Suvestinė redakcija nuo 2020-01-23
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 98-4628, i. k. 111301MISAK00D1-601
Nauja redakcija nuo 2020-01-23:
Nr. D1-28, 2020-01-16, paskelbta TAR 2020-01-22, i. k. 2020-00959
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PAJŪRIO JUOSTOS ŽEMYNINĖS DALIES TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2011 m. liepos 28 d. Nr. D1-601
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsniu ir Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi:
2. N u s t a t a u, kad Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas su visais procedūriniais dokumentais saugomas Aplinkos ministerijoje, A. Jakšto g. 4, Vilniuje.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. D1-28)
PAJŪRIO JUOSTOS ŽEMYNINĖS DALIES TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI SPRENDINIAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai sprendiniai) ir grafinė dalis (Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano brėžinys).
2. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano uždaviniai:
2.1. nustatyti pajūrio juostos žemyninės dalies (sausumos teritorijos) kraštovaizdžio tvarkymo zonas;
3. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas yra valstybinio lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas, reglamentuojantis pajūrio juostos žemyninės dalies teritorijos vystymo, tvarkymo, naudojimo ir apsaugos kryptis, priemones ir reikalavimus, kuriuo privaloma vadovautis rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir strateginius dokumentus.
4. Pajūrio regioninio parko teritorijoje veikla vykdoma pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nurodytus dokumentus.
5. Vietovėms, atitinkančioms gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, taikomas Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, nustatytas veiklos reglamentavimas.
II SKYRIUS
TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
6. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
6.1. Konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona. Joje išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:
6.1.1. rezervaciniai miškai, pievos, pelkės, smėlynai. Šioje grupėje išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
6.1.1.1. KM(P)n – griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona.
Šioje zonoje ties Plazės gamtiniu rezervatu išskiriama išimtinai mokslo interesams skirta absoliučios apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo pozonė KMa.
6.1.2. rezervatiniai vandenys. Šioje grupėje išskiriama KVn – griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona.
6.2. Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Šioje zonoje nustatomos kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:
6.2.1. ekosistemų apsaugos miškai (IIA grupės miškuose). Šioje grupėje išskiriama kraštovaizdžio MEk – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona.
6.2.2. rekreaciniai miškai (IIB grupės miškuose). Šioje grupėje išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
6.3. Žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupė. Nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:
6.3.1. ekosistemas saugančios agrarinės teritorijos. Šiose teritorijose išskiriama ŽEk – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona.
6.4. Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupė. Nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:
6.4.1. Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona. Išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
6.4.1.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje išskiriama GEk – kraštovaizdžio išsaugojančio tvarkymo zona;
6.4.1.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zona. Išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
6.4.2. Rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio zonų grupėje išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
6.4.3. Komunikacinės-inžinerinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje išskiriama NTn – ekstensyviai technogenizuotos aplinkos komunikacinių-inžinerinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona.
6.5. Vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
6.5.1. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje išskiriamos:
6.5.1.3. bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje išskiriama VAe – ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona.
7. Teritorijų tvarkymo priemonės detalizuojamos:
7.1. konservacinės tikslinės paskirties teritorijų tvarkymo priemonės gali būti numatomos ir detalizuojamos rengiant saugomų teritorijų tinklų schemas ir atskirų saugomų teritorijų, jų dalių ar jų zonų, kultūros paveldo objektų teritorijų ar jų zonų planus (projektus);
7.2. miškų ūkio tikslinės paskirties teritorijų tvarkymo priemonės gali būti numatomos ir detalizuojamos rengiant miškų tvarkymo schemas ir vidinės miškotvarkos planus (projektus);
7.3. žemės ūkio tikslinės paskirties teritorijų tvarkymo priemonės gali būti numatomos ir detalizuojamos rengiant žemėtvarkos schemas ir planus (projektus), žemėvaldos planus (projektus);
7.4. rekreacinių gyvenviečių, sodybų tvarkymo priemonės gali būti numatomos rengiant detaliuosius ir specialiuosius planus;
7.5. vandens ūkio naudmenų tvarkymo priemonės gali būti numatomos rengiant vandentvarkos schemas ir planus (projektus);
7.6. kitos paskirties rekreacinių teritorijų naudojimo, apsaugos ir tvarkymo priemonės detalizuojamos, konkretūs teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir konkrečios rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymo vietos numatomos rengiant turizmo planus (projektus);
III SKYRIUS
KRANTOTVARKOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
8. Atsižvelgiant į Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendaciją 15/1 „Dėl kranto linijos apsaugos“, kurioje 1992 m. Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos ratifikavusioms šalims rekomenduojama bendrai saugomą kranto juostą įsteigti už miesto teritorijų ir esamų gyvenviečių ribų, nusidriekiančią mažiausiai 100 metrų nuo vidutinės vandens linijos į sausumos ir jūros pusę, ir siekiant įgyvendinti Pajūrio juostos įstatymo nuostatas, kurios nustato, kad pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, patikslinti pajūrio juostos ribas nustatant visuose pajūrio juostos ruožuose minimalų ne mažesnį kaip 100 m pajūrio juostos plotį.
9. Pajūrio juostoje krantotvarkos priemonės svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti vykdomos vadovaujantis Pajūrio juostos tvarkymo programa, tvirtinama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro. Priimant sprendimus dėl papildomų krantotvarkos priemonių būtina įvertinti jų būtinumą, parengti moksliniais tyrimais paremtas studijas.
10. Pajūrio juostos tvarkymo programoje, įvertinamas uostų veiklos ir plėtros galimas poveikis krantodaros procesams ir numatomos efektyvios priemonės būdingoms krantų savybėms ir pajūrio rekreaciniams ištekliams (paplūdimiams) išsaugoti.
11. Pajūrio juostos tvarkymo programoje, įvertinamos galimybės žemyninės dalies pajūrio krantų tvirtinimui panaudoti uosto gilinimo metu iškastus akmenis, numatytos kitos efektyvios priemonės būdingoms krantų savybėms ir pajūrio rekreaciniams ištekliams (ypač paplūdimiams) išsaugoti.
12. Vykdoma pajūrio juostos krantų būklės ir kaitos kompleksinė stebėsena. Pajūrio juostoje ar jūros akvatorijoje planuojant ūkines veiklas, poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose ar techniniuose projektuose turi būti numatyta jūros krantų būklės ir kraštovaizdžio stebėsena.
