie na    poziomie  wyższym    uznana przez właściwe władze

(Aukštojo mokslo institucija pripažinta kompetentingos institucijos)

Położna

2004  m.

gegužės 1 d.

 

 

 

 

 

Portugal

1.  Diploma de  enfermeiro especia- lista em enfermagem  de  saúde materna e obstétrica

1.  Ecolas de Enfermagem

Enfermeiro   especialista   em   enfermagem  de  saúde  materna  e  obstétrica

1986 m.

sausio 1 d.

 

 

2.  Diploma/carta    de curso de estudos superiores especiali- zados em enfermagem de saúde materna e obstétrica

2.  Escolas Superiores    de Enfermagem

 

 

 

 

 

3.  Diploma (do curso de pós-licenciatura)   de especialização   em enfermagem de saúde materna e obstétrica

3.  – Escolas  Superiores  de  Enfermagem

– Escolas  Superiores  de Saúde

 

 

 

România

 

Diplomă de licenţă de moaşă

 

Universităţi

 

Moaşă

2007 m.

sausio 1 d.

Slovenija

Diploma, s katero se podeljuje strokovni  naslov  „diplomirana  babica/ diplomirani babičar“

1.  Univerza

 

2.  Visoka strokovna šola

diplomirana abica/diplomirani babičar

2004  m.

gegužės 1 d.

Slovensko

1. Vysokoškolský diplom o udelení akademického  titulu  „bakalár  z pôrodnej asistencie“ („Bc.“)

2. Absolventský

diplom v

študijnom odbore

diplomovaná

pôrodná asistentka

1.  Vysoká škola

 

2.  Stredná zdravotnícka škola

Pôrodná asistentka

2004  m.

gegužės 1 d.

Suomi/ Finland

1.  Kätilön tutkinto/

barnmorskeexamen

2.  Sosiaali- ja terveysalan ammatti- korkeakoulututkin-to, kätilö

(AMK)/Yrkeshögs-koleexamen inom  hälsovård  och  det  sociala området, barnmorska (YH)

1.  Terveydenhuoltoop-pilaitokset/

hälsovårdsläroanstalter

2.  Ammattikorkea-koulut/

Yrkeshögskolor

Kätilö/Barnmorska

1994 m.

sausio 1 d.

Sverige

Barnmorskeexamen

Universitet eller högskola

Barnmorska

1994 m.

sausio 1 d.

United

Kingdom

Statement of    registration as a Midwife  on  part 10  of  the  register kept    by the United    Kingdom Central Council for Nursing, Midwifery and Health visiting

Various

Midwife

1983 m.

sausio 23 d.

 

 

5.6.  VAISTININKAS

 

 

5.6.1. Vaistininkų studijų programos dalykai

– Augalų ir gyvūnų biologija

– Fizika

– Bendroji ir neorganinė chemija

– Organinė chemija

– Analitinė chemija

– Farmacinė chemija, įskaitant vaistinių preparatų analizę

– Bendroji ir taikomoji biochemija (medicininė)

– Anatomija ir fiziologija; medicinos terminologija

– Mikrobiologija

– Farmakologija ir farmakoterapija

– Vaistų technologija

– Toksikologija

– Farmakognozija

– Teisės aktai ir, jei reikia, profesinė etika

Kiekvieno  dėstomojo dalyko teorinio ir praktinio rengimo santykis yra toks, kad būtų skiriama pakankamai dėmesio teorijai,  siekiant išlaikyti universitetinio mokymo lygį.

 

 

 

5.6.2Vaistininkų formalios kvalifikacijos įrodymai

 

 

Valstybė

 

Formalios kvalifikacijos įrodymas

Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija

Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu

Atskaitos

data

België/ Belgique/ Belgien

Diploma   van   apotheker/Diplôme de pharmacien

– De    universiteiten/Les    universités

 

– De bevoegde Examencommissie van  de  Vlaamse  Gemeenschap/ Le Jury compétent d'enseignement  de  la  Communauté française

 

1987 m.  spalio  1 d.

България

 

Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен „Магистър“ по „Фармация“ с професионална квалификация „Магистър-фармацевт“

Фармацевтичен факултет към Медицински университет

 

2007 m.

sausio

1 d.

Česká  republika

Diplom o    ukončení studia    ve studijním programu farmacie

(magistr, Mgr.)

Farmaceutická  fakulta univerzity v

České republice

Vysvědčení o    státní    závěrečné zkoušce

2004  m.

gegužės 1 d.

Danmark

Bevis for bestået    farmaceutisk kandidateksamen

Danmarks Farmaceutiske Højskole

 

1987  m. 

spalio 1 d.

Deutschland

Zeugnis  über  die  Staatliche  Phar- mazeutische Prüfung

Zuständige Behörden

 

1987 m. 

spalio  1 d.

Eesti

Diplom  proviisori   õppekava   läbi- misest

Tartu Ülikool

 

2004  m.

gegužės

1 d.

Ελλάς

Άδεια             άσκησης φαρµακευτικού επαγγέλµατος

Νοµαρχιακή Αυτοδιοίκηση

 

1987  m.

spalio  1 d.

España

Título de Licenciado en Farmacia

– Ministerio  de  Educación  y Cultura

 

– El rector de una Universidad

 

1987 m.

spalio 1 d.

France

– Diplôme d'Etat de pharmacien

 

– Diplôme  d'Etat  de  docteur  en pharmacie

Universités

 

1987 m.

spalio 1 d.

Hrvatska

Diploma „magistar farmacije/magistra farmacije“

– Farmaceutsko-biokemijski fakultet Sveučilišta u Zagrebu

– Medicinski fakultet Sveučilišta u Splitu

– Kemijsko-tehnološki fakultet Sveučilišta u Splitu

 

2013 m.

liepos 1 d.

Ireland

Certificate of   Registered   Pharmaceutical Chemist

 

 

1987 m.

spalio 1 d.

Italia

Diploma  o   certificato di   abilitazione  all'esercizio  della  professione di farmacista ottenuto in seguito ad un esame di Stato

Università

 

1993 m.

lapkričio 1 d.

Κύπρος

Πιστοποιητικό   Εγγραφής   Φαρµακοποιού

Συµβούλιο Φαρµακευτικής

 

2004  m.

gegužės

1 d.

Latvija

Farmaceita diploms

Universitātes tipa augstskola

 

2004  m.

gegužės 1 d.

Lietuva

Aukštojo mokslo  diplomas, nurodantis suteiktą   vaistininko profesinę kvalifikaciją

Universitetas

 

2004  m.

gegužės

1 d.

Luxembourg

Diplôme d'Etat de pharmacien

Jury   d'examen   d'Etat   +   visa   du ministre de l'éducation nationale

 

1987 m. spalio 1 d.

Magyarország

Okleveles gyógyszerész oklevél

(magister   pharmaciae,   röv:   mag. Pharm)

EG Egyetem

 

2004  m.

gegužės

1 d.

Malta

Lawrja fil-farmaċija

Universita´ ta' Malta

 

2004  m.

gegužės 1 d.

Nederland

Getuigschrift  van  met  goed  gevolg afgelegd apothekersexamen

Faculteit Farmacie

 

1987 m.

spalio 1 d.

Österreich

Staatliches Apothekerdiplom

Bundesministerium für Arbeit, Gesundheit und Soziales

 

1994 m.

spalio 1 d.

Polska

Dyplom ukończenia studiów wyższych  na kierunku  farmacja  z tytułem magistra

1.  Akademia Medyczna

 

2.  Uniwersytet Medyczny

 

3.  Collegium  Medicum  Uniwersytetu Jagiellońskiego

 

2004  m.

gegužės 1 d.

Portugal

Carta  de  cursode  licenciatura em

Ciências Farmacêuticas

Universidades

 

1987 m.

spalio 1 d.

România

Diplomă de licenţă de farmacist

Universităţi

 

2007 m.

sausio 1 d.

Slovenija

Diploma, s katero se podeljuje strokovni   naziv   „magister   farmacije/magistra farmacije“

Univerza

Potrdilo o opravljenem strokovnem izpitu za poklic magister farmacije/

magistra farmacije

2004  m.

gegužės 1 d.

