Redaguota: 1995 12 20

 

     1. Nr.1-2138; 1991.12.20.; Žin., 1992, Nr.1-11;

     2. Nr.1-2214; 1992.01.16.; Žin., 1992, Nr.3-45;

     3. Nr.1-2565; 1992.05.07.; Žin., 1992, Nr.15-404;

     4. Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

     5. Nr.1-447; 1994.04.26.; Žin., 1994, Nr.34-621;

     6. Nr.1-476; 1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.

     7. Lietuvos Respublikos 1995 06 13

        Įstatymas Nr.1-940

        Žin., 1995, Nr.53-1295

        DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS

        ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

    8. Lietuvos Respublikos 1995 11 30

        Įstatymas Nr.1-1112

        Žin., 1995, Nr.103-2301

        DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS

        REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO

 

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

                    ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMAS

 

 

                I skyrius.Bendrieji nuostatai

 

 

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

     Šis įstatymas  reglamentuoja žemės  nuosavybės santykius  ir

žemės reformos tvarką.

 

 

     2 straipsnis. Žemės reformos tikslas

 

     Žemės reformos  tikslai: įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę

į žemės  nuosavybę ir  naudojimą, įstatymų  nustatyta  tvarka  ir

sąlygomis grąžinant  nusavintą žemę bei parduodant ar išnuomojant

valstybinę žemę;  suformuoti efektyviam ūkininkavimui pritaikytas

žemės  ūkio   paskirties   žemėnaudas;   sudaryti   teisines   ir

organizacines  prielaidas   disponuoti   privačia   žeme   rinkos

ekonomikos sąlygomis.

 

          Pakeitimai:

        1.Nr.1-230;  1993.07.15.;

          Žin.,  1993, Nr.32-727;

 

 

     3 straipsnis. Žemės reformos objektas

 

     Žemės  reformos  objektas  yra  Lietuvos  Respublikos  žemės

fondas.

 

 

     4 straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos

 

     1.   Žemės  reforma  kaimo  vietovėje  vykdoma  pagal  žemės

reformos žemėtvarkos  projektus,  vadovaujantis  šiuo  ir  kitais

žemės  santykius  reguliuojančiais  įstatymais,  atsižvelgiant  į

pageidaujančių įsigyti  bei naudoti  žemę  fizinių  ir  juridinių

asmenų interesus  bei būtinumą  suformuoti ekonomiškai efektyvias

ūkines struktūras.

     Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką."

     2. Žemės  reformos  procesas  apima  teisinį,  ekonominį  ir

ekologinį pagrindimą,  parengiamuosius žemėtvarkos  darbus, žemės

reformos projektų  parengimą, derinimą  bei  tvirtinimą,  teisinį

žemės nuosavybės ar nuomos įforminimą.

     3. Žemės  reforma vykdoma valstybės ir fizinių bei juridinių

asmenų lėšomis.

     4.  Privatizuojant   žemę,   valstybės   lėšomis   pastatyti

melioracijos    įrenginiai    paprastai    paliekami    valstybės

nuosavybėje. Jų  priežiūrą   ir  apsaugą  reglamentuoja  Lietuvos

Respublikos žemės įstatymas ir kiti teisiniai aktai.

 

          Pakeitimai:

        1.Nr.1-230;  1993.07.15.; 

          Žin.,  1993, Nr.32-727;

 

 

     5 straipsnis. Žemės nuosavybės rūšys

 

     Lietuvos  Respublikoje  žemė  yra  privatinė  ir  valstybinė

nuosavybė.

     Privatinės nuosavybės  žemę sudaro  piliečių  įsigyta  žemė,

įskaitant šioje žemėje augantį mišką arba joje esančius vandenis.

    Valstybei  nuosavybės   teise  priklauso   žemė,   nurodyta

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje.

     Žemės reformos  metu sudaromi žemėtvarkos projektai ir pagal

juos  suformuojamos   nustatytą   tikslinę   paskirtį   turinčios

žemėnaudos,  kurių   pagrindu  žemė   gali   priklausyti   vienam

piliečiui, valstybei,  taip pat  (bendrosios nuosavybės  teise) -

keliems fiziniams asmenims arba fiziniams asmenims ir valstybei.

 

          Pakeitimai:

          1.Nr.1-230;  1993.07.15.;

            Žin.,  1993, Nr.32-727;

          2.Lietuvos Respublikos 1995 06 13

            Įstatymas Nr.1-94.

            Žin., 1995, Nr.53-1295

 

 

                          II skyrius

 

 

                       Privati žemė

 

 

     6 straipsnis. Žemės privatizavimas

 

     1. Teisę į privatinę žemės nuosavybę turi tie asmenys, kurie

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai, turi

šią pilietybę  patvirtinantį dokumentą.

     2. Vykdant  žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai:

nuosavybės teisės  atstatymas,  žemę  grąžinant  arba  suteikiant

neatlygintinai; žemės pirkimas iš valstybės.