13. Pirmenybė teikiama krantotvarkos priemonėms, pagrįstoms gamtinių analogų imitacijos principais, tai yra krantų tvirtinimas grindžiamas sąnašų kiekybiniu reguliavimu priekrantėje ir krante, degradavusių kranto zonos elementų (apsauginio kopagūbrio, paplūdimių, sėklių) atkūrimui, kranto linijos konfigūracijos optimizavimu ir kt.
14. Numatant konkrečių ruožų krantotvarkos priemones, pirmenybė teikiama natūralių kraštovaizdžių ir natūralių krantų formavimosi procesų išsaugojimui.
15. Krantotvarkos priemonės derinamos atsižvelgiant į krantų formavimosi procesų dinaminį vientisumą.
16. Atskiruose kranto ruožuose vykdomos krantotvarkos priemonės turi būti suderintos – krantotvarkos priemonių įdiegimas viename kranto ruože neturi kenkti gretimo ruožo kranto būklei.
18. Planuojant veiklą jūros akvatorijoje ir sausumoje išsaugomas kuo natūralesnis jūrinis ir pakrantės kraštovaizdis.
IV SKYRIUS
BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
20. Teritorijoje esančios saugomos teritorijos, jų dalys ar zonos planuojamos, jų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentai nustatomi rengiant atskirus šių teritorijų planavimo dokumentus nurodytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme.
22. Buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos tvarkomos laikantis Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276, reikalavimų.
23. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, atliekami biologinės įvairovės tyrimai, įvertinamos grėsmės, numatomos apsaugos ir kitos priemonės, sudarančios sąlygas augalų bendrijų ir gyvūnų populiacijų, jų migracijos kelių formavimuisi, numatomi reikalingi darbai pažeistų teritorijų atkūrimui.
24. Vykdomas pajūrio juosta tekančių upių tvarkymas – gerinama jų ekologinė būklė, įvertinus kraštovaizdžio struktūrą, vykstančius morfologinius procesus, gamtinius ir kultūrinius ypatumus atliekami biogeninių medžiagų, dumblo šalinimo iš vandens ekosistemos darbai, formuojamas vandens telkinių ir jų aplinkos kraštovaizdis, šios teritorijos nuolat prižiūrimos. Pajūrio juostoje esančios natūralios vandens protakos saugomos, vengiant galimo dirbtinio vandens tėkmės blokavimo.
V sKYRIUS
INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO KRYPTYS
25. Pajūrio juostoje planuojant valstybinės reikšmės ūkines veiklas, kurių įgyvendinimas numatytas valstybės strateginiuose planuose, turi būti rengiami specialieji infrastruktūros plėtros planai.
26. Nauji inžineriniai tinklai, jų jungtys pajūrio juostą gali kirsti teritorijų planavimo dokumentuose numatytais infrastruktūros koridoriais. Konkrečios šių objektų statybos vietos parenkamos rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, įvertinant poveikį pajūrio kraštovaizdžiui, estetiniams, rekreaciniams, gamtiniams pajūrio ištekliams. Inžineriniai tinklai, skirti vasaros sezono konteinerinių sanitarinių-higieninių mazgų įrengimui ir aptarnavimui, gali būti tiesiami urbanizuotose teritorijose prijungiant juos prie pagrindinių esamų inžinerinių tinklų trasų esamų privažiavimų ir pėsčiųjų takų trasose arba kitose vietose, įrengiant betranšėjiniu būdu, nerengiant naujų teritorijų planavimo dokumentų. Pasibaigus maudymosi sezonui), kuris nustatomas savivaldybių tarybų sprendimais ar administracijos direktoriaus įsakymu, inžinerinių tinklų trasos, skirtos laikinai aptarnauti sanitarinius-higieninius mazgus, turi būti užsandarinamos ir įgilinamos smėlyje, vengiant vizualinės taršos.
27. Esami inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos, naujos projektuojamos, statomos (tiesiamos) kuo mažiau keičiant pajūrio kraštovaizdžio pobūdį ir neteršiant aplinkos. Jūros vandens tiekimo inžinerinio koridoriaus trasa, įrengta Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, esant poreikiui, gali būti rekonstruojama, keičiant trasos konfigūraciją.
28. Pajūrio juostoje esantys vietinės reikšmės keliai, gatvės, privažiavimai prie jūros kranto, pėsčiųjų ir dviračių takai, takai į paplūdimį tvarkomi ir prižiūrimi teisės aktų nustatyta tvarka.
29. Paplūdimiuose, kurie skirti daugiau kaip 100 poilsiautojų, užtikrinamas geriamojo vandens tiekimas ir sanitarinių-higieninių mazgų įrengimas. Vandens kokybė turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus.
30. Su pajūrio juosta besiribojančių teritorijų infrastruktūros plėtra (komunikacinių koridorių, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, mažmeninės prekybos, sanitarinių - higieninių mazgų ir kiti infrastruktūros objektai) turi būti vykdoma įvertinant jų įtaka pajūrio kraštovaizdžiui, jo estetinei vertei, gamtinei, rekreacinei aplinkai.
31. Siekiant išspręsti transporto parkavimo problemas pajūrio ruože, už pajūrio juostos ribų, rengiami automobilių parkavimo aikštelių išdėstymo specialieji planai.
32. Saulės šviesos energijos elektrinės gali būti įrengiamos ant pastatų, išskyrus pastatus, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų.
33. Planuojant vėjo jėgainių parkų įrengimą pajūrio juostos jūrinėje dalyje, turi būti rengiami specialieji infrastruktūros plėtros planai, atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ypač atkreipiant dėmesį į planuojamos ūkinės veiklos poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, vizualinį poveikį tradiciniam pajūrio kraštovaizdžiui.
34. Nauji stacionarūs higieniniai-sanitariniai mazgai įrengiami už pajūrio juostos ribų, esami stacionarūs higieniniai-sanitariniai mazgai rekonstruojami, prijungiami prie centralizuotų inžinerinių tinklų (vandentiekio ir kanalizacijos) ir pritaikomi viešam naudojimui. Viešųjų tualetų priežiūra vykdoma vadovaujantis higienos normų ir visuomenės sveikatos centrų nurodymais.
35. Kilnojamų sanitarinių-higieninių mazgų įrengimas pajūrio juostos žemyninėje dalyje:
35.1. Konteinerių tipo sanitariniai–higieniniai mazgai gali būti įrengiami urbanizuotų teritorijų paplūdimiuose ir prieškopėje. Paplūdimiuose konteinerio tipo sanitarinių-higieninių mazgai gali būti įrengiami 1 kilometro ruože ne didesniu kaip 3 konteinerių tankumu. Prieškopėje konteinerių tipo sanitariniai–higieniniai mazgų tankumas nereglamentuojamas.