Slovensko

Vysokoškolský   diplom   o   udelení akademického titulu „magister farmácie“ („Mgr.“)

Vysoká škola

 

2004  m.  gegužės 1 d.

Suomi/ Finland

Proviisorin tutkinto/Provisore- xamen

– Helsingin yliopisto/

Helsingfors  universitet

 

– Kuopion yliopisto

 

 

 

1994 m. spalio 1 d.

 

Sverige

Apotekarexamen

Uppsala universitet

 

1994 m. spalio 1 d.

United

Kingdom

Certificate   of   Registered   Pharmaceutical Chemist

 

 

1987 m. spalio 1 d.

 

5.7.  ARCHITEKTAS

 

5.7.1.  Vadovaujantis šio įstatymo 42 straipsniu, pripažinti architektų formalios kvalifikacijos įrodymai

 

Valstybė

Formalios kvalifikacijos įrodymas

Kvalifikacijos įrodymą išduodanti institucija

 

Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikacijos įrodymu

Atskaitos akademiniai metai

België/ Belgique/ Belgien

1.  Architect/Architecte

 

2.  Architect/Architecte

 

3.  Architect

 

4.  Architect/Architecte

 

5.  Architect/Architecte

 

6.  Burgelijke ingenieur-architect

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.  Architecte/Architect

 

2.  Architecte/Architect

 

3.  Architect

 

4.  Architecte/Architect

 

5.  Architecte/Architect

 

6.  Ingénieur-civil – architecte

1.  Nationale  hogescholen  voor  architectuur

 

2.  Hogere-architectuur-instituten

 

3.  Provinciaal   Hoger   Instituut   voor

Architectuur te Hasselt

 

4.  Koninklijke Academies voor Schone Kunsten

 

5.  Sint-Lucasscholen

 

6.  Faculteiten Toegepaste Wetenschappen van de Universiteiten

 

6.  „Faculté Polytechnique“ van Mons

 

1.  Ecoles nationales supérieures d'architecture

 

2.  Instituts supérieurs d'architecture

 

3.  Ecole provinciale supérieure d'architecture de Hasselt

 

4.  Académies royales des Beaux-Arts

 

5.  Ecoles Saint-Luc

 

6.  Facultés des sciences  appliquées des universités

 

6.  Faculté polytechnique de Mons

 

19881989  m.

Danmark

Arkitekt cand. arch.

– Kunstakademiets    

Arkitektskole København

 

– Arkitektskolen i Århus

 

19881989  m.

Deutschland

Diplom-Ingenieur, Diplom-Ingenieur Univ.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Diplom-Ingenieur, Diplom-Ingenieur FH

– Universitäten (Architektur/Hochbau)

 

– Technische    Hochschulen   (Architektur/

 

Hochbau)

 

– Technische   Universitäten   (Architektur/

 

Hochbau)

 

– Universitäten-Gesamthochschulen

(Architektur/Hochbau)

 

– Hochschulen für bildende Künste

 

– Hochschulen für Künste

 

– Fachhochschulen (Architektur/Hochbau) (1)

 

–  Universitäten-Gesamthochschulen

(Architektur/Hochbau)  bei  entsprechenden Fachhochschulstudien- gängen

(1)   Diese  Diplome  sind  je  nach  Dauer  der durch sie abgeschlossenen Ausbildung gemäß Artikel 47 Absatz 1 anzuerkennen

 

19881989  m.

Eλλάς

∆ίπλωµα αρχιτέκτονα – µηχανικού

 Εθνικό       Μετσόβιο  Πολυτεχνείο (ΕΜΠ), τµήµα αρχιτεκτόνων – µηχανικών

–  Αριστοτέλειο   Πανεπιστήµο   Θεσσα- λονίκης  (ΑΠΘ),  τµήµα  αρχιτεκτόνων –  µηχανικών    της    Πολυτεχνικής σχολής

Βεβαίωση    που              χορηγεί       το

Τεχνικό   Επιµελητήριο   Ελλάδας

(ΤΕΕ)  και  η  οποία  επιτρέπει  την άσκηση    δραστηριοτήτων    στον τοµέα της αρχιτεκτονικής

19881989  m.

España

Título oficial de arquitecto

Rectores  de  las  universidades  enume- radas a continuación:

– Universidad Politécnica de Cataluña, Escuelas  Técnicas  Superiores de Arquitectura de Barcelona o del Vallès;

 

– Universidad  Politécnica  de  Madrid, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Madrid;

 

– Universidad Politécnica  de Las Palmas, Escuela Técnica   Superior de Arquitectura de Las Palmas;

 

– Universidad Politécnica de Valencia,  Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Valencia;

 

– Universidad de Sevilla,  Escuela Técnica Superior  de Arquitectura de Sevilla;

 

– Universidad de Valladolid,  Escuela Técnica  Superior de Arquitectura de Valladolid;

 

– Universidad de Santiago de Compostela, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de La Coruña;

 

– Universidad del País Vasco, Escuela Técnica  Superior  de  Arquitectura de San Sebastián;

 

– Universidad   de   Navarra,   Escuela Técnica  Superior  de Arquitectura de Pamplona;

 

– Universidad de Alcalá  de  Henares, Escuela  Politécnica de Alcalá de Henares;

 

– Universidad Alfonso  X   El Sabio, Centro Politécnico Superior    de Villanueva de la Cañada;

 

– Universidad de Alicante, Escuela Politécnica Superior de Alicante;

 

– Universidad Europea de Madrid;

 

– Universidad   de   Cataluña,   Escuela Técnica  Superior de  Arquitectura de Barcelona;

 

– Universidad  Ramón  Llull,  Escuela Técnica  Superior de  Arquitectura de La Salle;

 

– Universidad  S.E.K.    de  Segovia, Centro  de  Estudios  Integrados  de Arquitectura de Segovia;

 

– Universidad   de   Granada,   Escuela Técnica  Superior de  Arquitectura de Granada

 

19881989  m.

 

 

19992000  m.

 

 

19992000  m.

 

 

19971998  m.

 

 

 

19981999  m.

 

 

19992000  m.

 

 

19981999  m.

 

 

19992000  m.

 

 

 

 

 

 

19941995 m.

France

1.  Diplôme

d'architecte DPLG, y compris dans le cadre  de la formation  professionnelle  continue  et  de la promotion sociale

2.  Diplôme d'architecte

ESA

 

3.  Diplôme d'architecte ENSAIS

1.  Le  ministre  chargé  de  l'architecture

 

 

 

 

 

 

2.  Ecole    spéciale    d'architecture de Paris

3. Ecole nationale supérieure  des  arts et  industries  de  Strasbourg,  section architecture

 

19881989  m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Hrvatska

 

 

 

 

Ireland

1.  Degree  of  Bachelor  of  Architecture

(B.Arch. NUI)

 

 

 

 

2.  Degree  of  Bachelor  of  Architecture

(B.Arch.)

 

(Previously,  until  2002  – Degree standard   diploma   in   architecture

(Dip. Arch.)

3.  Certificate  of  associateship  (ARIAI)

 

4.  Certificate of

Membership

(MRIAI)

1. National   University   of   Ireland   to architecture graduates of University College Dublin

2.  Dublin    Institute    of    Technology, Bolton Street, Dublin

 

(College  of  Technology,  Bolton  Street, Dublin)

 

 

3.  Royal   Institute   of   Architects   of Ireland

 

 

4.  Royal   Institute   of   Architects   of Ireland

 

19881989  m.

Italia

– Laurea in architettura

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

– Laurea in ingegneria edile – architettura

– Università di

Camerino

 

– Università  di  Catania – Sede  di Siracusa

 

– Università di Chieti

 

– Università di Ferrara

 

– Università di Firenze

 

– Università di Genova

 

– Università di Napoli Federico II

 

– Università di

 

Napoli II

 

– Università di Palermo

 

– Università di Parma

 

– Università di Reggio Calabria

 

– Università di Roma „La Sapienza“

 

– Università di

 

Roma III

 

– Università di Trieste

 

– Politecnico di Bari

 

– Politecnico di Milano

 

– Politecnico di Torino

 

– Istituto universitario di architettura di Venezia

 

– Università

dell'Aquilla

–  Università di Pavia

– Università di Roma „La Sapienza“

Diploma             di abilitazione all'esercizo   indipendente   della professione che viene rilasciato dal   ministero   della   Pubblica istruzione  dopo  che  il  candi- dato   ha   sostenuto   con   esito positivo l'esame             di Stato davanti   ad   una   commissione competente

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Diploma di abilitazione all'esercizo   indipendente   della professione che viene rilasciato dal   ministero   della   Pubblica istruzione  dopo  che  il  candidato   ha   sostenuto   con esito positivo l'esame   

di Stato davanti   ad   una   commissione competente

19881989  m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

19981999  m.

