@D1=19910521;D2=19950719;D3=19951102;

Redaguota: 1995 11 02

G

Pakeitimai:

 

     1. Lietuvos Respublikos 1992 04 16,

     įstatymas Nr. 1-2501,

     Žin., 1992, Nr.13-350;

     DĖL LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VALSTYBINIO  SOCIALINIO

     DRAUDIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

     2. Lietuvos Respublikos 1994 05 12

     įstatymas Nr. 1-455,

     Žin., 1994, Nr.39-702;

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO

     DRAUDIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO

 

     3.Lietuvos Respublikos 1994 11 03

     įstatymas Nr.1-623

     Žin., 1994 Nr.88-1666

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO

     DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

 

     4.Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO

     DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

     5.Lietuvos Respublikos 1995 04 27,

     įstatymas Nr.1-869,

     Žin., 1995, Nr.36-889

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO

     DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

 

     6.Lietuvos Respublikos 1995 07 05

     įstatymas Nr.1-1024,

     Žin., 1995, Nr.59-1481

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO

     DRAUDIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

 

     7.Lietuvos Respublikos 1995 10 17

     įstatymas Nr.1-1062,

     Žin., 1995, Nr.89-1987

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO

     DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

                 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO

 

                        Į S T A T Y M A S

 

 

                           I SKYRIUS.

 

                       BENDRIEJI NUOSTATAI

 

     1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas

 

     Valstybinis   socialinis   draudimas  -  valstybės nustatytų

socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems

Respublikos gyventojams, taip  pat įstatymo numatytais   atvejais

apdraustųjų šeimų  nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų,

jei jie  negali dėl įstatymo  numatytų priežasčių apsirūpinti  iš

darbo  ir  kitokių  pajamų arba  dėl įstatymo  numatytų   svarbių  

priežasčių   turi  papildomų  išlaidų.  Įgyvendinant   valstybinį

socialinį draudimą,  dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus

ginančios organizacijos.

 

 

     2 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo

                    reguliavimas

 

     Valstybinį  socialinį   draudimą  reguliuoja   šis  ir  kiti

Lietuvos Respublikos  socialinio aprūpinimo  įstatymai, taip  pat

Valstybinių  socialinio   draudimo  pensijų  įstatymas,  Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės   tvirtinami   Valstybinių   socialinio

draudimo  pensijų  skyrimo  ir  mokėjimo  nuostatai,  Valstybinio

socialinio draudimo  pašalpų  nuostatai,  Valstybinio  socialinio

draudimo  įstaigų  nuostatai,  taip  pat  Valstybinio  socialinio

draudimo  fondo   biudžeto   sudarymo   ir   vykdymo   taisyklės,

Savanoriškojo  valstybinių socialinio pensijų draudimo taisyklės.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo rūšys

 

     Lietuvos   Respublikoje    nustatomos   tokios   valstybinio

socialinio draudimo rūšys:

     1) pensijų  draudimas, kai  draudžiama pensijoms, numatytoms

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;

     2) ligos  ir motinystės  draudimas, kai  draudžiama ligos ir

motinystės (tėvystės)  pašalpoms, numatytoms  šio  įstatymo  6-17

straipsniuose,  taip  pat  laidojimo  pašalpoms,  numatytoms  šio

įstatymo 20-22 straipsniuose;

     3)   sveikatos   draudimas,   kai   draudžiama   gydymo   ir

profilaktikos išlaidų kompensacijoms, numatytoms šio įstatymo 23-

26 straipsniuose;

     4) draudimas  nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms

pagal Gyventojų  užimtumo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat

kompensuojama už  kitas nedarbo  priemones,  numatytas  Gyventojų

užimtumo įstatyme;

     5)  draudimas   nuo  nelaimingų   atsitikimų  gamyboje,  kai

draudžiama pašalpoms  suluošinimo darbe  ir profesinių  susirgimų

atvejais ir  kitoms išmokoms,  numatytoms Draudimo nuo nelaimingų

atsitikimų darbe įstatyme.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     4 straipsnis. Asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu

                    draudimu

 

     Asmenų, draudžiamų  kiekvienos rūšies  draudimu, kategorijas

nustato atitinkami  įstatymai, reguliuojantys tos rūšies draudimo

tvarką.

     Šio įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami:

     1)  asmenys,   dirbantys  pagal  darbo  sutartis,  taip  pat

dirbantys narystės  pagrindais renkamose  institucijose,  ūkinėse

bendrijose,   žemės    ūkio   bendrovėse    arba    kooperatinėse

organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;

     2) individualių  (personalinių) įmonių  savininkai ir  jiems

Vyriausybės nustatyta  tvarka prilyginti  savarankiškai dirbantys

asmenys;

     3)  ūkininkai   ir  dirbantys  ūkyje  pilnamečiai  jų  šeimų

nariai.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     5 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo stažas

 

     Valstybinio socialinio   draudimo stažas  - tai  laikas, kai

asmuo pats   mokėjo ar  už  tą  asmenį  buvo  mokamos valstybinio

socialinio draudimo  įmokos, taip  pat kiti laikotarpiai, kuriuos

valstybinio   socialinio  draudimo stažui  prilygina  galiojantys

įstatymai.

 

 

                           II SKYRIUS.

 

            VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPOS

 

                        1. Ligos pašalpa

 

 

     6  straipsnis. Ligos pašalpos skyrimo atvejai

 

     Ligos pašalpa skiriama:

     1) atsiradus nedarbingumui dėl ligos ar traumos;

     2) susirgus šeimos nariui, kurį būtina slaugyti;

     3) epideminių situacijų atvejais;

     4) esant proteziniame-ortopediniame stacionare;

     5) laikinai  perkėlus į  kitą darbą  dėl susirgimo profesine

liga, tuberkulioze arba dėl užkrečiamų ligų sukėlėjų nešiojimo.

     Ligos pašalpa kaip  nedarbingumo dėl ligos atveju (1

punktas) taip  pat skiriama  iškilus būtinybei gydytis

tuberkuliozės arba  kitoje sanatorijoje, į kurią siunčiama baigti

gydymą po   sunkaus susirgimo, įrašyto į  Sveikatos  apsaugos  ir

Socialinės apsaugos  ministerijų tvirtinamą sąrašą (24 straipsnio

trečioji dalis).

