Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 31-1010
Neoficialus įstatymo tekstas
m. kovo 20 d. Nr. IX-216
Vilnius
1. Šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.
2. Įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – įmonės), išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai.
3. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
4. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui.
5. Šis įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymui užtikrinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1711, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3426 (2003-07-25)
Nr. X-564, 2006-04-20, Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
2. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.
3. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.
4. Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.
5. Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.
6. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.
7. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal hipotekos (įkeitimo) sandorį ar priverstinės hipotekos (įkeitimo) pagrindu kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.
8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
9. Savininkas (savininkai) – įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
10. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.
11. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.
12. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
13. Supaprastintas bankroto procesas – teismo tvarka vykdomos įmonės bankroto procedūros, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1850, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-186 (2012-01-10)
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
Įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:
1) mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti;
2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);
3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;
4) paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija;
5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;
6) iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas;
7) kiti kreditoriai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2538, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;
2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;
3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;
4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
Redakcija nuo 2015-01-01:
4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.
Nr. IX-1463, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę:
1) kreditorius (kreditoriai);
2) savininkas (savininkai);
3) įmonės administracijos vadovas.
2. Esant šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti teismui likviduojamos įmonės likvidatorius.
3. Pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Jeigu pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas.
5. Prie pareiškimo pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai.
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
1. Jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija.
2. Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.
3. Jeigu yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos.
4. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei.
5. Pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
1. Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie pareiškimo teismui pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai bei finansinės ataskaitos (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita) nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo dienos, ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai.
2. Įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos šio įstatymo nustatyta tvarka.
3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus likvidatorius privalo pateikti įmonės savininkui (savininkams).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
8 straipsnis. Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
1. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, jeigu pareiškimas pateiktas šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu – yra pateikti įrodymai, kad įvykdyta šiame punkte nurodyta sąlyga. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.
3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas privalo pateikti savininkui. Kai pareiškimą teismui teikia savininkas (savininkai), šioje dalyje nurodytus dokumentus jis (jie) privalo pateikti įmonei.
4. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
9 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bankroto bylą teisme
1. Kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą.
2. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali:
1) įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą;
2) kviesti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo arba civilinės sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo ar su jais nutrauktos civilinės sutartys per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiems asmenims atvykti į teismą būtina, jiems taikomos Civilinio proceso kodekso liudytojams nustatytos garantijos;
3) kviesti į teismą įmonės kreditorius;
4) reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis;
5) teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo;
6) nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.
3. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat po teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši informacija skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje.
Redakcija nuo 2014-01-01:
3. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat po teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši informacija skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje.
4. Nuostoliai, atsiradę dėl nesąžiningai ir nepagrįstai pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
5. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Teismui kartu su prašymu turi būti pateikiami kreditoriaus reikalavimo teisę įmonei patvirtinantys įrodymai.
6. Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jeigu teismas nusprendžia rengdamasis bylos nagrinėjimui skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai šis posėdis gali būti tik vienas. Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo laikytis šioje dalyje nurodytos nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo terminų. Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.
7. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;
2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
Nr. XI-2326, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6654 (2012-11-15)
10 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas teisme
1. Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
2. Bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas.
3. Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:
1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;
2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.
3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus.
4. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo:
1) paskirti įmonės administratorių;
2) uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;
3) ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų registrui, šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, įmonei (kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, – ir kreditoriams bei administratoriui), Lietuvos bankui, jei bankroto byla iškelta įmonei, kuri yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše, taip pat jei bankroto byla iškelta draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, finansų maklerio įmonei, valdymo įmonei, investicinei bendrovei arba akcinei bendrovei, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinių asmenų registrui ir per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą, Finansų ministerijai, jei įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, kredito įstaigoms, finansų maklerio įmonėms ir draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės, savivaldybės bankrutuojančios įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;
Redakcija nuo 2015-01-01:
3) ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų registrui, šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, įmonei (kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, – ir kreditoriams bei administratoriui), Lietuvos bankui, jei bankroto byla iškelta įmonei, kuri yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše, taip pat jei bankroto byla iškelta draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, finansų maklerio įmonei, valdymo įmonei, investicinei bendrovei arba akcinei bendrovei, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinių asmenų registrui ir per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą, Finansų ministerijai, jei įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, kredito įstaigoms, finansų maklerio įmonėms ir draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės, savivaldybės bankrutuojančios įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;
4) pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti turto arešto dokumentus. Pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto;
5) nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos;
6) nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus;
7) pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Administratorius šiame punkte nurodytą sąmatą turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
5. Tais atvejais, kai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditoriaus civiliniai ieškiniai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, laikoma, kad šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyti terminai dėl perduotų ieškinių nepraleisti. Šie kreditorių ieškiniai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui gali būti perduodami teismo nutartimi per visą bankroto proceso vykdymo laikotarpį, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
6. Teismas arba teisėjas šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti įmonės administratoriui.
7. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą:
1) įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą;
2) įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šie asmenys ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovas privalo per visą bankroto procesą teismo reikalavimu teikti visą bankroto procesui reikalingą informaciją;
3) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka;
4) jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu įmonės valdymo organai administratoriui perdavė ne visus duomenis apie įmonės sudarytas sutartis, prisiimtus įsipareigojimus ir su įmonės sudarytomis sutartimis susijusius dokumentus, šiame punkte nustatytas pranešimo suinteresuotiems asmenims apie tokių sutarčių nevykdymą terminas pradedamas skaičiuoti nuo duomenų apie šias sutartis ar įsipareigojimus ir dokumentų gavimo dienos;
5) įmonė turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Visi atsiskaitymai, susiję su ūkine komercine veikla, vykdomi per vieną atsiskaitymams, susijusiems su ūkine komercine veikla, skirtą įmonės sąskaitą (toliau – įmonės komercinė sąskaita), iš kurios negali būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, mokesčiai mokami ir gali būti išieškomi iš lėšų, esančių įmonės komercinėje sąskaitoje, įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie teikiami tvirtinti teismui ir tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą. Jeigu nutraukus ūkinę komercinę veiklą įmonės komercinėje sąskaitoje lieka lėšų, jos pervedamos į šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytą kreditorių sąskaitą. Likusios lėšos gali būti pervedamos į šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytą sąskaitą tik tada, kai sumokėti dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiradę mokesčiai ir kitos privalomosios įmokos;
6) teismas kreditorių prašymu gali nustatyti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu, kurį be teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti (perduoti), apribojimus;
7) įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.
8) teismas arba teisėjas turi raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti juridinių asmenų registrui apie įsiteisėjusią nutartį iškelti bankroto bylą ir paskirto administratoriaus duomenis (vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (juridinio asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę). Teismas arba teisėjas šiuos veiksmus gali pavesti atlikti administratoriui;
9) teismas arba teisėjas įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą nuorašą, jeigu yra galimybė, įteikia administratoriui šios nutarties įsiteisėjimo dieną kartu su įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie įmonei teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus kopijomis arba tą pačią dieną išsiunčia administratoriui nurodytus dokumentus registruotu laišku arba per kurjerius. Administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodytų dokumentų gavimo dienos privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę, nurodytą teismo nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą, ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą. Jeigu administratorių, pateikusį įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą nuorašą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, atsisakoma įleisti į įmonės buveinę ir (ar) kitas įmonei nuosavybės teise ir (ar) kita teise priklausančias patalpas (teritorijas), administratorius kviečia policijos pareigūną ir jo akivaizdoje atidaro nurodytas patalpas (teritorijas). Administratoriaus pakviestas policijos pareigūnas privalo atvykti. Teismas arba teisėjas asmeniui, trukdžiusiam administratoriui atlikti šiame punkte nurodytus veiksmus, gali skirti iki 10 tūkstančių litų baudą.
8. Atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, paskirti, laikinai pavaduoti arba atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti paduoti per 7 darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.
Redakcija nuo 2015-01-01:
8. Atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, neskirti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parinkto asmens administratoriumi, laikinai pavaduoti arba atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti paduoti per 7 darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.
10. Kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. Bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai:
1) teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti;
2) šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir pasiūlė administratoriaus kandidatūrą bei pateikė administratoriaus sutikimą administruoti įmonę, prisiimant riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (toliau – rizika). Jeigu dėl prisiėmusio riziką administratoriaus veiklos (surasto, prisiteisto turto ar išieškotų beviltiškomis laikytų skolų įmonei) gaunama lėšų, šios lėšos naudojamos šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu šiame punkte nurodytu atveju faktiškai patirtos išlaidos, iš jų ir administratoriaus atlyginimas, viršija teismo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą sumą, teisėjas, nagrinėjantis bankroto bylą, administratoriaus prašymu gali patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri gali būti didesnė negu šioje dalyje nustatyta 25 MMA suma, bet bendra bankroto administratoriaus išlaidų suma taikant supaprastintą bankroto procesą negali būti didesnė negu 40 MMA;
3) šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodytas kreditorius pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Dėl teismo nustatytos sumos, reikalingos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išieškojimo iš šio straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų į teismą kreipiasi administratorius.
11. Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.
12. Neteko galios nuo 2013-10-01.
13. Nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta.
14. Teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos informuoja juridinių asmenų registrą apie šį asmenį juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, nurodydamas sprendimo (nutarties) priėmimo ir įsiteisėjimo datas, asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir terminą, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir nutarties, kuria asmeniui apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, kopiją pateikia šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Ši institucija sudaro fizinių asmenų, kuriems draudžiama dėl šioje dalyje nurodytos priežasties eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą. Į šį sąrašą asmenys įrašomi ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo teismo nutarties gavimo dienos. Šiame sąraše nurodomi tokie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, teismo sprendimo (nutarties) priėmimo data, terminas, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šis sąrašas skelbiamas viešai šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
Redakcija nuo 2015-01-01:
14. Teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Teismas informaciją apie tai, kad asmeniui apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti šią teisę įsiteisėjimo dienos turi pateikti šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Ši institucija turi sudaryti fizinių asmenų, kuriems draudžiama dėl šioje dalyje nurodytos priežasties eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą. Į šį sąrašą asmenys įrašomi ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo teismo informacijos gavimo dienos. Šiame sąraše turi būti nurodyti tokie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, teismo sprendimo (nutarties) priėmimo data, terminas, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šis sąrašas turi būti skelbiamas viešai šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)
Nr. IX-1463, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24)
Nr. IX-1600, 2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2757 (2003-06-27)
Nr. IX-2129, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2185 (2004-04-27)
Nr. IX-2538, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)
Nr. X-564, 2006-04-20, Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1486, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)
Nr. XI-1695, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6841 (2011-12-01)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
Nr. XI-2092, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3935 (2012-06-30)
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
11 straipsnis. Įmonės administratorius
1. Įmonės administratorius (toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau – fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau – juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.
2. Asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, administratoriaus kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys. Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jeigu teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Administratoriaus – fizinio asmens mirties atveju kito skiriamo administratoriaus kandidatūrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sužinojimo apie administratoriaus mirtį dienos teismui pasiūlo šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kurios atstovai ir įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas, jeigu jis išrinktas, dalyvauja naujam paskirtam administratoriui perimant įmonės turtą ir dokumentus. Šiuo atveju teismas priima nutartį dėl administratoriaus paskyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos ir ši teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.
3. Administratorius:
1) teisės aktų nustatyta tvarka juridinių asmenų registrui pateikia duomenų ir dokumentų pakeitimus apie bankrutuojančią įmonę;
2) perduoda šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie įmonės bankroto procesą;
3) šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;
4) užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;
5) atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais (toliau – kreditorių sąskaita). Pagrindas kreditorių sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinti. Visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą turi būti įneštos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo. Kreditorių reikalavimai šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinami tik iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų ir negali būti tenkinami grynaisiais pinigais;
6) vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai;
7) sudaro terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena;
8) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu pateikimas teismui neatleidžia administratoriaus nuo pareigos patikrinti visus sandorius, sudarytus per šiame punkte nurodytą laikotarpį, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais;
9) atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą;
10) pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą;
11) priima ir atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka;
12) teisės aktų nustatyta tvarka pateikia Garantinio fondo administratoriui paraišką skirti lėšas iš Garantinio fondo;
13) per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys;
14) gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus;
15) teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais;
16) organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti;
17) šaukia kreditorių susirinkimus;
18) praneša įmonės savininkui (savininkams), kai dėl taikos sutarties sudarymo yra būtini jų nutarimai;
19) turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš institucijų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą (vertybinius popierius), apie jos savininko (savininkų) vardu registruotą turtą (vertybinius popierius), iš bankų, kitų kredito įstaigų ir draudimo įmonių – apie jų turimas arba priklausančias gauti pinigų sumas;
20) vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus;
21) pateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, kai įstatymo numatytais atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei;
22) pateikia Žemės ūkio ministerijai dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;
23) imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, išskyrus tą skolos dalį, dėl kurios pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas pateiktas prašymas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus;
24) pateikia prašymą teismui (teismams) dėl jo atstatydinimo iš visų jo administruojamų įmonių administratoriaus pareigų ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kai sužinojo apie teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas netekimą. Tą pačią dieną šio prašymo kopiją pateikia visiems jo administruojamų įmonių kreditorių susirinkimo pirmininkams;
25) teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir kreditorių susirinkimui pareikalavus – kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.
4. Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šią įmonę patronuojančios arba šios įmonės dukterinės įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis arba turėjęs per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų įmonės arba ją patronuojančios ar šios įmonės dukterinės įmonės akcijų, taip pat sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo. Šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovui, juridinio asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams taikomi šioje dalyje administratoriui nustatyti apribojimai.
5. Kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį.
6. Įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
7. Nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo jo laikino nedarbingumo ar kitais atvejais, kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, priima teismas administratoriaus teikimu, kreditorių susirinkimo pirmininko pritarimu. Jeigu administratorius dėl ligos negali kreiptis į teismą, nutartį dėl jo laikino pavadavimo laikino nedarbingumo atveju priima teismas kreditorių susirinkimo pirmininko teikimu.
8. Teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais:
1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo;
2) kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kreipimosi dienos priima nutartimi sprendimą dėl administratoriaus atstatydinimo ir, jeigu administratorius atstatydinamas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą administratorių. Teismas netenkina prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu nustato, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimas atstatydinti administratorių buvo priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimų priėmimo tvarką, ar prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos arba jeigu patenkinus prašymą būtų pažeisti kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimui nepritarusių, kreditorių susirinkime (komitete) nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Kreditoriaus prašymu teismas gali pripažinti nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo skubiai vykdytina;
3) kai administratorius šio straipsnio 3 dalies 24 punkte nustatyta tvarka pateikia teismui prašymą dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iš kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo dienos priima nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo iš visų jo administruojamų įmonių, į kurias šis teismas jį buvo paskyręs, ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą (kitus) administratorių (administratorius).
9. Teismas, atstatydinęs administratorių ir paskyręs kitą administratorių, nurodo terminą, per kurį buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jeigu atstatydintas administratorius be pateisinamos priežasties per nustatytą laiką neperduoda įmonės turto ir dokumentų ar perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti atstatydintam administratoriui (kai administratorius – juridinis asmuo, jo vadovui) iki 10 tūkstančių litų baudą.
10. Administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą skelbti leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ teikia Vyriausybės įgaliota institucija.