 

 

 

 

 

 

 

 

– Laurea specialistica   in ingegneria edile – architettura

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

– Laurea specialistica   quinquennale in Architettura

 

– Laurea specialistica   quinquennale in Architettura

 

– Laurea specialistica   quinquennale in Architettura

 

– Laurea specialistica  in  Architettura

– Università 

dell'Aquilla

 

– Università di Pavia

 

– Università di Roma „La Sapienza“

 

– Università di Ancona

 

– Università di

 

Basilicata

 

– Potenza

 

– Università di Pisa

 

– Università di Bologna

 

– Università di Catania

 

– Università di Genova

 

– Università di Palermo

 

– Università di Napoli Federico II

 

– Università di Roma

 

– Tor Vergata

 

– Università di Trento

 

– Politecnico di Bari

 

– Politecnico di Milano

 

– Prima Facoltà di     Architettura dell'Università di Roma „La Sapienza“

 

– Università di Ferrara

 

– Università di Genova

 

– Università di Palermo

 

– Politecnico di Milano

 

– Politecnico di Bari

 

– Università di

 

Roma III

 

– Università di Firenze

 

– Università di

 

Napoli II

 

– Politecnico di

 

Milano II

Diploma di abilitazione all'esercizo   indipendente   della professione che viene rilasciato dal   ministero   della   Pubblica istruzione  dopo  che il candidato ha sostenuto   con esito positivo l'esame   di Stato davanti   ad   una   commissione competente

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Diploma di abilitazione all'esercizo   indipendente   della professione che viene rilasciato dal   ministero   della   Pubblica istruzione  dopo  che  il  candidato   ha   sostenuto   con   esito positivo l'esame      di Stato davanti   ad   una   commissione competente

 

Diploma di abilitazione all'esercizo   indipendente   della professione che viene rilasciato

dal   ministero   della   Pubblica istruzione  dopo  che  il  candidato   ha   sostenuto   con   esito positivo l'esame di Stato davanti   ad   una  commissione competente

 

Diploma di abilitazione all'esercizo   indipendente   della professione che viene rilasciato dal   ministero   della   Pubblica istruzione  dopo  che  il  candidato   ha   sostenuto   con   esito positive l'esame di Stato davanti   ad una   commissione competente

 

Diploma di abilitazione all'esercizo   indipendente   della professione che viene rilasciatodal   ministero della   Pubblica

istruzione  dopo  che  il  candi dato   ha   sostenuto   con esito positivo l'esame di Stato davanti   ad  una   commissione

competente

20032004  m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

19981999  m.

19992000  m.

20032004  m.

20042005  m.

Nederland

1.  Het  getuigschrift  van  het  met  goed gevolg  afgelegde  doctoraal  examen van  de  studierichting  bouwkunde, afstudeerrichting architectuur

 

1.  Technische

Universiteit te Delft

 

 

Verklaring  van   de Stichting Bureau Architectenregister  die bevestigt    dat de    opleiding voldoet   aan   de   normen   van artikel 46

19881989  m.

 

 

2.  Het  getuigschrift  van  het  met  goed gevolg  afgelegde  doctoraal  examen van  de  studierichting  bouwkunde, differentiatie  architectuur  en  urbanistiek

2.  Technische   Universiteit   te   Eindhoven

 

 

 

 

 

3.  Het  getuigschrift  hoger  beroepson- derwijs, op grond van het met goed gevolg afgelegde examen verbonden aan de opleiding van de tweede  fase  voor  beroepen  op  het terrein  van  de  architectuur,   afge- geven  door  de  betrokken  examen- commissies van respectievelijk:

 

–  de    Amsterdamse    Hogeschool voor de Kunsten te Amsterdam

 

–  de   Hogeschool   Rotterdam   en omstreken te Rotterdam

 

–  de Hogeschool Katholieke Leer- gangen te Tilburg

 

–  de Hogeschool voor de Kunsten te Arnhem

 

–  de  Rijkshogeschool  Groningen te Groningen

 

–  de   Hogeschool   Maastricht te Maastricht

 

 

 

Österreich

1.  Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing.

 

 

2.  Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing.

3.  Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing.

 

 

 

4.  Magister  der  Architektur,  Magister architecturae, Mag. Arch.

5.  Magister  der  Architektur,  Magister architecturae, Mag. Arch.

6.  Magister  der  Architektur,  Magister architecturae, Mag. Arch.

1.  Technische Universität Graz (Erzherzog-Johann-Universität Graz)

2.  Technische Universität Wien

3.  Universität     Innsbruck     (Leopold- Franzens-Universität Innsbruck)

4.  Hochschule  für  Angewandte  Kunst in Wien

 

 

5.  Akademie  der  Bildenden  Künste  in

Wien

 

 

6.  Hochschule   für   künstlerishe   und industrielle Gestaltung in Linz

 

 

19981999  m.

Portugal

Carta de curso de   licenciatura em

Arquitectura Para os  cursos  iniciados a  partir  do ano académico de 1991/92

– Faculdade de  arquitectura da

Universidade técnica de Lisboa

 

– Faculdade de arquitectura               da

Universidade do Porto

 

–  Escola Superior Artística do Porto

 

–  Faculdade  de  Arquitectura  e  Artes da Universidade Lusíada do Porto

 

1988–1989  m.

19911992  m.

Suomi/ Finland

Arkkitehdin tutkinto/Arkitektexamen

– Teknillinen  korkeakoulu/

Tekniska högskolan (Helsinki)

 

–  Tampereen teknillinen korkeakoulu/Tammerfors tekniska högskola

 

—  Oulun yliopisto/ Uleåborgs  universitet

 

19981999  m.

Sverige

Arkitektexamen

Chalmers Tekniska Högskola AB Kungliga Tekniska Högskolan Lunds Universitet

 

19981999  m.

United

Kingdom

1.  Diplomas in architecture

 

 

 

 

 

2.  Degrees in architecture

 

3.  Final examination

 

4.  Examination in architecture

5.  Examination Part II

1.  – Universities

 

–  Colleges of Art

 

–  Schools of Art

 

 

 

 

2.  Universities

3.  Architectural

Association

4.  Royal College of Art

5.  Royal Institute

of British

Architects

Certificate    of architectural education, issued by the Architects Registration Board.

The  diploma and degree courses  in  architecture  of  the universities,  schools and colleges of art should have met the   requisite   threshold   standards  as  laid  down  in  Article 46   of   this   Directive   and   in Criteria  for  validation  published by  the  Validation  Panel  of  the Royal Institute of British Architects and the Architects Registration Board. EU  nationals  who  possess  the Royal Institute of British Architects  Part  I  and  Part  II  certificates,  which  are  recognised  by ARB  as  the  competent  authority, are eligible. Also EU nationals  who  do  not  possess  the ARB-recognised Part I and Part II   certificates   will   be   eligible

for  the  Certificate  of  Architectural   Education   if   they   can satisfy   the   Board   that   their standard  and  length  of  education    has    met    the    requisite threshold  standards  of  Article 46 of this Directive  and of the Criteria for validation.

