Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996.11.20)

Pakeitimai:

1. Nr.1-2138; 1991.12.20.; Žin., 1992, Nr.1-11;

2. Nr.1-2214; 1992.01.16.; Žin., 1992, Nr.3-45;

3. Nr.1-2565; 1992.05.07.; Žin., 1992, Nr.15-404;

4. Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

5. Nr.1-447; 1994.04.26.; Žin., 1994, Nr.34-621;

6. Nr.1-476; 1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.

Lietuvos Respublikos 1995 06 13

Įstatymas Nr.1-940

Žin., 1995, Nr.53-1295

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos 1995 11 30

Įstatymas Nr.1-1112

Žin., 1995, Nr.103-2301

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

Nr. I-1606, 96.11.05, Žin., 1996, Nr.109-2475 (96.11.13)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMAS

I skyrius.Bendrieji nuostatai

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės santykius ir

žemės reformos tvarką.

2 straipsnis. Žemės reformos tikslas

Žemės reformos tikslai: įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę

į žemės nuosavybę ir naudojimą, įstatymų nustatyta tvarka ir

sąlygomis grąžinant nusavintą žemę bei parduodant ar išnuomojant

valstybinę žemę; suformuoti efektyviam ūkininkavimui pritaikytas

žemės ūkio paskirties žemėnaudas; sudaryti teisines ir

organizacines prielaidas disponuoti privačia žeme rinkos

ekonomikos sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

3 straipsnis. Žemės reformos objektas

Žemės reformos objektas yra Lietuvos Respublikos žemės

fondas.

4 straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos

1. Žemės reforma kaimo vietovėje vykdoma pagal žemės

reformos žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais

žemės santykius reguliuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į

pageidaujančių įsigyti bei naudoti žemę fizinių ir juridinių

asmenų interesus bei būtinumą suformuoti ekonomiškai efektyvias

ūkines struktūras.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką."

2. Žemės reformos procesas apima teisinį, ekonominį ir

ekologinį pagrindimą, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės

reformos projektų parengimą, derinimą bei tvirtinimą, teisinį

žemės nuosavybės ar nuomos įforminimą.

3. Žemės reforma vykdoma valstybės ir fizinių bei juridinių

asmenų lėšomis.

4. Privatizuojant žemę, valstybės lėšomis pastatyti

melioracijos įrenginiai paprastai paliekami valstybės

nuosavybėje. Jų priežiūrą ir apsaugą reglamentuoja Lietuvos

Respublikos žemės įstatymas ir kiti teisiniai aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

5 straipsnis. Žemės nuosavybės rūšys

Lietuvos Respublikoje žemė yra privatinė ir valstybinė

nuosavybė.

Privatinės nuosavybės žemę sudaro piliečių įsigyta žemė,

įskaitant šioje žemėje augantį mišką arba joje esančius vandenis.

Valstybei nuosavybės teise priklauso žemė, nurodyta

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje.

Žemės reformos metu sudaromi žemėtvarkos projektai ir pagal

juos suformuojamos nustatytą tikslinę paskirtį turinčios

žemėnaudos, kurių pagrindu žemė gali priklausyti vienam

piliečiui, valstybei, taip pat (bendrosios nuosavybės teise) -

keliems fiziniams asmenims arba fiziniams asmenims ir valstybei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-94; 1995 06 13 ; Žin., 1995, Nr.53-1295

II skyrius

Privati žemė

6 straipsnis. Žemės privatizavimas

1. Teisę į privatinę žemės nuosavybę turi tie asmenys, kurie

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai, turi

šią pilietybę patvirtinantį dokumentą.

2. Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai:

nuosavybės teisės atstatymas, žemę grąžinant arba suteikiant

neatlygintinai; žemės pirkimas iš valstybės.