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     7 straipsnis. Teisė į ligos pašalpą

 

     Teisę  į ligos  pašalpą  turi  apdraustieji,  išvardinti šio

įstatymo 4  straipsnio  1  punkte,  jei  jie  dėl šio įstatymo  6

straipsnyje  numatytų  priežasčių  yra  palaisvinami nuo darbo ar

tarnybinių  pareigų ir  dėl to  praranda  savo darbo pajamas. Šią

teisę jie įgyja  nuo  pirmosios  darbo  (draudimo) dienos.

     Pašalpa bendrąja  tvarka mokoma, jei teisė ją gauti atsirado

darbo laikotarpiu   (įskaitant bandomąjį  laiką  ir atleidimo  iš

darbo dieną),   taip pat  trijų kalendorinių dienų po savanoriško

išėjimo iš  darbo arba  atleidimo su teise gauti išeitinę pašalpą

laikotarpiu.

     Asmenys,   kurie buvo  draudžiami    pagal   šio  įstatymo 4

straipsnio 1 punktą  ir  neteko  darbo,  turi  teisę  į laikinojo

nedarbingumo pašalpą   dėl ligos  arba  traumos  (6 straipsnio  1

punktas), jei   jie prarado  darbingumą laikotarpiu, kuriuo pagal

įstatymus mokama  išeitinė pašalpa,  visas uždarbis arba jo dalis

ir yra nedarbingi šiam laikotarpiui pasibaigus.

     Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas

nedarbingumo pažymėjimas.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     8 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė

 

     Apdraustiesiems,   netekusiems   darbingumo  dėl  ligos arba

traumos (6   straipsnio 1  punktas)   šio įstatymo  7 straipsnyje

nurodytais  laikotarpiais,  ligos  pašalpa  mokama  nuo pirmosios

darbingumo  netekimo  dienos  (neskaitant  dienų,  už kurias buvo

gauta išeitinė pašalpa arba uždarbis)  iki  darbingumo  atstatymo

arba iki invalidumo pripažinimo.

     Ligos  pašalpa  už pirmąsias  dvi kalendorines  nedarbingumo

dėl ligos,  nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga

ar kitokio  sveikatos  pakenkimo,  susijusio  su  darbu,  dienas,

išskyrus motinystės  pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį bei

šeimos nario  slaugos pašalpą, moka darbdavys iš savo lėšų. Ligos

atveju ši  pašalpa turi  būti ne  mažesnė  kaip  80  procentų,  o

nelaimingo atsitikimo  darbe, susirgimo profesine liga ar kitokio

sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, atveju - ne mažesnė kaip

100   procentų   jos   gavėjo   vidutinio   mėnesinio   uždarbio,

apskaičiuoto pagal  paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį. Nuo

trečios kalendorinės  nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš

Valstybinio socialinio  draudimo fondo  ir yra  šio  įstatymo  10

straipsnyje nurodyto dydžio.

     Laikiniems ir  sezoniniams    darbuotojams,      netekusiems

darbingumo sutarties  galiojimo laikotarpiu, pašalpa dėl bendrojo

susirgimo mokama  ne ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų po

darbo sutarties galiojimo pabaigos.

     Susižalojus   darbe,    susirgus   profesine    liga    arba

tuberkulioze, asmenims,  dirbantiems pagal laikinojo ar sezoninio

darbo sutartį,  pašalpa mokama  šio straipsnio  pirmojoje  dalyje

nustatyta tvarka.

     Dirbantiems  invalidams   ligos  pašalpų   mokėjimo   trukmė

nustatoma Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatuose.

 

     Pakeitimai:

     1.Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

     2.Lietuvos Respublikos 1995 10 17

     įstatymas Nr.1-1062,

     Žin., 1995, Nr.89-1987

 

 

     9 straipsnis. Ligos pašalpa atostogų metu

 

     Atsiradus laikinajam  nedarbingumui  dėl  ligos  ar  traumos

kasmetinių   apmokamų   atostogų  metu,  pašalpa mokama  už visas

sirgtas darbo dienas, patvirtintas nedarbingumo pažymėjimu.

     Atsiradus laikinajam nedarbingumui neapmokamų atostogų metu,

pašalpa mokama  nuo tos  dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti

dirbti.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     10 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

 

     Ligos  pašalpa  mokama  80 procentų kompensuojamojo uždarbio

dydžio.

     Jei laikinasis  nedarbingumas trunka  ilgiau kaip trisdešimt

kalendorinių dienų,  nuo trisdešimt pirmosios mokama 100 procentų

kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.

     Susižalojus darbe  ar  susirgus  profesine  liga, taip   pat

asmenims,   dalyvavusiems   likviduojant   Černobylio    atominės

elektrinės avarijos padarinius, ligos pašalpa mokama 100 procentų

kompensuojamojo uždarbio dydžio.

     Ligos  pašalpa,  skiriama  pagal  6 straipsnio 1-4  punktus,

negali būti mažesnė  už  Lietuvos  Respublikos įstatymų nustatytą

darbo  užmokesčio  minimumą,  apskaičiuotą  proporcingai  dirbtam

laikui arba atliktam darbui.

 

     Pakeitimai:

     1.Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

     2.Lietuvos Respublikos 1995 10 17

     įstatymas Nr.1-1062,

     Žin., 1995, Nr.89-1987

 

 

     11 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis pašalpai

                    skaičiuoti

 

     Kompensuojamasis uždarbis  ligos  ir  motinystės  (tėvystės)

pašalpoms yra  skaičiuojamas pagal  visose darbo vietose gaunamas

pajamas,  nuo   kurių   skaičiuojamos   privalomojo   valstybinio

socialinio    draudimo    įmokos.    Kompensuojamasis    uždarbis

apskaičiuojamas pagal  Valstybinio  socialinio  draudimo  pašalpų

nuostatus.   Visais atvejais kompensuojamasis  uždarbis  pašalpai

skaičiuoti  negali  viršyti  Statistikos  departamento  skelbiamo

užpraeito  mėnesio  vidutinio darbo užmokesčio trijų dydžių sumos.