19881989 m.“

 


 

Lietuvos Respublikos

reglamentuojamų profesinių

kvalifikacijų pripažinimo

įstatymo

6 priedas

 

ĮGYTOS TEISĖS, TAIKOMOS PRIPAŽĮSTAMOMS PROFESIJOMS PAGAL BŪTINIAUSIŲ RENGIMO REIKALAVIMŲ DERINIMĄ

 

6. Architektų, kurie naudojasi pagal šio įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalis įgytomis teisėmis, formalios kvalifikacijos įrodymai

 

 

Valstybė

 

Formalios kvalifikacijos įrodymai

Atskaitos akademiniai metai

Belgija/     België/ Belgique/ Belgien

 

– diplomai, kuriuos išdavė nacionalinės aukštosios architektūros mokyklos arba nacionaliniai architektūros institutai (architekte – architect);

– diplomai, kuriuos išdavė Haselto provincijos aukštoji architektūros mokykla (architect);

– diplomai, kuriuos išdavė Karališkosios dailės akademijos (architecte – architect);

– diplomai, kuriuos išdavė „écoles Saint-Luc“ (architecte – architect);

– universiteto civilinės inžinerijos diplomai, prie kurių pridedamas Architektų asociacijos išduotas profesinio mokymosi pažymėjimas, jo turėtojui suteikiantis architekto profesinę kvalifikaciją (architecte – architect);

– architektūros diplomai, kuriuos išdavė centrinės arba valstybinės architektūros egzaminų komisijos (architecte – architect);

– civilinės inžinerijos (architektūros) diplomai ir architektūros (inžinerijos) diplomai, kuriuos išdavė universitetų taikomųjų mokslų fakultetai ir Monso politechnikos fakultetas (ingénieur-architecte, ingénieur-architect);

 

 

19871988 m.

Bulgarija/ България

 

– diplomai, išduoti akredituotų aukštojo mokslo įstaigų ir suteikiantys šias architekto (архитект), statybos inžinieriaus (cтроителен инженер) ar inžinieriaus (инженер) kvalifikacijas:

– Architektūros, statybos inžinerijos ir geodezijos universitetas – Sofija: specializacija urbanistika ir architektūra (Университет за архитектура, строителство и геодезия – София: специалности „Урбанизъм“ и „Архитектура“) ir visos inžinerijos specializacijos šiose srityse: statinių ir struktūrų statyba („конструкции на сгради и съоръжения“, kelių statyba („пътища“), transportas („транспорт“), hidrotechnika ir hidrokonstrukcijos („хидротехника и водно строителство“), drėkinimas etc. („мелиорации и др.“);

– technikos universitetų ir aukštojo mokslo įstaigų išduoti statybos diplomai šiose srityse: elektros ir šilumos technika („електро- и топлотехниката“), telekomunikacijų technika ir technologijos („съобщителна и комуникационна техника“), statybos technologijos („строителни технологии“), taikomoji geodezija („приложна геодезия“) ir landšaftas etc. („ландшафт и др.“) statybos vietoje).

Siekiant užsiimti dizaino veikla architektūros ir statybos srityse, prie diplomų turi būti pridedama: teisinio veiksnumo dizaino srityje pažymėjimas („придружени от удостоверение за проектантска правоспособност“), išduotas Architektų rūmų („Камарата на архитектите“) ir Investicijų dizaino inžinierių rūmų („Камарата на инженерите в инвестиционното проектиране“), kurie suteikia teisę vykdyti veiklą investicijų dizaino srityje;

 

20092010 m.

 

Čekijos Respublika/ Česká republika

 

 

 

– diplomai, kuriuos išdavė Čekijos technikos universiteto Prahoje („České vysoké učení technické“) fakultetai:

 

Architektūros ir pastatų statybos fakultetas („Vysoká škola architektury a pozemního stavitelství“) (iki 1951 m.);

 

Architektūros ir pastatų statybos fakultetas („Fakulta architektury a pozemního stavitelství“) (nuo 1951 m. iki 1960 m.);

 

Civilinės inžinerijos fakultetas („Fakulta stavební“) (nuo 1960 m.) šiose studijų srityse: pastatų statyba ir struktūra, pastatų statyba, statyba ir architektūra, architektūra (įskaitant miestų planavimą ir žemėtvarką), civilinė statyba ir statyba pramoninei bei žemės ūkio produkcijai ar civilinės inžinerijos studijų programa pastatų statybos ir architektūros studijose;

 

Architektūros fakultetas („Fakulta architektury“) (nuo
1976 m.) šiose studijų srityse: architektūra, miestų planavimas ir žemėtvarka, ar studijų programoje: architektūra ir miestų planavimas, šiose studijų srityse: architektūra, architektūros dizaino teorija, miestų planavimas ir žemėtvarka, architektūros istorija ir istorinių paminklų rekonstrukcija ar architektūra ir pastatų statyba;

 

– diplomai, kuriuos išdavė „Vysoká škola technická Dr. Edvarda Beneše“ (iki 1951 m.) architektūros ir statybos srityje;

 

– diplomai, kuriuos išdavė „Vysoká škola stavitelství v Brně“ (nuo 1951 m. iki 1956 m.) architektūros ir statybos srityje;

 

– diplomai, kuriuos išdavė „Vysoké učení technické v Brně“, Architektūros fakultetas („Fakulta architektury“) (nuo 1956 m.) architektūros ir miestų planavimo srityje ar Civilinės inžinerijos fakultetas („Fakulta stavební“) (nuo 1956 m.) statybos studijų srityje;

 

– diplomai, kuriuos išdavė „Vysoká škola báňská – Technická univerzita Ostrava“, Civilinės inžinerijos fakultetas („Fakulta stavební“) (nuo 1997 m.) konstrukcijos ir architektūros studijų srityje ar civilinės inžinerijos studijų srityje;

 

– diplomai, kuriuos išdavė „Technická univerzita v Liberci“, Architektūros fakultetas („Fakulta architektury“) (nuo 1994 m.) architektūros ir miestų planavimo studijų programos architektūros studijų srityje;

 

– diplomai, kuriuos išdavė „Akademie výtvarných umění v Praze“ vaizduojamojo meno programos architektūrinio dizaino studijų srityje;

 

– diplomai, kuriuos išdavė „Vysoká škola umělecko-průmyslová v Praze“ vaizduojamojo meno programos architektūros studijų srityje;

 

– suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė „Česká komora architektů“, nenurodydama konkrečios srities arba pastatų statybos srityje;

 

 

 

 

 

20062007 m.

 

Danija/ Danmark

 

 

 

– diplomai, kuriuos išdavė Kopenhagos ir Orhuso nacionalinės architektūros mokyklos (architekt);

 

– registracijos pažymėjimas, kurį išdavė Architektūros taryba pagal 1975 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 202 (registreret arkitekt);

 

– diplomai, kuriuos išdavė Aukštosios civilinės inžinerijos mokyklos (bygningskonstruktór). Prie jų pridedamas kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė formalios kvalifikacijos egzaminą. Į šį pažymėjimą įeina kandidato sudarytų ir įvykdytų planų patvirtinimas per paskutiniuosius šešerius šio įstatymo 44 straipsnyje minimos tikrosios praktikos metus;

 

 

 

19871988 m.

 

Vokietija/ Deutschland

 

 

 

– diplomai, kuriuos išdavė dailės institutai (Dipl.-Ing., Architekt (HfbK);

 

– diplomai, kuriuos išdavė „Technische Hochschulen“, technikos universitetų ar universitetų architektūros katedros (Architektur / Hochbau), tiek, kiek šios institucijos susijungia į „Gesamthochschulen“ „Gesamthochschulen“ (Dipl.-Ing. ir bet kuris kitas vardas, kuris šių diplomų turėtojams gali būti suteikiamas vėliau);

 

– diplomai, kuriuos išdavė „Fachhochschulen“ architektūros katedros (Architektur / Hochbau) tiek, kiek šios institucijos susijungia į „Gesamthochschulen“, „Gesamthochschulen“ architektūros katedras (Architektur / Hochbau), o kai studijos trunka trumpiau nei ketverius metus, bet ne trumpiau nei trejus metus, prie jų pridedamas pažymėjimas, patvirtinantis ketverių metų profesinę patirtį Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Šį pažymėjimą išduoda profesinė institucija pagal 47 straipsnio 1 dalį (Ingenieur grad. ir bet kuris kitas vardas, kuris šių diplomų turėtojams gali būti suteiktas vėliau);

 

– diplomai (Prűfungszeugnisse), kuriuos iki 1973 m. sausio 1 d. išdavė „Ingenieurschulen“ ir „Werkkunstschulen“ architektūros katedros. Prie jų pridedamas kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė formalios kvalifikacijos egzaminą. Į šį pažymėjimą įeina kandidato sudarytų ir įvykdytų planų patvirtinimas per paskutiniuosius šešerius šio įstatymo 44 straipsnyje minimos tikrosios praktikos metus;

 

 

 

19871988 m.