     Žemė suteikiama nuosavybėn neatlygintinai:

     1) asmenims, kurių šeimos buvo įkeldintos į

Lietuvos Respublikos  teritoriją iš  nuosavybės teise turėtų ūkių

Lenkijos ir  Prūsijos (dabartinė Rusijos Federacijos Kaliningrado

sritis) teritorijose,  tokiomis pat  sąlygomis ir tvarka, kaip ir

asmenims,  kuriems   žemė  ir  miškas  sugrąžinami  ekvivalentine

natūra, bet  ne daugiau,  kaip šie  asmenys turėjo žemės ar miško

nuosavybės teise,  arba gavo  naudotis įkeldinant juos į Lietuvos

Respublikos teritoriją;

     2) asmenims,  įstatymo "Dėl  piliečių  nuosavybės  teisių  į

išlikusį  nekilnojamąjį   turtą  atstatymo   tvarkos  ir  sąlygų"

nustatyta tvarka  kompensuojant  už  žemę,  turėtą  miestuose  ir

miesto tipo gyvenvietėse, arba valstybės išperkamą žemę;

     3)  asmenims,   išsikeliantiems   iš   grąžinamų   buvusiems

savininkams   gyvenamųjų    namų,   suteikiant    žemės   sklypus

individualiai statybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

     4) Vyčio   Kryžiaus  ordinu ir  Vyčio Kryžiumi apdovanotiems

asmenims,  žuvusiųjų  (mirusiųjų)  tokių  asmenų sutuoktiniams, o

jeigu sutuoktinio nėra, - tėvams  arba  vaikams, arba  jų prašymu

suteikiamas   žemės  sklypas  individualiai   statybai   Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

     5)  asmenims,  iki 1993  m.  rugsėjo  10  d.  nepateikusiems

prašymų atstatyti  nuosavybės teisę į jiems priklausiusią žemę ir

mišką (išskyrus  piliečius, turinčius  teisę į  nuosavybės teisės

atstatymą po  nustatyto termino),  suteikiant laisvos valstybinės

žemės  fondo   žemės  sklypus  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatyta tvarka.

     3. Žemė   privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama ūkininko

ūkiui steigti,  bendrai žemės  ūkio veiklai, asmeniniam ūkiui bei

kitai žemės  ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms

bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai.

     Bendrai žemės  ūkio veiklai  įsigyta žemė  - tai žemė, kurią

jos savininkai  nuomoja juridinio asmens teise veikiančioms žemės

ūkio įmonėms.

     4.  Įsigytos  privatinėn nuosavybėn  žemės  (miško)  sklypai

vietovėje  ženklinami,   matuojami   ir   jų   plotai   nustatomi

Valstybinės žemėtvarkos  ir geodezijos  tarnybos prie  Žemės ūkio

ministerijos  nustatyta   tvarka.  Suprojektuotos   ir  vietovėje

paženklintos  privačios  žemės  (miško)  sklypų  ribos  atliekant

tikslius geodezinius  matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės

(miško) sklypo  ploto skirtumą,  neviršijantį  leistino  matavimų

tikslumo,    valstybei     arba    žemės    (miško)    savininkui

nekompensuojama.

 

          Pakeitimai:

          1.Nr.1-2138;  1991.12.20.;

            Žin.,  1992, Nr.1-11; 

          2.Nr.1-2214;   1992.01.16.; 

            Žin.,  1992,  Nr.3-45; 

          3.Nr.1-230; 1993.07.15.;

            Žin.,  1993, Nr.32-727;

          4.Nr.1-447; 1994.04.26.;

            Žin., 1994, Nr.34-621.

          5. Lietuvos Respublikos 1995 06 13

            Įstatymas Nr.1-94.

            Žin., 1995, Nr.53-1295

          6. Lietuvos Respublikos 1995 11 30

            Įstatymas Nr.1-1112

            Žin., 1995, Nr.103-2301

 

 

     7 straipsnis. Nuosavybės teisės į žemę atstatymas

 

     Žemės  nuosavybės   teisės  atstatymo   miestuose  ir  kaimo

vietovėse tvarką,  žemės ir  miško sklypų  dydžius  ir  grąžinimo

sąlygas nustato  Lietuvos   Respublikos įstatymas   "Dėl piliečių

nuosavybės teisių   į   išlikusį  nekilnojamąjį  turtą  atstatymo

tvarkos  ir sąlygų".

 

 

     8 straipsnis. Žemės pardavimas piliečiams

 

     1. Piliečiai,  įsigydami žemės  ūkio paskirties žemę, kurios

žemėnaudos, suformuotos pagal Valstiečio ūkio įstatymą arba pagal

žemės  reformos   žemėtvarkos  projektus,   yra   didesnės   negu

sugrąžinamos privatinėn nuosavybėn žemės ekvivalentiškas  plotas,

taip pat jeigu jie neturėjo susigrąžinamos, perka ją iš valstybės

išsimokėtinai Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,

bet ne  ilgiau kaip  per 15  metų. Kitą  žemę  piliečiai  įsigyja

išpirkdami iš  karto arba  per Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatytą laiką, bet ne ilgesnį kaip per 10 metų.

     2. Ūkininko  ūkiui steigti  žemė  parduodama  pasirengusiems

ūkininkauti asmenims.  Pasirengimą  ūkininkauti  įvertina 

apskrities  valdytojo  sudaryta komisija  Žemės ūkio ministerijos

nustatyta tvarka.