 

     Pakeitimai:

     1.Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

     2.Lietuvos Respublikos 1995 07 05

     įstatymas Nr.1-1024,

     Žin., 1995, Nr.59-1481

 

 

     12 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, pašalpa nemokama

 

     Ligos pašalpa nemokama:

     1) asmenims, laikinai nedarbingiems dėl traumų, gautų darant

nusikaltimus;

     2) asmenims,  sužalojusiems savo  arba    savo    globotinių

sveikatą,   kad    išvengtų   darbo   ar   kitokių   pareigų arba

apsimetusiems sergančiais (simuliantams);

     3)  asmenims,  kurių   laikinojo   nedarbingumo   tiesioginė

priežastis - alkoholio,   narkotinių   arba   toksinių   medžiagų

vartojimas.

     Tuo atveju,  kai savanoriškai  gydomasi    stacionare    nuo

alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, ligos pašalpa mokama

ne ilgiau kaip keturiolika  kalendorinių  dienų per kalendorinius

metus.

     Asmenims, pažeidžiantiems     gydytojo  nustatytą  gydymo ir

slaugos režimą,  be   svarbių   priežasčių  neatvykstantiems  pas

gydytoją  arba   į  įstatymo  nustatytą  darbingumo  patikrinimą,

pašalpa Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų numatyta

tvarka gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     13 straipsnis. Ligos pašalpa šeimos nariui slaugyti

 

     Pašalpa sergančiajam  šeimos nariui  slaugyti mokama,  jeigu

gydytojo nurodymu būtina ligonį slaugyti.

     Slaugant   šeimos   narį,  pašalpa   mokama  ne  ilgiau kaip

septynias kalendorines dienas.

     Slaugant sergantį  iki keturiolikos  metų  amžiaus    vaiką,

pašalpa mokama ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų.

     Slaugant  stacionare  sergantį iki  septynerių  metų  vaiką,

taip pat  vaiką iki  keturiolikos metų, sergantį onkohematologine

liga, po  sudėtingos operacijos,  traumos  ar  nudegimo,  pašalpa

mokama visą  slaugymo laiką,  bet ne  ilgiau kaip šimtą dvidešimt

dvi dienas.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     14 straipsnis. Ligos pašalpa  epideminių situacijų atveju

 

     Įvedus nustatyta  tvarka  karantino  režimą  ypač  pavojingų

infekcijų   židiniuose,  pašalpa  mokama  nušalintiems  nuo darbo

asmenims.

     Valstybiniams  gydytojams  higienistams  laikinai  nušalinus

apdraustąjį kaip  užkrečiamų ligų  sukėlėją nešiotoją ir negalint

jo  perkelti   į  kitą  darbą,  ligonio  pašalpa  jam mokama visą

nušalinimo nuo darbo laiką ir apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį

uždarbį tik toje darbovietėje, kurioje jis nušalintas nuo darbo.

     Valstybiniams gydytojams higienistams įvedus vaikų įstaigose

infekcijų plitimą  ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei

prižiūrėti vaiką, pašalpa mokama kaip šeimos nario slaugos atveju

pagal šio įstatymo 13 straipsnio antrąją dalį.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     15 straipsnis. Pašalpa, esant proteziniame-ortopediniame

               stacionare

 

     Paguldžius apdraustąjį  į  protezinį-ortopedinį  stacionarą,

pašalpa mokama   už  visą  jame  būtą  laiką, taip pat  vykimo  į

stacionarą ir atgal laiką.

 

 

     16 straipsnis. Pašalpa laikinai perkėlus į kitą darbą

 

     Jeigu apdraustasis dėl profesinės ligos, tuberkuliozės, taip

pat dėl  to, kad  jis yra  užkrečiamų ligų sukėlėjų nešiotojas (6

straipsnio 5  punktas), laikinai  negali dirbti  savo darbo, bet,

nepažeisdamas paskirto  gydymo, gali  dirbti kitą darbą ir dėl to

pagal medicininę  išvadą perkeliamas  į kitą  darbą, jam  pašalpa

mokama už visą perkėlimo laiką, bet ne ilgiau kaip du mėnesius ir

tokio dydžio,    kad  gaunamas   uždarbis  ir  pašalpa  neviršytų

vidutinio uždarbio iki perkėlimo.

 

 

                 2.Motinystės (tėvystės) pašalpa

 

 

     17 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpa

 

     Motinystės  (tėvystės)  pašalpa  iš  valstybinio  socialinio

draudimo lėšų skiriama vienam iš tėvų (globėjų), apdraustam pagal

šio įstatymo 4 straipsnio 1 punktą.

     Moterims, pagimdžiusioms suėjus dvidešimt aštuonioms nėštumo

savaitėms ir  vėliau, apmokama  už  septyniasdešimt  kalendorinių

dienų iki  gimdymo ir už penkiasdešimt šešias kalendorines dienas

po gimdymo  (komplikuoto gimdymo  atveju ir kai gimė daugiau negu

vienas vaikas - už septyniasdešimt kalendorinių dienų). Moterims,

pagimdžiusioms  suėjus   dvidešimt  dviems   nėštumo   savaitėms,

apmokama už  dvidešimt aštuonias  kalendorines dienas  po gimdymo

(jei kūdikis  gyvena, apmokama  už penkiasdešimt šešias dienas po

gimdymo). Už  šioje  dalyje  nurodytus  laikotarpius  mokama  100

procentų kompensuojamojo uždarbio.

     Pasibaigus  šio   straipsnio  antrojoje  dalyje  nurodytiems

laikotarpiams, vienam  iš tėvų  (vieninteliam esamam  iš tėvų  ar

globėjui), kuris  pagal Atostogų  įstatymą  yra  išleistas  vaiko

priežiūros atostogų,  mokama 60 procentų kompensuojamojo uždarbio

dydžio pašalpa,  bet ne  mažesnė kaip  nustatytas minimalus darbo

užmokestis, iki vaikui sukanka vieneri metai.