 

Estija/

 

Eesti

 

 

 

– architektūros studijų diplomai, kuriuos išdavė Estijos menų akademijos Architektūros fakultetas nuo 1996 m. (diplom arhitektuuri erialal, väljastatud Eesti Kunstiakadeemia arhitektuuri teaduskonna poolt alates 1996 aastast), Talino meno universitetas 1989–1995 m. (väljastatud Tallinna Kunstiülikooli poolt 1989–1995), Estijos SSR valstybinis meno institutas 1951–1988 m. (väljastatud Eesti NSV Riikliku Kunstiinstituudi poolt 1951–1988);

 

 

 

20062007 m.

 

Graikija/

 

Eλλάς

 

 

 

– inžinerijos / architektūros diplomai, kuriuos išdavė Atėnų Metsovion Polytechnion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla;

 

– inžinerijos / architektūros diplomai, kuriuos išdavė Salonikų Aristotelion Panepistimion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla;

 

– inžinerijos / civilinės inžinerijos diplomai, kuriuos išdavė Atėnų Metsovion Polytechnion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla;

 

– inžinerijos / civilinės inžinerijos diplomai, kuriuos išdavė Salonikų Aristotelion Panepistimion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla;

 

– inžinerijos / civilinės inžinerijos diplomai, kuriuos išdavė Panepistimion Thrakis. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla;

 

– inžinerijos / civilinės inžinerijos diplomai, kuriuos išdavė Panepistimion Patron. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis architekto veikla;

 

 

 

19871988 m.

 

Ispanija/

 

España

 

formali architekto kvalifikacija (título oficial de arquitecto), kurią suteikė Švietimo ir mokslo ministerija arba universitetai;

 

 

 

19871988 m.

 

Prancūzija/ France

 

 

 

– valstybinis architekto diplomas, kurį iki 1959 m. išdavė Švietimo ministerija, o vėliau – Kultūros ministerija (architecte DPLG);

 

– diplomai, kuriuos išdavė „Ecole spéciale d'architecture“ (architecte DESA);

 

– diplomai, kuriuos nuo 1955 m. išdavė „Ecole nationale supérieure des Arts et Industries de Strasbourg“ (buvusios „Ecole nationale d'ingénieurs de Strasbourg“) architektūros katedra (architecte ENSAIS);

 

 

 

19871988 m.

 

Hrvatska

 

– diplomas „magistar inženjer arhitekture i urbanizma / magistra inženjerka arhitekture i urbanizma“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu;

 

 

 

– diplomas „magistar inženjer arhitekture / magistra inženjerka arhitekture“, kurį suteikė Građevinsko-arhitektonski fakultet Sveučilišta u Splitu;

 

 

 

– diplomas „magistar inženjer arhitekture / magistra inženjerka arhitekture“, kurį suteikė Fakultet građevinarstva, arhitekture i geodezije Sveučilišta u Splitu;

 

 

 

– diplomas „diplomirani inženjer arhitekture“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu;

 

 

 

 

 

– diplomas „diplomirani inženjer arhitekture / diplomirana inženjerka arhitekture“, kurį suteikė Građevinsko-arhitektonski fakultet Sveučilišta u Splitu;

 

 

 

– diplomas „diplomirani inženjer arhitekture / diplomirana inženjerka arhitekture“, kurį suteikė Fakultet građevinarstva, arhitekture i geodezije Sveučilišta u Splitu;

 

 

 

– diplomas „diplomirani arhitektonski inženjer“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu;

 

 

 

–  diplomas „inženjer“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu;

 

 

 

– diplomas „inženjer“, kurį suteikė Arhitektonsko-građevinsko-geodetski fakultet Sveučilišta u Zagrebu baigus studijas Arhitektonski odjel Arhitektonsko-građevinsko-geodetskog fakulteta;

 

 

 

– diplomas „inženjer“, kurį suteikė Tehnički fakultet Sveučilišta u Zagrebu baigus studijas Arhitektonski odsjek Tehničkog fakulteta;

 

 

 

– diplomas „inženjer“, kurį suteikė Tehnički fakultet Sveučilišta u Zagrebu baigus studijas Arhitektonsko-inženjerski odjel Tehničkog fakulteta;

 

 

 

– diplomas „inženjer arhitekture“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu;

 

Visi diplomai pateikiami kartu su Kroatijos architektų rūmų (Hrvatska komora arhitekata) nario pažymėjimu, išduotu Kroatijos architektų rūmų (Zagrebas).

 

 

 

treti akademiniai metai po įstojimo į ES datos

 

Airija/

 

Ireland

 

 

 

– architektūros bakalauro laipsnis, kurį Dublino universiteto koledžo architektūros absolventams suteikia Airijos nacionalinis universitetas (B Arch. (NUI);

 

– mokslo laipsnį patvirtinantis architektūros diplomas, kurį išduoda Technologijos koledžas, Bolton gatvė, Dublinas (Dipl. Arch.);

 

– Airijos karališkojo architektūros instituto asociacijos pažymėjimas (ARIAI);

 

– Airijos karališkojo architektūros instituto narystės pažymėjimas (MRIAI);

 

 

 

 

 

19871988 m.

 

Italija/

 

Italia

 

 

 

– diplomai, kuriuos išdavė Venecijos ir Kalabrijos srities universitetai, politechnikos institutai ir architektūros institutai – „laurea in architettura“. Prie jų pridedamas diplomas, suteikiantis teisę jo turėtojui savarankiškai verstis architekto veikla. Pastarąjį diplomą išduoda švietimo ministras po to, kai kandidatas kompetentingoje taryboje išlaiko valstybinį egzaminą, suteikiantį jam teisę savarankiškai verstis architekto veikla (dott. Architetto);

 

– pastatų statybos diplomai, kuriuos išduoda universitetai ir politechnikos institutai – „laurea in ingegneria“. Prie jų pridedamas diplomas, suteikiantis teisę jo turėtojui savarankiškai vykdyti architekto veiklą. Pastarąjį diplomą išduoda švietimo ministras po to, kai kandidatas kompetentingoje taryboje išlaiko valstybinį egzaminą, suteikiantį jam teisę savarankiškai verstis architekto veikla (dott. Ing. Architetto arba dott. Ing. In ingegneria civile);

 

 

 

19871988 m.

 

Kipras/

 

Κύπρος

 

 

 

registracijos Architektų registre pažymėjimas, kurį išdavė Kipro mokslo ir technikos rūmai (ETEK) (Βεβαίωση Εγγραφής στο Μητρώο Αρχιτεκτόνων που εκδίδεται από το Επιστηµονικό και Τεχνικό Επιµελητήριο Κύπρου);

 

 

 

20062007 m.

 

Latvija

 

 

 

 

 

architekto diplomas, kurį išdavė Latvijos valstybinio universiteto Civilinės inžinerijos fakulteto Architektūros departamentas iki 1958 m., Rygos politechnikos instituto Civilinės inžinerijos fakulteto Architektūros departamentas 19581991 m., Rygos technikos universiteto Architektūros fakultetas nuo 1991 m. ir 1992 m., ir Latvijos architektų asociacijos registracijos pažymėjimas („Arhitekta diploms“ ko izsniegusi Latvijas Valsts Universitātes Inženierceltniecības fakultātes Arhitektūras nodaļa līdz 1958.gadam, Rīgas Politehniskā Institūta Celtniecības fakultātes Arhitektūras nodaļa no 1958 gada līdz 1991.gadam, Rīgas Tehniskās Universitātes Arhitektūras fakultāte kopš 1991.gada, un „Arhitekta prakses sertifikāts“, ko izsniedz Latvijas Arhitektu savienība);

 

 

 

20062007 m.