Žemė suteikiama nuosavybėn neatlygintinai:

1) asmenims, kurių šeimos buvo įkeldintos į

Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių

Lenkijos ir Prūsijos (dabartinė Rusijos Federacijos Kaliningrado

sritis) teritorijose, tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip ir

asmenims, kuriems žemė ir miškas sugrąžinami ekvivalentine

natūra, bet ne daugiau, kaip šie asmenys turėjo žemės ar miško

nuosavybės teise, arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos

Respublikos teritoriją;

2) asmenims, įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų"

nustatyta tvarka kompensuojant už žemę, turėtą miestuose ir

miesto tipo gyvenvietėse, arba valstybės išperkamą žemę;

3) asmenims, išsikeliantiems iš grąžinamų buvusiems

savininkams gyvenamųjų namų, suteikiant žemės sklypus

individualiai statybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

4) Vyčio Kryžiaus ordinu ir Vyčio Kryžiumi apdovanotiems

asmenims, žuvusiųjų (mirusiųjų) tokių asmenų sutuoktiniams, o

jeigu sutuoktinio nėra, - tėvams arba vaikams, arba jų prašymu

suteikiamas žemės sklypas individualiai statybai Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

5) asmenims, iki 1993 m. rugsėjo 10 d. nepateikusiems

prašymų atstatyti nuosavybės teisę į jiems priklausiusią žemę ir

mišką (išskyrus piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisės

atstatymą po nustatyto termino), suteikiant laisvos valstybinės

žemės fondo žemės sklypus Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

3. Žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama ūkininko

ūkiui steigti, bendrai žemės ūkio veiklai, asmeniniam ūkiui bei

kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms

bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai.

Bendrai žemės ūkio veiklai įsigyta žemė - tai žemė, kurią

jos savininkai nuomoja juridinio asmens teise veikiančioms žemės

ūkio įmonėms.

4. Įsigytos privatinėn nuosavybėn žemės (miško) sklypai

vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai nustatomi

Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos nustatyta tvarka. Suprojektuotos ir vietovėje

paženklintos privačios žemės (miško) sklypų ribos atliekant

tikslius geodezinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės

(miško) sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimų

tikslumo, valstybei arba žemės (miško) savininkui

nekompensuojama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-2138; 1991.12.20.; Žin., 1992, Nr.1-11;

Nr.1-2214; 1992.01.16.; Žin., 1992, Nr.3-45;

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-447; 1994.04.26.; Žin., 1994, Nr.34-621.

Nr.1-94; 1995 06 13 ; Žin., 1995, Nr.53-1295

Nr.1-1112 ; 1995 11 30; Žin., 1995, Nr.103-2301

7 straipsnis. Nuosavybės teisės į žemę atstatymas

Žemės nuosavybės teisės atstatymo miestuose ir kaimo

vietovėse tvarką, žemės ir miško sklypų dydžius ir grąžinimo

sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo

tvarkos ir sąlygų".

8 straipsnis. Žemės pardavimas piliečiams

1. Piliečiai, įsigydami žemės ūkio paskirties žemę, kurios

žemėnaudos, suformuotos pagal Valstiečio ūkio įstatymą arba pagal

žemės reformos žemėtvarkos projektus, yra didesnės negu

sugrąžinamos privatinėn nuosavybėn žemės ekvivalentiškas plotas,

taip pat jeigu jie neturėjo susigrąžinamos, perka ją iš valstybės

išsimokėtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,

bet ne ilgiau kaip per 15 metų. Kitą žemę piliečiai įsigyja

išpirkdami iš karto arba per Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytą laiką, bet ne ilgesnį kaip per 10 metų.

2. Ūkininko ūkiui steigti žemė parduodama pasirengusiems

ūkininkauti asmenims. Pasirengimą ūkininkauti įvertina

apskrities valdytojo sudaryta komisija Žemės ūkio ministerijos

nustatyta tvarka.

3. Bendrai žemės ūkio veiklai žemę gali nusipirkti esamų

arba steigiamų žemės ūkio bendrovių, akcinių bendrovių, ūkinių

bendrijų, kooperatyvų ir kitų žemės ūkio įmonių nariai.

4. Kitai žemės ūkio veiklai žemę gali pirkti asmenys, kurie

ją naudos asmeninio ūkio poreikiams.

5. Valstybiniai miškai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties

žemėnaudas ir sudarantys atskirus ne didesnius kaip 10 ha miško

masyvus, gali būti parduodami žemės savininkams, turintiems su

šiuo mišku susisiekiančias žemės valdas. Kiti miškai, įsiterpę

tarp sugrąžinamų privatinėn nuosavybėn miško sklypų, parduodami

konkurso būdu, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje

numatytus atvejus.

6. Ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais

miestuose žemė parduodama Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Parduodamos valstybinės žemės ir miško kainą bei mokėjimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-2214; 1992.01.16.; Žin., 1992, Nr.3-45;

Nr.1-2565; 1992.05.07.; Žin., 1992, Nr.15-404;

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-94; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

9 straipsnis. Parduodamos žemės plotų dydžiai

1. Piliečiams, įsigyjantiems žemę ūkininko ūkiui steigti

arba bendrai žemės ūkio veiklai, žemės reformos metu galima

parduoti tiek valstybinės žemės, kad vienai šeimai susigrąžintos

ir pirktos žemės tektų: bendro ploto - iki 80 ha, iš jo žemės

ūkio naudmenų - iki 50 ha, miško - iki 25 ha, ežerų - iki 5 ha.

Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir žemėtvarkos projekte

suformuotos žemėnaudos racionalias ribas, apskrities valdytojo

sprendimu šie maksimaliai leistini plotai gali būti iki 10

procentų padidinti.

Sugrąžinant žemę, suformuotos pagal žemėtvarkos projektą

žemėnaudos plotas gali būti didesnis už turėtos žemės plotą arba

jam ekvivalentišką plotą ne daugiau kaip 10 procentų; už žemės

ploto skirtumą pilietis sumoka valstybei Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Piliečiams kitai žemės ūkio veiklai (asmeniniam ūkiui)

žemės reformos metu galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad

vienai šeimai nuosavybės teise priklausančios žemėnaudos ribose

būtų ne daugiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, įskaitant šeimos

narių susigrąžintą ir pirktą lengvatinėmis sąlygomis arba pagal

tuo metu galiojančias kainas žemę.

3. Piliečiams, individualių (personalinių) ne žemės ūkio

produkciją gaminančių įmonių savininkams šių įmonių veiklai

parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas:

įmonių rejestre įregistruotoms įmonėms - pagal faktiškai

įmonių veiklai reikalingą žemės plotą;

steigiamoms įmonėms - pagal detaliuose planuose nustatytas

žemės sklypų ribas.

4. Atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta

statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais,

kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės

sklypas. Kaip taisyklė, sodybai parduodamas žemės plotas

faktiškai yra sodybos užimamose ribose.

5.Miestuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką,

privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai,

bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,

Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose,

Palangoje, Birštone ir 0,3 ha - kituose miestuose. Parduodamo

žemės sklypo norma apskrities valdytojo sprendimu gali būti

padidinta parduodant visą faktiškai naudojamą namų valdos žemės

sklypą namo savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies

pagal nustatyta tvarka patvirtintus ir savivaldybės mero

(valdybos) suderintus teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma

panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar, suformavus

atskirą atidalijamą sklypą, individualiai satybai.

Parduodant esamų privačių namų valdų žemės sklypus, jei

šiuose namuose gyvena dviejų ir daugiau bendrasavininkių šeimos,

maksimalų faktiškai naudojamo ir galimo parduoti žemės sklypo

plotą nustato vietos savivaldos institucija.

6. Sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems

steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo

išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha.

7. Nauji žemės sklypai vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų

namų statybai parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyto dydžio pagal patvirtintus teritorinio planavimo

dokumentus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-2214; 1992.01.16.; Žin., 1992, Nr.3- 45;

Nr.1-2565; 1992.05.07.; Žin., 1992, Nr.15-404;

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-94; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

Nr.1-1112; 1995 11 30; Žin., 1995, Nr.103-2301

10 straipsnis. Pretendentų įsigyti žemės ūkio

paskirties žemę eilė

1. Vykdant žemės reformą, žemės ūkio paskirties žemė

įsigyjama pagal suprojektuotas žemėnaudas laikantis šios

pretendentų įsigyti žemę eilės:

1) asmenys, turintys teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui;

2) kaime gyvenantys asmenys, susigrąžinantys toje

vietovėje esančią žemę natūra;