     Jei asmuo,  gaunantis šiame  straipsnyje nurodytą motinystės

(tėvystės) pašalpą,  atleidžiamas iš  darbo dėl įmonės, įstaigos,

organizacijos likvidavimo,  pašalpa mokama, jei tuo metu nemokama

išeitinė pašalpa.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 03

     įstatymas Nr.1-623

     Žin., 1994 Nr.88-1666

 

 

                   3. Pašalpa vaiko priežiūrai

 

 

     18 straipsnis. Neteko galios.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 03

     įstatymas Nr.1-623

     Žin., 1994 Nr.88-1666

 

 

     19 straipsnis. Neteko galios.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 03

     įstatymas Nr.1-623

     Žin., 1994 Nr.88-1666

 

 

                      4. Laidojimo pašalpa

 

 

     20 straipsnis. Teisė į laidojimo pašalpą

 

     Laidojimo  pašalpa  mokama,  mirus  pačiam   apdraustajam (4

straipsnis) arba jo išlaikomajam šeimos nariui.

     Mirus apdraustajam,  laidojimo  pašalpa  mokama    mirusiojo

šeimos nariams   arba tiems  asmenims,  kurie  jį  laidojo. Mirus

apdraustojo šeimos nariui, pašalpa mokama pačiam apdraustajam.

     Laidojimo  pašalpa   nemokama,   kai   laidojama   valstybės

(savivaldybės) lėšomis.

 

 

     21 straipsnis. Laidojimo pašalpos dydis

 

     Laidojimo pašalpa   mokama  trijų  minimalių  gyvenimo lygių

dydžio.

 

 

     22  straipsnis.   Pašalpos  išmokėjimas,   mirus   asmeniui,

               turėjusiam teisę ją gauti

 

     Laikinojo nedarbingumo,  nėštumo  ir  gimdymo      pašalpos,

negautos iki   gavėjo  mirties  dienos,  išmokamos  kartu  su juo

gyvenusiems šeimos   nariams,  taip  pat  nedarbingiems asmenims,

kurie buvo mirusiojo išlaikomi.

     Pašalpa vaiko  iki trejų metų priežiūrai, negauta dėl gavėjo

mirties,  išmokama   likusiam  tėvui   arba  asmeniui,  faktiškai

auginančiam vaiką.

     Negauta pašalpa į paveldimą turtą neįtraukiama.

 

 

                          III SKYRIUS.

 

                 GYDYMO IR PROFILAKTIKOS IŠMOKOS

 

     23 straipsnis. Išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos

                    priemonėms kompensavimas

 

     Iš  valstybinio  socialinio  draudimo  fondo  kompensuojamos

išlaidos  ambulatorinio  gydymo  metu  naudojamiems  būtiniesiems

vaistams  ir   medicinos  pagalbos   priemonėms  pagal  Sveikatos

apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintą

sąrašą. Vaistų  išlaidos  kompensuojamos  pagal  bazines  kainas,

kurios apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Visa  bazinė   vaistų  kaina   ir  visa  medicinos  pagalbos

priemonių kaina kompensuojama:

     1) apdraustųjų,  išvardintų  šio  įstatymo  4  straipsnio  1

punkte, apdraustųjų,  netekusių darbo  ir gaunančių išeitinę arba

bedarbio pašalpas, taip pat asmenų, gaunančių arba turinčių teisę

gauti valstybinę  socialinio draudimo  pensiją, vaikams iki trejų

metų;

     2) I  grupės invalidams,  gaunantiems arba  turintiems teisę

gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją;

     3) šio  įstatymo 4  straipsnyje  išvardintiems  apdraustiems

asmenims, netekusiems darbo ir gaunantiems išeitinę arba bedarbio

pašalpas, taip  pat asmenims,  gaunantiems arba  turintiems teisę

gauti valstybinę  socialinio draudimo pensiją, ir jų išlaikomiems

nedarbingiems šeimos  nariams, susirgusiems ligomis, įrašytomis į

Sveikatos apsaugos  bei Socialinės  apsaugos ir darbo ministerijų

patvirtintą sąrašą.

     80 procentų  bazinės vaistų  kainos ir 80 procentų medicinos

pagalbos priemonių kainos kompensuojama:

     1)  šio   įstatymo  4   straipsnio   1   punkte   išvardintų

apdraustųjų, netekusių  darbo ir gaunančių išeitinę arba bedarbio

pašalpas, taip  pat asmenų,  gaunančių arba  turinčių teisę gauti

valstybinę socialinio  draudimo pensiją,  vaikams nuo  trejų  iki

septynerių metų;

     2)  gaunantiems   arba  turintiems  teisę  gauti  valstybinę

socialinio draudimo pensiją II grupės ir nedirbantiems III grupės

invalidams bei kitiems nedirbantiems pensininkams.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

    

 

 

     24 straipsnis. Kelialapiai į sanatorines įstaigas

 

     Išlaidos kelialapiams į sanatorines įstaigas kompensuojamos,

remiantis    Vyriausybės    nustatyta    tvarka    patvirtintomis

standartinėmis sanatorinio gydymo dienos kainomis.

     Valstybinio  socialinio  draudimo  lėšomis  apdraustiesiems,

išvardintiems 4 straipsnyje, pensininkams, gaunantiems valstybinio

socialinio   draudimo   pensijas,  apmokama  visa  standartinė jų

sergančių vaikų iki septynerių metų amžiaus ir vaikų invalidų iki

šešiolikos metų   amžiaus  sanatorinio gydymo  dienų  kaina,  jei

vaikas vyksta   gydytis pagal atskirą kelialapį, arba 90 procentų

standartinės kainos,  jei vaikas   vyksta  gydytis  pagal  bendrą

kelialapį  kartu  su  apdraustuoju.  Visa standartinė sanatorinio

gydymo  kaina  apmokama  taip  pat  I  grupės invalidams, kuriems

paskirta valstybinio socialinio draudimo pensija.