 

Lietuva

 

– inžinieriaus architekto ir (arba) architekto diplomai, kuriuos išdavė Kauno politechnikos institutas iki 1969 m.;

 

– architekto ir (arba) architektūros bakalauro ir (arba) architektūros magistro diplomai, kuriuos išdavė Vilniaus inžinerinis statybos institutas iki 1990 m., Vilniaus technikos universitetas iki 1996 m., Vilniaus Gedimino technikos universitetas nuo 1996 m.;

 

– specialisto, baigusio architektūros kursus ir (arba) architektūros bakalauro ir (arba) architektūros magistro kursus, diplomai, kuriuos išdavė LTSR Valstybinis dailės institutas iki 1990 m.; Vilniaus dailės akademija nuo
1990 m.;

 

– architektūros bakalauro ir (arba) architektūros magistro diplomai, kuriuos išdavė Kauno technologijos universitetas nuo 1997 m. Visi šie diplomai pateikiami kartu su atestacinės komisijos išduodamu pažymėjimu, suteikiančiu teisę užsiimti veikla architektūros srityje (atestuotas architektas);

 

 

 

20062007 m.

 

Vengrija/ Magyaror-szág

 

 

 

– architektūros, architektūros magistro diplomas („okleveles építészmérnök“ diplomas), kurį išdavė universitetas;

 

— architektūros ir pastatų statybos magistro diplomas („okleveles építész tervező művész“ diplomas), kurį išdavė universitetas;

 

 

 

20062007 m.

 

Malta

 

 

 

– Perit: Lawrja ta' Perit diplomas, išduotas Universita´ ta' Malta, kuris suteikia teisę įsiregistruoti kaip „Perit“;

 

20062007 m.

 

Nyderlan-dai/

 

Nederland

 

 

 

 

 

– pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas išlaikė egzaminą architekto mokslo laipsniui gauti, kurį suteikia Delfto ir Eindhoveno technikos koledžų architektūros katedros (bouwkundig ingenieur);

 

– diplomai, kuriuos išdavė valstybės pripažintos architektūros akademijos (architect);

 

– diplomai, kuriuos iki 1971 m. išdavė buvę architektūros koledžai (Hoger Bouwkunstonderricht) (architect HBO);

 

– diplomai, kuriuos iki 1970 m. išdavė buvę architektūros koledžai (voortgezet Bouwkunstonderricht) (architect VBO);

 

– pažymėjimas, nurodantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė egzaminą, kurį organizavo „Bond van Nederlandse Architecten“ architektų taryba (Olandijos architektų ordinas, BNA) (architect);

 

– Architektūros instituto fondo („Stichting Instituut voor Architectuur“) diplomas (IVA), išduotas baigus šio fondo organizuojamas studijas, trunkančias ilgiau nei ketverių metų minimalų laikotarpį (architect). Prie jo pridedamas kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė formalios kvalifikacijos egzaminą. Į šį pažymėjimą įeina kandidato sudarytų ir įvykdytų planų patvirtinimas per paskutiniuosius šešerius šio įstatymo 44 straipsnyje minimos tikrosios praktikos metus;

 

– kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad iki 1985 m. rugpjūčio 5 d. atitinkamas asmuo išlaikė „Kandidaat in de bouwkunde“ egzaminą mokslo laipsniui gauti, kurį surengė Delfto ir Eindhoveno technikos koledžai, ir ne trumpiau nei penkerius metus iki pat tos dienos jis vertėsi architekto veikla, kurios pobūdis ir reikšmė pagal Nyderlandų reikalavimus užtikrina, kad jis yra pakankamai kompetentingas verstis šia veikla (architect);

 

– pažymėjimas, kompetentingos institucijos išduotas tik tiems asmenims, kurie iki 1985 m. rugpjūčio 5 d. sulaukė 40 metų, patvirtinantis, kad ne trumpiau nei penkerius metus iki pat tos dienos atitinkamas asmuo vertėsi architekto veikla, kurios pobūdis ir reikšmė pagal Nyderlandų reikalavimus garantuoja, kad jis yra pakankamai kompetentingas verstis šia veikla (architect);

 

– septintojoje ir aštuntojoje įtraukoje minimi pažymėjimai nebeturi būti pripažįstami nuo tos dienos, kai Nyderlanduose įsigalioja įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys architekto veiklos pradžią ir užsiėmimą pagal architekto profesinę kvalifikaciją tiek, kiek pagal šias nuostatas šie pažymėjimai neleidžia pradėti tokios veiklos pagal šią profesinę kvalifikaciją;

 

 

 

19871988 m.

 

Austrija/ Österreich

 

 

 

– Vienos ir Graco technologijos universitetų, Insbruko universiteto Statybos inžinerijos („Bauingenieurwesen“) ir architektūros („Architektur“) fakulteto išduoti diplomai architektūros, statybos inžinerijos („Bauingenieurwesen“), statybos („Hochbau“) ir „Wirtschaftsingenieurwesen – Bauwesen“ srityse;

 

– „Bodenkultur“ universiteto išduoti „Kulturtechnik und Wasserwirtschaft“ studijų diplomai;

 

– Vienos universiteto Taikomojo meno kolegijos išduoti architektūros studijų diplomai;

 

– Vienos dailės akademijos išduoti architektūros studijų diplomai;

 

– aukštesniųjų technikos kolegijų arba statybos technikos kolegijų išduoti sertifikuotų inžinierių (Ing.) diplomai su „Baumeister“ licencija, patvirtinančia ne trumpesnę kaip šešerių metų profesinę patirtį Austrijoje ir išduodama išlaikius egzaminą;

 

– Linco meninio ir pramonino profesinio rengimo universitetinės kolegijos išduoti architektūros studijų diplomai;

 

– pagal Statybos technikų įstatymą (Ziviltechnikergesetz, BGBl. Nr. 156/1994) išduoti statybos inžinierių ar inžinierių konsultantų statybos srityje kvalifikacijos („Hochbau“, „Bauwesen“, „Wirtschaftsingenieurwesen – Bauwesen“, „Kulturtechnik und Wasserwirtschaft“) pažymėjimai;

 

 

 

19971998 m.

 

Lenkija/ Polska

 

 

 

diplomai, kuriuos išdavė šie architektūros fakultetai:

 

– Varšuvos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Varšuvoje (Politechnika Warszawska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; inżynier architekt; inżyniera magistra architektury; magistra inżyniera architektury; magistra inżyniera architekta; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1948 m. vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; nuo 1951 m. iki 1956 m. vardą inżynier architekt; nuo 1954 m. iki 1957 m. antros pakopos vardą inżyniera magistra architektury; nuo 1957 m. iki 1959 m. vardą inżyniera magistra architektury; nuo 1959 m. iki 1964 m. vardą magistra inżyniera architektury; nuo 1964 m. iki 1982 m. vardą magistra inżyniera architekta; nuo 1983 m. iki 1990 m. vardą magister inżynier architekt; nuo 1991 m. vardą magistra inżyniera architekta);

 

– Krokuvos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Krokuvoje (Politechnika Krakowska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1953 m. Kasybos ir metalurgijos universiteto Politechninis architektūros fakultetas – Akademia Górniczo- Hutnicza, Politechniczny Wydział Architektury);

 

– Vroclavo technologijos universiteto Architektūros fakultetas Vroclave (Politechnika Wrocławska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; magister inżynier architektury; magister inżynier architekt (nuo 1949 m. iki 1964 m. vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; nuo 1956 m. iki 1964 m. vardą magister inżynier architektury; nuo 1964 m. vardą magister inżynier architekt);

 

– Silezijos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Glivicėse (Politechnika Śląska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki
1955 m. Inžinerijos ir statybos fakultetas – Wydział Inżynieryjno-Budowlany vardą inżynier architekt; nuo 1961 m. iki 1969 m. Pramoninės statybos ir bendrosios inžinerijos fakultetas – Wydział Budownictwa Przemysłowego i Ogólnego vardą magister inżynier architekt; nuo 1969 m. iki 1976 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury vardą magister inżynier architekt; nuo
1977 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury vardą magister inżynier architekt, nuo 1995 m. vardą inżynier architekt);

 

– Poznanės technologijos universiteto Architektūros fakultetas Poznanėje (Politechnika Poznańska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architektury; inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1955 m. Inžinerijos mokyklos Architektūros fakultetas – Szkoła Inżynierska, Wydział Architektury vardą inżynier architektury; nuo 1978 m. vardą magister inżynier architekt, nuo 1999 m. vardą inżynier architekt);

 