Redakcija nuo 2014-01-01:
10. Administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija.
11. Administratorius (fizinis asmuo) privalo:
1) laikytis teisės aktų ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso reikalavimų;
2) nuolat tobulinti kvalifikaciją.
12. Administratorius (juridinis asmuo) privalo užtikrinti jo darbuotojų ar savininko, kai juridinis asmuo yra individuali įmonė, ar tikrųjų narių, kai juridinis asmuo yra ūkinė bendrija, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą.
13. Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu.
14. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą.
15. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas.
16. Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra administratorius. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.
17. Administratorius gali pats papildomai draustis administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu už vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą.
18. Draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su administratoriumi, pateikusiu prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
19. Administratorius, siekdamas administruoti bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę, privalo teismui, kreditorių susirinkimui, kai įmonės bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją.
20. Draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (arba) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras padarytą žalą, viršijančią tūkstantį litų, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs administratorius atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.
Straipsnio redakcija nuo 2015-01-01:
11 straipsnis. Įmonės administratorius
1. Įmonės administratorius (toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau – fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau – juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.
2. Administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pateikusių sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (toliau – taisyklės). Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus (įmonė, kuriai iškeliama bankroto byla, gali priklausyti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės (kitų valstybių) jurisdikcijai arba jos turtas yra daugiau negu vienoje valstybėje, arba jos kreditoriai yra daugiau negu vienos valstybės teritorijoje, įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, supaprastintas bankroto procesas, kai administravimo išlaidoms skirtą sumą įmoka bankrotą inicijuojantis asmuo, supaprastintas bankroto procesas, kai bankrotą inicijuoja darbuotojai, yra kitų šiame įstatyme ir (ar) kituose įstatymuose nustatytų bankroto proceso ypatumų, kuriems esant specialiųjų žinių, patirties turėjimas gali būti privalumas) ir į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytus asmenis apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo-deklaracijos administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę (įmones), kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas. Jeigu parenkant administratorių asmenų, pateikusių šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę (įmones), nėra arba asmenų, pateikusių sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę (įmones), kriterijų reikšmės neatitinka įmonės, kuriai parenkamas administratorius, kriterijų reikšmių pagal taisyklėse nustatytą administratoriaus ir įmonės kriterijų atitiktį ir suderinamumą, administratoriaus kandidatūra parenkama iš šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus sutikimus pateikusių asmenų. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę (įmones). Pateikęs sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę (įmones) asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime-deklaracijoje nenurodomi šio straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi. Sutikimo-deklaracijos administruoti įmonę (įmones) nepateikimas laikomas atsisakymu administruoti įmonę (įmones) ir yra vienas iš šioje dalyje nustatytų kriterijų, vertinamų parenkant administratoriaus kandidatūrą kitoms įmonėms (išskyrus atvejus, kai administruoti įmonę (įmones) atsisakoma dėl objektyvių aplinkybių). Įmonę ir asmenį apibūdinančių kriterijų reikšmės, reikalaujamos atrenkant administratorių, nustatomos taisyklėse. Teismas paskiria programa atrinktą asmenį įmonės administratoriumi, įsitikinęs, kad šis asmuo giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais nesusijęs su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, šio straipsnio nuostatos dėl administratoriaus atrankos naudojantis programa netaikomos. Administratorius kreditorių susirinkimo sprendimu paskiriamas iš asmenų, įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, pateikusių kreditorių susirinkimui šio straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę (įmones).
3. Asmuo, įrašytas į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, gali pateikti sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę (įmones) šiais (vienu arba abiem) būdais:
1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paskelbimo specialioje interneto svetainėje dienos, taip pat nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos informacijos apie įmonę, kurią administravęs asmuo neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas ar atstatydinamas dėl kitų priežasčių, arba informacijos, kad teismas motyvuota nutartimi nepaskyrė programa atrinkto asmens įmonės administratoriumi, paskelbimo šios institucijos interneto svetainėje dienos, šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę, kurioje nurodoma, ar nėra šio straipsnio 6 dalyje nurodytų apribojimų, dėl kurių asmuo negali būti paskirtas įmonės, kuriai turi būti paskirtas administratorius, administratoriumi. Šis sutikimo-deklaracijos administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdas, kaip vienas iš administratorių atrankos kriterijų, yra prioritetinis, palyginti su šios dalies 2 punkte nurodytu sutikimo pateikimo būdu, išskyrus atvejus, kai įmonė, kuriai parenkamas administratorius, pasižymi tais veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumais, kuriems administruoti pateiktas šios dalies 2 punkte nurodytas sutikimas;
2) pateikti šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai rašytinį sutikimą taisyklėse nustatyta tvarka dalyvauti kandidatų būti paskirtam ne trumpesnį kaip 6 mėnesių nepertraukiamą, sutikime nurodytą laikotarpį bet kurių (visų) įmonių ir (ar) pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių administratoriumi atrankoje. Pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Teismas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parinkęs administratoriaus kandidatūrą, priima nutartį dėl administratoriaus paskyrimo. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota. Teismas motyvuota nutartimi atsisako paskirti programa atrinktą asmenį, jeigu paaiškėja, kad sutikime-deklaracijoje administruoti įmonę (įmones) buvo pateikti neteisingi duomenys ir (ar) teisėjas nustato, kad programa atrinktas asmuo su juo yra susijęs giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais ir dėl to asmuo negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriumi. Teismo nutartis neskirti atrinkto asmens administratoriumi gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Priėmęs nutartį neskirti parinkto asmens administratoriumi, teismas nedelsdamas apie tai praneša šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, o ši ne vėliau kaip kitą darbo dieną savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie tai, kad motyvuota teismo nutartimi programa atrinktas asmuo įmonės administratoriumi nepaskirtas ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka bus parenkama kita administratoriaus kandidatūra.
5. Administratorius:
1) teisės aktų nustatyta tvarka juridinių asmenų registrui pateikia duomenų ir dokumentų pakeitimus apie bankrutuojančią įmonę;
2) perduoda šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie įmonės bankroto procesą;
3) šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;
4) užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;
5) atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais (toliau – kreditorių sąskaita). Pagrindas kreditorių sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinti. Visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą turi būti įneštos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo. Kreditorių reikalavimai šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinami tik iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų ir negali būti tenkinami grynaisiais pinigais;
6) vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai;
7) sudaro terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena;
8) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu pateikimas teismui neatleidžia administratoriaus nuo pareigos patikrinti visus sandorius, sudarytus per šiame punkte nurodytą laikotarpį, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais;
9) atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą;
10) pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą;
11) priima ir atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka;
12) teisės aktų nustatyta tvarka pateikia Garantinio fondo administratoriui paraišką skirti lėšas iš Garantinio fondo;
13) per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys;
14) gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus;
15) teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais;
16) organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti;
17) šaukia kreditorių susirinkimus;
18) praneša įmonės savininkui (savininkams), kai dėl taikos sutarties sudarymo yra būtini jų nutarimai;
19) turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš institucijų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą (vertybinius popierius), apie jos savininko (savininkų) vardu registruotą turtą (vertybinius popierius), iš bankų, kitų kredito įstaigų ir draudimo įmonių – apie jų turimas arba priklausančias gauti pinigų sumas;
20) vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus;
21) pateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, kai įstatymo numatytais atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei;
22) pateikia Žemės ūkio ministerijai dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;
23) imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, išskyrus tą skolos dalį, dėl kurios pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas pateiktas prašymas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus;
24) teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir kreditorių susirinkimui pareikalavus – kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.
6. Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šią įmonę patronuojančios arba šios įmonės dukterinės įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis arba turėjęs per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų įmonės arba ją patronuojančios ar šios įmonės dukterinės įmonės akcijų, taip pat sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo. Šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovui, juridinio asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams taikomi šioje dalyje administratoriui nustatyti apribojimai.
7. Kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį.
8. Įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuos nuostolius turi atlyginti ir asmuo, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.
9. Nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo jo laikinojo nedarbingumo ar kitais atvejais, kai jis laikinai negali eiti pareigų, priima teismas administratoriaus arba kreditorių susirinkimo pirmininko motyvuotu prašymu. Jeigu administratorius į teismą nesikreipia, teismas, pranešęs administratoriui apie ketinimą paskirti jį pavaduojantį asmenį, kai dėl objektyvių aplinkybių administratorius negali eiti pareigų, gali priimti nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo kreditorių susirinkimo pirmininko prašymu, jeigu per 15 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo negauna administratoriaus patvirtinimo, kad jis gali toliau eiti pareigas. Pavaduojantį administratorių teismas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parenka iš šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus sutikimus pateikusių asmenų.
10. Administratorių teismas atstatydina motyvuota nutartimi. Ta pačia nutartimi išsprendžiamas kito administratoriaus paskyrimo klausimas. Teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais:
1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo;
2) kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kreipimosi dienos priima nutartimi sprendimą dėl administratoriaus atstatydinimo ir, jeigu administratorius atstatydinamas, praneša apie tai šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai bei šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą administratorių. Teismas netenkina prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu nustato, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimas atstatydinti administratorių buvo priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimų priėmimo tvarką, ar prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos arba jeigu patenkinus prašymą būtų pažeisti kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimui nepritarusių, kreditorių susirinkime (komitete) nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Kreditoriaus prašymu teismas gali pripažinti nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo skubiai vykdytina;
3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo apie tai, kad administratorius neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas, gavimo dienos priima nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo iš visų jo administruojamų įmonių, į kurias šis teismas jį buvo paskyręs, ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą (kitus) administratorių (administratorius);
4) kai paaiškėja, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių;
5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę (įmones).
11 Teismas, atstatydinęs administratorių ir paskyręs kitą administratorių, nurodo terminą, per kurį buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jeigu atstatydintas administratorius be pateisinamos priežasties per nustatytą laiką neperduoda įmonės turto ir dokumentų ar perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti atstatydintam administratoriui (kai administratorius – juridinis asmuo, jo vadovui) iki 10 tūkstančių litų baudą.
12. Administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija.
13. Administratorius (fizinis asmuo) privalo:
1) laikytis teisės aktų ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso reikalavimų;
2) nuolat tobulinti kvalifikaciją.
14. Administratorius (juridinis asmuo) privalo užtikrinti jo darbuotojų ar savininko, kai juridinis asmuo yra individuali įmonė, ar tikrųjų narių, kai juridinis asmuo yra ūkinė bendrija, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą.
15. Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu.
16. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą.
17. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas.
18. Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra administratorius. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.
19. Administratorius gali pats papildomai draustis administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu už vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą.
20. Draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su administratoriumi, pateikusiu prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
21. Administratorius, siekdamas administruoti bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę, privalo teismui, kreditorių susirinkimui, kai įmonės bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, ir šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Duomenys apie administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (draudikas, draudimo laikotarpis, draudimo suma) skelbiami šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
22. Draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (arba) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras padarytą žalą, viršijančią tūkstantį litų, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs administratorius atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-665, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 110-3991 (2001-12-29)
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. IX-1272, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5627 (2002-12-27)
Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1087, 2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6988 (2010-11-23)
Nr. XI-1486, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)
Nr. XI-1695, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6841 (2011-12-01)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
Nr. XI-2092, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3935 (2012-06-30)
Nr. XI-2080, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 78-4018 (2012-07-04)
Nr. XI-2326, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6654 (2012-11-15)
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
111 straipsnis. Administratoriaus padėjėjas
1. Administratoriaus padėjėjas – fizinis asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę dirbti administratoriaus padėjėju ir sudaręs darbo sutartį su administratoriumi dėl darbo administratoriaus padėjėju.
2. Administratoriaus padėjėjas administratoriaus rašytiniu pavedimu ir ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos darbo sutarties sudarymo dienos turi teisę atlikti šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1, 2, 15, 18 punktuose nurodytas administratoriaus funkcijas, taip pat administratoriaus pavedimu organizuoti ir atlikti kitus būtinus bankroto proceso darbus.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
Įstatymas papildytas trečiuoju1 skirsniu:
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
TEISĖ TEIKTI ĮMONIŲ BANKROTO ADMINISTRAVIMO PASLAUGAS ir teisė dirbti administratoriaus padėjėju
1. Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo:
1) būti nepriekaištingos reputacijos;
2) turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);
3) turėti ne trumpesnį kaip dvejų metų administratoriaus padėjėjo darbo stažą per paskutinius trejus metus arba ne trumpesnį kaip penkerių metų įmonės vadovo darbo stažą per paskutinius septynerius metus arba teisės aktų nustatyta tvarka būti pripažintas advokatu;
4) išlaikyti kvalifikacijos egzaminą;
5) mokėti lietuvių kalbą.
2. Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę dirbti administratoriaus padėjėju, privalo atitikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.
3. Fizinis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo teistas už nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba už kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas dar neišnykęs;
2) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla arba teisės teikti bankroto administravimo paslaugas netekimo nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
4. Juridinio asmens, siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovas privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Juridinis asmuo, siekdamas įgyti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, privalo užtikrinti, kad bent du juridinio asmens darbuotojai, iš jų – ir savininkas (kai juridinis asmuo yra individuali įmonė), ar tikrasis narys (kai juridinis asmuo yra ūkinė bendrija), turėtų bankroto administratoriaus pažymėjimą.
113 straipsnis. Kvalifikacijos egzaminas
Kvalifikacijos egzaminą – fizinio asmens, siekiančio įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar teisę dirbti administratoriaus padėjėju, žinių patikrinimą – rengia Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija (toliau – Komisija). Kvalifikacijos egzaminas rengiamas pagal Komisijos patvirtintas administratorių ir administratorių padėjėjų atestavimo programas. Fizinis asmuo, neišlaikęs kvalifikacijos egzamino arba neatvykęs jo laikyti, gali jį dar kartą laikyti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Fizinis asmuo, dėl pateisinamų priežasčių (ligos ar kitų dokumentais įrodomų faktų ir aplinkybių, kurių fizinis asmuo negalėjo numatyti) neatvykęs laikyti egzamino, pateikęs paaiškinimą apie nedalyvavimo egzamine priežastis ir prašymą leisti laikyti egzaminą, gali laikyti egzaminą anksčiau negu nustatytas 3 mėnesių terminas. Kvalifikacijos egzamino perlaikymų skaičius neribojamas.
1. Komisija atlieka fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar dirbti administratoriaus padėjėjais, atestavimą ir kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
2. Komisija sudaroma iš 5 narių: Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dviejų šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų. Visi Komisijos nariai privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 Komisijos nariai privalo turėti socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).
Redakcija nuo 2015-01-01:
2. Komisija sudaroma iš 5 narių: Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dviejų šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų. Visi Komisijos nariai privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 Komisijos nariai privalo turėti socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).
3. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina ūkio ministras. Komisija sudaroma penkeriems metams. Komisija sudaroma ir veikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Komisija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų dokumentus ir kitą informaciją, susijusią su savo funkcijų įgyvendinimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
1. Bankroto administratoriaus pažymėjimas ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimas išduodami Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) piliečiui, kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, atitinkančiam šio įstatymo 112 straipsnio 1 ar 2 dalies reikalavimus. Bankroto administratoriaus pažymėjimu patvirtinama asmens, kaip bankroto administratoriaus, kvalifikacija. Bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimas suteikia teisę dirbti administratoriaus padėjėju.
2. Bankroto administratoriaus ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda ir jų galiojimą panaikina Ūkio ministerija.