     Valstybinio   socialinio   draudimo  lėšomis   apmokama visa

standartinė sanatorinio  gydymo kaina  šiems siunčiamiems  baigti

gydymą po   sunkaus susirgimo,  įrašyto į  Sveikatos apsaugos  ir

Socialinės  apsaugos  ir  darbo  ministerijų  patvirtintą sąrašą,

asmenims:

     1) apdraustiesiems, išvardintiems 4 straipsnio 1 punkte;

     2) asmenims,  kurie buvo  draudžiami pagal   šio  įstatymo 4

straipsnio  1  punktą  ir  neteko  darbo, jei sanatorinis gydymas

paskirtas   išeitinės    pašalpos   arba   laikinojo nedarbingumo

pašalpos, paskirtos darbo laikotarpiu, gavimo metu;

     3)  pensininkams,  gaunantiems  arba  turintiems teisę gauti

valstybinio socialinio draudimo pensijas;

     4) šio  straipsnio 1-3  punktuose     išvardintų      asmenų

išlaikomiems šeimos nariams.

     Kitais  atvejais apdraustiesiems, išvardintiems 4 straipsnio

1 punkte,  ir jų  vaikams nuo  septynerių iki  šešiolikos metų iš

valstybinio  socialinio   draudimo  lėšų   apmokama  50  procentų

kiekvienos  sanatorinio  gydymo  dienos  standartinės  kainos,  o

pensininkams,   gaunantiems   valstybines   socialinio   draudimo

pensijas, - 80 procentų standartinės kainos.

 

     Pakeitimai:

     1.Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

     2.Lietuvos Respublikos 1995 10 17

     įstatymas Nr.1-1062,

     Žin., 1995, Nr.89-1987

 

 

     25 straipsnis. Kompensacija donorams

 

     Apdraustajam donorui, davusiam 450 mililitrų kraujo arba 600

mililitrų  plazmos,  iš  valstybinio  socialinio  draudimo  fondo

mokama  kompensacija,   lygi   trijų   dienų   vidutiniam   darbo

užmokesčiui Lietuvos Respublikoje. Apdraustajam donorui, davusiam

mažiau kaip  450 mililitrų  kraujo arba mažiau kaip 600 mililitrų

plazmos,  iš   valstybinio  socialinio   draudimo  fondo   mokama

kompensacija, lygi  dviejų  dienų  vidutiniam  darbo  užmokesčiui

Lietuvos Respublikoje.

     Vienos   dienos    vidutinis   darbo   užmokestis   Lietuvos

Respublikoje  apskaičiuojamas   pagal  užpraeito   mėnesio  prieš

duodant kraują  ar plazmą  vidutinį  darbo  užmokestį,  paskelbtą

Statistikos departamento  prie Lietuvos  Respublikos Vyriausybės,

dalijant jį  iš užpraeito  mėnesio prieš duodant kraują ar plazmą

darbo dienų  skaičiaus. Užpraeito mėnesio prieš duodant kraują ar

plazmą darbo  dienų skaičius  nustatomas pagal penkių darbo dienų

savaitę.

 

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1992.04.16.;

įstatymas Nr.1-2501

Žin., 1992, Nr.13-350;

     2.Lietuvos Respublikos 1995 04 27,

     įstatymas Nr.1-869,

     Žin., 1995, Nr.36-889

 

 

     26 straipsnis. Išlaidų transportui kompensavimas

 

     Šio įstatymo  4 straipsnyje  išvardintiems  apdraustiesiems,

gaunantiems arba  turintiems teisę  gauti  valstybinę  socialinio

draudimo pensiją,  jeigu jiems  invalidumą  nustatančių  komisijų

sprendimu pripažinta  teisė  įsigyti  specialiuosius  lengvuosius

automobilius,  kas   mėnesį  išmokama   25   procentų   mėnesinio

minimalaus gyvenimo lygio dydžio transporto išlaidų kompensacija,

nepaisant to, ar jie yra įsigiję automobilį.

     I grupės invalidams, gaunantiems arba turintiems teisę gauti

valstybinę socialinio  draudimo pensiją,  patiems  vairuojantiems

specialiuosius automobilius,  kas  mėnesį  papildomai  mokama  25

procentų mėnesinio  minimalaus gyvenimo  lygio dydžio  transporto

išlaidų kompensacija.

     Šio  straipsnio  pirmojoje  dalyje  išvardintiems  asmenims,

kuriems  dėl   sutrikusių  judėjimo   funkcijų   sunku   naudotis

visuomeniniu transportu,  mokama specialiųjų lengvųjų automobilių

arba motorinių  vežimėlių įsigijimo  ir jų  techninio  pritaikymo

išlaidų kompensacija, jeigu pagal invalidumą nustatančių komisijų

sprendimą ir  nustatytos formos  pažymą šie  asmenys  turi  teisę

įsigyti ir  gali vairuoti  šiuos  lengvuosius  automobilius  arba

motorinius  vežimėlius.   Šių  kompensacijų  mokėjimo  tvarką  ir

dydžius  tvirtina  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė  Valstybinio

socialinio draudimo fondo tarybos teikimu.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     27 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, gydymo ir

               profilaktikos išmokos nemokamos

 

     Apdraustasis   netenka    teisės   į   23-26   straipsniuose

išvardintas išmokas   iš valstybinio  socialinio draudimo lėšų 12

straipsnyje nurodytais atvejais.

 

 

                           IV SKYRIUS.

 

            VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FINANSAI

 

 

     28 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo biudžetas

 

     Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo finansų

pagrindą sudaro   savarankiškas Lietuvos  Respublikos valstybinio

socialinio   draudimo  biudžetas,  neįtraukiamas į  Valstybės  ir

savivaldybių biudžetus.

     Lietuvos  Respublikos  valstybinio  socialinio      draudimo

biudžetą ir  jo vykdymo  metinę   ataskaitą   tvirtina   Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

     Lietuvos  Respublikos  valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetas   sudaromas    kalendoriniams  metams.  Biudžetas ir jo

vykdymo ataskaita skelbiami viešai Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Lietuvos  Respublikos  valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžeto   projektą   rengia  ir  pateikia  Vyriausybei tvirtinti

Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.