35.2. Konteinerinio tipo laikini nesudėtingi statiniai, skirti sanitarinių-higieninių mazgų įrengimui paplūdimiuose atvežami ir sumontuojami vietoje naudojant surenkamojo tipo pamatus vasaros sezono metu. Įrengiami būtini požeminiai inžineriniai tinklai. Ne vasaros sezono metu konteineriniai sanitariniai-higieniniai mazgai paplūdimiuose nenaudojami ir išvežami, surenkamojo tipo pamatai išmontuojami, požeminiai inžineriniai tinklai užsandarinami ir įgilinami smėlyje, vengiant vizualinės taršos. Prieškopėje įrengti konteinerių tipo sanitariniai–higieniniai mazgai gali veikti visus metus.
36. Naujos elektros perdavimo linijos, jų jungtys pajūrio juostą gali kirsti teritorijų planavimo dokumentuose numatytais infrastruktūros koridoriais urbanizuotose teritorijose (Klaipėdos miesto, Palangos miesto centrinės dalies, Šventosios ir kt.). Konkrečios šių objektų statybos vietos parenkamos rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, įvertinant poveikį pajūrio kraštovaizdžiui, estetiniams, rekreaciniams, gamtiniams pajūrio ištekliams. Elektros perdavimo ir įtampos reguliavimo įrenginiai, skirti vasaros kurortinio, poilsio ir turizmo sezono metu konteinerinių sanitarinių-higieninių mazgų įrengimui ir aptarnavimui, gali būti įrengiami urbanizuotose teritorijose betranšėjiniu būdu, nerengiant naujų teritorijų planavimo dokumentų.
37. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kuri sutampa su pajūrio juostos riba, esančios gyvenamos teritorijos turi būti konvertuojamos į rekreacines teritorijas. Teritorijoje, patenkančioje į Palangos miesto I, II, III, Šventosios ir Nemirsetos vandenviečių apsaugos zonas, veikla vykdoma vertinant reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
38. Ryšių ir telekomunikacijų antžeminiai įrenginiai gali būti statomi technogeninio naudojimo teritorijose ir gynybinės (karinės) paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonose. Rengiant šių teritorijų planavimo dokumentus, turi būti įvertinamas galimas šių objektų vizualinis poveikis pajūrio kraštovaizdžiui, numatomos neigiamą poveikį pajūrio estetiniams, rekreaciniams ir kultūriniams ištekliams mažinančios priemonės, veikla vykdoma kaip galima mažiau keičiant tradicinį pajūrio kraštovaizdžio pobūdį.
VI SKYRIUS
REKREACINIŲ TERITORIJŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
39. Ūkinė veikla jūros akvatorijoje ir sausumoje planuojama ir vykdoma taip, kad būtų išsaugoti pajūrio rekreaciniai ištekliai ir sudarytos sąlygos visuomenei jais naudotis.
40. Rekreacinių teritorijų (plane pažymėtų NRn; NRu) naudojimo, apsaugos ir tvarkymo priemonės detalizuojamos, konkretūs teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir konkrečios viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros objektų išdėstymo vietos numatomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
41. Prie esamų infrastruktūros koridorių, esančių intensyvaus naudojimo rekreacinėse zonose, gali būti formuojamos nesudėtingųjų paplūdimių statinių, nurodytų Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-700 „Dėl Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašo patvirtinimo“, statybos zonos. Pajūrio regioniniame parke šie statiniai gali būti statomi šio parko tvarkymo plane numatytose vietose.
42. Paplūdimių teritorija turi būti suskirstyta į atskiras funkcines zonas: poilsio, maudymosi, fizinio aktyvumo ir zoną, skirtą lankytis su gyvūnais. Savivaldybių teritorijose užtikrinamas bent vieno paplūdimio, pritaikyto neįgaliesiems įrengimas. Paplūdimio prieigose matomoje vietoje turi būti įrengiama paplūdimio schema su pažymėtomis funkcinėmis zonomis. Esant poreikiui, paplūdimiuose gali būti įrengtos ir atitinkamomis žymomis pažymėtos moterų, vyrų ir nudistų zonos, kurios įteisinamos savivaldybių institucijų sprendimais.
43. Nauja rekreacinė-inžinerinė ir paplūdimių aptarnavimo infrastruktūra, neapibrėžta 35 punkte, gali būti įrengiama savivaldybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose.
44. Įrengiant ir tvarkant viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą pajūrio juostoje turi būti įvertintos Pajūrio juostos tvarkymo programoje numatytos krantotvarkos priemonės.
45. Planavimo ir tvarkymo priemonės pirmiausia įgyvendinamos intensyvaus rekreacinio naudojimo ruožuose.
46. Rengiant rekreacinių teritorijų planavimo dokumentus, užtikrinamas laisvas priėjimas prie jūros ir galimybė laisvai naudotis pajūrio rekreaciniais ištekliais.
47. Rengiant dviračių ir pėsčiųjų takų ribų planus ar kitus planavimo dokumentus, įvertinamas atokvėpio vietų, apžvalgos aikštelių įrengimo poreikis ir galimybės.
48. Baltijos jūros paplūdimiuose kuriama vieninga gelbėjimo sistema – gerinama gelbėjimo stočių infrastruktūra statant naujas ir rekonstruojant esamas gelbėjimo stotis, taikomi vienodi architektūriniai reikalavimai ir gelbėjimo sistemos standartai.
49. Siekiant formuoti vieningą pajūrio juostos teritorijos įvaizdį, visoje pajūrio juostos teritorijoje kuriama darni informacinių ženklų sistema. Informaciniais ženklais žymimi lankytini objektai, turistinės trasos, turistines paslaugas teikiantys subjektai, kiti turistiniai ir rekreaciniai ištekliai, specializuotų paplūdimių ar jų funkcinių zonų ribos. Ši sistema naudojama tiek ženklinant vietovėje, tiek rengiant įvairias schemas, planus. Sistema kuriama įvertinant pajūrio regionui būdingus architektūrinius bruožus, išsaugant istoriškai susiklosčiusias pajūrio kraštovaizdžio erdvines struktūras.