3. Bankroto administratoriaus pažymėjimas neišduodamas asmeniui, neatitinkančiam šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose nustatytų reikalavimų ir neišlaikiusiam kvalifikacijos egzamino. Bankroto administratoriaus pažymėjimas išduodamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti pažymėjimą turi būti pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kvalifikacijos egzamino dienos.
4. Bankroto administratoriaus pažymėjimas ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimas galioja neterminuotai.
5. Bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai:
1) to prašo pats asmuo, kuriam išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, ir jis nėra paskirtas įmonės administratoriumi;
2) paaiškėja, kad bankroto administratoriaus pažymėjimui gauti buvo pateikti neteisingi duomenys, dėl kurių negalėjo būti išduotas pažymėjimas;
3) asmuo, kuriam išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, turi dvi galiojančias nuobaudas ir Komisija šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą siūlyti Ūkio ministerijai panaikinti pažymėjimo galiojimą;
4) asmuo, kuriam išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, nebeatitinka šio įstatymo 112 straipsnio 3 dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
5) asmuo, kuriam išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, miršta.
6. Bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu panaikinamas, jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, raštu įspėjusi asmenį, kuriam išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, dėl galimo pažymėjimo galiojimo panaikinimo per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo negauna naujos informacijos ir dokumentų, dėl kurių pažymėjimo galiojimas neturėtų būti panaikintas.
Redakcija nuo 2015-01-01:
6. Bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu panaikinamas, jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, raštu įspėjusi asmenį, kuriam išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, dėl galimo pažymėjimo galiojimo panaikinimo per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo negauna naujos informacijos ir dokumentų, dėl kurių pažymėjimo galiojimas neturėtų būti panaikintas.
7. Šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos išduodant bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimą ir panaikinant jo galiojimą.
8. Už asmenų, siekiančių įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar teisę dirbti administratoriaus padėjėju, egzamino laikymą, perlaikymą ir už bankroto administratoriaus ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimų ir jų dublikatų išdavimą imama valstybės rinkliava.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
116 straipsnis. Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo sudarymas
1. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaro asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (toliau – Sąrašas). Į Sąrašą įrašyti fiziniai ir juridiniai asmenys įgyja teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas nuo įrašymo į Sąrašą dienos.
2. Į Sąrašą įrašomi:
1) fiziniai asmenys, kuriems šio įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas;
2) juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
3. Sprendimą įrašyti į Sąrašą fizinį ir (ar) juridinį asmenį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo bankroto administratoriaus pažymėjimo išdavimo fiziniam asmeniui dienos ir (ar) juridinio asmens dokumentų, patvirtinančių atitiktį 112 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, pateikimo dienos priima šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.
4. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija turi atsisakyti įrašyti juridinį asmenį į Sąrašą ir apie tai motyvuotu raštu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo dienos pranešti registruotu laišku juridiniam asmeniui, jeigu juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
5. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis išbraukia iš Sąrašo, kai:
1) to prašo pats juridinis ar fizinis asmuo;
2) panaikinamas fizinio asmens bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas;
3) juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla ar bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, iškeliama restruktūrizavimo byla ar jis yra likviduojamas;
4) paaiškėja, kad siekdamas būti įrašytas į Sąrašą juridinis asmuo pateikė neteisingus duomenis;
5) juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
6. Juridinis asmuo išbraukiamas iš Sąrašo šio straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais, jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, raštu įspėjusi juridinį asmenį dėl galimo išbraukimo iš Sąrašo, per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos negauna naujos informacijos ir dokumentų, dėl kurių juridinis asmuo neturėtų būti išbraukiamas iš Sąrašo.
Pastaba. Asmenys, šio įstatymo (Nr. XI-1867) įsigaliojimo dieną turėję teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, įrašomi į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą, neatsižvelgiant į 116 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio redakcija nuo 2015-01-01:
116 straipsnis. Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo sudarymas
1. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaro asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (toliau – Sąrašas). Į Sąrašą įrašyti fiziniai ir juridiniai asmenys įgyja teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas nuo įrašymo į Sąrašą dienos.
2. Į Sąrašą įrašomi:
1) fiziniai asmenys, kuriems šio įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas;
2) juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
3. Sprendimą įrašyti į Sąrašą fizinį ir (ar) juridinį asmenį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo bankroto administratoriaus pažymėjimo išdavimo fiziniam asmeniui dienos ir (ar) juridinio asmens dokumentų, patvirtinančių atitiktį 112 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, pateikimo dienos priima šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.
4. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija turi atsisakyti įrašyti juridinį asmenį į Sąrašą ir apie tai motyvuotu raštu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo dienos pranešti registruotu laišku juridiniam asmeniui, jeigu juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
5. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis išbraukia iš Sąrašo, kai:
1) to prašo pats juridinis ar fizinis asmuo;
2) panaikinamas fizinio asmens bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas;
3) juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla ar bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, iškeliama restruktūrizavimo byla ar juridinis asmuo yra likviduojamas;
4) paaiškėja, kad siekdamas būti įrašytas į Sąrašą juridinis asmuo pateikė neteisingus duomenis;
5) juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 112 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
6. Juridinis asmuo išbraukiamas iš Sąrašo šio straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais, jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, raštu įspėjusi juridinį asmenį dėl galimo išbraukimo iš Sąrašo, per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos negauna naujos informacijos ir dokumentų, dėl kurių juridinis asmuo neturėtų būti išbraukiamas iš Sąrašo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
117 straipsnis. Administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo atsakomybė
1. Už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas:
1) įspėjimą;
2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
Redakcija nuo 2015-01-01:
1. Už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas:
1) įspėjimą;
2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
2. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad asmuo galiojant nuobaudai pakartotinai padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, taip pat šio įstatymo 116 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais turi kreiptis į Komisiją dėl sprendimo siūlyti panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą ir išbraukti asmenį iš Sąrašo.
Redakcija nuo 2015-01-01:
2. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad asmuo turi dvi galiojančias nuobaudas ir (ar) neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, turi kreiptis į Komisiją dėl siūlymo panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą ir (ar) išbraukti asmenį iš Sąrašo. Komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali priimti sprendimą nesiūlyti Ūkio ministerijai panaikinti asmens, turinčio dvi galiojančias nuobaudas, pažymėjimo galiojimą, jeigu nustato, kad pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra neproporcingas nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
3. Administratoriui paskirta nuobauda galioja vienus metus.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos administratoriaus padėjėjui.
5. Sprendimas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
1. Bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
2. Jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą.
3. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos.
4. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.
5. Jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju netaikomi 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti pareiškimo pateikimo terminai ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos, jei pareiškimas teismui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po kreditorių susirinkimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
1. Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas.
2. Administratorių, vadovaudamasis šio įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, skiria kreditorių susirinkimas.
Redakcija nuo 2015-01-01:
2. Administratorių skiria kreditorių susirinkimas iš įrašytų į Sąrašą asmenų.
3. Kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka nustatoma laikantis šio įstatymo nustatytos bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarkos ir sąlygų.
4. Administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams. Atleistam darbuotojui išmokama šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka, su juo atsiskaitoma šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
5.
Kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, atsiranda šio įstatymo 10
straipsnio
7 dalyje, 16 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
Įstatymas papildytas ketvirtuoju(1) skirsniu:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
1. Šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir (ar) kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Šis procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos. Supaprastinto bankroto proceso metu turi būti taikoma bankroto procedūra – likvidavimas. Šiuo įstatymu kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas.
2. Teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo:
1) informaciją apie teismo nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą nedelsdamas pateikti juridinių asmenų registrui, įmonei, kreditoriams ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai;
Redakcija nuo 2015-01-01:
1) informaciją apie teismo nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą nedelsdamas pateikti juridinių asmenų registrui, įmonei, kreditoriams ir šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai;
2) paskirti administratorių, jei jis nepaskirtas;
3) patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir kuri negali būti didesnė nei šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta suma;
4) neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.;
5) patvirtinti (jei jie nepatvirtinti) kreditorių reikalavimus pagal administratoriaus pateiktą sąrašą, sudarytą pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis.