     Lietuvos   Respublikos   valstybinio   socialinio   draudimo

fondo  biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles  tvirtina  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     29 straipsnis.  Valstybinio socialinio  draudimo ir Lietuvos

               Respublikos valstybės biudžetų santykiai

 

     Asignavimai  iš   Valstybės  biudžeto   skiriami,  kai   dėl

Aukščiausiosios Tarybos  priimtų įstatymų arba kitokių nenumatytų

priežasčių padidėja  socialinio draudimo  išlaidos arba  sumažėja

pajamos, o įmokų socialiniam draudimui tarifai nekeičiami.

 

 

     30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo       

               biudžeto pajamos

 

     Lietuvos   Respublikos   valstybinio   socialinio   draudimo

biudžeto pajamas sudaro:

     1) juridinių  bei fizinių  asmenų privalomosios  valstybinio

socialinio draudimo įmokos;

     2)  Valstybinio  socialinio  draudimo fondo valdybos veiklos

pajamos;

     3) asignavimai   iš Valstybės  biudžeto, skiriami  pagal šio

įstatymo 29 straipsnį.

     4) valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos.

     Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo  biudžeto   pajamos

apskaitomos  atskirose   sąskaitose  pagal  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės nustatytus kiekvienos draudimo rūšies įmokų dydžius.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     31 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    biudžeto išlaidos

 

     Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo  biudžeto  išlaidos

skirstomos  ir   apskaitomos  pagal   draudimo   rūšis.   Išlaidų

straipsnių klasifikaciją  nustato Valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     32 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    rezervas

 

     Valstybinio   socialinio    draudimo   fondui   stabilizuoti

sudaromas fondo  rezervas, kuris yra ne mažesnis kaip 15 procentų

metinės pajamų  sumos. Šis  fondas formuojamas  iš pajamų dalies,

viršijančios išlaidas.

     Jeigu  rezervo  fonde  susikaupia  20  ir  daugiau  procentų

metinės  pajamų  sumos,  Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo

taryba turi teikti Vyriausybei siūlymus dėl įmokų tarifų mažinimo

arba išmokų didinimo.

     Rezervo lėšos  Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos

sprendimu gali  būti naudojamos  išlaidoms, kurių  nebuvo  galima

numatyti  tvirtinant   biudžetą,  apmokėti   ir  pajamų  laikinam

trūkumui padengti.

     Taryba privalo  užtikrinti Valstybinio  socialinio  draudimo

fondo rezervo lėšų realiosios vertės išsaugojimą.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     33 straipsnis. Kasos apyvartos lėšos

 

     Valstybinio socialinio  draudimo  fondo  biudžete  sudaromos

kasos apyvartos  lėšos, būtinos  pinigų cirkuliacijai užtikrinti.

Šių lėšų dydis nustatomas tvirtinant fondo biudžetą.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokos

 

     Drausdamas asmenis,  išvardintus šio įstatymo 4 straipsnio 1

punkte, darbdavys  privalo mokėti  nustatyto  dydžio  valstybinio

socialinio draudimo įmokas.

     Įmokos    skaičiuojamos    nuo    kiekvienam    apdraustajam

priskaičiuoto atlyginimo  už darbą.  Atlyginimo suma,  nuo kurios

skaičiuojamos  įmokos,   negali  būti    mažesnė  kaip  kiekvieno

kalendorinio  mėnesio  minimalus darbo užmokestis.

     Asmenys,  išvardinti  šio  įstatymo  4  straipsnio  2  ir  3

punktuose, valstybinio  socialinio draudimo  įmokas  moka  patys.

Jie gali  įmokų nemokėti  (tas laikotarpis  bus

neįskaitytas į  valstybinio socialinio  draudimo stažą) tik tada,

jeigu jie  yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai,

taip pat jei yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal

Lietuvos  Respublikos   įstatymus,  o  ūkininkai  -  už  save  ir

pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, - dar ir tuo atveju,

kai šie asmenys turi būtinąjį stažą pensijai gauti.

Įmokų dydis  bazinei  valstybinei  socialinio  draudimo  pensijai

gauti   apskaičiuojamas   pagal   aktuarinius   skaičiavimus   ir

tvirtinamas Vyriausybės.

     Įmokų  mokėjimo   terminus  ir  tvarką  nustato  Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

 

     Pakeitimai:

     1.Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

     2.Lietuvos Respublikos 1995 07 05

     įstatymas Nr.1-1024,

     Žin., 1995, Nr.59-1481

     3.Lietuvos Respublikos 1995 10 17

     įstatymas Nr.1-1062,

     Žin., 1995, Nr.89-1987

 

 

     35 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų

                    tarifai

 

     Bendrąjį privalomojo  valstybinio socialinio  draudimo įmokų

tarifą ir  jo dydžius  atskiroms draudimo rūšims nustato Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė,   tvirtindama   Valstybinio   socialinio

draudimo fondo biudžetą.

     Apdraustųjų, išvardintų  šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte,

įmokų tarifus nustato Lietuvos Respublikos Seimas.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     36 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų

               mokėjimo tvarka

 

     Valstybinio socialinio  draudimo įmokų mokėtojas (draudėjas)

pats jas apskaičiuoja ir sumoka į valstybinio socialinio draudimo

biudžetą.

     Draudėjai - įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuriose dirba

4  straipsnio  1  punkte   apdraustieji  asmenys,   apskaičiuoja,

išskaito ir įmoka į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą

iš minėtų apdraustųjų   asmenų pajamų mokamas socialinio draudimo

įmokas.