50. Siekiant formuoti teigiamą pajūrio juostos paplūdimių įvaizdį, skatinant nuolatinę pajūrio paplūdimių priežiūrą, aplinkosauginių ir turizmo aspektų derinimą, Šventosios, Nemirsetos, Girulių paplūdimiams rekomenduojama siekti Mėlynosios vėliavos apdovanojimo.
52. Nenaudojami ir netinkamose vietose praminti takai turi būti užtveriami (žabtvorėmis, šakų klojiniais), įrengiamos nuorodos link artimiausių takų.
53. Atsiradus naujiems statiniams už pajūrio juostos, priėjimui prie jūros pritaikomi esami takai, įrengiamos nuorodos link artimiausių takų.
54. Formuojama turistinių takų it/ar trasų sistema – įrengiami pažintiniai takai kultūros paveldo objektų sankaupos vietose, miškų teritorijose kuriami ekologinio pažinimo takai. Užtikrinamas šių takų aplinkos tvarkymas ir priežiūra. Ši kuriama rekreacijos ir turizmo sistema turi būti jungiama į visos Lietuvos ir kaimyninių šalių turizmo sistemas.
55. Rekreaciniai miškai pritaikomi rekreacijai, gerinamos rekreacinės savybės, atveriami reginiai, kiti lankomi objektai, kuriama minimali viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra. Šie miškai tvarkomi pagal miškotvarkos projektus.
56. Intensyvaus rekreacinio pritaikymo vandenyse kuriama aplinka, tinkama užsiimti įvairių rūšių vandens pramogomis – kuriamos mažųjų laivų prieplaukos, gali būti naudojami motoriniai laivai ir kitos vandens transporto priemonės.
57. Ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo vandenyse akvatorijos išlaikomos pusiau natūralios, neperkraunamos inžineriniais įrenginiais. Gali būti plėtojamos tokios vandens pramogos: maudynės, žvejyba. Ribojamas motorinių transporto priemonių naudojimas – nevykdoma veikla, susijusi su vandens motociklų, katerių ir kitų sportinių laivų naudojimu.
58. Planuojant priekrantės teritoriją, išskiriamos maudymosi, vandens pramogų, plaukiojimo priemonėms skirtos zonos.
59. Pajūrio regioninio parko teritorijoje (jūrinėje ir sausumos dalyje) veikla vykdoma vadovaujantis Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu.
60. Klaipėdos miesto I ir II Melnragės rekreaciniuose ruožuose, grafinėje dalyje pavaizduotose atkarpose numatoma perspektyvinė apžvalginio tako trasa, kuri įrengiama etapais:
60.1. įrengiama atkarpa nuo I Melnragės Audros g. iki išėjimo link jūros ties sklypu Molo g. 69A, apie 600 m į šiaurę nuo I Melnragės gelbėjimo stoties;
60.2. įrengiama atkarpa nuo II Melnragės Neįgaliųjų paplūdimio apžvalgos aikštelės iki antro išėjimo link jūros, apie 580 m į pietus nuo II Melnragės gelbėjimo stoties;
60.3. įrengiama atkarpa, jungianti 1 ir 2 etapuose įrengtas tako trasos atkarpas. Kiekvienas tako įrengimo etapas gali būti vykdomas tik atlikus išsamią galimo neigiamo poveikio aplinkai analizę, konkrečių tako įrengimo sprendinių poveikį bei suderinus šiuos sprendinius su atsakingomis institucijomis.
VII SKYRIUS
JŪRŲ UOSTŲ IR ŽVEJŲ PRIEPLAUKŲ INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO KRYPTYS IR PRIEMONĖS
62. Šventosios jūrų uostas su technologiškai būtina infrastruktūra (molai, krantinės, laivybos kanalas, hidrotechniniai statiniai, sandėliavimo ir kitos ūkinės paskirties pastatai, privažiavimo keliais, krovos įrenginiai, degalinė, laivų stebėjimo ir ryšių bokštas, atliekų ir užterštų vandenų surinkimo aikštelė) įrengiamas specialiai skirtoje ekstensyviai technogenizuotos aplinkos (NTn) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ypatingą dėmesį atkreipiant į poveikį pajūrio juostos estetiniams, rekreaciniams ištekliams, pajūrio ekosistemoms.
63. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijose atliekant laivų priežiūrą ir kitą su laivyba susijusią ūkinę veiklą, turi būti užtikrinama krantų apsauga nuo degradacijos, išsaugomas būdingas pajūrio kraštovaizdis, ekosistemos, rekreaciniai pajūrio juostos ištekliai.
64. Galimybė įrengti prieplaukas numatyta: Šventosios ekstensyviai technogenizuotos aplinkos (NTn) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje; Kunigiškių–Rąžės upelio ruože; Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio ruože; Karklės etnokultūrinio draustinio ruože; Kukuliškių rekreaciniame ruože, Klaipėdos miesto rekreaciniame ruože.
65. Konkrečių prieplaukų ir jų technologiškai būtinos infrastruktūros (elingais, hidrotechniniais statiniais, laivų stebėjimo ir ryšių bokštais, atliekų ir užteršto vandens surinkimo aikštelėmis, privažiavimo keliais) statybos galimybės įvertinamos ir konkrečios statybos vietos parenkamos atliekant poveikio aplinkai vertinimą, ypač atkreipiant dėmesį į poveikį krantų būklei, kraštovaizdžio estetinei vertei, poveikį gamtos ir kultūros paveldo objektams ir jų teritorijoms.
66. Pajūrio regioninio parko teritorijoje prieplaukos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nurodytais dokumentais.
67. Prieplaukų įrengimui žemės sklypai formuojami pagal detaliuosius planus, statinių statybai rengiami techniniai projektai.
68. Prieplaukos turi derintis prie kraštovaizdžio, būti lengvai ir saugiai pasiekiamos ir naudojamos, prieinamos žmonėms su negalia.
69. Rengiant prieplaukų įrengimo ir Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos techninius projektus, būtina numatyti ir įgyvendinti priemones, ribojančias teršalų patekimą į atvirus vandenis (su lietaus nuotekomis ir avarijų atveju).
70. Susidarančios prieplaukoje atliekos (ir buitinės, ir pavojingos) turi būti surenkamos, rūšiuojamos ir tinkamai laikomos, kad nesukeltų pavojaus nei aplinkai, nei žmonių sveikatai. Prieplaukoje turi būti įrengiami atplaukiantiems laivams lengvai pasiekiami nuotekų išsiurbimo įrenginiai.