3) asmenys, kuriems žemė buvo leista naudotis pagal

Valstiečio ūkio įstatymą, tačiau šios žemės suteikimas nebuvo

nustatytu laiku įformintas, taip pat kaimo vietovėje

gyvenantys asmenys, kurių turėtoji žemė buvo suteikta kitiems

asmenims pagal Valstiečio ūkio įstatymą;

4) kiti asmenys, susigrąžinantys žemę natūra;

5) vietos gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine

natūra buvusios apylinkės teritorijoje turėtą žemę, taip pat

asmenys, susigrąžinantys ekvivalentine natūra arba perkantys

jų nuomojamą ar laisvą valstybinę žemę ūkininko ūkiui steigti,

kai ši žemė pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus

normatyvus reikalinga įsigytų nuosavybėn buvusių žemės ūkio

įmonių gamybiniams pastatams eksploatuoti;

6) kaime gyvenantys politiniai kaliniai ir tremtiniai

arba jų vaikai, susigrąžinantys buvusios apylinkės

teritorijoje turėtą žemę ekvivalentine natūra. Kai šie asmenys

gyvena mieste, jų prašymu jiems gali būti sugrąžinta

apskrities, kurioje jie gyvena, kaimo vietovėje tik dalis (ne

daugiau kaip 2 ha kiekvienam pretendentui) turėtos žemės, o už

likusią dalį išmokama kompensacija, jeigu įstatyme "Dėl

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atstatymo tvarkos ir sąlygų" nenustatyta kitaip;

7) kiti vietos gyventojai, susigrąžinantys žemę

ekvivalentine natūra;

8) vietos gyventojai, perkantys valstybinę žemę ūkininko

ūkiui steigti ar bendrai žemės ūkio veiklai;

9) kiti piliečiai, susigrąžinantys žemę ekvivalentine

natūra;

10) kiti piliečiai, perkantys valstybinę žemę.

2. Jeigu tą patį žemės plotą pretenduoja susigrąžinti

ekvivalentine natūra ar pirkti keli asmenys, turintys vienodą

pirmumo teisę jį įsigyti, žemės sklypų paskirstymas sprendžiamas

pagal parengtą žemėtvarkos projektą. Jeigu šie asmenys su

suprojektuotu žemės sklypų išdėstymu nesutinka, žemė sugrąžinama

ekvivalentine natūra arba parduodama aukciono būdu.

3. Žemės savininkai turi pirmumo teisę pirkti ne konkurso

būdu gretimus valstybinės žemės ir miško sklypus, nepatogius

naudoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

4. Asmenys, turintys specialių miškininkystės žinių ir miškų

tvarkymo patirtį, turi teisę ne konkurso būdu pirkti nepatogius

administruoti valstybinių miškų sklypus, kurių vietos gyventojai

nepretenduoja susigrąžinti natūra arba ekvivalentine natūra.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr. I-1606, 96.11.05, Žin., 1996, Nr.109-2475 (96.11.13)

11 straipsnis. Disponavimas privatizuota žeme ir mišku

ir jų naudojimo apribojimai

Disponavimą privatizuota žeme ir mišku bei jų naudojimo

apribojimus nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Miškų

įstatymas ir Saugomų teritorijų įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.2565; 1992.05.07.; Žin., 1992, Nr.15- 404;

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-94; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

12 straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės

privatizavimas

1. Saugomų vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama,

suderinus su atitinkamomis valstybinėmis tarnybomis, gali būti

privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui.

2. Sprendimai dėl žemės sugrąžinimo bei suteikimo

nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės žemės pirkimo-

pardavimo sutartys sudaromos tik jeigu pilietis sutinka su jo

įsigyjamam žemės sklypui žemės reformos žemėtvarkos projekte ir

kituose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis

specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, žemės

servitutais ir kitais veiklos apribojimais.