     Įmokų mokėjimo  tvarka  ir  terminai  nustatomi  Valstybinio

socialinio   draudimo   fondo   biudžeto   sudarymo  ir   vykdymo

taisyklėse.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     37 straipsnis. Atsakomybė valstybiniam socialiniam draudimui

 

     Juridiniai  arba   fiziniai  asmenys,   dėl   kurių   kaltės

valstybinio  socialinio   draudimo   įstaigos   turėjo   išmokėti

apdraustiesiems tam  tikras išmokas  arba kurių kaltais veiksmais

buvo padaryta  kitokia  žala  valstybinio    socialinio  draudimo

turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

     37-1 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų

          santykiai su Lietuvos bankų įstaigomis

 

     Lietuvos  bankų  įstaigos  valstybinio  socialinio  draudimo

fondo lėšų  apyvartos operacijas  atlieka nemokamai. Atidarydamos

ūkio subjektų  sąskaitas,  bankų  įstaigos  privalo  išreikalauti

pažymą apie  ūkio subjekto  įregistravimą valstybinio  socialinio

draudimo įstaigoje,  o uždarydamos  sąskaitas, - pažymą apie tai,

kad ūkio  subjektas neskolingas valstybiniam socialiniam draudimo

fondui. Bankų  įstaigos pirmiausia  vykdo valstybinio  socialinio

draudimo  įstaigų   reikalavimus  dėl  socialinio  draudimo  lėšų

išieškojimo.

     Lietuvos  bankų   įstaigos,   pažeidusios   šio   straipsnio

nuostatas ir  padariusios žalos  valstybinio socialinio  draudimo

fondui, privalo ją atlyginti.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     38 straipsnis. Atsakomybė už įmokų mokėjimo teisingumą

 

     Už pavėluotai  pervestas į  valstybinio socialinio  draudimo

fondą  įmokas   mokama  0,2  procento  delspinigių  už  kiekvieną

pavėluotą dieną.

     Valstybinio  socialinio  draudimo fondo taryba gali atleisti

įmones,  įstaigas   ir  organizacijas  jų  steigėjų  teikimu  nuo

delspinigių, priskaičiuotų  už pavėluotai  pervestas įmokų sumas,

mokėjimo arba atidėti šių delspinigių išieškojimo laiką, jei šios

dėl nuo  jų pačių  veiklos  nepriklausančių  priežasčių  negalėjo

laiku sumokėti įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą.

     Jei įmokos  neteisėtai sumažintos,  į valstybinio socialinio

draudimo fondą  paimama visa  suma, kuria sumažintos įmokos, taip

pat dvigubos šios sumos dydžio bauda.

     Valstybinio socialinio  draudimo  fondui  laiku  nesumokėtos

draudėjų ir  jų draudžiamų  asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos

išieškomos ne  ginčo tvarka,  bet už  ne ilgesnį  kaip paskutinių

dvejų metų  laikotarpį. Delspinigiai  ir baudos  visais  atvejais

turi būti sumokamos pirmiausiai."

 

     Pakeitimai:

     1.Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

     2.Lietuvos Respublikos 1995 10 17

     įstatymas Nr.1-1062,

     Žin., 1995, Nr.89-1987

 

 

                           V SKYRIUS.

 

            VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO VALDYMAS

 

 

     39 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo valdymo

                    sistema

 

     Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo valdymo

sistemą sudaro:

     1)  Valstybinio   socialinio  draudimo   fondo  taryba  prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

     2) Valstybinio  socialinio draudimo  fondo  valdyba  ir  jos

teritoriniai skyriai;

     3)  kitos   akredituotos  valstybinio   socialinio  draudimo

įstaigos;

     4) draudėjai.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     40 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    taryba

 

     Valstybinio socialinio  draudimo fondui,  kaip savarankiškai

finansų ir  kredito  sistemos  grandžiai,  Lietuvos  Respublikoje

vadovauja 15  narių taryba.  Ji  sudaroma  iš  vienodo  skaičiaus

lygiateisių   narių,    atstovaujančių   apdraustųjų    interesus

ginančioms      organizacijoms       (profesinėms      sąjungoms,

susivienijimams, asociacijoms  ir kt.),  darbdavių organizacijoms

(susivienijimams, asociacijoms  ir  kt.)  bei  valstybės  valdymo

institucijoms.  Apdraustųjų   ir  darbdavių   atstovus  deleguoja

atstovaujamos  organizacijos,  o  valstybės  valdymo  institucijų

atstovus skiria  Lietuvos Respublikos  Vyriausybė. Tarybos sudėtį

tvirtina Vyriausybė.

     Tarybai vadovauja  Socialinės apsaugos  ir  darbo  ministras

arba jo įgaliotas tarybos narys.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     41 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    tarybos kompetencija

 

     Valstybinio socialinio draudimo taryba:

     1)  nustato   perspektyvinius  ir   einamuosius  valstybinio

socialinio draudimo uždavinius;

     2) teikia  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybei  siūlymus  dėl

valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų;

     3) aprobuoja  valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

projektą  bei   jo  vykdymo   ataskaitą   ir   teikia   tvirtinti

Vyriausybei;

     4) tvirtina  darbuotojų skaičiaus  ir valstybinio socialinio

draudimo  organizavimo   išlaidų  normatyvus,   taip  pat   darbo

apmokėjimo schemas;

     5)  organizuoja   Valstybinio  socialinio   draudimo   fondo

valdybos veiklos  patikrinimus, kurie  turi būti  ne rečiau  kaip

vieną kartą per metus;

     6)  nagrinėja  ir  sprendžia  kitus  valstybinio  socialinio

draudimo klausimus.

     Tarybos  sprendimai   priimami  jos   narių  paprasta  balsų

dauguma.  Tarybos   darbas  organizuojamas   pagal   jos   pačios

patvirtintą reglamentą.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     42 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    valdyba

 

     Valstybinio  socialinio   draudimo  fondo   valdyba  yra  iš

valstybinio socialinio  draudimo fondo  biudžeto  lėšų  išlaikoma

įstaiga, turinti  juridinio asmens  teises, antspaudą su Lietuvos

valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Valdyba:

     1)  vykdo   Lietuvos  Respublikos   valstybinio   socialinio

draudimo fondo biudžetą;

     2)  sudaro  sutartis  su  kitais  juridiniais  ar  fiziniais

asmenimis dėl  kai kurių  draudimo  funkcijų  atlikimo,  išskyrus

įmokų rinkimą;

     3) užtikrina  šiame įstatyme numatytą apdraustųjų aprūpinimą

laiku;

     4)  įstatymų   nustatyta  tvarka   organizuoja   savanorišką

valstybinį socialinį draudimą;

     5) užsiima  kita  veikla,  numatyta  Valstybinio  socialinio

draudimo įstaigų nuostatuose.