71. Įrengiami stendai (iš jūros ir iš sausumos pusės) apie prieplaukoje arba netoli jos teikiamas paslaugas ir saugumo priemones, informacija apie artimiausias lankomas teritorijas, šiose teritorijose taikomus apribojimus buriuojant, švartuojantis, žvejojant, kitos elgesio taisyklės.
72. Planuojant uostų ir prieplaukų teritorijas, turi būti įvertintos teritorijų pritaikymo rekreacijai galimybės, užtikrinant saugumo reikalavimus jų teritorijos formuojamos taip, kad būtų atviros, prieinamos visuomenei. Jos įtraukiamos į tarptautinius jūrinio turizmo kelius ir trasas.
73. Prieplaukų, uostų statybos metu ir vykdant ūkinę veiklą atliekami ūkinės veiklos poveikio, bei galimų padarinių sistemingi stebėjimai, nuolatinis aplinkos, jos komponentų (gyvosios gamtos, kranto, jūros dugno) būklės ir kitimo stebėsena.
VIII SKYRIUS
KULTŪROS IR GAMTOS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
75. Pagrindinės kultūros paveldo objektų apsaugos kryptys yra šios: apskaita, skelbimas saugomu, saugojimas (tvarkyba ir naudojimas), pažinimas (jo sklaida), atgaivinimas (reabilitacija).
76. Kultūros paveldo objektų tvarkyba ir veikla juose, atsižvelgiant į jų vertingąsias savybes, įrašytas pase, ir saugomo objekto apsaugos tikslus, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.
77. Gamtos paveldo objektai, jų teritorijos ir buferinės apsaugos zonos tvarkomos, naudojamos ir atkuriamos pagal gamtos paveldo objektų gamtotvarkos projektus ir kitus apsaugos ir tvarkymo priemones numatančius dokumentus.
78. Kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose plėtojama: 1) kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos – pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose Vyriausybės, ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kultūros ministro nustatyta tvarka; 2) kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos – pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Tvarkymo planai kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti rengiami ir kompleksiniams kultūros paveldo objektams. Kompleksinių kultūros paveldo objektų ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai prilyginami kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planams ir rengiami bei tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai.
79. Vykdant veiklas, privalu užtikrinti, kad vertingosios savybės, dėl kurių vertybės įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, būtų palaikomos, tinkamai atskleidžiamos, prieinamos visuomenei ir šis paveldas būtų perduotas ateities kartoms.
80. Kapinės (neveikiančios, riboto laidojimo ir veikiančios) tvarkomos pagal Kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“. Neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis, o ši gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus.
IX SKYRIUS
PRIORITETINĖS TERITORIJOS TVARKYMO KRYPTYS, APSAUGOS IR TVARKYMO PRIEMONĖS
82. BŪTINGĖS–SIENOS SU LATVIJA RUOŽAS:
83. ŠVENTOSIOS REKREACINIS RUOŽAS:
83.1. Šiaurinis Šventosios rekreacinis ruožas (ekstensyvaus naudojimo):
83.1.2. ties zonos šiaurine riba vasaros sezono metu įrengti mobilią gelbėjimo stotį, statyti biotualetus;
83.1.4. formuoti išsaugant gamtinę aplinką, pajūrio kraštovaizdį minimalią viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
83.1.5. Žemaičių alkvietėje įrengti pagonišką observatoriją, atstatyti žvejo sodybą, astronominį kalendorių;
83.2. Šiaurinis Šventosios intensyvaus naudojimo rekreacinis ruožas:
83.2.1. Ties zonos pietine riba vasaros sezono metu įrengiama mobili gelbėjimo stotis, pastatomi biotualetai;
83.2.2. kopose esantys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neįregistruoti sezoniniai poilsio nameliai turi būti iškelti. Iškeldinus šiuos nelegalius objektus, įrengti rekreacijai pritaikytą parką;
83.2.3. paplūdimyje vasaros sezonui įrengti prie natūralaus kraštovaizdžio priderintą, intensyviam lankymui pritaikytą viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
83.2.5. miškus (mišku apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos projektuose numatytas priemones;
83.3. Šventosios uosto technogeninis ruožas:
83.3.3. patvirtinus Šventosios valstybinio jūrų uosto detalųjį planą, pagal parengtą techninį projektą atstatyti Šventosios valstybinį jūrų uostą ir aplinkines teritorijas, skirtą pramoginių, kruizinių bei žvejybos laivų aptarnavimui;
83.3.4. senąjį Šventosios uosto pietų molą palikti kaip kultūros paveldo objektą, sudarant sąlygos jo apžiūrėjimui;
83.4. Pietinis Šventosios intensyvaus naudojimo rekreacinis ruožas:
83.4.1. sustiprinti ir prižiūrėti įrengto tarp Mėguvos gatvės ir Vilties tako įvažiavimo į paplūdimį dangą;
83.4.2. ties zonos šiaurine ir pietine riba vasaros sezono metu įrengti mobilias gelbėjimo stotis su biotualetais;
83.4.3. paplūdimyje vasaros sezonui įrengti prie natūralaus kraštovaizdžio priderintą, intensyviam lankymui pritaikytą viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
83.4.4. išsaugant pajūrio kraštovaizdį, ruožo dalyje ties infrastruktūros koridoriumi gali būti formuojama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka;
83.4.5. kopose esantys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neįregistruoti sezoniniai poilsio nameliai turi būti iškelti;
83.5. Monciškių intensyvaus naudojimo rekreacinis ruožas:
83.5.2. paplūdimyje vasaros sezonui įrengti prie natūralaus kraštovaizdžio priderintą, intensyviam lankymui pritaikytą viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
83.5.3. išsaugant pajūrio kraštovaizdį, ruožo dalyje ties infrastruktūros koridoriumi gali būti formuojama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka;
83.6. Pietinis ekstensyvaus naudojimo Šventosios rekreacinis ruožas II:
83.6.2. išsaugant gamtinę aplinką, pajūrio kraštovaizdį paplūdimyje vasaros sezonui įrengti minimalią viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
84. PALANGOS REKREACINIS RUOŽAS:
84.1. Ošupio upelio–Kunigiškių ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
84.1.4. vasaros sezono metu, išsaugant gamtinę aplinką, pajūrio kraštovaizdį, įrengti minimalią viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
84.1.5. rengiami Ošupio upelio pakrančių sutvarkymo projektai, vykdomos upelio ekologinę būklę gerinančios priemonės;
84.2. Kunigiškių–Rąžės upelio intensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
84.2.1. išsaugant pajūrio kraštovaizdį, ruožo dalyje ties infrastruktūros koridoriais gali būti formuojama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka;
84.2.4. ties Kunigiškiais gali būti projektuojama nauja, gelbėjimo sistemos standartus atitinkanti stacionari gelbėjimo stotis;
84.2.5. rekonstruoti Palangos miesto gelbėjimo stotį (Žvejų g.), sudarant geresnes sąlygas gelbėjimo tarnybos darbui ir užtikrinant poilsiautojų saugumą;
84.2.6. Žvejų gatvę formuoti kaip Palangos kurorto urbanistinę ašį, galinčią perimti dalį J. Basanavičiaus gatvei tenkančio poilsiautojų srauto;
84.2.8. miškus (miškų apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos projektuose numatytas priemones. Numatant šias priemones, miškai pritaikomi ekstensyviam poilsiui, gali būti kuriami mokomieji takai, įrengiama minimali rekreacinė infrastruktūra, atidengiami lankomi objektai, ties turizmo trasomis formuojamos atokvėpio aikštelės.