3. Savininkams, nesilaikantiems nustatytų žemės naudojimo

apribojimų, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

materialinė atsakomybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-94.; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

III skyrius

Valstybinė žemė

13 straipsnis. Neprivatizuotina žemė

Privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama:

1) kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių,

taip pat valstybinės sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė;

2) žemė kaimo gyvenvietėse, naudotina bendroms gyventojų ar

kitoms visuomenės reikmėms pagal parengtus ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikslintus šių

gyvenviečių užstatymo projektus;

3) miestų,miestelių irkaimų bendram naudojimui ir

visuomeninei statybai bei rekreacijai naudotina žemė pagal

parengtus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

patikslintus projektus;

4) žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

suteikta arba numatoma suteikti mokslo ir mokymo įstaigoms

eksperimentams bei kitoms mokslo ir mokymo reikmėms;

5) miškai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priskirti

valstybiniams rezervatams, nacionaliniams ir regioniniams

parkams, kurortų sanitarinės apsaugos zonoms, miestų miškams,

miško parkams, miško genetiniams rezervatams, miško medelynams ir

sėklininkystės plantacijoms.

Taip pat neprivatizuojami miškai, priskirti Baltijos jūros

ir Kuršių marių apsauginėms juostoms iki 7 km pločio, ypač

vertingiems rekreaciniams prie vandens telkinių ir gyvenviečių

esantiems miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei

selekcinės sėklininkystės objektams, kurių sąrašus tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

6) ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingųjų

iškasenų telkinių žemė;

7) valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos

monitoringo teritorijų rezervatų, rezervatinių apyrubių, Kuršių

nerijos nacionalinio parko, valstybinės reikšmės gamtos paminklų

žemė;

8) žemė, kurioje pastatyti ar projektuojami valstybinės

nuosavybės objektai;

9) nacionalinių ir regioninių parkų bei draustinių

teritorijoje esantys miškai, krūmai, vandenys, pelkės, smėlynai

ir kitos nenaudojamos žemės, išskyrus iki 5 ha ploto sklypus,

įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas jeigu šios neprivatizuotinos

žemės naudmenos yra pažymėtos nustatyta tvarka parengtuose

teritorijų planavimo dokumentuose, suderintuose su Aplinkos

apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija ir Valstybine

žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

10) žemė, kurią užima valstybinės socialinės globos ir

rūpybos įstaigos, taip pat šioms įstaigoms priskirta žemės ūkio

paskirties žemė ar miškas;

11) buvusios bažnyčių (religinių konfesijų ir jų

institucijų) žemės valdos, kurios nėra priskirtos valstybės

išperkamai žemei.

12) žemė, nustatyta tvarka priskirta Lietuvos Respublikos

pajūrio juostai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-2565; 1992.05.07.; Žin., 1992, Nr.15- 404;

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727,

Nr.1-94; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

Nr.1-1112; 1995 11 30; Žin., 1995, Nr.103-2301

14 straipsnis. (Panaikintas)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-94; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

15 straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas naudojimui

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys naudoti

valstybinę žemę kaimo vietovėje, žemės reformos metu pateikia

paraiškas agrarinės reformos tarnyboms, nurodydami šiuo

metu jiems nustatyta tvarka suteiktos naudotis žemės plotą,

pageidaujamos žemės plotą, ūkinės veiklos būdą, naudojimo

terminą, sklypo vietą ir, prireikus žemės poreikio techninį-

ekonominį pagrindimą.

2. Pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus bei

valstybinio žemės kadastro medžiagą, atsižvelgiant į turimos

valstybinio žemės fondo žemės plotą ir žemės naudotojų bei

valstybės interesus, žemės reformos žemėtvarkos projekte

numatomas žemės ploto paskirstymas naujiems žemės naudotojams.

Patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami

naudotis arba išnuomojami.

3. Kuriant žemės ūkio bendroves ir kitas įmones, jų

steigėjai iki steigimo sutarties sudarymo turi gauti

agrarinės reformos tarnybos išvadą apie galimą tai įmonei

išnuomoti žemės plotą ir jo vietą.

4. Įmonėms suteikiamų naudotis žemės sklypų dydis ir

išsidėstymas turi užtikrinti galimybę juos racionaliai tvarkyti

ir efektyviai ūkininkauti.