     3. Bendrai  žemės ūkio  veiklai žemę  gali nusipirkti  esamų

arba steigiamų  žemės ūkio  bendrovių, akcinių  bendrovių, ūkinių

bendrijų, kooperatyvų ir kitų žemės ūkio įmonių nariai.

     4. Kitai  žemės ūkio veiklai žemę gali pirkti asmenys, kurie

ją naudos asmeninio ūkio poreikiams.

     5. Valstybiniai  miškai, įsiterpę  į žemės  ūkio  paskirties

žemėnaudas ir  sudarantys atskirus  ne didesnius kaip 10 ha miško

masyvus, gali  būti parduodami  žemės savininkams,  turintiems su

šiuo mišku  susisiekiančias žemės  valdas. Kiti  miškai, įsiterpę

tarp sugrąžinamų  privatinėn nuosavybėn  miško sklypų, parduodami

konkurso būdu,  išskyrus šio  įstatymo  10  straipsnio  4  dalyje

numatytus atvejus.

     6. Ne  žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais

miestuose  žemė parduodama Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

     7. Parduodamos valstybinės žemės ir miško kainą bei mokėjimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

          Pakeitimai:

          1.Nr.1-2214;  1992.01.16.;

            Žin.,  1992, Nr.3-45;

          2.Nr.1-2565;  1992.05.07.;

            Žin.,  1992,  Nr.15-404; 

          3.Nr.1-230; 1993.07.15.;

            Žin., 1993, Nr.32-727;

          4. Lietuvos Respublikos 1995 06 13

            Įstatymas Nr.1-94.

            Žin., 1995, Nr.53-1295

 

 

     9 straipsnis.  Parduodamos žemės plotų dydžiai

 

     1. Piliečiams,   įsigyjantiems žemę  ūkininko ūkiui  steigti

arba bendrai  žemės ūkio  veiklai,  žemės  reformos  metu  galima

parduoti tiek  valstybinės žemės, kad vienai šeimai susigrąžintos

ir pirktos  žemės tektų:  bendro ploto  - iki  80 ha, iš jo žemės

ūkio naudmenų - iki 50 ha, miško - iki 25 ha, ežerų - iki 5 ha.

     Atsižvelgiant  į  vietos  sąlygas  ir  žemėtvarkos  projekte

suformuotos  žemėnaudos  racionalias  ribas, apskrities valdytojo

sprendimu šie  maksimaliai  leistini  plotai  gali  būti  iki  10

procentų padidinti.

     Sugrąžinant žemę,  suformuotos pagal  žemėtvarkos  projektą

žemėnaudos plotas  gali būti didesnis už turėtos žemės plotą arba

jam ekvivalentišką  plotą ne  daugiau kaip  10 procentų; už žemės

ploto skirtumą  pilietis sumoka  valstybei  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

     2. Piliečiams   kitai žemės  ūkio veiklai (asmeniniam ūkiui)

žemės reformos  metu galima  parduoti tiek valstybinės žemės, kad

vienai šeimai  nuosavybės teise  priklausančios žemėnaudos ribose

būtų ne  daugiau kaip  3 ha žemės ūkio naudmenų, įskaitant šeimos

narių susigrąžintą  ir pirktą  lengvatinėmis sąlygomis arba pagal

tuo metu galiojančias kainas žemę.

     3. Piliečiams,  individualių (personalinių)  ne žemės  ūkio

produkciją  gaminančių  įmonių  savininkams  šių  įmonių  veiklai

parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas:

     įmonių rejestre  įregistruotoms įmonėms  -  pagal  faktiškai

įmonių veiklai reikalingą žemės plotą;

     steigiamoms įmonėms  - pagal  detaliuose planuose nustatytas

žemės sklypų ribas.

     4. Atskirai  sodybai (namų  valdai) parduodama  žemė, užimta

statiniais, daugiamečiais  sodiniais, kitais  sodybos želdiniais,

kiemas  ir  sodybos  ribose  pastoviai  daržui  naudojamos  žemės

sklypas.  Kaip   taisyklė,  sodybai   parduodamas  žemės   plotas

faktiškai yra sodybos užimamose ribose.

     5.Miestuose, išskyrus  Kuršių   nerijos  nacionalinį  parką,

privačių namų  valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai,

bet  ne   didesni  kaip   0,2  ha  Vilniuje,  Kaune,  Klaipėdoje,

Šiauliuose, Panevėžyje,  Alytuje, Marijampolėje,  Druskininkuose,

Palangoje,  Birštone  ir  0,3 ha - kituose  miestuose. Parduodamo

žemės   sklypo  norma  apskrities  valdytojo  sprendimu gali būti

padidinta parduodant visą faktiškai  naudojamą namų  valdos žemės

sklypą namo  savininkui, jeigu  šio žemės sklypo  arba jo  dalies

pagal  nustatyta  tvarka   patvirtintus   ir   savivaldybės  mero

(valdybos)  suderintus teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma

panaudoti  miesto  ūkio,  visuomenės  poreikiams  ar,  suformavus

atskirą atidalijamą sklypą, individualiai satybai.