84.3. Rąžės upelio–Botanikos parko intensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
84.3.1. siekiant tolygiai paskirstyti poilsiautojų srautus ir plėtoti Rąžės upelio ruožo rekreacinį potencialą, aktyvinti išėjimą link jūros ties Rąžės upeliu (Jūratės gatvės išėjimas). Ši teritorija planavimo priemonėmis jungiama su J. Basanavičiaus gatve ir kuriamas vieningas rekreacinis ruožas;
84.3.2. išsaugant pajūrio kraštovaizdį, ruožo dalyje ties infrastruktūros koridoriais gali būti formuojama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka;
84.3.3. gavus teigiamą poveikio aplinkai vertinimo išvadą, šiame ruože gali būti projektuojama žvejų ir rekreacinių laivelių prieplauka;
84.3.7. rengiami Rąžės upelio pakrančių sutvarkymo projektai, įgyvendinamos upelio ekologinę būklę gerinančios priemonės;
84.3.8. Palangos tiltą tvarkyti pagal Palangos tilto ir jo prieigų įrengimo ir sutvarkymo projektus;
84.3.9. miškus (mišku apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos projektuose numatytas priemones. Numatant šias priemones miškai pritaikomi ekstensyviam poilsiui, gali būti kuriami mokomieji takai, įrengiama minimali rekreacinė infrastruktūra, atidengiami lankomi objektai.
84.4. Botanikos parko–Pajūrio regioninio parko ekstensyvaus rekreacinio naudojimo šiaurinės ribos ruožas:
84.4.1. šis ruožas yra istorinėje, kultūros paveldu turtingoje teritorijoje, todėl gali būti įrengiama minimali, prie natūralaus tradicinio pajūrio kraštovaizdžio pritaikyta viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra;
84.4.2. išėjime į pajūrį ties S. Dariaus ir S. Girėno g. gali būti projektuojamas šį kultūriniu aspektu svarbų pajūrio ruožą apibūdinantis objektas (ženklas);
84.4.5. ruožo centrinėje dalyje vasaros sezono metu įrengti mobilias gelbėjimo stotis su biotualetais;
84.4.7. rengiami ir įgyvendinami Botanikos parko teritorijos įrengimo ir sutvarkymo projektai. Botanikos parko teritorijoje rekreacinė infrastruktūra vystoma jungiant ją į Europos gintaro kelią ir kitus kultūrinius kelius;
84.4.9. miškus (mišku apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos projektuose numatytas priemones. Šio ruožo miškuose gali būti įrengiama minimali rekreacinė infrastruktūra, atidengiamos regyklos, turistinių trasų vietose formuojamos poilsio aikštelės.
84.4.10. Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribą (kultūros paveldo objektas) tvarkyti pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus;
85. PAJŪRIO REGIONINIO PARKO RUOŽAS – šiame ruože teritorijos tvarkomos ir veikla vykdoma vadovaujantis saugomų teritorijų planavimo dokumentais.
85.1. Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
85.1.2. neprieštaraujant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nurodytų reglamentavimo dokumentų sprendiniams, šiame ruože gali būti įrengiama žvejų ir rekreacinių laivų prieplauka;
85.1.3. ruožo šiaurinėje ir pietinėje dalyse vasaros sezono metu įrengti mobilias gelbėjimo stotis su biotualetais;
85.2. Plazės gamtinio rezervato draudžiamos veiklos ruožas:
85.2.1. tvarkomas ir prižiūrimas ties rezervato riba įrengtas dviračių takas, įrengti netinkamose vietose išvažinėtų kelių užtvaras;
85.2.2. Pajūrio regioninio parko ar Plazės rezervato tvarkymo plane numatytose vietose gali būti įrengiami takai, laiptai, atokvėpio aikštelės ir kita numatyta infrastruktūra;
85.3. Karklės etnokultūrinio draustinio ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
85.3.2. Pajūrio regioninio parko ar Karklės kaimo tvarkymo plane numatytose vietose gali būti įrengiami takai, laiptai;
85.3.3. ties šiaurine ruožo riba vasaros sezono metu įrengti mobilią gelbėjimo stotį su biotualetais;
85.3.4. neprieštaraujant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nurodytų reglamentavimo dokumentų sprendiniams, šiame ruože gali būti įrengiama žvejų ir rekreacinių laivų prieplauka;
85.3.6. išsaugant gamtinę aplinką, pajūrio kraštovaizdį, paplūdimyje vasaros sezonui įrengti viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą, pritaikytą ekstensyviam lankymui;
85.4. Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinio ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
85.4.2. Pajūrio regioninio parko ar Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plane numatytose vietose gali būti įrengiami takai, laiptai;
85.5. Kukuliškių ekstensyvaus rekreacinio naudojimo rekreacinis ruožas:
85.5.1. pagal paveldosaugos reikalavimus tvarkyti kultūros paveldo objektus – II Pasaulinio karo įtvirtinimus, Kukuliškių bateriją;
85.5.2. vasaros sezono metu įrengti mobilią gelbėjimo stotį su biotualetais (ne kultūros paveldo objektų teritorijose);
85.5.4. įrengti minimalią, prie natūralaus pajūrio kraštovaizdžio priderintą viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
85.5.6. rekreacinius miškus (mišku apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos projektuose numatytas priemones. Šiame miško ruože kuriama intensyviam poilsiui pritaikyta rekreacinė infrastruktūra – formuojamos poilsio aikštelės, regyklos;
85.5.7. neprieštaraujant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nurodytų reglamentavimo dokumentų sprendiniams, už kultūros paveldo objektų teritorijų, šiame ruože gali būti įrengiama žvejų ir rekreacinių laivų prieplauka;
86. KLAIPĖDOS REKREACINIS RUOŽAS
86.1. Girulių ruožas (intensyvaus rekreacinio naudojimo):
86.1.2. ties šiaurine ruožo riba vasaros sezono metu įrengti mobilią gelbėjimo stotį su biotualetais;
86.1.3. išsaugant pajūrio kraštovaizdį, ruožo dalyje ties infrastruktūros koridoriumi gali būti formuojama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka;
86.1.7. miškus (mišku apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos projektuose numatytas priemones;
86.2. II Melnragės ekstensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
86.2.2. ties pietine ruožo riba vasaros sezono metu įrengti mobilią gelbėjimo stotį su biotualetais;
86.2.4. miškus (mišku apaugusios ir neapaugusios teritorijos) tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos ir žemėtvarkos projektuose numatytas priemones;
86.2.6. kiti teritorijos tvarkymo darbai atliekami pagal šios vietovės įrengimo ir sutvarkymo projektą.