– Gdansko technikos universiteto Architektūros fakultetas Gdanske (Politechnika Gdańska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1969 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury nuo 1969 m. iki 1971 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury; nuo 1971 m. iki 1981 m. Architektūros ir miestų planavimo institutas – Instytut Architektury i Urbanistyki; nuo 1981 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury);

 

– Balstogės technikos universiteto Architektūros fakultetas Balstogėje (Politechnika Białostocka, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą magister inżynier architekt (nuo 1975 m. iki 1989 m. Architektūros institutas – Instytut Architektury);

 

– Lodzės technikos universiteto Civilinės inžinerijos, architektūros ir aplinkos inžinerijos fakultetas Lodzėje (Politechnika Łódzka, Wydział Budownictwa, Architektury i Inżynierii Środowiska); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1973 m. iki 1993 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury, o nuo 1992 m. Civilinės inžinerijos, architektūros ir aplinkos inžinerijos fakultetas – Wydział Budownictwa, Architektury i Inżynierii Środowiska; vardą: nuo 1973 m. iki 1978 m., vardą inżynier architekt, nuo 1978 m. vardą magister inżynier architekt);

 

– Ščecino technikos universiteto Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas Ščecine (Politechnika Szczecińska, Wydział Budownictwa i Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1948 m. iki 1954 m. Aukštosios inžinerijos mokyklos Architektūros fakultetas – Wyższa Szkoła Inżynierska, Wydział Architektury vardą inżynier architekt, nuo 1970 m. vardą magister inżynier architekt, o nuo 1998 m. vardą inżynier architekt);

 

Prie visų šių diplomų pridedamas narystės pažymėjimas, kurį išduoda atitinkamo regiono architektų rūmai Lenkijoje ir kuris suteikia teisę Lenkijoje verstis veikla architektūros srityje.

 

20062007 m.

 

Portugalija/ Portugal

 

 

 

– diplomas „diploma do curso especial de arquitectura“, kurį išdavė Lisabonos ir Porto dailės mokyklos;

 

– architekto diplomas „diploma de arquitecto“, kurį išdavė Lisabonos ir Porto dailės mokyklos;

 

– diplomas „diploma o curso de arquitectura“, kurį išdavė Lisabonos ir Porto aukštosios dailės mokyklos;

 

– diplomas „diploma de licenciatura em arquitectura“, kurį išdavė Lisabonos aukštoji dailės mokykla;

 

– diplomas „carta de curso de licenciatura em arquitectura“, kurį išdavė Lisabonos technikos universitetas ir Porto universitetas;

– civilinės inžinerijos universiteto diplomas, kurį išdavė Lisabonos technikos universiteto Aukštojo technikos mokslo institutas (licenciatura em engenharia civil);

 

– civilinės inžinerijos universiteto diplomas, kurį išdavė Porto universiteto Inžinerijos (de Engenharia) fakultetas (licenciatura em enegenharia civil);

 

– civilinės inžinerijos universiteto diplomas, kurį išdavė Koimbros universiteto Mokslų ir technologijos fakultetas (licenciatura em enegenharia civil);

 

– civilinės inžinerijos (gamybos) universiteto diplomas, kurį išdavė Minjo universitetas (licenciatura em enegenharia civil, produção);

 

19871988 m.

Rumunija/ România

 

 

Bukarešto architektūros ir urbanistikos universitetas „Ion Mincu“ (Universitatea de Arhitectură şi Urbanism „Ion Mincu“ Bucureşti):

– 1953–1966 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“ (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti), architektas (Arhitect);

– 1967–1974 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“ (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti), architekto diplomas, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, Specialitatea Arhitectură);

– 1975–1977 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros fakultetas (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură), architekto diplomas, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, Specializarea Arhitectură);

– 1978–1991 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros ir sisteminimo fakultetas (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură şi Sistematizare), architekto diplomas, specializacija – architektūra ir sisteminimas (Diplomă de Arhitect, Specializarea Arhitectură şi Sistematizare);

– 1992–1993 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros ir urbanistikos fakultetas (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism), architekto diplomas, specializacija – architektūra ir urbanistika (Diplomă de Arhitect, specializarea Arhitectură şi Urbanism);

– 1994–1997 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros ir urbanistikos fakultetas (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

– 1998–1999 m.: Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros fakultetas (Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

– nuo 2000 m.: Bukarešto architektūros ir urbanistikos universitetas „Ion Mincu“, Architektūros fakultetas (Universitatea de Arhitectură şi Urbanism „Ion Mincu“ Bucureşti, Facultatea de Arhitectură), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra  (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

Klužo-Napokos technikos universitetas (Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca):

– 1990–1992 m.: Klužo-Napokos technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas (Institutul Politehnic din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcţii), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

– 1993–1994 m.: Klužo-Napokos technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas (Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcţii), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

– 1994–1997 m.: Klužo-Napokos technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas (Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcţii), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

– 1998–1999 m.: Klužo-Napokos technikos universitetas, Architektūros ir urbanistikos fakultetas (Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură;

– nuo 2000 m.: Klužo-Napokos technikos universitetas, Architektūros ir urbanistikos fakultetas (Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Arhitectură şi Urbanism), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

„Gh. Asachi“ technikos universitetas Jasuose (Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi):

– 1993 m.: „Gh. Asachi“ technikos universitetas Jasuose, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas (Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

– 1994–1999 m.: „Gh. Asachi“ technikos universitetas Jasuose, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas (Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

– 2000–2003 m.: „Gh. Asachi“ technikos universitetas Jasuose, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas (Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

– nuo 2004 m.: „Gh. Asachi“ technikos universitetas Jasuose, Architektūros fakultetas  (Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iaşi, Facultatea de Arhitectură), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

Timišoaros politechnikos universitetas (Universitatea Politehnica din Timişoara):

– 1993–1995 m.: Timišoaros technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas (Universitatea Tehnică din Timişoara, Facultatea de Construcţii), architekto diplomas, architektūros ir urbanistikos studijos, specializacija – bendroji architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură şi urbanism, specializarea Arhitectură generală);

– 1995–1998 m.: Timišoaros politechnikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas (Universitatea Politehnica din Timişoara, Facultatea de Construcţii), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

– 1998–1999 m.: Timišoaros politechnikos universitetas, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas (Universitatea Politehnica din Timişoara, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură), Licenţă diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Licenţă, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

– nuo 2000 m.: Timišoaros politechnikos universitetas, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas (Universitatea Politehnica din Timişoara, Facultatea de Construcţii şi Arhitectură), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

Oradios universitetas (Universitatea din Oradea):

– 2002 m.: Oradios universiteto Aplinkos apsaugos fakultetas (Universitatea din Oradea, Facultatea de Protecţia Mediului), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

– nuo 2003 m.: Oradios universiteto Architektūros ir civilinės inžinerijos fakultetas (Universitatea din Oradea, Facultatea de Arhitectură şi Construcţii), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

Bukarešto Spiru Haret universitetas (Universitatea Spiru Haret Bucureşti):

– nuo 2002 m.: Bukarešto Spiru Haret universitetas, Architektūros fakultetas (Universitatea Spiru Haret Bucureşti, Facultatea de Arhitectură), architekto diplomas, architektūros studijos, specializacija – architektūra (Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură);

2009–2010 m.

 

Slovėnija/ Slovenija

 

– universiteto architektūros diplomas, kurį išdavė Architektūros fakultetas („Univerzitetni diplomirani inženir arhitekture / univerzitetna diplomirana inženirka arhitekture“). Prie jo  pridedamas kompetentingos institucijos architektūros srityje pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis veikla architektūros srityje ir pripažįstamas įstatymu;

– universiteto diplomas, kurį išdavė technikos fakultetai, suteikdami „univerzitetni diplomirani inženir (univ.dipl.inž.) / univerzitetna diplomirana inženirka“ vardą. Prie jo pridedamas kompetentingos institucijos architektūros srityje pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis veikla architektūros srityje ir pripažįstamas įstatymu;

20062007 m.