      Parduodant esamų  privačių namų  valdų žemės  sklypus,  jei

šiuose namuose  gyvena dviejų ir daugiau bendrasavininkių šeimos,

maksimalų faktiškai  naudojamo ir  galimo parduoti  žemės  sklypo

plotą nustato vietos savivaldos institucija.

     6.  Sodininkų   bendrijų  nariams  ir  asmenims,  norintiems

steigti sodus,  parduodamas žemės  sklypas nustatomas  pagal sodo

išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha.

     7. Nauji   žemės sklypai vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų

namų  statybai   parduodami  Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės

nustatyto  dydžio   pagal  patvirtintus   teritorinio   planavimo

dokumentus.

 

          Pakeitimai:

          1.Nr.1-2214;  1992.01.16.;

            Žin.,  1992, Nr.3- 45;

          2.Nr.1-2565;  1992.05.07.; 

            Žin.,  1992,  Nr.15-404; 

          3.Nr.1-230; 1993.07.15.;

            Žin., 1993, Nr.32-727;

          4. Lietuvos Respublikos 1995 06 13

            Įstatymas Nr.1-94.

            Žin., 1995, Nr.53-1295

          5.Lietuvos Respublikos 1995 11 30

            Įstatymas Nr.1-1112

            Žin., 1995, Nr.103-2301

 

 

 

     10 straipsnis. Pretendentų įsigyti žemės ūkio

                     paskirties žemę eilė

 

     1.  Vykdant   žemės  reformą,  žemės  ūkio  paskirties  žemė

įsigyjama  pagal   suprojektuotas   žemėnaudas   laikantis   šios

pretendentų įsigyti žemę eilės:

     1) asmenys, turintys teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui;

     2) kaime  gyvenantys asmenys, susigrąžinantys toje vietovėje

esančią žemę natūra;

     3)  asmenys,   kuriems  žemė   buvo  leista  naudotis  pagal

Valstiečio ūkio  įstatymą, tačiau  šios žemės  suteikimas  nebuvo

nustatytu laiku  įformintas, taip  pat kaimo vietovėje gyvenantys

asmenys, kurių turėtoji žemė buvo suteikta kitiems asmenims pagal

Valstiečio ūkio įstatymą;

     4) kiti asmenys, susigrąžinantys žemę natūra;

     5) vietos  gyventojai, susigrąžinantys  ekvivalentine natūra

toje buvusioje žemės ūkio įmonėje ir toje apylinkėje turėtą žemę;

     6) kaime  gyvenantys politiniai  kaliniai ir tremtiniai arba

jų vaikai,  susigrąžinantys žemę  toje  apylinkėje  ekvivalentine

natūra.  Jeigu   šie  asmenys   gyvena  mieste   ar  miesto  tipo

gyvenvietėje, tai  jų  prašymu  jiems  gali  būti  sugrąžinta  to

regiono kaimo  vietovėje tik  dalis (ne  daugiau 2  ha kiekvienam

pretendentui)   turėtos   žemės,   už   likusią   dalį   išmokant

kompensaciją;

     7) vietos  gyventojai, susigrąžinantys  ekvivalentine natūra

kitose to  rajono apylinkėse ar to rajono teritorijoje esančiuose

miestuose  ir   miesto  tipo   gyvenvietėse  turėtą   žemės  ūkio

paskirties žemę;

     8) vietos  gyventojai, susigrąžinantys  ekvivalentine natūra

kituose rajonuose ir kitų rajonų miestuose turėtą žemę;

     9) vietos  gyventojai, perkantys  valstybinę  žemę  ūkininko

ūkiui steigti ar bendrai žemės ūkio veiklai;

     10)  kiti   piliečiai,  susigrąžinantys  žemę  ekvivalentine

natūra;

     11) kiti piliečiai, perkantys valstybinę žemę.

     2.  Jeigu  tą  patį  žemės  plotą  pretenduoja  susigrąžinti

ekvivalentine natūra  ar pirkti  keli asmenys,  turintys  vienodą

pirmumo teisę  jį įsigyti, žemės sklypų paskirstymas sprendžiamas

pagal  parengtą   žemėtvarkos  projektą.  Jeigu  šie  asmenys  su

suprojektuotu žemės  sklypų išdėstymu nesutinka, žemė sugrąžinama

ekvivalentine natūra arba parduodama aukciono būdu.

     3. Žemės  savininkai turi  pirmumo teisę  pirkti ne konkurso

būdu gretimus  valstybinės žemės  ir  miško  sklypus,  nepatogius

naudoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

     4. Asmenys, turintys specialių miškininkystės žinių ir miškų

tvarkymo patirtį,  turi teisę  ne konkurso būdu pirkti nepatogius

administruoti valstybinių  miškų sklypus, kurių vietos gyventojai

nepretenduoja susigrąžinti natūra arba ekvivalentine natūra.