5. Miestuose valstybinė žemė

parduodama, suteikiama privatinėn nuosavybėn neatlygintinai,

suteikiama naudotis arba išnuomojama Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis statybos projektais

ir schemomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32- 727;

Nr.1-94; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

16 straipsnis. Gyventojų asmeninio ūkio žemė

1. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą asmeninio

ūkio žemės sklypų išdėstymas gali būti patikslinamas, jeigu taip

nusprendė asmenų, naudojančių šią žemę toje vietoje,

susirinkimas. Susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką

nustato Žemės ūkio ministerija.

Tikslinant asmeninio ūkio žemės sklypų išsidėstymą pirmumo

teisę rinktis sklypo vietą turi toje vietovėje gyvenantys

asmenys, kurių žemę išperka valstybė, remdamasi Lietuvos

Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 straipsnio

pirmosios dalies 3 punkto nuostatomis.

2. Asmeninio ūkio žemės naudotojai gali šią žemę įsigyti

privatinėn nuosavybėn, jei jos sklypai įtraukiami į susigrąžinamą

natūra arba ekvivalentine natūra žemės plotą arba jeigu šie

asmenys neturėjo susigrąžintinos žemės arba jos turėjo mažiau,

negu naudoja asmeniniam ūkiui. Šiais atvejais žemės sklypai jiems

parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,

išskyrus žemę, kuri buvo suteikta po 1993 m. liepos 1 d. ir

skirta plote, kuris iki tol nebuvo naudotas gyventojų asmeninio

ūkio poreikiams. Už perkamą žemę gali būti atsiskaitoma iš karto

arba išsimokėtinai, bet ne vėliau kaip per 15 metų.

3. Asmenims, kurie pagal įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir

sąlygų" turi teisę susigrąžinti ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės plotą, tačiau pageidauja kompensacijos arba savo

teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems asmenims, arba

atsisako šios teisės kitų pretendentų naudai, asmeninio ūkio žemė

neparduodama.

4. Asmeniniam ūkiui skirtą žemę turi teisę nusipirkti

lengvatinėmis sąlygomis iš šeimos tik vienas asmuo, kuris

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl kaimo

gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" (1990 m. liepos 26 d. Nr.I-

411) priėmimo dieną buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą ir yra

buvęs žemės ūkio įmonės darbuotojas arba pensininkas, išdirbęs

ūkyje ne mažiau kaip 5 metus, ir jeigu šis asmuo:

1) ir dabar gyvena kaimo vietovėje ar buvusio rajono mieste

bei turėjo teisę gauti asmeninio ūkio žemę ir ja naudojosi;

2) yra kaime gyvenančios daugiavaikės šeimos tėvas ar

motina, nesvarbu, koks jų darbo stažas žemės ūkio įmonėse;

3) gyvena kaimo vietovėje ar ten dirba arba dirbo švietimo,

kultūros, medicinos, melioracijos ir kitose žemės ūkį

aptarnaujančiose įmonėse bei įstaigose.

5. Po 1990 m. liepos 26 d. išsiskyrę sutuoktiniai turi teisę

lengvatinėmis sąlygomis pirkti: buvęs sutuoktinis, su kuriuo likę

gyventi vaikai ar kiti išlaikytiniai - 2/3 šeimos naudojamos

asmeninio ūkio žemės, kitas sutuoktinis - 1/3. Iškilę tarp jų

ginčai sprendžiami teismine tvarka.

6. Kiti asmenys žemę asmeniniam ūkiui gali pirkti pirkimo

metu galiojančia tvarka ir žemės kainomis.

7. Tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės naudotojas sumokėjo

už perkamą asmeninio ūkio žemę, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis

nebuvo sudaryta, jam mirus, teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina

toje vietovėje gyvenantiems testamentiniams arba šaukiamiems

paveldėti pagal įstatymą įpėdiniams, jeigu šie paveldėjo toje

vietovėje esančius pastatus (ar jų dalį) bei patys ar jų šeimos

nariai neturi asmeninio ūkio žemės.

8. Jei apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius

įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę

piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities

valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta

medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie

piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau

kaip 2-3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų). Apskrities

valdytojui priėmus tokį sprendimą, šie asmeninio ūkio žemės

naudotojai gali tą žemę įsigyti privatinėn nuosavybėn šio

straipsnio nustatyta tvarka.