86.3. I Melnragės intensyvaus rekreacinio naudojimo ruožas:
86.3.2. ties centrine ir pietine ruožo riba vasaros sezono metu įrengti mobilias gelbėjimo stotis su biotualetais;
86.3.3. išsaugant pajūrio kraštovaizdį, ruožo dalyje ties infrastruktūros koridoriumi, gali būti formuojama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka;
86.3.7. ruože esančiu Pasaulinio karo gynybinius objektus tvarkyti pagal nustatytus apsaugos reglamentus. Planuojant šias teritorijas nustatyti šių objektų vertingąsias savybes, pritaikyti juos poilsiautojų aptarnavimui;
86.3.8. šalia projektuojamo infrastruktūros koridoriaus numatomas istorinės laivų gelbėjimo stoties atstatymo projektas gali būti įgyvendintas tik tokiu atveju, jeigu nebus vykdoma Klaipėdos išorinio uosto plėtra;
86.3.9. rekreacinius miškus tvarkyti pagal patvirtintuose miškotvarkos projektuose numatytas priemones, sudarant sąlygas kaitinimuisi saulėje ir užtikrinant užuovėją;
86.3.10. kitus teritorijos tvarkymo darbus vykdyti pagal šios ruožo įrengimo ir sutvarkymo projektus;
X SKYRIUS
STATYBŲ REGLAMENTAVIMAS
87. Statinių statybos sąlygas ir tvarką pajūrio juostoje nustato Pajūrio juostos įstatymas, Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, atitinkami teritorijų planavimo dokumentai ir kiti teisės aktai.
88. Bendrieji kraštovaizdžio formavimo principai:
88.1. pajūrio juostoje kraštovaizdį formuoti teritorijų planavimo procese įvertinant kraštovaizdžio gamtinius ir kultūrinius ypatumus, siekti, kad kuriamas kraštovaizdis būtų biologiškai visavertis, informatyvus, estetiškas, patogus ir socialiai priimtinas;
88.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą, būdingus kraštovaizdžio elementus;
88.3. planuojant statybos darbus ir parenkant architektūrinius sprendimus, turi būti tinkamai įvertintas kraštovaizdžio pobūdis (esama urbanistinė ir gamtinė aplinka), nesumenkintos, neužgožtos esamos kraštovaizdžio vertybės, statiniai turi derėti prie kraštovaizdžio;
88.4. viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūros ir kitų statinių statybos ir kilnojamų daiktų įrengimo vietos parenkamos taip, kad nebūtų suskaidytos atviros, vaizdingos pajūrio kraštovaizdžio erdvės, nebūtų užtvertos apžvalgos vietos, privažiavimo keliai ar priėjimai prie jų, turistinės trasos, išsaugomos istoriškai susiklosčiusios kraštovaizdžio erdvinės struktūros, etnografiniai pajūrio regiono bruožai, užtikrinama galimybė laisvai naudotis pajūrio rekreaciniais ištekliais;
88.5. konkrečios viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros, rekreacinės paskirties nesudėtingų statinių ir kitų kilnojamų daiktų statymo ir įrengimo vietos parenkamos rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Rengiant šiuos planus, nesudėtingųjų paplūdimių statinių, nurodytų Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-700 „Dėl Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašo patvirtinimo“, ir kitų kilnojamų daiktų statybos ir įrengimo zonos gali būti formuojamos abipus infrastruktūros koridorių, esančių intensyvaus naudojimo rekreacinėse zonose. Pajūrio regioninio parko teritorijoje šios zonos gali būti formuojamos parko tvarkymo plane numatytose vietose;
88.6. numatant paplūdimių statinių (persirengimo kabinos, pavėsinės, biotualetai, medicinos ir gelbėjimo punktai, privažiuojamieji keliai, prieigos, kiti nesudėtingi statiniai) bei įrenginių statybos vietas būtina atsižvelgti į poilsiautojų skaičių ir vadovautis Lietuvos higienos norma „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė”.