 

          Pakeitimai:

          1.Nr.1-230;  1993.07.15.;

            Žin.,  1993, Nr.32-727;

 

 

    11 straipsnis. Disponavimas privatizuota žeme ir mišku

                   ir jų naudojimo apribojimai

 

    Disponavimą privatizuota  žeme ir  mišku  bei  jų  naudojimo

apribojimus nustato  Lietuvos Respublikos  žemės įstatymas, Miškų

įstatymas ir Saugomų teritorijų įstatymas.

 

        Pakeitimai:

        1.Nr.2565;  1992.05.07.;

          Žin.,  1992,  Nr.15- 404;

        2.Nr.1-230; 1993.07.15.;

          Žin., 1993, Nr.32-727;

        3.Lietuvos Respublikos 1995 06 13

          Įstatymas Nr.1-94.

          Žin., 1995, Nr.53-1295

 

 

     12 straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės

                    privatizavimas

 

     1. Saugomų  vietovių žemė,  kurioje ūkinė  veikla  ribojama,

suderinus su  atitinkamomis valstybinėmis  tarnybomis, gali  būti

privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui.

     2.  Sprendimai   dėl  žemės   sugrąžinimo   bei   suteikimo

nuosavybėn neatlygintinai  priimami ir valstybinės žemės pirkimo-

pardavimo sutartys  sudaromos tik  jeigu pilietis  sutinka su  jo

įsigyjamam žemės  sklypui žemės  reformos žemėtvarkos projekte ir

kituose   teritorijų    planavimo    dokumentuose    nustatytomis

specialiosiomis  žemės   ir  miško   naudojimo  sąlygomis,  žemės

servitutais ir kitais veiklos apribojimais.

     3. Savininkams,  nesilaikantiems nustatytų  žemės  naudojimo

apribojimų,  taikoma   Lietuvos  Respublikos  įstatymų  nustatyta

materialinė atsakomybė.

 

          Pakeitimai:

          1. Lietuvos Respublikos 1995 06 13

            Įstatymas Nr.1-94.

            Žin., 1995, Nr.53-1295

 

 

                           III skyrius

 

 

                         Valstybinė žemė

 

 

     13 straipsnis. Neprivatizuotina žemė

 

     Privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama:

     1) kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių,

taip pat valstybinės sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė; 

     2) žemė  kaimo gyvenvietėse, naudotina bendroms gyventojų ar

kitoms  visuomenės   reikmėms   pagal   parengtus   ir   Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės   nustatyta  tvarka   patikslintus   šių

gyvenviečių užstatymo projektus;

     3) miestų,miestelių irkaimų bendram naudojimui ir

visuomeninei  statybai   bei  rekreacijai  naudotina  žemė  pagal

parengtus ir  Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nustatyta  tvarka

patikslintus projektus;

     4) žemė,   Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

suteikta  arba  numatoma  suteikti  mokslo  ir  mokymo  įstaigoms

eksperimentams bei kitoms mokslo ir mokymo reikmėms;

     5) miškai,   pagal Lietuvos  Respublikos įstatymus priskirti

valstybiniams   rezervatams,   nacionaliniams   ir   regioniniams

parkams, kurortų  sanitarinės apsaugos  zonoms,  miestų  miškams,

miško parkams, miško genetiniams rezervatams, miško medelynams ir

sėklininkystės plantacijoms.

     Taip pat  neprivatizuojami miškai,  priskirti Baltijos jūros

ir Kuršių  marių apsauginėms  juostoms  iki  7  km  pločio,  ypač

vertingiems rekreaciniams  prie vandens  telkinių ir  gyvenviečių

esantiems  miškams,   miškų  mokslinio   tyrimo  ir   mokymo  bei

selekcinės  sėklininkystės   objektams,  kurių  sąrašus  tvirtina

Lietuvos Respublikos  Vyriausybė;

     6)  ištirtų   ir  nustatyta  tvarka  patvirtintų  naudingųjų

iškasenų telkinių žemė;

     7) valstybinių  rezervatų, valstybinių  parkų bei biosferos

monitoringo teritorijų  rezervatų, rezervatinių  apyrubių, Kuršių

nerijos nacionalinio  parko, valstybinės reikšmės gamtos paminklų

žemė;

     8) žemė,  kurioje  pastatyti  ar  projektuojami  valstybinės

nuosavybės objektai;

     9)   nacionalinių   ir  regioninių   parkų  bei   draustinių

teritorijoje esantys  miškai, krūmai,  vandenys, pelkės, smėlynai

ir kitos  nenaudojamos žemės,  išskyrus iki  5 ha  ploto sklypus,

įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas jeigu  šios neprivatizuotinos

žemės  naudmenos   yra  pažymėtos  nustatyta  tvarka  parengtuose

teritorijų  planavimo   dokumentuose,  suderintuose  su  Aplinkos

apsaugos  ministerija,   Miškų  ūkio  ministerija  ir  Valstybine

žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

     10) žemė,   kurią užima  valstybinės  socialinės  globos  ir

rūpybos įstaigos,  taip pat  šioms įstaigoms priskirta žemės ūkio

paskirties žemė ar miškas;

     11)   buvusios   bažnyčių   (religinių   konfesijų   ir   jų

institucijų)  žemės  valdos,  kurios  nėra  priskirtos  valstybės

išperkamai žemei.