9. Asmeninio ūkio žemės sklypas (jo dalis) neparduodamas jį

naudojantiems asmenims, kuriems jis buvo suteiktas pažeidžiant

galiojančius įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-476; 1994.05.24; Žin., 1994, Nr.43-777.

Nr.1-94; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

Nr.1-1112; 1995 11 30; Žin., 1995, Nr.103-2301

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

17 straipsnis. Žemės reformos vykdytojai

1. Žemės reformą vykdo apskričių valdytojai bei į jų

administracijos sudėtį įeinančios agrarinės reformos tarnybos. Jų

darbą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos

Vyriausybė. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės

privatizavimo darbams miestuose bei kaimo vietovėse metodiškai

vadovauja Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės

ūkio ministerijos.

2. Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia Valstybinis

žemėtvarkos institutas.

3. Miestų teritorinio planavimo

projektus rengia specializuotos projektavimo įmonės vietos

savivaldos vykdomųjų institucijų.

4.Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų

tinkamumo bei dėl žemės privatizavimui ir nuomai parengtų

dokumentų atitikimo įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams

nagrinėja apskrities valdytojo administracija ir Valstybinė

žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Žemės reformą vykdantys pareigūnai, pažeidę šio įstatymo

reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-476; 1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.

Nr. 1-94; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

18 straipsnis. Prašymų žemei gauti pateikimo ir

svarstymo tvarka

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti

žemės ūkinei ir kitai veiklai, prašymus pateikia agrarinės

reformos tarnybai pagal pageidaujamo įsigyti žemės sklypo buvimo vietą.

Prašymai žemei įsigyti pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka ir terminais.

2. Agrarinės reformos tarnyba kartu su Valstybiniu žemėtvarkos

institutu išanalizuoja prašymus žemei gauti, parengia sprendimų dėl

jų tenkinimo projektus ir apie tai raštu informuoja pretendentus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-94; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

19 straipsnis. Skundų dėl žemės reformos vykdytojų

sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo

tvarka

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys agrarinės reformos

tarnybos sprendimus dėl prašymų gauti žemę tenkinimo gali

apskųsti apskrities valdytojui per mėnesį nuo šių sprendimų

gavimo. Apskrities valdytojas gautą skundą per mėnesį išnagrinėja

ir priima sprendimą.

Apskrities valdytojų sprendimai dėl žemės įsigijimo per 20

dienų nuo jų priėmimo gali būti apskųsti teismui.

2. Nustačius įstatymų pažeidimus, žemės reformos metu

neteisėtai įsigyta žemė paimama į valstybinį žemės fondą įstatymo

ie Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, netaikant senaties terminų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-476; 1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.

Nr.1-94; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

V skyrius

Žemėtvarkos darbai

20 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų

sudarymas

1.Žemė reformos žemėtvarkos projektas rengiamas teritorijai,

kurios ribas nustato apskrities valdytojas. Žemės reformos

žemėtvarkos projektų bei jų parengimui reikalingų planų ir

žemėtvarkos schemų turinį nustato Valstybinė žemėtvarkos ir

geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir

žemėtvarkos darbai atliekami valstybės lėšomis. Jų parengimo

grafikus tvirtina Žemės ūkio ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-476; 1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.

Nr.1-94; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

21 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos

projektų svarstymo, derinimo ir

tvirtinimo tvarka

1. Žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi

pretendentų gauti žemės (fizinių ir juridinių asmenų)

susirinkimuose, dalyvaujant agrarinės reformos

tarnybai, ir suderinamai su suinteresuotomis valstybinėmis

institucijomis.

2. Suderintus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos

projektus tvirtina apskrities valdytojas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-94; 1995 06 13; Žin., 1995, Nr.53-1295

22 straipsnis. Žemės sklypų paženklinimas ir

žemės nuosavybės teisės dokumentų

išdavimas

Patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus,

valstybinis žemėtvarkos institutas paženklina žemės sklypų ribas

vietovėje ir parengia žemės nuosavybės ir žemės naudojimo teisės

dokumentus.

Šių dokumentų formas, parengimo ir išdavimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m. liepos 25 d.

Nr. I-1607