     Valdyba turi teisę:

     1) įsigyti  arba išsinuomoti  Lietuvoje ar  užsienyje turtą,

reikalingą socialinio draudimo veiklai;

     2) įsigyti vertybinių popierių ir jais disponuoti;

     3) savarankiškai  sudaryti sutartis  su Lietuvos Respublikos

ir užsienio  ūkio subjektais,  atsiskaityti už  pateiktas prekes,

atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma;

     4)  įstatymų   nustatyta  tvarka   steigti  įmones  veiklai,

susijusiai su socialiniu draudimu;

     5) Valstybinio  socialinio draudimo  fondo tarybos nustatyta

tvarka įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti.

     Valdybai  vadovauja  direktorius,  kurį  skiria  Valstybinio

socialinio draudimo fondo taryba.

     Valdyba  veikia   pagal  Lietuvos   Respublikos  Vyriausybės

patvirtintus Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatus.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo

                    fondo valdybos teritorinės įstaigos

 

     Rajonuose  ir  miestuose  steigiami  Valstybinio  socialinio

draudimo  fondo  valdybos skyriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi

už:

     1) valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą;

     2) pensijų išmokėjimą teisingai ir laiku;

     3) kitų  Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatuose

numatytų funkcijų vykdymą.

     Valstybinio   socialinio   draudimo   fondo  valdyba  ir jos

teritoriniai  skyriai yra  juridiniai  asmenys,  turi   antspaudą

su    Lietuvos Respublikos valstybinio herbo atvaizdu.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     44 straipsnis. Draudėjų pareigos

 

     Visi draudėjai,  kurie turi  mokėti  valstybinio  socialinio

draudimo įmokas  už draudžiamuosius,  išvardintus šio  įstatymo 4

straipsnio  1  punkte,  taip  pat  4  straipsnio 3 ir 4 punktuose

nurodyti   asmenys  privalo registruotis  Valstybinio  socialinio

draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose.

     Draudėjai yra  atsakingi už  teisingą ir  laiku    atliekamą

valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą ir įmokėjimą

į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

     Draudėjai  išmoka   apdraustiesiems  valstybinio  socialinio

draudimo     pašalpas  Valstybinio  socialinio  draudimo  pašalpų

nuostatų numatyta tvarka.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     45 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų

                    teisė į kontrolę

 

     Akredituota vykdyti  valstybinį socialinį  draudimą  įstaiga

turi teisę patikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jos žinioje

esančios įmokos ir išmokos.

     Vykdant   valstybinio    socialinio    draudimo    kontrolę,

valstybinio socialinio  draudimo įstaigų  pareigūnams suteikiamos

Lietuvos Respublikos  valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo 4

straipsnyje nurodytos teisės.

     Valstybinio socialinio   draudimo valdybos direktorius ir jo

pavaduotojai, teritorinių  skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai turi

teisę:

     1)  išieškoti   neginčo  tvarka  iš  įmonių  sąskaitų  banko

įstaigose  laiku   nesumokėtas  valstybinio  socialinio  draudimo

įmokas bei netesybas;

     2) duoti nurodymus bankų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą

bei pervedimą  iš įmonių  sąskaitų,  jeigu  jos  nustatytu  laiku

nepateikė valstybinio  socialinio draudimo  įstaigoms  finansinės

apyskaitos, neleidžia  patikrinti socialinio  draudimo įmokų  bei

išmokų  arba   kai  tikrinimo  metu  nustatyti  neteisingo  įmokų

apskaičiavimo faktai;

     3)  įstatymų   nustatyta  tvarka   skirti   administracines

nuobaudas. Paskirtos  piniginės baudos  išieškomos į  valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetą.

     Valstybinio socialinio  draudimo valdybos  direktorius  turi

teisę siūlyti  rejestro tvarkytojui atšaukti įmonės registravimą,

jeigu ši  be pateisinamų  priežasčių nevykdo  socialinio draudimo

įstaigų pareigūnų reikalavimų dėl valstybinio socialinio draudimo

įmokų   mokėjimo,    finansinių   ataskaitų   ir   duomenų   apie

apdraustuosius pateikimo.

     Draudėjų  ir   apdraustųjų   pretenzijas   dėl   valstybinio

socialinio   draudimo   įstaigų  pareigūnų,   vykdančių kontrolę,

veiksmų  sprendžia   atitinkamos  įstaigos  vadovas  arba      jo

pavaduotojas, o   dėl pastarųjų  pareigūnų veiksmų -  Valstybinio

socialinio   draudimo    valdyba.  Pareiškėjas, nesutinkantis  su

Valdybos sprendimu,  turi teisę  per 10 dienų po sprendimo gavimo

kreiptis į teismą.

 

     Pakeitimai:

     1. Lietuvos Respublikos 1994 05 12

     įstatymas Nr.1-455;

     Žin., 1994, Nr.39-702

 

     2.Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

     46 straipsnis.  Ginčų, kylančių  iš  valstybinio  socialinio

                     draudimo teisių santykių, sprendimas

 

     Ginčus tarp  draudėjų  ir  valstybinio  socialinio  draudimo

įstaigų   sprendžia   Valstybinio  socialinio   draudimo    fondo

valdyba, Valstybinis arbitražas arba teismas.

     Apdraustųjų ginčai  su draudėjais  ir valstybinio socialinio

draudimo įstaigomis   dėl pensijų,  pašalpų ir kitokio aprūpinimo

yra  sprendžiami   Valstybinių  pensijų   įstatyme,       kituose

įstatymuose, taip   pat Valstybinio socialinio  draudimo  pašalpų

nuostatuose numatyta tvarka.

 

     Pakeitimai:

     Lietuvos Respublikos 1994 11 29,

     įstatymas Nr.1-676,

     Žin., 1994 Nr.96-1874

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                        V.LANDSBERGIS

 

 

Vilnius, 1991 m. gegužės 21 d.

     Nr. I-1336

_