     12) žemė,  nustatyta  tvarka  priskirta Lietuvos Respublikos

pajūrio juostai.

 

        Pakeitimai:

        1.Nr.1-2565;  1992.05.07.;

          Žin., 1992, Nr.15- 404;

        2.Nr.1-230; 1993.07.15.;

          Žin., 1993, Nr.32-727,

        3.Lietuvos Respublikos 1995 06 13

          Įstatymas Nr.1-94.

          Žin., 1995, Nr.53-1295

       4. Lietuvos Respublikos 1995 11 30

          Įstatymas Nr.1-1112

          Žin., 1995, Nr.103-2301

 

 

 

     14 straipsnis. Neteko galios.

 

        Pakeitimai:

        1.Nr.1-230;  1993.07.15.;

          Žin.,  1993, Nr.32-727;

        2.Lietuvos Respublikos 1995 06 13

          Įstatymas Nr.1-94.

          Žin., 1995, Nr.53-1295

 

 

     15 straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas naudojimui

 

     1. Fiziniai   ir juridiniai  asmenys, pageidaujantys naudoti

valstybinę žemę  kaimo vietovėje,  žemės reformos  metu  pateikia

paraiškas agrarinės reformos tarnyboms, nurodydami šiuo

metu jiems  nustatyta  tvarka  suteiktos  naudotis  žemės  plotą,

pageidaujamos  žemės   plotą,  ūkinės   veiklos  būdą,  naudojimo

terminą, sklypo  vietą ir,  prireikus  žemės  poreikio  techninį-

ekonominį pagrindimą.

     2.  Pagal   fizinių  ir   juridinių  asmenų   prašymus   bei

valstybinio žemės  kadastro  medžiagą,  atsižvelgiant  į  turimos

valstybinio žemės  fondo  žemės  plotą  ir  žemės  naudotojų  bei

valstybės  interesus,   žemės   reformos   žemėtvarkos   projekte

numatomas žemės  ploto paskirstymas  naujiems žemės  naudotojams.

Patvirtinus žemės  reformos žemėtvarkos  projektą, žemės  sklypai

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka  suteikiami

naudotis arba išnuomojami.

     3.  Kuriant   žemės  ūkio  bendroves  ir  kitas  įmones,  jų

steigėjai iki  steigimo sutarties  sudarymo turi  gauti

agrarinės reformos  tarnybos   išvadą apie    galimą  tai  įmonei

išnuomoti žemės plotą ir jo vietą.

     4.  Įmonėms   suteikiamų  naudotis  žemės  sklypų  dydis  ir

išsidėstymas turi  užtikrinti galimybę  juos racionaliai tvarkyti

ir efektyviai ūkininkauti.

     5. Miestuose   valstybinė žemė

parduodama,  suteikiama   privatinėn  nuosavybėn  neatlygintinai,

suteikiama  naudotis   arba  išnuomojama   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės nustatyta  tvarka, vadovaujantis  statybos projektais

ir schemomis.

 

          Pakeitimai:

          1.Nr.1-230;  1993.07.15.;

            Žin.,  1993, Nr.32- 727;

          2. Lietuvos Respublikos 1995 06 13

            Įstatymas Nr.1-94.

            Žin., 1995, Nr.53-1295

 

 

   16 straipsnis. Gyventojų asmeninio ūkio žemė

 

     1. Rengiant  žemės reformos  žemėtvarkos projektą  asmeninio

ūkio žemės  sklypų išdėstymas gali būti patikslinamas, jeigu taip

nusprendė   asmenų,    naudojančių   šią   žemę   toje   vietoje,

susirinkimas. Susirinkimo  sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką

nustato Žemės ūkio ministerija.

     Tikslinant asmeninio  ūkio žemės  sklypų išsidėstymą pirmumo

teisę  rinktis   sklypo  vietą  turi  toje  vietovėje  gyvenantys

asmenys,  kurių   žemę  išperka   valstybė,  remdamasi   Lietuvos

Respublikos įstatymo  "Dėl piliečių  nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą  atstatymo tvarkos  ir sąlygų"  12 straipsnio

pirmosios dalies 3 punkto nuostatomis.

     2. Asmeninio  ūkio žemės  naudotojai gali  šią žemę  įsigyti

privatinėn nuosavybėn, jei jos sklypai įtraukiami į susigrąžinamą

natūra arba  ekvivalentine natūra  žemės  plotą  arba  jeigu  šie

asmenys neturėjo  susigrąžintinos žemės  arba jos  turėjo mažiau,

negu naudoja asmeniniam ūkiui. Šiais atvejais žemės sklypai jiems

parduodami Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka,

išskyrus žemę,  kuri buvo  suteikta po  1993 m.  liepos 1  d.  ir

skirta plote,  kuris iki  tol nebuvo naudotas gyventojų asmeninio

ūkio poreikiams.  Už perkamą žemę gali būti atsiskaitoma iš karto

arba išsimokėtinai, bet ne vėliau kaip per 15 metų.