Slovakija/ Slovensko

 

– architektūros ir pastatų statybos („architektúra a pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universitetas (Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 19501952 m. (vardas: Ing.);

– architektūros („architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Architektūros ir pastatų statybos fakultetas (Fakulta architektúry a pozemného staviteľstva, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 19521960 m. (vardas: Ing. arch.);

– pastatų statybos („pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Architektūros ir pastatų statybos fakultetas (Fakulta architektúry a pozemného staviteľstva, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 19521960 m. (vardas: Ing.);

– architektūros („architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 19611976 m. (vardas: Ing. arch.);

– pastatų statybos („pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 19611976 m. (vardas: Ing.);

– architektūros („architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Architektūros fakultetas (Fakulta architektúry, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje nuo 1977 m. (vardas: Ing. arch.);

– urbanistikos („urbanizmus“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Architektūros fakultetas (Fakulta architektúry, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje nuo 1977 m. (vardas: Ing. arch.);

– pastatų statybos („pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje 19771997 m. (vardas: Ing.);

– architektūros ir pastatų statybos („architektúra a pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje nuo 1998 m. (vardas: Ing.);

–  pastatų statybos – specializacija: architektūra („pozemné stavby – špecializácia: architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje 20002001 m. (vardas: Ing.);

 

– pastatų statybos ir architektūros („pozemné stavby a architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta – Slovenská technická univerzita) Bratislavoje nuo 2001 m. (vardas: Ing.);

 

– architektūros („architektúra“) studijų diplomas, kurį išdavė Vaizduojamojo meno ir dizaino akademija (Vysoká škola výtvarných umení) Bratislavoje nuo 1969 m. (vardas: Akad. arch. iki 1990 m.; Mgr. 19901992 m.; Mgr. arch. 1992–1996 m.; Mgr. art. nuo 1997 m.);

 

– pastatų statybos („pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį išdavė Technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Technická univerzita) Košicėje 19811991 m. (vardas: Ing.).

 

Prie visų pridedamas:

 

– suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė Slovakijos architektų rūmai (Slovenská komora architektov) Bratislavoje, nenurodydami konkrečios srities arba pastatų statybos („pozemné stavby“) ar žemėtvarkos („územné plánovanie“) srityje;

– suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė Slovakijos civilinių inžinierių rūmai (Slovenská komora stavebných inžinierov) Bratislavoje pastatų statybos srityje („pozemné stavby“);

20062007 m.

 

Suomija/ Suomi/ Finland

 

 

 

– technologijos universitetų ir Oulu universiteto architektūros fakultetų išduoti diplomai (arkkitehti / arkitekt);

 

– technologijos institutų išduoti diplomai (rakennusarkkitehti / byggnadsarkitekt);

 

19971998 m.

 

Švedija/ Sverige

 

 

 

– Karališkojo technologijos instituto Architektūros fakulteto, Chalmerso technologijos instituto ir Lundo universiteto Technologijos instituto išduoti diplomai (arkitekt, universiteto diplomas architektūros srityje);

 

– „Svenska Arkiteters Riksförbund“ (SAR) nario pažymėjimas, jei atitinkami asmenys yra įgiję išsilavinimą valstybėje, kurioje taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB;

 

19971998 m.

 

Jungtinė Karalystė/ United Kingdom

 

 

 

– kvalifikacijos, suteikiamos išlaikius egzaminus:

 

– Karališkajame Britanijos architektūros institute;

 

– architektūros mokyklose, esančiose universitetuose, politechnikos universitetuose, koledžuose, akademijose, technologijos ir meno mokyklose, kurias nuo 1985 m. birželio 10 d. pripažino Jungtinės Karalystės architektų registracijos taryba, įtraukdama į registrą (architektas);

 

– pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas turi įgytą teisę turėti architekto profesinį vardą pagal 1931 m. Architektų registracijos akto 6 straipsnio 1 dalies a punktą, 6 straipsnio 1 dalies b punktą arba 6 straipsnio 1 dalies d punktą (architektas);

 

– pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas turi įgytą teisę turėti architekto profesinį vardą pagal 1938 m. Architektų registracijos akto 2 straipsnį (architektas).

 

19871988 m.

 

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo

7 priedas

 

DOKUMENTAI IR PAŽYMĖJIMAI, KURIE GALI BŪTI REIKALINGI LAIKANTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO 46 STRAIPSNIO 13 DALIŲ

 

1. Dokumentai

a) Asmens pilietybę įrodantis dokumentas.

b) Asmens profesinę kompetenciją patvirtinančių dokumentų arba formalios kvalifikacijos įrodymų, suteikiančių teisę dirbti pagal atitinkamą profesiją, ir, kai taikoma, asmens profesinę patirtį patvirtinančių dokumentų kopijos. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija gali prašyti asmenį pateikti reikalingą informaciją apie jo rengimą, siekdama nustatyti, ar yra esminių skirtumų palyginti su tos valstybės rengimu, kaip nustatyta šio įstatymo 14 straipsnyje. Jeigu asmuo negali pateikti tokios informacijos, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija kreipiasi į kilmės valstybės narės kontaktinę instituciją, kompetentingą instituciją ar kitą reikiamą instituciją.

c) Šio įstatymo 16 straipsnyje minėtais atvejais reikiamas dokumentas apie profesinę patirtį ir jos trukmę, išduotas kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios asmuo atvyko, kompetentingos institucijos, kitos reikiamos institucijos ar įstaigos.

d) Jeigu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija iš asmenų, siekiančių dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, reikalauja dokumentų, patvirtinančių, kad tie asmenys turi geras rekomendacijas ar yra geros reputacijos, nėra bankrutavę, ir jeigu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija laikinai sustabdo arba uždraudžia tokių asmenų profesinę veiklą dėl sunkaus profesinio nusižengimo ar kriminalinio nusikaltimo, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija kaip pakankamą įrodymą priima kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta asmuo, kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad šie asmenys atitinka reikalavimus. Tos institucijos privalo pateikti reikiamus dokumentus per du mėnesius.

Jeigu kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta asmuo, kompetentingos institucijos neišduoda šiame punkte nurodytų dokumentų, tokie dokumentai pakeičiami pareiškimu prisiekiant arba valstybėse, kuriose netaikoma nuostata dėl pareiškimo prisiekiant, – oficialiu pareiškimu, kurį pateikia asmuo kompetentingai teisminei ar administracinei institucijai arba tam tikrais atvejais – kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta asmuo, notarui, arba kvalifikuotai profesinei institucijai; tokia institucija arba notaras išduoda pažymėjimą, patvirtinantį pareiškimo prisiekiant arba oficialaus pareiškimo autentiškumą.

e) Jeigu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija iš savo piliečių, siekiančių dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, reikalauja asmens fizinę ar psichinę sveikatą patvirtinančio dokumento, tai ji kaip pakankamą patvirtinimą priima kilmės valstybėje narėje reikalaujamą dokumentą. Jeigu kilmės valstybė narė neišduoda tokio dokumento, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija priima tos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą. Tokiu atveju kilmės valstybė narė privalo išduoti reikalaujamą dokumentą per du mėnesius.

f) Jeigu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija iš savo piliečių, siekiančių dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, reikalauja:

– asmens finansinės padėties patvirtinimo,

– patvirtinimo, kad asmuo yra apdraustas nuo finansinės rizikos, susijusios su jo profesiniais įsipareigojimais, laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl draudimo sąlygų ir masto,

Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija kaip pakankamą patvirtinimą priima su tuo susijusius dokumentus, kuriuos išdavė kitos valstybės narės bankai ir draudimo įmonės.

 

2. Pažymėjimai

Siekdama palengvinti šio įstatymo III dalies III skyriaus taikymą, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija gali numatyti, kad, be formalios kvalifikacijos įrodymų, rengimo reikalavimus atitinkantis asmuo privalo pateikti kilmės valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad šiems formalios kvalifikacijos įrodymams taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB.

 

Lietuvos Respublikos 

reglamentuojamų profesinių

kvalifikacijų pripažinimo

įstatymo

8 priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/25/ES, kuria dėl Kroatijos Respublikos stojimo adaptuojamos tam tikros įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas srities direktyvos (OL 2013  L 158, p. 368).

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-762, 2014-01-23, paskelbta TAR 2014-01-30, i. k. 2014-00718

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 45 straipsnio ir 5, 6, 8 priedų pakeitimo įstatymas