88.7. žvejų ir rekreacinių laivų prieplaukų ir šių laivų saugojimo aikštelių konkrečios statybos vietos parenkamos atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Žemės sklypai šių objektų statybai formuojami rengiant teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus), rengiami techniniai projektai; 98.9. žvejų ir rekreacinių laivų prieplaukos statomos įvertinant pajūrio kraštovaizdį, atsižvelgiant į teritorijos istorinę, gamtinę, kultūrinę, funkcinę ir kitas vertes. Numatant prieplaukų įrengimą Pajūrio regioninio parko teritorijoje, turi būti saugomi gamtinio ir istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų ir objektų vertės požymiai, išlaikomas tradicinės etnografinio regiono architektūros savitumas (pobūdis, formos, dydžiai), laikomasi kitų paveldo objektų apsaugos reikalavimų ir Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento, tvarkymo plano nuostatų;
89. Statybų reglamentavimas:
89.1. Pajūrio juostoje statiniai statomi, rekonstruojami ir remontuojami, teritorijos planuojamos laikantis Pajūrio juostos įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, statybos techninių reglamentų, normatyvinių saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų, įvertinant kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus;
89.2. pajūrio juostoje statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su palėpe (iki kraigo – 8,5 m) pastatai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti ir tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes). Aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško;
89.3. kai žemės sklypo plotas yra iki 0,5 ha, pastatų bendras užimamas plotas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" patvirtinimo“, 9 priedo reikalavimus, bet negali viršyti 300 m2. Kai žemės sklypo plotas didesnis nei 0,5 ha, pastatų bendras užimamas plotas negali viršyti 500 m2, iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas – iki 140 m2. Pajūrio regioninio parko teritorijoje ši statyba galima jeigu ji neprieštarauja Pajūrio regioninio parko tvarkymo planui;
89.4. gyvenamosios paskirties teritorijose, esančiose rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje (GRi, GRe kraštovaizdžio tvarkymo zonos), statinių statyba galima taikant šiuos reikalavimus sklypų užstatymo plotui reglamentuoti: žemės sklypų, kurių plotas iki 0,15 ha, bendras užstatymo plotas negali viršyti 300 m2; žemės sklypų, kurių plotas nuo 0,15 iki 1,00 ha, bendras užstatymo plotas negali viršyti 500 m2; žemės sklypų, kurių plotas daugiau nei 1,00 ha, bendras užstatymo plotas iki 5 % žemės sklypo ploto. Pajūrio regioninio parko teritorijoje ši statyba galima jeigu ji neprieštarauja Pajūrio regioninio parko tvarkymo planui;
89.5. statant naujus pastatus vietoj buvusių, skaidomi ir mažinami stambių pastatų tūriai. Statant šiuos statinius, gali būti išlaikomas buvęs pastatų aukštis. Šie statiniai turi derėti pajūrio kraštovaizdyje ir nedaryti neigiamo poveikio pajūrio kraštovaizdžio estetinei vertei;
89.6. Pajūrio juosta patenka į gamtinio karkaso teritorijas, kurioms galioja Gamtinio karkaso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 „Dėl Gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“, reikalavimai. Vadovaujantis gamtinio karkaso nuostatais, kitos paskirties žemės sklypų užstatymo tankis ribojamas iki 30 procentų ploto;
90. Rekreacijai skirtų statinių ir kilnojamų daiktų statybos ir įrengimo reikalavimai:
90.1. stacionarių gelbėjimo stočių statybos reikalavimai:
90.1.1. pastatai projektuojami ir statomi teritorijose, kuriose nėra bangų mūšos poveikio ir tik stabiliuose kranto ruožuose;
90.2. kitų statinių ir kilnojamų daiktų statybos ir įrengimo pajūrio juostoje reikalavimai:
90.2.1. viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūra įrengiama intensyvaus ir ekstensyvaus naudojimo teritorijose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose;
90.2.2. mobilioms gelbėjimo stotims visame pajūrio ruože taikomi vienodi išorės fasado reikalavimai (medžiagos, spalva) ir gelbėjimo sistemos standartai;
90.2.3. laikantis higienos normų reikalavimų, šiukšliadėžės paplūdimiuose įrengiamos ne rečiau kaip kas 25 m, o jei nėra galimybių jas pastatyti nurodytu atstumu, paplūdimių prieigose turi būti pastatyti atliekų konteineriai; persirengimo kabino įrengiamos taip, kad 50–100 paplūdimio poilsiautojų tektų viena persirengimo kabina;
90.2.4. vienoje rekreacinės paskirties statinių ir kitų kilnojamų daiktų statybos ir įrengimo zonoje, gali būti statomas vienas laikinas nesudėtingas statinys ar kilnojamas daiktas, skirtas maitinimo paslaugoms teikti.
90.2.5. laikini nesudėtingi statiniai ir kilnojami objektai, skirti maitinimo paslaugoms teikti, statomi iki 80 kv. m, statinio aukštis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ruože vyraujantį kopagūbrio aukštį, tačiau visais atvejais aukštis neturi viršyti 4,5 m. Galima terasa iki 60 kv. m. Pajūrio regioninio parko teritorijoje pavėsinės ir kiti kilnojami daiktai gali būti įrengiami laikantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nurodytų reglamentavimo dokumentų sprendiniuose nustatytų reikalavimų;
90.2.6. laikinos lauko kavinės įrengiamos pagal suderintus projektus, kurie turi atitikti pajūrio juostos vizualinės sistemos kūrimo rekomendacijas, derintis prie pajūrio kraštovaizdžio, vengiama ryškių, nebūdingų spalvų;
90.2.7. vasaros sezonui įrengiant laikinas lauko kavines, užtikrinamas higienos reikalavimų laikymasis, reguliarus atliekų surinkimas;
90.2.8. rekreacijai skirti statiniai ir kiti kilnojami daiktai statomi ir įrengiami pirmenybę teikiant natūralioms medžiagoms (pvz.: takai, laiptai, persirengimo kabinos gaminamos iš medžio).
90.2.9. esamą lauko kelią ties Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių riba (Kukuliškių-išvažiavimo šiauriau Kukuliškių (Memel Nord) baterijos), skirtą žvejybos produktų iškrovimo vietai pakeisti į arčiau Girulių už paskutinės privažiavimo į paplūdimį aikštelės esančią iškrovimo vietą bei ją pritaikyti motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų privažiavimui prie jūros.
91. Išorinės vaizdo reklamos įrengimo principai:
91.1. išorinė vaizdo reklama įrengiama pagal savivaldybės nustatytas sąlygas, parengus išorinės vaizdo reklamos specialiuosius planus;
91.2. rengiant išorinės vaizdo reklamos projektus pajūrio juostoje, išlaikomas vieningas išorinių vaizdo reklamų stilius, įvertinamas jų poveikis panoramoms, regykloms, pajūrio kraštovaizdžiui;
91.3. išorės vaizdo reklamos įrengiamos taip, kad neužstotų dominuojančių pajūrio kraštovaizdžio elementų, nemažintų erdvinio raiškumo, netrukdytų naudotis pajūrio rekreaciniais ištekliais;
91.4. rekreacinėse teritorijose rekomenduojama riboti nesusijusios su šių teritorijų paskirtimi ir naudojimu išorinės vaizdo reklamos įrengimą;
91.5. siekiant išsaugoti nekilnojamojo kultūros paveldo ir kitų vertingų architektūros objektų įvaizdį ir vertę, išorinės vaizdo reklamos statyba ribojama archeologijos, urbanistinių statinių ar jų kompleksų ir jų apsaugos zonų teritorijose;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-28, 2020-01-16, paskelbta TAR 2020-01-22, i. k. 2020-00959
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. D1-601 „Dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ pakeitimo