     3. Asmenims,  kurie pagal  įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės

teisių  į  išlikusį  nekilnojamąjį  turtą  atstatymo  tvarkos  ir

sąlygų" turi  teisę susigrąžinti ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės  plotą, tačiau pageidauja kompensacijos arba savo

teisę  susigrąžinti   žemę  perleidžia   kitiems  asmenims,  arba

atsisako šios teisės kitų pretendentų naudai, asmeninio ūkio žemė

neparduodama.

     4.  Asmeniniam  ūkiui  skirtą  žemę  turi  teisę  nusipirkti

lengvatinėmis  sąlygomis   iš  šeimos  tik  vienas  asmuo,  kuris

Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl kaimo

gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" (1990 m. liepos 26 d. Nr.I-

411) priėmimo  dieną buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą ir yra

buvęs žemės  ūkio įmonės  darbuotojas arba  pensininkas, išdirbęs

ūkyje ne mažiau kaip 5 metus, ir jeigu šis asmuo:

     1) ir  dabar gyvena kaimo vietovėje ar buvusio rajono mieste

bei turėjo teisę gauti asmeninio ūkio žemę ir ja naudojosi;

     2)  yra  kaime  gyvenančios  daugiavaikės  šeimos  tėvas  ar

motina, nesvarbu, koks jų darbo stažas žemės ūkio įmonėse;

     3) gyvena  kaimo vietovėje ar ten dirba arba dirbo švietimo,

kultūros,   medicinos,   melioracijos   ir   kitose   žemės   ūkį

aptarnaujančiose įmonėse bei įstaigose.

     5. Po 1990 m. liepos 26 d. išsiskyrę sutuoktiniai turi teisę

lengvatinėmis sąlygomis pirkti: buvęs sutuoktinis, su kuriuo likę

gyventi vaikai  ar kiti  išlaikytiniai -  2/3  šeimos  naudojamos

asmeninio ūkio  žemės, kitas  sutuoktinis -  1/3. Iškilę  tarp jų

ginčai sprendžiami teismine tvarka.

     6. Kiti  asmenys žemę  asmeniniam ūkiui  gali pirkti pirkimo

metu galiojančia tvarka ir žemės kainomis.

     7. Tuo  atveju, kai asmeninio ūkio žemės naudotojas sumokėjo

už perkamą asmeninio ūkio žemę, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis

nebuvo sudaryta, jam mirus, teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina

toje  vietovėje  gyvenantiems  testamentiniams  arba  šaukiamiems

paveldėti pagal  įstatymą įpėdiniams,  jeigu šie  paveldėjo  toje

vietovėje esančius  pastatus (ar  jų dalį) bei patys ar jų šeimos

nariai neturi asmeninio ūkio žemės.

     8.  Jei   apylinkių  tarybos   pagal  anksčiau   galiojusius

įstatymus  nepriėmė   sprendimo  suteikti   asmeninio  ūkio  žemę

piliečiams,  turėjusiems   teisę  šią   žemę  gauti,   apskrities

valdytojas,  remdamasis   agrarinės  reformos  tarnybos  pateikta

medžiaga,  gali   priimti  sprendimą,   patvirtinantį,  kad   šie

piliečiai teisėtai  naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau

kaip 2-3  ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų). Apskrities

valdytojui priėmus  tokį  sprendimą,  šie  asmeninio  ūkio  žemės

naudotojai  gali   tą  žemę  įsigyti  privatinėn  nuosavybėn  šio

straipsnio  nustatyta tvarka.

     9. Asmeninio  ūkio žemės sklypas (jo dalis) neparduodamas jį

naudojantiems asmenims,  kuriems jis  buvo suteiktas  pažeidžiant

galiojančius įstatymus.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-230; 1993.07.15.;

       Žin., 1993, Nr.32-727;

     2.Nr.1-476; 1994.05.24;

       Žin., 1994, Nr.43-777.

     3.Lietuvos Respublikos 1995 06 13

       Įstatymas Nr.1-94.

       Žin., 1995, Nr.53-1295

    6. Lietuvos Respublikos 1995 11 30

       Įstatymas Nr.1-1112

       Žin., 1995, Nr.103-2301

 

 

                     IV skyrius

 

 

                Žemės reformos vykdymas

 

 

     17 straipsnis. Žemės reformos vykdytojai

 

     1. Žemės  reformą   vykdo  apskričių  valdytojai  bei  į  jų

administracijos sudėtį įeinančios agrarinės reformos tarnybos. Jų

darbą   koordinuoja    ir   kontroliuoja   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybė. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės

privatizavimo darbams  miestuose bei  kaimo vietovėse  metodiškai

vadovauja Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės

ūkio ministerijos.

     2. Žemės  reformos žemėtvarkos  projektus rengia Valstybinis

žemėtvarkos institutas. 

     3. Miestų teritorinio planavimo

projektus  rengia   specializuotos  projektavimo   įmonės  vietos

savivaldos vykdomųjų institucijų.

     4.Skundus  dėl   žemės  reformos  metu  suformuotų  žemėnaudų

tinkamumo  bei   dėl  žemės  privatizavimui  ir  nuomai  parengtų

dokumentų atitikimo  įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams

nagrinėja  apskrities   valdytojo  administracija  ir  Valstybinė

žemėtvarkos  ir  geodezijos  tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Žemės   reformą   vykdantys   pareigūnai,  pažeidę  šio  įstatymo

reikalavimus,  traukiami   atsakomybėn   įstatymų   ir   Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

          Pakeitimai:

     1.Nr.1-230; 1993.07.15.;

       Žin., 1993, Nr.32-727;

     2.Nr.1-476; 1994.05.24.;

       Žin., 1994, Nr.43-777.

     3.Lietuvos Respublikos 1995 06 13

       Įstatymas Nr.1-94.

       Žin., 1995, Nr.53-1295

 

 

     18 straipsnis. Prašymų žemei gauti pateikimo  ir

                    svarstymo tvarka

 

     1.  Fiziniai  ir  juridiniai  asmenys,  pageidaujantys  įsigyti

žemės  ūkinei   ir  kitai   veiklai,  prašymus   pateikia  agrarinės

reformos tarnybai pagal pageidaujamo įsigyti žemės sklypo buvimo vietą.

Prašymai  žemei  įsigyti pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka ir terminais.

     2. Agrarinės reformos tarnyba kartu su  Valstybiniu  žemėtvarkos

institutu išanalizuoja prašymus žemei gauti, parengia  sprendimų  dėl

jų tenkinimo projektus ir apie tai raštu informuoja pretendentus.

 

          Pakeitimai:

          1. Lietuvos Respublikos 1995 06 13

          Įstatymas Nr.1-94.

          Žin., 1995, Nr.53-1295

 

 

     19 straipsnis. Skundų dėl žemės reformos vykdytojų

                    sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo

                    tvarka

 

    1. Fiziniai   ir  juridiniai   asmenys   agrarinės   reformos

tarnybos  sprendimus   dėl  prašymų  gauti  žemę  tenkinimo  gali

apskųsti apskrities  valdytojui  per  mėnesį  nuo  šių  sprendimų

gavimo. Apskrities valdytojas gautą skundą per mėnesį išnagrinėja

ir priima sprendimą.

     Apskrities  valdytojų  sprendimai dėl žemės įsigijimo per 20

dienų nuo jų priėmimo gali būti apskųsti teismui.

     2.  Nustačius   įstatymų  pažeidimus,  žemės  reformos  metu

neteisėtai įsigyta žemė paimama į valstybinį žemės fondą įstatymo

ie Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, netaikant senaties terminų.

 

     Pakeitimai:

     1. Nr.1-230; 1993.07.15.;

        Žin., 1993, Nr.32-727;

     2. Nr.1-476; 1994.05.24.;

        Žin., 1994, Nr.43-777.

     3. Lietuvos Respublikos 1995 06 13

        Įstatymas Nr.1-94.

        Žin., 1995, Nr.53-1295

 

 

                    V skyrius

 

 

                   Žemėtvarkos darbai

 

 

     20 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų

                    sudarymas

 

     1.Žemė reformos  žemėtvarkos projektas rengiamas teritorijai,

kurios  ribas   nustato  apskrities  valdytojas.  Žemės  reformos

žemėtvarkos  projektų  bei  jų  parengimui  reikalingų  planų  ir

žemėtvarkos  schemų  turinį  nustato  Valstybinė  žemėtvarkos  ir

geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

     2.   Žemės   reformos  žemėtvarkos   projektai  rengiami  ir

žemėtvarkos darbai  atliekami  valstybės  lėšomis.  Jų  parengimo

grafikus tvirtina Žemės ūkio ministerija.

 

     Pakeitimai:

     1.Nr.1-476; 1994.05.24.;

       Žin., 1994, Nr.43-777.

     2.Lietuvos Respublikos 1995 06 13

       Įstatymas Nr.1-94.

       Žin., 1995, Nr.53-1295

 

 

     21 straipsnis.  Žemės   reformos   žemėtvarkos

                    projektų svarstymo, derinimo ir

                    tvirtinimo tvarka

 

     1.   Žemės    reformos   žemėtvarkos   projektai   svarstomi

pretendentų   gauti   žemės   (fizinių   ir   juridinių   asmenų)

susirinkimuose,   dalyvaujant    agrarinės   reformos

tarnybai,  ir   suderinamai  su   suinteresuotomis  valstybinėmis

institucijomis.

     2.  Suderintus   kompleksinius  žemės  reformos  žemėtvarkos

projektus tvirtina apskrities valdytojas.

 

         Pakeitimai:

          1. Lietuvos Respublikos 1995 06 13

            Įstatymas Nr.1-94.

            Žin., 1995, Nr.53-1295

 

 

      22  straipsnis.  Žemės  sklypų   paženklinimas   ir

                       žemės nuosavybės teisės dokumentų

                       išdavimas

 

     Patvirtintus   žemės    reformos   žemėtvarkos    projektus,

valstybinis žemėtvarkos  institutas paženklina žemės sklypų ribas

vietovėje ir  parengia žemės nuosavybės ir žemės naudojimo teisės

dokumentus.

     Šių   dokumentų formas,    parengimo  ir    išdavimo  tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                        VYTAUTAS      LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1991 m. liepos 25 d.

     Nr. I-1607

_