3. Teismas arba teisėjas šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti įmonės administratoriui.
4. Pavedimo sutartis su administratoriumi nesudaroma. Įsiteisėjusi teismo nutartis taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą yra pagrindas administratoriui atlikti įmonės bankroto procedūras. Administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina ir keičia teismas. Teismas taip pat tvirtina įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą).
5. Pardavus turtą ir reikalavimų teises gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo išlaidoms. Jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.
6. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos teismas administratoriaus prašymu pripažįsta įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto ir patvirtina supaprastinto bankroto proceso trukmę.
7. Kai pardavus neįkeistą įmonės turtą ir reikalavimo teises buvo gauta lėšų daugiau, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau gauta suma neviršija šio straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio, likusios lėšos skiriamos įmonės darbuotojų – kreditorių reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti.
8. Patenkinus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus reikalavimus, iš likusios sumos gali būti atlyginama šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytam kreditoriui ar riziką prisiėmusiam administratoriui. Jeigu nurodytam kreditoriui ar administratoriui būtų priteista iš šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų tam tikra suma, priteistos sumos dydžiu turėtų būti mažinama riziką prisiėmusio administratoriaus atlyginimo suma.
9. Visiškai patenkinus darbuotojų – kreditorių reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, ir atlyginus šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytam kreditoriui ar riziką prisiėmusiam administratoriui, likusios įmonės lėšos naudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
10. Dėl teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą gali būti duodamas atskirasis skundas.
11. Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-2080, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 78-4018 (2012-07-04)
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
1. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos:
1) teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo;
2) asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.
2. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo.
3. Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Jeigu šių ieškinių ar reikalavimų nagrinėjimą šalys iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2129, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2185 (2004-04-27)
Nr. X-564, 2006-04-20, Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06)
Nr. XI-1486, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)
Nr. XI-2092, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3935 (2012-06-30)
1. Apie iškeltas bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, bei baudžiamąsias bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas įmonės turtas, įmonės vadovas privalo per 5 dienas nuo dokumentų, nurodytų 6 straipsnio 4 dalyje, gavimo dienos pranešti teismui.
2. Visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Arbitraže pareikštiems reikalavimams nagrinėti taikomos Komercinio arbitražo įstatymo nuostatos.
3. Bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai, iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo, administratorius arba jo įgaliotas asmuo atstovauja nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. XI-1486, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)
Nr. XI-2092, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3935 (2012-06-30)
16 straipsnis. Mokėjimo terminai
Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata netenka galios, kai įsiteisėja teismo nutartis nutraukti bankroto bylą.
1. Administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais gali vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo.
2. Administratorius per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
1. Antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu antstolis per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali paskirti antstoliui iki 10 tūkstančių litų baudą.
2. Jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui.
3. Klausimus, susijusius su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Turto saugotojas iki turto arešto panaikinimo turi visas su šio turto apsauga susijusias teises ir pareigas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1463, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
19 straipsnis. Darbo santykių reguliavimas
1. Administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams.
2. Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
3. Su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitoma šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro administratorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)
20 straipsnis. Tyčinis bankrotas
1. Teismas, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu (toliau – prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu).
2. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:
1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;
2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;
3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;
4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;
5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
3. Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:
1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;
2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
4. Teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius). Pranešime teismas nurodo, kad kreditoriai ir administratorius per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Kol nėra išnagrinėtas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, negali būti atliekami šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai. Teismas gali šioje dalyje nurodytą pranešimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos pateikti administratoriui (neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikė kreditorius (kreditoriai) ar administratorius) ir pavesti jam ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui šioje dalyje nurodytą informaciją per teismo nustatytą terminą. Teismas, gavęs prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.
5. Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.
6. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri šio straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją apie priimtą nutartį ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje.
7. Likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai.
8. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia šią su tyčiniais bankrotais susijusią informaciją: įmonės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, pavadinimą, kodą, teismo, pripažinusio bankrotą tyčiniu, pavadinimą, teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu priėmimo ir įsiteisėjimo datas, taip pat statistinius duomenis apie teismų, baudžiamosiose bylose pripažinusių asmenis kaltais dėl nusikalstamo bankroto, sprendimus ir pripažintus kaltais dėl nusikalstamo bankroto asmenis ir jiems taikytas sankcijas. Teismai, baudžiamosiose bylose pripažinę asmenis kaltais dėl nusikalstamo bankroto, informaciją apie priimtus sprendimus pateikia šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri apibendrintą ir nuasmenintą informaciją apie asmenis, pripažintus kaltais dėl nusikalstamo bankroto, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo paskelbia savo interneto svetainėje. Šioje interneto svetainėje taip pat turi būti pateikiama aktuali informacija verslo subjektams apie galimybes gauti informaciją verslo rizikai vertinti iš valstybės institucijų ir privačių informacijos teikėjų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1486, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
21 straipsnis. Kreditorių teisės bankroto byloje
1. Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą.
2. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę:
1) dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus;
2) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą;
3) ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų;
4) kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos;
Redakcija nuo 2015-01-01:
4) kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos;
5) bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
3. Teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas teises siekiančiam įgyvendinti kreditoriui (kreditoriaus įgaliotam atstovui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) arba grupės kreditorių įgaliotiems ne daugiau kaip dviem šioje dalyje nurodytą išsilavinimą turintiems atstovams, jeigu kreditoriaus ar grupės kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška kartu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos), (toliau šiame straipsnyje – kreditorius) savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutartimi priimto sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos. Įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimas gali būti atliekamas tik su administratoriumi ir kreditorių susirinkimo pirmininku sudarius konfidencialumo sutartį, kurios formą tvirtina šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Sudarius konfidencialumo sutartį, administratorius turi leisti kreditoriui administratoriaus darbo valandomis patekti į patalpas, kur saugomi įmonės dokumentai ir kita su tikrinamais sandoriais susijusi informacija, sudaryti sąlygas susipažinti su įmonės dokumentais, reikalingais sandoriams patikrinti, atsakyti į kreditorių ar jų atstovų klausimus, susijusius su patikrintų įmonės dokumentų ar kitos informacijos patikslinimu, ir per įmanomai trumpiausią laiką pateikti jam žinomą papildomą informaciją ir (arba) prašomas dokumentų kopijas. Dokumentų kopijos išduodamos sudarius perduodamų dokumentų kopijų sąrašą, kurį pasirašo administratorius ir kreditorius. Už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą administratorius gali pareikalauti iš patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. Perduotos dokumentų kopijos negali būti kopijuojamos ir perduodamos kitiems asmenims. Baigus patikrinimą, dokumentų, pagrindžiančių prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir (arba) susijusių su ginčijamais sandoriais, kopijos perduodamos teismui kartu su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu ar ginčijant sandorius. Jeigu patikrinimo metu tyčinio bankroto požymių nenustatoma, teismui ir kreditorių susirinkimui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos pateikiama ataskaita apie atliktą patikrinimą. Baigus patikrinimą, administratoriui pasirašytinai grąžinamos pagal sąrašą išduotų ir teismui neperduotų dokumentų kopijos.
4. Šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytoms institucijoms bankroto bylose ir kreditorių susirinkimuose atstovauja jų įgalioti asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
1. Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Teismas nutartimi, kuria patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai, gali priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimų dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikštų reikalavimų dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrina vienam ar keliems kreditoriams balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti. Šiame susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Iki jo išrinkimo kreditorių susirinkimui pirmininkauja administratorius. Kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas išrinktas asmuo, už kurį balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų sumos. Kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš kelių asmenų, išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas asmuo, už kurį balsavusių kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia, palyginti su balsavusių už kitas kandidatūras kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma.
2. Iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius.
3. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos.
4. Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
5. Kreditorių susirinkimui administratorius pateikia teismo nutartį patvirtinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimus.
6. Kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės savininkas (savininkai) arba jo (jų) įgaliotas atstovas, administratorius, savivaldybės, kurios teritorijoje yra bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas, įgaliotas atstovas. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1272, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5627 (2002-12-27)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
Kreditorių susirinkimas turi šias teises:
1) rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, kuris turi būti tik kreditorius (kai kreditorius – juridinis asmuo, jo įgaliotas atstovas). Kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) pirmininku negali būti renkamas kreditorius – buvęs įmonės vadovas (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kada jis buvo atleistas), savininkas ir šiame punkte nurodytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka;
2) spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių;
3) nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų;
4) reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas;
5) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą);
6) spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo;
7) nustatyti pagal pareigybes darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso metu, skaičių;
8) spręsti klausimą dėl įmonės kolektyvinės sutarties ribojimo;
9) nustatyti administratoriui atlyginimą;
10) įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį bei kreiptis į teismą dėl administratoriaus pavadavimo jo laikino nedarbingumo metu, jeigu administratorius dėl ligos to negali padaryti pats;
11) nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą;
12) priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo;
13) kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo. Kai kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo, kreditorių susirinkimo pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos turi kreiptis į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti kito administratoriaus kandidatūrą. Kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 24 punkte nurodyto prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo kopiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios kopijos gavimo dienos gali pasiūlyti teismui kito administratoriaus kandidatūrą. Teisės aktų nustatyta tvarka sužinojęs, kad administratorius prarado teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 24 punkto nuostatas nesikreipė į teismą dėl jo atstatydinimo, kreditorių susirinkimo pirmininkas per šiame punkte nurodytą terminą turi kreiptis į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti kito administratoriaus kandidatūrą. Siūlomai kito administratoriaus kandidatūrai turi pritarti kreditorių susirinkimas;
Redakcija nuo 2015-01-01:
13) kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo. Kai kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl administratoriaus atstatydinimo, kreditorių susirinkimo pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos turi kreiptis į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo;
14) išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas;
15) siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Kreditoriai gali priimti sprendimą siūlyti taikyti šią procedūrą jau pirmame kreditorių susirinkime;
16) priimti nutarimus, kuriuos bankroto proceso teisme nagrinėjimo atveju priimtų teismas, jeigu įmonėje bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka;
17) spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
1. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.
2. Jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties.
3. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.
4. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Tuo atveju, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
5. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.
1. Kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.
2. Kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų.
3. Kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas.
4. Kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas. Apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius. Tuo atveju, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių komiteto pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos privalo kreditorių komiteto posėdžio protokolo kopiją pateikti teismui.
1. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
2. Kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius reikalavimų atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų).
3. Įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia.
4. Kai iškėlus bankroto bylą mokesčių administratorius pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teismui teikiami tvirtinti įskaityta suma sumažinti reikalavimai.
5. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.
6. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Atskirasis skundas turi būti išnagrinėtas teisme per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
1. Bankroto byla nutraukiama, kai:
1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus;
2) bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus;
3) pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina.
3. Nutraukus įmonės bankroto bylą, visi mokesčiai ir privalomosios įmokos, taip pat palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties nutraukti šią bylą įsiteisėjimo dienos ir atnaujinamas ribojamos kolektyvinės sutarties galiojimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)
Nr. IX-2523, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6102 (2004-11-17)
28 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas
1. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai).
2. Administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.
3. Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą. Kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas, administratorius ir įmonės savininkas (savininkai).
4. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
1. Taikos sutartyje turi būti nurodoma:
1) įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai;
2) įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) įsipareigojimai patenkinti kreditorių reikalavimus iš su darbo santykiais susijusių ar kitaip teisėtai gaunamų pajamų;
3) kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai;
4) įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.
2. Taikos sutartį tvirtina teismas. Jeigu bankroto byla iškelta akcinei ar uždarajai akcinei bendrovei, teismas nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodo asmenį, kuriam paveda sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.
4. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai šią sutartį patvirtinti.
5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, įmonės bankroto byla nutraukiama.
6. Bankroto procesą nagrinėjant ne teismo tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras.
7. Neteko galios nuo 2003-01-01.
8. Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, administratorius per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša šiai įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, juridinių asmenų registrui, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra gavusi paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba gavusi paskolą, kuriai suteikta valstybės garantija, taip pat Lietuvos bankui, jeigu taikos sutartis sudaroma su finansų maklerio įmone arba akcine bendrove, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Redakcija nuo 2015-01-01:
8. Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, administratorius per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša šiai įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, juridinių asmenų registrui, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra gavusi paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba gavusi paskolą, kuriai suteikta valstybės garantija, taip pat Lietuvos bankui, jeigu taikos sutartis sudaroma su finansų maklerio įmone arba akcine bendrove, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą, ir šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. IX-2538, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1695, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6841 (2011-12-01)
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
1. Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto.
2. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
Likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius:
1) disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams;
3) tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus;
4) pateikia žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, kai įstatymo numatytu atveju žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei;
5) įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą;
6) grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais;
7) įstatymų nustatyta tvarka saugotinus įmonės dokumentus perduoda archyvui;
8) pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus;
9) perduoda duomenis apie likviduotą įmonę šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Redakcija nuo 2015-01-01:
9) perduoda duomenis apie likviduotą įmonę šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-665, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 110-3991 (2001-12-29)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
1. Įmonė įgyja bankrutavusios įmonės statusą nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.
2. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę, pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui, pranešti apie priimtą nutartį bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, darbo biržai, taip pat Lietuvos bankui, jeigu likviduojama finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė, investicinė bendrovė arba akcinė bendrovė, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą.
Redakcija nuo 2015-01-01:
2. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę, pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui, pranešti apie priimtą nutartį bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, darbo biržai, taip pat Lietuvos bankui, jeigu likviduojama finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė, investicinė bendrovė arba akcinė bendrovė, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą.
3. Neteko galios nuo 2003-01-01.
4. Po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.
5. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos pateikia prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Kartu su prašymu administratorius privalo pateikti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos arba kreditorių susirinkimo sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės įregistravimo pažymėjimo ir steigimo dokumentų originalus, pažymą, kad dokumentai toliau saugoti perduoti archyvui, ir nurodo įmonę aptarnaujančių bankų bei kitų kredito įstaigų adresus.
6. Juridinių asmenų registras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos gavimo dienos ją išregistruoja ir apie tai praneša mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams bei bankams ir kitoms kredito įstaigoms, aptarnavusioms įmonę, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Redakcija nuo 2015-01-01:
6. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos gavimo dienos įmonė išregistruojama iš juridinių asmenų registro ir apie tai pranešama mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, taip pat bankams ir kitoms kredito įstaigoms, aptarnavusioms įmonę, ir šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)
Nr. IX-1600, 2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2757 (2003-06-27)
Nr. IX-2538, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1695, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6841 (2011-12-01)
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
33 straipsnis. Turto pardavimo ir perdavimo tvarka
1. Įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas:
1) gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas – už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiškų objektų (prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas, nustatytą (kai turtas įkeistas – suderinus su įkaito turėtoju) kainą;
2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus šios dalies 1 punkte ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, – iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Kreditorių susirinkimo nutarimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka.
2. Neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams. Turto perdavimo aktą tvirtina administratorius.
3. Turto pirkimo–pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.
4. Jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.
5. Vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai), kuriuos turi bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, turi būti parduodami vertybinių popierių prekybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos parduodamos kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos yra parduodamos, akcininkai turi teisę akcijas įsigyti pirmumo tvarka. Akcijos parduodamos asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą.
6. Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jei perimamo turto kaina yra didesnė negu įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Administratorius įstatymų nustatyta tvarka perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.
7. Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti.
8. Radioaktyviosios medžiagos, įrenginiai su radioaktyviosiomis medžiagomis ir jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriai gali būti parduoti ar perduoti tik Radiacinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
Nr. XI-1850, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-186 (2012-01-10)
Nr. XI-1986, 2012-04-24, Žin., 2012, Nr. 51-2530 (2012-05-03)
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
1. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).
2. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.
3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų.
4. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
5. Pirmąja eile tenkinamiems kreditorių reikalavimams neturi būti priskirtas apskaičiuotas, su darbo užmokesčiu susijęs gyventojų pajamų mokestis. Šis reikalavimas turi būti tenkinamas antrąja eile. Kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytų darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe buvo tenkinami iš Garantinio fondo lėšų ar kai priimamas sprendimas mokėti žalos atlyginimą už įmonę iš valstybės biudžeto lėšų, o fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją buvo tenkinami iš Žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų, tai dėl šios priežasties atsiradę Garantinio fondo administratoriaus, valstybei atstovaujančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus ir Žemės ūkio ministerijos atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile.
6. Kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Jeigu tenkinant pirmąja eile tenkinamus kreditorių reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka iš Garantinio fondo ar Žemės ūkio ministerijos lėšų buvo neišlaikytas šioje dalyje nurodytas reikalavimų tenkinimo proporcingumo principas, tai tenkinant iš įmonės lėšų likusius nepatenkintus šių kreditorių reikalavimus turi būti išlyginami atsiradę proporcingumo neatitikimai.
7. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, o fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gali būti tenkinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbuotojo ar fizinio ir juridinio asmens patvirtinti reikalavimai mažinami iš nurodytų fondų sumokėtos sumos dydžiu.
8. Įmonės ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atveju kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti, pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų, likusi reikalavimų dalis tenkinama šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų tenkinimą dviem etapais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. IX-2538, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
Nr. XI-2080, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 78-4018 (2012-07-04)
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
1. Pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte. Kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, administratoriaus patirtos administravimo išlaidos taip pat apmokamos iš įmonės savininko (savininkų) parduoto turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, į kurį šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, kai šis turtas yra parduotas įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai.
2. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
3. Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį.
4. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.
5. Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.
6. Nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai administratorius vykdė bankroto procedūras po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas ir (arba) pavedimo sutartis buvo nutraukta. Kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas išmokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.
2. Įmonių bankroto įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1500; 1998, Nr. 109-2996, Nr. 114-3189; 2000, Nr. 32-889) galioja ir reglamentuoja bankroto procedūrų vykdymą tik toms įmonėms, kurių bankroto bylos iškeltos arba bankroto procesas pradėtas ne teismo tvarka iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
3. Šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamos bankroto bylos ir tų įmonių, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo bankroto procesas vyko ne teismo tvarka, tačiau kurių bylos kreditorių susirinkimo nutarimu nuo 2001 m. liepos 1 d. perduodamos nagrinėti teismui.
4. Įmonėms, kurioms bankroto bylos iškeltos iki 2001 m. liepos 1 d., administravimo išlaidos gali būti patikslintos vadovaujantis šio įstatymo 36 straipsnio nuostatomis.
5. Įmonėms, įgijusioms likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą iki 2001 m. liepos 1 d., yra taikomos šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatos. Toje dalyje likvidavimo procedūrai nustatytas 24 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2001 m. liepos 1 d. Šias įmones išregistruojant, taikomos šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatos.
6. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato:
1) duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarką;
2) valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo atliekant bankroto procedūras tvarką;
3) bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarką;
4) bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo sudarymo tvarką, bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką.
7. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 ir 7 dalių, 13(1) straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 8 dalies, 32 straipsnio 2, 5, 6 dalių nuostatos, susijusios su juridinių asmenų registru, taikomos nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.
8. Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios:
1) teisės aktų nustatyti duomenų ir dokumentų pakeitimai pateikiami Įmonių rejestro tvarkytojui;
2) 32 straipsnio 5 dalyje numatytą prašymą administratorius pateikia Įmonių rejestro tvarkytojui;
3) 32 straipsnio 6 dalyje numatytus veiksmus atlieka Įmonių rejestro tvarkytojas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
įmonių bankroto įstatymo
1. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 1 tomas, p. 191) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 694/2006, iš dalies keičiančiu Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų A, B ir C prieduose nurodytų bankroto bylų, likvidavimo bylų ir likvidatorių sąrašus (OL 2006 L 121, p. 1).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-665, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 110-3991 (2001-12-29)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 11 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja 2002 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 26, 29, 32, 35, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO KETVIRTUOJU(1) SKIRSNIU IR 13(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1272, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5627 (2002-12-27)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 11 IR 22 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1332, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10, 11, 13, 19, 23, 27, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1463, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 4, 10 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su
Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m.
gegužės 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1600, 2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2757 (2003-06-27)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1711, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3426 (2003-07-25)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2129, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2185 (2004-04-27)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2523, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6102 (2004-11-17)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO 2 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2538, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)
GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO, ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO, LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ ĮSTATYMO, ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ ĮSTATYMO, ŪKININKO ŪKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-564, 2006-04-20, Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 1, 10, 14 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1557, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13(1), 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnio 15 dalį, 16–23 dalis ir 22 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 9 straipsnio 15 dalies nuostatos, kad administratorius privalo laikytis Bankroto administratorių elgesio kodekso reikalavimų, įsigalioja 2009 m. kovo 1 d.
Šio įstatymo 9 straipsnio 16–23 dalys ir 22 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1087, 2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6988 (2010-11-23)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1486, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10, 11, 14, 15 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1695, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6841 (2011-12-01)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10, 11, 29 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 11(1) STRAIPSNIU IR TREČIUOJU(1) SKIRSNIU ĮSTATYMAS
Bankroto administratoriaus pažymėjimai ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimai, išduoti terminuotam laikotarpiui ir galiojantys šio įstatymo įsigaliojimo dieną, galioja neterminuotai ir yra keičiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėję teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, įrašomi į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą, neatsižvelgiant į šio įstatymo 10 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 116 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Asmenys, siekiantys įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir atitinkantys iki šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktuose nustatytus reikalavimus, prašymą leisti laikyti kvalifikacijos egzaminą gali pateikti iki 2012 m. vasario 1 d. Komisija šių asmenų atestavimą baigia iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Bankroto procesams, pradėtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet įgyvendinamos šiam įstatymui įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir šio įstatymo 21 straipsnį, įsigalioja 2012 m. kovo 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1850, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-186 (2012-01-10)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 2 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
Šis įstatymas keistas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1986, 2012-04-24, Žin., 2012, Nr. 51-2530 (2012-05-03)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 2 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2092, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3935 (2012-06-30)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 10, 11, 14 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2080, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 78-4018 (2012-07-04)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 11, 13(1) IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2326, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6654 (2012-11-15)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 9 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-208, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 4, 10, 11, 11(4), 11(5), 11(6), 11(7), 13, 13(1), 21, 22, 23, 26, 29, 31, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Vykdant bankroto procesus, pradėtus iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet įgyvendinamos šiam įstatymui įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.
Šiam įstatymui įsigaliojus, teismo paskirti administratoriai, kurie giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais yra susiję su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju, privalo per 20 darbo dienų pateikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo. Jeigu administratorius nepateikia šioje dalyje nustatyta tvarka nurodyto prašymo, teismas atstatydina administratorių iš pareigų ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria naują administratorių.
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 11, 13, 17 ir 18 straipsnius, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-237, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 2, 10, 11, 13(1), 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Vykdant bankroto procesus, pradėtus iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. spalio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2013-05-09)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt